Kviečiame dalyvauti rugsėjo 23d. renginiuose

RUGSĖJO 23

10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39

12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.

14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g. LŽB autobusas išvyksta 13 val.

*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas

18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

Iš Vilniaus geto kalinio, prof. Marko Petuchausko prisiminimų

Bičiulis gydytojas kartą yra pasakęs, kad sveikas ir išgydytas žmogus – tai toli gražu ne tas pats. Pridurčiau, kad pilnai suvokti šių žodžių prasmę gali tik išgydytasis. Perfrazuodamas gydytoją, galiu patikinti: gyvas ir nesušaudytas žmogus – ne tas pat. Ir suvokia tai tik nesušaudytasis. Tik tas, kuris vienaip ar kitaip „stovėjo prie duobės“. Žudytieji, bet nenužudyti – žmonės ypatingi. Jie gali būti labai skirtingi, bet juos jungia šis vienintelis bruožas. Ta Holokausto epopėjos patirtis, kuri tarsi antspaudas ant gyvenimo, elgsenos, mąstysenos, psichinės sandaros. Likimas lėmė man rastis tarp šių žmonių.

Gyvenimas pažėrė man tokių likimo posūkių, kokių ir nuotykių filme ne taip dažnai pasitaiko. Buvau geto kalinys, stebuklingai atsidūriau tarp tų, kurie išvengė mirties. Tačiau per visą mano tolesnę biografiją ir rudas, ir raudonas požiūriai, skaudžiai žeisdami, suartėdavo.

 VILNIAUS GETE

1941 m. rugsėjo 6 d. kartu su motina  atsidūrėme Rūdninkų gatvėje, netoli geto vartų, mažame, žmonių perpildytame kambaryje.

Dvejus metus gyvenome būdingais getui rūpesčiais. Kaip nenumirti badu, kaip išgyventi. O gyvųjų mūsų šeimos narių Lietuvoje nedaug kas ir liko. Prieš įsteigiant getą Paneriuose buvo sušaudytas tėvas Samuelis Petuchauskas. Visus Nepriklausomybės metus renkamas ir nuolat perrenkamas Šiaulių viceburmistru (1921-1940). Tėvas buvo Prezidento apdovanotas Gedimino ordinu. Už nuopelnus Lietuvai. Tačiau tai jo neišgelbėjo. Paneriuose atgulė ir mano senelė – tėvo motina Badana. Ji žuvo likviduojant vadinamąjį antrąjį getą. Alytuje sušaudyta tėvo sesuo Cilė ir visa jos šeima. Išliko tik Cilės sūnus, spėjęs pasitraukti į Rusiją.

 

Dveji metai Vilniaus gete – tai ištisa epopėja, paauglio atmintyje išlikusi šiurpiais mirties, bado, pažeminimo ir heroizmo vaizdais.

Lankiau žydų mokyklą. Pirmieji meno blyksniai mano sąmonėje siejasi su knygomis, kurias ryte rijau geto bibliotekoje. Knygų, meninės fantazijos pasaulis padėdavo užmiršti šiurpią realybę, be perstojo kankinantį alkį, šaltį, baimę. Priprasti prie ankšto kambarėlio, kuriame buvo sugrūsta  daugiau kaip dvidešimt žmonių. Visi suguldavome dviem eilėm ant grindų, galvomis  į vidų, kojomis į sieną. Norint prasiskverbti prie durų, reikėdavo balansuojant tamsoje  žengti per miegančiųjų galvas.

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

 Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. įvairiose Lietuvos vietovėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta virš 90 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų. Pilietinė  iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai nužudytus Lietuvos žmones balsu ištariant jų vardus ir pavardes.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau aštuonerius  metus. Dalyvavusieji renginiuose, sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

„Kai savo balsu skaitai vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika pradeda reikšti ne tik skaičius. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją“, –  sako Milda Jakulytė-Vasil

Lietuvos gyventojai  taip pat kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Darbėnų metraštininkas Elijahu Bruckus. Senosios nuotraukos byloja

“Pajūrio naujienos”, Romualdas Beniušis

Senosios Lietuvos miestų ir miestelių fotografijos – unikali ir svarbi šalies istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Svarbų indėlį čia įnešė ir kuklūs provincijos fotografai, kurių biografijos mažai žinomos, o jų likimai dažnai tragiški. Vienas jų darbėniškis Elijahu Bruckus.

Emory universiteto, įsikūrusio JAV Atlantos mieste, profesoriaus, Darbėnų istorijos tyrinėtojo Eriko Goldsteino, apie E. Bruckų ir jo šeimą suteikusio daug vertingos informacijos, žiniomis, jis gimė 1902 metais Leibos Bruckaus ir Šifros Švat šeimoje. Į Darbėnų miestelį L. Bruckus galėjo atvykti iš Palangos, kur gyveno plati žydų Bruckų giminė, davusi pasauliui istoriką ir politiką Julių Bruckų (1870–1951 m.), 1922 metais išrinktą pirmojo Lietuvos Seimo nariu, ir žinomą ekonomistą Borisą Bruckų (1874–1938 m.).

Fotografo motina Š. Švat Bruckus. XX a. pr. A. I. Pekelio nuotraukos kopija su E. Bruckaus metrika ir užrašu hebrajų kalba. Darbėnai, XX a. pr.

L. Bruckus vertėsi mėsos prekyba, jo pavardė skelbiama 1931 metais išleistame leidinyje „Visa Lietuva“, Kretingos apskrities žydų verslininkų sąraše, gyveno Skuodo gatvėje, 25 numeriu pažymėtame name. Be E. Bruckaus, šeimoje augo 1904 metais gimęs brolis Motelis, miręs 1922 m., ir sesuo Ela, gimusi 1907 m. 1919 m. mirus jų motinai, tėvas L. Bruckus vedė antrą kartą ir dar susilaukė keleto vaikų. Iš Mažeikių į Darbėnus atvykęs Abrachamas Isakas Pekelis, čia vedęs E. Bruckaus mamos seserį Chaya, buvo pirmasis Darbėnų profesionalus fotografas, dirbęs nuo 1910 metų iki savo mirties 1921 metais. XIX–XX a. turtingesnieji darbėniškiai fotografuotis vykdavo į Klaipėdą ar Palangą, kur jau dirbo profesionalūs fotografai. E. Bruckus, būdamas paaugliu, daug laiko praleisdavo A. I. Pekelio fotosalone, stebėjo jo darbą, mokėsi fotografijos pagrindų. Lietuvai 1918 metais atgavus nepriklausomybę ir apgynus ją nuo svetimų kariuomenių invazijos, šalies vidaus gyvenimas normalizavosi, vystėsi ekonomika, žemės ūkis, kultūra ir švietimas, gerėjo žmonių gyvenimas. Fotografija tapo perspektyviu amatu, kurio galėjo mokytis kiekvienas kūrybingas, meninių sugebėjimų turintis ir už mokslą galintis susimokėti žmogus. Mažuose miesteliuose gyventojų skaičius negarantavo solidaus uždarbio, tad fotografams tekdavo vykti pagal iškvietimus į gretimus kaimus ar miestelius, o pasiekusieji profesinio meistriškumo tapdavo žinomais, kas garantuodavo ir stabilias pajamas.

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky apie žydų gelbėtojų atminimo įamžinimą

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky apie žydų gelbėtojų atminimo įamžinimą

Rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną vėl žengsime Panerių pasmerktųjų taku. Visi, kurių netekome, turi vardą –  svarbus kiekvienas, kurio gyvybė buvo užgesinta masinių žydų žudynių metu. Praėjus 75 m. metams nuo Vilniaus geto sunaikinimo, tapusio Holokausto Lietuvoje simboliu, prieiname prie išvados, jog dabar lygiai taip pat svarbus kiekvienas, liudijantis Holokausto atmintį.

Netgi demokratijos sąlygomis, pasirinkimas liudyti istorinį teisingumą reikalauja drąsos, išmintingumo, valios ir elementaraus žmogiško sąmoningumo.  Galime tik numanyti, kokiu vertybiniu katalogu pasižymėjo asmenybės, radusios savyje ryžto vaduoti mirčiai pasmerktus žmones: žydų vyrus, moteris ir visiškai bėjėgius karo akivaizdoje žydų vaikus.

Mes, žydų tauta, esame Šoa skausmo paženklinti ir įpareigoti: pamintume protėvių atminimą, jei atleistume tiems, kurie sąmoningai tapo nacių politikos vykdytojais, kurie vis dar neretai pristatomi Lietuvos didvyriais. Tačiau Holokausto patirtimi paveldėjome ir pamatinį supratimą apie neįkainojamą gyvenimo dovaną. negalėdami pamiršti tų, kurie ją iš mūsų atėmė, taip pat nuolat prisimename tuos, kurie ją mums, tarsi antrieji tėvai, iš naujo dovanojo.

Apie 900 lietuvių priėmė lemtingą sprendimą Antrojo pasaulinio karo metais pasipriešinti autorizuotai neapykantai. Jų vienintelis ginklas buvo jų sąžinė, kurios vedinas pasirinkimas išlikti žmogumi lėmė jiems, ne žydams, tapti amžinąja, dvasine, mūsų tautos dalimi. Žodžiais mūsų dėkingumas nenusakomas, neišmatuojamas skaičiais, neaprėpiamas ir neapčiuopiamas, tapęs tarsi šviesuliu Dieviškosios būties netobuloje pilkoje geto ar miško slėptuvės buity. Tai žmonės, kurių dėka atgimėme naujam gyvenimui, susigrąžinome jėgas senam tikėjimui.

Šie drąsūs lietuviai nutiesė amžinus tiltus tarp tautų ir kartų – tapo tikraisiais geros valios ambasadoriais, atstovaujančiais viltį, žmogiškumą ir tikėjimą. Atėjo metas Lietuvai įsivardinti savo tautos didvyrius – jų vardai ir jų istorijos turėtų būti įrašomi į vadovėlius, jų vardais turi būti vadinamos gatvės ir mokyklos, kilti paminklai.

Šiandien, po 28 Nepriklausomybės metų,  švenčiant Valstybingumo šimtmetį,  atminimo ženklas Pasaulio Tautų Teisuoliams papuošė Vilniaus Misionierių sodus, primindamas Valstybės įsipareigojimą prisiminti savo didvyrius.  Lenkiu galvą dėkodama visiems, žinomiems ir nežinomiems žydų gelbėtojams, šiandien dar su mumis esantiems, ir tiems, kuriuos jau pasiglemžė laikas. Ačiū Jums visiems. Mums, žydų tautai, Jūs buvote, esate ir visada būsite.

Netekome Adolfo Bolotino

Netekome Adolfo Bolotino

Su liūdesiu pranešame, kad netekome profesoriaus Adolfo Bolotino – gerbiamo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nario. Dvi kadencijas jis buvo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas.  Fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius, Respublikinės premijos laureatas ir Nusipelnęs Lietuvos dėstytojas, Izraelio ir Niujorko Mokslų akademijų narys. Adolfui Bolotinui buvo 93 metai. Didesnė gyvenimo dalis susijusi su Vilniaus universitetu. Aspirantūra, kandidato,  vėliau ir teorinės ir kvantinės fizikos daktaro  disertacijos apsigynimas. Daugiau nei 250 mokslinių straipsnių ir 20 mokslo daktarų,  kuriuos “išaugino” profesorius Bolotinas. Du vaikai, kuriuos užaugino kartu su žmona. Draugų, kolegų Lietuvos mokslo bendruomenės pagarba.

Skausmo valandą nuoširdžiai užjaučiame A.Bolotino šeimą, artimuosius ir draugus.

Informacija: Velionis bus pašarvotas  sekmadienį Olandų g.

Atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams (tekstas papildytas)

Atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams (tekstas papildytas)

Vilniuje,Tymo kvartale rugsėjo 21d. atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams nacių okupuotoje Lietuvoje pagerbti. Paminklinis akmuo žymi vietą, kurioje iškils paminklas žydų gelbėtojams.

Tai svarbus įvykis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kuri daug metų prašė Vilniaus savivaldybės skirti vietą paminklui, bet savivadybei vis netiko siūloma vieta. Diskusijos dėl paminklo Pasaulio tautų teisuoliams tęsėsi kelerius metus, o atsakingos įstaigos priekaištavo viena kitai.
Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) siūlė paminklą statyti Onos Šimaitės gatvės kaimynystėje – Misionierių ir Maironio gatvių sankirtoje. Vieta labai simboliška, nes į Misionierių vienuolyno kiemą 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, tūkstančiai Vilniaus žydų atvesti paskutinei atrankai, ten nužudyti geto pasipriešinimo dalyviai. 
Tymo kvartale, greta pasaulio teisuolės Onos Šimaitės gatvės pastatytą juodo akmens paminklą su Dovydo žvaigžde ir Gediminaičių stulpais po kelerių metų turėtų pakeisti memorialas žydų gelbėtojams.
Paminklo iniciatorė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ceremonijoje asmeniškai dėkojo jos giminę nuo mirties išgelbėjusioms Žukauskų, Matukevičių, Daugevičių, Lukaševičių šeimoms.
„Yra toks paveikslas, kur žmonės sėdi ant šio kalno. Čia buvo geto vartai, jis buvo likviduotas – žmonės sėdi ir laukia savo likimo. Laimingi – į koncentracijos  stovyklas, nelaimingi – į Panerius. Todėl ši vieta yra labai jaudinanti“, – BNS sakė ji.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad savaitgalį Vilniuje apsilankysiantis popiežus Pranciškus taip pat planuoja stabtelėti prie buvusios geto sienos pasimelsti už nužudytus žydus. 
„Juos žudė naciai, lietuvių talkininkai ir to niekada niekas negali pamiršti. Bet kai yra tragiški įvykiai, išbandymas, atsiranda žmonės, kurie negali su tuo taikstytis, kuriems tiesa, teisingumas svarbiau už savo pačių gyvybes. (…) Tai tarsi pažadas, kad vertybės, svarbesnės už gyvybę, nėra pamirštos“, – apie įsipareigojama pastatyti memorialą ceremonijoje kalbėjo ministras.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius perpasakojo savo prosenelio istoriją, kai šis 1941-aisiais vykdamas pro miestelį vežimu ir išgirdęs pažįstamo žydo pagalbos šauksmą, pravažiavo pro šalį, nes aplink buvo ginkluoti kareiviai.
„Jis pravažiavo puikiai suvokdamas, kad galbūt kitaip ir negalėjo pasielgti, bet tas jausmas jį lydėjo iki gyvenimo galo. Pripažinkime, tokių žmonių Lietuvoje buvo dauguma, kurie galbūt galėjo, bet nepadėjo, arba kurie negalėjo, bet gailisi, kad nepadėjo. Buvo niekšų, kurie prisidėjo prie savo tautiečių žudymo (…), bet buvo ir žmonių, kurie vis dėlto rado būdą, kaip padėti“, – teigė meras.
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis žadėjo, kad jau 2020-aisiais čia iškils naujas memorialas.
„Šie žmonės išgelbėjo mūsų garbę antrojo pasaulio metais, ir tikrai džiugu, kad yra beveik 900 tokių žmonių, kurie prisidėjo savo auka, kad tie žmonės galėtų gyventi ir mes galėtumėme aukštai iškėlę galvą kalbėti apie savo istoriją“, – sakė jis.
Jad Vašem institutas Jeruzalėje Pasaulio tautų teisuolio vardą yra suteikęs daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų. 
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas džiaugėsi, kad popiežiaus atvykimas į Lietuvą sutampa su 75-osiomis Holokausto Lietuvoje metinių minėjimu.
Anot jo, negalime pamiršti mūsų bendrų žaizdų, kaip ir tų, kurie pasižymėjo savo gerumu.
„Šis paminklas teisuoliams, gelbėtojams yra ir lai būna mums kiekvienam priminimas to didžiadvasiškumo, kuris buvo mūsų tarpe, bet kurį mes privalome ir toliau išauginti“, – sakė G. Grušas.
„Linkiu, kad šis paminklas mums visiems būtų priminimas, kad mes turime savyje kasdien ugdyti bendražmogiškumą: krikščionims – krikščioniškomis vertybėmis, žydams – gyventi pagal Toros principus. Bet tai yra tas pats mokymas: mylėti artimą, mylėti Dievą visa širdimi“, – teigė arkivyskupas.
Vilniaus getas buvo sunaikintas 1943 metų rugsėjo 23 dieną.

Ilgai lauktas įvykis sutraukė daug žmonių.Prie paminklinio akmens susirinko žydų bendruomenė, dalyvavo Arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos genocido ir rezistencijos centro vadovė Birutė Burauskaitė, žinomas ir gerbiamas politikas, visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis.

Peticija už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukėlimą

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato.

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Pasirašyti peticiją:

VILNIAUS GETO SUNAIKINIMO 75-ųjų METINIŲ MINĖJIMO RENGINIAI

RUGSĖJO 21
10 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonija LR Prezidentūroje (pagal pakvietimus)

15 val. Atminimo akmens, žyminčio būsimąjį
lietuviams Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtą paminklą atidengimo ceremonija
Misionierių sodai, Maironio g.

RUGSĖJO 22
18 val. Spektaklio „Getas“ premjera
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės pr. 71

 RUGSĖJO 23

10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g. LŽB autobusas išvyksta 13 val.

*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas

18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

 RUGSĖJO 26

*RENGINYS ATŠAUKIAMAS DĖL NUO ORGANIZATORIŲ NEPRIKLAUSANČIŲ APLINKYBIŲ. ATSIPRAŠOME.

[18 val.  Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą  „Apkabinti būtajį kartinį“

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3]

RUGSĖJO 27
18 val.  Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

 RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

SPALIO 4
18.30 val.  „Heroizmas prieš sunaikinimą“
Nechamos Lifšicaitės vardo  ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

INFORMACIJA:
info@lzb.lt
 +370 672 40942

F.Kukliansky: popiežiaus malda Vilniaus gete svarbi ir Holokausto aukoms, ir gelbėtojams

 Popiežius Pranciškus tylią maldą buvusiame Vilniaus žydų gete sukalbės praėjus lygiai 75 metams po jo likvidavimo. Lietuvos žydai sako, kad šis gestas svarbus tiek Holokaustų aukoms, tiek žydus gelbėjusiems krikščionims.

Džiaugiamės, kad popiežius siunčia žinią pasauliui, pagerbdamas žuvusiuosius 75-ųjų geto likvidavimo metinių proga. Tikiuosi, kad jo mintyse bus ir padėka ir žydų gelbėtojams krikščionims“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Mums didelė garbė, kad mus aplanko popiežius, nežiūrint to, kad esame kitos tikybos. Esame šios valstybės piliečiai ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai nepaprastas popiežius. Jis labai demokratiškas ir ryžtingai kovoja prieš smurtą“, – teigė ji. Popiežius Pranciškus geto aukas Rūdninkų skvere pagerbs sekmadienį, rugsėjo 23-ąją. Kaip tik tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Dėl to rugsėjo 23-oji yra minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.

Vilniaus getas nacių okupacijos metais veikė 1941-1943 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

Kauno žydų bendruomenė aktyviai dalyvauja savo miesto renginiuose

Kauno žydų bendruomenė aktyviai dalyvauja savo miesto renginiuose

Pirmojoje rugsėjo mėnesio pusėje Kaune pašėlusiu greičiu skriejo kultūrinių renginių, įdomių susitikimų, švenčių ir miestui svarbių įvykių karuselė, visur suspėti net patiems aktyviausiems ir greičiausiems buvo tiesiog neįmanoma.

Kaune lankėsi ir su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku susitiko naujoji Jungtynių Amerikos Valstijų ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore. Pokalbio metu domėtasi Kauno ir Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis, antisemitizmo apraiškomis.

Kaune vyko kaip visada intensyvi, spalvinga ir įvairialypė Sugiharos savaitė. Šiais metais ji miestui padovanojo ir naują Sakurų parką Nemuno saloje. Iškilmingo ir kartu nuotaikingo bei estetiško jo atidarymo akimirkos nuotraukose.

Tą pačią savaitę atidarytas Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 biuras Laisvės al. Išskirtinis, šiuolaikiškas biuras ir atviras jaunatviškas žingeidus jo kolektyvas laukia visų, norinčių pasidalinti savo idėjomis, užduoti klausimų ar tiesiog pakalbėti aktualiomis temomis. Kaip sakė  “Kaunas 2022” vadovė Virginija Vitkienė: “Labai malonu, kad architektai kultūros sostinės projektą mato kaip šviesų, optimistinį, stebinantį, turintį vaikystės žavesio ir svajonės naivumo – visa tai ir regima interjere.” 

Be abejo, Kauno žydų bendruomenė nepamiršo ir svarbių žydiško kalendoriaus datų ir smagiai bei saldžiai atšventė Roš ha Šana.

LŽB socialinių programų departamentas kviečia

LŽB socialinių programų departamentas rugsėjo 20 d. 18:00 val. kviečia lankomosios priežiūros programos dalyvių artimuosius į susitikimą. 
 
Susitikimo metu LŽB Socialinių programų departamento kolektyvas pristatys socialinio centro veiklą. 
 
Paskaitą apie senėjimo iššūkius skaitys socialinio darbo magistras Paulius Godvadas.
 
Kartu galime daugiau – dalinkimės patirtimi, spręskime iššūkius, tobulėkime. 
Nuoširdžiai Jūsų,
LŽB Socialinių programų departamentas

“Po Dovydo žvaigžde” pasaulinė premjera jau rugsėjo 23 d.

Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos pasaulinė premjera


12 dalių kamerinė simfonija tenorui, klarnetui in B, 2 smuikams, altui, 2 violončelėms ir fortepijonui.

Jau rugsėjo 23 d. „Vaidilos klasikos“ naujojo sezono atidarymą nušvies holokausto laikotarpiui pagerbti skirtas moderniosios klasikos koncertas „Po Dovydo žvaigžde“. Tai įspūdinga ir sukrečianti 12 dalių kamerinė simfonija, kurios kompozitorius Maestro Giedrius Kuprevičius. Žavesio prideda kūrinyje skambanti Haik Vantoura iššifruota antikinė hebrajų melodija bei specialiai šiai simfonijai poetės Violetos Palčinskaitės parašytos eilės. Maestro ir koncerte dalyvausiantys atlikėjai – ansambliai „Lietuvos Jeruzalė“ ir „Amerikos virtuozai“ bei tenoras Rafailas Karpis – siekia pagerbti skaudų visai Lietuvos valstybei istorinį laikotarpį, jautriai ir su pagarba prisiminti kiekvieną holokausto auką, visuomet išlikti socialiai atsakingais, globaliai mąstančiais ir pasaulietiškais žmonėmis.

Atlikėjai:
Rafailas Karpis (tenoras, Lietuva)
Ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ nariai:
Romualdas Taločka (klarnetas, Lietuva)
Borisas Traubas (smuikas, Lietuva)
Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė (altas, Lietuva)
Ansamblis „Amerikos virtuozai“:
Emmanuel Borowsky (smuikas, JAV)
Cecylia Barczyk-Borowsky (violončelė, JAV)
Frances Grace Borowsky (violončelė, JAV)
Elizabeth Borowsky-LeBlanc (fortepijonas, JAV)

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Prezidentės spaudos tarnyba

rugsėjo 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet Lietuvoje minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką. Šios ceremonijos dalyviai yra gyvas ryšys tarp dabarties ir to meto, paženklinto žiaurumu ir ypatingu altruizmu.

 

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

„Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius.

„Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti  J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais  buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą.

„Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Edmundas Jakilaitis 2018 m. rugsėjo 19 d

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su paminklais už Lietuvos laisvę kovojusiems nacių kolaborantams? Dėl šių paminklų Lietuva pastaruoju metu atsidūrė svarbiausios pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Ar asižvelgti į iškilių ir ryškių šalies intelektualų raginimus bei žydų bendruomenės prašymus ir nulupti jų paminklines lentas bei nuversti paminklus? Ar prezidentė turėtų atimti iš jų valstybės apdovanojimus?
Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti – Vilniaus meras nesiryžta lupti Lietuvos gynėjų

 

Australijoje gyvenančių žydų protėvių paieška Panevėžyje

Po pusės metų susirašinėjimo su garbaus amžiaus ponu Stephan Chipkin, kuris gyvena Australijoje Sidnėjaus mieste, rugsėjo 18 dieną įvyko susitikimas Panevėžio žydų bendruomenėje su juo, žmona Lucy ir drauge Rosemary Bloch. Pagal Stephan Chipkin prašymą bendruomenės archyve buvo ieškoma dokumentų, susijusių su jo protėviais Miler (Muler), kurie manomai iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Tokios pavardės Panevėžio žydų archyve iš tiesų buvo rastos: Panevėžio miesto žydų ligoninės senose nuotraukose, 1934 m. balsavusiųjų į miesto tarybą,1938 m. sklypų savininkų sąrašuose. Tačiau tikslių duomenų nustatyti taip ir nepavyko, nes ponas Stephan Chipkin duomenų apie savo protėvių gimimo, santuokos ir mirties datas neturi, o tai labai apsunkino paiešką.

“FUN RUN” BĖGIMAS VILNIUJE

“FUN RUN” BĖGIMAS VILNIUJE

Makabi „FUN RUN“ bėgimą jau kelis metus organizuoja Europos  Makabi  Konfederacija. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Budapešte, Varšuvoje, Belgrade, Los Andžele, viso 25 miestuose. Šis  bėgimas antrą kartą  yra organizuojamas Lietuvoje. Makabi „FUN RUN“ bėgimas yra „Linksmas bėgimas“ palaikantis „Makabi“ judėjimą, kadangi sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi  veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje valstybės  žydai  susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų  bendruomenę.

Š.m.  rugsėjo 16 d.  Vilniuje  Vingio  parke  įvyko  antrasis Lietuvoje “FUN RUN”  bėgimas, kuriame  dalyvavo  Lietuvos  sporto  klubo(LSK) “Makabi” nariai  iš  Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT  gimnazijos  moksleiviai.

  Sveikinimo kalba renginį pradėjo ilgalaikis LSK Makabi prezidentas, Pasaulio Makabi Organizacijos (MWU) Vykdomojo komiteto narys 2018-2022 metams – Semionas Finkelšteinas, kuris pats dalyvavo bėgime. Varžybų dalyvius sveikino specialiai atvykęs į Lietuvą Europos Makabi Konfederacijos (EMC)  pirmininkas, pasaulio Makabi asociacijos vicepirmininkas  Motti Tichauer, kuris kiekvienam varžybų dalyviui įteikė atminimo medalį. Dalyvius šiltai pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė  Faina Kukliansky, sėkmingai bėgusi 1,5 km distanciją. Varžybas stebėjo ir entuziastingai dalyvius palaikė laikinai einanti Kūno kultūros ir sporto departamento (prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) generalinio direktoriaus pareigas Kornelija Tiesnesytė ir Vilniaus Šolomo Atechemo ORT gimnazijos  direktorius Miša Jakobas. „“Žemaitijos Pienas“  atstovė Izraelio rinkai Darija Polovickaja  įteikė Motti Tichauer  dovaną – didelį „Džiugo“ sūrį.

102  sportininkai  rungtyniavo  4-iose  amžiaus  grupėse: jaunučių(iki 15 m), jaunių(16-17 m), suaugusiųjų(18-34m) ir  veteranų( nuo 35m).. Varžybos  buvo  vykdomos  1,5 km  ir 3 km  distancijose  tarp   moterų  ir  vyrų.

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Mindaugas Jackevičius, www.lrt.lt

Lietuvos žydai prašė iki rugsėjo 23 d. nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vilniaus centre esančios bibliotekos. Pirmąjį puslapį Lietuvai ir J. Noreikai praėjusią savaitę skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, karininko klausimą pavadinęs išbandymu Lietuvai.

Tuo metu Lietuvos pusė nežino, kaip reaguoti į užgriuvusį dėmesį. Istorikai tvirtina viską ištyrę: J. Noreika-Generolas Vėtra žydų nežudęs, bet su naciais kolaboravęs. Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirodžiusias publikacijas vadina mėgėjiškomis, kliaujasi Lietuvos istorikais, tačiau ar Vilniaus centre turi kabėti lentelė J. Noreikai, nesako. „Išbandymas Lietuvai: J. Noreika – nacių kolaborantas ar nacionalinis didvyris?“. Taip pavadinta publikacija įtakingame JAV leidinyje.