Mes

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

kaunas.kasvyksta.lt

Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Vilijampolėje pristatytas kauniečio menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų rinkosi svečiai, prisiminta šios vietos istorija. Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Gercas Žakas, “Kaunas Europos sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Į pristatymą atvyko Izraelio ambasadorius Amir Maimon.

„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl būstai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje kalbėjo Izraelio ambasadorius.

Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai.  Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.

Skaityti plačiau

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Pasaulio žydų skautų forumo skautais kviečia 12 – 17 metų žydų jaunimą iš visos Lietuvos, į trijų dienų žydų skautų stovykla „Šabas miške“. Kviečiame prisijungti prie žydų skautų judėjimo atgimimo Lietuvoje, tęsti ir puoselėti protėvių tradicijas.

Stovykla vyks 2018 m. rugpjūčio 24 – 26 dienomis. Sodyba „Ąžuolų giria“ , Ukmergės raj. Visa papildoma informacija ir registracija el. paštu: renginiai@lzb.lt

Maloniai kviečiame prasmingai ir įdomiai praleisti laiką,

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus artėjantį ganytojišką ir valstybinį vizitą į Lietuvą kaip svarbų pripažinimo gestą, istorinės reikšmės įvykį šiais metais valstybingumo šimtmetį mininčiai mūsų Tėvynei.

Popiežiaus vizito diena sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena, rugsėjo 23-iąja. Prieš 75-metus tą dieną buvo galutinai sunaikintas Vilniaus getas –  vyrai, moterys, vaikai, seneliai išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje arba sušaudyti Panerių miške.  Vilniaus geto sunaikinimas –  Lietuvoje vykusio Holokausto simbolis. Tai buvo tragedija, atėmusi ne tik tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvybę, bet ir sužlugdžiusi didžiulį visuomenės intelektualinį potencialą, atėmusi svarbią dalį mūsų valstybės identiteto.

Lietuvos žydų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir Pasaulio žydų bei katalikų bendruomenių ir organizacijų lyderius prašydama kartu pakviesti Popiežių 2018 m. rugsėjo 23 d. Panerių masinių žydų žudynių vietoje pasimelsti už Holokausto metu prarastas gyvybes ir už lietuvius Pasaulio Tautų Teisuolius, atminti nekaltai žuvusius ir pasmerkti žudžiusius.

Italijos žydų bendruomenių asociacijos pirmininkė Noemi Di Segni keipėsi į Popiežių Pranciškų prašydama pagerbti Holokausto aukų atminimą vizito Lietuvoje rugsėjo 23-iają metu.

Skaityti plačiau
Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Birželio mėn. Lietuvoje lankėsi organizacijos Yad Ruth atstovai Barbara ir Dieter Maier iš Hamburgo. Lietuvos žydų bendruomenių ir Yad Ruth bičiulystė užsimezge 1994 m. Šios organizacijos nariai yra tikri Izraelio patriotai, entuziastingai jį palaikantys, besidomintys žydų kultūra, istorija, studijuojantys hebrajų kalbą ir religinius tekstus.
Yad Ruth idėja gimė iš asmeninių susitikimų su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis Izraelyje 1980-aisiais metais. 1994 m. buvo įkurta asociacija, leidžianti labiau įgalinti ir išplėsti organizacijos teikiamą finansinę paramą ir kitas veiklas. Yad Ruth reiškia “Rutos ranka” arba “Rutos atminimui”, abi šios reikšmes atskleidžia organizacijos veiklą ir tikslus, kurie ypač yra orientuoti į Holokaustą išgyvenusius žmones ir sunkiai besiverčiančius žyduss. Organizaijos nariai sako, kad būdami pokario kartos vokiečiais, jie jaučia ypatingą atsakomybę dėl žydų tautos gerovės ir Izraelio valstybės. Vienu iš pagrindinių savo tikslų jie laiko kovą su antisemitizmu Vokietijoje, teikiant informaciją ir šviečiant visuomenę.
Skaityti plačiau
Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Vaidotas Žukas, Bernardinai.lt

Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti… Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.

Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems!

Alantos sinagoga yra viena iš kelių išlikusių Lietuvoje medinių sinagogų – nesugriauta, nesudeginta, bet iki šiol nesutvarkyta, nerestauruota. Sovietmečiu čia buvo grūdų, trašų sandėlis. Apipuvusios sinagogos sienos ir dar karo metu sušaudytas skardinis stogas iki šiol liudija ne tik apie Holokaustą, bet ir tebesitęsiantį atsainų požiūrį į žydų religinį ir istorinį paveldą Lietuvoje.

Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.

Žydų ir jų gelbėtojų išdidintų fotoportretų pagaminimą parėmė prof. Irena Veisaitė, Leonidas Donskis (1962-2016), Stasys Žvinys, Vladas Pusvaškis, Aidonas Užubalis, Valentinas Stundys, Eleonora Žukienė (1926-2017), Dalia Leinartė, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Audronė Žukaitytė, Oskaras Koršunovas, Donatas Ivanauskas, Evaldas Drąsutis, Vilnė Kneižienė. Šie archyviniai fotoportretai prieš porą metų dalyvavo Molėtų krašto žydų atminimo eisenoje (2016 08 29), kadrai paimti iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta/people, history, nature“ (Vaidotas Žukas, 2012, Savas takas).

Vaidoto Žuko nuotraukos

Alantos sinagoga su Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija bus atverta nuo 2018 birželio 10 d. Veiks iki spalio mėnesio.

lzb.lt  PAPILDYMAS

Alantos sinagoga priklauso LŽB, šiemet numatoma GVF ir KPD lėšomis atlikti pastato tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą.  Norintys apžiūrėti parodą turėtų kreiptis į Alantos seniūną Aidoną Užubalį, tel. +370 652 16106.

KVIETIMAS

Kauno žydų bendruomenė ir Kauno „Kiemo“ galerijos menininkai

Kviečia Jus dalyvauti projekto „Degantys akmenys“,

skirto Vilijampolės žydų geto (1941-1944) atminimui,

atidarymo renginyje, vyksiančiame

2018 m. liepos mėn. 15 dieną 13.00 val.,

 Kaune, A. Kriščiukaičio g. 21.

„Jūs stovite prie Vilijampolės žydų geto, veikusio 1941-1944 metais, vartų. Toliau, už jų, plytėjo mirties teritorija. Stilizuoti akmenys mozaikoje įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą –  kol saulė leisis ir tekės, gete gyvybės netekusių, tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, atminimas, išliks mūsų ir ateities kartų atmintyje. Apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ simbolizuoja lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti. Spalvoti debesys praplaukdami primena apie bėgantį laiką, ir, nepaisant įvykusios čia tragedijos masto, viltį, bei primena apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę, kad tragedija nepasikartos.

„Degantys akmenys“ autorius Vytenis Jakas. 2018 m.

Projektas finansuotas Kauno m. savivaldybės lėšomis

Atidarymo renginys finansuotas GVF lėšomis  

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Tautodailininko, Žemaitijos žydų istorijos puoselėtojo Jakovo Bunkos (1923-2014) medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“, skirta autoriaus 95-mečiui, eksponuojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius).

Jakovas Bunka buvo unikali asmenybė. Vienintelis Lietuvoje žydas tautodailininkas, pagal lietuviškas tradicijas medyje įamžinęs žydiškus personažus, paskutinis likęs žydas Plungėje, buvęs karo kavaleristas, su Dono kazokų korpuso raiteliais 1945 metais pasiekęs Berlyną visą savo gyvenimą ir kūrybą paskyrė 1941-1945 metais sunaikintų jo tautiečių bendruomenių Lietuvoje atminimui įamžinti. Jakovas Bunka buvo unikalaus ir visame pasaulyje žinomo Kaušėnų memorialo nužudytiems Plungės žydams kūrėjas, knygos „Plungės žydų istorija“ autorius, Plungės Garbės pilietis, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Dovanodamas Jakovui savo knygą, rašytojas Grigorijus Kanovičius užrašė: „Žemaitiškiausiam žydui, žydiškiausiam žemaičiui“.

J.Bunkos skulptūra “Violončelininkas” 1994m.

„Jakovo Bunkos estetinės pažiūros, mentalitetas, optimistinis būdas, darbštuolio charakteris susiformavo žemaitiškoje aplinkoje. (…) Jo kartos tautodailininkams pasisekė – tai tradicijų puoselėjimo ir pagarbos laikas, išugdęs gerai žinomus meistrus: Stanislovą Riaubą, Anicetą Puškorių, Adomą Kvasą, Adolfą Valuckį ir kitus. (…) Kurdamas didelę ar kamerinio formato skulptūrą, meistras atsisakė smulkmenų, nereikšmingų detalių. Pasirinktai temai atskleisti, dažniausiai apsiribojo eksponuodamas vieną figūrą. Atsakingas, nuoširdus požiūris į kūrybinį darbą, savitas braižas išskiria Jakovo Bunkos asmenybę iš kitų, rikiuoja ją greta mūsų žymiausių tautodailininkų, formuojančių tautodailės raidą.“ (Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas)

Plungėje, kurioje Jakovas Bunka praleido visą gyvenimą, dabar veikia jo darbą tęsiantis Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Trečiojo amžiaus studentai iš Izraelio Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Trečiojo amžiaus studentai iš Izraelio Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

 

Pagal sutartį, jau kelerius metus Panevėžyje lankosi svečiai iš Izraelio. Šį kartą atvyko didelė grupė žmonių iš Jeruzalės, Telavivo ir kitų Izraelio miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kuriuos atlydėjo vadovė  Edit Perry (Izraelis) ir gidė Ewa Baranska. paskaitų metu jie nagrinėja Baltijos šalių žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių praeitimi, kurie gyveno Lietuvoje. Į šį sąrašą įtraukta ir Penevėžio miesto žydų istorija. Panevėžio m. žydų bendruomenėje studentai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo foto ekspoziciją, archyvinius dokumentus, kuriuose užfiksuota Panevėžio krašto žydų istorija iki Antrojo  pasaulinio karo.

Paskaitas skaito Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Šiais metais dvi paskaitas vedė Jurijus Smirnovas ir Gennady Kofman. Jos vyksta istorinėse vietose, geto teritorijoje, senosiose Panevėžio žydų kapinėse, Atminties skvere.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina savo narius, kuriuos apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-ąją,  Valstybės dieną,  už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

„Šią dieną, labiausiai norisi pabrėžti tai, kas jau nuveikta, ir padėkoti visiems, kurie iš širdies dirba Lietuvai. Tiems, kurių pilietiškumas – ne poza ir ne tušti žodžiai, kuriems ši šalis – svarbiausia pasaulyje. Jūsų dėka Lietuva per mažiau nei tris dešimtis metų nuėjo tokį valstybingumo kelią ir šiandien drąsiai lygiuojasi su daugeliu Europos ir kitų pasaulio valstybių, su kuriomis mus sieja tvirti draugystės ryšiai“, – teikdama valstybės ordinus ir medalius sakė šalies vadovė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė didžiuojasi ir sveikina savo narius, kurie apdovanoti šimtmetį švenčiančios Lietuvos valstybės dieną !


Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanota teatrologė, istorinės atminties ir tolerancijos vertybių puoselėtoja profesorė Irena Veisaitė.

Už pilietiškumo skatinimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą apdovanotas žurnalistas, radijo laidų vedejas, prisidedantis prie kovos su priešiška propoganda Ernestas Alesinas. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis.

Jurbarke prisimintos Holokausto aukos ir jų gelbėtojai

Jurbarke prisimintos Holokausto aukos ir jų gelbėtojai

Prieš 77 metus, 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke įvykdytos pirmosios masinės žydų žudynės. Buvo nužudyti 322 žmonės, tarp kurių – apie 20 lietuvių (jų tarpe ir jurbarkietis skulptorius Vincas Grybas). Šią dieną Jurbarko bendruomenė mini kiekvienais metais – Jurbarko genocido aukų kapinėse rengia Atminimo valandą, į kurią susirenka ne tik jurbarkiečiai, bet ir Jurbarke gyvenusių ir Holokaustą patyrusių žydų giminės ir artimieji.

Kartu su aukų giminėmis ir artimaisiais liepos 3 d. Jurbarko kultūros centro surengtoje Atminimo valandoje dalyvavo ir tylos minute 1941 metų liepos 3 dienos aukas pagerbė Jurbarko rajono savivaldybės atstovai – mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys, Jurbarkų seniūnijos seniūnas Audronis Kačiušis, Jurbarko krašto muziejaus ir Jurbarko kultūros centro darbuotojai.

„Džiaugiuosi, kad neužmirštate ir prižiūrite šią mums brangią vietą, senus žydų kapus. Mano gimtinės – Jurbarko apylinkėse buvo nepaprastai kilnių, narsių žmonių, kurie negalėjo likti abejingais matydami tas žiaurias žudynes. Šie žmonės neišmatuojamai narsūs, nes bijodami mirtino pavojaus gelbėjo žydus, slėpė juos, dalijosi su jais skurdžiu karo metų maisto daviniu ir manė, kad gelbėdami žmones iš mirties, atlieka svarbiausią pareigą – aukojimąsi už kito nekalto žmogaus gyvybę. Būtent jie yra tikri Lietuvos tautos žmonės“, – kalbėjo minėjime dalyvavęs žydų tautybės jurbarkietis Jakovas Rikleris atvykęs iš Vokietijos.

Renginyje Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vad. Birutė Šneiderienė) jaunieji aktoriai skaitė ištraukas iš G. Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“, skambėjo jurbarkiečio kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko smuiku atliekami kūriniai.

Skaityti plačiau

Vilniuje pažymėtos 242-osios JAV Nepriklausomybės metinės

Iškilminga ceremonija vyko JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Hall rezidencijoje Vilniuje. Į priėmimą atvyko Seimo nariai, ministrai, verslo, kultūros ir pramogų pasaulio atstovai. Pakvietimus taip pat gavo  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė bei žydų bendruomenių pirmininkai. Susirinkusius svečius sveikino Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai, buvo pagerbtos JAV karinės vėliavos.

Šventės metu valstybinius Jungtinių Amerikos valstijų ir Lietuvos Respublikos himnus atliko berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, muzikine programa parengė džiazo profesionalų Artūro Anušausko ir Vytauto Labučio duetas. Šventės metu rezidencijoje taip pat buvo eksponuojama Lietuvos ir JAV ryšių šimtmetį atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus suburta istorikų komanda kartu su Fulbright moksliniu darbuotoju iš JAV Charlesu Perinu.

Panevėžio jaunimas domisi žydų paveldu

Panevėžio jaunimas domisi žydų paveldu

2018 m. birželio 11 dieną į Panevėžio m. žydų bendruomenę kreipėsi Monika Šinkūnaitė kartu su savo kolega, prašydami padėti organizuoti projektą  „Orientacinis pasivaikščiojimas“  ir diskusiją  „Žydų kultūra Panevėžyje“. Susitikimo metu buvo aptartas renginio scenarijus ir pasisakymų temos.

Organizatorės Monikos Šinkūnaitės  projekto tikslas – sudominti kuo daugiau jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių bei miesto visuomenę žydų paveldu.

Birželio 29 dieną įvyko orientacinis pasivaikščiojimas „Žydų   keliais“ – Panevėžio istorinėmis žydų paveldo vietomis. Jaunimo komandos startavo nuo Laisvės a., kur iki II Pasaulinio karo vyko aktyvus žydų gyvenimas. Čia jie gyveno, turėjo parduotuves, dirbtuves, stomatologinius bei gydytojų kabinetus, advokatų kontoras. Kai kurios gatvės buvo pavadintos visuomenininkų žydų pavardėmis – daktaro Mero, Rabino Gercelio, pramoninkų Kisino, Dembo ir kt.

Po orientacinio pasivaikščiojimo kavinėje „Kavos dėžutė“ prie puodelio kavos vyko diskusija, kurioje dalyvavo publicistas panevėžietis Donatas Puslys, Panevėžio   kraštotyros   muziejaus   direktorius   Arūnas   Astramskas,   J. E. vyskupas Emeritas  Jonas Kauneckas, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė Eleonora Kasiulytė ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

Skaityti plačiau
Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ta proga ne tik  reiškia padėką Dianai Varnaitei už žydų paveldo saugojimą Lietuvoje, bet ir su rūpesčiu svarsto, kas pakeis šią profesionalią vadovę, protingą, įžvalgią ir vertinančią paveldą kaip reikšmingą palikimą ateities kartoms.

Nuo 2013 m. Fainai Kukliansky tapus LŽB pirmininke, bendruomenė ypatingai daug dėmesio skiria Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui. Didžiąja dalimi dėl KPD direktorės Dianos Varnaitės asmeninio dėmesio žydų paveldas tapo ir KPD bei visos šalies paveldosaugos vienu iš prioritetų. Žydų istorija Lietuvoje prasidėjo beveik prieš 700 metų, ne visos vertybės išliko, bet kas liko, reikalauja skubių gelbėjimo darbų, nes yra valstybės ir žmonių vertybės, kurios traukia viso pasaulio žmones.

Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį šimtmečiais kūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų – masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Žiežmariuose 2013 – sprendžiant dėl medinės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau baigti KPD ir Kaišiadorių raj. sav. lėšomis vykdyti išorės tvarkybos darbai, rengiamas vidaus tvarkybos darbų projektas, pastatas pritaikomas lankymui

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį. Todėl ačiū valstybės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir asmeniškai, dabar jau buvusiai, departamento direktorei Dianai Varnaitei, kad supranta ir padeda suprasti kitiems, kad Lietuvos žydų istorinės kapinės, masinės kapavietės, sinagogos ir kiti kultūros paminklai yra ne tik mūsų žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas.

Vyriausybės 2018 balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas. Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo“. Šie D.Varnaitės žodžiai neramina ir LŽB.

 Pakruojyje 2017 – atidarant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei LR lėšomis atrestauruotą Pakruojo medinę sinagogą.

Skaityti plačiau

Žydų iš Australijos viešnagė Panevėžyje

Žydų šeimos išeiviai, kurie iki karo gyveno Panevėžyje šiandien išsibarstę po visą pasaulį. Dar caro laikais XX a. pr. Panevėžio žydai emigravo į įvairias Amerikos šalis: Čilę, Argentiną, Braziliją, Kanadą, Meksiką, JAV, o taip pat PAR ir Australiją. Todėl Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi svečiai iš šių šalių, o ypač iš PAR. Šį kartą į bendruomenę atvyko Kelly Rozmarim kartu su vyru, dviem dukromis ir broliu. Jie atvyko iš Australijos bei atsivežė dokumentų ir nuotraukų, kuriuos gavo iš įvairių archyvinių šaltinių. Juose matyti, kad Kelly senelis Hona Šepc 1908 m. gimė Panevėžyje, o 1939 m. kartu su savo broliu emigravo į PAR. Tėvas Judel Šepc buvo Rabinas. Jis ir trys seserys taip pat gimė Panevėžyje ir liko gyventi Lietuvoje, vėliau visi žuvo Holokausto metu.

1939 m. PAR buvo visame pasaulyje garsi žydų bendruomenė, pasivadinusi „Ponevež“. Kelly turi išsaugojusi dokumento kopiją – žmonių sąrašą, kurie plaukė laivu į PAR, jų tarpe buvo ir Kelly šeimos nariai.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Nuoširdžiai užjaučiame ilgametę ir aktyvią Panevėžio m. žydų bendruomenės narę, seniūnų sueigos pirmininkę  Vandą Klug, netekus mylimo tėvelio. Sunkią netekties valandą linkime stiprybės jai ir artimiesiems.

 

Pirmoji hebrajų kalbos stovykla

Pirmoji hebrajų kalbos stovykla

Šią vasarą pirmą kartą Lietuvoje surengta hebrajų kalbos stovykla, ji vyko birželio 22-24 dienomis. Ją organizavo Ruth Reches – Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja metodininkė,  kuri Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau antrus metus veda hebrajų kalbos kursus suaugusiems.

Idėja surengti stovyklą Ruth Reches kilo spontaniškai: „Su mokiniais pradėjom diskutuoti apie tai kalbėti, kad neužtenka vien klasėje mokytis hebrajų kalbos. Pamanėme, kad reikia panirti į hebrajų kalbos aplinką ir tuo tikslu būtų labai gerai nuvykti į Izraelį, kur, girdėdami hebrajų kalbą, gilintume savo žinias. Bet pradžioje nusprendėme pabandyti sukurti hebrajišką aplinką stovykloje“, — pasakoja mokytoja.

Stovykla vyko kaimo sodyboje, kur trims dienoms susirinko apie 40 žmonių iš visos Lietuvos: ne tik hebrajų kalbos kursų studentai iš Vilniaus, bet atvyko ir klaipėdiečiai bei kauniečiai, kurie taip pat buvo suinteresuoti gilinti hebrajų kalbos žinias, daugiau sužinoti apie žydų tradicijas, istoriją ir kultūrą. Džiugu, kad stovykla ir kalbos mokymasis sudomino įvairaus amžiaus žmones — nuo mokyklinio iki pensinio.

Stovykloje vyko ne tik hebrajų kalbos pamokos, bet ir įvairūs renginiai, susiję su žydų tautos tradicijomis ir kultūra. Patys mokiniai aktyviai dalyvavo rengdami stovyklos programą, patys rengė protmūšius  apie žydų kultūrą ir istoriją, atskleisdami savo gilias žinias ir išprusimą. Paaiškėjo, kad stovyklautojai daug žino, yra apsiskaitę, išprusę, vienas stovyklautojų veža turistų grupes į Izraelį.

Penktadienį visi pagal žydų tradicijas kepė chalas, sutiko Šabatą. Vienas mokinys vedė Šabato apeigas su malda, taip pat šeštadienio vakare, sužibus pirmoms trims žvaigždėms, su dainomis Šabatas buvo išlydėtas.

Rytais stovyklautojai gamino izraelietiškus pusryčius: humusą ir šakšuką.

Moterys mokėsi žydiškų šokių su profesionaliomis šokėjomis. Natalija Heifetz vedė įdomią paskaitą apie vyrų ir moterų santykius pagal judaizmo tradicijas, Rūta Ostrovskaja skaitė paskaitą apie garsų fotografą, litvaką Izraelį Bidermaną.

Stovykla baigėsi ir dabar jau planuojama vykti į Izraelį.

Ruth Reches pastebi, kad pastaraisiais metais žydų bendruomenė tapo atviresnė, prieinama visiems, dabar įvairių tautybių žmonės gali geriau pažinti savo kaimynus žydus, tuo pačiu skleisdami  toleranciją ir tautų draugystę.

Daugiau nuotraukų :

Stovyklos gyvenimo akimirkas fiksavo Arkadij Palej.

Kauniečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas

Kauniečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas

Permainingą pirmadienio pavakarę Kauno žydų bendruomenė nariai, jos bičiuliai ir Holokausto tragedijai neabejingi miestiečiai pagerbė Lietūkio garažo žudynių aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky priminė šios pirmosiomis karo dienomis įvykusios egzekucijos istoriją, kai vieni piliečiai vidury baltos dienos būrio stebėtojų akivaizdoje ypatingai žiauriai niekino ir žudė kitus tos pačios valstybės piliečius tiesiog dėl to, kad jie buvo žydai, bei kalbėjo apie iki šių dienų gajus mitus apie žydus, Holokaustą ir jo priežastis.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir buvusi geto kalinė Fruma Kučinskienė pasidalijo artimųjų prisiminimais ir liudijimais apie tuos baisius, ne tokius jau ir tolimus laikus, atmintyje įstrigusiais ir iki šiol gyvais, siaubą keliančiais vaizdais.
Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas Marius Pečiulis išreiškė užuojautą visiems nukentėjusiems nuo Holokausto ir jų ainiams bei atsiprašė už tautiečių nusikaltimus.
Visų pasisakiusiųjų mintis jungė viena bendra gija – būtinybė šviesti vaikus, jaunimą, kalbėti su jais ne tik apie istorinius faktus, nusikaltimus prieš tautas ir žmoniją, bet ir aiškintis kartu su jais, kaip ir kodėl tokie nusikaltimai įvyksta, kas nutinka žmogaus sąmonei, psichikai, dvasiai, kad jis praranda bet kokį žmoniškumą ir daro sveiku protu nesuvokiamus dalykus.
Skaityti plačiau

Panevėžį aplankė izraeliečiai

Jau ketvirtus metus  pagal sutartį  Panevėžio m. žydų bendruomenė ir vadovė  Edit Perry (Izraelis) planuoja vizitus į Panevėžio miestą ir Panevėžio žydų bendruomenę, susitikimams ruošiamasi iš anksto.

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių, kurie tyrinėja žydų paveldą, gilinasi į istorinę praeitį. Šioje grupėje susirinkę žydai iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kurie ištisus metus studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių gyvenimu Lietuvoje ir Lenkijoje. Šį kartą 2018 m. birželio 25 dieną apie 23 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste.

Susitikime Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurij Smirnov pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje, apie savo artimųjų žūtį, apie tai, kaip atvyko į Panevėžį su savo šeima.

Skaityti plačiau