Mes

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Panevėžio m. žydų bendruomenėje ji prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasisakymu: “Purimo šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas“, – pasakė G. Kofman. Buvo perskaityti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir draugų sveikinimai.

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai šventei paruošė spektaklį, karnavalinius rūbus, kaukes. Buvo suvaidintas spektaklis, kuriame pristatyti su Purimo švente susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester knygoje. Bendruomenės nariai spektaklyje įkūnijo Achašverošą – A. Narevič, Ester – V. Savinčė, Mordechajų – G. Kofman, Hamaną – G. Šteimanas.

Vakaro vedančioji O. Juošpaitienė papasakojo Purimo šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet už tai buvo nubaustas.

Purimas yra pati linksmiausia žydų šventė, todėl bendruomenėje sklido dainos, juokas, buvo šokami įvairūs šokiai, aplink tvyrojo gera nuotaika ir draugiška atmosfera. Vaikams ir suaugusiems įteiktos dovanėlės.

Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pradėjo savo kelionę po Lietuvą nuo Kauno. Parodos atidarymo proga kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universitete susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės nariai ir jos pirmininkas Gercas Žakas, išsigelbėjusių ir gelbėtojų artimieji, kauniečiai ir miesto svečiai. 

Sveikinimo žodį taręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, džiaugdamasis parodos atidarymu ir Pasaulio Tautų Teisuolių šviesumu pabrėžė, kad Holokausto metu prarasti vaikai yra didžiulė netektis visiems: „Kauno skaudulys yra visos Lietuvos skaudulys.“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė pabrėžė muziejaus ilgametį ir nuoseklų darbą žydų gelbėjimo istorijų tyrimų srityje, o kilnojamosios parodos ir jos išleisto katalogo kuratorė, Žydų gelbėjimo atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pristatė parodos koncepciją, išryškindama Kaune vykusias gelbėjimo istorijas. Holokausto metu išgelbėta Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė Pasaulio Tautų Teisuolius įvardino kaip likimo dovaną, už kurią ji vis dar yra dėkinga bei džiaugiasi dar ir šiandien galėdama bendrauti su savo gelbėtojų šeimomis. „Manau daug kas sutiks, kad dienos, kai buvo išgelbstimi žydų vaikai – buvo pačios gražiausios dienos to meto Lietuvoje“ – kalbėjo Juozas Vocelka, Teisuolio Prano Vocelkos, pašventusio savo gyvenimą žydų gelbėjimui, sūnus.

VDU eksponuojamoje parodoje galite rasti ryškiausias Kauno gelbėtojų istorijas ir geriau pažinti kilnius kauniečius. Pasaulio Tautų Teisuolių Vladimiro ir Danutės Zubovų istorija teigia, kad visi žydai, kurie buvo priglausti Čiurlionių-Zubovų namuose, buvo apgaubti šeimininkų nuoširdžiu rūpesčiu. Renginio metu Dalia Palukaitienė (Zubovų dukra) pasakojo, kad jų šeimoje rado prieglobstį muzikos dėstytoja B. Elinienė su dukrele Estera, pabėgęs iš geto garsus architektas inžinierius Rozenbliumas su žmona, sūnumi ir žmonos tėvais, kaunietis gydytojas Leonas Gurevičius ir dar ne vieno kauniečio šeima ar jos nariai.

Pasaulio Tautų Teisuolių Prano ir Antaninos Mažylių anūkas prof. Liudas Mažylis minėjo, kad pasakojimai, kuriuos girdėjo iš savo tetos, atrodė neįtikėtini – suvokimas, kad visa tai vyko šalia, savame mieste, sukrečia.

Renginį vedė VDU istorikas dr. Linas Venclauskas, muzikiniais intarpais susirinkusius džiugino smuikininkė Paulina Daukšytė.

Parodos eksponavimą ir pristatymą Kaune organizavo Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos vicepirmininkė Irena Navickienė ir visuomenininkas Rimantas Stankevičius, kelių knygų apie žydų gelbėtojus autorius.

Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaune) kviečiame apžiūrėti iki kovo 25 d. Parodą VVGŽM planuoja eksponuoti ir kituose Lietuvos miestuose. Dėl parodos eksponavimo prašome kreiptis muziejus@jmuseum.lt

Gintarės Kubiliūtės nuotraukos

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Tai yra linksmiausia žydų šventė. Jos metu rengiami karnavalai, dabinamasi kaukėmi, gausiai vaišinamasi, aukojamas maistas kitiems. Šią šventę pakiliai pasitiko ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.  Mažieji  dalyviai buvo su kaukėmis, žaidė, linksminosi, vaišinosi skanėstais. Suaugę, klausydamiesi žydiškos muzikos, maloniai bendravo tarpusavyje, vaišinosi, gėrė kavą su  hamentašenais.

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarį švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM.
Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes – juk pirmąjį
pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog
žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.
Panevėžio m. žydų bendruomenė

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudo tradicija – tai žydiškumas ir tapatybė. Kartą per metus LŽB organizuoja tradicinį Limudą, kad tris dienas bendruomenės nariai pabūtų kartu, uždegtų Šabo žvakes, išklausytų daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Šiemet jau 30 metų, kai atsikūrė Lietuvos žydų bendruomenė.

Žana Skudovičienė, LŽB programų direktorė, organizavusi daug Limudų, sako, kad ilgametė tradicija – tai darbas, reikalaujantis daug energijos, jėgų ir sumanumo.

Į šių metų Limudą, vykusį Druskininkų kurorte, viešbutyje „Europe Royale“, susirinko daug įvairaus amžiaus žydų bendruomenės narių ir svečių, jaunų šeimų su mažyliais vežimėliuose. Pasak Ž. Skudovičienės,  mažylių tėveliai patys vaikais būdami, pradėjo dalyvauti Limuduose prieš dešimtmečius.

Šiemet Limudas buvo nuoširdesnis už ankstesnius, tikras šeimų susibūrimas, kai žydai susirenka iš visos Lietuvos, be iškilmingų kalbų, su uždegančia žydų smuikininkų atliekama muzika, šokiais, kai visų šypsenos rodo, kad jiems gera būti kartu žydiškoje draugijoje, jidiš kalba tai reiškia žydiškumą – vadinamą „jidiš kaijt“.

Šventė gerame ir jaukiame kurorte – Druskininkuose panašėjo į mažą izraelietišką salą. Juk šį kurortą ne veltui yra labai pamėgę ir izraeliečiai.

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Minint rašytojo Icchoko Mero penktąsias mirties metines Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, ir Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ su Kelmės rajono savivaldybe pakvietė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją Kelmėje, Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos. Ceremonija įvyko 2019-03-13, dalyvavo šios gimnazijos mokytojai ir mokiniai, Kelmės savivaldybės atstovai, I. Mero kūrybos gerbėjai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio.

Į paminklo atidengimo ceremoniją iš Izraelio atvyko pirmųjų Icchoko Mero romanų „Ant ko laikosi pasaulis“, „Lygiosios trunka akimirką“ vertėjas į rusų kalbą Feliksas Dektoras. Šie I. Mero romanai, o taip pat ir jo apsakymų rinkinys „Geltonas lopas“ – tai pirmieji kūriniai Holokausto tema visoje Sovietų Sąjungoje, jie buvo išleisti didžiuliais tiražais ir išgarsino rašytoją.

Renginyje dalyvavo Kauno, Panevėžio ir Šiaulių krašto žydų bendruomenių vadovai ir bendruomenių nariai.

Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, negalėdamas dalyvauti paminklo atidengimo ceremonijoje, pagerbdamas talentingą rašytoją perdavė savo vardu, gražią įtaigią kalbą:

„Icchokas Meras visą gyvenimą kalbėjo nutildytos Kelmės, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų vardu. Savo kūryba jis neatstovavo geto uždarumo, jis buvo išsiveržęs į humanizmo platumas ir nepaprastas gelmes. Sovietų laikais visi laukdavo „Pergalės“ ir „Nemuno“ žurnaluose jo romanų ir novelių pasirodymų. Tai buvo akibrokštas primestai sovietinei tikrovei. Tad Icchokas Meras buvo ir liko iškilus Lietuvos rašytojas, modernizavęs lietuvių prozos kalbą ir suradęs naujas saviraiškos formas.

Būdamas pirmuoju Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku, susisiekiau su juo jau Izraelyje, kur jis pats savo lėšomis įkūrė Lietuvos informacinį centrą, tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

Tuo metu dar nebuvo aišku, kaip Lietuva įvertins baisias Lietuvos žydų netektis. Kaip tik artėjo 1995 m. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko istorinė atsiprašymo kalba Izraelio Knesete, prie kurios prisidėjo ir Icchokas Meras.

Jo „Lygiosios trunka akimirką“ žadino prislopintą sovietinės cenzūros žmonių sąmonę ir klausimą, kas atsitiko kone pusei Lietuvos miestelių gyventojų žydų. Viso gyvenimo Icchoko Mero plunksnos palikimas skatino atvirumą tarp lietuvių ir žydų. Būnant Izraelyje jam pavyko šiuolaikiškai pavaizduoti Izraelio gyvenimo realijas romane „Sara“.

Icchokai, ačiū Tau už Lietuvos atstovavimą dar tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Šiandien atidengiamas paminklas yra visų geros valios Lietuvos žmonių siekis įsižiūrėti ir branginti lietuvių ir žydų tautų tiek skiriančius, tiek vienijančius bruožus. Tebūnie auksinėmis raidėmis įrašytos Tavo pastangos atkurti gilų supratimą ir kartu tikrą brolišką užuojautą vienas kitam. Tad „Lygiąsias“, kurios trunka tik akimirką, ir kraupų žaidimą su mirtimi šachmatų lentoje, Tave skaičiusių žmonių atmintyje, Tu laimėjai!.

Nuoširdi padėka visiems, prisidėjusiems prie šio paminklo iškiliam Lietuvos rašytojui pastatymo, ir visiems iškilaus Kelmės miesto vadovams ir gyventojams.”

 

Kelios  akimirkos iš Šiaulių krašto žydų bendruomenės gyvenimo

Kelios akimirkos iš Šiaulių krašto žydų bendruomenės gyvenimo

Vasario 22 d. vyko „Kūrybos popietė“. Savo eiles skaitė bendruomenės narys Garold Vaisbrod ir ukrainiečių asociacijos narė Alla Baniulienė.

Saulėtą kovo 8-osios rytmetį į bendruomenę susirinko mūsų senjorės.  Jaukioje, šiltoje aplinkoje jas pasveikino vyrai.

Kovo 9 d. vyko 25-osios tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2019“. Jose dalyvavo ir mūsų bendruomenės nariai Daniel Šer ir Josifas Buršteinas.

 

Antrus metus iš eilės Daniel namo vežasi medalius iš šio prestižinio turnyro. Jis tapo 3-ios vietos nugalėtoju bendroje įskaitoje ir 2-os vietos nugalėtoju grupėje iki dešimties metų.

Panevėžio gyventojų 2 proc. parama žydų bendruomenei

Panevėžio gyventojų 2 proc. parama žydų bendruomenei

Visi Lietuvos Respublikos gyventojai gali skirti 2 procentų paramą nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams. Panevėžio žydų bendruomenė šiuos gavėjo reikalavimus atitinka, nes ji nėra pelno siekianti organizacija.

Kiekvienais metais bendruomenės nariai renka 2 proc. paramą žydų bendruomenės vystymui. Ją gali skirti ne tik bendruomenės nariai, bet ir visi geranoriški Lietuvos gyventojai. Panevėžio žydų bandruomenė skirtas lėšas naudoja paramai bei muziejaus, kurį rengia, išlaikymui.

Miesto gyventojas Egidijus Sanda domisi žydų tautos istorija, tradicijomis, savarankiškai mokosi jidiš kalbos. Jis kartu su savo sutuoktine Lilijana atvyko į Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir 2 proc. paramą abu paskyrė jai.

Prie puodelio arbatos bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo svečiams už jų apsisprendimą, papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją, apie tradicijas, atsakė į užduotus klausimus. E. Sanda svečių knygoje paliko atminimo įrašą apie malonų susitikimą.

Džiugu sulaukti Panevėžio gyventojų supratimo ir noro pažinti žydų kultūrą, kuri yra visos Lietuvos kultūros dalimi.

Kaune veikia paroda “Lietuva litvakų kūryboje”

Kaune veikia paroda “Lietuva litvakų kūryboje”

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikia paroda “Lietuva litvakų kūryboje”. Simboliška, kad minint svarbiausias valstybines šventes miesto širdimi vadinamoje Rotušėje apžiūrėti net dvi ekspozicijas, skirtas litvakų kultūrai, jų palikimui, paveldui (iki balandžio 1 d. dar veikia ir paroda “Tarpurio Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas”.  Parodos atidarymo metu kalbėję Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis, parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė, Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

,,Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta… Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.”

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai, miestų griuvėsiai ar Lietuva už spygliuotos tvoros.Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiai apie Lietuvą, tarp jų ir unikalus kūrinys – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraštis apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.

Paroda taip pat paliečia litvakų tapatybės paieškas daugiakultūriame pasaulyje, kurios reiškiasi įvairiausiais būdais – nuo gimtųjų vietų prisiminimų ir kūrybos lietuvių kalba iki pavardės pasikeitimo į Litay (hebrajų k. „lietuvis“) grįžus į protėvynę.

Parodoje lankytojai galės pažiūrėti du unikalius ir pamirštus filmus:
1) 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtą nebylųjį filmą „Vilniaus legenda“, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke;
2) 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtą pirmąjį spalvotą lietuvišką vaidybinį filmą-pamfletą „Marš, marš, tra-ta-ta!“, kurio politinė satyra liko to meto žiūrovų nesuprasta ir neįvertinta.

Parodą lydi specialiai regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtas audio gidas, nuodugniai pristatantis parodos turinį. Įtaigūs Audriaus Čaikausko, Reginos Jokubauskaitės ir Virgilijaus Kubiliaus balsai kviečia lankytojus pasinerti į Lietuvos žydų istorijos fragmentus, pasiklausyti iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą išverstų eilėraščių ir vizualizuoti analizuojamus dailės kūrinius.

Jaunieji parodos lankytojai galės praleisti laiką prie magnetinių dėlionių, kurdami Lietuvos miestelio vaizdus.

Paroda parengta pasitelkus vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.

Parodos kuratorė – dr. Vilma Gradinskaitė
Parodos rengėjas – Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Parodos rėmėjas – LR Kultūros ministerija

Paroda veikia nuo sausio 8 d. iki kovo 31 d.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame apie Liudmilos Grafman mirtį (1952 – 2019 m.) po ilgos kovos su sunkia liga. Panevėžio žydų bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimos nariams – vyrui Michailui, dukroms Julijai ir Simonai, sūnui Jurijui, anūkams ir draugams.

Liūdime kartu su šeima.

Šiauliuose Liovos Taico atminimui skirtas turnyras

Šiauliuose Liovos Taico atminimui skirtas turnyras

Liovos Taico (1952–2009) atminimui skirtas turnyras jo gimtuosiuose Šiauliuose rengiamas nuo 2010 metų.

Šiemet vyko salės futbolo, krepšinio, stalo teniso ir šachmatų varžybos. Turnyre dalyvavo 123 sportininkai iš Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Ukmergės, Panevėžio, Žagarės ir net iš Izraelio.

Sporto šventėje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, LR Seimo narė Viktorija Čmilytė Nielsen, rabinas Kalev Krelin, Šiaulių m. mero pavaduotojas Justinas Sartauskas, Šiaulių raj. mero pavaduotojas Algis Mačiulis, regioninių bendruomenių pirmininkai ir daug kitų bendruomenės draugų.

1988–1989 metais iniciatyvinei grupei atkuriant Lietuvos žydų „Makabi“ sporto klubą, Šiauliuose aktyviai veikė Oser Gleizer ir Liova Taicas. Abu vadovavo atkurtam Šiaulių „Makabi“ klubui, organizuodavo sporto renginius. Varžybos daugiausiai vykdavo tarp tuo metu gana gausių Lietuvos žydų bendruomenių

Kadangi L. Taicas daug prisidėjo prie sportinio žydų judėjimo, po jo mirties O. Gleizer pasiūlė rengti kasmetinius turnyrus L. Taicui atminti. Šiais metais (2019-02-10) vyko jau 10-as Liovos Taico atminimo turnyras.

Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose

Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose

2019 m. vasario 14 d. Chaimo Frenkelio viloje vyko vieša mokslininkės Serafimos Velkovich (Izraelis) paskaita  „Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose“. Renginys skirtas Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms pažymėti. Paskaita vyko anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Renginyje dalyvavo ŠAŽB nariai, Šiaulių Aušros, Joniškio, Pakruojo muziejų darbuotojai, Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas Nerijus Brazauskas, miesto ir rajono savivaldybių atstovai, Šiaulių gimnazijų mokiniai, Šiaulių m. visuomenės atstovai.

Serafima Velkovich dirba pasaulinio Holokausto įamžinimo centro „Yad Vashem“ archyvų departamente.

Organizatorė: Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.

Partneriai: Geros valios fondas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Klaipėdos žydų religinė bendruomenė, Kauno žydų religinė bendruomenė, Europos rabinų konferencija, užsienyje gyvenantys Lietuvos žydų palikuonys, Panevėžio žydų paramos bendrija, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Jurgita Lieponė

„Negalima pasakoti apie tą žiaurumą ir badą“, – sako Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė. Jos, o ir kitų panašaus likimo žmonių istorijos yra padėtos giliai. O sutikęs šiuos žmones gatvėje ar parduotuvėje, prie pieno produktų lentynos, net nepagalvotum, kad prieš tave – neįmanomą išgyvenęs žmogus. Kad žodis „akcija“ jam asocijuojasi toli gražu ne su nuolaidomis prekybos centre, o su vienais baisiausių prisiminimų. Ne viskas, kas iš raidžių, yra tik žodžiai.

D.Rozenbergienė gimė 1928 metais Jurbarke, kur kartu su tėvais – Moteliu Mostu ir Broche Fidleryte Mostiene bei broliu Izraeliu – gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Mostų šeima namą dalijosi su mamos pusseserės šeima. Šeimos likimą paženklino karas, o būdama vaikas Dobrė išgyveno pačių artimiausių žmonių netektį. Savo istorija ir prisiminimais D.Rozenbergienė pasidalino su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratoriais.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Daugiau informacijos galima paskaityti –  sekunde.lt   straipsnyje ”Žydų paveldo pėdsakais Panevėžyje”

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Sausio 25 d. bendruomenės nariai susitiko su Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja  Vilma Karinauskiene. Paskaitos „Šiaulių žydų bendruomenės istorijos fragmentai” metu buvo kalbama skaudžia tema apie Šiaulių getą. Šių metų liepos 15 d. minėsime Šiaulių geto sunaikinimo 75-ąsias metines.

Visi renginio dalyviai palaikė ir dalyvavo Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui, fotografuodamiesi su ženklu: #WeRemember.

Sausio 27 d. bendruomenės nariai rinkosi prie buvusio Šiaulių geto vartų paminklinio akmens, padėjo krepšelį gėlių, uždegė žvakes, tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Tarp susirinkusiųjų buvo ir bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, kurios išgyveno Holokausto tragediją. Vėliau bendruomenes nariai susirinko Šiaulių krašto žydų bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Aušvicas specialioji komanda Sonderkommando” peržiūrai bei prisiminimų popietei.

 

Moralinio kompaso per Holokaustą nepraradę Teisuoliai – dviejų parodų herojai

Moralinio kompaso per Holokaustą nepraradę Teisuoliai – dviejų parodų herojai

Sausio 24-osios popietė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje buvo skirta artėjančiai Holokausto aukų atminimo dienai ir Pasaulio tautų teisuoliams. Jų didvyriški poelgiai gelbėjant žydus Antrojo pasaulinio karo metais, susipynę gelbėtojų ir išgelbėtųjų likimai bei istorinis kontekstas pristatyti tądien muziejaus Tolerancijos centre atidarytose parodose „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ ir „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

Kilnojamos parodos „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pristatyme ir diskusijoje dalyvavo jos kuratorė, muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, lietuvių gelbėtojų dėka Holokaustą Kaune išgyvenusi prof. Irena Veisaitė, visuomenininkas, knygų apie žydų gelbėtojus autorius Rimantas Stankevičius ir Pasaulio tautų teisuolio, Prezidento Kazio Griniaus giminaitis, Kazio Griniaus progimnazijos Kaune direktorius Stanislovas Šimanauskas. Parodos atidarymą moderavo muziejaus edukacinių programų vadovė Jurga Jackevičiūtė.
 
Į jaukų atidarymo renginį susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir šios bendruomenės nariai, Holokausto meu išgelbėtieji Izaokas Glikas, Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė, Gita Zimanaitė-Grinmanienė, Galina Plokšto-Vyšniauskienė, Sulamita Fromanaitė-Lev, Pasaulio tautų teisuolė Ramutė Dubininkaitė-Raškevičienė, kitų Teisuolių ir išsigelbėjusių artimieji, vilniečiai ir miesto svečiai.
 
Kadaise iš Kauno geto išgelbėta prof. Irena Veisaitė renginio metu atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje žydų gelbėtojai dar nėra pakankamai pagerbti.  „Daug kalbame apie partizanus, juos gerbiame už jų kovą už laisvę. Kova už laisvę yra labai svarbi, bet taip pat svarbu, kad niekas negalėtų pasakyti, kad Lietuva ir lietuviai yra šaulių ar žydšaudžių tauta. Aš pati esu išgelbėtas vaikas ir mane išgelbėjo ne vienas žmogus. Lenkiu galvą prieš visus gelbėtojus“, – kalbėjo prof. Veisaitė, su kurios gelbėjimo istorija, lydima autentiškų dokumentų ir nuotraukų, galite susipažinti parodoje ir ją lydinčiame kataloge.
Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ dvi savaites bus galima apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, o tuomet ji leisis į kelionę po Lietuvą – ją eksponuoti kviečiami kiti Lietuvos muziejai, kultūros centrai ir įstaigos.
 
Sausio 24-osios vakarą muziejuje atidaryta ir tarptautinė paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“, skirta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žydų gelbėtojams ir išgelbėtiesiems, kurių istorijos pristatomos istoriniame kontekste. Tai – bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (ENRS), Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ ir Nebylių herojų memorialinio centro Berlyne iniciatyva, įgyvendinta bendradarbiaujant su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir kitais partneriais. Parodoje pristatomos gelbėjimo istorijos iš dešimties Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ukrainos ir Slovakijos.
Susirinkusius į parodos atidarymą pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, iš Varšuvos atvykęs ENRS iniciatyvinio komiteto vadovas prof. Janas Rydelis, Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska ir Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, taręs jautrų įžanginį žodį.
„Ši paroda leidžia dar kartą prisiminti vieną svarbiausių klausimų, keliamų dėl Holokausto. Tai yra teologinis klausimas: kur tada buvo Dievas? Aš manau, kad šita paroda ir šitie veidai rodo, kad Dievas nebuvo pasitraukęs – jis buvo čia, šių žmonių sąmonėje“, – kalbėjo dr. Kvietkauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors žydus gelbėjo ir inteligentai, ir dvasininkai, dauguma žydų gelbėtojų buvo paprasti žmonės, kurių vienintelė motyvacija buvo žmogiškumas.
 Į tarptautinės parodos atidarymą atvyko ir viena iš jos autorių Klara Jackl (Lenkijos žydų istorijos muziejus „POLIN“) bei parodos organizatorė Agnieszka Olczak (ENRS).  Viešnios dar ilgai bendravo su svečiais, dalijosi patirtimi su muziejaus darbuotojais.
Parodą „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ kviečiame apžiūrėti iki 2019 m. kovo 17 d.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Vilniuje įvyko konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija. Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu. Konferencijoje pranešimus skaitė VDU ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, diplomatai, svečiai iš užsienio. Konferencijos pabaigoje buvo pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė Vida Montvydaitė.

LR Užsienio reikalų ministras, kalbėjo, kad visi turėtų suprasti šios Holokausto aukų atminimo dienos  prasmę:  „Antisemitizmas, žydų diskriminacija – randas ant mano šalies. Atsiprašinėjimas nieko jau nebepadės. Diskriminacija privedė prie Holokausto. Šiuo metu Lietuvoje jau visur yra daug nuorodų į žydų žudynių vietas, kurias galim aplankyti ir pasakyti: daugiau niekada tai negali pasikartoti. Turime prisiminti Pasaulio teisuolius, kurių yra apie 900. Kasmet pagerbdami nužudytas aukas, mes negalim garantuoti, jog panašios žudynės pasaulyje niekada nepasikartos. Kad to nebūtų, žydų istorija ir Holokaustas turi atsirasti Švietimo programose“ –pabrėžė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Fainos Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės, ,,antisemitizmas buvo, yra ir bus, jei mes nekovosime su juo. Kodėl iki šiol negalima nuimti Holokauste dalyvavusių asmenų paminklų ir atminimo lentų, o apie kelis kartus atimtą turtą net nekalbama? Grąžinkite nors turtą, jei negrąžinate gyvybės, nors tą, ką grąžino visa Vakarų Europa – griežtai kalbėjo LŽB pirmininkė. Turiu prašymą mūsų Valstybei. Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose finansuojami  renginiai, kuriuose dalyvauja Holokaustą išgyvenusieji, jie vadinami nacių aukomis (nazi victims), jie galėtų dažniau lankytis mokyklose, pasakoti apie tai, kas iš tikrųjų vyko. Būčiau dėkinga, jei mano prašymas būtų perduotas Vyriausybei.  Edukacija yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, turime prisiminti, kas vyko.

Norvegijoje žuvo kur kas mažiau žydų, bet ši valstybė vykdė 11-os žingsnių programą, skirtą kovai su antisemitizmu. Man buvo labai svarbus sužinoti, kad tokia programa yra ir kaip ji vyksta. Nacių aukomis tapo ne tik žydai,  žuvo ir romai, Antrasis pasaulinis karas paliko žmonijai sužlugdytus likimus, gėdą, skausmą, pavertė Lietuvą kapinynu. Holokaustas atėmė didžiulį intelektualinį pilietinį potencialą. Pasaulio teisuoliai dovanojo žmonėms gyvenimo dovaną, taip Holokausto sukrėtimas suteikė žmonijai antrą šansą. Tik po to išgyvento skausmo tarptautinė bendruomenė pradėjo suvokti žmogų kaip vertybę, kurios instrumentu tapo pirmasis universalus fundamentalių teisių katalogas – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Dabar dar turime kovoti, kad Lietuvoje nacių kolaborantų atminimo ženklai būtų pašalinti. Mes jau pripratome prie „skinheadų“ eitynių – „Lietuva lietuviams“. Į daugelį dalykų nebežiūrim kritiškai, deja. Šoa mus amžiams   paženklino ir įpareigojo. Neturime teisės likti abejingais neapykantos akivaizdoje.

 Lietuva yra viena iš pirmųjų valstybių pritarusi ir aprobavusi antisemitizmo apibrėžimą. Jis svarbus ne tik žydams, bet ir valstybės vyrams. Šis apibrėžimas reikalauja iš valstybės mus apginti, kai yra reikalas”,- kalbėjo F.Kukliansky.

Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu Julius Meinl kalbėjo, kad kovą su antisemitizmu Europa turi laimėti. Žydai neturi galvoti apie lagaminus, kuriuos pavojaus atveju, vėl reikės krautis  išvykimui. Antisemitizmas egzistuoja ir pasireiškia pasaulyje įvairiai,  nuo dešinės iki kairės, iki radikaliojo islamo. Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu tvirtino, kad antisemitizmas dabar pasireiškia Izraelio kritika. Žydų mokyklos ir sinagogos įvairiose šalyse yra saugomos, daugelis žydų Europoje ir Amerikoje dėl gresinčio pavojaus slepia savo tapatybę. Tuo tarpu daugelis antisemitų net nemano, kad jie yra antisemitai, jie nekalba kaip anksčiau, kad nekenčia žydų, sako tik nekenčiantys jų valstybės. Jei Europa viską pamiršo,- tai  mūsų atsakomybė priminti, – tvirtino J. Meinl. Žydai turi jaustis saugūs šalyse, kurias jie savo gyvenimui pasirinko. Negali būti jokių kompromisų, vyriausybės turi imtis veiksmų ir suprasti, kad puolama ne tik žydų bendruomenė, bet ir kitos tautinės bendruomenės taip pat.

“Holokaustas – viena didžiausių tragedijų pasaulio ir Lietuvos istorijoje. Tai yra be galo skausminga, tačiau tuo pačiu ir labai svarbi tema, apie kurią mes privalome kalbėti, – sakė konferencijoje Tautinių mažumų departamento direktorė V. Montvydaitė, kad ir kaip nelengva būtų. Negalime ir neturime ignoruoti pasitaikančių neapykantos apraiškų visuomenėje, viešojoje ar net kultūrinėje erdvėje. Trumpalaikes neapykantos iškrovas gali nustelbti tik ilgalaikė atmintis ir bendru sutarimu priimtas sprendimas ją puoselėti ir įprasminti“.

Konferencijoje pranešimus apie  istorijos palikimą ateities kartoms skaitė žinomi Lietuvos istorikai, mokslų daktarai: Dr. Linas Venclauskas (nuotraukoje-centre), VDU, Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, jo pranešimo tema -„Jausmų atrofija: tarpukario lietuvių antisemitai apie sionistų judėjimą Lietuvoje“.

Lietuvos istorijos institute dirbančio Dr. Algimantas Kasparavičiaus pranešimo tema: ,,Žydai, Holokaustas ir antisovietinė rezistencija: lietuvių istorinės atminties ypatumai Antrojoje Respublikoje”.

Nuotraukoje iš kairės F.Kukliansky,  centre  Photini Tomai-Constantopoulou, iš dešinės Graikijos ambasadorė  Vassiliki Dicopoulou.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė Dr. Photini Tomai-Constantopoulou, specialioji pasiuntinė Holokausto ir Antisemitizmo klausimams iš Graikijos Užsienio reikalų ministerijos. Ji kalbėjo, jog ne tik istoriją reikia prisiminti, bet ir kalbėti apie diskriminaciją šiandienos pasaulyje, apie modernios visuomenės kovą su antisemitizmu, nes iššūkių netrūksta. Dr. Photini Tomai-Constantopoulou uždavė klausimą, ar Lietuvoje yra žydų valstybės tarnyboje, ar yra žydų URMe, ar turime žydų diplomatų? Ką reiškia, jei atsakymas – ne? Diskriminacija šiandien? Savo mintis ji išplėtė ir pranešime.

Norvegijos Parlamento 11 pakopų kovos su antisemitizmu planą konferencijoje pristatė Hans Olav Syversen, Norvegijos Ministrės Pirmininkės Ernos Solberg Valstybės sekretorius,
pasakodamas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį kovoje su diskriminacija.

Norvegijos Veiksmų planas kovai su antisemitizmu:

1 Dabartinė padėtis. 2. Kas yra antisemitizmas? 3. Žydų mažuma Norvegijoje. Holokaustas Norvegijoje. 4. Antisemitizmo prevencija mokyklose. 5. Rėmimas iniciatyvų, kurios informuoja apie žydų gyvenimo ir istorijos įvairovę Norvegijoje. 6 . Antisemitinių neapykantos nusikaltimų registracija ir tyrimas. 7. Gyventojų požiūrio stebėsena. 8. Daugiau žinių apie antisemitizmą įgyti per mokslinius tyrimus. 9. Užtikrinti tinkamas saugumo priemones žydų institucijoms. 10. Pastangos kovoti su antisemitizmu už Norvegijos ribų. 11. Svarbiausi politika ir teisės aktai.

Konferencijoje buvo pristatyta po pasaulį keliaujanti paroda „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“, pristatė jos kūrėjas Pranas Morkus. Parodoje  atvaizduotos išskirtinės žydų santykių su vietos gyventojais detalės, paminėti įstabūs litvakų kilmės asmenys, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI – Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Po baigiamųjų konferencijos žodžių visi dalyvavo pasaulinėje Holokausto atminties kampanijoje, fotografuodamiesi: #WeRemember ar#MesPrisimename.

Nuotraukos  Laimos Penek

Prisijunkime prie renginių, skirtų Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai

Ministras Pirmininkas Sauliaus Skvernelis kviečia visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose. Būkime kartu su visuomenininkais, politikais, žurnalistais, mokyklomis, įstaigomis ir  organizacijomis iš visos Lietuvos. Junkimės prie socialinės kampanijos, dalinkimės ne tik nuotraukomis, bet ir mintimis – jautriomis istorijomis.