Mes

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Socialiniuose tinkluose Gercas Žakas dalinasi įspūdžiais po Emanuelio Levino centro atidarymo:

“Buvo be galo malonu gauti LSMU rektoriaus prof. Rimanto Benečio kvietimą susitikti visai neseniai duris atvėrusiame Emanuelio Levino centre. Puikiai, šiltai pabendravome, aptarėme centro misiją, planuojamas veiklas, bendradarbiavimo galimybes. Dėkoju centro vadovėms Ingridai Krasauskienei ir Julijai Vasilenko, lydėjusioms po įspūdingas ir nepaprastą aurą turinčias centro erdves ir besimaterilizuojančias ateities vizijas. Labai tikiuosi, kad centras bus ne tik Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emanuelio Levino (1906-1995) filosofinį, intelektualinį ir kultūrinį palikimą tiriančia ir skleidžiančia, kaip rašoma jo nuostatuose, įstaiga, bet ir taps nauja įsimintinų bei prasmingų susitikimų ir renginių vieta Kaune. Ir taip pat tikiuosi, kad E. Levino centrą ir Kauno žydų bendruomenę sujungs partnerystės ir bendradarbiavimo saitai, įkvėpsiantys kartu įgyvendinti ne vieną projektą.”

Keičia pavadinimą, bet ne likimą

Keičia pavadinimą, bet ne likimą

Lina Dranseikaitė

Sekundę,lt

Kone pačiame Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju Toros draugijos vardu.

Tačiau net ir atkūrus istorinį teisingumą, miesto istorinėje dalyje griūvančio paveldo dar po kelių dešimtmečių gali tiesiog nebelikti. Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas.

Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.

Skaitykite visą straipsnį:

Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į  nuostabios muzikos pripildytą vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams

Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į nuostabios muzikos pripildytą vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams

Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų, daugelio tarptautinių konkursų laureatų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus kūrinius:
L. van Beethoven “Gassenhauer Trio” op.11, H-Dur
S. Rachmaninoff “Elegija” Nr. 1, g-moll
A. Piazzolla Fortepijoninis Trio “Metų laikai Buenos Airėse”
Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Koncertą organizuoja: Kauno žydų bendruomenė
Koncertą finansuoja: Geros valios fondas, Saturnas Dubininkas
Informacinis partneris: dienraštis “Kauno diena”
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija, užpildant elektroninę
Kalėdinė dedikacija žydų gelbėtojams. Registracija į koncertą.

Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į jaukų, nuostabios muzikos pripildytą šventinio laikotarpio vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams.

Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).

Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus L. van Beethoveno, S. Rachmaninoffo ,A. Piazzolla kūrinius. Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.

Primename, kad dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas ar ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, o viso renginio metu būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę.

Jums užsiregistravus, registraciją patvirtinantis el. laiškas nebus siunčiamas. Jei užsiregistruoti jums pavyko, vadinasi, registracija yra sėkminga, lauksime jūsų koncerte!

Kilus klausimams susisiekite:
telefonu +370 652 19204 arba
el. paštu: ieva0102@yahoo.com

Ukmergės kraštotyros muziejuje lapkričio 29 d. nuskambėjo žydų tradicinė muzika

Ukmergės kraštotyros muziejuje lapkričio 29 d. nuskambėjo žydų tradicinė muzika

Visame pasaulyje švenčiant Chanuką, Ukmergės miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti paminėti šią šventę kartu. Renginį pradėjo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems miestiečiams trumpai papasakodamas Chanukos šventės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę. Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega Chanukos žvakidę: po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Lapkričio 29 diena buvo antra Chanukos diena, todėl buvo uždegtos dvi žvakės. Pirmąją žvakę uždegti buvo pakviesta Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Antrąją uždegė pats pirmininkas.

Renginį papuošė „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantų grupė Lietuvoje populiarinanti išnykusią  Europos žydų muzikos tradiciją. Tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, jau septinti metai grojanti tradicinę žydų muziką. Vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais unikalios tradicijos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį, o ir Lietuvoje jau nebesvetimą, žanrą.

Po šventės susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su tradiciniais Chanukos šventei skirtais patiekalais: latkėmis, spurgomis ir kitais žydų virtuvės skanėstais. Gaila, kad kartu paragauti jų nepavyko, bet kiekvienam atėjusiam buvo paruošti „lauknešėliai“ į namus.

Projekto organizatoriai: Žydų kultūros ir informacijos centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.

Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Geros valios fondas.

Šiaulių bulvare uždegs trečiąją didžiosios chanukijos žvakę

Trečius metus per Chanuką prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato uždegamos didžiosios chanukijos žvakės. Pirmoji žvakė buvo uždegta sekmadienį, tačiau Šiauliuose gyvuoja tradicija miesto bulvare uždegti žvakę ant didžiosios chanukijos. (Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nuotr.)

Šiandien 18 val. žydų religinė bendruomenė Chabad Lietuvoje, Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia į didžiosios chanukijos trečiosios žvakės uždegimą bulvare (Kaštonų al. ir Vilniaus g. sankirtoje).

Trečius metus per Chanuką prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato (P. Višinskio g. 24) uždegamos didžiosios chanukijos žvakės. Pirmoji žvakė buvo uždegta praėjusį sekmadienį, tačiau jau per dvidešimt metų Šiauliuose gyvuoja tradicija miesto bulvare uždegti žvakę ant didžiosios chanukijos.

Izraelio ambasadorius lankėsi Panevėžyje

Izraelio ambasadorius lankėsi Panevėžyje

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Izraelio ambasadorių
Lietuvoje J. E. p. Yossi Levy. Susitikimo metu buvo pristatyti Panevėžyje įgyvendinami
projektai, aptartos bendradarbiavimo galimybės.

„Dėkoju ambasadoriui ir ambasadai už dėmesį Panevėžiui. Jau daug metų džiaugiamės
intensyviu bendradarbiavimu tarp Savivaldybės ir Izraelio ambasados. Tikiuosi, kad ir
toliau mūsų partnerystė ir su miestu partneriu Ramla, ir su ambasada tik stiprės“, – sakė
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Po susitikimo Savivaldybėje ambasadorius susitiko su žydų bendruomene, lankėsi
vietose, susijusiose su žydų istorija ir atminimu – buvusiame pagrindiniame žydų
pastate – rabinate, Ješivos pastate, kur veikė aukštesnioji žydų mokykla, buvusioje
žydų gimnazijoje, Javnės mokyklos pastate, Atminimo skvere.

Primename, kad Panevėžys su Izraelio Ramlos miestu ryšius oficialiai užmezgė 2004
m., kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas. Buvo sutarta plėtoti
partnerystę visose ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse. 2019 m. spalį pasirašius
bendradarbiavimo sutartį ir tapus miestais partneriais nuspręsta stiprinti abiejų miestų
ryšius mokslo, kultūros, švietimo, sporto, ekonomikos, viešojo administravimo ir
savivaldos, aplinkosaugos, turizmo srityse, dalytis gerąja patirtimi.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia

Lapkričio 28 d. (sekmadienį) 15 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) pirmąkart Šiauliuose Odesos teatras „LANŽERON“ (Ukraina, Charkovas) spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“. Tai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir „Laiptų galerijos“ bendras projektas, puikiai įsikomponuojantis į Chanukos šventę – lapkričio 28 d. pirmoji Chanukos diena.

Chanuka žydų šventė, skirta pergalei prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją II a. pr. m. erą.

Spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“ žydų gyvenimo istorijų, kur daug juoko, linksmybių ir ypatingo Odesos humoro.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas – Ukrainos nusipelnęs artistas Vitalijus Bondarevas. Režisierė – Galina Panibratec. Spektaklis rusų kalba.

Būtina registracija. Bilietai 7/3,5 Eur.

Laukiame Jūsų lapkričio 28 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“, Žemaitės g. 83.

Įėjimas į renginius tik su Galimybių pasu.

Bilietus galima užsisakyti:

tel. 841 200 643

el.p. toma.galerija@gmail.com

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

2021 m. rugsėjo 7 dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko muzikinio klubo-smuklės “Juonė pastogė” kiemelyje pasitikti žydų Naujuosius 5782-uosius metus.

Šventinio vakaro pradžioje bendruomenės narius su Naujaisiais metais pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų, o Frida Šteinienė visiems priminė šios šventės prasmę bei tradicijas, uždegė žvakutes bei sukalbėjo maldą. Vėliau skambėjo šofaro garsai, kviečiantys tikinčiuosius į Aukščiausiojo teismą, raginantys dar kartą įvertinti savo veiksmus, išpažinti nuodėmes ir siekti tobulumo bei gerų darbų.

Vakaro metu šventės dalyviams savo dainas dovanojo Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris. Skambanti gyva žydiška muzika ir dainos Roš Hašana šventei suteikė malonią, jaukią bei linksmą atmosferą, kvietė bendruomenės narius suktis šokių aikštelėje. Savo muzikinius sveikinimus šventės dalyviams padovanojo ir mažosios dainininkės Karina Šer ir Sofija Kamrazerytė. Šventę pasaldino Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai taigalach ir imberlach. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5782 m. žydiškas kalendorius, kuris šįkart skirtas prisiminti bendruomenes ir žmones, gyvenusius Lietuvoje iki Holokausto pradžios.

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse  minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.

Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.

Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.

 

Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.

Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės

Be galo džiaugiuosi beveik nuo pat šio projekto pradžios užsimezgusia draugyste ir vaisingu bendradarbiavimu su “Kaunas 2022” (o ypač su Atminties biuro) komanda ir esu dėkingas už man suteiktą garbę būti 2022 m. vyksiančio Litvakų forumo patariamosios tarybos nariu.
Džiaugiuosi, nes visada malonu bendrauti su atvirais, tolerantiškais, žingeidžiais žmonėmis, siekiančiais, kad mūsų visuomenė taip pat taptų labiau atvira, labiau tolerantiška ir priimanti.
Džiaugiuosi, nes mus jungia bendras tikslas – skatinti pažinti daugiakultūrę mūsų miesto istoriją ir vertinti, kad ją tokią turime, tuo pačiu nebijant pažvelgti į jos skaudulius.
Džiaugiuosi, nes bendravimas su žmonėmis, lydančiais mus į šiuolaikinę Europos kultūros sostinę, atnešė daug prasmingų ir nepamirštamų susitikimų. Vienas jų – su Jyll Bradley, menininke iš Londono, šią savaitę viešinčia Kaune, intensyviai jį tyrinėjančia ir jau spėjusia sužinoti apie jį tiek, kiek ne kiekvienas, čia gimęs ir augęs, žino.
Jyll kuriamas projektas – “Kaunas 2022” programos dalis. Pasitelkdama savo dydžiu mažą, bet jame koduojama prasme galingą, objektą, ji siekia kelių tikslų: padaryti labiau matomas vietas, kuriose iki karo virė žydiškas gyvenimas ar kurios turėjo sąsajų su žydų bendruomene; sukurti tarsi pokalbį ar ryšį tarp žmonių, kurie sutiks tapti minėto skulptūrinio objekto šeimininkais; pakviesti žmones stabtelėti ir “perskaityti” to mažo objekto “nešamą” žinutę: raskime nors akimirką permąstyti savo vertybes, savo elgesį su kitais ir pačiu savimi. Ačiū Daivai Citvarienei už šią, pradžioje virtualią, pažintį.
Gercas Žakas
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas
Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.

Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.

1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.

Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona  Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.

Pagal PŽB  bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių  liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.

1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Mums visiems reikia prisiminti visus nekaltai nužudytus mūsų tautiečius, kurie niekada nebesugrįš.

Panevėžio m. žydų bendruomenė kreipėsi į Panevėžio m. savivaldybės administraciją su prašymu atnaujinti (renovuoti) užrašus ant paminklų ir memorialinių lentų, skirtų žydų aukoms sunaikintoms Antrojo pasaulinio karo metu prieš 80 metų. Ant paminklo „Geto vartai“ jau atlikta užrašų renovacija.

Panevėžio m. bendruomenė  vykdo projekto ciklą „Tvarkome masinių žudynių vietas“ Holokausto pradžios 80-mečiui paminėti. Planuojame aplankyti visas masinių žydų žudynių vietas Panevėžio apskrityje.

Savo darbu ir indėliu norime ne tik prisiminti visą tragediją, įvykusią prieš 80 metų, bet ir parodyti pavyzdį atsakingiems savivaldybės darbuotojamas, kuriems ir priklauso pagal LR įstatymą prižiūrėti masines žudynių vietas ir žydų kapines. Šiais metais sutvarkyta Kurganavos  masinių žudynių vietos aplinka, bet dar liko išpjauti sausus medžius ir sutvarkyti tvorą.

PŽB  valdyba dėkoja  savanoriams ir darbuotojams : Albertui ir Virginijai Savinčiams, Jurijui Grafmanui, Timūrui Jerovickiui, Borisui Marijampolskiui, Onai Juospaitienei ir kitiems už dalyvavimą šiame projekte.

Tvarkymas vyks kitą mėnesį: PŽB nariai  važiuos  į Žaliosios girios, Ramygalos, Raguvos ir kitas masines žydų žudynių vietas.

 

 

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

1941 m. birželio 22d. Lietuvoje taip pat ir Panevėžio apskrityje prasidėjo pragaras – Holokaustas (Šoa). Mes turime nepamiršti kaip litvakai gyveno XX a.,  tragedijos pradžioje ir kaip jų istorijos pasibaigė 1941m.

 Panevėžio apskrityje, kur gyveno žydai iki Antrojo Pasaulinio Karo, liko vietos  liudininkai, kur žydai buvo šaudomi. „…Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios  baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Pirmieji šaudymai Panevėžio apskrityje prasidėjo liepos  mėnesio pradžioje, tada ir buvo įkurtas getas  kiekviename mieste: Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje ir t.t .

Panevėžio miesto žydų bendruomenė bendradarbiaudama su Panevėžio skautais pradėjo ciklą  pagal Michailo Adomo ir Elenos Adelinos sumanymą: „Tvarkome masinių žudynių vietas“

Šį kartą tvarkymas prasidėjo birželio 9 d. Panevėžio rajone Kurganavos miške. Vyko talka, kurioje dalyvavo Panevėžio krašto skautai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. Panevėžio skautai susipažino su Holokausto tragedija Lietuvoje, Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Iš viso Lietuvoje buvo sušaudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių), o Panevėžio rajone per patį trumpiausią laiką, buvo sušaudyta 13,5 tūkstančių žydų.

Tvarkydami masinę žydų žudynių vietą Panevėžio krašto skautai pareiškė užuojautą žydų tautai už prarastas gyvybes.

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karopabaigos 76 –ias metines.

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karopabaigos 76 –ias metines.

2021-05-09

Gegužės 8 ir 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo pabaigos 76 –ias metines. Mes, žydai, niekada nepamirškime daugybės, kurie kovojo prieš nacizmą. Dauguma iš jų negrįžo į savo šeimas.

Gegužės 8 d. PŽB nariai, laikantis visų karantino saugumo reikalavimų, aplankė Rokiškio žydų kapinėse esantį memorialą, padėjo akmenukus, gėles ir uždegė atminimo žvakes.

Gegužės 9 d., prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje , Krekenavos/ Klaipėdos gatvių kampe, padėjo gėlių, uždegė žvakes.

Zikaro gatvėje, prie Stelos „Joint“ – 100-mečiui, buvusioje geto teritorijoje ir Panevėžio senosiose karių kapinėse po antrojo pasaulinio karo, žuvusiems tarybiniams kariams, Krekenavos g. padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie

žuvo karo metu ir atgulė amžinojo poilsio taikos metu. Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė svečių – dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Žurbin Sergej Anatoljevič su žmona ir Panevėžio Rusijos kultūros centro atstovė Valentina Vatutina.

Sporto klubo MAKABI istorija pasakojama “Kaunas pilnas kultūros” kovo mėn. leidinyje

Sporto klubo MAKABI istorija pasakojama “Kaunas pilnas kultūros” kovo mėn. leidinyje

Kuano žydų bendruomenės  pirmininkas Gercas Žakas savo Facebook profilyje rašo:

“Manau, nemažai kauniečių yra atradę ir pamilę kas mėnesį leidžiamą nedidelio formato, bet didelio turinio leidinį “Kaunas pilnas kultūros” (beje, platinamą nemokamai!, sako, kad nemokamų pietų nebūna, bet, kavinėje prie pietų gavus šį žurnalą, pietūs kaip mat atsiperka😄).
Kovo mėn. tema – sportas, ta proga turėjau garbės būti pakalbintas ir aš. Pakalbėjome apie jaunystę, futbolą, žydų bendruomenę, sporto klubo “Makabi” istoriją ir jos atkūrimą Lietuvoje. Dėkingas Kotrynai Lingienei už iniciatyvą, Monikai Balčiauskaitei už nuoširdų pokalbį, Arvydui Čiukšiui už nuotraukas ir šiltą pabendravimą. Žaviuosi jaunais entuziastingais žmonėmis, besidominčiais savo šalies istorija ir siekiančiais parodyti ją praturtinantį daugiakultūriškumą.”

Straipsnį apie “Makabi” istoriją  skaitykite ir jūs nuo 50 puslapio.