F.Kukliansky: popiežiaus malda Vilniaus gete svarbi ir Holokausto aukoms, ir gelbėtojams
Popiežius Pranciškus tylią maldą buvusiame Vilniaus žydų gete sukalbės praėjus lygiai 75 metams po jo likvidavimo. Lietuvos žydai sako, kad šis gestas svarbus tiek Holokaustų aukoms, tiek žydus gelbėjusiems krikščionims.
Džiaugiamės, kad popiežius siunčia žinią pasauliui, pagerbdamas žuvusiuosius 75-ųjų geto likvidavimo metinių proga. Tikiuosi, kad jo mintyse bus ir padėka ir žydų gelbėtojams krikščionims“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Mums didelė garbė, kad mus aplanko popiežius, nežiūrint to, kad esame kitos tikybos. Esame šios valstybės piliečiai ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai nepaprastas popiežius. Jis labai demokratiškas ir ryžtingai kovoja prieš smurtą“, – teigė ji. Popiežius Pranciškus geto aukas Rūdninkų skvere pagerbs sekmadienį, rugsėjo 23-ąją. Kaip tik tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Dėl to rugsėjo 23-oji yra minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.
Australijoje gyvenančių žydų protėvių paieška Panevėžyje
Po pusės metų susirašinėjimo su garbaus amžiaus ponu Stephan Chipkin, kuris gyvena Australijoje Sidnėjaus mieste, rugsėjo 18 dieną įvyko susitikimas Panevėžio žydų bendruomenėje su juo, žmona Lucy ir drauge Rosemary Bloch. Pagal Stephan Chipkin prašymą bendruomenės archyve buvo ieškoma dokumentų, susijusių su jo protėviais Miler (Muler), kurie manomai iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Tokios pavardės Panevėžio žydų archyve iš tiesų buvo rastos: Panevėžio miesto žydų ligoninės senose nuotraukose, 1934 m. balsavusiųjų į miesto tarybą,1938 m. sklypų savininkų sąrašuose. Tačiau tikslių duomenų nustatyti taip ir nepavyko, nes ponas Stephan Chipkin duomenų apie savo protėvių gimimo, santuokos ir mirties datas neturi, o tai labai apsunkino paiešką.
“FUN RUN” BĖGIMAS VILNIUJE
Makabi „FUN RUN“ bėgimą jau kelis metus organizuoja Europos Makabi Konfederacija. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Budapešte, Varšuvoje, Belgrade, Los Andžele, viso 25 miestuose. Šis bėgimas antrą kartą yra organizuojamas Lietuvoje. Makabi „FUN RUN“ bėgimas yra „Linksmas bėgimas“ palaikantis „Makabi“ judėjimą, kadangi sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
Š.m. rugsėjo 16 d. Vilniuje Vingio parke įvyko antrasis Lietuvoje “FUN RUN” bėgimas, kuriame dalyvavo Lietuvos sporto klubo(LSK) “Makabi” nariai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai.
Sveikinimo kalba renginį pradėjo ilgalaikis LSK Makabi prezidentas, Pasaulio Makabi Organizacijos (MWU) Vykdomojo komiteto narys 2018-2022 metams – Semionas Finkelšteinas, kuris pats dalyvavo bėgime. Varžybų dalyvius sveikino specialiai atvykęs į Lietuvą Europos Makabi Konfederacijos (EMC) pirmininkas, pasaulio Makabi asociacijos vicepirmininkas Motti Tichauer, kuris kiekvienam varžybų dalyviui įteikė atminimo medalį. Dalyvius šiltai pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, sėkmingai bėgusi 1,5 km distanciją. Varžybas stebėjo ir entuziastingai dalyvius palaikė laikinai einanti Kūno kultūros ir sporto departamento (prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) generalinio direktoriaus pareigas Kornelija Tiesnesytė ir Vilniaus Šolomo Atechemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. „“Žemaitijos Pienas“ atstovė Izraelio rinkai Darija Polovickaja įteikė Motti Tichauer dovaną – didelį „Džiugo“ sūrį.
102 sportininkai rungtyniavo 4-iose amžiaus grupėse: jaunučių(iki 15 m), jaunių(16-17 m), suaugusiųjų(18-34m) ir veteranų( nuo 35m).. Varžybos buvo vykdomos 1,5 km ir 3 km distancijose tarp moterų ir vyrų.
Kauno žydų bendruomenė aktyviai dalyvauja savo miesto renginiuose
Pirmojoje rugsėjo mėnesio pusėje Kaune pašėlusiu greičiu skriejo kultūrinių renginių, įdomių susitikimų, švenčių ir miestui svarbių įvykių karuselė, visur suspėti net patiems aktyviausiems ir greičiausiems buvo tiesiog neįmanoma.
Kaune lankėsi ir su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku susitiko naujoji Jungtynių Amerikos Valstijų ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore. Pokalbio metu domėtasi Kauno ir Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis, antisemitizmo apraiškomis.
Kaune vyko kaip visada intensyvi, spalvinga ir įvairialypė Sugiharos savaitė. Šiais metais ji miestui padovanojo ir naują Sakurų parką Nemuno saloje. Iškilmingo ir kartu nuotaikingo bei estetiško jo atidarymo akimirkos nuotraukose.
Tą pačią savaitę atidarytas Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 biuras Laisvės al. Išskirtinis, šiuolaikiškas biuras ir atviras jaunatviškas žingeidus jo kolektyvas laukia visų, norinčių pasidalinti savo idėjomis, užduoti klausimų ar tiesiog pakalbėti aktualiomis temomis. Kaip sakė “Kaunas 2022” vadovė Virginija Vitkienė: “Labai malonu, kad architektai kultūros sostinės projektą mato kaip šviesų, optimistinį, stebinantį, turintį vaikystės žavesio ir svajonės naivumo – visa tai ir regima interjere.”
Be abejo, Kauno žydų bendruomenė nepamiršo ir svarbių žydiško kalendoriaus datų ir smagiai bei saldžiai atšventė Roš ha Šana.
LŽB socialinių programų departamentas kviečia
LŽB socialinių programų departamentas rugsėjo 20 d. 18:00 val. kviečia lankomosios priežiūros programos dalyvių artimuosius į susitikimą.
Susitikimo metu LŽB Socialinių programų departamento kolektyvas pristatys socialinio centro veiklą.
Paskaitą apie senėjimo iššūkius skaitys socialinio darbo magistras Paulius Godvadas.
Kartu galime daugiau – dalinkimės patirtimi, spręskime iššūkius, tobulėkime.
Nuoširdžiai Jūsų,
LŽB Socialinių programų departamentas
Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus (Roš Hašana) sutiko 5779 m. išvakarėse. Gausiai susirinkusiems bendruomenės nariams Cilė Gleizer priminė šios šventės prasmę, tradicijas. Šventinį vakarą pradėjo Frida Šteinienė, kuri uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų. Jis perdavė sveikinimus ir palinkėjimus iš Panevėžio žydų bendruomenės bei buvusių šiauliečių, dabar gyvenančių Izraelyje.
Ant šventinio stalo buvo tradiciniai patiekalai: chala, obuoliai su medumi, granatai, farširuotas karpis, kurį paruošė Maja Burštein. Šventę pasaldino Fridos Šteinienės, Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai: taigalach, imberlach, obuolių pyragas ir vyniotinis.
Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer ir jo dukrytė Sofija. Vyravo puiki nuotaika ir šilta atmosfera. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems. Kiekvienai šeimai įteiktas 5779 m. žydiškas kalendorius.
Sveikiname poetę Eleną Suodienę su jubiliejiniu gimtadieniu
Sveikiname poetę Eleną Suodienę, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narę, humanitarinių mokslų daktarę su 60-uoju gimtadieniu.
Poetė yra gerbiama už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje.
Elenos Suodienės naujausia knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą“ šiemet buvo pristatyta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Šio pasaulinio garso poeto, kurio giminė kilusi iš Žagarės, kūryba, pasak Elenos padarė įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui.
Nuoširdžiai linkime Elenai, talentingai intelektualiai poetei, išleidusiai 17 poezijos rinktinių, kūrybinio įkvėpimo, asmeninės laimės ir sveikatos.
„Amerikos virtuozai“ Panevėžyje
Jau trečią kartą ansamblis „Amerikos virtuozai“ kartu su vadovu Čarlzu Borowsky aplankė Lietuvą su koncertų ciklu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Muzika – sujungianti pasaulius, skirta parodyti paprastų amerikiečių geros valios gestą įvairių tautybių ir požiūrių žmonėms. Šį projektą paruošė smuikininkas iš Vilniaus Borisas Traubas kartu su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman kaip dovaną Panevėžio gyventojams, Panevėžio miesto gimtadienio proga, 100 metų Lietuvos atkūrimo proga, žydų Naujųjų Metų šventės Roš Hašana proga, o taip pat rugsėjo 23 dieną ateinančios žydų genocido minėjimo dienos progai. Šeimos vizitas Panevėžyje prasidėjo nuo masinių žydų žudynių vietos aplankymo Kurganavoje, susipažinimo su Panevėžio Dailės galerijos darbais ir ekspozicijomis ir Panevėžio miesto istorinėmis vietomis.
„Muzika yra geriausias tiltas jungiantis viso pasaulio žmones. Toks yra šio ansamblio požiūris nuo pat jo veiklos pradžios. „Amerikos virtuozai“ gastroliavo Kinijoje, Kuboje, Vietname, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse, aplankė daugiau, negu aštuoniasdešimt pasaulio šalių ir visur sulaukė pripažinimo. Profesorė Cecilija Borowsky (violončelė), kaip ir jos vyras profesorius Čarlzas sukūrė šį ansamblį, kad parodytų visam pasauliui, jog šeima turi didelį potencialą, ugdydama savo vaikuose teigiamą požiūrį į gyvenimą: sūnui dr. Emanueliui (smuikas) ir dukrai Elizabet (fortepijonas). Šeima nuosekliai įrodo, kad muzika gali paskatinti mąstymą ir kūrybiškumą, gali tapti žmogiškų santykių katalizatoriumi. Borowsky šeimos koncertai ir meistriškumo kursai yra pažymėti solo ir kamerine muzika, kiekvieno šeimos nario asmenybės išraiška“,- kalbėjo Panevėžio m. savivaldybės administracijos pavaduotoja Sandra Jakštienė.
Žydų atminties vakaras Plungėje
Daugiau kaip dvidešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių rugsėjo 2-9 dienomis ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis bei kitais renginiais buvo paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Šių metų tema – „Pasakojimai“.
Rugsėjo 7 dieną Plungės miesto gyventojai bei svečiai rinkosi į Plungės viešojoje bibliotekoje vykusį renginį, kurio metu taip pat paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Renginį smuiko garsais pradėjo „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro vaikai, kurie taip pat dainavo bei skaitė ištrauką iš Plungėje gimusios ir Holokaustą išgyvenusios Mašos Rolnikaitės knygos. Plungės turizmo informacijos centro darbuotoja pristatė projektą bei leidinį „Plungės žydų takais“, kurio leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas. Leidinyje lietuvių ir anglų kalbomis trumpai aprašoma Plungės žydų istorija bei pristatomas 3 km maršrutas po Plungės miestą, kuriame sužymėti žydų bendruomenei priklausę pastatai, paminklai ir t. t.
Eugenijus Bunka susirinkusiuosius visų pirma pasveikino su artėjančiais Naujaisiais 5779-siais metais, kuriuos kaip tik šiomis dienomis minėjo žydų bendruomenės visame pasaulyje. Jis taip pat pristatė pasaulyje garsius žydus, kurių giminės šaknys susijusios su Plunge.
Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras
Bernardinai.lt
Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).
Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“
„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.
Panevėžio “Minties” progimnazijos moksleivių viešnagė žydų bendruomenėje
Pagal sutartį su Panevėžio “Vilties” progimnazija, biologijos mokytoja Žana Narevič kartu su auklėtiniais apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų tradicijas, šventes, apie Holokaustą, kurio tema bendruomenėje ypatingai svarbi, nes bendruomenės narius jis palietė asmeniškai. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, – pasakė Gennady Kofman.
Reikia pažymėti, kad progimnazijos moksleiviai atsakė į visus klausimus, kurių klausė Gennady Kofman. Bendruomenės pirmininkas pasiūlė mokytojai Žanai Narevič puikias moksleivių žinias įvertinti dešimtukais.
Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas
Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.
Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.
Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.
1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.
Shana Tovah u’metukah – Gerų ir saldžių metų!
Sveikiname su Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.
Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą
2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.
Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.
Pasukus nuo Joniškio keliu į rytinę pusę, buvo aplankyti trys Pakruojo rajono miesteliai, kuriuose gausu kultūros, architektūros ir gamtos paveldo objektų. Tai – Žeimelis, Linkuva ir Lygumai.
Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas
Kiekvienais metais paskutinę rugpjūčio savaitę Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas, tradiciškai aplankomos Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte vietos, o pastaruoju metu į šį liūdną maršrutą įtraukta ir Prienų bei aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių vieta.
Minėjime Prienuose pasisakiusios Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono mero patarėja Jūratė Zailskienė kalbėjo apie istorinės atminties ir tokių renginių svarbą ne tik ir ne tiek žydams, kiek lietuviams, apie būtinybę suvokti, kad Holokaustas buvo ne kitos tautos, ne “jų”, bet mūsų, visų Lietuvos piliečių tragedija ir siaubinga netektis, sugriovusi įprastą miestelių gyvenimą, atėmusį iš jo spalvas ir įvairovę.
KŽB pirmininkas Gercas Žakas tarė keletą žodžių jidiš kalba, deja, jau nebeskambančia Prienuose ir jų apylinkėse, jis išreiškė padėką organizatoriams, jauniesiems muzikantams bei susirinkusiems, tarp kurių buvo ir seni KŽB bičiuliai balbieriškiečiai – Rymantas Sidaravičius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai. Po minėjimo jo dalyviai aplankė Prienų krašto muziejuje veikiančią, iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkeliavusią parodą “Išgelbėtas žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
Sveikina Kauno žydų bendruomenė
Ansamblis “Amerikos virtuozai” kviečia į koncertą Kaune
VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7)
2018 m. rugsėjo 10 d. 17.30 val.
KONCERTAS SKIRTAS
ŽYDŲ GELBĖTOJO JONO PAULAVIČIAUS
120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:
Emmanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk (violončelė),
Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)
Dalyvauja Borisas Traubas (smuikas)
PROGRAMOJE:
Ansamblio “Amerikos Virtuozai” koncertas Panevėžyje rugsėjo 11d.
Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje
Saulėtą rugsėjo 2-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, minėdami Holokaustą išvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Kelionės tikslas – daugiau sužinoti apie Holokausto vietas Latvijoje. Praėjusiais metais bendruomenė lankėsi Daugpilyje, Salaspils memorialiniame ansamblyje, kur per Antrąjį pasaulinį karą naciai įkūrė koncentracijos stovyklą. Su širdgėla apžiūrėjome baraką, kuriame buvo kankinami vaikai, su jais buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Taip pat bendruomenės nariai lankėsi geto muziejaus teritorijoje, kur Latvijos žydai leido savo paskutinias gyvenimo dienas prieš sušaudymą.
Prieš karą didelę Latvijos gyventojų dalį sudarė žydai. Įžengus naciams į Latviją, prasidėjo žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau prasidėjo masinis žydų gyventojų naikinimas. Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta didžioji dalis ten gyvenusių žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Latvijos žydus ištiko toks pat žiaurus likimas, kaip ir Lietuvoje.
Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento, skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Išgyvenusių Holokaustą Latvijoje, liko apie 200. Jiems gyvybę išgelbėjo rizikavę savo gyvybėmis latviai, slėpę juos namuose. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Vashem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimus. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.
Ekskursijos metu gidas supažindino su miesto istorinėmis vietomis, papasakojo apie tragišką Latvijos žydų likimą, Latvijos getą.