Kulrūros paveldo departamentas kviečia  teikti programas Europos žydų kultūros dienoms

Kulrūros paveldo departamentas kviečia teikti programas Europos žydų kultūros dienoms

Jau 20 metų Europos žydų kultūros dienų renginiai yra būdas pagerbti Europos žydų paveldą ir kovoti su kolektyviniu užmaršumu. Šiemet, minint 20-ąsias metines, esminis europiniu mastu vykstančio renginio tikslas – pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą, skatinant pripažinimą ir dialogą per konferencijas, koncertus, spektaklius, ekskursijas ir kitą kultūrinę veiklą.
Šiandien Europoje gyvena daugiau nei milijonas žydų, kurie yra neatsiejama daugiakultūrio žemyno dalis, aktyvūs pilietinio bei viešojo gyvenimo savo šalyse dalyviai. Vis dar svarbus žydų bendruomenės indėlis į meną ir mokslą. Tačiau XX-ojo amžiaus atmintis vis dar gyva, tad reikalinga nuolatinė tolerancija ir abipusis supratimas tarp žydų bendruomenių ir jų kaimynų.
Pernai daugiau nei 420 miestų iš 28 Europos šalių prisijungė prie Europos žydų kultūros dienų. Šią programą koordinuoja Europos kultūros ir žydų paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacija.
Lietuvoje Europos žydų kultūros dienos rengiamos nuo 2004 m. Jų tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę su žydiškuoju kultūros paveldu. 2015 m. Lietuvoje įsteigta  Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Kasmet daug Lietuvos miestų ir miestelių įsitraukia į Europos žydų kultūros dienų veiklą – 2018 m. renginiai vyko 23 šalies miestuose bei miesteliuose.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos visuomet prisideda rengiant ir koordinuojant Europos žydų kultūros dienų renginius. Kviečiame savivaldybes teikti renginių programas, viešinimui Kultūros paveldo departamento tinklapyje bei Facebook paskyroje. Numatoma renginio data – rugsėjo 1 d. ir 8 d.
Užuojauta

Užuojauta

 Su  giliu liūdesiu pranešame, kad mirė Inga Kundžmaitytė, ilgametė Žydų kultūros ir informacinio centro darbuotoja.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžią užuojautą reiškia šeimai ir artimiesiems.
Rašytoja K.Sabaliauskaitė apie konfliktą dėl atminimo lentelių

Rašytoja K.Sabaliauskaitė apie konfliktą dėl atminimo lentelių

Pauliaus Gasiūno nuotr. / Kristina Sabaliauskaitė
15min.lt Audrius Ožalas Vyr. redaktoriaus pavaduotojas

,,Jeigu kalbame apie lietuvių-žydų santykius, kas yra dabar vykstančių atminties karų širdis, buvo nueitas labai didelis kelias susitaikymo link, dabar vėl jį bandoma griauti. Manau, tai daroma neatsitiktinai, nes kaip tik rugsėjo mėnesį planuojamas „Gyvųjų maršas“, ir aš matau labai konkretų strateginį užmojį diskredituoti, pakenkti, padaryti kažką, kas nubrauktų šią gražią iniciatyvą, mūsų kaltės išpažinimą, mūsų gijimą kaip visuomenės, mūsų susitaikymą su broliais ir seserimis žydais“, – sakė K.Sabaliauskaitė.

Į Lietuvą grįžtantis Andriukaitis: perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro ir Landsbergis

Į Lietuvą grįžtantis Andriukaitis: perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro ir Landsbergis

Dainora Karklytė, ELTA

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, šiuo metu baigiantis darbą Europos Komisijoje (EK) Vytenis Povilas Andriukaitis atsako į klausimą apie ažiotažą dėl Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimą.

– Visuomenėje kilo ažiotažas dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentelės nukabinimo ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės. Kitaip tariant, kilo susipriešinimas dėl kolektyvinės, istorinės atminties ir tai išprovokavo akivaizdų susipriešinimą tarp žydų bendruomenės ir lietuvių. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pranešė apie uždarytą sinagogą bei bendruomenės namus dėl sulauktų grasinimų. Premjeras, prezidentas iškart pasmerkė neapykantos apraiškas, tačiau į tarptautinę erdvę jau buvo išėjusi informacija, jog žydai nesaugūs Lietuvoje. Jūs esate plataus išsilavinimo žmogus, kartu ir istorikas. Kaip, būdamas istorijos specialistas, vertintumėte politikų kišimąsį į istorinę atmintį? Ar jie turi teisę tai daryti?

V.P. Andriukaitis:

– Patį didžiausią priekaištą, kurį aš turiu padaryti konservatorių ideologams, tai labai aiškų – jie politizuoja istoriją ir ją perrašinėja. Perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro Lietuvoje ir Landsbergis. Perrašinėja istoriją ir tie, kurie bando dėti lygybės ženklą tarp stalinizmo nusikaltimų ir nacistinių nusikaltimų. Yra nacistų ir stalinistų nusikaltimų ir tokių pačių – tai kariniai nusikaltimai,  trėmimai, žudymai, išvežimai. Tačiau Holokaustas yra unikalus nacistinis nusikaltimas. Todėl, kad nacistinė, rasistinė ideologija yra vienintelė unikali pasaulyje. Štai komunizmas buvo universali pažiūrų sistema. (…) Lietuvoje nedaromas skirtumas tarp nacistinių nusikaltimų ir stalinizmo. (…) Nacizmo Holokaustas buvo unikalus nusikaltimas, kuris rėmėsi nacizmo ideologija, ultra rasistiniu požiūriu, kryžminant žmones, norint išvesti antžmogio veislę ir suskirstant juos į genetines kategorijas – žmones, genetiškai apsigimusius žmones ir ne žmones. Žydai ir romai buvo ne žmonės, jie buvo skirti išnaikinimui. (…) Tai yra baisu. Parodykite man nors vieną tokio tipo stalininį įvykdytą nusikaltimą. Stalininiai konclageriai yra kariniai nusikaltimai.

Arkadijus Vinokuras. Nešvari Škirpos ir Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Arkadijus Vinokuras. Nešvari Škirpos ir Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Kodėl? Todėl, kad visų pirma terminas „kolaborantas“ gyvenusiems 50 metų sovietų okupacijoje Lietuvoje neturi neigiamo užtaiso. Tais laikais visi sukosi kaip mokėjo. Dalis susitepusių didvyrių gynėjų nespėjo patirti nacių okupacijos, bet kai kas šauniai sau jautėsi sovietų okupacijos metu darydami karjerą sovietinėje biurokratijoje. Vieni nesikišdami, kiti aktyviai dalyvaudami sovietinio okupanto biurokratijoje politrukais, žurnalistais, „mokslinio komunizmo“ dėstytojais, stukačiais ir kagėbistais. Jie niekada nedalyvavo nei partizaninėje, nei disidentinėje veikloje.

Nekalbu apie patyrusius tremtį, apie partizanus ir jų šeimas, nekalbu apie atsisakiusius tapti okupantų sraigteliais jų priespaudos mašinerijoje. Visi iki vieno vyresni TS-LKD Seimo nariai ir partijos vadovai 1950–1987 sovietinei okupacijai nesipriešino. Iš tos prisitaikėliškos praeities ir kyla poreikis ieškoti lengvinančių aplinkybių kolaboravimui, kaip antai madingas aiškinimas kad „tragiškų aplinkybių asmuo tik įtrauktas į kolaboravimą

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” vyks rugpjūčio 21 d.

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” vyks rugpjūčio 21 d.

Nataljos Cheifec lekcijų klausytojų pageidavimu organizuojame paskaitą „Teisingumas ir teismai pagal Torą”, kurios metu bus nagrinėjamos šios temos:

• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai.
Laukiame jūsų Rugpjūčio 21 d., 18.00 val  Pylimo g. 4 Vilniuje, III aukšto Heifetzo salėje.
Paskaita nemokama, prašome registruotis >>http://bit.ly/2WkMFV4

Nuotraukoje Londono Beth Din veikęs 1926.

Ar priimame bendrapiliečių skausmą?

Ar priimame bendrapiliečių skausmą?

Bernardina.lt Donatas Puslys

Po žinios apie Vilniaus sinagogos ir Lietuvos žydų bendruomenės būstinės uždarymo socialiniuose tinkluose skaitau kad, girdi, antisemitizmą Lietuvoje šiandien kursto pati žydų bendruomenė, kuri negerbia Lietuvos didvyrių. Antisemito titulo vertas teiginys, kad patys žydai kalti dėl antisemitizmo.

Skaitau ir tai, kad antisemitizmą paskatino Vilniaus meras Šimašius. Tačiau, man regis, antisemitizmą gali įžiebti tik antisemitas. Kadangi meras, kad ir kokių trūkumų turėtų, toks akivaizdžiai nėra, vadinasi, antisemitai tūnojo visuomenėje dar iki šios istorijos pradžios ir tiesiog rado puikią progą išlįsti su savo neapykantos žinia apie išdavikus. Šią neapykantos žinią puikiai apibendrino Amoso Ozo knygos „Judas“ herojus Šmuelis rašydamas, kad Judas iš Biblijoje vaizduojamo asmens galiausiai buvo paverstas išdavystės ir žydiškumo simboliu, pirmąją susiejęs su antruoju. Šiandienos antisemitai šį įvaizdį pasitelkia siekdami įpiršti nuomonę, kad diskusijos dėl Jono Noreikos ar Kazio Škirpos veiklos vertinimo yra ne normalus, nors ir sunkus, skaudus ir dažnai stringantis procesas, o paprasčiausia judošių išdavystė.

Antisemitizmas, dera akcentuoti, nėra tik dar viena pozicija dialoge, tai nėra neišvengiamybė, su kuria turime susitaikyti dėl žodžio laisvės. Tai yra vėžys, kurį dera pašalinti, kol jo metastazės dar neužkrėtė viso kūno, nes, kaip liudija rabinas Jonathanas Sacksas, neapykanta, kuri prasideda nuo žydų, niekada jais nesibaigia.

Vilniaus Choralinė sinagoga jau atidaryta

Vilniaus Choralinė sinagoga jau atidaryta

Nesutarimai dėl Škirpos ir Noreikos „įamžinimo“ vakar pasiekė aukščiausią Lietuvos  visuomeninio gyvenimo susipriešinimo tašką. Džiugu, kad didžioji dalis žurnalistų, istorikų objektyviai nušvietė šią temą. Dėkojame jiems už pilietiškumą. Jus gynėte Lietuvos istoriją ir sąžinę.

Sunkią misiją vykdė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Ji prėmė sprendimą, kurį jai diktavo pačios skaudi šeimos ir LŽB narių istorija. Tai drąsus ir nelengvas sprendimas.

Gaila, kad nebuvo išnaudota ši neeilinė situacija  susivienyti žydų bendruomenėms. Bent verbališkai.

Mums svarbus Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero  įvykių įvertinimas ir saugumo užtikrinimas.

Šiandien, kartu su Faina Kukliansky, priimtas sprendimas atnaujinti bendruomenės ir sinagogos veiklą.

Noriu nuraminti judaizmo žinovus, Vilniaus religinės bendruomenės religinė veikla (maldos) nebuvo sustabdytos. Vilniuje pakanka vietų, kur galima melstis. Šiandien ryte, sinagogoje jau meldėmės, skaitėme TORĄ, perskaitytos ir atminimo maldos – Jorcait 2 judėjams.

Prasidėjo pasiruošimas Tisha B‘Av  tragedijos maldoms.

Shmuel (Simas) Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas         

Užuojauta

Nuoširdžiai užjaučiame Valentiną Kot – Osipian, “Beigelių krautuvėlės” darbuotoją dėl mamytės mirties. Sunkią valandą šeimoje linkime stiprybės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

 

Sveikiname  Mišą Jakobą su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu!

Sveikiname  Mišą Jakobą su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių, žinomą, patyrusį Lietuvos pedagogą, vadovaujantį vienai geriausių, išpuoselėtų Lietuvos gimnazijų, kurioje maloni atmosfera ir puikus mokytojų kolektyvas.

Mokiniai ateina, Jūs pasitinkate mažus, išleidžiate subrendusius, gražius ir išdidžius, o metai vis skuba. Nueitas prasmingas, ilgas pedagogo kelias, saugant ir tobulinant lietuvių ir hebrajų kalbų žinias, kultūrą, tradicijas, istoriją, siekiant paties kilniausio tikslo – išauginti savo mokinius išsilavinusiais gerais žmonėmis. Jums viskas pavyko!

Linkime stiprios sveikatos, artimųjų meilės, mokinių pagarbos. Telydi Jus džiaugsmas ir viltis.

Sveikiname su Jubiliejumi!

Mazel tov!

Sėkmingiausia Lietuvos sporto klubo ,,Makabi” makabiada per visą istoriją.  Širdingai sveikiname!

Sėkmingiausia Lietuvos sporto klubo ,,Makabi” makabiada per visą istoriją. Širdingai sveikiname!

Nuotraukoje: Laiminga makabiados nugalėtojų ir prizininkų komanda: Erika Filipavičiūtė, Kamilė Ilijonskytė, Robert Nikitin, Kristijonas Šreiberis, Andrei ir Aleksei Fadejevi, trenerė Oksana Sinkevič komandos vadovas Artiom Perepelica, Delegacijos vadovas Semionas Finkelšteinas

Baigėsi 15-osios Europos ,,Makabi“ žaidynės Budapešte. 30 Lietuvos  sportininkų iškovojo 81 medalį. Daugiausia medalių, net 65 iškovojo 6 plaukikai. Visi jie turėjo galimybę dalyvauti nuo distancijose, kurių buvo nuo 12 iki 16 distancijų, taip pat ir estafečių. Jaunių grupėje Erika Filipavičiūtė iškovojo 13 medalių: 11 aukso (1 estafetė) ir 2 sidabro. Kamilė Ilijonskytė – laimėjo 8 medalius: 7 aukso (1 estafetė) ir vieną bronzos. Kristijonas Šreiberis – 11 medalių: 7 aukso  (1 estafetė), du sidabro, du bronzos medaliai. Robertas Nikitinas iškovojo 11 medalių: 5 aukso (1 estafetė), 2 sidabro ir 4 bronzos medalius.

Trenerė Oksana Sinkevič. Plaukikų ir jaunių delegacijos vadovas – Artiom Perepelica.

Suaugusiųjų grupėje puikiai pasirodė broliai Fadejevai: Andrejus laimėjo 12 medalių, 3 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos. Aleksejus laimėjo 10 medalių: 5 aukso, 2 sidabro, 3 bronzos.

Fechtuotojas Alan Rinkevič iškovojo aukso medalį individualioje įskaitoje ir 1 aukso bei 2 sidabro medalius komandinėse varžybose su kitų šalių sportininkais.

Puikiai pasirodė badmintonininkai Vitalija Movšovič ir Markas Šames, jie tapo makabiados čempionais vienetų varžybose. Markas Šames poroje su Daniel Tarachovskij iškovojo sidabro medalį. Vitalija Movšovič kartu su ukrainiete Natalija Rutgauzer iškovojo sidabro medalį, be to Vitalija Movšovič kartu su Daniel Tarachovskij iškovojo bronzos medalį.

Tenisininkė Alisa Gaivaronskytė iškovojo du aukso medalius, vienetų ir moterų dvejetų kovoje, kartu su Vokietijos sportininke.

Valentina Finkelšteinienė tapo makabiados nugalėtoja veteranių grupėje.

Labai perspektyvi, 15 metų stalo tenisininkė Gerda Šišanovaitė, dalyvaudama suaugusiųjų varžybose ( jaunius dėl mažo dalyvių skaičiaus sujungė su suaugusiais) laimėjo bronzos medalį.

Pats jauniausias makabiados dalyvis -10-ies metų šachmatininkas Daniel Šer užėmė labai aukštą 4 vietą tarp vaikų iki 18 metų, žaisdamas su tarptautiniais meistrais ir didmeistriais. Jo treneris – tėvas Eduard Šer.

Tėvas ir sūnus Eduard ir Daniel Šer

Europos makabiadą vainikavo Lietuvos sporto klubo “Makabi” mažojo futbolo komanda, iškovojusi sidabro medalius. Žaidžiantis treneris Arūnas Šteinas, komandos vadovai: Matvejus Frišmanas ir Gercas Žakas.

Makabiadoje buvo parengta įdomi kultūrinė programa: ekskursijos, pamaldos didžiausioje Budapešto sinagogoje ir vakarienė žaidynių dalyviams.

 

Lietuvos sporto klubo prezidentas, delegacijos vadovas  

Semionas Finkelšteinas

Pranešimas dėl LŽB pastato ir sinagogos uždarymo neribotam laikui

Pranešimas dėl LŽB pastato ir sinagogos uždarymo neribotam laikui

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ
Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius, Tel. (8~5) 261 30 03, Faks. (8~5) 2127915, El. p. info@lzb.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių ąsmenų registre, kodas 190722117

PRANEŠIMAS

Nuolatinis vienos politinės partijos eskaluojamas ir nežabojamas, viešai reiškiamas noras pripažinti Lietuvos žydų naikinime dalyvavusius asmenis Lietuvos didvyriais,  reikalavimas tuos asmenis pagerbti atminimo lentomis bei kitais būdais, ir atsižvelgiant į viešą raginimą rinktis į gėdingą poziciją remiančius mitingus rugpjūčio 7-ą dieną, – ne tik kiršina, bet ir supriešina Lietuvos visuomenę.

Toleruojami ir lieka nebaudžiami viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai (net krikščionių Šv. Marija yra pavadinta „žydelka“)  dar labiau priverčia susimąstyti, ar esame saugūs?

Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų,  jų šeimų saugumo.

Pabrėžiame, kad ligi šiol nesulaukėme jokių institucijų reakcijos į eskaluojamą nesantaiką. Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią  poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone.

Siekiant užtikrinti bendruomenės narių ir maldininkų saugumą, belaukiant ženklų, kad eskaluojamos provokacijos rėmėjai bus viešai sudrausminti ar nubausti, jei tam yra teisinis pagrindas, LŽB tenka priimti sunkų, bet neišvengiamą sprendimą dėl LŽB pastato ir Vilniaus Choralinės sinagogos uždarymo neribotam laikui.

Taip pat prašome užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildoma apsaugą nuo galimų vandalizmo aktų.

LŽB tolesnius sprendimus priims, priklausomai nuo bendros atmosferos ir Lietuvos vadovų išreikštos pozicijos minėtais klausimais.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Faina Kukliansky