DELFI.lt

Kol politikai leis sau spekuliuoti istorine tiesa balindami neišbalinamas dėmes, tol etišką politinę kultūrą matysime kaip savo ausis. Šiuolaikinę, demokratiniais principais grįstą švietimo politikos ir pedagogikos reformą galėsime pamiršti.

Toliau bus velkamasi karbauskių ir dešiniųjų radikalų nurodyta kryptimi. Galiausiai, įstrigsime normaliam žmogui nesuprantamoje, absurdiškoje „gera morale“ grindžiamoje švietimo politikoje.

Štai Laisvės partija savo švietimo politikos reformos programoje rašo: „Parengti tautinių mažumų švietimo strategiją, kuria būtų siekiama spręsti ugdymo kokybės netolygumus bei švietimo paslaugų prieinamumo klausimus visoje Lietuvoje.“

Įdomu, kaip konkrečiai Laisvės partija šią programinę nuostatą ruošiasi įgyvendinti? TS-LKD Seimo narys A. Ažubalis, svajojantis vėl tapti užsienio reikalų ministru, tiesiai šviesiai propaguoja fašistinę visuomenės švietimo politiką. Jis kalba apie visuomenės apšvietos politiką ir etinių idealų, dorovinių vertybių puoselėjimu paremtą jos auklėjimą.

Cituoju: „Gimus ir augant lietuviu, tavęs pirmiausia laukia ne kas kita, o tik pareiga. Pareiga Tėvynei, Tautai, Bendruomenei, Tradicijai… Teisės taip pat tau bus suteiktos, tačiau jos tavo gyvenime neturės jokios pirmenybės prieš pareigą.  Siekis įskiepyti Tautoje tvirtą pajautą, kad laisvės, apie kurias šiandien plačiai šaukiama, yra mužikams, pareiga – lietuviams, turi tapti visuotinu.“

Dr. Moshe Kantoras perrinktas Europos žydų kongreso (EJC) prezidentu, jį rinko Europos žydų bendruomenių atstovai. EJC pranešime rašoma, kad balsuota be pažeidimų, įvyko saugus ir patikimas balsavimas dėl pasitikėjimo  vadovybe.

Didžiosios Britanijos žydų deputatų tarybos pirmininkė Marie van der Zyl perrinkta Tarybos pirmininke.

„Esu pagerbtas, jaučiu palaikymą, kurį parodė viso žemyno žydų lyderiai ir bendruomenės“, – pareškė dr. Kantoras. „Europos žydai yra klestinti jėga pasauliniame žydų pasaulyje, mes išliekame priešakyje kovodami su antisemitizmu, gindami žydų tradicijas ir atgaivindami žydų bendruomenes bei institucijas“.

Pastaraisiais mėnesiais, vadovaujant Kantorui, EJC ėmėsi veiksmų, kurie padėjo teikti paramą žydų bendruomenėms ir institucijoms – mokykloms, bendruomenės centrams ir kitoms organizacijoms, gyvybiškai svarbioms Europos žydams, susidūrusiems su sudėtingu „Covid-19“ iššūkiu.

„Tai buvo labai sudėtingas laikas Europos žydams“, – tęsė dr. Kantoras. „Pokalbiuose su žemyno žydų lyderiais, valstybių vadovais ir sprendimų priėmėjais liudiju, kad nepaisant„ Covid-19 “iššūkių ir didėjančio antisemitizmo, Europos žydai yra ryžtingi ir pasiryžę toliau dirbti kartu, kad įveiktų šiuos iššūkius ir sustiprintų žydų gyvenimą Europoje.”

Virtualioje Generalinėje asamblėjoje 42 Europos žydų bendruomenių vadovai taip pat pažadėjo imtis naujų veiksmų, kad būtų skatinamas IHRA antisemitizmo apibrėžimo įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu.

Generalinė asamblėja ex officio Vykdomojo komiteto nariais pripažino šiuos Europos žydų bendruomenių atstovus:  Liuksemburgo, Lietuvos, Italijos, Vengrijos, Šveicarijos, Austrijos, Suomijos, Čekijos, Niderlandų, Belgijos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Fainą Kukliansky, tapus Europos žydų kongreso Vykdomojo komiteto nare!

Tai – kruopščiai suplanuota afera, leisianti pralobti nedideliam asmenų ratui. Tokiais kaltinimais drabstosi kai kurie kolekcininkai, nespėję įsigyti Lietuvos banko išleistos Vilniaus Gaonui skirtos proginės monetos.

Lietuvos banko atstovams tokia numizmatų reakcija atrodo keista, nes išankstinėje prekyboje internete po dvi monetas galėjo įsigyti visi norintieji. Lietuvos bankas šią sidabrinę monetą oficialiai išleido spalio 20-ąją, bet tądien banko kasose sostinėje ir Kaune nepasirodė nė viena. Užtat pasipylė perpardavinėtojų pasiūlymai. Pirmosiomis dienomis šią monetą, kurią centrinis bankas pardavinėjo po 62 eurus, dar buvo galima įsigyti už porą šimtų eurų, vėliau kaina tik kilo.

Po savaitės interneto aukcione eBay.com už šią kolekcinę monetą jau buvo prašoma net 990 JAV dolerių (846 eurų), o lietuviškame pardavimo portale vienas pardavėjas ją siūlė už 1500 eurų. Tiesa, pastarasis buvo pavienis išsišokėlis, nes netrūko monetą parduodančių už 500–600 eurų.

Bet neabejojama dėl vieno – kaina tik augs. Izraelyje kilo pyktis Tuo, kad Lietuvos banko kasų net nepasiekė taip geidžiamos monetos, pasipiktino ir Izraelio piliečiai – mat ši numizmatinė vertybė skirta rabino Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osioms gimimo metinėms. Šis išminčius laikomas viena iškiliausių asmenybių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų istorijoje.

Apie monetos išleidimą ir svarbą vyriausybės posėdyje kalbėjo net lietuviškų šaknų turintis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Izraelio žurnalistas Shimonas Brimanas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad pareigūnai ištirtų, ar ši situacija nebuvo suplanuota tam tikrai asmenų grupei siekiant pasipelnyti.

Jo manymu, tokį tyrimą atlikti paprasta – tereikia patikrinti, kas ir kada supirko monetas. „Man akivaizdu, kad tai – suplanuota afera, – „Lietuvos rytui“ sakė Sh.Brimanas. – Tokia pat mintis sukasi ir mano draugų kolekcininkų galvose.“ Izraelio žurnalistas baksnojo į perpardavinėjus ir piktinosi: „Kaip latviui pavyko gauti keliasdešimt monetų? Jis eBay.com portale jų pardavė jau 30!“ Sh.Brimanas įsitikinęs, kad visame pasaulyje žinomam išminčiui skirtas monetų tiražas specialiai sumažintas iki pustrečio tūkstančio: „Paklausa dėl šios priežasties dar didesnė, todėl perpardavinėtojų užsiplėšta kaina tik augs.“

Žurnalas „Stilius“

Pianistės Goldos Vainberg-Tatz (61 m.) gyvenimas – lyg įdomus filmas, kuriam dirbtinai kurti aštrių scenų nebereikia. Per karą stebuklingai nuo nacių išgelbėta mama, už kraujo giminę artimesnis katalikų kunigas, kelionė iš sovietinės Lietuvos į Izraelį, paskui – į Niujorką, studijos ten, kur mokosi muzikos pasaulio gabiausieji, skirtingi žemynai, svarbios scenos, laimėti konkursai, namai Manhatane, mylintys studentai…

Pakanka jos lėktuvui nusileisti Vilniuje, ir Golda vėl pasijunta dvylikamete mergaite su kasytėmis – tokia, kokia prieš daug metų gimtąjį miestą ir paliko. „Ir kaip verkiau, kai Izraelyje tas kasytes nukirpo! Ten su jomis buvo labai karšta“, – šypsosi visoje Europoje, Kinijoje, Jungtinėse Valstijose rečitalių surengusi pianistė, o jos pasirodymus transliavo įvairūs pasaulio radijo bei TV kanalai.

Taip pat ji yra grojusi su Lietuvos orkestrais – Nacionaliniu simfoniniu, Kameriniu, Šv.Kristoforo, Kauno simfoniniu. Jau visai vakare Lietuvos laiku su Golda kalbamės per „Skype“ – atvykusi iš Niujorko ji turėjo karantinuotis ir pavyzdingai laikėsi tvarkos. Ką tik baigė vieną pamoką internetu su Niujorke esančiu studentu, kita pamoka laukė po interviu. O iki tol – ilgos valandos prie pianino, kuris, laimė, yra ilgamečio Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterio, žinomo smuikininko Algimanto Pesecko namuose, kur viešnia apsistojo.

„Groju daug, bet kaimynai nesiskundžia. Sako, jiems patinka, – juokiasi pianistė, sulaukusi ne kaimynų, o pareigūnų skambučio į duris – jie tikrino, ar po kelionės laikomasi karantino. – Tvarkos reikia laikytis, tiesiog šiandien taip gyvename.“ Pastarosiomis dienomis Golda atsisakė pamokų su studentais, nes nori tik groti ir susitelkti į muziką. Taip ji ruošiasi kiekvienam koncertui, o šis jai tikrai svarbus – spalio 7-ąją Nacionalinėje filharmonijoje pianistė su Valstybiniu Vilniaus kvartetu atliks programą „Beethovenas ir ne tik“. „Filharmonijos scena man ypatinga, artimiausia širdžiai“, – Golda net nebando slėpti sentimentų šiai salei ir Lietuvos publikai, kurios yra išsiilgusi.

– Kaskart atvykusi į Lietuvą ir koncertuojate, ir skubate lankyti mamos Juditos Zakšteinaitės-Vainbergienės kapo, taip pat stengiatės nuvykti į Rokiškį, kur iki mirties gyveno ir yra palaidotas kunigas Antanas Gobis, jūsų švelniai vadinamas seneliu. Ar mama pasakojo apie savo išgyvenimus, kaip per karą iš vaikų stovyklos ją, mažutę šviesiaplaukę žydaitę, mokytojas nuvežė tuomet jaunam Panevėžio kunigui, kad jis paslėptų nuo žūties, kaip paskui keliavo iš vienų namų į kitus, bet visuomet juto A.Gobio globą ir rūpinimąsi?

LRT.lt   Ugnė Kačkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“

„Auksiniai scenos kryžiai“ – svarbiausi ir garbingiausi scenos meno apdovanojimai Lietuvoje, kasmet skiriami geriausiems praėjusio sezono pastatymams, jų autoriams ir atlikėjams. Iškilminga apdovanojimų ceremonija transliuojama iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.

Apdovanojimai kasmet teikiami vis kitame Lietuvos teatre. 2020-ieji Lietuvos operai ir dramai – išskirtiniai, 100-mečio jubiliejiniai metai.

„Pastarojo laiko situacija aštriau priminė, kaip mums visiems svarbu karantinavus kūnus nekarantinuoti sielų“, – sako LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Renginio režisierius – Gediminas Šeduikis, muzikos vadovas – Ričardas Šumila, choreografas – Martynas Rimeikis, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius. G. Šeduikis LRT KLASIKOS laidoje teigė, kad „Auksiniai scenos kryžiai“ dažnai pavirsta į tikrą spektaklį. Jis taip pat pasidžiaugė, kad žiūrovai turės galimybę išvysti retai matomus scenos užkulisius, mechaniką, mašineriją.

Renginio vedėjai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Rafailas Karpis ir lietuvių teatro bei kino aktorė Nelė Savičenko. Bus apdovanoti 16 šių nominacijų laureatų: „Scenografija“, „Moters vaidmuo“, „Vyro vaidmuo“, „Spektaklis vaikams ir jaunimui“, „Dramaturgija“ , „Metų patirtis“, „Nepagrindinis moters vaidmuo“, „Nepagrindinis vyro vaidmuo“, „Režisūra“, „Choreografija“, „Šokėja“, „Šokėjas“, „Solistė“, „Solistas“, „Muzika spektakliui“, taip pat už novatoriškumą ir drąsą scenoje bus įteikiamas Boriso Dauguviečio auskaras bei dar vienas garbingas apdovanojimas už ilgametį indėlį į scenos meną.

B. Dauguviečio auskaru už jautrius, novatoriškus ir drąsius eksperimentus apdovanotas aktorius Darius Gumauskas.

2019 metų padėkos premija už viso gyvenimo siekimus ir pasiekimus – už ilgametį indėlį į operos meną įteikta Irenai Milkevičiūtei.