Mes

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

2021 m. rugsėjo 7 dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko muzikinio klubo-smuklės “Juonė pastogė” kiemelyje pasitikti žydų Naujuosius 5782-uosius metus.

Šventinio vakaro pradžioje bendruomenės narius su Naujaisiais metais pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų, o Frida Šteinienė visiems priminė šios šventės prasmę bei tradicijas, uždegė žvakutes bei sukalbėjo maldą. Vėliau skambėjo šofaro garsai, kviečiantys tikinčiuosius į Aukščiausiojo teismą, raginantys dar kartą įvertinti savo veiksmus, išpažinti nuodėmes ir siekti tobulumo bei gerų darbų.

Vakaro metu šventės dalyviams savo dainas dovanojo Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris. Skambanti gyva žydiška muzika ir dainos Roš Hašana šventei suteikė malonią, jaukią bei linksmą atmosferą, kvietė bendruomenės narius suktis šokių aikštelėje. Savo muzikinius sveikinimus šventės dalyviams padovanojo ir mažosios dainininkės Karina Šer ir Sofija Kamrazerytė. Šventę pasaldino Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai taigalach ir imberlach. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5782 m. žydiškas kalendorius, kuris šįkart skirtas prisiminti bendruomenes ir žmones, gyvenusius Lietuvoje iki Holokausto pradžios.

Skaityti plačiau
Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse  minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.

Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.

Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.

 

Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.

Skaityti plačiau
Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Be galo džiaugiuosi beveik nuo pat šio projekto pradžios užsimezgusia draugyste ir vaisingu bendradarbiavimu su “Kaunas 2022” (o ypač su Atminties biuro) komanda ir esu dėkingas už man suteiktą garbę būti 2022 m. vyksiančio Litvakų forumo patariamosios tarybos nariu.
Džiaugiuosi, nes visada malonu bendrauti su atvirais, tolerantiškais, žingeidžiais žmonėmis, siekiančiais, kad mūsų visuomenė taip pat taptų labiau atvira, labiau tolerantiška ir priimanti.
Džiaugiuosi, nes mus jungia bendras tikslas – skatinti pažinti daugiakultūrę mūsų miesto istoriją ir vertinti, kad ją tokią turime, tuo pačiu nebijant pažvelgti į jos skaudulius.
Džiaugiuosi, nes bendravimas su žmonėmis, lydančiais mus į šiuolaikinę Europos kultūros sostinę, atnešė daug prasmingų ir nepamirštamų susitikimų. Vienas jų – su Jyll Bradley, menininke iš Londono, šią savaitę viešinčia Kaune, intensyviai jį tyrinėjančia ir jau spėjusia sužinoti apie jį tiek, kiek ne kiekvienas, čia gimęs ir augęs, žino.
Jyll kuriamas projektas – “Kaunas 2022” programos dalis. Pasitelkdama savo dydžiu mažą, bet jame koduojama prasme galingą, objektą, ji siekia kelių tikslų: padaryti labiau matomas vietas, kuriose iki karo virė žydiškas gyvenimas ar kurios turėjo sąsajų su žydų bendruomene; sukurti tarsi pokalbį ar ryšį tarp žmonių, kurie sutiks tapti minėto skulptūrinio objekto šeimininkais; pakviesti žmones stabtelėti ir “perskaityti” to mažo objekto “nešamą” žinutę: raskime nors akimirką permąstyti savo vertybes, savo elgesį su kitais ir pačiu savimi. Ačiū Daivai Citvarienei už šią, pradžioje virtualią, pažintį.
Gercas Žakas
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas
Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.

Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.

1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.

Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona  Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.

Pagal PŽB  bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių  liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.

1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Mums visiems reikia prisiminti visus nekaltai nužudytus mūsų tautiečius, kurie niekada nebesugrįš.

Panevėžio m. žydų bendruomenė kreipėsi į Panevėžio m. savivaldybės administraciją su prašymu atnaujinti (renovuoti) užrašus ant paminklų ir memorialinių lentų, skirtų žydų aukoms sunaikintoms Antrojo pasaulinio karo metu prieš 80 metų. Ant paminklo „Geto vartai“ jau atlikta užrašų renovacija.

Panevėžio m. bendruomenė  vykdo projekto ciklą „Tvarkome masinių žudynių vietas“ Holokausto pradžios 80-mečiui paminėti. Planuojame aplankyti visas masinių žydų žudynių vietas Panevėžio apskrityje.

Savo darbu ir indėliu norime ne tik prisiminti visą tragediją, įvykusią prieš 80 metų, bet ir parodyti pavyzdį atsakingiems savivaldybės darbuotojamas, kuriems ir priklauso pagal LR įstatymą prižiūrėti masines žudynių vietas ir žydų kapines. Šiais metais sutvarkyta Kurganavos  masinių žudynių vietos aplinka, bet dar liko išpjauti sausus medžius ir sutvarkyti tvorą.

PŽB  valdyba dėkoja  savanoriams ir darbuotojams : Albertui ir Virginijai Savinčiams, Jurijui Grafmanui, Timūrui Jerovickiui, Borisui Marijampolskiui, Onai Juospaitienei ir kitiems už dalyvavimą šiame projekte.

Tvarkymas vyks kitą mėnesį: PŽB nariai  važiuos  į Žaliosios girios, Ramygalos, Raguvos ir kitas masines žydų žudynių vietas.

 

 

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

1941 m. birželio 22d. Lietuvoje taip pat ir Panevėžio apskrityje prasidėjo pragaras – Holokaustas (Šoa). Mes turime nepamiršti kaip litvakai gyveno XX a.,  tragedijos pradžioje ir kaip jų istorijos pasibaigė 1941m.

 Panevėžio apskrityje, kur gyveno žydai iki Antrojo Pasaulinio Karo, liko vietos  liudininkai, kur žydai buvo šaudomi. „…Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios  baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Pirmieji šaudymai Panevėžio apskrityje prasidėjo liepos  mėnesio pradžioje, tada ir buvo įkurtas getas  kiekviename mieste: Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje ir t.t .

Panevėžio miesto žydų bendruomenė bendradarbiaudama su Panevėžio skautais pradėjo ciklą  pagal Michailo Adomo ir Elenos Adelinos sumanymą: „Tvarkome masinių žudynių vietas“

Šį kartą tvarkymas prasidėjo birželio 9 d. Panevėžio rajone Kurganavos miške. Vyko talka, kurioje dalyvavo Panevėžio krašto skautai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. Panevėžio skautai susipažino su Holokausto tragedija Lietuvoje, Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Iš viso Lietuvoje buvo sušaudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių), o Panevėžio rajone per patį trumpiausią laiką, buvo sušaudyta 13,5 tūkstančių žydų.

Tvarkydami masinę žydų žudynių vietą Panevėžio krašto skautai pareiškė užuojautą žydų tautai už prarastas gyvybes.

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karopabaigos 76 –ias metines.

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karopabaigos 76 –ias metines.

2021-05-09

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo pabaigos 76 –ias metines. Mes, žydai, niekada nepamirškime daugybės, kurie kovojo prieš nacizmą. Dauguma iš jų negrįžo į savo šeimas.

Gegužės 8 d. PŽB nariai, laikantis visų karantino saugumo reikalavimų, aplankė Rokiškio žydų kapinėse esantį memorialą, padėjo akmenukus, gėles ir uždegė atminimo žvakes.

Gegužės 9 d., prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje , Krekenavos/ Klaipėdos gatvių kampe, padėjo gėlių, uždegė žvakes.

Zikaro gatvėje, prie Stelos „Joint“ – 100-mečiui, buvusioje geto teritorijoje ir Panevėžio senosiose karių kapinėse po antrojo pasaulinio karo, žuvusiems tarybiniams kariams, Krekenavos g. padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie

žuvo karo metu ir atgulė amžinojo poilsio taikos metu. Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė svečių – dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Žurbin Sergej Anatoljevič su žmona ir Panevėžio Rusijos kultūros centro atstovė Valentina Vatutina.

Sporto klubo MAKABI istorija pasakojama “Kaunas pilnas kultūros” kovo mėn. leidinyje

Sporto klubo MAKABI istorija pasakojama “Kaunas pilnas kultūros” kovo mėn. leidinyje

Kuano žydų bendruomenės  pirmininkas Gercas Žakas savo Facebook profilyje rašo:

“Manau, nemažai kauniečių yra atradę ir pamilę kas mėnesį leidžiamą nedidelio formato, bet didelio turinio leidinį “Kaunas pilnas kultūros” (beje, platinamą nemokamai!, sako, kad nemokamų pietų nebūna, bet, kavinėje prie pietų gavus šį žurnalą, pietūs kaip mat atsiperka😄).
Kovo mėn. tema – sportas, ta proga turėjau garbės būti pakalbintas ir aš. Pakalbėjome apie jaunystę, futbolą, žydų bendruomenę, sporto klubo “Makabi” istoriją ir jos atkūrimą Lietuvoje. Dėkingas Kotrynai Lingienei už iniciatyvą, Monikai Balčiauskaitei už nuoširdų pokalbį, Arvydui Čiukšiui už nuotraukas ir šiltą pabendravimą. Žaviuosi jaunais entuziastingais žmonėmis, besidominčiais savo šalies istorija ir siekiančiais parodyti ją praturtinantį daugiakultūriškumą.”

Straipsnį apie “Makabi” istoriją  skaitykite ir jūs nuo 50 puslapio.

 

Lietuvos regioninės žydų bendruomenės švenčia Pesach

SU PESACH ŠVENTE – VIENA SVARBIAUSIŲ JUDAIZMO  RELIGINE METINE PAVASARIO ŠVENTE.

SVEIKINAME VISUS SU PESACH ŠVENTE. GRAŽAUS PASIBUVIMO IR ŠILTO PABENDRAVIMO ŠEIMOSE.

Tai aukojimo vakaras, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Per Pesach valgoma nerauginta duona – maca. Pirmas, antras ir paskutinis vakarai pažymimi didele vakariene su griežtomis tradicijomis: šeimos galva skaito išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Prieš sventės vakarienės pabaigą, pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos pravertos durys, tai „pranašo Elijo taurė“

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

Visos Lietuvos žydų bendruomenės laiku gavo šventines siuntas su košeriniais macais. Šioje nuotraukoje macus priima Kauno žydai.

 

 

SVEIKINA KlAIPĖDOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKAS FELIKSAS PUZEMSKIS.

Mieli broliai, draugai ir tiesiog geri žmonės! Sveikinu jus su Pesah švente, šiandien mes visi kartu palikome Egiptą. „Seder“ metu mes išgyvename išsilaisvinimą iš vergijos, mokiname savo vaikus ir anūkus likti laisviems. Laisvė – nedaryti to, ko nori,  laisvė – gyventi pagal kūrėjo įsakymus! Sėkmė ir pergalė tada visada bus su mumis, su Dievo pagalba mes išeisime ir iš koronaviruso. Visiems sveikatos, klestėjimo ir džiaugsmo!
PESACH ŠVENTĖ ŠIAULIŲ KRAŠTO ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE

Kovo 27 d. žydų tauta visame pasaulyje pradėjo švęsti Pesach šventę, – tai pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto vergovės – pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, šventė bus švenčiama visą savaitę iki balandžio 4 d. Dalinamės Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių jaukiomis šventinės Pesach vakarienės akimirkomis savo namuose. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai antrus metus iš eilės dėl karantino negali susirinkti visi kartu ir skambant žydiškoms melodijoms linksmai kartu atžymėti šią gražią pavasario šventę. Šiemet ir vėl kiekvienas švenčiame savo namuose.

 Lietuvos žydų bendruomenė pasirūpino macų pristatymu visoms regioninėms bendruomenėms, o Šiaulių krašto žydų bendruomenės administracija pasirūpino, jog iki švenčių visiems bendruomenės nariams macų dėžutės būtų saugiai išdalintos arba pristatytos į namus.

     

Be to, pirmąją šventinę dieną visų Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių stalus pasiekė šventinės Pesach vakarienės rinkiniai su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlių paštetu, vištienos vyniotiniu, vištienos sultiniu su macos kukuliais (maca kneidlach) bei imberlach. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Tad nors pandemija ir pakeitė mūsų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo, stengiamės išlaikyti šventinę dvasią Šiaulių krašto žydų bendruomenėje ir bent jau mintimis pabūti kartu prie bendro stalo.

Kalba Gercas

Kaip Kauno žydų bendruomenė ir jos nariai įveikia karantiną?

Pokalbis su bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, kalbina  Olga Ugriumova.

Tarptautinė konferencija Panevėžyje „DRAUDIMAS GYVENTI. DABARTIES IR PRAEITIES SĄVEIKA“

Tarptautinė konferencija Panevėžyje „DRAUDIMAS GYVENTI. DABARTIES IR PRAEITIES SĄVEIKA“

Nuotraukoje:V. Žigo paminklas „Geto vartai“, skirtas įamžinti buvusį žydų getą, pastatytas 1993 09 23 prie Klaipėdos ir Krekenavos gatvių sankirtos. P. Židonio nuotrauka

Tarptautinės konferencijos „DRAUDIMAS GYVENTI. DABARTIES IR PRAEITIES SĄVEIKA“, skirtos Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

Konferenciją moderuoja Greta Kėvelaitienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vadovė.

Konferencijos partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio miesto žydų bendruomenė,

 

     

Išmanus žemėlapis kviečia pažinti Kauno žydų kultūros paveldą

Išmanus žemėlapis kviečia pažinti Kauno žydų kultūros paveldą

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato atnaujintą ir papildytą žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapį. Išmanus žemėlapis keturiomis kalbomis leidžia virtualiai aplankyti daugiau kaip 40 kultūros paminklų, pamatyti unikalius archyvinius kadrus, pažaisti interaktyvų žaidimą arba po mieste esančius paveldo objektus pasivaikščioti savarankiškai, naudojantis išmaniąja programėle.

Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Kaune gyveno esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas, žinomas filosofas E. Levinas, visame pasaulyje žinomi rašytojai A. Mapu, I. Eljaševas. Šiandien Kauno žydų kultūrą mini tik išlikę pastatai, kurie dėl per okupacijos laikotarpį prarastos miesto atminties daugeliui yra nežinomi ir svetimi.

Projekto „Žydų paveldas Kaune 2“, finansuoto Lietuvos kultūros tarybos, metu praplėstas ir papildytas virtualus žydų kultūros paveldo žemėlapis, kuriame patraukliai supažindinama su daugiau kaip 40 svarbiausių žydų kultūros ir istorijos paminklų. Tekstus žemėlapiui rengė architektūros istorikė, gidė dr. M. Oniščik. Šių dienų pastatų vaizdai papildyti senomis nuotraukomis iš Kauno miesto muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių bei rusų kalbomis. Pasirinktu maršrutu galima keliauti virtualiai arba gyvai – klausantis audiogido aplankyti Senamiestyje, Žaliakalnyje, Vilijampolėje ir Žemuosiuose Šančiuose išsidėsčiusius objektus.

Virtualus turas po žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus leidžia ne tik pasižvalgyti po teritorijas, bet ir pasivaikščioti jose, naudojant virtualiosios realybės akinius. Tiems, kurie nėra susipažinę su Kaunu arba dvejoja, nuo ko pradėti, į pagalbą ateis gidas, kuris praves pasirinktu teminiu maršrutu. Žemėlapis pritaikytas ne tik besidomintiems istorija, bet ir žaidimų mėgėjams – norintieji galės pasirinkti sužaidybintą maršruto versiją ir dalyvauti pateiktose rungtyse bei laimėti virtualius apdovanojimus. Atnaujinta ir šiam projektui skirta išmanioji programėlė „Atminties portalai“. Virtualų turą po žydų kultūros paveldo objektus galima rasti čia:

>>ŽEMĖLAPIS

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka projektą skiria Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams pažymėti ir kviečia miesto bendruomenę bei svečius pažinti Kauno žydų kultūros paveldą.

Projektą „Žydų paveldas Kaune 2“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Projekto partneriai: KTU Informatikos fakultetas, VDU Užsienio kalbų institutas, VšĮ „Kaunas IN“, Kauno miesto muziejus, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, Kauno žydų bendruomenė.

Daugiau informacijos: Monika Straupytė, kultūrinės veiklos vadybininkė, tel. 8 617 95 294, el. p. monika.straupyte@kaunas.mvb.lt.

 

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

2020 m. gruodžio 10 d. vakarą žydai visame pasaulyje pradėjo švęsti Chanukos šventę, uždegdami pirmąją žvakę. Chanuka – tai šventė, kuri mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę.

Kasmet Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai per Chanuką susėsdavo prie bendro šventinio stalo, skambant gyvai žydiškai muzikai vaišindavosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis, smagiai šokdavo bei dainuodavo vakaro metu. Deja, šiemet negalėjome susirinkti ir drauge pažymėti šią gražią žiemos šventę. Ir nors pandemija pakeitė šių metų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai turėjo galimybę tą patį vakarą visi kartu susėsti prie šventinio stalo, tiesa, kiekvienas savo namuose. Antrąją Chanukos dieną kiekvienas bendruomenės narys (tiek mažas, tiek didelis) gavo šventinės vakarienės rinkinuką su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlėmis, vištienos vyniotiniu, bulvinių blynų tarke, paruošta blynų kepimui, bei spurgomis su džemu. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Taigi, šį kartą antrąją Chanukos žvakę uždegėme kiekvienas savo namuose, skanavome tradicinius šventinius patiekalus, bet mintimis mes buvome kartu.

Nors karantinas ir esama padėtis mūsų, deja, nedžiugina, tačiau uždegtos Chanukos žvakės į mūsų visų namus įnešė šviesos bei vilties.

Nuotraukose Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai dalijasi jaukiomis šventinės Chanukos vakarienės akimirkomis savo namuose.

Ukmergės žydų bendruomenės istorijos apybraiža (2)

Ukmergės žydų bendruomenės istorijos apybraiža (2)

Raimondas RAMANAUSKAS, muziejininkas

XIX a. 6–7 dešimtmetyje Ukmergėje gyveno vienas žymiausių judaizmo reformatorių, švietimo sąjūdžio „Haskala“ aktyvistas Mošė Lilienbliumas. Kaip tik iš Ukmergės jis ėmė skleisti savo judaizmo reformų raginimus, siūlymus glaudinti ryšius tarp religijos ir gyvenimo. Dauguma vietinės žydų bendruomenės narių buvo tradicinių ortodoksinių pažiūrų, M. Lilienbliumas buvo apšauktas bedieviu ir 7 dešimtmečio pabaigoje turėjo Ukmergę palikti. Ant buvusios sinagogos sienos kabo paminklinė lenta jo atminimui.

Nebuvo turtingi

Nepaisant gana aktyvios žydų pramoninkų, prekybininkų bei amatininkų veiklos, Ukmergės žydų bendruomenė nebuvo turtinga. Dar 1819 m. anoniminis autorius lenkų spaudoje rašydamas apie Ukmergės apskritį teigė, jog „vietiniai žydai neturi žydams įprasto suktumo, jų būklė gana varginga“.

Nuo pat XVIII a. iki XX a. pradžios daug kartų Ukmergės žydų bendruomenė dėl savo neturto prašė valdžios mažinti jai skirtus mokesčius, panaikinti įsiskolinimus, suteikti jai pašalpą ir t. t. Vietiniai Ukmergės valdininkai dažniausiai patvirtindavo tokių prašymų teisingumą. Pvz., 1887 m. Ukmergės ispravnikas (apskrities policijos viršininkas) Bateninas, atsakydamas į valdžios užklausimą, teigė, kad „Ukmergės žydų didžioji dalis tikrai labai neturtinga ir sunkiai prasimaitina remiant labiau pasiturintiems tautiečiams, o ta parama yra nepakankama ypač šiuo metu, kai yra sąstingis tiek prekiaujant, tiek realizuojant žemės ūkio produktus“.

Pagalbos Ukmergės žydų bendruomenė kartais susilaukdavo iš užsienio žydų. Pvz., 1868 m. kilus badui lėšų buvo gauta iš Klaipėdos (tuomet priklausiusios Vokietijai) badaujančiųjų gelbėjimo komiteto. Kai 1877 m. vasarą sudegė beveik visas Ukmergės miestas, aukos padegėliams buvo gautos iš Klaipėdos žydų bendruomenės, Montefiore šeimos iš Anglijos bei garsiojo žydų milijonieriaus Rotšildo.

Bandydavo pelnytis ir nesąžiningai

Ne visada žydai savo sunkią būklę mėgino gerinti gausiais skundais ir prašymais valdžiai bei sąžiningu darbu. Neretai pasitaikydavo pačių įvairiausių nusižengimų. Atvirose vagystėse žydai dalyvaudavo nedažnai, nors ir jų pasitaikydavo. Keli vikruoliai įsigudrino vogti lagaminus iš pro miestą vykstančių keliautojų vežimų, tačiau įkliuvo nusikaltimo vietoje. Ukmergės kalėjimo teritorijoje be valdžios leidimo namelį pasistačiusi bei kalėjimo markinante (maisto tiekėja) XIX a. 3 dešimtmetyje tapusi žydė Belia ne tik pasisavindavo didesnę dalį kalinių maitinimui skirtų pinigų, bet ir iš jų išviliojo nemažai pinigų bei vertingų daiktų, žadėdama per savo pažintis su miesto valdžia anksčiau laiko pasiekti kalinių išlaisvinimą. Laisvės nesulaukę kaliniai ėmė skųstis. Skundų tyrimas labai užsitęsė, tad Beliai kaltinimai nebuvo pareikšti, tačiau ji vis vien pakliuvo kalėjiman už ryšius su plėšikų Krivočionokų gauja.

Neretai Ukmergės prekybininkai žydai prekiavo kontrabandinėmis prekėmis, pasitaikė padirbtų pinigų platinimo atvejų (kaltininkams pavyko pasislėpti). Sukčius Leiba Kackelis XIX a. 6 dešimtmetyje ne kartą apmovė vietinius kariškius ir dvarininkus skelbdamasis tarpininku perkant pašarus, išvežant statybines šiukšles ir t. t. Pasiėmęs iš klientų rankpinigius „tiekėjas“ daugiau pas juos nesirodydavo. Ukmergės ispravnikas, L. Kackeliui pareiškus, kad jis neturi pinigų grąžinti nukentėjusiems, paėmė iš jo įvairius asmeninius daiktus (žvakides, lėkštes, puodą ir t. t.). Kai L. Kackelis pasiskundė aukštesnei valdžiai, daiktus teko grąžinti, o nukentėjusiems siūlyta kreiptis į teismą. XIX a. antroje pusėje demaskuoti keli nepavykę žydų namų padegimai, kuriuos mėgino padegti patys namų savininkai dėl didelių draudimo sumų.

Piliakalnis iš vakarų pusės, vaizdas nuo Pilies kalno, apie 1901–1902 m. S. Kosakovskio nuotrauka

Sinagogoje meldėsi tik elitas

Gausėjant žydų skaičiui, mieste daugėjo ir jų maldos namų. XVIII–XIX a. Ukmergės mieste ir visoje apskrityje buvo tik viena sinagoga. Pirmas jos paminėjimas – 1721 m., maždaug nuo 1773 m. ji stovėjo dabartinėje vietoje (ten, kur dabar Sporto centras). Pastatas buvo kelis kartus perstatytas. Paskutinieji didesni darbai vyko 1851 m. bei 1877 m. po miesto gaisro.

Maldos namų įvairiose miesto dalyse 1842 m. buvo 6, 1869 m. – 12, o 1891 m. – net 20. Vėliau mažėjant žydų skaičiui, truputį sumažėjo ir maldos namų. 1912 m. jų buvo 17. Anot žydų, į sinagogą melstis eidavo žydų bendruomenės elitas (labiausiai pasiturintys prekybininkai, amatininkai), o į maldos namus – neturtinga prastuomenė. Tikintieji Ukmergės žydai neišvengė ginčų tarp įvairių judaizmo srovių. Renkant naują rabiną, 1860 m. birželio 18 d. prie sinagogos kilo didelės muštynės tarp konservatyviosios judaizmo krypties atstovų izraelitų ir reformatorių chasidų. Muštynes nutraukė miesto policija. Kitą dieną izraelitai kerštaudami išdaužė chasidams priklausiusių maldos namų langus.

Skaityti plačiau
Istorija, slypinti archyvuose

Istorija, slypinti archyvuose

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, jų uoliai kaupiamas archyvas per beveik du dešimtmečius ne vienam buvusių panevėžiečių palikuoniui padėjo čia surasti savo šaknis. PB ARCHYVŲ nuotr.

Daiva Savickienė

Kad pažintų savo šaknis, Panevėžio žydų palikuonys brangią informaciją nepailsta rinkti ir po kruopelytę. Kadaise gausios miesto žydų bendruomenės palikimas turtingas, tačiau fragmentiškas. Tarsi mozaika, kuriai sudėlioti reikia ypatingo kruopštumo, nes tų, kurie galėtų papasakoti net ir apie gana netolimą bendruomenės praeitį, beveik nebeliko: ko nepražudė Holokaustas, pasiėmė laikas.

Iškalbingos knygos

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, bendruomenės archyvas aktyviai renkamas nuo maždaug 2001 metų. Pradėta nuo kreipimosi į tuometinį Panevėžio apskrities archyvą – leisti išvysti dokumentus, susijusius su kadaise klestėjusia miesto žydų bendruomene, – ir uoliai tebedirbama iki šiol.

„Žmonės, ieškodami savo giminių, šaknų, atvažiuoja iš viso pasaulio. Jie žino, kad Panevėžyje gimė, augo, dirbo jų seneliai, proseneliai, žino, kur stovėjo jų namai“, – pabrėžia šios misijos atsakingumą pirmininkas.

Vienas svarbiausių bendruomenės siekių buvo pamatyti Panevėžyje išlikusias senąsias registracijos knygos iš žydų metrikacijos punkto.

Pasak G. Kofmano, jos ilgą laiką saugotos dabartiniame miesto Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (dabar šie dokumentai jau perduoti saugoti Lietuvos valstybiniam istorijos archyvui). Kol gavo leidimą ir pasidarė kopijas, užtruko kelis mėnesius, bet buvo verta. Nes dabar turima žinių apie mieste gimusius, mirusius, susituokusius žydus nuo 1925 metų iki pat 1940-ųjų birželio.

Rašyti rabinų, metrikai, pasak G. Kofmano, atskleidžia labai daug informacijos apie kadaise mieste gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Pavyzdžiui, santuokų knygoje fiksuoti ne tik jaunųjų vardai ir gimimo datos, iš kur kilę ir kada bei kur jie tuokėsi, liudininkų duomenys, bet ir poros socialinė padėtis, užsiėmimas. Taip pat nurodomi tėvai, o motinų – net mergautinės pavardės. Ir visa tai būtinai užtvirtinama dviejų rabinų parašais.

Iškalbingos ir mirčių registravimo knygos. Jose nurodomi velionio vardas, pavardė, kas buvo tėvai, kur gyveno, mirties priežastis bei dvi datos – pagal hebrajų kalendorių ir pagal bendrąjį. Anot G. Kofmano, net stebina, kaip informacija apie mirtį tiek daug atskleidžia apie gyvenimą: kokia buvo tarpukariu gyvenimo trukmė, kokiomis ligomis sirgo žmonės (akivaizdu, kad daug to meto žydų gyvybių nusinešdavo tuberkuliozė, pneumonija).

Iš vaikų gimimo knygų matyti, kad nuo 1925-ųjų krašto žydų bendruomenė kasmet pasipildydavo bent dviem šimtais naujų narių – gimdavo apie 110 berniukų ir apie 100 mergaičių. Krašto, nes šiose knygose registruoti ne tik Panevėžyje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose, neturėjusiuose žydų metrikacijos punkto, naujagimiai.

Daug žinių pasisemta ir apie bendruomenės religinius lyderius – rabinus. Vien iš jų parašų metrikose suskaičiuotos net 55 pavardės. Kodėl tiek daug, paaiškėjo ėmus domėtis to meto tradicijomis. Pasirodo, registruojant santuoką, jeigu vienas iš jaunųjų būdavo ne iš Panevėžio, kartu su juo į miestą vykdavo tenykštis rabinas. Ir abu patvirtindavo tuoktuvių faktą parašais.

 

Miesto žydų paveldas kaupiamas ne tik popieriuje – bendruomenė rūpinasi ir jam priklausančiais pastatais, palaiko savo narius. PB ARCHYVŲ nuotr.

Skaityti plačiau