Verslas su Iranu – branduolinio monstro maitinimas

Verslas su Iranu – branduolinio monstro maitinimas

Amir Maimon, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje, DELFI.lt

Irano susitarimas, iš kurio pasitraukė JAV, nebuvo veiksminga Irano atgrasymo nuo branduolinės programos priemonė. Bet dėl visuotinių sankcijų Vakaruose turi būti susitarta kuo greičiau, kitu atveju pasekmės – tragiškos visam pasauliui.

Irano čiuptuvai siekia žymiai toliau nei Artimieji Rytai. Pastarosiomis savaitėmis saugumo pajėgos keliose Europos šalyse sulaikė Irano atstovus, kurie planavo teroro išpuolius Europos žemėje. Pažangios režimo technologijos sujungtos su finansiniu ir agentų rėmimu visame pasaulyje, sustiprina pasaulinę grėsmę, kurią Irano režimas kelia esminėms Vakarų laisvėms ir vertybėms.

Užuojauta

Lapkričio 19d. mirė Riva Feigina (1928 – 2018). Skausmo dieną
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai reiškia užuojautą vaikams ir artimiesiems.

Geto patirtys Avromo Suckeverio memuaruose

Danielė Ūselytė, Bernardinai.lt

Avromas Suckeveris (1913-2010) – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose[1] Iš Vilniaus geto[2] liudija autentiškas savo patirtis.

Šie tekstai parašyti iškart po tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių ir 1946 m. buvo išleisti Maskvoje. Dėl šios priežasties toks memuarinis pasakojimas tampa istoriją liudijančiu šaltiniu, kuris išryškina autoriaus sąmonėje esančius vis dar gyvus įspūdžius. Netiesiogiai, per tam tikras situacijas, netgi ironizuojant, perteikiamos nuotaikos ir būsenos – neviltis, baimė, pažeminimas, tačiau ir begalinis noras išlikti, kovoti iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Pasipriešinimas remiasi intensyvia kūryba ribinėje situacijoje, tikint jos galia įtvirtinti žmogiškąją egzistenciją ir tuo būdu yra grindžiamas istorinis naratyvas, kuriame skleidžiasi poezijos rašymo galimybės tragišku momentu.

Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams

Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams

Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos minėjime pademonstruotas nuoširdus išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams.

Penktadienį, lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą minima Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys. Šventės metu Ministras Pirmininkas ir Departamento direktorė Vida Montvydaitė apdovanojo ir pagerbė asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo Lietuvoje.

Premjeras Saulius Skvernelis pagarbiai kalbėdamas apie Lietuvos tautines mažumas prisiminė joms padarytas skriaudas Antrojo pasaulinio karo metais, kurias žmonės patyrė vien už tai, kad naciams ir jų bendrininkams neįtiko tautybė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė pervadinti Tautinių mažumų departamentą į Tautinių bendrijų departamentą, nes šis pavadinimas aiškiau įvardina departamento tikslus.

Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, graikų draugijos ,,Patrida“ narys Nikolaj Medvedev ir Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro direktorė sesuo Daiva Tumasonytė.

Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman, Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys Romuald Špakovski, Stanislavo Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro pirmininkė-direktorė Apolonia Skakovska, Tautinių bendrijų tarybos narė, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Lidia Trigub, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Sliesareva, Druskininkų baltarusių kultūros draugijos „Spačyna“ pirmininkė Valentina Ivanovskaja, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas profesorius Hendryk Malevski, Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ pirmininkė Elena Suodienė, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos atsakingoji sekretorė Tatjana Michniova, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, Visagino ukrainiečių draugijos pirmininkė Svetlana Čertkova

Renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Prezidentūros, Seimo, užsienio reikalų ir kultūros ministerijų atstovai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė, Ukrainos ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi ir kiti ambasados atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje Ministras patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas ponas Grzegorz Marek Poznanski.

 

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume pristatyta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ . Visi parodos eksponatai ir sienų dizaino elementai – iš Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos kolekcijos.


Vilniaus krašto žydų bendruomenės nariai vieni pirmųjų apžiūrėjo parodą, kurią jiems maloniai pristatė Lara Lempertienė, humanitarinių mokslų daktarė, Judaikos centro vadovė. Ji papasakojo apie tarpukario Lietuvos žydų socialinį gyvenimą, modernųjį meną, literatūrą, žydų knygas ir skaitymo kultūrą, leidybą, mediciną.

Parodos ekspozicijoje išties pristatytas turtingas ir įvairiaspalvis visos Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu su socialine rūpyba ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Paroda įdomi, suteikianti naujų žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą.

Dėkojame Larai už įdomų pasakojimą, patirtus įspūdžius, sužinotas naujienas ir kviečiame visus, kuriems rūpi žydų istorija, aplankyti šią parodą.  Vilniaus krašto žydų bendruomenė padovanojo Judaikos institutui G. Talo fotografiją, joje – Vilniaus senamiestyje žaidžiantys vaikai, fotografuota,  9-ojo deš. pradžioje. Nuotraukose apsilankymo akimirkos.