Koncerte „Nuo M. K. Čiurlionio iki šių dienų“ pagerbtas žydų gelbėtojas, Pasaulio tautų teisuolis, tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. Minint jo 160-ąsias gimimo metines išsakyta padėka už indėlį gelbėjant gyvybes.


Koncerte „Nuo M. K. Čiurlionio iki šių dienų“ pagerbtas žydų gelbėtojas, Pasaulio tautų teisuolis, tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. Minint jo 160-ąsias gimimo metines išsakyta padėka už indėlį gelbėjant gyvybes.

Daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius Staniūnų miškelyje nuaidėję šūviai nusinešė 103 žmonių gyvybes. Šiandien jų žūties vietą žymi memorialas, tačiau į jį vedantis ženklas prašosi pagalbos – penkių ąžuolų kamienų rodyklė pavojingai pasvirusi, praradusi dalį stogelių ir atrodo galinti bet kada nuvirsti.

Bendruomenės nariai prisijungė prie Tarptautinio Šabato projekto (Shabbat Project), kurio tikslas – sujungti žydus visame pasaulyje ir švęsti šią ypatingą dieną kartu.
Šabatas – tai ne tik poilsis ir laikas su artimaisiais. Tai diena, kuri primena mūsų gilią istoriją, gyvas tradicijas ir jaukia šviesa nušviečia ateities kelią.

2026 m. spalio 26 d. Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas ir jį lydėjusios kolegės. Svečiai susitiko su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman ir bendruomenės nariu trimitininku Nerijumi Jakštoniu. Svečai susipažino su bendruomenės veikla, apžūrejo ekspozicijas ir medžiagą apie Panevėžio žydų istorija. Direktorius ir jo kolegos atvyko gerai nusiteikę ir su konkrečiais pasiūlymais bendruomenei.

2026 m. spalio 20 d. Panevėžyje lankėsi Gisela Melnik Wikler ir jos dukros Natalie bei Alini. Gisela su Natalie gyvena Izraelyje, o Alini – Brazilijoje. Į Lietuvą jos atvyko šimtųjų Giselos mamos ir Natalie močiutės Golde Slosberg gimimo metinių progą.
Viešnioms ši kelionė buvo proga pamatyti miestą, iš kurio kilo jų šeimos istorija. Jos aplankė vietą, kurioje gyveno Golde, ir gatvę, susijusią su jos vaikyste. Tarp Izraelio, Brazilijos ir Lietuvos nusidriekusi šeimos istorija tą dieną sugrįžo į Panevėžį – į miestą, kurį Golde paliko dar būdama vaikas.

Spalio 28 d. Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas 85-osioms Didžiosios akcijos metinėms paminėti.
Kauno žydų bendruomenės ir muziejaus organizuotame renginyje aukų atminimas pagerbtas kalbomis, muzikos kūriniais ir pristatytu dokumentiniu-meniniu filmu. Prie masinių žudynių lauko uždegtos žvakės ir padėti atminimo akmenėliai.

Lapkričio 4 d. 17.00 val. Miko ir Kipro Petrauskų namuose, Kaune, vyks koncertas „Nuo M. K. Čiurlionio iki šių dienų“, kviečiantis pažvelgti į Lietuvos muzikos istoriją per skirtingų laikotarpių kompozitorių kūrybą.
Muzika – istorijos metraštininkė, išsauganti laikmečių patirtis ir kultūrų dialogą. Nepaisant istorinių audrų, Lietuvos muzika išliko, keitėsi ir įgijo tarptautinį skambesį. Koncerte ypatingas dėmesys skiriamas daugiakultūrei Lietuvai ir litvakų kūrybiniam palikimui, kuriame susitinka lietuviškos muzikos tradicijos ir išraiškinga žydų muzikinė kultūra.
Programoje skambės M. K. Čiurlionio, E. Balsio, A. Šenderovo, B. Gorbulskio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė dalyvavo knygos „The 9th Fort“ pristatyme, kurio metu autorius Roberto Valdes pasidalijo knygos atsiradimo istorija ir savo kūrybiniu keliu, prasidėjusiu kuriant filmą apie Kauno IX fortą.

Šiandien sulaukėme ypatingų svečių – buvusio Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amir Maimon ir jo žmonos Tal Maimon.

. . . . , ̌ .
Prieš 85-erius metus, Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, prasidėjo žydų bendruomenės persekiojimas ir naikinimas. Naciai ir vietiniai kolaborantai organizavo ir sistemingai vykdė masines žudynes, dar vadinamas „akcijomis“. Aukų skaičiumi išsiskyrė Didžioji akcija – per vieną dieną IX forte buvo sušaudyta 9200 Kauno geto gyventojų.


Šiandien Žagarėje, pagrindinėje aikštėje, prie paminklo rabinui Izraeliui Salanteriui (Lipkinui), susitiko Žagarės žydų palikuonys, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų – Šiaulių, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių. Susitikime taip pat dalyvavo Izraelio ambasadorės pavaduotojas Shimon Pesach ir rabinas Kalev Krelin.
Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.
Tai jau graži tradicija – susitikti kiekvienų metų pirmąjį spalio sekmadienį, prisiminti Žagarės žydų istoriją, pagerbti čia gyvenusius žmones ir išsaugoti jų atminimą.
Susitikimo dalyviai aplankė ir pagerbė tragiškų žudynių vietas Naryškino parke bei senosiose žydų kapinėse. Tai buvo tylos, susikaupimo ir pagarbos akimirkos, primenančios, kaip svarbu saugoti istorinę atmintį ir perduoti ją ateities kartoms.
Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.
Vėliau visi susibūrė jaukioje vietoje – „Žagarės beigeliuose“, kur prie kavos puodelio ir beigelio dalijosi prisiminimais, bendravo ir tęsė prasmingą susitikimą.
Tegul ši tradicija gyvuoja ir toliau, jungdama žmones, šeimų istorijas ir praeitį su dabartimi. Nes atmintis gyva tol, kol ją saugome
Žagarėje susitiko iš įvairių miestų atvykę žydų palikuonys / Organizatorių nuotr.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė paminėjo 3-ąsias tragizmo ir skausmo kupinas Hamas išpuolio prieš Izraelį metines.
Šią įsimintiną dieną Šiaulių centrinė miesto dalis nušvito Izraelio vėliavos spalvomis, spinduliuojančiomis solidarumą, viltį ir vienybę.
Spalio 7-osios įvykių minėjimas Šiauliuose / Organizatorių nuotr.

Minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, spalio 4 dieną prie Menoros, Švenčionių miesto parke, susirinko nemažas būrys Švenčionių rajono gyventojų ir atvyko svečių.
Renginį pradėjo ir vedė renginių organizatorė Kristina Sizonova. Su istoriniais faktais supažindino istorikė-gidė Nadežda Spiridonovienė.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko kartu paminėti ypatingą Šabatą – ypatingą tuo, kad jis vyko pasirengimo Simchat Tora metu.

Pirmadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko kartu švęsti gražiosios Sukot šventės.

Visus švenčiančius ir juos palaikančius sveikindami su Sukotu, kuris, be visa kita, yra bedruomeniškumo ir džiaugsmo šventė, dalinamės akimirkomis iš Kauno žydų bendruomenės Roš ha-Šana – Naujų metų pagal žydų kalendorių – sutikimo, kuriame netrūko smagaus ir šilto buvimo kartu, bendrystės, geros nuotaikos bei nuoširdžių linkėjimų, kad metai būtų saldūs, sveiki ir taikūs.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / KŽB nuotr.
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.

Kaune vykusiame pagrindiniame kultūrų pažinimo renginyje „Kultūrų sodas 2026“ kauniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami iš arčiau susipažinti su skirtingų Lietuvos tautinių bendruomenių kultūra, tradicijomis ir paveldu. Tarp jų – ir žydų kultūra. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ savo pasirodymu pristatė žydų muzikos ir šokio tradicijas, o kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku ir kitais bendruomenės nariais renginio lankytojams pasakojo apie žydų kultūrą bei jos vietą Kauno istorijoje.

Rugsėjo 23 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Kaip ir kiekvienais metais, šią skausmingą dieną bendruomenės nariai susirinko pagerbti žuvusiuosius prie 1941-1944 m. vokiečių administracijos įsteigto Šiaulių geto vartų stovinčio paminklinio akmens. Aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai bei akmenukai.

Prieš 85-erius metus, 1941-aisiais, prasidėjęs masinis Lietuvos žydų (litvakų) genocidas tragiškai nutraukė šimtmečius gyvavusių žydų bendruomenių istoriją ir tūkstančių žmonių gyvenimus. Šiandien, rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prisimename ir pagerbiame Holokausto aukas – žmones, kurių gyvybės buvo atimtos nacistinės Vokietijos okupacinio režimo vykdyto genocido metu.