Diskusijos dėl „Lietūkio“ rūmų ir žydų žudynių: ar dera pirkėjus vilioti šūkiu „namai su istorija“?

Diskusijos dėl „Lietūkio“ rūmų ir žydų žudynių: ar dera pirkėjus vilioti šūkiu „namai su istorija“?

Kauno Vytauto prospekte atnaujinamas tarpukario pastatas, kurio architektas – Prisikėlimo bažnyčios projekto autorius, architektas Karolis Reisonas. Tačiau reklamą pirkti būstą šiame name pastebėję visuomenininkai mano, kad pavadinimas „Lietūkis“ ir šūkis „namai su istorija“ yra netinkamas, kadangi siejasi su Kaune įvykusiomis žydų žudynėmis. Kristina Aržuolaitienė Verslo žurnalistė Šaltinis: 15min Lietūkio pastatas Kaune / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr. Aa Temos: 2 Kaunas Žydai Komentarai (8) Asocijuojasi su žydų žudynėmis Netyčia šio objekto reklamą pamačiusi menininkė Paulina Eglė Pukytė feisbuko juostoje rašė, kad ją tokia nekilnojamojo turto pardavėjų strategija nustebino. „Jeigu jau reklaminėje kampanijoje minima istorija, kaip galima visiškai ignoruoti vieną juodžiausių mūsų XX a. istorijos puslapių, susijusių su pavadinimu „Lietūkis“? Reklama siūlo „prisiliesti prie istorijos“. Kaip prisiliesti, prie kokios istorijos?“ – emocijų kalbėdama su 15min neslėpė menininkė.

„Lietūkis“ buvo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940 m. Kaune, kurios centriniai rūmai buvo būtent Vytauto pr. 43. „Lietūkio“ garažo žudynės – 1941 m. birželio 27 d. įvykiai Kaune. Žudynės vyko tuo metu jau likviduotos Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ (NKVD) garažų teritorijoje, Miško gatvėje. Stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskyrusi egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol lieka nežinomi.Nors centriniai „Lietūkio“ rūmai, kuriuose dabar ir pardavinėjami butai, pasak P.Pukytės, nėra būtent ta vieta, kur vyko viešas žydų kankinimas ir žudymas, tačiau šis pavadinimas neišvengiamai kelia asociacijas su baisiais įvykiais. „Istorikai komentuoja, kad pavadinimas „Lietūkis“ šiam įvykiui buvo „pridėtas“ vėliau, bet aš nemanau, kad tai ką nors keičia, nes žodžiai „Lietūkio garažo žudynės“ jau yra įėję į istoriją.

Manau, tokia reklama demonstruoja nejautrumą mūsų istorijai ir mūsų bendrapiliečiams. Nepamėginta nė kiek pakeisti šio pastato pavadinimo, visiškai nepasistengta parodyti, kad atsinaujinta iš esmės, kad mes suvokiam ir gailimės to, kas buvo padaryta“, – teigia ji. P.E.Pukytė apgailestavo, kad tai nėra vienintelis pavyzdys – panašiai reklamuojami ir namai prie IX-ojo forto, kuris „dovanos gaivią žalumą laisvalaikiui su šeima“.

Reklama, kelianti aistras, neprasprūdo ir pro VDU docento Igno Kalpoko akis.

„Labai aiški iliustracija, kas būna, kai reklaminė žinutė paleidžiama nepagalvojus. Nes, viena vertus, istorinis pastatas, tarpukario architektūra dabar Kaune madinga, „Lietūkio“ pavadinimas taip pat istorinis. Tai tą dalį galima suprasti. Bet kai tas pats pavadinimas asocijuojasi su žydų žudynėmis, net jei pats nusikaltimas įvykdytas už kelių šimtų metrų buvusiame garaže. Iš esmės yra trys variantai, visi blogi: arba prieš reklamuojant niekas nė pagūglinti nesiteikė (jei jau istorijos žinių spragos), arba pasidomėjo ir neatrodė svarbu, arba kaip tik pagalvojo, kad provokacija bus naudinga. Čia turbūt didėjančio blogumo prasme“,

–15min komentavo I.Kalpokas.

Kviečiame į atvirą TANGO pamoką CVI parke

Kviečiame į atvirą TANGO pamoką CVI parke

Liepos 5, 19:00 val. @CVI parke

Kviečiame visus atvykti šokti Tango, o jei vis dar nešokate, tai lengvai galite su tuo susipažinti mūsų atviroje pamokoje. Be to, Eduardo dainuos Lotynų Amerikos ir Argentinietiško Tango dainas. Visa tai įspūdingoje vietoje ir nemokamai!!!
Programa:
19:00 – 19:45 – Atvira tango pamoka
20:00 – Koncerto pirma dalis. (Lotynų Amerikos ir tango dainos).
20:30 – Milonga (Tango šokiai)
21:00 – Koncerto antra dalis.
21:30 – Milonga (Tango šokiai)
22:00 – Pabaiga.

Pokalbis su Samueliu Baku

Pokalbis su Samueliu Baku

Samuelį baką kalbina podkasto autorius Karolis Vyšniauskas, foto Ieva Lygnugarytė

Samuelis Bakas – stebuklingai išgyvenęs Vilniaus getą. Dabar garsiam menininkui  88-ri, jį savo studijoje Masačusetse kalbina NARA žurnalistas. Samuelis Bakas >>podkaste prisimena dingusius Vilniaus žydus.

Daug dešimtmečių Samuelis Bakas nenorėjo grįžti į Vilnių. Tai miestas, kuriame žuvo jo tėvas, seneliai ir net geriausias draugas, tuomet dar vaikas.

Tačiau ilgainiui vietinių lietuvių iniciatyva jis grįžo į vietą, kuri formavo vaikystės prisiminimus. Dabar Vilniuje veikia Samuelio Bako muziejus, kuriam tapytojas padovanojo daugiau nei 50 savo darbų.

Klausykitės spausdami PLAY

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Ar žinote, jog Cvi parkas tai ne tik Izraelio gatvės maisto maža Oazė dideliame mieste. Tai taip pat ir atvira renginių erdvė. Atslūgus karščio bangai kviečiame pasinerti į Sunset Yoga with Ugnė Alsytė feat Medeira (vocals) & Aivaras B`Art(multi instrumentalist)
veiksmas vyksta sekmadienio vakarą, liepos 3 d. 19:00 val.
Tai jausmingas gyvo garso vakaras be žodžių. Skambės begalė intrumentų ir sopraninis vokalas neseniai vėl grįžęs į muzikos pasaulį. Ir nors orkestre tik du žmonės Aivaras B’Art ir MedeiRA (Svajonė), jie atsitiktinumo dėka, sukurs vieną širdimi skambančią harmoniją, kuri puikiai derės su joga, visai visai šalia, už kelių žingsnelių – pievoje.
Jei nori atsipalaiduoti, klausytis ir išgirsti melodijas kurios gims tą vakarą, tavo akivaizdoje, jei nori pajusti tą virsmą savo poodiniame sluoksnyje, ar kūniškuose judesiuose – jogoje, ateik sekmadienį į Cvirkos parką ir jame esančią gyvą, gyvenimu alsuojančią lauko kavinę!
Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Lietuvos žydų bendruomenė ir  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga sveikina Miną Frišman  su jubiliejinu gimtadieniu!

Miela, brangi Mina,

Iš širdies  linkime beribės sveikatos, daug giedrų,

džiugių dienų.

Uždegusi meile širdis artimų žmonių, priimkite šiandieną padėkos

ugnelę, kuri sklinda iš Jūsų vaikų, anūkų ir visų mūsų širdžių.

Faina Kukliansky sveikina anūką Simoną šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete

Nuoširdžiai sveikinu savo mylimą anūką Simon Gimelstein, šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete, Jungtinėje Karalystėje.
Šiandien Simonas išeina pakelta galva į platųjį pasaulį kaip puikus garso operatorius, kompozitorius, muzikas, estetas, inžinierius.
Aš, kaip ir visa mūsų didelė šeima, nepaprastai didžiuojuosi visais Simo pasiekimais ir linkiu kuo didžiausios sėkmės jo gyvenimo kelyje!

 


Nuotraukoje – Simas su dieduku Londone, praeitą rudenį.

F.Kukliansky: Birželio 14-oji žymi visų Lietuvos piliečių skausmą

F.Kukliansky: Birželio 14-oji žymi visų Lietuvos piliečių skausmą

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo minėjime
Lietuvos Respublikos Seime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms
atminti bei Atminimo valandoje prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky teigė:

„Lietuvos žydai patyrė ne tik Holokausto tragediją, bet ir sovietinio režimo represijas. Sistema siekė susidoroti su žydų tautine dvasia ir vertybėmis. Būdų tam pasiekti buvo įvairiausių – tiek jau paminėti trėmimai, visuomeninio bei asmeninio nacionalizacijos bei represijos, dėl jidiš rašmenų susprogdintas Panerių paminklas, nacionalizuotos sinagogos bei uždarytas Yivo institutas. Milžiniškas smūgis žydų bendruomenei suduotas sovietizuojant švietimo sistemą: uždraudžiant privačias ir bendruomenines mokyklas. Dalis žydų mokyklų buvo panaikintos, o likusios paverstos valstybinėmis, kuriose neliko hebrajų kalbos dėstymo, sunaikintos ilgai kurtos ir puoselėtos tradicinės tautinės – žydiškos – programos. Vietoje jų įvesti tokie nauji dalykai kaip
privalomas rusų kalbos bei SSRS konstitucijos dėstymas. Tikslas buvo aiškus – ištrinti bei
pakeisti žydų tautos identitetą. Tad kalbėdami apie šias siaubingas birželio dienas, mes
kalbame apie Lietuvos piliečių – kokios tautybės jie bebūtų – tragediją.“

Birželio 14-18 dienos Lietuvoje žymi ypatingo žiaurumo istorinį etapą, sunaikinusį daugelio
Lietuvos žmonių – lietuvių, žydų, lenkų bei rusų gyvenimus. Nors įprastai galvojama, kad
tremtys palietė tik lietuvių tautą, bet 1941 metais daugiau nei trys tūkstančiai iš
represuotųjų buvo Lietuvos žydai. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė drauge su visais
Lietuvos žmonėmis kasmet mini šių tragiškų įvykių metines ir niekada nepamirš skausmų,
kurias Lietuvai atnešė šios siaubingos birželio dienos.

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

„Dar Izraelio karaliaus Dovydo laikais, prieš 3000 metų, karalius buvo laikytas geriausiu giesmininku, jam valdant prasidėjo profesionalių muzikų levitų, kilusių iš Levio giminės, dinastija. Pradėta steigti muzikos mokyklas giesmininkams ir instrumentininkams. Giesmės ir instrumentinė muzika skambėdavo per aukų atnašavimo ritualus karaliaus Saliamono 959 pr. m.e. pastatytoje Šventykloje Jeruzalėje. Per šventines apeigas kunigai pūsdavo iki 120 trimitų hasosrų.
Žinoma, taip giliai į istoriją nesileisime. Tiesiog aptarsime žydų muzikos periodą nuo Smetoninės Lietuvos iki šios dienos“ – teigia diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai iniciatorius Arkadijus Vinokuras.
Tad kviečiame Jus į Birželio 14- tos dienos Žydiškų pašnekesių klubo diskusiją: „Žydiška muzika – kokia ji ir kodėl ji niekada nesensta?“.
Diskusijos vieta neeilinė, kaip ir patys svečiai!
Susitinkame 17 val. tradiciškai Beigelių krautuvėlėje, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Diskusija vieša visiems, taip pat bus transliuojama LŽB FB paskyroje.
Diskusijos dalyviai:
• Leonidas Melnikas – Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Borisas Traubas – garsus smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio Musica Camerata Baltica dalyvis, ansamblio Lietuvos Jeruzalė įkūrėjas.
• Borisas Kirzneris – smuiko virtuozas, savo žanro menininkas – improvizatorius, be kurio neapsieina nei viena žydiška šventė.
• Maša Duškina – dainininkė, jidiš dainų interpretatorė, garsaus muzikos ir šokių ansamblio „Fajerlach“ narė.
Diskusiją moderuoja aktorius, žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Užuojauta

Užuojauta

Birželio 12 d. mirė Markas Gliauberzonas (1946 – 2022)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Juditai ir visiems artimiesiems.
Kviečiame į spektaklį GETAS

Kviečiame į spektaklį GETAS

Artėjantį sekmadienį, birželio 19 d., Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus rodomas dviejų dalių spektaklis “Getas”, režisierius Gintaras Varnas.
Tai unikalus spektaklis, atveriantis mūsų istorines klaidas, kurį būtina pamatyti kiekvienam.
„Lietuvoje veikė dar LDK laikais pradėjęs formuotis Rytų Europos žydų arealas. Per karą jis ir žydų kultūra buvo sunaikinti. Perskaičiau daugybę knygų ta tema ir man pasidarė didžiulė gėda, kad lietuviai dalyvavo šiame naikinime. Galima sakyti, kad susipykau su savo lietuviška tapatybe ir pajutau, kad sąlyginę taiką galiu susigrąžinti tik pastatęs spektaklį. Pjesė „Getas“ ir joje pateikiama Vilniaus geto ir jo teatro istorija – dokumentinė pjesė, kuri kuriant spektaklį išsiplėtė. Spektaklyje kalbama apie pasirinkimus, poelgius ir jų pasėkmes: steigti teatrą ar ne, dalyvauti šaudant žydus ar nedalyvauti?
– koncepciją pristato Gintaras Varnas.
Kviečiame į Nataljos edukaciją

Kviečiame į Nataljos edukaciją

Tzedakah (hebr. ‏ צדקה ‏‎labdara) – judaizmo religijoje gyvuojanti labdara, kuria siekiama paremti savo tikėjimo vargstančius brolius ir seseris.
Talmudas teigia, kad gailestingumas – kertinė žydų charakterio savybė: pasiturinčio žmogaus pareiga – duoti, o vargšo – priimti. Devinta priedermė yra gailėtis vargšų ir duoti jiems labdarą. Labdara – ne tik našta, bet ir privilegija. Kas duoda – tas gauna, o pats priėmimo veiksmas – dorybė pačiam gaunančiajam.
Edukacijos metu Natalja pristatys šiuos aspektus:
• Kodėl mes privalome teikti labdarą?
• Ar visiem kas paprašo turime teikti labdarą?
• Kada reikėtų duoti labdarą?
• Kokia turi būti minimali labdaros suma, kurią mes skiriame vargšams? Kaip turi elgtis išmaldą duodantis žmogus su vargšu, kuriam duodą labdarą?
• Labdara ir skaičių mistika.
Sužinokite daugiau jau birželio 16 d. nuotolinėje paskaitoje LŽB ZOOM svetainėje nuo 17:30 val. Nuoroda – užsiregistravus. https://bit.ly/3K73kEE
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus naujienos

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus naujienos

Informuojame, kad nuo birželio 13 d. keičiasi muziejaus lankymo laikas. Nuo šiol nedirbsime — pirmadieniais.

Samuelio Bako muziejaus darbo laikas:

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais lauksime Jūsų nuo 10 – 18 val.

Pirmadienį – nedirbame!

Sekmadienį: 11  – 17 val.

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais lauksime Jūsų nuo 9  17 val.

Pirmadienį – nedirbame!

Šeštadieniais ir sekmadieniais: 10 – 16 val.

>>DAUGIAU PRANEŠIMŲ

Klubas Kaveret ir Gesher kviečia!

Klubas Kaveret ir Gesher kviečia!

Ekskursija “PROSPEKTO LEGENDOS” Pagrindinė mūsų miesto gatvė – GEDIMINO PROSPEKTAS!
Tiesus ir platus, jis atsiremia į Katedros aikštę – sostinės širdį. Kas dabar suskaičiuos, kiek kartų prospektu žygiavo svetima bei sava kariuomenė? Arba politinių bei kitokių demonstracijų dalyviai? Žygiuoti prospektu – tai tarytum įtvirtinti teisę į Vilnių. Prospektas ne kartą keitė savo vardą, kol, pagaliau gavo miesto įkūrėjo, Gedimino vardą.
Ekskursijos pradžia: 2022-06-17 / 18:00 val.
Susitikimo vieta: Vilniaus Katedros varpinė.
Ekskursijos pabaiga: Šabato ceremonija Izraelietiško maisto lauko kavinėje Cvi Park.
Kaina: 5 EUR.
Registracija vyksta iki birželio 15 d. imtinai.
Registracija el.paštu: zanas@sc.lzb.lt
Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti   Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.

Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po  spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“.  Parodos  ekspozicijos atidarymas.

Dienraštis  „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis  ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“  (rež. N.Danienė)  Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).

Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.

Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.

Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai  – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.

Neringa Danienė išreiškė didelę padėką  Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą.  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  pareiškė   padėką  Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio  administracijai, visiems renginio  dalyviams  įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas  apie Panevėžio apskrities  žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.

Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos

 

 

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 6d. mirė Ana Kaplan (1943 – 2022)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Tatjanai dėl mamos netekties…