Mes

Panevėžyje bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Panevėžyje bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla. Nuo 2005 m sausio 27 paskelbta atminimo diena. Holokaustas (viskas išdeginta) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas.

Gerbiami Panevėžio miesto  benruomenės nariai, mūsų partneriai ir draugai,

Kviečiame dalyvauti 2020 m. sausio 27 d. (pirmadienį) 15val.

Prie memorialo „Liūdinti žydų motina“  buvusiose žydų kapinėse, Vasario 16-osios g., paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, padėti gėlių ir uždegti atminimo žvakutes.

Po minėjimo važiuosime į masinę žudynių vietą Kurganavos miške uždegti atminimo žvakutes ir pagerbti žuvusius.

16val. PŽB patalpose pokalbis apie Holokausto istoriją, filmo   peržiūra.      

Panevėžio miesto žydų  bendruomenė

 

Tautinių bendrijų taryba

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Veikianti kaip patariamoji institucija, Tautinių bendrijų taryba atstovauja tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais. Įtraukdama tautinių mažumų atstovus į sprendimų procesus, Taryba vadovaujasi tarptautinės teisės principais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir Tautinių bendrijų tarybos nuostatais.

Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje viršija 100 tūkst. žmonių, renkami 3 Tarybos nariai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas  mažesnis nei 10 tūkst. – vienas atstovas.

Įsakymas dėl Tautinių bendrijų tarybos nuostatų patvirtinimo, 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. ĮV-48
2020-2024 m. kadencijos Tautinių bendrijų tarybos sudėtis:

1.    Daumantas Levas Todesas (pirmininkas) – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdybos ir tarybos narys;
2.    Gunta Rone (pavaduotoja) – Vilniaus latvių draugijos pirmininkė;
3.    Vladislav Voinič (pavaduotojas) – Viešosios įstaigos „Pasaulio vilniukų suvažiavimas direktorius“;

4.    Ruslan Arutiunian – Lietuvos armėnų sąjungos narys;
5.    Lučija Bartkienė – Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė;
6.    Jelena Berežok – VšĮ „Slavų estetinio lavinimo centras“ pirmininkė;
7.    Motiejus Jakubauskas – Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas;
8.    Ela Kanaitė – Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė;
9.    Dzmitry Karachun – Asociacijos „Kryvija“ prezidentas;
10.    Išvanas Kvikas – Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas;
11.    Nikolaj Logvin– Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų susivienijimo pirmininkas;
12.    Rana Mamadova – Klaipėdos azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ narė;
13.    Marytė Maslauskaitė – Kauno vokiečių bendrijos pirmininkė
14.    Tatjana Michniova – Lietuvos rusų kultūros fondo pirmininkė
15.    Galina Miškinienė – Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė
16.    Rasa Miuller – Klaipėdos vokiečių bendrijos narė;
17.    Evelina Paulavičienė – Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininkė;
18.    Jurgis Rubaževičius – Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos narys;
19.    Eminat Saijeva– Baltijos čečėnų bendrijos pirmininkė;
20.    Gžegož Sakson Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas;
21.    Levanas Sepazhvili – Gruzijos kultūros asociacija „Kachetija“ pirmininkas;
22.    Natalija Šertvytienė – Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė;
23.    Romualdas Špakovskis – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys;
24.    Lidia Trigub – Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ pirmininkė;
25.    Leila Urmanova-Vnukova – Uzbekų kultūros centro pirmininkė;
26.    Liia Urman – Lietuvos estų draugijos pirmininkė;
27.    Valenty Voinilo – Lenkų informacijos centro Vilniuje „Info Rum“ pirmininkas;
28.    Bachram Zeinalov – Šiaulių apskrities azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas.

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje. „Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda. Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos. „Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis. „Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas. G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

2019 m. gruodžio 28 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai praleido įsimintiną popietę jaukioje Menojos dailės studijoje, kurioje visi dalyvavusieji buvo supažindinti su keramikos technika bei turėjo puikią progą patys sukurti savo svajonių keraminį žiedą/žvakidę, papuošiantį jų namus.


Labai ačiū Menojos dailės studijai už nuostabią pamoką, malonias pažintis, naujas patirtis, jaukią atmosferą, padrąsinimus bei pagalbą kuriant savo darbelius! Dalinamės jaukios Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių popietės, praleistos Menojos dailės studijoje, akimirkomis bei sukurtais be galo gražiais keraminiais žiedais/žvakidėmis.

Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Paskutinįjį 2019-ųjų metų pirmadienį, gruodžio 30 d., Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko paminėti Chanukos. „Bijojome, jog šiemet visi norintys netilps į restoraną“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi pirmininkas Gercas Žakas, atkreipdamas dėmesį, jog šventiškai nusiteikusių bendruomenės narių šįkart susirinko pilna salė.

Pirmininkui tarus sveikinamąjį žodį, scenoje pasirodė svečiai iš Vilniaus – muzikantai Michailas Filipovas ir Leonardas Zenkevičius. Jų atliekama tradicinė muzika iš karto susilaukė plojimų, o vakaro eigoje  privertė svečius pakilti nuo stalų ir pajudėti.

Bene labiausiai laukta šventės viešnia – argentinietė jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny. Su publika angliškai bendravusi muzikantė prisipažino, jog Lietuvoje ji vieši pirmą kartą, tačiau jau kurį laiką rezgė planus aplankyti šią šalį, mat jos šeimos šaknys – Kaune. Atlikėjai dainuojant jidiš dainas, jai pritarė ir salėje susirinkę svečiai. Muzikantė džiaugėsi, jog Kauno žydų bendruomenės nariai – puiki ir labai daininga publika. Todėl pažadėjo, jog dar tikrai sugrįš į Kauną ir čia surengs savo solinį koncertą.

Šventinio vakaro akcentu tapo viktorina. Tiesa, ne bet kokia, o susijusi su Chanuka: visi klausimai buvo apie šią šventę. Kai kuriuos iš jų svečiai gliaudė kaip riešutus, tačiau buvo ir išties nelengvų klausimų, dėl kurių bendruomenės nariai turėjo pasukti galvas. Pasibaigus viktorinai daugiausiai teisingų atsakymų žinojusiems svečiams buvo įteikti prizai.

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

 

Gruodžio 22-osios vakarą prasidėjo viso pasaulio žydų švenčiama šventė Chanuka. Ji mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Uždegti pirmąją žvakutę susirinko Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenių nariai. Pirmininkas Naum Gleizer palinkėjo visiems susirinkusiems linksmos Chanukos, sveikatos ir laimės. Bendruomenės narė Frida Šteinienė trumpai priminė šventės istoriją, uždegė pirmąją Chanukos žvakę ir perskaitė maldą.

Šventės dalyvius pasveikino Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, bendruomenės atstovės, o taip pat ir Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė bei J.Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė.

Vakaro metu skambėjo gyva žydiška muzika, atliekama Vadimo Kamrazerio. Muzikinius sveikinimus skyrė mažosios dainininkės Sofija ir Karina. Visi smagiai šoko, dainavo. Mažuosius šventės dalyvius užėmė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona.

Šventės dalyviai vaišinosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis.

Kaip įprasta per Chanuką, vaikams įteiktos dovanėlės, Chanuka gelt (šokoladinės monetos) bei dreidl (vilkelis).

CHANUKA 2019 Panevėžyje

CHANUKA 2019 Panevėžyje

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje prasidėjo nuo   atsiųstų sveikinimų Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio, taip pat gavome Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.  Klausėmės Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimo visiems pasaulyje gyvenantiems žydams.

Tradiciškai, prieš uždegant žvakes, buvo skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusieji šventėje prisiminė Chanukos šventės istoriją ir didįjį stebuklą, atspindintį šviesos pergalę prieš tamsą, kuris žymi ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Pats įspūdingiausias šventės momentas – pirmą kartą savo gyvenime patys mažiausi Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai su savo tėvais uždegė Chanukos žvakutes. Visoms šeimoms, kurios dalyvavo su vaikais, buvo suteikta galimybė jas uždegti. Šamaš žvakę uždegė ponas Alfonsas Petrauskas. Tai įvyko Chanukos dainų fone, kurios buvo demonstruojamos ekrane.

Prie vaišių stalo skambėjo tostai, buvo ragaujami blynai (latkės) ir spurgos. Pagal žydų tradicijas Chanukos šventėje dovanojamos dovanos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įpusėjus šventei, buvo teikiamos dovanėles vaikams, skambėjo dainos, buvo žaidžiamas žaidimas “Atsakyk į klausimą “. Visų džiaugsmui šventinį vakarą skambėjo žydiška muzika.

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

kauno.diena.lt Nuotraukos Laimučio Brunzos

Kaune sekmadienį, gruodžio 22 dieną, Kaunas Chabadas uždegė didžiąją Chanukos menorą, kuri stovės Steigiamojo Seimo aikštėje. Ceremonija, kurią organizavo Kaunas Chabadas – Lubavitcho rabinas Mendelis Krinsky’is, buvo atvira visiems.

„Menora yra Kauno ir Lietuvos simbolis, kuriuo siekiama išsaugoti ir skatinti visų savo piliečių teisę ir laisvę laisvai, atvirai ir išdidžiai garbinti Dievą. Mes esame dėkingi už tai, kad gyvename šalyje, kuri suteikia kiekvienam žmogui teisę laisvai, be suvaržymų ir be persekiojimų praktikuoti savo religiją“, – sakė rabinas M. Krinsky’is.

Skaityti plačiau
Padėkos koncertas gelbėtojams su Kauno žydų bendruomene

Padėkos koncertas gelbėtojams su Kauno žydų bendruomene

Kauno žydų bendruomenė, tęsdama ilgametę padėkos žydų gelbėtojams renginių tradiciją, kartu su partneriais surengė koncertą, skirtą žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Jakienės, kuriai šiemet būtų sukakę 100 metų, ir Sofijos Matijošaitienės – atminimui.
Koncerte skambėjo puikios, skirtingų kultūrų ir stilių melodijos, vienos lyriškos, nostalgiškos, kitos neleidžiančios ramiai sėdėti savo vietoje, tačiau svarbiausia jame buvo žmonės, jų širdžių, minčių, prisiminimų skleidžiama šiluma. Kaip pastebėjo daugelis pasisakiusiųjų, čia susirinko žmonės, kurie yra neabejingi – neabejingi istorinei praeičiai ir jos skauduliams, neabejingi A. Jakienės ir S. Matijošaitienės bei kitų žydų gelbėtojų heroizmui ir skirtingų tautų bendrystei, žmonės, kurie savo gyvenime vadovaujasi humanizmo principais.

Nuoširdžiai dėkojame koncerte dalyvavusiems atlikėjams: Vytautas Petrušoniui (vokalas), Michailui Jablonskiui (vokalas), Vladimirui  Teluchinui (bajanas), Aleksandras Duniui (gitara), Kasparui Bagdonui (saksofonas), Pranui Grišmanauskui (perkusija, akordeonas) ir vakaro vedančiajai, scenarijaus autorei, smuikininkei Lijanai Žiedelytei; konerto mecenatams – p. Ričardui Matijošaičiui ir UAB “Haupas”, informaciniam rėmėjui -dienraščiui “Kauno diena”, VDU teologijos fakultetui už galimybę surengti koncertą nuostabioje Didžiosios aulos erdvėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl LGGRTC platinamos klaidingos informacijos apie Joną Noreiką

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl LGGRTC platinamos klaidingos informacijos apie Joną Noreiką

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai smerkia neatsakingus ir visuomenę klaidinančius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pareiškimus, susijusius su Jono Noreikos veikla pastarajam einant Šiaulių apskrities viršininko pareigas Antrojo pasaulinio karo metais.  Teiginiai, kad iki Žagarės geto likvidavimo Jonas Noreika„ nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų“ yra istorijos revizionizmo ir Holokausto neigimo pavyzdžiai, daromi valstybinės institucijos. Pateikti „įrodymai“, kad Jonas Noreika organizavo žydų gelbėjimą yra neparemti jokiais faktais ar išgelbėtųjų liudijimais – ar Genocido centro darbuotojams pavyko apklausti patį Joną Noreiką ir nnustatyti, ką šis „žinojo“? Lietuvos žydų bendruomenė vertina Jono Noreikos veikla organizuojant getus bei parduodant nužudytų žydų turtą kaip dalyvavimą masiniame žydų naikinime. Lietuvos žydų bendruomenė pasilieka teisę kvestionuoti Genocido centro spekuliacijas įstatymo nustatyta tvarka.

Panevėžio bendruomenių rūmuose vyks iškilmingiausias metų renginys

Panevėžio bendruomenių rūmuose vyks iškilmingiausias metų renginys

Gruodžio 18 d. 18 val. Bendruomenių rūmuose vyks bene iškilmingiausias metų renginys – pasveikinsime ir pagerbsime 2019-ųjų Metų panevėžiečius.
Pristatome visą penketuką.

Fotomenininkė IRENA GIEDRAITIENĖ – už ilgametį Panevėžio miesto vardo garsinimą, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą
I. Giedraitienės fotografijos kelias tęsiasi beveik 65 metus. Kone 55-erius dalyvauja įvairiose parodose. Jos kūryba – svarus indėlis ne tik į Panevėžio, bet ir visos Lietuvos fotografijos meno tradiciją. I. Giedraitienė „lietuvišką humanistinės fotografijos panoramą papildo ypač nuoširdžiu, poetišku žvilgsniu į šviesiąją gyvenimo ir žmogiškųjų santykių pusę“ (VDU doc. dr. T. Pabedinskas).

Pelnė ne vieną apdovanojimą, iš jų ryškiausias – 1975 m laimėtas „Pasaulio spaudos fotografijos“ (World Press Photo) apdovanojimas „Aukso akis“ už fotografiją „Vestuvių vakarą“. Tai atsidavusi savo profesijai ir pašaukimui menininkė, kuri ir šiandien nenusileidžia jaunajai kartai kasmet praturtindama savo kūrybinį kraitį naujomis nuotraukomis, per fotografiją analizuodama žmogų, visuomenės ir kultūros problemas.

Panevėžio žydų bendruomenė ruošiasi Chanukos šventei

Panevėžio žydų bendruomenė ruošiasi Chanukos šventei

Žvakės šviesa visuomet sukuria jaukumą ir šilumą, artumą aplink mus…

Linkime, kad visuomet šalia būtų tie, su kuriais gera kartu įžiebti ugnį, dovanoti meilę, dalintis šypsenomis ir rūpesčiu.

ŠVIESIOS  IR  DŽIAUGSMINGOS  CHANUKOS!  

Brangūs bendruomenės nariai,

Sveikiname Jus su šviesos ir laisvės švente ir kviečiame švęsti drauge PŽB patalpose, Ramygalos g. 18. Panevėžys., gruodžio 27 d. 16.00val. Chanukos šventę.

Įėjimas nemokamas

PANEVĖŽIO  MIESTO  ŽYDŲ  BENDRUOMENĖ

Liudvikas ZAMENHOFAS Lietuvoje

Liudvikas ZAMENHOFAS Lietuvoje

Povilas Jegorovas, Lietuvos Esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

Pažymint tarptautinės Esperanto kalbos kūrėjo žymiausio pasaulio litvako Liudviko Lazario Zamenhofo  gimimo 160-ąsias  metines (1859 m. gruodžio 15 d. – 1917 balandžio 14d.)  Pasaulio lietuvių centro leidykla,  bendradarbiaudama su Lietuvos esperantininkų sąjunga, išleido Aleksandro Korženkovo  knygą  „Zamenhofas: biografinė apybraiža“.

Tai jau septintoji lietuvių kalba išleista knyga  apie šio didžio humanisto ir mąstytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą. Pirmasis platesnę L. Zamenhofo biografiją parašė ir paskelbė Aleksandras Dambrauskas-Jakštas dar 1930 m.  rinkinyje „Užgesę žiburiai“.

2002 m. leidykla „Ryto varpas“ Kaune šią biografiją išleido atskira knyga pavadinimu „Svajotojas“ kartu su Petro Čeliauskio straipsniu  „Liudvikas Zamenhofas  ir Lietuva“ priede.  Tais pačiais metais leidykla „Alma Littera“  išleido italų autoriaus Vitaliano Lamberti labai plačią ir gausiai iliustruotą knygą „Vienas balsas visam pasauliui“ (448 psl. iš italų kalbos vertė I.Tuliševskaitė ir A.Gudaitis).  Kauno leidykla „Dajalita“  2004 metais išleido britų rašytojos Marjorie Boulton   labai populiarią knygą „Zamenhofas, esperanto kalbos autorius“ (312 psl. iš esperanto kalbos vertė D. Statkuvienė). Tais pačiais 2004 metais Kauno leidykla  „Ryto varpas“ išleido lenkų žurnalisto ir rašytojo  Romano Dobrzynskio knygą „Zamenhofo gatvė“ (288 psl. iš esperanto kalbos vertė D.Pileckienė, V.Šidlauskas ir kiti).

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas Vilniuje 2006 metais  išleido prancūzų autorių Rene Centassi ir Henri Masson knygą apie L.Zamenhofą „Žmogus, metęs iššūkį Babeliui“ (264 psl. iš prancūzų kalbos vertė  V.Rinkevičius).

Pagaliau Vilniaus esperantininkų draugija kartu su leidykla „Žemės trauka“ 2017 metais išleido Vytauto Šilo studiją „Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“.

Naujoji Aleksandro Korženkovo knyga išsiskiria savo dokumentiniu tikslumu ir glaustumu, kas yra būtina biografiniams leidiniams, autorius remiasi gausia archyvine medžiaga. Eilę metų dirbęs Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Austrijos, Prancūzijos , Nyderlandų, Vokietijos, Šveicarijos archyvuose ir bibliotekose, jis po kruopelytę dėliojo Liudviko Zamenhofo gyvenimo ir kūrybos faktus į vieną knygą.  Rezultatas – 320 puslapių knyga „Žmogus: Daktaro L. L. Zamenhofo gyvenimas, veikalai ir mintys“ , kuri 2009 metais išleista Kaune esperanto kalba.  Šiemet išleista 136 puslapių knyga „Zamenhofas: biografinė apybraiža“ yra tos žymiai platesnės knygos gausiai iliustruota santrauka, kuri pirmą kartą buvo išleista taip pat Kaune ir taip pat esperanto kalba  2010 metais. Ją į lietuvių kalbą iš esperanto kalbos išvertė Rimas Šuopys. Knygos redaktorė yra Aida Kubilienė, viršelio dizainerė – Virginija Jokubkaitė. Leidinio pabaigoje autorius pateikia išsamią  bibliografiją. Knyga tapo bestseleriu ir iki šiol jau yra išversta į anglų, čekų, slovakų, italų, ispanų, portugalų  kalbas ir išleista tose valstybėse.

Lietuvos esperantininkams šie metai yra išskirtiniai. Prieš  100 metų 1919-aisiais buvo įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Pažymėdami tai Aleksandro Korženkovo knygos pabaigoje pridėjome keturis papildomus tekstus , t.y. Vytauto Šilo istorinį straipsnį „Liudvikas Zamenhofas ir Veisiejai“, to paties autoriaus išsamią studiją  apie pirmuosius du Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklos dešimtmečius ( 1919-1940 ), Povilo Jegorovo apžvalginį straipsnį apie šiandieninę Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą,  ją atkūrus 1988 metais, bei žymių žmonių pasisakymus apie esperanto kalbą.

Dar būdamas paauglys, L. L. Zamenhofas pradeda kurti kalbą… Ir po keliolikos metų, kai jam sukanka 27 metai, jis pristato naująją kalbą, pavadintą Tarptautine kalba. Liudvikas, pristatydamas projektą, save pavadina “daktaru, kuris tikisi”. Daktaru, nes jo profesiją buvo okulistas, XIX a.  jaunas gydytojas, tautų bendravimui sukurtos esperanto kalbos sumanytojas Lazaris Zamenhofas pradėjo dirbti Veisiejuose. Jis tikėjosi, kad toji kalba įneš į pasaulį taiką ir privers tautas mylėti vienai kitą… Projektas prigijo, kalba įgijo “daktaro esperanto” (esperanto – žmogus, kuris tikisi) vardą. Vėliau kalba pradėta vadinti tiesiog esperanto kalba. Nors jos gramatika kito ir tobulėjo, tačiau pagrindinės gramatikos taisyklės, sukurtos Liudviko Lazario Zamenhofo, išliko ir iki šių dienų.

.

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Faina Kukliansky

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas, kurio niekinti neturi teisės nė vienas asmuo. Nepamirškime, kad Lietuvos valdovai šiuo ženklu pažymėtais laiškais pakvietė žydus atvykti į Lietuvą ir prisidėti prie valstybės kūrimo. Visus tuos amžius žydai litvakai, jausdamiesi LDK piliečiais, savo prakaitu ir talentu kūrė ir tobulino Lietuvos valstybę kartu su lietuviais ir kitomis čia gyvenusiomis tautomis.

1919–1920 metais žydai, Lietuvos Nepriklausomybės atvadavimo sąjungos nariai, su šiuo ženklu kilo į kovą už savo Tėvynės laisvę ir ne vienas jų žuvo po kovine vėliava, papuošta Gediminaičių stulpais, ne vienas žydas karys-savanoris buvo apdovanotas ordinais ir medaliais, kuriuose taip pat yra šie Lietuvos heraldiniai simboliai.

Po ilgų okupacijos dešimtmečių, 1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos žydai, kad ir neskaitlingos kadaise gausios bendruomenės nariai, vėl aktyviai prisidėjo prie valstybės gerovės kūrimo bei šalies vardo garsinimo.

Šiandien, kaip ir prieš 700 metų, Gediminaičių stulpai yra demokratinės Lietuvos valstybės heraldikos dalis, ne mažiau svarbi už Vytį ar Trispalvę. Šiandieninė Lietuva yra ES, NATO ir daugybės kitų pripažintų tarptautinių organizacijų narė, palaikanti puikius santykius su Izraeliu, ir niekas nedrįstų teigti, kad Lietuva yra nacistinio režimo valstybė.

Tai, kad naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje buvo ar yra atskirų marginalų, pavienių asmenų ir apgailėtinų grupelių, kurios savo nykias ekstremistines ideologijas bando „pagražinti“ prisisegdami Lietuvos valstybinės simbolikos ženklus, niekaip negali paneigti 700 metų gyvuojančio Gediminaičių stulpų ženklo istorinės prasmės ir vertės – tos valstybės identiteto dalies, kuri apima ir šioje žemėje šimtmečius gyvenusius Lietuvos žydus.

Bet koks neatsakingas ir piktybiškas melo skleidimas už Lietuvos ribų ar šalies viduje, kad Lietuvos valstybinis ženklas – Gediminaičių stulpai neva prilygsta „nacistinei simbolikai“ (vien dėl atskirų anksčiau paminėtų purvinos reputacijos asmenų, naudojusių šį valstybės ženklą savo kėslams pridengti), daro žalą ne tik Lietuvos valstybės įvaizdžiui pasaulyje, ne tik kursto tautų nesantaiką Lietuvoje, sukuria nereikalingas rizikas Lietuvoje gyvenantiems žydams, bet ir kelia susipriešinimą tarp Lietuvos žydų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai atsiriboja nuo visų panašių pareiškimų, tendencingai ir nepagrįstai neigiamai interpretuojančių 2017 metais įteisintą Litvako ženklą (patvirtintą teisingumo ministro parašu), kuriame apjungti du svarbiausi Lietuvos žydus identifikuojantys simboliai – Menora ir piliečių litvakų tėvyne prieš šimtmečius tapusios Lietuvos valstybės istorinė heraldika.

Manau, kad valstybinės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybės heraldiką juodinančios ir pavojingą nesantaiką Lietuvoje kurstančios grupės „Vieninga Lietuva“ veiklą. Liūdina, kad savo taikiniu minėta grupė pasirinko Vilniaus Gaonui skirtus renginius, kurie turėtų vienyti visus Lietuvoje gyvenančius žmones ir tapti puikiu Lietuvos žydų kultūrinio palikimo pristatymu.

Norėčiau priminti, kad Lietuvos valstybės heraldikos niekinimas ir nesantaikos visuomenėje kurstymas – veikos, už kurias Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta griežta atsakomybė. Gerbkime Lietuvos, kurioje gyvename, įstatymais įteisintus simbolius, gerbkime savo bendrapiliečius ir neleiskime pavieniams asmenims sumenkinti artėjančių Vilniaus Gaono metų.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Žydų paveldas – moderniausiame šalyje žemėlapyje: net ir nuotraukoje galima pasivaikščioti

Žydų paveldas – moderniausiame šalyje žemėlapyje: net ir nuotraukoje galima pasivaikščioti

Nuotraukoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė ir vyriausioji kepėja Riva Portnaja.
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje baigiasi žydų paveldui Kaune įprasminti skirtas projektas.

Karolina Stažytė

Ar galima pasivaikščioti nuotraukoje? Pasirodo, galima. Ne tik pasivaikščioti, bet ir neiškėlus kojos iš namų, persikelti į, rodos, kitą dimensiją. Argi tai neprimena „Alisos stebuklų šalyje“? 15 ryškiausių Kauno žydų paveldo objektų sugulė į KTU mokslininkų sukurtą moderniausią virtualų žemėlapį šalyje. Kūrėjai prisipažįsta – tai magija, kurios niekas iki šiol Lietuvoje nebuvo sukūręs.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, įgyvendindama Kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Žydų paveldas Kaune“, skatino miesto bendruomenės dialogą daugiakultūriškumo tema, populiarino užmirštą žydų kultūros paveldą, kviesdama į didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusias ekskursijas ir kūrybines dirbtuves kartu su istorikais, miesto gidais, kultūros ir meno veikėjais. Projekto dalyviai susipažino su Kaune išsidėsčiusiais žydų architektūros objektais.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas – Kauno senamiesčio vaikas. Jis uždavė klausimą, kodėl žydų ligoninė yra taip vadinama? Juk nebūdavo išskirtinai lietuvių ar rusų ligoninių. Pasak jo, pavadinimo kilmė slypi stalo mokestyje, kurį turėjo į dėžutę susimokėti kiekvienas žydas. Ligoninė pastatyta žydų pinigais. Be to, ligoninėje vyravo savi papročiai: apipjaustymai, tiektas košerinis maistas. Tad vien dėl šių priežasčių žydai negalėjo kitur gydytis.

Skaityti plačiau
Joachimo Tauberio pranešimas apie Holokaustą ir nusavintą žydų nuosavybę

Joachimo Tauberio pranešimas apie Holokaustą ir nusavintą žydų nuosavybę

Regioninėje konsultacijoje Vilniuje LŽB: Holokausto laikotarpio turto restitucija – 10 metų po Terezino deklaracijos, pranešimus pristatė žinomi istorikai, ne vienerius metus nuosekliai tyrinėję Holokausto istoriją Lietuvoje. Čia pristatomas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nario Hamburgo universiteto Šiaurės rytų instituto direktoriaus profesoriaus dr. Joachimo Tauberio pranešimas ,,Holokaustas Lietuvoje“.

J.Tauberis yra knygų ir akademinių straipsnių apie Holokaustą Lietuvoje ir šiaurės rytų Europoje autorius. Džiaugiamės galėdami pristatyti nuotraukas ir tezes, kurias jis pateikė gruodžio 2d. tiems, kurie negalėjo atvykti į konferenciją Vilniuje.

1941 metų birželį nacių Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą ir Lietuvoje prasidėjus sukilimui, paskelbusiam apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą, nuo pirmų minučių žydai tapo sukilimo aukomis.

holocaust in lithuania 1941-1944_6