#PiešiuLaisvę

#PiešiuLaisvę

Sausio 13 d. išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė vaikus ir jaunimą nupiešti neužmirštuolės žiedą, taip prisimenant bei pagerbiant gynusius mūsų laisvę ir išsaugojusius šalies nepriklausomybę. Dėkojame Kauno žydų bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei, Šiaulių krašto žydų bendruomenei, Žydų bendruomenei “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” , Klaipėdos žydų bendruomenei ir vaikams – Bernardui, Arianai, Vincui, Danieliui, Kajui, Luizai, Daniel, Tėjai, Sofijai, Luisai, Emiliui, Anitai, Polinai, Augustinui, Elizai, mažąjai Beatryčei, Dianai, Zojai, Adomui, Arnui, Soniai, Natanui, Liukai, Dianai, Vladikui, Zlatai, Nikolei, Marijai, Norai, Dovui, Meirai,  Lizai Markui ir visiems!

Dalinamės Jūsų piešiniais!

 

 

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Tankai prie LRT. P.Lileikio nuotrauka

Aleksandra Jacovskytė – scenografė, fotomenininkė, grafikė

Aleksandrą mes dažniau vadinam Šura, kuri čia  prisimena 1991m. sausio dienas.  Ji gyvena Vilniaus centre, todėl tuo įtemptu laikotarpiu pas ją rinkdavosi draugai, su jais tą baisią naktį ji sekė įvykius per LRT TV.

,,Mačiau ir iki šiol prisimenu paskutinius kadrus, kai į TV įsiveržė sovietų kareiviai, vaizdas nutrūko, stojo tamsa… Jausmas buvo šlykštus,- prisimena Šura. Ar buvo baisu? Jaučiau tą patį, ką ir visi. Aš netikėjau, kad tas tarybinis marazmas grįš, Lietuvos žmonės jau buvo kitokie, jie pajuto laisvę, todėl grįžti nebūtų įmanoma, jau buvo neįsivaizduojama pritarti Tarybų sąjungos valdžios veiksmams, ką jie išdarinėjo, – man tai buvo visiškai aišku. Net po kelių mėnesių prasidėjus pučui, sakiau sau : ne, negali šito būti…”

 

 Parlamento gynėjai Foto: KAM archyvas, Tadas Dambrauskas

 

Algirdas Malcas – Žydų bendruomenės “Vilnius-Lietuvos Jeruzalė” vadovas

Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

DELFI.lt

Užsisakyti iš anksto, dosniai sumokėti, skaitmenizuoti paskirstymą ir užtikrinti tiekimą net į atokiausius šalies kampelius – štai kaip Izraeliui pavyko tapti vakcinavimo nuo COVID-19 lyderiu: vos per dvi savaites šalis sugebėjo paskiepyti daugiau nei 15 proc. iš 9,3 mln. šalies gyventojų, skelbia „Reuters“.

Pirmasis teisingas Izraelio sprendimas buvo nepagailėti lėšų pirmosioms vakcinoms. Šalies valdžia viešai neatskleidžia, kiek sumokėjo už JAV bendrovės „Pfizer“ ir partnerių iš Vokietijos „BionTech“ sukurtus skiepus. Vienas anonimu panoręs išlikti šaltinis teigia, kad ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė už „vieną vakcinos dozę moka 30 dolerių, o tai kone dvigubai daugiau nei kitos šalys“. „Pfizer“ išplatintame pareiškime teigiama, kad bendradarbiaudama su Izraeliu farmacijos bendrovė „taiko kainos formulę, paremtą vakcinos kiekiu ir pristatymo terminais“, tačiau daugiau detalių atskleisti nepanoro. Be to, Izraelis farmacijos bendrovėms pasiūlė greito populiacijos vakcinavimo modelį, kuris galėtų pasitarnauti kaip šablonas, taikytinas ir kitoms šalims: stebėtinai sėkmingi nedidelės valstybės su universalia sveikatos priežiūros sistema, centralizuota pacientų duomenų baze ir technologinėmis galimybėmis užtikrinti skaitmenizuotą platinimo tinklą rezultatai.

Izraelio sveikatos ministras Yuli Edelsteinas sako, kad ekonomikos kontekste net ir didesnė suma už vakcinas yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kurios neabejotinai atsipirks.

Kviečiame solidarizuotis akcijoje  #PiešiuLaisvę

Kviečiame solidarizuotis akcijoje #PiešiuLaisvę

Gerbiami Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lyderiai, nariai, draugai, bičiuliai,

artėja Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, minėsime kruvinų sausio įvykių 30-ąsias metines.

1991 metais šią dieną įvyko taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus reikšmingus objektus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vaikus ir jaunimą skirti šią dieną istorijos pažinimui ir solidariai su Lietuvos visuomene įsisegti Neužmirštuolės ženkliukus. Prašome nupiešti neužmirštuolę ir atsiųsti kokybišką jos fotografiją stambiu planu arba laikant piešinį rankose.

Po savo darbu prašome parašyti autoriaus vardą ir amžių bei miestą. Taip pat prašome parašyti trumpą atsakymą į klausimą „Ką man reiškia laisvė?”

Nufotografuokite savo darbą ir siųskite. Labai lauksime jūsų fotografijų iki Sausio 11 d. 12 val. Siųskite e-paštu projects@lzb.lt

Neužmirštuolės šablonas (ne) kūrybiškiems  http://bit.ly/3pZ8kAk

Gautus vaizdinius sudėsime į vieną didelį plakatą, kurį viešinsime sausio 13 d. ryte Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės informaciniuose kanaluose.

Akciją galėsite sekti socialiniuose tinkluose #PiešiuLaisvę

Taip pat Sausio 13 d. ryte bendruomenių languose, žydų istorinio paveldo objektų languose uždekime atminimo žvakes už laisvę!

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2021 m. sausio 9 d. eidama 81 metus, mirė ilgametė bendruomenės narė Dora Abromsonienė. Nuoširdžią užuojautą reiškiame šeimai ir artimiesiems.

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

IHRA ANTISEMITIZMO APIBRĖŽIMO PRAKTINIO NAUDOJIMO VADOVAS

Kova su antisemitizmu: Komisija ir Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas išleido IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovą.2021 m. Sausio 8 d. – buvo paskelbtas IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovas. Šį dokumentą užsakė Europos Komisija ir paskelbė kartu su Tarptautiniu Holokausto atminimo aljansu, šį projektą rėmė Vokietija, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Taryboje. Nors IHRA veikiantis antisemitizmo apibrėžimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis tapo plačiai naudojamu įrankiu visame pasaulyje. Jis suteikia žinių, šviečia žmones apie antisemitizmą,  moko atpažinti kaip kovoti su jo apraiškomis.

Remiantis išsamiais tyrimais, kuriuos atliko Federalinė antisemitizmo tyrimų ir informacijos departamentų asociacija (Bundesverband RIAS), vadove pateikiama tarptautinių organizacijų, nacionalinių administracijų, pilietinės visuomenės ir žydų bendruomenių iš visos Europos gerosios patirties apžvalga. 35 gerosios praktikos pavyzdžiai nuo teisėsaugos mokymų iki įvykių registravimo ir pranešimo. Be to, leidinyje yra aprašomi 22 antisemitizmo atvejai Europoje, kurie pabrėžia IHRA darbinio antisemitizmo apibrėžimo svarbą, vertinant antisemitizmo apraiškas. Šiais metais Komisija planuoja priimti išsamią ES kovos su antisemitizmu strategiją. Pirmininko pavaduotojas Schinas sakė:

Citata
„Mes turime kovoti su antisemitizmu, kai tik su juo susiduriame. Žydų gyvenimas – mūsų visuomenės dalis ir mes esame pasiryžę jį apsaugoti. Šis naujas vadovas palengvina visų įsipareigojimų vykdymą. Tai atsako į mūsų valstybių narių prašymus geriau dalytis žiniomis apie IHRA apibrėžimo naudojimą. Vadovas taps dar viena vertinga priemone valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinti svarbią Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu “.

NUORODOS

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulinis žydų kongresas gedi mirus Emil Kalo ז”ל, garsaus Bulgarijos žydų bendruomenės lyderio, kuris beveik 20 metų ėjo Bulgarijos žydų organizacijos „Shalom“ prezidento pareigas.

„Emilis gimė netrukus po karo, tuo metu, kai Bulgarijos žydų gyventojai buvo pavargę kovoti dėl  migracijos į Izraelį. Žlugus komunistiniam režimui, jis buvo vienas iš tų, kurie atsakingai kovojo už naujos gyvybės įkvėpimą apmirusiai bendruomenei “, – sakė WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis. „Jis buvo žinomas rašytojas, kuris dalyvavo ir Bulgarijos politikoje, Emilio gyvenimas simbolizavo pagarbą ir meilę, kurią Bulgarijos žydai jaučia savo gimtajam kraštui, juk Bulgarijos žydų reintegraciją į žydų pasaulį buvo nutraukta dviem kartoms.

Tebūnie jo atmintis palaiminta ir įkvepianti ateities kartas “.

70 metų Kalo, dešimtmečius aktyviai dirbo WJC, 2013 m. buvo išrinktas vykdomojo komiteto nariu, jis iki jo mirties dirbo WJC biudžeto ir finansų komisijoje.

Dabartinis „Shalom“ prezidentas Alekas Oskaras sakė, kad „Emilio Kalo indėlis į postkomunistinės Bulgarijos žydų atgimimą, jo pirmininkavimo bendruomenei metu visada bus prisimenamas su pagarba“.

Užuojauta

Užuojauta

Reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą poetei Elenai Suodienei dėl mylimos mamos netekties.

Mama Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė – kaunietė( 1933 – 2021) – habilituota biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja.

Užjaučiame visus artimuosius.

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Riaušininkai susirinko prie JAV Kapitolijaus pastato.

2021 m. Sausio 7 d. – Niujorkas

Sausio 6 d. prezidento D.Trumpo įkvėptų ir kurstomų lojalistų puolimas prieš JAV Kapitolijų nebuvo politinis protestas. Tai buvo asmenų, kai kurių ginkluotų karinio stiliaus ginklais, maištas, jie tikėjo ir turėjo pagrindo manyti, kad vykdo aukščiausių tautos pareigūnų ir dešimčių kitų išrinktų pareigūnų nurodymus „sustabdyti vagystę“.

AJC (Amerikos žydų komitetas)   buvo pasibaisėjęs,  sausio 6-osios įvykiu. Nuliūdino tai, kad Amerikos demokratijai bandyta nuplėšti garbę, maištininkai organizavo kraujo praliejimą, chaosą ir negarbę. Tie, kurie įvykdė nusikaltimus, turi už tai atsakyti – taip pat ir tie, kurie skatino ir tikėjosi jais pasinaudoti.

Kol Amerika apmąsto šį gėdingą epizodą, AJC ragina pripažinti šias tiesas:

Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

DELFI.lt

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras; Gabi Ashkenazi, Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministras

„Atpirkimo tikslas yra išgelbėti tiesą“, – sakė Vilniaus Gaonas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, vienas žymiausių pasaulyje Toros ir Talmudo aiškintojų, savo darbais padaręs įtaką religiniam ir kultūriniam Lietuvos žydų savitumui. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas 300-ąsias šio pasaulinio lygmens mąstytojo gimimo metines, 2020-uosius paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

2020-ieji buvo dedikuoti itin turtingai 700 metų besitęsiančiai žydų istorijai Lietuvoje. Nepakartojami lietuviški štetlai išaugino ne tik daug religinių autoritetų ir išminčių, bet ir visame pasaulyje žinomų žydų menininkų. Po Lietuvos dangumi išsiskleidė tapytojo Marko Šagalo kūrybinis talentas. Prisiminimai apie Lietuvą gyvi šiuolaikinio Izraelio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūryboje, įkvėpė apmąstyti egzistencijos paslaptis Emanuelį Leviną, suteikė nostalgiško skambesio Lėjos Goldberg eilėraščiams. Minėdami išskirtinę Lietuvos žydų istoriją, prisimename ir baisią Holokausto tragediją. Visi kartu privalome įsipareigoti niekada jos nepamiršti, sąžiningai ir objektyviai įvertinti bendrą savo praeitį, kad ir kokia ji būtų skausminga.

Utenoje pristatyta Chaimo Kurickio atsiminimų knyga „Išgyventi ir papasakoti“ (papildyta)

Utenoje pristatyta Chaimo Kurickio atsiminimų knyga „Išgyventi ir papasakoti“ (papildyta)

Chaimas Kurickis gimė 1921 m. Utenoje. 1941 m. birželį artinantis vokiečių kariuomenei, Ch. Kurickis su mama traukėsi į Rytus, tačiau Daugpilyje, Latvijoje, buvo suimti, atskirti ir įkalinti – motina gete, o jis – kalėjime.

Daugpilio Tvirtovėje – žydų gete Chaimui teko praleisti didžiąją dalį karo metų. Tvirtovė –  vienintelis Rytų Europos XIX amž. pradžios pavyzdys.

Knygos herojus pabuvojo ir gete, ir keliose koncentracijos stovyklose, kur kovojo už išlikimą iki pat 1945 m. gegužės 5 d., kai buvo išlaisvintas Vokietijoje. Savo atsiminimus ir išgyvenimus Ch. Kurickis sudėjo į šią knygą kartu su keliais eilėraščiais.