Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudo tradicija – tai žydiškumas ir tapatybė. Kartą per metus LŽB organizuoja tradicinį Limudą, kad tris dienas bendruomenės nariai pabūtų kartu, uždegtų Šabo žvakes, išklausytų daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Šiemet jau 30 metų, kai atsikūrė Lietuvos žydų bendruomenė.

Žana Skudovičienė, LŽB programų direktorė, organizavusi daug Limudų, sako, kad ilgametė tradicija – tai darbas, reikalaujantis daug energijos, jėgų ir sumanumo.

Į šių metų Limudą, vykusį Druskininkų kurorte, viešbutyje „Europe Royale“, susirinko daug įvairaus amžiaus žydų bendruomenės narių ir svečių, jaunų šeimų su mažyliais vežimėliuose. Pasak Ž. Skudovičienės,  mažylių tėveliai patys vaikais būdami, pradėjo dalyvauti Limuduose prieš dešimtmečius.

Šiemet Limudas buvo nuoširdesnis už ankstesnius, tikras šeimų susibūrimas, kai žydai susirenka iš visos Lietuvos, be iškilmingų kalbų, su uždegančia žydų smuikininkų atliekama muzika, šokiais, kai visų šypsenos rodo, kad jiems gera būti kartu žydiškoje draugijoje, jidiš kalba tai reiškia žydiškumą – vadinamą „jidiš kaijt“.

Šventė gerame ir jaukiame kurorte – Druskininkuose panašėjo į mažą izraelietišką salą. Juk šį kurortą ne veltui yra labai pamėgę ir izraeliečiai.

Mūsų bendruomenės narė Riva Špiz švenčia garbingą jubiliejų!

 

Kovo 20d. Rivai Špiz sukanka 95 metai.

Ilgametė LŽB narė. Aktyvi Dienos klubo dalyvė. Puiki mama, močiūtė, prosenelė, uošvienė, karo veteranė. Išgyvenusi karo baisumus ir sukūrusi pagrindą naujai kartai Vilniuje. Gimtadienio sveikinimo nuotraukoje – Riva Špiz su dukra Ela Gurina, prieš kelis mėnesius vykusioje LŽB Chanukos šventėje.
Širdingai sveikiname visų gerbiamą Rivą, linkime geros nuotaikos, stiprios sveikatos, artimųjų meilės ir gyventi iki 120.
Mazel Tov!
Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarį švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM.
Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes – juk pirmąjį
pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog
žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.
Panevėžio m. žydų bendruomenė

Jei taptų prezidentu, premjeras Saulius Skvernelis svarstytų galimybę perkelti Lietuvos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.

Pasak S. Skvernelio, ambasados perkėlimas amerikiečių pavyzdžiu galėtų sustiprinti Lietuvos dvišalius ryšius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – antradienį sakė S. Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.

 

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė incidentą Taline, kai vienas vyras pagrasino šalies vyriausiajam rabinui Shmueliui Kotui.

JAV ambasada pareiškė kuo griežčiausiai smerkianti vyriausiojo rabino užgauliojimą per šeštadienį Talino centre įvykusį incidentą. „Tokio pobūdžio neapykantos kalbai, nukreiptai prieš asmens religiją, rasę, etninę priklausomybę, lytį ar kitokią esminę tapatybę, nėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje. Žodžiai yra svarbūs ir gali nuvesti prie pavojingų veiksmų, jei į neapykantos kalbas nereaguojama“, – pabrėžė ambasada.

Nepakartojamą  LIMMUD 2019  nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Nepakartojamą LIMMUD 2019 nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Ilja Kalmanovskij – žurnalistas, mokytojas, mokslinių šou entuziastas ir vedėjas (Maskva, Rusija)

Boruch Gorin – žurnalistas, rašytojas, žurnalo “Lechaim” redaktorius  (Maskva, Rusija)

Jurij Tabak – religijotyrininkas, vertėjas, knygų autorius  (Maskva, Rusija)

Aleksandr Duchovny – progresyvaus judaizmo bendruomenių vyr. rabinas (Kijevas, Ukraina)

Saša Galitsky – dailininkas, unikalaus projekto “Vangogai” autorius, knygos “Mama, neliūdėk! kaip išmokti bendrauti su pagyvenusiais tėvais ir neišeiti iš proto” autorius (Izraelis)

Regina Pats – kino guru, supažindins su naujausia Izraelio filmų programa (Talinas, Estija)

Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė (Vilnius, Lietuva)

Jekaterina Kacman – šeimos psichoterapeutė ir seksologė (Izraelis)

Leonid Gelibterman – aukštosios virtuvės ir vyno žinovas, tarptautinio enogastronomijos centro prezidentas, bestselerio “Vyno abėcėlė” autorius. Ypatingas svečias Lietuvoje vadovaujasi kredo “Mėgautis maistu – reiškia mylėti save” (Maskva, Rusija)

Dr. Eugenijus Skerstonas – socialinių mokslų daktaras, mados, išvaizdos ir interjero žinovas, knygų autorius (Lietuva)

Vytenis Pauliukaitis – režisierius, scenaristas, TV laidų vedėjas (Lietuva)

Antanas Guoga – europarlamentaras, Australijos ir Lietuvos verslininkas ir mecenatas.

Marija Selickaja-Šmatavičienė – TV laidų vedėja ir prodiuserė, prekės ženklo “Tata Paper” įkūrėja.

Olga Kapustina – ekonomistė, dizainerė-maketuotoja, menininkė pomėgius pavertusi verslu.

Markas Psonikas – smalsus ir azartiškas gidas, ekskursijų vadovas, įmonės “Marko turas” įkūrėjas.

Borisas Kirzneris – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę, žydų dainų ir šokių ansamblio “Fajerlach” muzikos vadovas, nuo 2013 m. iki dabar yra visuomeninės organizacijos “Vilniaus klezmeriai” vadovas. Muzikinio klezmerių festivalio  sumanytojas ir vadovas.

Michailas Bolšunas – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę. 1987 – 1990 m. Kauno žydų muzikinio ansamblio vadovas ir narys.  Kompozitorius, aranžuotojas ir atlikėjas. Daugkartinių muzikinių festivalių dalyvis Cfate ir Odesoje.

 Robertas Pranevičius –  Kardiologijos klinikos gydytojas, rezidentas, sėkmingai dirbantis intervencinės kardiologijos srityje, inicijavęs ne vieną labdaros renginį.

Inga Janovskaja – Latvijos energetinės mankštos “Cigun” vadovė, Baltijos Fengšui Blue Mountain instituto direktorė, Europos holistinės medicinos ir natūropatijos asociacijos narė.

Jelena Comik – dailės ir technologijų mokytoja metodistė. Veda dekupažo kursus vaikams. Dažnai kviečiama vesti meno užsiėmimus INBAL seminaruose. Laisvalaikiu domisi tapyba, rankdarbiais, kelionėmis ir kulinarija.

Ansamblis “SARE ROMA” – romų šou teatras. Temperamentinga ir gyvai atliekama meninė programa skoningai perteiks ugningą bei laisvės pojūčiu užburiančią romų dvasią. Skambės laukinių melodijų, aistros ir gyvenimo džiaugsmo kupina muzika.

Orkestras „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“ – tai penkių jaunų vaikinų orkestras, grojantis uždegančią balkanišką muziką ir litvakišką klezmerį.

 

 

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje II – kviečiame į paskaitą

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje II – kviečiame į paskaitą

Kviečiame Jus į 2-ąją ciklo “Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje” paskaitą, kurioje lektorė Natalja Cheifec papasakos Jums, koks yra principas „dešinė ranka artina, o kairė – tolina“.
Kaip reikia bausti ir girti vaiką. Taip pat šioje paskaitoje sužinosite, kokiais būdais nugalėti savo pyktį ir apie tai, jog konflikto metu išsakyti žodžiai gali pakenkti. Sužinosite atsakymą į klausimą ar vaikui reikalinga nuolatinė tėvų kontrolė, bus aptariamas dar vienas auklėjimo principas – „Dar arba Jau“. Taip pat galėsite sužinoti, kad meilė vaikui yra svarbiausia jo ugdymo procese, o ne tik papildas, bus aiškinama, kaip parodyti vaikui savo meilę ir jį išklausyti.
Paskaita vyks kovo 14 d. 18.00-19.30 val. Lietuvos Žydų bendruomenės 3 -iame aukšte., Jašos Heifeco salėje. Mūsų adresas: Pylimo g. 4.

Registruokitės>>goo.gl/DKNpQw

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Minint rašytojo Icchoko Mero penktąsias mirties metines Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, ir Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ su Kelmės rajono savivaldybe pakvietė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją Kelmėje, Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos. Ceremonija įvyko 2019-03-13, dalyvavo šios gimnazijos mokytojai ir mokiniai, Kelmės savivaldybės atstovai, I. Mero kūrybos gerbėjai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio.

Į paminklo atidengimo ceremoniją iš Izraelio atvyko pirmųjų Icchoko Mero romanų „Ant ko laikosi pasaulis“, „Lygiosios trunka akimirką“ vertėjas į rusų kalbą Feliksas Dektoras. Šie I. Mero romanai, o taip pat ir jo apsakymų rinkinys „Geltonas lopas“ – tai pirmieji kūriniai Holokausto tema visoje Sovietų Sąjungoje, jie buvo išleisti didžiuliais tiražais ir išgarsino rašytoją.

Renginyje dalyvavo Kauno, Panevėžio ir Šiaulių krašto žydų bendruomenių vadovai ir bendruomenių nariai.

Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, negalėdamas dalyvauti paminklo atidengimo ceremonijoje, pagerbdamas talentingą rašytoją perdavė savo vardu, gražią įtaigią kalbą:

„Icchokas Meras visą gyvenimą kalbėjo nutildytos Kelmės, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų vardu. Savo kūryba jis neatstovavo geto uždarumo, jis buvo išsiveržęs į humanizmo platumas ir nepaprastas gelmes. Sovietų laikais visi laukdavo „Pergalės“ ir „Nemuno“ žurnaluose jo romanų ir novelių pasirodymų. Tai buvo akibrokštas primestai sovietinei tikrovei. Tad Icchokas Meras buvo ir liko iškilus Lietuvos rašytojas, modernizavęs lietuvių prozos kalbą ir suradęs naujas saviraiškos formas.

Būdamas pirmuoju Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku, susisiekiau su juo jau Izraelyje, kur jis pats savo lėšomis įkūrė Lietuvos informacinį centrą, tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

Tuo metu dar nebuvo aišku, kaip Lietuva įvertins baisias Lietuvos žydų netektis. Kaip tik artėjo 1995 m. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko istorinė atsiprašymo kalba Izraelio Knesete, prie kurios prisidėjo ir Icchokas Meras.

Jo „Lygiosios trunka akimirką“ žadino prislopintą sovietinės cenzūros žmonių sąmonę ir klausimą, kas atsitiko kone pusei Lietuvos miestelių gyventojų žydų. Viso gyvenimo Icchoko Mero plunksnos palikimas skatino atvirumą tarp lietuvių ir žydų. Būnant Izraelyje jam pavyko šiuolaikiškai pavaizduoti Izraelio gyvenimo realijas romane „Sara“.

Icchokai, ačiū Tau už Lietuvos atstovavimą dar tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Šiandien atidengiamas paminklas yra visų geros valios Lietuvos žmonių siekis įsižiūrėti ir branginti lietuvių ir žydų tautų tiek skiriančius, tiek vienijančius bruožus. Tebūnie auksinėmis raidėmis įrašytos Tavo pastangos atkurti gilų supratimą ir kartu tikrą brolišką užuojautą vienas kitam. Tad „Lygiąsias“, kurios trunka tik akimirką, ir kraupų žaidimą su mirtimi šachmatų lentoje, Tave skaičiusių žmonių atmintyje, Tu laimėjai!.

Nuoširdi padėka visiems, prisidėjusiems prie šio paminklo iškiliam Lietuvos rašytojui pastatymo, ir visiems iškilaus Kelmės miesto vadovams ir gyventojams.”

 

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje iškilmingai įvyko pirmadienį, kovo 11 d. Ją vedė rabinas Sholom Ber Krinsky. Penki jauni žmonės, susėdę prie balta staltiese užtiesto stalo, įdėmiai klausėsi rabino kalbos ir sveikinimo su ypatingu gyvenimo įvykiu – perėjimu iš vaikystės į pilnametystę.

Tėvai ir vaikai susirinko į reikšmingą visai šeimai šventės ritualą: berniukai, sulaukę trylikos metų, o mergaitės – dvylikos pagal judaizmo tradicijas laikomi pilnamečiais. Bar micva, išvertus pažodžiui reiškia „įstatymo sūnus“, Bat micva – „įstatymo duktė“, nes nuo šio laiko vaikai tampa atsakingi už visų Toros įstatymų laikymąsi.
Bar/ bat micva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė, todėl sveikiname bendruomenės vardu visus, šventusius savo pilnametystę! Jaunuoliai gavo simbolines dovanas, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo.

Estera Reches – Bat micvos metu Vilniaus Choralinėje sinagogoje.

 

 

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Atsakymas Genocido centrui

Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Todėl mano gerbiamai šios institucijos direktorei patariu: neleiskite į profesionalių žurnalistų ir rašytojų straipsnius atsakinėti grafomanams.

Nes šis, puolęs į komunistinę isteriją, lyg šiandien nebūtų 2019-ieji, bet gūdus stalinizmas, KGB stiliumi ir antisemitų džiugesiui suplakė visus Genocido centro kritikus ir oponentus į vieną „anti-geno-centro-pogrindinę organizaciją“. Tai daro gėdą pačiai institucijai. Išgerkite raminamųjų ir prisiminkite, kad Genocido centras nėra privati kraštutinių nacionalistų būstinė, bet demokratinės valstybės institucija. Jai Seimas nurodė ne politikuoti, bet siekti tiesos.

YIVO institute – neįkainojamas Vilniaus žydų paveldas

YIVO institute – neįkainojamas Vilniaus žydų paveldas

Trečiadienis, kovo 13 d. (Niujorkas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vizito Niujorke metu lankėsi Judaikos tyrimų institute YIVO, kuriame saugomi reikšmingi Lietuvos žydų istorijos dokumentai.

Šis institutas, įkurtas 1925 m. Vilniuje, tarpukariu sukaupė didžiulę knygų bei dokumentų biblioteką ir tapo svarbiu žydų mokslo ir kultūros centru, kuris siekė puoselėti jidiš kalbą, pažinti ir išsaugoti Centrinės bei Rytų Europos, Vokietijos, Rusijos žydų palikimą. 1940 m., Vilniuje įsitvirtinus naciams, institutas persikėlė į savo padalinį Niujorke ir čia tęsė Lietuvoje pradėtą veiklą. Šiandien YIVO institute Niujorke saugoma ir tiriama 23 milijonai su žydų palikimu susijusių dokumentų, kurių seniausi siekia XVI amžių.

Prezidentė, susitikusi su YIVO instituto vadovu Jonathanu Brentu, susipažino su „Strašiūno biblioteka“ ir vertingiausiais YIVO saugomų archyvų dokumentais.

Pasak šalies vadovės, čia sukauptos intelektualinės vertybės liudija ne tik apie neįkainojamą Lietuvos žydų kultūros paveldą, bet ir apie brangius dokumentus išgelbėjusių žmonių – tiek žydų, tiek lietuvių – kilnumą ir drąsą.

YIVO institute saugoma vadinamoji „Strašiūno biblioteka“ vadinama Vilniaus žydų bendruomenės įkūrėjo Matityahu Strashun (1817–1885) vardu. YIVO bibliotekai jis testamentu paliko milžinišką žydų religinių darbų iš visos Europos rinkinį, kurio didžioji dalis Antrojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota.

1990 m. bibliotekose surasti Vilniaus žydų bendruomenės leidiniai saugomi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centre Vilniuje ir skaitmenizuojami, vykdant projektą „YIVO Vilna Online Collections“, taip sujungiant juos su YIVO instituto archyvų leidiniais.

Prezidentė su instituto vadovais aptarė prasidedantį naują M. Mažvydo bibliotekos ir YIVO bendradarbiavimo etapą, kurio metu bus tiriami Šv. Jurgio bažnyčioje atrasti dar 200 tūkst. judaikos dokumentų.

Prezidentės iniciatyva instituto atstovai 2020 m. minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines eksponavimui Vilniuje paskolins vieną brangiausių YIVO institute saugomų dokumentų – Vilniaus Gaono sinagogos rankraštinį metraštį – pinką. 2020-ieji Lietuvos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Roberto Dačkaus nuotraukos