Praėjusią savaitę iš JAV į Lietuvą atvyko Nancy Sasson – amerikietė, mūsų šalyje ieškanti savo šaknų. Moters turimais duomenimis, jos senelis ar net prosenelis gyveno Panevėžyje, todėl Nancy su aštuoniolika metų nematyta drauge iš Lietuvos Vaida Zlatkute bei iš Izraelio atvykusiu gidu Edvardu išsiruošė į šį Aukštaitijos miestą.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės centre juos svetingai pasitiko bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

„Nuoširdus,  šiltas žmogus, tiek daug nuveikęs Lietuvos žydų bendruomenės labui”, – gražių žodžių negailėjo V. Zlatkutė.

Seminaro dalyviai susidomėję klausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofmano pasakojimų / G. Kofmano nuotr.

Panevėžio krašto žmonių su negalia sajungoje vykusios patyrimo kelionės su Lietuvos žydų ir romų bendruomenėmis metu, seminaro dalyviai šiltai sutiko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną.

Pavasario šventės Panevėžio žydų bendruomenėje / G. Kofmano nuotr.

Taip jau sutapo, kad šiemet Panevėžio žydų bendruomenė Purim ir Tarptautinę moters dieną atšventė kartu. Iš pradžių bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas perskaitė Magilat Ester istoriją, be kurios neįsivaizduojamas linksmiausios metų šventės Purim šventimas, dalijo vaikams dovanėles ir perdavė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.

Vėliau prie šventiškai nukrauto stalo bendruomenės vyrai ir garbūs svečiai sveikino dailiąsias damas, dovanojo joms gėlių, kėlė tostus, skyrė dainas.

Pirmadienį Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje vyko skyriaus vedėjos Editos Šilakauskienės ir Kauno žydų bendruomenės organizuotas pedagogo, visuomenininko, eseisto, dėmesį prikaustančio pasakotojo, jaunuomenės švietėjo, motyvatoriaus, vaikščiotojo, tyrinėtojo Vytauto Toleikio knygos „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko“ pristatymas.

XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje buvo penkios sinagogos ir stipri, plačiai žinoma žydų bendruomenė. 1871-1891 metais šiame Lietuvos mieste gyveno ir dirbo garsus Rabinas Elijachu Dovidas Rabinavičius. Jis gimė religingoje žydų šeimoje, baigė Hedori ir Ješiva, palaidotas Jeruzalėje Alyvuogių kalne.

Šią savaitę Panevėžyje lankėsi jo proproanūkis, Rabinas Reuven Yeshua Koehn. Panevėžio žydų bendruomenei jis padovanojo savo proprosenelio portretą. Vėliau susitiko su miesto meru Ryčiu – Mykolu Račkausku ir savivaldybės administracijos direktoriumi Tomu Jukna.

Virginija Barauskienė jau daugybę metų dirba Socialinių programų departamento lankomosios priežiūros slaugytoja. Nuo 2005-ųjų ponia Virginija – aktyvi Panevėžio žydų bendruomenės narė, prieš daugiau nei trylika metų įsiliejo ir į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklas.

Ji – puiki šeimininkė, padedanti paruošti stalus tradicinėms žydų šventėms – gamina žydų klasika vadinamą gefilte fish, kepa chalą ir kitus žydiškus patiekalus. Tačiau dar svarbiau, kad Virginija yra labai jautrios širdies, tolerantiška ir dėmesinga kiekvienam, kuriam reikia pagalbos.

Atsidėkodama už gerumą, Panevėžio žydų bendruomenė su nukrautu stalu, gėlėmis, dovanomis ir Onetos Juospaitienės eilėmis pasveikino Virginiją  gimtadieninio jubiliejaus proga.

Panevėžio ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenių vardu Gennady Kofman pasveikino jubiliatę ir linkėjo gyventi iki 120 metų!

Sausio 27 d. Šiaulių Gegužių progimnazija prisijungė prie Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimo. Šią dieną progimnazijoje vyko integruota pamoka 7-tų klasių mokiniams, kurią vedė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė, matematikos mokytoja Ieva Rafael, tikybos mokytoja Elvyra Ramoškienė ir istorijos mokytoja Kristina Puzarienė. Pamoką stebėjo progimnazijos pedagogai, kolegos iš Akmenės ir Papilės bei Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai. 

Organizatorių nuotr.

Mokant vaikus apie Holokaustą, matematikos mokytoja Ieva pateikė daugiau žinių apie masinį žmonių naikinimą, tikybos mokytoja Elvyra moralinius ir dvasinius klausimus kėlė per žydų tautos simbolius, o istorijos mokytoja Kristina ugdė vaikų suvokimą apie išankstinių nuostatų, stereotipų išplitimą, žmogaus teisių pažeidimus pagal metodiką, parsivežtą iš stažuotės Izraelyje.

Pamokos metu vaikai išklausė pasakojimą apie žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istoriją, kėlė probleminius klausimus ir diskutavo apie kylančius pavojus, kai priespaudos akivaizdoje yra tylima ir išliekama abejingais.

Į minėjimą prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens atvyko progimnazijos šeštokai, kurie, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, pagerbė Holokausto aukas.

Organizatorių nuotr.

Kaip žinia, pasaulio šalys sausio 27-ąją mini Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susijusią su  Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 78-osiomis metinėmis.

 Renginio akimirka.

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein sako, kad Holokaustas – pati ekstremaliausia genocido forma. Šią dieną, siekiant prisiminti ir kalbėti apie Lietuvoje gyvenusius žydus, Raseinių rajono savivaldybės Ariogalos gimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei jos iniciatyva įsteigtu  Tolerancijos ugdymo centru (vadovė Rasa Zakaitė),   surengė  nacionalinę – meninę konferenciją  „Istorijos pamokos iš gyvenimo istorijų“.

Susitikimo vieta – Ariogala

„Ariogala Jus pasitinka atsinaujinusi – šalia sinagogų memorialo kuriasi ir plečiasi Atminties parkas, skirtas žymiems kraštiečiams, prie bažnyčios įrengtos penkios stelos, apdovanotiems Vyčio kryžiumi, gimnazijoje sukurti kabinetai – pavadinti garsių kraštiečių vardais“, – kalba gimnazijos direktorius Arvydas Stankus. Be to, pasidžiaugiama suteiktu pasitikėjimu jau septintą kartą organizuoti atminties renginį, plačia atvykusiųjų geografija: nuo Palangos iki Biržų, nuo Marijampolės iki Kupiškio.

Aš gyva !

Kartą pagyvenusi moteris viename Jungtinių Amerikos Valstijų oro uoste stebėjo ant sienos pakabintame ekrane rodomas per Holokaustą nužudytų vaikų nuotraukas. Staiga ji sušuko ,,Aš esu ta mergaitė nuotraukoje! Aš gyva!“ Netrukus moteris paskambino projekto kuratoriams ir pasakė, kad maža mergaitė pievoje, tai – ji, išgelbėta Lietuvos žydaitė Rosian Bagranskytė. ,,Aš esu gyvas įrodymas, kad stebuklai įvyksta…“  Ją pakvietė į televizijos laidą ir taip pasaulis sužinojo Rosian ir jos tėvų išsigelbėjimo istoriją. Rosian su mama Gerta įamžintos ir Kaune ant namo sienos, Mickevičiaus g. 30. Tai tik viena iš gyvenimo istorijų, kurias meninėje konferencijoje pristatė 14 įvairių Lietuvos mokyklų, pasitelkdamos muzikinius, literatūrinius, meninius, kūrybinius, emocinius, dvasinius instrumentus.

Mus jungia

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas tarė ačiū susirinkusiems, tiems, kurie kartu ir kurie mano, kad tai labai svarbu. Minima Holokausto diena pažymėta tamsiomis spalvomis, neapykantos ideologija pastatyta ant moliūgo pamatų, sunaikinusia milijonus žmonių. Deja, ši ideologija, radikalios idėjos konvertuojamos okupacinės kariuomenės, kuri trypia Ukrainos žemę. Turime žinoti kad tai niekur neveda, elgtis taip, kad to nebūtų. Mums svarbu prisiminti bendruomenes, kurių nėra, o jūs, mokytojai ir mokinai, tuos prisiminimų ženklus išryškinate. Tad manau, jog tai yra kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti, kad būtų tolerantiška, demokratiška, stipri. Jeigu taip, kaip dirba Ariogalos gimnazija, vietos bendruomenėse būtų dirbama ir kitur, mūsų visuomenės fonas taptų patrauklesnis, būtų gilesnė pažintis su Lietuvos istorija“, – mintimis kalbėjo R. Račinskas.

Ne pirmą kartą vykstančioje konferencijoje dalyvavo vietos savivaldos, švietimo, kultūros sektorių vadovai, Raseinių savivaldybės meras Andrius Bautronis, švietimo skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė.

„Man garbė stovėti prieš Jus, ačiū, kad esate,  dirbate, nešate šviesą Lietuvai ir pasauliui“, – sakė Raseinių r. meras. Modestos Lukoševičienės žodžiuose buvo priminti vienos žinomiausių pasaulyje Holokausto liudininkės Anos Frank dienoraščio fragmentai.

„Niekas iš mūsų nepamirš šio košmaro“, – rašė Ana Frank, būdama slėptuvėje. Ji išsakė dienoraščiui mintis  apie gyvenimą, paauglystės problemas, tikėjo gėrio pergale prieš blogį ir žuvo įskųsta išdaviko, nesulaukusi savo 16-o gimtadienio…

Renginio kulminacija – kolektyvinis prisijungimas prie pasaulinės iniciatyvos ,,Mes prisimename – We Remember“, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nesikartotų.

Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė priminė – posakis, kad žmonija mokosi iš istorijos po pernai metų vasario 24-osios, deja, nebėra toks teisingas. I. Vilkienė padėkojo mokiniams ir mokytojams už pristatytus unikalius projektus, istorijas iš praeities. Pasidžiaugė, jog  jau šiandien bendraminčius jungia  arti 160 Tolerancijos ugdymo centrų, įkurtų įvairiuose Lietuvos švietimo, kultūros įstaigose.

„Šiandien, skaudžių istorijos pamokų centre Ariogaloje, per meninius pasirodymus išreikšta širdgėla ir skausmas, – tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. – Mes jums dėkingi, mokytojai,  kad mokiniai, jūsų pastangų dėka, bus tolerantiški. Mano mamą Šakiuose išgelbėjo lietuvis, dieną prieš ateinant naciams“.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / Organizatorių nuotr.

Minimas Holokaustas – žydų istorijos tragizmo pikas, įvairiomis formomis atspindėjęs mokinių pristatytuose projektuose Ariogaloje, mokytojų, kultūros, švietimo, savivaldos ir kitų institucijų veiklose, moraliniuose motyvuose – tai tarsi atminties tiltas tarp praeities ir dabarties…

Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.

Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.

#MesPrisimename.

Mes niekada pamiršime.