Programos

Žydų skautų žiemos žygis

Žydų skautų žiemos žygis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vasario 17 dieną pakvietė žydų skautus žiemos žygiui. Nuvykę traukiniu į Žaslių geležinkelio stotį, vaikus pasitiko miestelio moksleiviai ir seniūnas, skautai padovanojo vietos bendruomenei ir mokyklai Icchoko Rudaševskio dienoraštį.

Žygis pajudėjo per Strošiūnų mišką, kur skautai mokėsi užkurti laužą, užkandžiavo.

Vėliau žygeiviai aplankė Strošiūnuose esančią masinę žydų žudynių kapavietę, kur visi pagerbė nužudytuosius padėdami atminties akemenukus.

Žygis baigėsi Žiežmarių kultūros centre, kur kartu su Kaišiadorių rajono meru Vyteniu Tomkumi skautai pasidžiaugė istorine Žiežmarių „Hašomer Hazair“ skautų vėliava, kurią geranoriškai šiam žygiui paskolino Vilniaus valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Skautai aplankė restauruojamą Žiežmarių sinagogą, kur Vytautas Budvytis pravedė visiems ekskursiją, taip pat papasakojo Žiežmarių miestelio žydiškos praeities reliktus.

Žygis organizuotas gavus Geros valios fondo paramą  

Žydų moterų konkurso „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“ finalas

Žydų moterų konkurso „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“ finalas

Gruodžio 23 d.sekmadienį Vilniuje, Lenkijos  kultūros namų scenoje vyko žydų moterų  konkursas „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“. 14 dalyvių nuo 18 metų iki 55+ metų demonstravo savo kulinarinius įgūdžius, talentą ir žinias.

Šio konkurso organizatorė ,,Faerlach” žydų dainų ir šokių ansamblio vadovė Larisa Vyšniauskienė pabrėžė konkurso prasmę: „Moterų grožis užkariauja pasaulį, bet deja, jis nėra amžinas. Fizinis grožis greitai su amžiumi keičiasi, bet moterų dvasinio pasaulio grožis išlieka, tuo labiau, kad su vidiniu savo grožiu, moteris yra pasirengusi daugiau aukoti nei imti. Taip atsirado konkurso idėja, – parodyti žydų moters sielos grožį.“

Kelis mėnesius dalyvės klausėsi paskaitų apie žydų istoriją ir tradicijas, kulinariją, virtuvę, makiažo ir mados meną, apie moters vaidmenį žydų šeimoje. Paskaitas skaitė gerai žinomi profesionalai – Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centro vadovė Lara Lempertienė, dizaineris Seržas Gandžumianas, visažistė Svetlana Rubin, kulinarijos knygos „Izraelio skoniai” autorė Nida Degutienė.

Grožio konkurso programą lydėjo ansamblio „Fajerlach“ muzika ir šokiai. Konkurencijos iššūkis, aistra ir polėkis suteikė visiems geros linksmos nuotaikos. Renginį vedė Božena Sokolinska ir Arkadijus Vinokuras

Renginys tarsi šventė vyko su entuziastingu žiūrovų palaikymu. Vertinimo komisijai buvo nelengva išrinkti pačią gražiausią iš visų gražiausių. Atmosfera kaito.

Konkurso dalyvių talentus ir gebėjimus vertino Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorius Artūras Anušauskas, visažistė Svetlana Rubin, Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT choreografė Natalija Rapoport, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, Gerosios valios fondo L.e.p. direktorė Indrė Rutkauskaitė

Prizines vietas su apdovanojimais kulinariniame konkurse, vykusiame lapkričio mėnesį „Beatos virtuvėje“ pelnė:

I grupė: 1 vieta – Michlia Lorman, 2 vieta – Faina Chackelevič, 3 vieta – Faina Smirnova

II grupė: 1-oji vieta – Sofija Sirvydienė, 2 vieta – Elena Slobodianova, 3 vieta – Teresa Fedosova.

III grupė:1 vieta – Karina Segal,  2 vieta – Rima Šechter, 3 vieta – Marija Duškina.

Konkurso „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“ nugalėtojos:

I grupė – Michlia Lorman (1-oji vieta), Faina Chackelevič (2-oji vieta) ir Faina Smirnova (3-oji vieta);

II grupė – Tereza Fedosova (1 vieta), Sofija Sirvydienė (2 vieta), Elena Slobodianova (3 vieta);

III grupė – Karina Segal (1 vieta), Rima Šechter (2 vieta) ir Marija Duškina (3 vieta).

Ana Gurvič gavo specialų apdovanojimą iš visažistės S. Rubinos.Visos konkurso dalyvės buvo apdovanotos vertingais prizais ir dovanomis.

Didžiausią dovaną gavo žiūrovai ir gerbėjai, kurie matė savo mamų, močiučių, seserų, dukterų, žmonų ir merginų grožį, žavumą ir talentą.

Konkursą „ISRAELIT DE LITA 5778/2018 rėmė Geros valios fondas ir Vilniaus kultūros centras.

Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

į LŽB organizuotą bendruomenės vaikų Chanuką, kuri vyko Vilniaus PC CUP renginių salėje “Future Live” susirinko 70 vaiku, uždegė Chanukos žvakutę, dainavo šventės daineles jidish ir hebraju kalbomis.

Vyresnieji žaidė, suko tradicinį  dreidelį, visi dalyvavo smagiose viktorinose ir estafetėse, kurias organizavo madrichai.

Skaityti plačiau

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai pamėgins drauge sukurti mini spektakliuką, paremtą tradicinėmis žydiškomis pasakomis. Spektaklis neįprastas ne tik tuo, kad jo išraiška paremta šviesos ir šešėlių žaismu, bet ir tuo, kad jo metu negalima vartoti žodžių. Spektaklio režisierė tiki, kad sąmoningas atsisakymas įprastų žodinių savo minčių ir jausmų išreiškimo būdų gali paskatinti atidžiau ir kantriau žvelgti į aplinką ir mus supančius žmones. O tai gilina empatijos jausmą, ugdo kūrybiškumą. Užsiėmimo metu dalyviai aptars spektaklio siužetą, dailininkės padedami kurs scenografiją ir šešėlines lėles, drauge su režisiere ir aktoriais išbandys įvairius personažo garsinimo „be žodžių“ būdus.

“Likimų” vakaras skirtas S.Sondeckio ir S.Alperavičiaus 90 -čiui paminėti

Spalio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje bendruomenės nariai susirinko pagerbti buvusio ilgamečio LŽB pirmininko Smono Alperavičiaus ir dirigento, pedagogo Sauliaus Sondeckio atminimo, nes šią dieną jiems abiems būtų sukakę 90 metų. Atminimo vakarą inicijavusi Maša Grodnikienė pažymėjo, kad šiuos du garsius ir brangius žmones, žinomas asmenybės jungė ne tik gimimo diena (jie gimė tą pačią dieną), juos siejo draugystė ir ypatingi, šilti santykiai su žmonėmis, optimizmas ir nuostabus humoro jausmas bei dar daugiau gerų bruožų.

S.Sondeckis gimė 1928.10.10 Šiauliuose. 1952 m. Baigė Vilniaus konservatoriją smuiko klasę pas Aleksandrą Livontą. Nuo 1955 m. jis dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. – Vilniaus konservatorijoje. Nuo 1989 m. vadovavo Valstybiniam Ermitažo orkestrui, nuo 2005 m. – Lietuvos kameriniam orkestrui.

S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Orkestras grojo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir kt. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje, 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Maestro Saulius Sondeckis buvo Lietuvos žydų bendruomenės (lietuvių) garbės narys. Jo tėvui Jackui Sondeckiui buvo suteiktas “Pasaulio  tautų teisuolio”, ir šis vardas buvo įamžinta “Yad Vashemo muziejuje”. Maestro tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, Šiaulių burmistras. Pats Saulius Sondeckai interviu yra kalbėjęs apie savo tėvą: “Karo metu jo pavaduotoją, viceburmistrą nužudė vokiečiai, o šeima pateko į getą. Iš ten viceburmistro žmona ir sūnus sugebėjo pabėgti, o Jackus Sondeckis padėjo jiems išgyventi – pusantrų metų jis slapstė juos artimųjų ūkyje. Išgelbėtas berniukas – mano draugas, teatrologas profesorius Markas Petuchauskas. Jis patarė man siųsti gelbėtojų dokumentus į Jeruzalę. Po trijų metų svarstymo, – visi faktai yra labai atidžiai patikrinti, – jau po mirties tėvas gavo medalį ir garbės pažymėjimą. Jis mirė 1989 m. Bostone. Ir Lietuvoje, taip pat ir po mirties, jis gavo ordinį dėl žūvančiųjų gelbėjimą “.


Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Žydų bendruomenės pirmininko giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.

1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Skaityti plačiau

Kviečiame žydų jaunimą

Kviečiame dalyvauti šventinėje Rosh Hashanah vakarienėje Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Šventė skirta žydų jaunimui ir jauniems profesionalams.
Šventės pradžia:
2018 09 11 18:30
Programoje – Šofar, kurį PRIVALU išgirsti pasitinkant naujuosius metus, košerinė vakarienė, žaidimai ir kt.
Apranga – šventinė [po avdalos bus galima fotografuotis]
Kaina TIK 3 EUR! Dalyvavimas tvirtinamas tik padarius pavedimą.
Atsineškit savo Tuches ir būkit tikri Mentch!
Registracija: https://apklausa.lt/f/rosh-hashanah-5ely6dz/answers/new.fullpage
VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS, todėl tik registracijos anketos užpildymas neužtikrina Jūsų dalyvavimo renginyje. Tam, kad dalyvavimas būtų patvirtintas Jums reikia atlikti pavedimą ir atsiųsti “screenshot’ą”.
Norėdami gauti visą informaciją ir sekti karščiausias naujienas prisijunkite!
LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

Šiais metais LŽB edukacinis dailės pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, atidarydamas žydų bendruomenės narių dailės plenero darbų parodą, džiaugėsi paveiksluose nutapytais vasaros vaizdais. Paveikslai rodo, kad per 3  mokslo metus,  16 dalyvių paveikslai tapo ne tik gražūs, jie – brandūs. Šiais metais baigė pirmoji R.Savicko dailės mokyklos „abiturientų“ laida. Jų darbai jau puošia LŽB ir tikriausiai ne vienus namus. R. Vaisbrodas dėkoja bendruomenės nariams už dalyvavimą R.Savicko dailės mokyklos pamokose ir plenere, tuo pačiu visi šie menininkai buvo kartu su bendruomene. Vykdančiojo direktoriaus nuomone, prasminga veikla turėtų tęstis. Jis padėkojo R.Savicko dailės mokyklos mokytojams ir LŽB programų direktorei Žanai Skudovičienei už plenero organizavimą.

Raimundo Savicko Dailės mokyklai yra 18 metų, ją Lietuvoje baigė daug įvairaus amžiaus mokinių. Žydų bendruomenės narių suformuotas kursas yra pirmas toks, kai per 3 metus visa grupė išklausė R.Savicko pateiktą dailės įvado kursą, tapė praktiniuose užsiėmimuose ir parodos metu dabar gauna mokyklos baigimo diplomus. R.Savickas dėkoja LŽB už darbui ir mokslui sudarytas sąlygas: „Prisimenu, kad pradžia buvo spontaniška, įvyko pirmas pleneras, skirtas litvakams. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas R. Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.  Nepamirškime, kad litvakai savo laiku išgarsino Paryžiuje save ir Lietuvą.

Lyginant pirmojo plenero darbus su ketvirtojo, matyti didelė tų pačių dalyvių pažanga. Šią vasarą pleneras vyko gražioje prie Karvio ežero, įsijungė nauja dėstytoja Ramunė Savickaitė – Meškelienė, jos iniciatyvos dėka paveiksluose atsirado daug gražių gėlių. R.Savickas reziumuoja darbo rezultatus: džiaugsmas 3 metų darbo rezultatais, mokymo programą išsiplėtė žydų tema, tapytos sinagogos, drauge švęstos žydų šventės, tapyti natiurmortai, mokinių akiratis tapo platesnis. Jų darbai tapo žinomi, juos kviečia į parodas“, – kalbėjo parodos atidaryme R.Savickas.

Tiems, kas išklausė visą kursą, buvo įteikti diplomai. LŽB sveikina pirmąją dailės mokyklos laidą

LŽB sveikina pirmąją Dailės mokyklos laidą ir linki visiems gerų kūrybinių idėjų. Diplomus gavo:

Elen Janovskaja, Ala  Segal, Svetlana Liser, Sergej Liser, Jelena Comik, Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Inga Mališauskaitė, Viktorija Gudžiūnaitė.

Skaityti plačiau

Pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla „Šabas miške“

Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla, subūrusi bendrai veiklai Lietuvos žydų bendruomenės organizacijų vaikus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų. Žydų skautų tradicija Lietuvoje yra sena ir iki Holokausto žydų skautų judėjimas skaičiavo virš tūkstančio narių. Po Holokausto žydų skautų organizacijos Lietuvoje buvo sunaikintos. Todėl pirmasis žydų skautų Šabas miške buvo ypatingas. Atsikuriančios organizacijos siekis būti atviru judėjimu visiems nuo religingų iki visai netikinčių, žydams ir ne žydams norintiems dalyvauti žydų skautų veiklose. Svarbiausias tikslas išlaikyti minimalų reikalingą standartą, kad stovyklose galėtų dalyvauti religingi žydų vaikai. Todėl stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas žydų religinei tradicijai, maldai, veikė košerinė virtuvė, Šabo metu buvo laikomasi visų reikalavimų.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko pečiuje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai, kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavusi skautų stovykloje pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė jų aktyvumu ir palinkėjo skautų organizacijai ilgų metų drauge, stiprinant bendruomenę.

Pirmoji „Šabas miške“ stovykla įvyko bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei, Tarptautiniam žydų skautų forumui, Lietuvos skautijai, Lietuvos Lenkų Harcerių Skautų Sąjunga. Esame dėkingi visiems regioninių bendruomenių pirmininkams už malonų bendradarbiavimą sudarant galimybę vaikams dalyvauti šioje stovykloje.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko krosnyje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Skaityti plačiau
LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

Šiais metais LŽB edukacinis pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Edukaciniai LŽB plenerai – tai rimtas darbas, diskusijos, vakarai su žydų tradicijomis.

Šabato sutikimas su savo rankomis ruoštomis chalomis. Tai žydų šokiai vakarais ir filmo  “Jūsų Vincentas” peržiūra ir poilsis gamtoje taip pat.

LŽB plenerų pradžia – 2015 metų vasara, kai Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero buvo organizuotas pirmasis tarptautinis edukacinis tapybos pleneras „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas Raimondas Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. 2015 metų rudenį LŽB patalpose susibūrė dvi grupės daile besidominčių žmonių, pradėjusių lankyti „Dailės įvado su Raimondu Savicku“ kursą, kuriame buvo studijuojama dailės istorija, piešiama ir tapoma pastele bei aliejiniais dažais. Šalia bendrų dailės programinių dalykų taip pat buvo orientuojamasi į judaistiką – tapomos sinagogos, štetlai, susipažįstama su litvakų dailininkų pasiekimais.

Skaityti plačiau
Vaikų vasaros stovykla “AMEHAYE 2018”

Vaikų vasaros stovykla “AMEHAYE 2018”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) liepos mėnesį surengė savo bendruomenės vaikams  dieninę vasaros stovyklą, kurioje ilsėtis galėjo vaikai nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Kaip įprasta, stovyklos rengiamos gražiausiose gamtos vietose, šią vasarą – Karvio dvare, įsikūrusiame Paežerių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Vasaros stovyklų paprastai laukia tėvai ir vaikai, kuriems vasarą norisi būti gamtoje, prie vandens telkinio, žaisti su savo draugais ir saugiai maloniai jaustis. Stovyklos programoje buvo  edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, maitinimas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Rytais sutartoje vietoje vaikų laukdavo stovyklos darbuotojai, autobusas, kuris ryte nuveždavo, o vakare parveždavo. Stovykloje su LŽB finansine parama bendruomenės narių vaikai galėjo ilsėtis nuo liepos 16 iki 27.

Dvi liepos mėnesio savaites Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės stovykloje prie Karvio ežero ilsėjosi 49 vaikai. Netikėtai stovykla tapo tarptautine, joje ilsėjosi vaikai ne tik iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Norvegijos, Izraelio ir Rusijos.

Vaikai dainavo, šoko izraelietiškus šokius, kūrė spektaklius, mokėsi kepti chalas Šabatui. Edukacinėse programose jie buvo aktyvūs, diskutavo apie žydiškas tradicijas, piešė, maudėsi, sportavo ir valgė skanų maistą.

Su vaikais dirbo madrichai, jie kartu svečiavosi pas kinologus, vyko susitikti su skautais Labanoro girioje, ši ekskursija visiems padarė didžiausią įspūdį, kur juos priėmė patys skautai savo stovykloje ir pasakojo, ką reiškia būti skautu, po to visi drauge dalyvavo smagiame piknike prie ežero. Riešės žirgyną stovyklautojai dar ilgai prisimins, nes ten instruktoriai padėjo jiems jodinėti.

Vaikai kartu su Lietuvos Rusų dramos teatro aktore Juliana Volodko kūrė spektaklį „Nojaus laivas“, kurį per stovyklos uždarymą parode tėvams. Po spektaklio visi pasitiko Šabatą: vaikai su tėvais, – dalyvavo apie 90 žmonių. Stovyklos uždarymo proga iškilmingai buvo įvežtas tortas su fejerverkais ir užrašu AMEHAYJE. Vaikai į dangų paleido balionus, prieš tai sugalvoję svajones.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja stovyklos organizatoriams, programų rengėjams, visiems, kurių pastangų dėka vaikai šauniai praleido laiką stovykloje : direktorei Sofijai Sirutienei, Avital Libman, Mišel Caikovai, Anai Koževatovai, Samueliui Garui, Margaritai Koževatovai, Anai Jegorovai, Kristinai Bagavičiūtei, Natalijai Rapoport, Valerijai Tabatadzei, Borisui Kirzneriui, Kristinai Sazontovienei, Michailui Lapida. Nadeždai Kogan, Ninel Skudovičiutei. Julijai Lipšic, Michailui Tarasovui. Taip pat dėkojame UAB ,,Nikadita“ ir ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinei bei ,,Sluoksnių“ kavinei.

Dar daugiau vaizdų ir įspūdžių matysite video.

LŽB Gešer klubo kelionė į Lenkiją

LŽB Gešer klubo kelionė į Lenkiją

Apie 30 LŽB klubo Gešer narių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių keliavo maršrutu Vilnius -Varšuva – Krokuva -Vilnius. Tai buvo pažintinė – pramoginė kelionė, Keliautojai aplankė Varšuvą, kuria stebino savo architektūra, senamiesčio pastatais ir stikliniais dangoraižiais. Nors Varšuva daugeliui pažįstama, ji visada įdomi. Romantiški parkai ir automobilių prigrūsti platūs prospektai. Didžiuliai prekybos centrai, mirgančios reklamos ir jaukios senamiesčio kavinukės.

Lenkijoje pakanka ir kontrastų. Didžiausią įspūdį LŽB grupė patyrė Lenkijos žydų istorijos muziejuje – Polin.  Muziejus yra pirmas viešos ir privačios partnerystės pavyzdys Lenkijoje, jo statybą ir įrangą finansavo šalies Kultūros ministerija ir Varšuvos miesto valdžia, o nevyriausybinės žydų organizacijos pasirūpino parodos kūrimu ir finansavimu. Lenkijos žydų istorija pateikiama taip, kad lankytojas pats suvoktų praeities įvykių reikšmę. Tūkstančio metų trukmės Lenkijos žydų istorija, prasidėjusi nuo žydų atsiradimo Lenkijoje viduramžiais, tęsiasi iki šių dienų. Emocinga parodos erdvė ir informacijos pateikimas sudaro galimybę viską suprasti pačiam ir net turėti progą diskutuoti, niekas muziejuje neprimeta tiesos, ją suranda pats lankytojas.

Turistus Lenkijoje traukia Krokuva – vienas seniausių miestų šalyje, kuris garsėja žydų Kazimiero kvartalu, jis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Turistinė Gešerio klubo grupė aplankė ir klezmerių festivalio koncerta. 

Skaityti plačiau