LŽB sveikina Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos abiturientus ir linki jiems gero kelio!

Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje per abiturientų išleistuves šią savaitę skambėjo sveikinimai,  linkėjimai, muzika ir juokas. Būta liūdesio akimirkų,  jaunuoliai atsisveikina su savo mylima mokykla, klasės draugais, gerais mokytojais, jie išeina į savarankišką kelią. Mokyklos baigimo iškilmės ypatingai graži puošni ir reikšminga šventė vaikams, mokytojams ir tėvams su džiaugsmo ašaromis ir laimės šypsenomis.

Šiemet gimnaziją baigė 18 jaunuolių ir merginų, visiems gimnazijos direktorius Miša Jakobas įteikė brandos atestatus. Pasak vienos geriausių Vilniaus mokyklų vadovo, visi buvo gerai pasirengę egzaminams ir sėkmingai juos išlaikė.

“Išleistuvės – proga pasididžiavimui: mūsų abiturientė Daniela Mindelevič gavo tris aukščiausius įvertinimus po 100 balų! Trys šimtukai yra didelis pasiekimas! Per išleistuvių ceremoniją ji gavo garbingą Vilniaus miesto mero  R. Šimašiaus padėką už gerą mokymąsi. Liepos pabaigoje Daniela dalyvaus geriausių šalies abiturientų pagerbimo iškilmėse, kurias organizuoja Lietuvos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Du aukščiausius įvertinimus – du šimtukus gavo abiturientė Arina Kac.

Penki gimnazistai išlaikė anglų kalbos egzaminą šimtukui. Šeši jaunuoliai gavo aukščiausią įvertinimą -100 už rusų kalbos egzaminą. Trylika abiturientų džiaugėsi šimtuku už valstybinės lietuvių kalbos egzaminą. Be to geri rezultatai pasiekti, išlaikius  matematikos egzaminą. Žinoma, kad tai džiugina, nes tokie pasiekimai yra ne tik vaikų ir jų tėvų nuopelnas, bet ir didelis mūsų mokytojų indėlis,“- dalinosi džiaugsmu gimnazijos direktorius Miša Jakobas.

Dabar abiturientai – ant naujo gyvenimo slenksčio. Kiek jis bus įdomus ir prasmingas, priklausys nuo jų pačių. Kiekvieno laukia studijos aukštojoje mokykloje, darbas ir daugybė planų, kuriuos reikės realizuoti. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linki visiems sėkmės ir geros kloties gyvenimo kelyje!

Mano senelis nebuvo karo su naciais herojus – jis buvo žiaurus kolaborantas

Jonas Noreika “Generolas Vėtra”. Autorės Silvia Foti nuotrauka

Straipsnyje pateikiamas jo autorės Silvia Foti, Jono Noreikos anūkės, vertinimas.
Su straipsnio originalia versija galite susipažinti ČIA

Pažadas, duotas mamai prieš jos mirtį, atvedė  mane prie įrodymų, kad senelis bendradarbiavo su naciais Holokauste.

Prieš aštuoniolika metų mano mirštanti mama paprašė manęs rašyti knygą apie jos tėvą Joną Noreiką, žinomą II Pasaulinio karo herojų, kuris kovojo su komunistais. Būdama operos dainininkė, mano mama aistringai atsidavė kultūrinei misijai ir netgi įgijo literatūros mokslų daktaro laipsnį. Aš kaip žurnalistė sutikau rašyti. Neturėjau supratimo, kad pradėjus projektą, išgyvensiu asmeninę krizę, patirsiu Holokausto neigimą ir oficialų Lietuvos vyriausybės veiksmų pateisinimą.

Išaugus Čikagos Marquette parko kaimynystėje, kurioje gyveno daugiausia lietuvių, atidūrusių už tėvynės ribų – girdėjau, kad mano senelis mirė KGB kaip kankinys, sulaukęs tik 37 metų.

Remiantis šeimos pasakojimu, jis vadovavo sukilimui prieš komunistus ir išvadavo nuo jų šalį tik tam, kad įą užgrobtų vokiečiai. Nacių okupacijos metais jis tapo Lietuvos šiaurės vakarų regiono vadovu. Remiantis šeimos žiniomis, jis kovojo su naciais ir už tai pateko į koncentracijos stovyklą. Jis pabėgo iš šios stovyklos ir grįžo į Vilnių, norėdamas pradėti naują kovą prieš komunistus, bet jį sugavo ir pasodino į KGB kalėjimą, ten kankino. Aš girdėjau, kad jis buvo advokatas, kuris prieš KGB  gynė 11 sukilėlių, buvo pripažintas kaltu, jam įvykdyta mirties bausmė. Senelio slapyvardis -“Generolas Vėtra”. Viskas man atrodė labai romantiška.

Apie tai aš pradėjau rašyti. Mano mama surinko medžiagą, apimančią 3000 puslapių KGB įrašų ; 77 laiškus mano močiutei; pasaką mano mamai, parašytą Štuthofo koncentracijos stovykloje; šeimos narių laiškus apie jo vaikystę; šimtus laikraščių bei žurnalų straipsnių. Pradėjusi savo projektą, po kelių mėnesių nuėjau pas savo senelę, gyvenusią už kelių kvartalų. Ji paprašė manęs nerašyti knygos apie jos vyrą. “Tegu lieka istorijai”, – pašnibždėjo ji. Buvau priblokšta “Bet aš pažadėjau mamai”, – pasakiau. Ji nusisuko į sieną. Aš nepriėmiau jos prašymo, maniau, kad ji suprato kaip svarbu tai buvo mano mamai.

Užuojauta

Liepos 15d. mirė Feofanija Bambiza. (1922 – 2018).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą Aleksandrui Asovskiui  mirus mylimai žmonai.
„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

kaunas.kasvyksta.lt

Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Vilijampolėje pristatytas kauniečio menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų rinkosi svečiai, prisiminta šios vietos istorija. Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Gercas Žakas, “Kaunas Europos sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Į pristatymą atvyko Izraelio ambasadorius Amir Maimon.

„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl būstai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje kalbėjo Izraelio ambasadorius.

Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai.  Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Pasaulio žydų skautų forumo skautais kviečia 12 – 17 metų žydų jaunimą iš visos Lietuvos, į trijų dienų žydų skautų stovykla „Šabas miške“. Kviečiame prisijungti prie žydų skautų judėjimo atgimimo Lietuvoje, tęsti ir puoselėti protėvių tradicijas.

Stovykla vyks 2018 m. rugpjūčio 24 – 26 dienomis. Sodyba „Ąžuolų giria“ , Ukmergės raj. Visa papildoma informacija ir registracija el. paštu: renginiai@lzb.lt

Maloniai kviečiame prasmingai ir įdomiai praleisti laiką,

Sveikinimas

Sveikinimas

Nuoširdžiai sveikiname bendruomenės narę Iriną Belienę su 65-uoju gimtadieniu. Jubiliatė ilgą laiką aktyviai darbavosi LŽB tarybos sudėtyje, ji yra LŽB narės  – Janušo Korčako paramos ir labdaros fondo vadovė.

Gerbiama Irina, linkime  sveikatos, artimųjų meilės ir jėgų, kad galėtumėt pasiekti visko, ko trokšta  širdis!

Mazel Tov !

Kvietimas į paskaitą „JUST IS Samuelio Bako kūryboje“

Maloniai kviečiame į dr. Gary A. Phillipso paskaitą „Just Is Samuelio Bako kūryboje“, kuri vyks liepos 26 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Gary A. Phillipsas – religijos profesorius Wabash koledže Indianoje, JAV. Jau daugiau nei dešimtmetį jis tyrinėja Samuelio Bako kūrybą ir gilius žmogiškuosius klausimus, kuriuos ji kelia. 2018 m. išleista dr. Phillipso knyga „Just Is Samuelio Bako kūryboje“.

Paskaita vyks anglų kalba. Renginio partneris – Vilniaus jidiš institutas.

In memoria. Claude Lanzmann prisiminus

Vilniaus Skalvijos kinoteatre prieš filmo Šoa demonstravimą Claude Lanzmann (dešinėje) pristato Markas Petuchauskas.

Kaip žaibas nutrenkė žinia. Išėjo Claude Lanzmann. Atminty iškilo jo viešnagė Vilniuje. O buvo taip.Vienas pirmųjų stambių tarptautinių meno projektų, kurį surengė mano įkurtas ir vadovaujamas Lietuvos žydų kultūros klubas, buvo 1997 m. Tarptautinės meno dienos, skirtos Vilniaus geto teatro įkūrimo 55-sioms metinėms.

Dalyvauti Tarptautinėse dienose pakviečiau Izraelio rašytoją Joshua Sobolį, plačiai žinomą savo pjese „Getas“ (apie Vilniaus geto teatrą), kurią rašė, niekada nebuvęs Lietuvoje. Pirmąkart atvykęs mano kvietimu į Vilnių, jis turėjo progos pakilti į savo aprašyto teatro sceną, kad papasakotų, kaip kūrė savo pjesę. Buvusioje Geto teatro salėje ir įvyko jam skirtų Dienų atidarymo vakaras.

Į sceną pakilo ir garsus kino režisierius iš Prancūzijos Claude Lanzmann, pasaulinę šlovę pelniusio filmo „Shoah“ autorius. Pakviečiau jį kartu su jau žinoma Vilniuje mano pažįstama prancūzų režisiere Brigite Jaque. Malonu buvo išgirsti Lanzmann, apskritai nelinkusio nieko perdaug girti, šiltus žodžius apie mano darbą rengiant Dienas, apie jų reikšmę prikeliant ryškius Shoah puslapius.

Filmo „Shoah“ kelionė į Vilnių vyko sunkiai. Net pats filmo egzemplioriaus pervežimas per sieną anuomet reikalavo visokių leidimų, derinimų. (Anuomet tai buvo juostinis filmas, kuris vos tilpo į keliolika didelių ir pakankamai sunkių dėžių, kas komplikavo jų gabenimą lėktuvu). Čia pagelbėjo Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Patrick Donabedian. Nuostabiai veiklus ir draugiškas žmogus, su kuriuo jau man buvo tekę sėkmingai bendradarbiauti. Pasinaudojęs diplomatinio pašto galimybėmis jis atskraidino filmą, o pasibaigus meno dienoms, grąžino į Paryžių.

Paneriuose

Lanzmann papasakojo, kad rinkdamas medžiagą filmui „Shoah“, jis norėjo atvykti į Vilnių, tačiau sovietų valdžia režisieriaus neįsileido. Todėl filme neatsirado Panerių ir Devintojo forto vaizdų. Pirmąkart Panerius Claude Lanzmann kartu su Joshua Sobol aplankė per Geto teatro minėjimą.

Džiaugiausi, kad pavyko surengti „Shoah“ premjerą Lietuvoje. Buvau iš tikro laimingas, pristatydamas Lanzmann mūsų klubo lankytojams.

Claude Lanzmann – sukrečianti asmenybė. Filosofas, žurnalistas, režisierius, buvęs Pasipriešinimo kovotojas. Nepaprastai drąsus, stulbinančiai bekompromisinis žmogus ir menininkas. Jo kraštutinis kategoriškumas – kuriuo galėjau įsitikinti ir savo „kailiu“, tai savo įsitikinimų tvirtumo ir versus nuolatinių skaudžių konfliktų šaltinis. Filosofo Jean-Paul Sartre bičiulis, bendradarbiavęs jo žurnale „Les Temps Modernes“, kuriuo direktoriumi pats vėliau tapo.

Užuojauta

Liepos 14 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė. Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako 70 metų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu reiškia gilią užuojautą Vidmantės Jasukaitytės vaikams, netekus mylimos mamos. Mes, žydų bendruomenė prisimename velionės sukurtą ir įgyvendintą drauge su menininkais muzikinę poetinę instaliaciją “Subačiaus gatvė. Getas”, V. Jasukaitytės poezijos pagrindu. Tai buvo 2015 metų rugsėjo 24 d. vakare Vilniaus senamiestyje poetinė instaliacija užbaigė savaitę trukusį žuvusiųjų pagerbimo renginių ciklą, skirtą žydų genocido aukų atminimui. Tai buvo emocijų kupinas Holokausto aukų minėjimas.

Vilniuje yra daug vietų, menančių  žydų Holokausto tragediją, rašytoja pasirinko Subačiaus gatvę, ji  apie Holokaustą kalbėjo šiuolaikine meno kalba. Į vieną visumą buvo sujungtas žodis, muzika ir vaizdas. Viskas buvo atliekama gyvai skvere prie HKP namų, įspūdingai ant jų sienų projektuojant archyvus, jaudinančius dokumentinius kadrus ir video vaizdus. Aktoriai skaitė eiles ir čia nuo žūties besislapsčiusių žydų atsiminimus, skambėjo Žeraldo Povilaičio oratorija  „Balsai iš po žemių“.

Vidmantė Jasukaitytė pastatymą stebėjo tarp žiūrovų, po spektaklio ji kalbėjo apie ateities planus, ką ketina rašyti… Šiandien netekus talentingos rašytojos ir politikės, sakome: tebūnie Jums lengva Lietuvos žemė.

Užuojauta

Šiaulių krašto bendruomenė

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame LŽB pirmininkės sekretoriato vadovę Moniką  Antanaitytę ir jos artimuosius.

 

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia bendruomenės pirmininkės sekretoriato vadovę Moniką Antanaitytę dėl brangaus tėvelio Vito mirties. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jos mamytei Violetai  ir broliui Martynui, artimiesiems. Šią sunkią netekties valandą linkime šeimai paguodos ir dvasios stiprybės.

Apie šventes Vilniaus choralinėje sinagogoje

Pastaruoju metu Vilniaus choralinėje sinagogoje pastebima daugiau įvairių įvykių. Šalia kasdieninių maldų ir “Kolel Tora” užsiėmimų, seminarų, tradicinių judėjų švenčių, Šabatų ir kidušų su gausiais svečiais iš įvairiausių pasaulio šalių, moterų klubo veiklos – auga poreikis tradiciniams judėjų ritualams.

Galime pasidžiaugti, kad šais metais sinagogoje buvo atliktos 2 Brit milia, 3 berniukamas surengtas Bar micvos  ritualas, nauja šeima sutvirtino santuoką  jautria  Chupos ceremonija.

Džiugu, kad praėjusią savaitę 2 Bar micvas šventė šeimos iš JAV. Nors berniukai gimė JAV, bet šeimų šaknys yra Lietuvoje. Šia iškilminga proga atvyko net 17 šeimos narių ir artimųjų grupė.

Berniukai buvo labai gerai parengti Toros skaitymui. Jų padėkos tėvams ir tėvų pasakojimai apie meilę savo vaikams, jų brendimo istorijas sujaudino visus sukviestus į šventę šeimos svečius.

“Lietuvos žydai džiaugiasi, kad šios judėjų ilgametės tradicijos atgimsta ir tęsiasi,- sako Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, pripažindamas, jog tai didelis rabino Krinskio ir rebecen Dinos nuopelnai, kurie dirba atsakingai, su meile.

Jau kelerius metus tęsiasi sinagogos remontas. Svarbiausias darbams keliamas reikalavimas– autentiškumo išsaugojimas,  ypač patrauklus užsienio ir Lietuvos žydams. Jie džiaugiasi, kad sinagoga atrodo “vi amol” (kaip anksčiau)…

Čia publikuojamos kelios nuotraukos iš Eitano ir Natano (JAV) Bar micvos.

Klodas Lancmanas: “Aš neturėjau laiko šlykštėtis naciais”

Prancūzijos kino režisierius, dokumentinio filmo “Shoah” autorius Claude Lanzmann ( toliau Klodas Lancmanas) mirė Paryžiuje eidamas 93 metus. Prieš porą metų „Lechaim“ žurnalistas Aleksandras Fišmanas  susitiko su režisieriumi jo Paryžiaus apartamentuose. Publikuojame sutrumpintą interviu.

Tarp daugelio knygų jo bute Paryžiuje dokumentinio režisieriaus buto Klodo Lancmano lentynoje yra Aušvico fotografija. Nuotraukoje parašas: “Claude Lanzmann. Izraelio oro pajėgos danguje virš Aušvico. Prisiminti ir niekada nepamiršti. Pasitikėkime tik savimi. Žydų tautos ir Izraelio valstybės vardu, pasirašo Škedi,  Izraelio karinių oro pajėgų vadas “.

Katastrofa padalino Lancmao  gyvenimą į dvi dalis – prieš “Šoa”, t.y. iki filmavimo apie “Šoa” , sukurtas filmas trunka 9 valandas ir po. “Iki” buvo prieškario Prancūzijoje, vaikystė ir dalyvavimas pasipriešinime, jo draugystė su garsiuoju filosofu Jean-Paul Sartre, meilės romanas su ne mažiau garsia rašytoja Simone de Beauvoir, dvi santuokos. “Po” buvo tik “Šoa”.

Gyvenimas, žinoma, tęsėsi toliau: trečioji santuoka, antras vaikas, vyriausiojo redaktoriaus pareigos žurnale, kurį  įsteigė  Jean-Paul Sartre “Les Temps Modernes“ … Bet 12 metų filmavimo apie šešių milijonų žydų nužudymą reiškė ne tik kilometrus filmavimo juostos. Jau daugiau nei 30 metų jis atkakliai bandė pasakoti pasauliui tiesą apie Holokaustą, apie mirtį, apie žudikus ir jų aukas. Lancmanas montavo nufilmuotą medžiagą ir filmavo toliau naujus kadrus.  Net ir būdamas 90 metų, jis gyveno paskendęs darbuose.

Pradėti Didžiosios sinagogos moksliniai kasinėjimai 2018

Buvusioje  Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje mokslinių kasinėjimų ekspedicija tęsia memorialinio projekto išsaugojimo tyrimus. Nuotraukoje – Archeologinių tyrimų grupės narys Dr. Richardas Freundas  ir jo bendradarbė, profesorė iš Hartfordo universiteto, taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su anūkais.

Mūrinė Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. Iki Holokausto ji buvo Vilniaus miesto žydų gyvenimo centras, kuris garsėjo pasaulyje. Didžiąją sinagogą sudarė12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), kur melstąsi ir studijuota Tora, bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Šulhoyf. Tai buvo tarsi siaurų praėjimų labirintas. Į kairę nuo Šulhoyfo vartų stovėjo Gaono maldų namas, pastatytas dar jam gyvam esant 1758m.

1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga liko be stogo, pats pastatas išliko,  bet 1956m. nuspręsta toje vietoje statyti naujus namus. 1955–1957 m. pastatų liekanos visiškai susprogdintos, o toje vietoje 1964 m. pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis, tebestovintis iki šiol.

Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovas Dr. Jonas Seligmanas. Tyrimai pradėti dar 2011m. 2018 m. kasinėjimų tikslas – toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas ir patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną. Kasinėjimus moksliniais tikslais vykdo  Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos VšI „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ iš Izraelio ir JAV. Tyrimai finansuojami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus artėjantį ganytojišką ir valstybinį vizitą į Lietuvą kaip svarbų pripažinimo gestą, istorinės reikšmės įvykį šiais metais valstybingumo šimtmetį mininčiai mūsų Tėvynei.

Popiežiaus vizito diena sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena, rugsėjo 23-iąja. Prieš 75-metus tą dieną buvo galutinai sunaikintas Vilniaus getas –  vyrai, moterys, vaikai, seneliai išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje arba sušaudyti Panerių miške.  Vilniaus geto sunaikinimas –  Lietuvoje vykusio Holokausto simbolis. Tai buvo tragedija, atėmusi ne tik tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvybę, bet ir sužlugdžiusi didžiulį visuomenės intelektualinį potencialą, atėmusi svarbią dalį mūsų valstybės identiteto.

Lietuvos žydų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir Pasaulio žydų bei katalikų bendruomenių ir organizacijų lyderius prašydama kartu pakviesti Popiežių 2018 m. rugsėjo 23 d. Panerių masinių žydų žudynių vietoje pasimelsti už Holokausto metu prarastas gyvybes ir už lietuvius Pasaulio Tautų Teisuolius, atminti nekaltai žuvusius ir pasmerkti žudžiusius.

Italijos žydų bendruomenių asociacijos pirmininkė Noemi Di Segni keipėsi į Popiežių Pranciškų prašydama pagerbti Holokausto aukų atminimą vizito Lietuvoje rugsėjo 23-iają metu.

Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Birželio mėn. Lietuvoje lankėsi organizacijos Yad Ruth atstovai Barbara ir Dieter Maier iš Hamburgo. Lietuvos žydų bendruomenių ir Yad Ruth bičiulystė užsimezge 1994 m. Šios organizacijos nariai yra tikri Izraelio patriotai, entuziastingai jį palaikantys, besidomintys žydų kultūra, istorija, studijuojantys hebrajų kalbą ir religinius tekstus.
Yad Ruth idėja gimė iš asmeninių susitikimų su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis Izraelyje 1980-aisiais metais. 1994 m. buvo įkurta asociacija, leidžianti labiau įgalinti ir išplėsti organizacijos teikiamą finansinę paramą ir kitas veiklas. Yad Ruth reiškia “Rutos ranka” arba “Rutos atminimui”, abi šios reikšmes atskleidžia organizacijos veiklą ir tikslus, kurie ypač yra orientuoti į Holokaustą išgyvenusius žmones ir sunkiai besiverčiančius žyduss. Organizaijos nariai sako, kad būdami pokario kartos vokiečiais, jie jaučia ypatingą atsakomybę dėl žydų tautos gerovės ir Izraelio valstybės. Vienu iš pagrindinių savo tikslų jie laiko kovą su antisemitizmu Vokietijoje, teikiant informaciją ir šviečiant visuomenę.
Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Vaidotas Žukas, Bernardinai.lt

Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti… Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.

Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems!

Alantos sinagoga yra viena iš kelių išlikusių Lietuvoje medinių sinagogų – nesugriauta, nesudeginta, bet iki šiol nesutvarkyta, nerestauruota. Sovietmečiu čia buvo grūdų, trašų sandėlis. Apipuvusios sinagogos sienos ir dar karo metu sušaudytas skardinis stogas iki šiol liudija ne tik apie Holokaustą, bet ir tebesitęsiantį atsainų požiūrį į žydų religinį ir istorinį paveldą Lietuvoje.

Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.

Žydų ir jų gelbėtojų išdidintų fotoportretų pagaminimą parėmė prof. Irena Veisaitė, Leonidas Donskis (1962-2016), Stasys Žvinys, Vladas Pusvaškis, Aidonas Užubalis, Valentinas Stundys, Eleonora Žukienė (1926-2017), Dalia Leinartė, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Audronė Žukaitytė, Oskaras Koršunovas, Donatas Ivanauskas, Evaldas Drąsutis, Vilnė Kneižienė. Šie archyviniai fotoportretai prieš porą metų dalyvavo Molėtų krašto žydų atminimo eisenoje (2016 08 29), kadrai paimti iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta/people, history, nature“ (Vaidotas Žukas, 2012, Savas takas).

Vaidoto Žuko nuotraukos

Alantos sinagoga su Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija bus atverta nuo 2018 birželio 10 d. Veiks iki spalio mėnesio.

lzb.lt  PAPILDYMAS

Alantos sinagoga priklauso LŽB, šiemet numatoma GVF ir KPD lėšomis atlikti pastato tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą.  Norintys apžiūrėti parodą turėtų kreiptis į Alantos seniūną Aidoną Užubalį, tel. +370 652 16106.

KVIETIMAS

Kauno žydų bendruomenė ir Kauno „Kiemo“ galerijos menininkai

Kviečia Jus dalyvauti projekto „Degantys akmenys“,

skirto Vilijampolės žydų geto (1941-1944) atminimui,

atidarymo renginyje, vyksiančiame

2018 m. liepos mėn. 15 dieną 13.00 val.,

 Kaune, A. Kriščiukaičio g. 21.

„Jūs stovite prie Vilijampolės žydų geto, veikusio 1941-1944 metais, vartų. Toliau, už jų, plytėjo mirties teritorija. Stilizuoti akmenys mozaikoje įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą –  kol saulė leisis ir tekės, gete gyvybės netekusių, tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, atminimas, išliks mūsų ir ateities kartų atmintyje. Apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ simbolizuoja lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti. Spalvoti debesys praplaukdami primena apie bėgantį laiką, ir, nepaisant įvykusios čia tragedijos masto, viltį, bei primena apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę, kad tragedija nepasikartos.

„Degantys akmenys“ autorius Vytenis Jakas. 2018 m.

Projektas finansuotas Kauno m. savivaldybės lėšomis

Atidarymo renginys finansuotas GVF lėšomis