Joana Viga Čiplytė. Panevėžys, 2022 07 26.
2022 metų liepos 24 dienos popietę į Panevėžio žydų bendruomenę rinkosi nariai, partneriai, ir bičiuliai į jubiliejinį minėjimą, skirtą pažymėti PŽB veiklos 30-metį. Pirmininkas Gennady Kofman prie šventinio stalo savo pranešime pasveikino ir padėkojo bendruomenės aktyvą puoselėjant žydų tradicijas, saugant žydų paveldą ir akcentavo rėmėjus, partnerius už jų įnašą plečiant bendruomenės veiklą.
Per Švėkšną iš Didžiosios Lietuvos – į Mažąją, per Kuršmares į Rojaus kampelį žemėje, ne kartą talžytą gamtos ir istorijos .
Neformalioje aplinkoje užvakar pagerbti žydų gelbėtojai, jų artimieji. „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – pastebėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Vaikas gimė rūsyje
Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ susėdo kelios dešimtys žmonių, kurie dalijosi įspūdžiais ir bendravo. Skambėjo dainos jidiš ir hebrajų kalbomis, kanklėmis, saksofonu, klavišiniais atliekama muzika. Vieni popietės dalyvių – Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J.Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėtis ir mama, Juozas ir Bronislava, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitiems suorganizavo apgyvendinimą pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.
„Iš viso buvo išgelbėtos penkios šeimos“,
– priduria M.Straupytė. Straupių namuose žydai slėpti rūsyje. Viena slėptuvė buvo po mažojo Juozuko kambariu, kita įrengta po vištide. „Tėvas visa tai suorganizavo sužinojęs, kad žydai bus šaudomi. Nuėjo į getą. Visi į vežimą netilpo,“ – pasakojo dabar Kauno rajone gyvenantis vyras. Jo šeima slėpė žydus, rūpinosi ir maitino juos ketverius metus.
Tėvai, tėvo brolis buvo ūkininkai. Daug kartų žydus teko perkelti, kad išvengtų grėsmių.
„Mamos sesuo buvo mokytoja ir draugavo su policijos nuovados viršininku. Jis žinojo apie slepiamus žydus ir Straupiams pranešdavo apie organizuojamus reidus, kad žydus spėtų perkelti“,
– iš pasakojimų pamena pašnekovas. Priduria, kad tais laikais vokiečiai buvo įvedę normas, kiek kiekvienai šeimai galima susimalti grūdų. Tėvas draugavo su malūnininku, šis Straupiams miltus malė neatsižvelgdamas į normas, tad duonos pakako ir globotiniams. Tarp slepiamųjų buvo du gydytojai. Vieno žmona rūsyje ir pagimdė. Tėvas susitarė, kad mergaitę paimtų paauginti kiti kaimynai, kurie taip pat laukė kūdikio. Dabar ji gyvena Izraelyje, su ja ir kitais išgelbėtais žydais Straupiai palaiko artimus ryšius.
2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.
Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“. Parodos ekspozicijos atidarymas.
Dienraštis „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“ (rež. N.Danienė) Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).
Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.
Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.
Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.
Neringa Danienė išreiškė didelę padėką Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pareiškė padėką Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio administracijai, visiems renginio dalyviams įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas apie Panevėžio apskrities žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.
Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos
2022 m gegužės 25 d. Panevėžyje įvyko žydams didelę reikšmę turintis 5 –asis Pasaulinis Litvakų kongreso dalyvių susitikimas. Kongresas vyko Vilniuje nuo Gegužės 22 d. iki gegužės 26d.
„Smagu šiandien pasveikinti į Panevėžį atvykusius 5-ojo Pasaulio litvakų kongreso svečius ir miesto žydų bendruomenės narius. Panevėžys ilgą laiką buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas, o žydų bendruomenė atliko svarbų vaidmenį ne tik miesto, bet ir viso regiono gyvenime. Kai kuriais istorijos laikotarpiais žydai Panevėžio mieste sudarė itin reikšmingą miestiečių dalį, aktyviai dalyvavo miesto ekonomikos ir paslaugų sektoriuose. Gausesnė žydų bendruomenė mieste susikūrė XVIII a. 2 pusėje, XIX a. viduryje jie sudarė apie 60 proc. miesto gyventojų, o XX a. 3 dešimtmečio pradžioje – apie 35 proc. Taigi žydų bendruomenės įnašas į Panevėžio raidą, ypač jo virsmą moderniu miestu, yra ypatingas, o jų paveldas įvairiausiomis formomis iki šiol funkcionuoja mūsų kasdieniame gyvenime“,
– sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė pristatė trumpą
prieškarinę Panevėžio žydų istoriją, bei bendradarbiavimą su Panevėžio m žydų bendruomene.
Susitikimo pabaigoje Panevėžio m žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo už priėminą ir administracijos darbuotojams bei susitikimo organizatoriams įteikė firminius
bendruomenės ženklelius, o Panevėžio miesto savivaldybė kongreso dalyviams padovanojo
atminimo dovanėles su Panevėžio miesto logotipu. Susitikimas įvyko draugiškoje ir šiltoje
aplinkoje.
Susitikimo pabaigoje Pasaulinio Litvakų kongreso dalyviai ir bendruomenės nariai pagerbė
Panevėžio žydų atminimą kapinėse, susipažino su tragiška žydų tautos istorija ir prie memorialo
„Liūdinti žydų motina“ padėjo akmenukus ir gėlės.
Iš Panevėžio, kongreso dalyviai išvyko į Pakruojį, kur aplankė vienintelę likusią medinę –
atrestauruotą Sinagogą, sužinojo apie jos istoriją. Taip pat įdomu buvo sužinoti, kaip tokiame
mažame miestelyje, pavyko išsaugoti iki šių dienų žydų paveldą, surinkti istorinę medžiagą su
nuotraukomis , eksponuoti ir pasakoti lankytojams apie žydų istoriją.
Iš Pakruojo 5-ojo Pasaulinio Litvakų kongreso dalyviai išvyko į Šeduvą, kur taip pat susipažino su
Šeduvos žydų istorija. Aplankė įamžintą Šeduvos sinagogų vietą, pagerbė žydų atminimą, padėjo
gėlių, bei miestelio centre pastatytą paminklą su užrašu trijomis kalbomis „Visiems Šeduvos
žydams“.
Svečiai Pakruojo sinagogoje
Konferencijos dalyviai nuvyko į Šeduvos žydų kapines, sužinojo apie Šeduvoje statomą muziejų
dingusiems štetlams, kurių iki šių laikų neliko. Tai žydų bendravimo ir gyvenimo vietos: tai šabo
žvakės ir chalos, Toros pamokos , Šabo vakarienės skambant varpams.
Už ekskursiją ir įdomius pasakojimus kongreso dalyviai padėkojo organizatoriams, o organizatoriai Litvakų kongreso dalyviams, kurie neišsigando lietaus ir kantriai klausėsi pasakojimų apie visos Lietuvos žydų istoriją.
Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.
Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I
Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.
Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.
Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.
Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.
Kovo 4-6d. Vilniuje vyko Lietuvos aštuonmečių ( ir jaunesnių) vaikų klasikinių šachmatų čempionatas į kurį susirinko 30 berniukų ir 8 mergaitės.
Šešiametė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė Karina Šer laimėjo 7 partijas iš 7 ir tapo Lietuvos mergaičių čempione. Prieš dvi savaite Karina dalyvavo Lietuvos dešimtmečių mergaičių čempionate ir ten užėmė 3 vietą,o jos brolis Daniel Šer surinkęs tiek pat taškų kaip ir kiti du prizininkai liko trečias keturiolikmečių berniukų tarpe.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia visas žydų bendruomenes dalyvauti pilietiškumo akcijoje „Aš myliu Lietuvą“- vasario 16 dieną nusipaveiksluoti su Lietuvos Respublikos trispalve vėliava.
Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą
2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.
Sausio 27 dieną minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės, kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų tragediją, sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes.
Šiaulių apskrities Žydų religinė bendruomenė kviečia Šiauliečius sausio 27 dieną 12 val. rinktis prie monumento žyminčio buvusį pirmą Šiaulių getą (Vytauto ir Žalgirio gatvių kampas) uždegti žvakutes ir prisiminti Holokausto aukas.
12:30 eisime į Šiaulių apskrities Pasaulio Tautų Teisuolių skverą kur pagerbsime Lietuvių Tautos didvyrius antro pasaulinio karo metais gelbėjusius Lietuvos piliečių Žydų gyvybes.
13:00 uždegsime žvakutes prie buvusio antro geto (Trakų ir Ežero gatvių kampas).
#MesPrisimename 80
Smagu buvo įspūdingoje #Kaunas2022 atidarymo šventėje sutikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Faina Kukliansky ir Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijos direktorę Ruth Reches 
Džiaugiuosi dėmesiu renginiams Kaune (jau nebe Laikinojoje, o Šiuolaikinėje sostinėje
) ir tikiuosi, kad jis neišblės visus metus, Kaunui turint garbingą Europos kultūros sostinės titulą!
Kupiškio mieste gaivinamas žydų bendruomenės palikimas, primenantis svarbų bendruomenės indėlį. Žiūrėkite įrašą >>https://bit.ly/3AgQFuu
Socialiniuose tinkluose Gercas Žakas dalinasi įspūdžiais po Emanuelio Levino centro atidarymo:
“Buvo be galo malonu gauti LSMU rektoriaus prof. Rimanto Benečio kvietimą susitikti visai neseniai duris atvėrusiame Emanuelio Levino centre. Puikiai, šiltai pabendravome, aptarėme centro misiją, planuojamas veiklas, bendradarbiavimo galimybes. Dėkoju centro vadovėms Ingridai Krasauskienei ir Julijai Vasilenko, lydėjusioms po įspūdingas ir nepaprastą aurą turinčias centro erdves ir besimaterilizuojančias ateities vizijas. Labai tikiuosi, kad centras bus ne tik Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emanuelio Levino (1906-1995) filosofinį, intelektualinį ir kultūrinį palikimą tiriančia ir skleidžiančia, kaip rašoma jo nuostatuose, įstaiga, bet ir taps nauja įsimintinų bei prasmingų susitikimų ir renginių vieta Kaune. Ir taip pat tikiuosi, kad E. Levino centrą ir Kauno žydų bendruomenę sujungs partnerystės ir bendradarbiavimo saitai, įkvėpsiantys kartu įgyvendinti ne vieną projektą.”
Lina Dranseikaitė
Sekundę,lt
Kone pačiame Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju Toros draugijos vardu.
Tačiau net ir atkūrus istorinį teisingumą, miesto istorinėje dalyje griūvančio paveldo dar po kelių dešimtmečių gali tiesiog nebelikti. Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas.
Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.
Skaitykite visą straipsnį:
Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į jaukų, nuostabios muzikos pripildytą šventinio laikotarpio vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams.
Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus L. van Beethoveno, S. Rachmaninoffo ,A. Piazzolla kūrinius. Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Primename, kad dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas ar ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, o viso renginio metu būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę.
Jums užsiregistravus, registraciją patvirtinantis el. laiškas nebus siunčiamas. Jei užsiregistruoti jums pavyko, vadinasi, registracija yra sėkminga, lauksime jūsų koncerte!
Kilus klausimams susisiekite:
telefonu +370 652 19204 arba
el. paštu: ieva0102@yahoo.com
Visame pasaulyje švenčiant Chanuką, Ukmergės miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti paminėti šią šventę kartu. Renginį pradėjo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems miestiečiams trumpai papasakodamas Chanukos šventės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę. Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega Chanukos žvakidę: po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Lapkričio 29 diena buvo antra Chanukos diena, todėl buvo uždegtos dvi žvakės. Pirmąją žvakę uždegti buvo pakviesta Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Antrąją uždegė pats pirmininkas.
Renginį papuošė „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantų grupė Lietuvoje populiarinanti išnykusią Europos žydų muzikos tradiciją. Tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, jau septinti metai grojanti tradicinę žydų muziką. Vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais unikalios tradicijos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį, o ir Lietuvoje jau nebesvetimą, žanrą.
Po šventės susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su tradiciniais Chanukos šventei skirtais patiekalais: latkėmis, spurgomis ir kitais žydų virtuvės skanėstais. Gaila, kad kartu paragauti jų nepavyko, bet kiekvienam atėjusiam buvo paruošti „lauknešėliai“ į namus.
Projekto organizatoriai: Žydų kultūros ir informacijos centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Geros valios fondas.