Mes

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus

Pajūrio naujienos,  Romualdas BENIUŠIS,  2017-11-17

 

Chaimų šeima, dar nežinanti, kas jų laukia ateityje. Darbėnai, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) Šaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas.

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941–1945 metais – skaudi, neužgyjanti žaizda tiek žydams, tiek ir patiems lietuviams.

Nuo viduramžių čia gyvenusių žydų palikuonys, nors ir gyvendami toli nuo Lietuvos, ją tebelaiko savo gimtuoju kraštu, ne tik mintimis sugrįžtantys ten, kur gyveno jų tėvai ir seneliai, kuriems karo metais pavyko išlikti, ir kur jos miškuose ir laukuose amžiną poilsį rado jų giminės, kuriems nepavyko išvengti tragiško likimo. Kiekvieno išgelbėto žydo gelbėjimo istorija yra unikali, o jos herojai – beginkliai kovotojai prieš nusikalstamą nacių režimą – verti ypatingos pagarbos. Deja, laikas nenumaldomai bėga, nusinešdamas į amžinybę ne tik šiuos herojus, bet ir tada dar vaikais buvusius gyvus šių įvykių liudininkus ir dalyvius, tad kasdien vis sunkiau atkurti tų dienų istoriją ir pagerbti savo ir savo šeimos narių gerove dėl kito niekuo nekalto žmogaus gyvybės išsaugojimo rizikavusius žmones, kuriuos šiandien jau vadiname ir rezistentais-kovotojais už Lietuvos laisvę.

JAV gyvenantis profesorius iš Emory universiteto Atlantoje Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, jau daugiau nei dešimt metų kasmet aplanko šį miestelį, kalbindamas čia gyvenančius senolius. Jis pasidalijo ir neseniai jo sužinota vienos darbėniškių žydų šeimos istorija.

F. Kukliansky: žydams ir lietuviams būtina apgludinti nesutarimus

„Man labai patiko istoriko Sauliaus Sužiedėlio mintis, kad galima ne vieną kartą perskaityti kokį nors dokumentą arba daug dokumentų ir padaryti skirtingas išvadas. Studijuojant dokumentus, būtinas specialus pasirengimas, jų išmanymas. Jei tuos pačius dokumentus perskaitys bobutė, jai galbūt jie pasirodys įdomūs, tačiau ji nesugebės nieko paaiškinti. O jei knyga yra rašoma dėl viešųjų ryšių, ja siekiama naudos ir nustebinti skaitytojus bei klausytojus?“ – vertindama R. Vanagaitės skandalo atgarsius, portalui LRT.lt sakė F. Kukliansky.

Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Trečiadienį Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje atidarymo išvakarėse pristatytas Samuelio Bako muziejus. Renginyje dalyvavo ir pats garsusis Vilniuje gimęs, šiuo metu JAV gyvenantis Samuelis Bakas.
S. Bakas (g. 1933 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę.

Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, menininkas dalyvaus savo vardo muziejaus atidarymo renginiuose. Samuelio Bako muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai (2019 m. planuojama atidaryti Samuelio Bako galeriją Hiustono Holokausto muziejuje, esančiame JAV Teksaso valstijoje). 2017 m. lapkričio 17 d. lankytojams duris atvers pirmoji Samuelio Bako muziejaus ekspozicinė erdvė, kurios plotas – 161 kvadratiniai metrai. Netrukus planuojama įrengti dar vieną ekspozicinę erdvę bei įkurti edukacinį centrą. Muziejuje bus eksponuojama keliasdešimt itin vertingų S. Bako paveikslų, datuojamų 1946-2011 m. Muziejaus atidarymo dieną dailininkas juos oficialiai padovanos Lietuvai. Atidarius antrąją ekspozicinę erdvę, muziejaus kolekcija dar labiau išsiplės: ją sudarys 125 menininko tapybos darbai, taip pat asmeninės donacijos.

Prof. Eugenijui Paulauskui skirtas prisiminimų vakaras Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų,  talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.

1947 – 78 ir 1981 – 96 m. E. Paulauskas grojo Lietuvos kvartete pirmu smuiku su Lietuvos kultūros ministro Juozo Banaičio parūpintu A. Stradivarijaus pagamintu smuiku. Apie virtuoso grojimą rašę muzikos kritikai, visados pažymėdavo talentą ir nepaprastą sugebėjimą išgauti gražų smuiko garsą.

Kaip solistas E. Paulauskas surengė 1000 koncertų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje. 1951 – 1983 m. Lietuvos kvarteto primarijus (kvartete grojo apie 50 metų), dviejų tarptautinių konkursų – Budapešte (1959) ir Lježe (1964) laureatas. Jis dėstė Vilniuje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), 1992 – 98 m. LMTA Kauno fakultete, 1994 – 98 m. buvo styginių  katedros vedėjas ir studentų kamerinio orkestro dirigentas. Prof. E. Paulauskas dėstė smuiko specialybę, kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius E. Paulauskas yra Valstybinės premijos laureatas. E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“

Lapkričio 14 d. paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“

Temą pristatys VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė

Autorė neseniai publikavo monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius metus paskyrusi teatrologė, dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

Įėjimas laisvas. Pradžia – 18:30. Vieta – Mažoji scena (Laisvės al.71)

Maloniai kviečiame

 

 

Skaistė Jurėnė – Vadybininkė kultūrinei edukacijai / Cultural Education Manager

Nacionalinis Kauno dramos teatras / National Kaunas drama theatre

Tel. –370 37 324205, Mobil. +370 656 06966

E-mail: fabrikas@dramosteatras.lt   www.dramosteatras.lt

Laisvės al. 71, Kaunas

 

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu?
Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.

G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.

Kauno žydų bendruomenė kviečia į konferenciją

Kauno žydų bendruomenė ir Organizacinio komiteto pirmininkas Valentinas Aleksa, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, kviečia 2017 m. lapkričio 14d.  dalyvauti konferencijoje.
,,LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS DIPLOMATINIS DOKUMENTAS NACIŲ OKUPUOTOJE LIETUVOJE ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS“
Konferencija vyks Raudondvario dvare, Pilies takas 1, Raudondvaryje, Kauno rajone.
 Registracija 12.20–12.50 val. Konferencijos pradžia 13.00 val.
Konferencija skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir trijų Didžiavyrių lietuvių – trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio GRINIAUS, buvusių Lietuvos Respublikos ministrų ir Seimo narių prof. Jono Prano ALEKSOS ir prof. Mykolo KRUPAVIČIAUS – Memorandumo 75-osioms metinėms paminėti.
Konferencijos globėjas – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas

Savaitinė rabino pamoka

Vienas labai sėkmingas sporto treneris kartą pasakė: „Kai mes turime žaisti prieš komandą, kuri turi išskirtinį žaidėją, aš visada ieškau informacijos, kaip tas žaidėjas pasirodė ankstesniame žaidime. Jei blogai, tada man yra aišku, kad bus labai sunku laimėti šiose varžybose. Faktas yra tai, kad geri žaidėjai visada naudoja savo praeities nesėkmes kaip trampliną, kad siektų dar aukščiau.“

Mūsų savaitinio Toros skyriaus komentatoriai aiškina, kad VISOS Abraomo ir Saros gyvenimo dienos buvo geros, vienodai geros. Bet kaip tą galima tvirtinti? Juk Sara buvo nevaisinga iki 90 metų, ir jie abu su Abraomu turėjo daug įvairių išbandymų ir negandų.

Atsakymas yra toks: kad ir kaip  dideli žaidėjai,  kurie visada naudoja savo nesėkmes kaip savęs tobulinimo paskatą, taip ir Abraomas su Sara žvelgė į visas negandas ir išbandymus (net objektyviai neigiamus įvykius) kaip į medžiagą, siekdami stiprinti ryšį su Dievu,  ir dvasiškai stiprėdami.

Pamoka mums : kai mes parpuolame arba suklystame, tai yra puiki galimybė nukreipti savo nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą, pakilimui aukštyn, kad taptume stipresni – fiziškai, ir ypač dvasiškai.

Žiemos stovykla AMEHAYE’17 ieško komandos pastiprinimo

Mieli bendruomenės nariai,
ieškome komandos pastiprinimo žiemos stovyklai AMEHAYE’17 !

Ieškome TAVĘS, jei esi atsakingas (-a), mokantis (-i) bendrauti su vaikais, darbštus (-i) ir komunikabilus (-i) !
Vaikų stovykloje TAVĘS laukia įdomus, atsakingas, o kartu ir labai smagus darbas!
AMEHAYE’17 vyks
Oro Resort poilsio namuose Dubingiuose
jau 2017 m. gruodžio 24-30 d.
Susidomėjai? Tuomet parašyk adresu zanas@sc.lzb.lt arba skambink +37067881514
Iki pasimatymo!

 

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė didelio dėmesio sulaukusią   tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškojo ir siūlė atsakymus į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, JAV ambasadore Anne Hall, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Izraelio misijos Lietuvoje vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškino sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuotas,  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitėspecialiai iš JAV atvykęs profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys.

Senjorų stovykla Estijos mieste Piarnu “Golden Age” kviečia

Gerbiamieji Socialinių programų departamento klientai,

Gruodžio 14-18 d. Pernu (Estija) vyks kasmetinė senjorų stovykla GOLDEN AGE.

Dalyvauti gali tik socialinių programų departamento klientai, kurie registruoti pagal visas SPD taisykles. Prioritetas teikiamas nariams, kurie nėra dalyvavę ankstesnėse stovyklose.

Visa stovyklos kaina vienam žmogui – 327 Eur. Autobuso kaina – 1100 Eur.

Kaina, kuria moka stovyklos dalyvis – 99 Eur/žm. Kitą kainos dalį dengia socialinių programų departamentas.

Iš Vilniaus išvykstame gruodžio 14 dieną, 7 val. ryto nuo LŽB (Pylimo g. 4).
Registracija telefonu  8678 81 514 (Žana)

Информация на русском языке – в приложении.

Kauno žydų bendruomenė visada spalio pabaigoje renkasi pagerbti Didžiosios akcijos aukas

Kauno žydų bendruomenė visada spalio pabaigoje renkasi pagerbti Didžiosios akcijos aukas

Kiekvienais metais paskutinįjį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenė renkasi IX-ajame forte pagerbti Didžiosios akcijos Kauno gete aukas. Kiaurai smelkiantis žvarbus vėjas ir lietus atgena mums prieš akis dešimttūkstantinę minią žmonių, mūsų tautiečių ir bendrapiliečių, senų. ligotų, mažų, vyrų, moterų, vaikų, savęs dar neįsisąmoninančių kūdikėlių, atvarytų į šią tokiu metų laiku niūrią vietą iš Vilijampolės, Demokratų aikštės, kur jie prastovėjo nuo pat ankstyvo ryto, jausdami nežinią, baimę, neviltį, viltį, paniką ir tai, ko mes nežinome ir neįsivaizduojame, sustirę iš šalčio, vos gyvi iš nuovargio, bado, siaubo, glausdamiesi vienas prie kito ar vieniši. Mūsų pareiga nepamiršti jų patiems ir neleisti pamiršti kitiems – malda ir susikaupimu čia, jų žūties vietoje, aktyviais veiksmais kitur, kad tai niekada nepasikartotų.
 
Žydų žudynių vietų Kaune, deja, yra ne viena. Holokausto aukas Kauno žydų bendruomenė tradiciškai pagerbia ir Kauno tvirtovės VII forte. Tokiose vietose paprastai nėra vietos teigiamoms emocijoms, bet šį kartą KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad baisius Antrojo pasaulinio karo įvykius ir jų aukas galime paminėti tikroje žudynių vietoje, kad joje pastatytas paminklas, šiais metais sutvarkytas ir priėjimas prie jo.

F.Kukliansky: kad realiai pajudėtų žydų nuosavybės grąžinimas, reikėtų keisti įstatymus

lrytas.lt

Lietuva, priėmusi įstatymą, numatantį žydų religinių bendruomenių turto kompensavimą, neturėtų sustoti – Holokaustą išgyvenusiems žydams reikia grąžinti ir jų privačią nuosavybę. Tai ragina ir aukšti JAV pareigūnai, ir Lietuvos žydų bendruomenė. „Klausimas dėl privačios žydų nuosavybės grąžinimo buvo keliamas ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu apie tai imta kalbėti vis dažniau. Nepasakyčiau, kad yra spaudimas, bet amerikiečiai mums atvirai leidžia suprasti, jog žydų turto grąžinimas liks darbotvarkėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis. Šis diplomatas dirbo kancleriu Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, kai buvo priimtas įstatymas dėl Geros valios fondo. Pagal jį, valstybė moka kompensacijas už karo metu sunaikintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių turtą, finansuodama žydų kultūrinę, religinę, mokslinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Vyriausybė įpareigota į šį fondą iš viso pervesti apie 37 mln. eurų.

D.Matulionis neseniai Vilniuje kalbėjosi su JAV Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu Holokausto klausimais Thomu Yazdgerdi. Aukštas amerikiečių diplomatas taip pat susitiko su Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovais. Viena svarbiausių Th.Yazdgerdi pokalbių temų buvo tolesnis žydų turto grąžinimas.

Pranešimas spaudai

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškos atsakymų į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuojamas  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Lapkričio 9 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys specialiai iš JAV atvyksiantis profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys. Prof. S. Sužiedėlio pranešimo tema – „Istorijos perspėjimas: antisemitizmo ištakos ir raida Lietuvoje“, kuriame jis apžvelgs antisemitizmo vystymąsi Lietuvoje nuo jo šaknų XIX-ame amžiuje iki antižydiškos propagandos Holokausto metu ir vėliau, kokios ideologinės priemonės, konkretūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai įtakoja antisemitinius stereotipus ir aplinką.

Pranešimus skaitys žinomi Lietuvoje mokslininkai:  Šarūnas Liekis, Vygantas Vareikis, Linas Venclauskas, Violeta Davoliūtė, Charles Perrin.

Numatyta diskusija apie antisemitizmą,  keliantį iššūkius šiuolaikinei visuomenei.

Šį projektą vykdo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su partneriais:

Romų visuomenės centru,

Lietuvos žmogaus teisių centru,

Moterų informacijos centru.

Konferencija vyks Vilniuje lapkričio 9 d. Novotelio viešbučio Konferencijų salėje, pradžia po registracijos, 9.30 val.

PROGRAMA 

https://www.lzb.lt/2017/11/07/pasizymekite-data-tarptautine-konferencija-minint-tarptautine-diena-pries-fasizma-ir-antisemitizma/

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Įžanginis žodis

Dovilė Budrytė

Politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV, projekto vertintoja.  

Rašydamas apie atmintį Rytų Europoje, Alexander Etkind knygoje Warped Mourning argumentavo, kad šiame regione įvairios grupės kultivuoja savo atskiras atmintis, taip nubrėždamos ribas tarp savęs ir kitų bei kurdamos atskiras atminties bendruomenes, kurios veliasi į konfliktus, susijusius su atmintimi.  Etkindo mintys skatina kelti keletą svarbių klausimų, tokių kaip:  Ar gali didelė istorinė trauminė patirtis sujungti grupes kovai prieš neapykantą ir smurtą? Kaip reikia minėti svarbias istorines traumines patirtis norint išvengti konfliktų, susijusių su atmintimi? Ar istorinių įvykių paminėjimas gali padėti išvengti baisių istorinių ivykių pasikartojimo?

Žinoma, kad nėra vienareikšmiškų, lengvų atsakymų į šiuos klausimus.  Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai netgi yra linkę abejoti, ar iš tikrųjų galima pasimokyti iš praeities ir ar skausmingų istorinių patirčių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje.  Tačiau net ir tokie pesimistiški požiūriai negali nuneigti vadinamosios įvariakryptės atminties galios.  Kaip įsivaizdavo Michael Rothberg, tokia atmintis nėra konkurencinga.  Tai nėra politinis žaidimas su vienu laimėtoju.  Tokia atmintis dinamiška ir paslanki; apie ją galima kalbėti įvairiose grupėse; ją galima skolintis. Ji produktyvi, o ne paralyžiuojanti. Ji atvira. Rothbergo manymu, įmanoma, kad daug kam priimtina Holokausto atmintis gali tapti tokia atmintimi bei būdu priemonių kovai su rasizmu artikuliavimui. Taigi, Holokausto atmintis, priimtina daugeliui grupių ir individų, gali skatinti produktyvų bendravimą ir netgi padėti kovoti su įvairiomis rasizmo formomis.

Prisimindami Kristallnacht, vieną iš geriausiai žinomų vaizdinių susijusių su antisemitizmu ir po to įvykusiu Holokaustu, konferencija #AmintisAtsakomybeAteitis pamėgins padaryti būtent tai.  Pagrindinis konferencijos tikslas—sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje; mėgins peržengti atminties bendruomenių ribas.  Bus atskleistos romų Holokausto istorijos.  Šios skausmingos patirtys vis dar nėra gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų; apie jas mažai kalbama.  Dar žinomos kaip “Samudaripen” (romų kalba “masinės žudynės”) ir “Pharrajimos” (romų kalba “suplėšymas,” “supjaustymas”, “išniekinimas”), šios patirtys dar netapo integralia Holokausto atminties dalimi Lietuvoje.  Šių patirčių atskleidimas gali būti pirmas žingsnis neapykantos susijusios su romafobija išryškinimui Lietuvoje.  Kaip ir praeityje, šiandien Lietuvos romų bendruomenė vis dar marginalizuojama ir siejama su nusikalstamumu.  Mokymasis apie Holokaustą ir ypač apie įvairių bendruomenių kriminalizavimą gali padėti suprasti pragaištingą stereotipų galią šiandieniniame pasaulyje.

Taip pat žvilgsnis į įvairias sankirtas tarp istorinės atminties apie Holokaustą ir šiandieninės politikos gali padėti geriau suprasti įvairių neapykantos formų sudėtingumą.  Tai gali būti pritaikoma ir antisemitizmui, ir ksenofobijai.  Nors ir pastaruoju metu Lietuvoje galima pastebėti pozityvių pasikeitimų (vis daugiau žmonių žino apie Holokaustą ir jį pripažįsta), dar reikia padaryti daug darbo.  Dar vis yra daug pasipriešinimo atviram kalbėjimui apie “nepatogias” istorines tiesas apie Holokaustą, tokias kaip lietuvių dalyvavimas Holokauste.  Dar vis yra stiprūs gynybiniai instinktai gražinti skausmingą praeitį.  Kova su šiais instinktais ir mėginimas sąžiningai elgtis su praeitimi—tai neatsiejamos sėkmingo tolerancijos ugdymo dalys, būtina sąlyga dabartinei kovai su antisemitizmu, romafobija ir ksenofobija.  Tai nelengvas, bet būtinas pirmas žingsnis žmogaus teisių puoselėjimui ir tam, kad nebūtų nieko panašaus į Kristallnacht ateityje.  Aš tikiu, kad #AtmintisAtsakomybeAteitis konferencija bus svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

Konferencija vyko anglų ir lietuvių kalbomis.

>>Programa

Atgarsiai spaudoje:

>> Profesorius S. Sužiedėlis: antisemitizmas niekur nedings, bet tai ne visuomet grėsminga

>>Akimirkos

Pranešimai:

-From Philosemitism to Anti-Semitism: Jonas Sliupas, Refugees, and the Holocaust, Charles Perrin, Ph. D., Vytauto Didžiojo universitetas
– Jewish life and anti-Semitism manifestations in Finland,  Rony Smolar, rašytojas, Suomijos žydų bendruomenės tarybos narys
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks lapkričio 15 d. 11 val. – vienintelio pasaulyje Samuelio Bako muziejaus atidarymo išvakarėse – Naugarduko g. 10/2, Vilniuje. Konferencijoje dalyvaus:

–          Samuelis Bakas, garsus Vilniuje gimęs menininkas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose;

–          J.E. Anne Hall, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje;

–          Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) direktorius;

–          Ieva Šadzevičienė, VVGŽM Tolerancijos centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė.

Po spaudos konferencijos bus galima susitarti dėl išskirtinių interviu su S. Baku ir nufotografuoti muziejuje išeksponuotus S. Bako paveikslus.

Bakas (g.1933 m. Vilniuje) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę. Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas; menininkas dalyvaus Samuelio Bako muziejaus atidarymo renginiuose (11 16 – uždaras atidarymo renginys, 11 17 – „masterclass“ tapybos pamoka dailės studentams, 11 20 – susitikimas su visuomene).

Prašome patvirtinti savo dalyvavimą spaudos konferencijoje iki lapkričio 13 d.

Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560

El. p. zivile.juonyte@jmuseum.lt

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky pasisakymas LRT TV laidoje “Savaitė”

2017-11-05 / 21:00 — Joana LapėnienėLRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“LRT.lt

 Rūta Vanagaitė nebūtais dalykais kaltino Adolfą Ramanauską-Vanagą, jos gynėjai kaltina Lietuvą. Čia garsiausiai skamba Europos žydų kongreso balsas, kurio vadovas Kremliui prijaučiantis oligarchas, turintis savo verslą Rusijoje, besipuikuojantis nuotraukomis greta Vladimiro Putino ir dažnokai jo giriamas, tačiau faktas – garsas pasklido už Lietuvos ribų. Ir svarstymai, ar Lietuvoje nėra varžomos kitaip manančiųjų teisės, dėl savo nuomonės turėjimo deginamos knygos, o tarp tų knygų – ir Holokausto tema, ar mes vėl mėginame kratytis atsakomybės dėl žydų žudynių – ne į naudą Lietuvai.

Ar tokiam scenarijui Lietuva buvo pasirengusi? Pasirodo, Europos žydų kongreso vadovą, tą patį V. Putino mylimą oligarchą nuo kaltinimų Lietuvai mėgino atkalbėti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako prieš trejus metus pareikalavusi ir gavo oficialią informaciją apie Lietuvos partizanų vadų veiklą. A.Ramanausko-Vanago pavardės tarp prisidėjusių prie Holokausto nėra, 1991 m. Aukščiausiasis Teismas jį visiškai reabilitavo. F. Kukliansky sako, sužinojusi apie Europos žydų kongreso prezidento V. Kantoro ketinimą pasmerkti Lietuvą, bandė įtikinti šio sumanymo atsisakyti.

„Bandėme kalbėti ta tema, tačiau gal mes vienas kito iki galo nesupratome, ir galbūt aš ateičiai linkėčiau visoms tarptautinėms organizacijoms labiau pasitikėti vietinėmis bendruomenėmis specifinėje būsenoje. Viena vertus, mes nukentėję nuo Holokausto, o ne kokie kiti ponai, kurie mokina ar duoda patarimus, ką gi daryti su tais, kurie galbūt dalyvavo Holokauste“, – teigė F. Kukliansky.

Premjeras S.Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti pozicijos dėl lietuvių vaidmens per Holokaustą

Vilnius, lapkričio 2 d. (BNS). Lietuvos vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą.

„Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai. Taip, kad nėra ką peržiūrinėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Taip jis komentavo Europos žydų kongreso raginimą Lietuvai iš pagrindų peržiūrėti lietuvių vaidmenį per nacių okupaciją, nustoti gerbti tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais naciais ir aktyviai prisidėjo Lietuvoje žudant žydus.

„Jeigu kas nors nori ką nors peržiūrėti ar gilintis, tai yra istorikų darbas, ir istorikai turi remtis labai aiškia sistemine istorine informacija, faktais, o ne faktų interpretacija, bet faktų visuma. Tada galima diskutuoti ir kalbėti“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad valstybės ir žydų bendruomenės santykiai būtų geri.

„Manau, kad Lietuva kaip valstybė padarė viską ir toliau daro, kad santykiai tarp žydų bendruomenės, Lietuvos visuomenės, mūsų valstybės būtų tokie, kurių kitos valstybės gali ir pavydėti“, – sakė premjeras. 

URM ragina nepriešinti žydų genocido su antisovietine rezistencija

Vilnius, lapkričio 1 d. (BNS). Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.

„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.

Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.