Mes

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Paulius Jevsejevas

Kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“ (2019 m. Nr. 17)

Antanas Sutkus yra nufotografavęs labai skirtingo socialinio statuso žmonių, nuo tokių pasaulinių garsenybių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir, Jonas Mekas ir Marija Gimbutienė iki visuomenės paraštėse gyvenusių aklų ar silpnaregių ir kurčių vaikų.

Vis dėlto ciklo „Pro memoria“ fotografijos mane trikdo, neleidžia remtis ankstesne patirtimi. Ne dėl ko nors, kas būdinga jose vaizduojamiems žmonėms kaip asmenybėms, ne dėl jose matomų fotografo meninės raiškos pasirinkimų ir ne dėl mano, kaip žiūrovo, nuostatų. Sutrinku veikiau todėl, kad neturiu parankių vienareikšmių žodžių apibūdinti tą bendrą fotografinę situaciją, kurioje dalyvauju stovėdamas priešais šiuos portretus. Mat žvelgiant į šiuos veidus manyje prabyla bent du balsai ir mezga nerimastingą vidinį dialogą.

Viena vertus, dabar jau visi tiesiog žinome, kad keletą neišmatuojamai ilgų metų šiose fotografijose vaizduojami žmonės kartu su šimtais tūkstančių kitų apskritai buvo išstumti už visuomenės ribų, sąmoningai atskirti, galiausiai pasmerkti žūti. Taigi, skirtingai nei kiti Sutkaus fotografuoti Lietuvos žmonės, šie neturėjo išvis jokio socialinio statuso. Portretuose matomi žmonės išliko, bet aš negaliu pamiršti visų nužudytųjų, nesvarbu, kad jų nematau: kiekvienas portretų ciklo veidas, rankos, žvilgsnis yra priešais mane kaip gyvas kūnas ir kartu kaip tekstas, kuriame užrašytas pasakojimas apie žuvusiuosius.

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

lrv.lt

„Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Tam bus skiriamas ypatingas dėmesys ir ateityje“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į savaitgalį pasireiškusį vandalizmą prie Lietuvos žydų bendruomenės būstinės Vilniuje.

Tokie išpuoliai kenkia ne tik šalies viduje ne vieną dešimtmetį kruopščiai puoselėtoms tarpkultūrinio dialogo tradicijoms, bet ir daro didelę žalą tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad  neapykantą ir nesantaiką kurstantys veiksmai niekada nebus toleruojami ir tiek organizatoriai, tiek vykdytojai bus patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ragina teisėsaugos institucijas operatyviai, atsakingai ir ypač kruopščiai ištirti šį incidentą.

Darbėnuose sprendžiama, kaip įamžinti žydų atminimą: kai kurios idėjos supriešino miestelį

Darbėnuose sprendžiama, kaip įamžinti žydų atminimą: kai kurios idėjos supriešino miestelį

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV , LRT.lt 2019.09.13 

Kretingos rajone, Darbėnuose, gyventojai sprendžia, kaip įamžinti čia gyvenusių pusės tūkstančio žydų atminimą. Tačiau kol kas pasiūlymai tik supriešino miestelį – niekas nenori, kad būtų pabrėžiama, jog žydai nužudyti būtent Darbėnuose.

Darbėnuose prieškariu gyveno 550 žydų. Dabar jų tragediją liudija pažymėtos genocido vietos.

Yra ir atminimo lentelė ant vieno namo, skirta Dovydui Volfsonui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui. Darbėniškiai vis iškelia idėjų, kad būtų įamžinti ir kiti čia gyvenę žydai.

 

„Labiau linko, kad tai būtų parodoma per žydų gelbėtojų pusę, įamžinti tuos lietuvius, kurie būtent gelbėjo žydų šeimas, ir įamžinti tuos ir parodyti, kad tų žydų buvo ir išgelbėtų. Tačiau žydų bendruomenės dalis pageidavo, kaip jie tą tradiciją turi, įamžinti tuos įžymius žydus, kilusius, tarkim, iš Darbėnų“, – sako Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Darbėniškė mokytoja pasiūlė du žymius žydus – fotografą Elijahu Bruckų ir mergaitę Esterą Kverelytę, rašiusią dienoraštį kaip Ana Frank, įamžinti grindinio plytelėse.„Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad tų plytelių yra padėta visam pasauly 60 tūkst. Ir Lietuva yra 21-ma valstybė, kuri leido tai padaryti“, – sako darbėniškė.

Tačiau čia darbėniškiai sukilo, mat plytelėse būtų įrašas „nužudyta Darbėnuose“.

„Tos plytelės mano nuomone, jos tikrai galėtų atsirasti, na, galbūt tas „nužudyta Darbėnuose“ – jo nereiktų akcentuoti“, – sako seniūnas.

Bendruomenė turi ir kitą idėją: atstatyti miestelio centre išlikusį žydams priklausiusį pastatą.

Avarinis pastatas priklauso Kretingos rajono savivaldybei, pinigų jį tvarkyti kol kas nėra.

Mažeikiuose įamžinta sinagogos vieta

Mažeikiuose įamžinta sinagogos vieta

Mažeikiuose vyko Europos žydų kultūros dienai paminėti skirtas renginys. Jo metu šalia Laisvės gatvėje esančios vadinamosios „Durbės“ atidengtas atminimo ženklas ir stendas, bibliotekoje buvo skaitomas pranešimas, vyko knygos apie rašytoją prozininką, dramaturgą Grigorijų Kanovičių pristatymas.

Nuo 2004 metų kiekvieną rudenį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuojami Europos žydų kultūros dienų renginiai. Skaičiuojama, kad pernai juose dalyvavo daugiau nei 400 Europos miestų bei miestelių bendruomenių.
Mažeikių miesto bei rajono gyventojai per šiuos renginius iš arčiau pažinti kadaise Lietuvoje gyvenusios gausios žydų bendruomenės kultūrą bei paveldą pakviečiami jau ketvirtus metus iš eilės. Renginiai yra „keliaujantys“ – ankstesniais metais jie yra vykę Sedoje, Pikeliuose, Tirkšliuose.

Šiemet Europos žydų kultūros dienų renginių – konferencijų, koncertų, spektaklių, ekskursijų organizatoriai raginami pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą, skatinant pripažinimą ir dialogą.

Europos žydų kultūros dienos dalyviai sekmadienį būriavosi šalia Laisvės gatvės 29 numeriu pažymėto buvusio „Durbės“ kino teatro. Jo pašonėje buvo pastatytas atminimo ženklas ir informacinis stendas, kad toje vietoje kadaise stovėjo žydų sinagoga.

Pagrindinė renginio organizatorė – Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė sakė, kad diena išskirtinė, nes iki šiol tokia proga – žydų kultūros dieną – Mažeikių rajone nebuvo pristatomi ir atidengiami atminimo ženklai.
Pasak specialistės, anksčiau vienos ar kitos ekskursijos po Mažeikius metu gidai, atsivedę ekskursijos dalyvius į vietą tarp Laisvės 27 ir 29 pastatų, galėdavo tik parodyti tuščią erdvę ir nusakyti apytiksles buvusios sinagogos ribas. ,,Prieš pusantrų metų pasikalbėjome su skulptoriumi Antanu Murausku. Jis pasakė, kad turi sumanymą kaip nors įamžinti Mažeikių žydų atminimą. Pritariau, kad tai labai gera mintis. Antanas labai greitai padarė šio atminimo ženklo maketą“, – prisiminė Kultūros ir sporto skyriaus specialistė.

Nuo šiol, atsiradus atminimo ženklui bei informaciniam stendui, bus kitaip. Ant atminimo ženklo matyti, kaip sinagoga atrodė 1922m.. Be to, apie ją pateikta ir daugiau informacijos.

Pasak jos, palaikymą dėl ženklo ir stendo išreiškė ir Lietuvos žydų bendruomenė, ir tuometė Lietuvos kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Renginyje dalyvavo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkūrėjas ir vykdantysis direktorius, rašytojas ir žurnalistas Eugenijus Bunka. Šio fondo viena iš veiklų – žydų atminimo išsaugojimas.
„Politika, antisemitizmas – visa tai palieka antrame plane. Pirmame plane yra žmonės, kurie buvo, gyveno, dirbo, kūrė. Kiekviename Lietuvos kaimelyje, miestelyje žydai paliko savo pėdsakų. Tie pėdsakai per laiką išsitrynė, o tokie dalykai – atminimo ženklai primena apie tuos kadaise čia buvusius, gyvenusius, kūrusius“, – atminties išsaugojimo svarbą akcentavo paskutiniu Plungės žydu save vadinantis E. Bunka. Jis pridūrė, kad jei Dievas nori nubausti žmogų, atima iš jo protą ir atmintį. „Vadinasi, Dievas iš jūsų neatėmė nei proto, nei atminties. Ir už tą prisiminimų saugojimą labai ačiū“, – kalbėjo svečias.

Nuotraukoje – knygos „Gib a kuk“ autorė Rūta Oginskaitė (kairėje) ir aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Mažeikiškių dėmesį prikaustė ir Rūtos Oginskaitės knygos „Gib a kuk“ pristatymas. Jame dalyvavo ir pati knygos autorė, ir Lietuvos kino bei teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė. Pokalbį moderavo mažeikiškis režisierius Martynas Januška. tęsėsi Mažeikių viešosios bibliotekos salėje. Čia muziejininkas Vytautas Ramanauskas apžvelgė ir auditorijai pristatė senas nuotraukas, kuriose užfiksuoti mūsų mieste gyvenę žydų tautybės žmonės. Muziejininkas plačiau pristatė žydų verslininkų šeimas. Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai, padedami mokytojų Silvos Paulauskienės ir Algirdo Vilko, šiemet sukūrė filmą „Laikas ir likimai“ apie gimnazijos mokinius ir mokytojus žydus. Renginio dalyviai turėjo galimybę šį filmą pamatyti.

Susitikimas su Panevėžio Vilties progimnazijos moksleiviais

Susitikimas su Panevėžio Vilties progimnazijos moksleiviais

Rugsėjo mėnuo pažymėtas skaudžia istorine tragedija – žydų genocido diena. Rugsėjo dienomis buvo likviduotas Vilniaus getas.

Tradiciškai šią savaitę, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų genocido dienos minėjimai vyksta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Aukų atminimo vietose  dedami akmenėliai, uždegamos žvakės, vaikai dalinasi žiniomis apie Holokaustą.  Panevėžio žydų bendruomenė (PŽB) kiekvienais metais organizuoja atminimo ceremonijas masinių žudynių vietose: Kurganavos miške, Žaliojoje girioje, Žadeikių miške, Krekenavoje, Raguvoje ir kituose Panevėžio apskrities miesteliuose.

2019 m. rugsėjo 24 m. suplanuota organizuoti viktoriną su gimnazijos mokiniais, filmo apie Holokaustą, kurį gavome iš JAD VAŠEM, peržiūrą ir susitikimą su Holokaustą išgyvenusiais liudininkais. Pagal edukacinės veiklos projektą toks susitikimas įvyko rugsėjo pradžioje Panevėžio žydų bendruomenės patalpose su Vilties progimnazijos mokiniais. Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų tradicijomis, šventėmis, taip pat išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.

PŽB pirmininkas Gennady Kofman pasakojo tragišką Panevėžio krašto žydų istoriją, kai visuose Aukštaitijos miestuose getai egzistavo trumpiausiai – nuo 1 iki 2 mėnesių.

Nacistų vadovaujami vietiniai kolaborantai žudė žydus, moteris su vaikais. Holokaustas palietė kiekvieną žydų šeimą Lietuvoje, Ukrainoje ir kitose Europos šalyse. Žydai nepamiršta žmonių, kurie jiems padėjo ir gelbėjo.

Kyla klausimas, kodėl šiandien grupelė lietuvių grįžta į praeitį, bando įamžinti koloborantus, kurie žudė ir naikino savo benrapiliečius,  kartu dalyvavusius ekonominiame ir politiniame gyvenime.

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Gintaras Šiuparys „Lietuvos rytas“

Istorinį Telšių senamiestį sutvarkęs miestas ėmėsi atkurti ješivą – rabinų ir žemesnio rango žydų dvasininkų mokyklą.

Iždinės gatvėje stovintys griuvėsiai dabar nė iš tolo neprimena pastato, apie kurį garsas sklido po visą pasaulį. Telšių ješivoje tobulinosi rabinai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vengrijos, Urugvajaus, kitų valstybių. Pirmasis ješivos pastatas čia iškilo 1875 metais. Po gaisro XX a. pradžioje atstatyta ir išsiplėtusi mokykla buvo didžiulė – joje vienu metu studijuodavo net iki 500 rabinų ir žemesnio rango dvasininkų.

Ši viena žymiausių Rytų Europoje judaizmo dvasinių seminarijų veikė iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. Tiesa, ji buvo atkurta ir tebeveikia už Atlanto – nuo 1941 m. lapkričio Telšių ješiva atidaryta Klivlande (JAV). Čia tebetaikoma ta pati Telšių ješivoje sukurta mokymo ir dvasinio tobulinimo sistema.

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kol siaučia istorijos interpretacijų ir politinių aistrų vėtros, Kaune prisimenami žmonės, kurie turėtų būti aukštinami kaip tikrieji tautos didvyriai.

Rugsėjo  6 d. pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė pagerbė žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės, žinomos gydytojos Onos Jablonskytės Landsbergienės atminimą koncerte, skirtame jos 125-osioms gimimo metinėms.

Renginį vedęs aktorius, režisierius Aleksandras Rubinovas publikai pristatė O. Jablonskytės Landsbergienės biografiją ir prašydamas profesorių Vytautą Landsbergį pasidalinti prisiminimais apie mamą klausė, kaip ji ryžosi slėpti savo namuose žydus. Atsakydamas į klausimą profesorius akcentavo savo mamytės aukštus moralinius standartus, humanizmą, pasiaukojimą dėl kitų, kurie jai buvo būdingi nuo pat ankstyvos jaunystės, ir kartu jos paprastumą: besistebintiems jos atsidavimu žmonėms, jos poelgiais, kuriuos kiti laikytų didvyriškumu, ji tiesiog replikuodavo “o kas čia tokio?”. V. Landsbergis dėkojo Kauno žydų bendruomenei už jam netikėtą ir jį labai pradžiuginusią iniciatyvą pagebti tokį kilnų ir tuo pačiu kuklų žmogų, kokiu buvo jo Mama.

Koncerte skambėję, publikos ovacijų sulaukę, puikių muzikantų – Keiko Borjeson (vokalas, fortepijonas), Arvydo Joffės (mušamieji), Mykolo Bazaro (bosinė gitara), Tomo Botyriaus (saksofonas) –  atliekami džiazo standartai, improvizacijos, žydiškos melodijos tapo gražia padėka žmogui, kurio žygdarbis niekada nebus užmirštas, nes “išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį”.

Kauno žydų bendruomenė dėkoja savo bičiuliams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: Astai Kavaliauskaitei, Arvydui Joffei, Aleksandrui Rubinovui ,Kauno miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės, Geros valios fondui, UAB “Immensum”, salonui “Jaukūs namai”, dienraščiui “Kauno diena”, UAB “Lithuanian Pub Entry”. Taip pat dėkojame Landsbergių šeimai už idėjos palaikymą ir dalyvavimą renginyje, muzikantams už nuoširdų bendradarbiavimą ir visiems kauniečiams bei garbiems svečiams iš kitų miestų, atėjusiems į koncertą!

Į Kauną sugrįžo žinoma džiazo pianistė iš Japonijos Keiko Borjeson. Prieš porą metų apsilankiusi Sugiharos savaitėje ji sugrįžo, kad pagerbtų 125-ąsias daktarės ir žydų gelbėtojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės atminimą.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/dziazo-pianiste-k-borjeson-muzika-mano-deimantas-928930

Laimio Steponavičiaus nuotraukos

Koncerto akimirkos: Borjeson koncertas | KaunoDiena.lt

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Atvykus į Vilnių, dalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginyje PŽB narių laukė visą dieną vykusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams? Todėl, kad  buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėje, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio ,,Fajerlach“ atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom sužavėti idėja, kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos 20 amž. pradžios žmogus. Kita freska  – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meniškai įdomiai papasakoti miestų istorijas, tuo pačiu įprasminant ir papuošiant erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei Rūkaitei,  o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Daugiau nuotraukų su šventinėmis akimirkomis.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į pažintines ekskursijas

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į pažintines ekskursijas

Įgyvendindama projektą „Žydų paveldas Kaune“ biblioteka rugsėjo 6, 8 ir ­– Europos žydų kultūros dienas palydint – rugsėjo 10 d. kviečia dalyvauti pažintinėse ekskursijose, kurių dalyviai turės galimybę pagilinti žinias Kauno moderniosios architektūros kūrimo, senamiesčio ir Vilijampolės kultūros ir paveldo istorijos baruose, papildydami juos ryškų atsekamą pėdsaką palikusių Lietuvos žydų nuveiktais darbais. Dalyvių dėmesiai – registracija būtina!

Rugsėjo 6 d., penktadienį, 17 val.
Žydų architektų indėlis į tarpukario Kauno modernizmą

Ekskursijos metu lankysime tarpukario modernistinės architektūros pastatus, sukurtus žydų architektų: Grigorijaus Mazelio, Boruho Klingo, Noaho Bero Joffes, Izaoko Trakmano, Leibos Zimano, Miko Grodzenskio ir kt. Pamatysime svarbiausias maldos namų vietas, aplankysime buvusias žydų socialines ir švietimo įstaigas tokias kaip OZE Sveikatos namai ir Žydų realinė gimnazija, susipažinsime su vienais gražiausių modernistinės architektūros pavyzdžių – Malkės Bruskienės, Taubės-Feibės Elšteinienės, Elkeso namais ir kt.

Ekskursijos vadovė – dr. Marija Oniščik, Kauno architektūros istorijos tyrinėtoja, straipsnių autorė, VšĮ „Gražinkime Kauną“ gidų komandos narė. Ekskursijos trukmė: 2 val. Registracija tel. (37) 22 23 57, el. p.renginiai@kaunas.mvb.lt

Rugsėjo 8 d., sekmadienį, 12 val.
Du kilometrai Vilijampolės 1853-1944 m.

Kviečiame į ekskursiją „Du kilometrai Vilijampolės 1853-1944 m.”, kurios metu susipažinsite su daugiataute Vilijampolės istorija. Maršrutas ves pro įvairiausius Vilijampolės kampelius: sužinosime kur buvo senasis paštas ir policijos nuovada, kur veikė valgykla vargšams ir kas ją rėmė, kaip vadinosi senosios gatvės, užeisime į vieną iš seniausių Kaune esančių alaus bravorų. Aplankysime seną sinagogą ir bandysime įsijausti į vienos žymiausių pasaulyje judaizmo dvasinių seminarijų gyvenimą. Pasivaikščiojimo metu sužinosime, koks buvo to meto vilijampoliečių gyvenimas, kaip jis keitėsi ir kodėl Vilijampolė yra tokia, kokia yra dabar.
Ekskursijos vadovas – istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas. Ekskursijos trukmė: 2 val. Registracija tel. (37) 22 23 57, el. p. renginiai@kaunas.mvb.lt

Europos žydų kultūros dienas palydint. Rugsėjo 10 d., antradienį, 18 val.
Nesutiktas žydiškas Kaunas

Kartu su ketvirtos kartos kauniete, gide Asia Gutermanaite, kuri viena pirmųjų pradėjo supažindinti kauniečius ir miesto svečius su žydų kultūros paveldu Kaune, pažvelgsime į senamiestį iš naujo ir aplankysime svarbias žydų tautos istoriją liudijančias vietas. Ekskursijos metu sužinosite, kurioje miesto vietoje XVIII a. viduryje pradėjo kurtis žydų bendruomenė ir kur buvo įkurta pirmoji Kauno sinagoga, išgirsite kaip ir kodėl buvo įkurti visuomeninės paskirties pastatai – žydų ligoninė, vaikų namai ir valgykla. Aplankysite Mėsininkų ir Neviažskio sinagogas bei vienintelį pasaulyje su esperanto kalbos gimimu susijusį A. Zylberniko namą bei sužinosite daug įdomių istorijų iš žydų bendruomenės gyvenimo.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kova dėl generolo Vėtros lentos tampa nevaldoma, teko įsikišti ir policijai lenta likti galėtų tik su viena sąlyga

delfi.lt

Atminimo lentai neprieštarauja ir Kultūros paveldo departamentas – įstaigos direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad akcijos iniciatoriai negavo visų reikiamų leidimų, nes į departamentą kreipėsi tik akcijos dieną ir situacija dar vertinama. Tačiau iš esmės lenta paveldosauginiams reikalavimams neprieštarauja ir galėtų likti ją įteisinus.

LŽB bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl  ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

LŽB bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, ketvirtadienio vakarą pakabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Vaizdą stebėjo nemažai policininkų.

Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.

Matėme, kad akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą. Tai jau matėme Lietuvoje 1941 metais.
Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus.
Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos is JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono – Lietuvos žydų istorijos metus?
Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją, o atsakingos Lietuvos institucijos imtųsi visų deramų veiksmų.
Guodžia nebent tai, kad šiandien, stebėdama šią vadinamąją “akciją”, mačiau tik nedidelę grupę asmenų, tikrai neatstovaujančią visos Lietuvos. Tarp jų nematyti jaunimo, intelektualų. kurių balso pasigendame.
Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: “Kaip gerai, kad esu našlaitis…”
Aš irgi noriu pasakyti: “Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs žūčiai Šiaulių gete”.
Kviečiame į renginį Šiaulių „Aušros“muziejuje

Kviečiame į renginį Šiaulių „Aušros“muziejuje

2019 m. rugsėjo 8 d. (sekmadienį) Šiaulių „Aušros“ muziejuje bus tradiciškai paminėtos Europos žydų kultūros dienos. 13 val. Frenkelių fabriko teritorijoje vyks orientacinis žaidimas, o 14 val. Ch. Frenkelio viloje – Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos „Frenkelių fabrikas – Šiaulių pramonės ir modernėjimo simbolis“ ir dokumentinių filmų ciklo apie Šiaulių žydus „Dingusio pasaulio pėdsakais. Žydiškieji Šiauliai“ (rež. Jūratė Sobutienė) pristatymas.

Kviečiame dalyvauti renginyje aktyviai ir ne tik išvysti filmą, bet ir susipažinti su Frenkelių fabriku iš arčiau dalyvaujant orientaciniame žaidime.

Žaidime kviečiame dalyvauti 2-4 žmonių komandas. Su savimi reikėtų turėti išmanųjį įrenginį su internetu. Komandos Frenkelių fabriko teritorijoje pagal duotas užuominas keliaus nuo vieno pastato prie kito ir atliks nurodytas užduotis. Laimėtoja taps greičiausiai visas užduotis atlikusi ir daugiausiai taškų surinkusi komanda. Dalyvaujančius žaidime kviečiame rinktis prie įėjimo į Ch. Frenkelio vilą (Vilniaus g. 74).

Orientacinio žaidimo dalyvių komandų registracija vyksta telefonu 8 41 524 392 arba el. paštu istorija@ausrosmuziejus.lt

Jei kiltų bet kokių klausimų, mielai į juos atsakysime.  Iki pasimatymo renginyje!

Daugiau nformacijos: www.ausrosmuziejus.lt

https://www.facebook.com/events/698501067290781/

Augustė Labenskytė

Šiaulių „Aušros“ muziejaus e. p. Istorijos skyriaus vedėja

Žydų kultūros dienos renginiuose – dėmesys žydų virtuvei ir istorijai

Žydų kultūros dienos renginiuose – dėmesys žydų virtuvei ir istorijai

Vilnius, rugsėjo 1 d. (BNS). Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniuje tradiciškai vyksta Europos žydų kultūros renginiai – sostinėje rengiamos ekskursijos, skaitomos paskaitos, vilniečiams pristatoma autentiška žydų virtuvė.

Senajame žydų kvartale Vilniaus senamiestyje skambės žydiškos melodijos, kvartalo kavinės ir restoranai prie šventės minėjimo prisijungs autentiškos žydiškos virtuvės patiekalais.

„Žydiška virtuvė yra neatsiejama nuo žydų kultūros, žydų tradicijų ir žydiško paveldo. Žydų virtuvė yra būtina bet kokios žydiškos šventės dalis”, – BNS sakė renginio kuratorė Dovilė Rūkaitė iš Lietuvos žydų bendruomenės.

Šmeižimas

Šmeižimas

Advokatė Faina Kukliansky, atstovaudama neįvardintus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narius, kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl viešai paskleistų melagingų žinių apie žydų bendruomenės atstovus.

Iš surinktos medžiagos seka, kad asmuo, paviešinęs melagingą informaciją žinojo, kad ji melaginga ir kad įrodymų apie apšmeižtus žmones, jų tėvus, šmeižikas neturi arba turi falsifikaciją. Šiam asmeniui prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, t.y. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą 154 straipsnio antroje dalyje gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas metams.

Šmeižimas yra veika, kai apie kitą žmogų skleidžiama tiesos neatitinti informacija, galinti paniekinti arba pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Antra šio straipsnio dalis už šmeižimą, kaltinant, kad asmuo padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba paskelbė šmeižtą per visuomenines informavimo priemones, arba spaudinyje,- numato laisvės atėmimą.

LŽB informuoja, kad kiekvienu atveju, sužinojus apie bendruomenės nario ar jo šeimos nario šmeižimą, bus kreipiamasi į teisėsaugos instituciją, siekiant baudžiamojo persekiojimo.

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.

Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.

Lauksime Jūsų!

Lietuvos sporto klubas “Makabi” FUN RUN bėgimas

Lietuvos sporto klubas “Makabi” FUN RUN bėgimas

LIETUVOS SPORTO KLUBAS “MAKABI”

“FUN RUN” BĖGIMAS

N U O S T A T A I

VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

  1. Populiarinti bėgimo sportą Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir LSK „Makabi“  narių  Makabi “FUN RUN” bėgimas jau kelis metus organizuojamas ne tik Europoje, bet  ir visame  pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis  bėgimas jau trečia kartą  organizuojamas ir Lietuvoje. Makabi „Fun Run“ bėgimas yra labdaringas, nes sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi  veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje valstybės žydai ir tiesios sportininkai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų bendruomenę.
  2. Atrinkti geriausius  bėgikus  dalyvauti Makabiadose.

 

VARŽYBŲ  VIETA  IR  LAIKAS

Varžybos  vykdomos  2019 m. rugsėjo  8 d. 11:00 val. Vingio  parke Vilniuje.

Varžybų centras – aikštėje prie “Vienybės medžio”.

VARŽYBŲ  DALYVIAI

Varžybose gali  dalyvauti Lietuvos  žydų  bendruomenės  ir  palaikantys  „Makabi“ judėjimą    bėgikai.

Kiekvienas  dalyvis  gali  dalyvauti  vienoje  distancijoje: 1,5km ar 3km.

1,5 km. (1500 metrų) bėgimo amžiaus grupės:

Moterys Vyrai
M17 (jaunutės ir jaunės) – 2002 m. g. ir jaunesnės. V17 (jaunučiai ir jauniai) – 2002 m. g. ir jaunesni.
MOT (moterys) – 1985 m. g. – 2001 m. g. VYR (vyrai) – 1985 m. g. – 2001 m. g.
M35 (veteranės) – 1984 m. g. ir vyresnės. V35 (veteranai) – 1984 m. g. ir vyresni.

3 km. (3000 metrų) bėgimo amžiaus grupės:

Moterys Vyrai
M17 (jaunutės ir jaunės) – 2002 m. g. ir jaunesnės. V15 (jaunučiai ir jauniai) – 2002 m. g. ir jaunesni.
MOT-3 (moterys) – 1985 m. g. – 2001 m. g. VYR-3 (vyrai) – 1985 m. g. – 2001 m. g.
M35-3 (veteranės) – 1984 m. g. ir vyresnės. V35-3 (veteranai) – 1984 m. g. ir vyresni.

STARTO LAIKAI:

1,5 km   – 11.30 val.,

3,0 km  –  12:15 val.

NUGALĖTOJŲ NUSTATYMAS

 Lenktynėse naudojama elektroninė laiko fiksavimo sistema IPICO. Visi dalyviai turi, pagal starto vietoje pateiktą instrukciją, pritvirtinti prie bėgimo batelio specialius laiko fiksavimo daviklius, kurių dėka nustatomas jų trasos įveikimo laikas.
Dalyviai pažymėta trasa turi įveikti visą pasirinktą distanciją. Dalyviai, neteisėtai sutrumpinę distanciją  diskvalifikuojami.
Visų grupių dalyvių finišas fiksuojamas kertant finišo liniją.
Lenktynių išankstiniai rezultatai paskelbiami finišo vietoje.

Po  varžybų būtina grąžinti laiko matavimo daviklius organizatoriams.

STARTO MOKESTIS

 Starto mokestis moksleiviams ir pensininkams – 3 EUR, kitiems – 5 EUR
Starto mokestis mokamas pavedimu į sąskaitą:

Lietuvos sporto klubas “Makabi”

a./s. LT69 7040 0600 0090 8716

AB SEB bankas

Starto mokestis taip gali būti sumokėtas grynais prieš bėgimą.

Pinigai bus skirti  „Makabi“  veiklos  vystymui.

REGISTRACIJA

Išankstinė registracija internetu iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 24 val. pagal nuorodą: https://dbsportas.lt/lt/varz/2019148

Laiku užsiregistravę dalyviai gaus vardinius numerius.

 Varžybų  koordinatorius: Artiom  Perepelica, tel. +370 60 448 036, el. paštas: artiom.perp@gmail.com

VARŽYBŲ  PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

1. Numerių atsiėmimas varžybų centre 10.00-11:00
2. Varžybų atidarymas 11.00
3. 1,5km bėgimas 11.30
4. 3 km bėgimas 12.15
5. Dalyvių apdovanojimas 13.00

Amžiaus grupių nugalėtojai apdovanojami specialiais prizais.

Bėgimo metu dalyviai ir svečiai turės galimybė stebėti tiesioginę pasaulio krepšinio čempionato finalo transliaciją.

 

LSK “Makabi” prezidentas

Semionas  Finkelšteinas

Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy susitiko su Lietuvos žydų bendruomene

Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy susitiko su Lietuvos žydų bendruomene

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Nepaprastuoju ir įgaliotuoju  Izraelio ambasadoriumi Yossi Avni Levy ir jo komanda Lietuvoje. Pasveikinti ambasadoriaus susirinko regioninių žydų bendruomenių pirmininkai.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pasveikinusį naująjį ambasadorių atvykus į Vilnių, pristatė jam J.Heifetzo salėje susirinkusius bendruomenės narius.

Yossi Avni Levy yra Izraelio rašytojas ir diplomatas. Jis yra dirbęs įvairiose pareigose Izraelio ambasadose Berlyne, Bonoje, Belgrade ir Varšuvoje. Izraelio  Ministras Pirmininkas jam skyrė literatūros premiją už jo kūrinius.

Yossi Avni Levy gimė 1962 m. gegužės 25 d. Jo mama yra iš Irano, o tėvas – iš Afganistano. Jis su pagyrimu baigė Jeruzalės hebrajų universitetą, Vidurinių Rytų istoriją ir arabų kalbą.

Pasak ambasadoriaus, Izraelis ir Lietuva yra geri draugai. Izraelis vertina tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, užstojančių ir palaikančių Izraelį. Investicijos ir tarpvalstybiniai santykiai eina gera linkme, pozityvumas nuteikia optimistiškai.

Ambasadorius kalbėjo, kad praeitis visada su mumis, Izraelis negali pamiršti Holokausto, kad Lietuva prieš II pasaulinį karą buvo žydų dvasingumo vieta, bendruomenė gyvenusi auksinį laikotarpį, buvo žiauriai sunaikinta, ambasadoriui svarbu, kad Lietuvos jaunimas žinotų, kas šalyje vyko 1941-1944 metais.

Yossi Avni Levy mano, kad dabar Lietuvos žydų bendruomenė galėtų būti vieningesnė.