Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.
Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I
Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.
Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.
Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.
Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.
Kovo 4-6d. Vilniuje vyko Lietuvos aštuonmečių ( ir jaunesnių) vaikų klasikinių šachmatų čempionatas į kurį susirinko 30 berniukų ir 8 mergaitės.
Šešiametė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė Karina Šer laimėjo 7 partijas iš 7 ir tapo Lietuvos mergaičių čempione. Prieš dvi savaite Karina dalyvavo Lietuvos dešimtmečių mergaičių čempionate ir ten užėmė 3 vietą,o jos brolis Daniel Šer surinkęs tiek pat taškų kaip ir kiti du prizininkai liko trečias keturiolikmečių berniukų tarpe.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia visas žydų bendruomenes dalyvauti pilietiškumo akcijoje „Aš myliu Lietuvą“- vasario 16 dieną nusipaveiksluoti su Lietuvos Respublikos trispalve vėliava.
Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą
2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.
Sausio 27 dieną minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės, kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų tragediją, sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes.
Šiaulių apskrities Žydų religinė bendruomenė kviečia Šiauliečius sausio 27 dieną 12 val. rinktis prie monumento žyminčio buvusį pirmą Šiaulių getą (Vytauto ir Žalgirio gatvių kampas) uždegti žvakutes ir prisiminti Holokausto aukas.
12:30 eisime į Šiaulių apskrities Pasaulio Tautų Teisuolių skverą kur pagerbsime Lietuvių Tautos didvyrius antro pasaulinio karo metais gelbėjusius Lietuvos piliečių Žydų gyvybes.
13:00 uždegsime žvakutes prie buvusio antro geto (Trakų ir Ežero gatvių kampas).
#MesPrisimename 80
Smagu buvo įspūdingoje #Kaunas2022 atidarymo šventėje sutikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Faina Kukliansky ir Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijos direktorę Ruth Reches 
Džiaugiuosi dėmesiu renginiams Kaune (jau nebe Laikinojoje, o Šiuolaikinėje sostinėje
) ir tikiuosi, kad jis neišblės visus metus, Kaunui turint garbingą Europos kultūros sostinės titulą!
Kupiškio mieste gaivinamas žydų bendruomenės palikimas, primenantis svarbų bendruomenės indėlį. Žiūrėkite įrašą >>https://bit.ly/3AgQFuu
Socialiniuose tinkluose Gercas Žakas dalinasi įspūdžiais po Emanuelio Levino centro atidarymo:
“Buvo be galo malonu gauti LSMU rektoriaus prof. Rimanto Benečio kvietimą susitikti visai neseniai duris atvėrusiame Emanuelio Levino centre. Puikiai, šiltai pabendravome, aptarėme centro misiją, planuojamas veiklas, bendradarbiavimo galimybes. Dėkoju centro vadovėms Ingridai Krasauskienei ir Julijai Vasilenko, lydėjusioms po įspūdingas ir nepaprastą aurą turinčias centro erdves ir besimaterilizuojančias ateities vizijas. Labai tikiuosi, kad centras bus ne tik Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emanuelio Levino (1906-1995) filosofinį, intelektualinį ir kultūrinį palikimą tiriančia ir skleidžiančia, kaip rašoma jo nuostatuose, įstaiga, bet ir taps nauja įsimintinų bei prasmingų susitikimų ir renginių vieta Kaune. Ir taip pat tikiuosi, kad E. Levino centrą ir Kauno žydų bendruomenę sujungs partnerystės ir bendradarbiavimo saitai, įkvėpsiantys kartu įgyvendinti ne vieną projektą.”
Lina Dranseikaitė
Sekundę,lt
Kone pačiame Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju Toros draugijos vardu.
Tačiau net ir atkūrus istorinį teisingumą, miesto istorinėje dalyje griūvančio paveldo dar po kelių dešimtmečių gali tiesiog nebelikti. Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas.
Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.
Skaitykite visą straipsnį:
Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į jaukų, nuostabios muzikos pripildytą šventinio laikotarpio vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams.
Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus L. van Beethoveno, S. Rachmaninoffo ,A. Piazzolla kūrinius. Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Primename, kad dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas ar ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, o viso renginio metu būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę.
Jums užsiregistravus, registraciją patvirtinantis el. laiškas nebus siunčiamas. Jei užsiregistruoti jums pavyko, vadinasi, registracija yra sėkminga, lauksime jūsų koncerte!
Kilus klausimams susisiekite:
telefonu +370 652 19204 arba
el. paštu: ieva0102@yahoo.com
Visame pasaulyje švenčiant Chanuką, Ukmergės miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti paminėti šią šventę kartu. Renginį pradėjo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems miestiečiams trumpai papasakodamas Chanukos šventės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę. Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega Chanukos žvakidę: po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Lapkričio 29 diena buvo antra Chanukos diena, todėl buvo uždegtos dvi žvakės. Pirmąją žvakę uždegti buvo pakviesta Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Antrąją uždegė pats pirmininkas.
Renginį papuošė „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantų grupė Lietuvoje populiarinanti išnykusią Europos žydų muzikos tradiciją. Tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, jau septinti metai grojanti tradicinę žydų muziką. Vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais unikalios tradicijos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį, o ir Lietuvoje jau nebesvetimą, žanrą.
Po šventės susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su tradiciniais Chanukos šventei skirtais patiekalais: latkėmis, spurgomis ir kitais žydų virtuvės skanėstais. Gaila, kad kartu paragauti jų nepavyko, bet kiekvienam atėjusiam buvo paruošti „lauknešėliai“ į namus.
Projekto organizatoriai: Žydų kultūros ir informacijos centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Geros valios fondas.
Trečius metus per Chanuką prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato uždegamos didžiosios chanukijos žvakės. Pirmoji žvakė buvo uždegta sekmadienį, tačiau Šiauliuose gyvuoja tradicija miesto bulvare uždegti žvakę ant didžiosios chanukijos. (Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nuotr.)
Šiandien 18 val. žydų religinė bendruomenė Chabad Lietuvoje, Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia į didžiosios chanukijos trečiosios žvakės uždegimą bulvare (Kaštonų al. ir Vilniaus g. sankirtoje).
Trečius metus per Chanuką prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato (P. Višinskio g. 24) uždegamos didžiosios chanukijos žvakės. Pirmoji žvakė buvo uždegta praėjusį sekmadienį, tačiau jau per dvidešimt metų Šiauliuose gyvuoja tradicija miesto bulvare uždegti žvakę ant didžiosios chanukijos.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Izraelio ambasadorių
Lietuvoje J. E. p. Yossi Levy. Susitikimo metu buvo pristatyti Panevėžyje įgyvendinami
projektai, aptartos bendradarbiavimo galimybės.
„Dėkoju ambasadoriui ir ambasadai už dėmesį Panevėžiui. Jau daug metų džiaugiamės
intensyviu bendradarbiavimu tarp Savivaldybės ir Izraelio ambasados. Tikiuosi, kad ir
toliau mūsų partnerystė ir su miestu partneriu Ramla, ir su ambasada tik stiprės“, – sakė
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Po susitikimo Savivaldybėje ambasadorius susitiko su žydų bendruomene, lankėsi
vietose, susijusiose su žydų istorija ir atminimu – buvusiame pagrindiniame žydų
pastate – rabinate, Ješivos pastate, kur veikė aukštesnioji žydų mokykla, buvusioje
žydų gimnazijoje, Javnės mokyklos pastate, Atminimo skvere.
Primename, kad Panevėžys su Izraelio Ramlos miestu ryšius oficialiai užmezgė 2004
m., kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas. Buvo sutarta plėtoti
partnerystę visose ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse. 2019 m. spalį pasirašius
bendradarbiavimo sutartį ir tapus miestais partneriais nuspręsta stiprinti abiejų miestų
ryšius mokslo, kultūros, švietimo, sporto, ekonomikos, viešojo administravimo ir
savivaldos, aplinkosaugos, turizmo srityse, dalytis gerąja patirtimi.
Lapkričio 28 d. (sekmadienį) 15 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) pirmąkart Šiauliuose Odesos teatras „LANŽERON“ (Ukraina, Charkovas) spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“. Tai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir „Laiptų galerijos“ bendras projektas, puikiai įsikomponuojantis į Chanukos šventę – lapkričio 28 d. pirmoji Chanukos diena.
Chanuka žydų šventė, skirta pergalei prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją II a. pr. m. erą.
Spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“ žydų gyvenimo istorijų, kur daug juoko, linksmybių ir ypatingo Odesos humoro.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas – Ukrainos nusipelnęs artistas Vitalijus Bondarevas. Režisierė – Galina Panibratec. Spektaklis rusų kalba.
Būtina registracija. Bilietai 7/3,5 Eur.
Laukiame Jūsų lapkričio 28 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“, Žemaitės g. 83.
Įėjimas į renginius tik su Galimybių pasu.
Bilietus galima užsisakyti:
tel. 841 200 643
el.p. toma.galerija@gmail.com
Aušrinė MERKYTĖ
Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.
Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.
Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.
G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.
Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.
Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.
Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. 
Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.
Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.
Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.
Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.
Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys Bronislovas Matelis.
Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.
Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė, užuojautos žodžius pareiškė mokyklų vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.
Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.
Sekundė.lt Daiva Savckienė
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.
„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.
Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.
Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.