Šiaulių krašto žydų bendruomenė švenčia visas tradicines žydų šventes. Chanuka nėra išimtis. Gruodžio 8 d. Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės susirinko kartu švęsti šviesos šventę. Bendruomenių pirmininkai Naum Gleizer ir Gennady Kofman pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo laimės, sveikatos ir šilumos šeimoje. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes ir priminė šventės istoriją.
„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1 str.).
Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Susivienijusi akademinė, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus ir tarptautinė bendruomenė kvies diskutuoti apie esamą situaciją ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms.
„Visuotinė žmogaus teisių deklaracija pasirašyta prieš 70 metų, tačiau jos idėjos Lietuvą pasiekė tik atkūrus Nepriklausomybę. Žmogaus teisių užtikrinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Deja, visuomenės apklausos rodo, kad tolerancija ir nediskriminavimas vis dar išlieka siekiamybė. Kyla klausimas, ar Lietuvai pavyko sukurti atvirą ir tolerantišką visuomenę, kurioje su kiekvienu žmogumi būtų elgiamasi pripažįstant jo įgimtą orumą ir žmogiškąją vertę“, – klausia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė, atkreipdama dėmesį į švietimo svarbą ugdant žmogaus teisių supratimą Lietuvos mokyklose.
Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naują dalykinį Lietuvos švietimo įstaigų (universitetų, kolegijų, gimnazijų) ir savivaldybių reitingą pagal mokinių mokymosi rezultatus. Pristatyti ir atlikto tyrimo, kokios mokyklos sukuria didžiausią pridėtinę vertę – rezultatai. Taip pat buvo aptartos ir būsimo stojimo į šalies aukštąsias mokyklas aktualijos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina ir didžiuojasi Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ! Suprantame, kad tokie geri rezultatai pasiekti mokyklos vadovo Mišos Jakobo ir visų pedagogų, atsidavusių darbui ir mylinčių vaikus, mokytojų kolektyvo dėka !
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kokios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, tai yra garantuoja ne tik aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui patirti asmeninę mokymosi sėkmę. Kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški. Abu dalykus geba suderinti tik šios gimnazijos:
1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
2. Vilniaus Gabijos gimnazija
3. Kauno B. Brazdžionio mokykla
4. LSMU gimnazija 5. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija 6. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija. 7. Platelių gimnazija. 8. Neringos gimnazija.
Gruodžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ vyko minėjimas – koncertas, skirtas Šiaulių krašto žydų bendruomenės (ŠKŽB) atkūrimo 30-mečiui paminėti.
Prieš 30 metų dauguma dabartinės mūsų bendruomenės narių atsiliepė į laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtą Šiaulių miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą atvykti į susitikimą Projektavimo instituto salėje. Į susitikimą susirinko apie šimtas Šiauliuose gyvenusių žydų, buvo atkurta Šiaulių žydų bendruomenė, sujungusi Šiaulių krašto žydus, pasivadinusi Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kuri pratęsė buvusios gausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės veiklą, nutrūkusią 1941 metais.
Vakaro pradžioje ŠKŽB pirmininkas Naumas Gleizeris pasveikino visus susirinkusius su Chanukos švente bei bendruomenės atkūrimo 30-mečiu, padėkojo visiems svečiams, kad šį vakarą yra kartu su bendruomenės nariais.
Į vakarą atvykę rusų, baltarusių, ukrainiečių tautinių mažumų atstovai ne tik gražiais žodžiais, bet ir dainomis bei šokiais pasveikino mūsų bendruomenę su švente.
Šventės dalyvius pasveikino Šiaulių miesto vicemeras J. Sartauskas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys D.Todesas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai A.Venckus ir S.Jakubauskas, kurie sakė, kad tam tikra prasme jaučiasi žydų bendruomenės nariais po to, kai suvaidino spektakliuose „Tevje pienininkas“ ir „Dibukas“, VŠĮ „Agapao reabilitacijos centras“ vadovas V.Karpovas, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S.Baranauskienė.
Bendruomenę sveikino ir buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių skyriaus tarybos narys K.Alminas, kuris ir buvo žydų bendruomenės atkūrimo iniciatorius ir vykdytojas. Jis prisiminė kaip jam kilo ši mintis, kuria pasidalijo su žydų sąjūdiečiais V.Cinevojumi ir A.Dubu. Jie tai idėjai pritarė ir įgyvendino.
Gruodžio 4 d. Lietuvos žydų bendruomenėje vyko susitikimas – paskaita – diskusija ir parodos atidarymo renginys „Misija – Lietuvos piliečiai. Sibiras“. Renginys, skirtas 1941 m. birželio mėn. tremčių iš Lietuvos aptarimui. Įprastiniai oficialieji tremčių pasakojimai tarsi nutyli daugianacionalinę tremtinių sudėtį, jų pažiūrų ir įsitikinimų įvairovę. Visus vienijo tik tai, kad jie neįtiko staiga užgriuvusiam okupaciniam rėžimui.
Renginį organizavo Vilniaus žydų viešoji biblioteka ir Jakovo Bunkos labdaros fondas, atidaryta Sibire esančių kapų nuotraukų ekspozicija: jose žydų, lenkų, rusų, lietuvių tremtinių kapai. Parodoje fotografijos iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus archyvų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, fotografas Gintautas Alekna ir fotografo Juozo Kazlausko našlė Dalia Kazlauskienė. Projektas buvo įgyvendintas, remiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Apie renginio idėją ir turinį kalbėjo LŽB tarybos narys Daumantas Levas Todesas, VŽVB vedėjas Žilvinas Beliauskas ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Žinoma istorikė ir tremties tyrinėtoja dr. Violeta Davoliūtė pristatė pranešimą savo mokslinių tyrimų pagrindu apie 1941m. tremtį. Ji pažymėjo, kad „žydų tremtinių kaip ir žydų politinių kalinių istorija Lietuvoje bei kitose šalyse beveik netyrinėta. Daugelį dešimtmečių buvo ugdomas nacių ir lietuvių kolaborantų sukurtas mitas, kad žydai yra priešai, žydai – bolševikai, ištrėmę lietuvius į Sibirą. Pasak V. Davoliūtės, šis mitas ir klaidingi kaltinimai vyravo ir sovietmečiu.
Tačiau niekas nesigilina ir nebando paneigti melagingų kaltinimų žydams iki šiol nepriklausomoje šiuolaikinėje Lietuvoje. Priešingai, tai yra pasyviai palaikoma.”
800 žydų buvo lageriuose, iš jų mažiausiai 80% žuvo, tai yra 640 žydų. Iš 2200 ištremtų žydų žuvo mažiausiai 20 % – tai yra 440 žydų. Suskaičiavus žuvusius žydus lageriuose ir tremtyje, žinome, kad jų buvo apie 1100.
Šeimų naikinimas, išvežimas į netinkamas gyventi vietoves, dėl ko dalis jų mirė ar žuvo, vertinamas kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška.
Kultūra yra plačiai atvertos durys. Ji yra kelionė į save. Dar – žmogaus santykis su kitu žmogumi. Šią savaitę į atvirų durų dieną susipažinti iš arčiau kauniečius, Kauno rajono gyventojus, bičiulius ir partnerius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus – veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.
Neatsitiktinai nuotraukoje šalia V.Vitkienės stovi Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas.
„Kauno žydai, tarpukariu pradėjo kurti kultūrinę infrastruktūrą, naują ekonominį, politinį ir švietimo centrą. Laikinojoje sostinėje pradeda telktis įvairių organizacijų, draugijų būstinės. Kaune įsitvirtino sionistinės pakraipos mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba ir gana greitai tapo dominuojančios.
Tarpukario laikotarpiu pradeda formuotis abipusis dialogas tarp žydų ir lietuvių kūrėjų. Kauno žydų literatai ima save sieti su lietuviška aplinka ir įprasmina tai savo kūryboje. N. Šapiros žodžiais tariant, „ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę“.
Tuomet Kaune susiklosčiusios sąlygos leido pradėti formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviram lietuviškai kultūrai, o padėti abipusio pažinimo pamatai, turėjo didelį potencialą natūraliai vystytis toliau.“ – Citata iš Julianos Leganovič straipsnio.
Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.
![[Filmas]: Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2018/12/pasaukti3-670x300.png "[Filmas]: Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje")
“Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje”
Ketvirtoji chanukijos liepsna sužibo ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, dalyvaujant Izraelio ambasadoriui Amirui Maimonui LŽB pirmininkei Faina Kukliansky. Susirinko daug garbių svečių.
Mielieji,
Socialinių programų departamento vardu, bei pagelbėti prašiusios šeimos vardu, norime nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems ir prisidėjusiems prie šeimos pagalbos prašymo.
Mama už paaukotus pinigus įsigijo taip reikalingą – skalbimo mašiną.
Jūsų gerumas neturi ribų!
Dalinamės mamos dėkingumo žodžiais.
Jei ši knyga būtų išleista spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais, tai ji įsitaisytų knygnešių topų viršūnėje. Taip knygą „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX-XX a. (iki 1940 m.)“ leidinio pristatyme apibūdino istorikas Aureljus Gieda. O knygoje kalbama ne tik apie žydų gyvenimą ir architektūrą. Tai – visos gatvės, kuri buvo tarsi atskiras pasaulis, atspindys. Kaip knygos pristatyme pabrėžė istorikas A.Gieda, į leidinį sugulė miesto archeologija, kurią papildo 166 iliustracijos, kalbančios apie virusį gyvenimą keturiolikoje namų – penki iš jų yra išlikę. Čia galima rasti ir pavardžių rodyklę ir išsamių šaltinių sąrašą.
