Šiandien Žagarėje, pagrindinėje aikštėje, prie paminklo rabinui Izraeliui Salanteriui (Lipkinui), susitiko Žagarės žydų palikuonys, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų – Šiaulių, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių. Susitikime taip pat dalyvavo Izraelio ambasadorės pavaduotojas Shimon Pesach ir rabinas Kalev Krelin.

Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.

Tai jau graži tradicija – susitikti kiekvienų metų pirmąjį spalio sekmadienį, prisiminti Žagarės žydų istoriją, pagerbti čia gyvenusius žmones ir išsaugoti jų atminimą.

Susitikimo dalyviai aplankė ir pagerbė tragiškų žudynių vietas Naryškino parke bei senosiose žydų kapinėse. Tai buvo tylos, susikaupimo ir pagarbos akimirkos, primenančios, kaip svarbu saugoti istorinę atmintį ir perduoti ją ateities kartoms.

Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.

Vėliau visi susibūrė jaukioje vietoje – „Žagarės beigeliuose“, kur prie kavos puodelio ir beigelio dalijosi prisiminimais, bendravo ir tęsė prasmingą susitikimą.

Tegul ši tradicija gyvuoja ir toliau, jungdama žmones, šeimų istorijas ir praeitį su dabartimi. Nes atmintis gyva tol, kol ją saugome

Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė paminėjo 3-ąsias tragizmo ir skausmo kupinas Hamas išpuolio prieš Izraelį metines.

​Šią įsimintiną dieną Šiaulių centrinė miesto dalis nušvito Izraelio vėliavos spalvomis, spinduliuojančiomis solidarumą, viltį ir vienybę.

​

Spalio 7-osios įvykių minėjimas Šiauliuose / Organizatorių nuotr.

Minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, spalio 4 dieną prie Menoros, Švenčionių miesto parke, susirinko nemažas būrys Švenčionių rajono gyventojų ir atvyko svečių.

Renginį pradėjo ir vedė renginių organizatorė Kristina Sizonova. Su istoriniais faktais supažindino istorikė-gidė Nadežda Spiridonovienė.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko kartu paminėti ypatingą Šabatą – ypatingą tuo, kad jis vyko pasirengimo Simchat Tora metu.

Pirmadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko kartu švęsti gražiosios Sukot šventės.

Visus švenčiančius ir juos palaikančius sveikindami su Sukotu, kuris, be visa kita, yra bedruomeniškumo ir džiaugsmo šventė, dalinamės akimirkomis iš Kauno žydų bendruomenės Roš ha-Šana – Naujų metų pagal žydų kalendorių – sutikimo, kuriame netrūko smagaus ir šilto buvimo kartu, bendrystės, geros nuotaikos bei nuoširdžių linkėjimų, kad metai būtų saldūs, sveiki ir taikūs.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / KŽB nuotr.
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.

Kaune vykusiame pagrindiniame kultūrų pažinimo renginyje „Kultūrų sodas 2026“ kauniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami iš arčiau susipažinti su skirtingų Lietuvos tautinių bendruomenių kultūra, tradicijomis ir paveldu. Tarp jų – ir žydų kultūra. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ savo pasirodymu pristatė žydų muzikos ir šokio tradicijas, o kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku ir kitais bendruomenės nariais renginio lankytojams pasakojo apie žydų kultūrą bei jos vietą Kauno istorijoje.

Rugsėjo 23 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Kaip ir kiekvienais metais, šią skausmingą dieną bendruomenės nariai susirinko pagerbti žuvusiuosius prie 1941-1944 m. vokiečių administracijos įsteigto Šiaulių geto vartų stovinčio paminklinio akmens. Aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai bei akmenukai.

Prieš 85-erius metus, 1941-aisiais, prasidėjęs masinis Lietuvos žydų (litvakų) genocidas tragiškai nutraukė šimtmečius gyvavusių žydų bendruomenių istoriją ir tūkstančių žmonių gyvenimus. Šiandien, rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prisimename ir pagerbiame Holokausto aukas – žmones, kurių gyvybės buvo atimtos nacistinės Vokietijos okupacinio režimo vykdyto genocido metu.

Rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė paminėjo kartu su miesto ir rajono bendruomene.  

​

2026 m. rugsėjo 22-ąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Pabradėje vyko prasmingas ir jautrus minėjimas „Atminties kelias“, skirtas Holokausto aukoms ir kadaise mūsų mieste gyvenusiai žydų bendruomenei atminti. Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos 7b, 8b (mokytoja R. Mateikienė), kraštotyros būrelio mokiniai (mokytoja D. Grincevičienė),  bendruomenės nariai ėjo į Pabradėje esančią Holokausto aukų atminimo vietą, kurioje pagerbė žmones, kurių gyvenimus nutraukė 1941 metų tragedija. Šis atminties kelias tapo simboline kelione į mūsų krašto praeitį, primenančia skaudžius istorijos įvykius ir pareigą išsaugoti jų atminimą ateities kartoms.

Švenčionių rajono žydų bendruomenė kartu pagerbti Holokausto aukų atminimą ir paminėti Švenčionių geto likvidavimo sukaktį  š. m. spalio 4 dieną Švenčionyse vyksiančiuose atminimo renginiuose:

11 val. minėjimas Švenčionių miesto centriniame parke prie Menoros paminklo.

12 val.  pagerbimo ceremonija masinių žydų žudynių vietoje Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro

Rugsėjo 13 d. gausus būrys Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių susirinko restorane „Žemaitis“, kur jaukiai ir šventiškai kartu pasitiko Roš Hašaną – žydų Naujuosius 5787-uosius metus. 

Kupiškyje vyko prasmingas renginys, skirtas Kupiškio žydų istorijai, jų gyvenimui ir atminimui puoselėti. Šią dieną Kupiškyje su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi Jos Ekscelencija Izraelio Valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, kurią lydėjo vyresnioji ambasadorės padėjėja Raminta Cimbolaitytė.

Panevėžio teatre „Menas“, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, vyko režisieriaus Juliaus Dautarto filmo-spektaklio „Getas“ peržiūra. Renginys buvo skirtas Holokausto aukų atminimui ir istorinei atminčiai puoselėti.

Klaipėdos žydų bendruomenė kviečia aplankyti parodą – edukaciją „Išėjusių balsai“, skirtą Klaipėdos senosioms žydų kapinėms ir jų istorijai.

Kapinės – tai ne tik vieta, kur ilsisi mirusieji. Tai ir miesto atminties dalis, sauganti žmonių vardus, gyvenimus ir istorijas. Paroda kviečia sustoti, pažvelgti į šį paveldą ir išgirsti „išėjusiųjų balsus“.

Paroda veikia iki lapkričio 30 d.
Senosios žydų kapinės (Žiedų skg. 3, Klaipėda).

Parodos lankytojams taip pat rengiamos edukacijos lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis.

Daugiau informacijos: 0 650 21335

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, kviečiame prisiminti Klaipėdos žydų bendruomenės istoriją ir žmones, kurių gyvenimas mieste buvo nutrauktas dar prieš Holokaustą.

Paskaitą „Tylos žemėlapis“ skaitys Ruth Leizerowitz – istorikė, tyrėja ir Klaipėdos žydų bendruomenės istorijos puoselėtoja.

Tai pasakojimas apie žydų išstūmimą iš Klaipėdos, miesto gyvenimą ir procesus, kurie palaipsniui keitė žydų bendruomenės likimą.

Rugsėjo 20 d. (sekmadienį)
15.00 val.
Žydų kultūros ir religijos centras, Žiedų skg. 3, Klaipėda

Kviečiame dalyvauti ir kartu prisiminti.