Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

“Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Iškilmėse, kurios vyko saulėtą ir vėjuotą balandžio 19 dieną erdviame mokyklos kieme, dalyvavo ir sveikino Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Izraelio garbės konsulas Lietuvoje Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos miestų žydų bendruomenių pirmininkai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras Šimašius. Šventiški sveikinimuose skambėjo žodžiai apie Izraelio stiprybę, pasiekimus, pasauliui svarbius išradimus, pavyzdį Lietuvai rodančią valstybę.

Šventiškai maloni nuotaika uždegė visus. Grojo orkestras, šoko vaikai ir suaugusieji, visiems buvo gera ir linksma, žydų dainas dainavo pirmokai ir vyresnieji, dainavo mokytojai, moksleivių tėvai paruošė vaišes kieme ir sveikino vieni kitus.

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviai balandžio 19 d. parengė dar vieną puikų dainų ir šokių spektaklį, skirtą Izraelio valstybės 70-mečio šventei. Stebino aukštas profesionalumas. Su vaikais dirbo gerai savo darbą išmanantys vadovai. Vaikai dainavo populiarias žydų dainas, šoko ir vaidino.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Hefetzo salė buvo pilnutėlė dar gerokai iki prasidedant koncertui. Žana Skudovičienė ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino susirinkusius, pagyvenusius bendruomenės klubo “Abi men zet zich” narius su ypatinga Izraelio 70-mečio gimtadienio švente. Taip pat dalyvavo kiti žydų bendruomenės lyderiai, įskaitant Švenčionių žydų bendruomenės pirmininką Michailą Šapiro.

Vaikai dainavo daug gražių dainų hebrajų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Jie šoko labai gerai, galima tik įsivaizduoti, kiek daug jiems teko repetuoti, kad scenoje žiūrovai matytų tokį aukšto lygio atlikimą.

Ryškiausias spektaklio momentas 1967 m. hito “Yerushalayim Shel Zahav” atlikimas. Moksleivių dainininkų ir šokėjų nuoširdumas buvo neabejotinas, todėl žiūrovai susigraudinę ir verkė, ir plojo. Įvairaus amžiaus Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviams uždainavus Izraelio himną HaTikvah (Viltis), salė atsistojo ir klausėsi susigraudinusi.

Užuojauta

Balandžio 19d. mirė Ela Kruglova. (1947 01 12 – 2018 04 19).
Skausmo valandą dėl netekties užjaučiame dukrą ir sūnų.
Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena.

S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

 

 

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelio Valstybės Prezidentą Reuveną Rivliną minint 70-ąsias valstybės nepriklausomybės metines. Šio svarbaus įvykio minėjimo proga Izraelio Valstybei ir visiems jos žmonėms šalies vadovė palinkėjo taikos, vienybės ir klestėjimo.

“Pasak šalies vadovės, Lietuva džiaugiasi aktyvia žydų bendruomene šalyje, mūsų bendra istorija, žmogiškaisiais ryšiais ir augančiu tarpusavio pažinimu. “

 

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu bei visus Izraelio žmones valstybės nepriklausomybės 70-mečio proga.

„Linkiu Izraelio žmonėms taikos, saugumo, nuolatinės gerovės bei visokeriopos sėkmės. Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu. Glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai sėkmingai prisidėjo nuosekliai vystant labai draugiškus ir intensyvius mūsų šalių santykius. Mes labai džiaugiamės Lietuvos žydų indėliu kuriant Izraelio valstybę. Esu įsitikinęs, kad mūsų puikus bendradarbiavimas – tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis – ir toliau vyks abipusio supratimo dvasioje ir taip stiprins ryšius tarp mūsų žmonių“, – rašoma premjero sveikinime Izraelio Vyriausybės vadovui.

Premjeras S. Skvernelis taip pat pakvietė Izraelio kolegą aplankyti Lietuvą, šiais metais švenčiančią savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1  punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.

Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.  Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.

Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama  užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą,  jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau  imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir  atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.

Startuoja puslapis, pristatantis asmeniškas Holokausto metu nukentėjusių žmonių istorijas

Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete“, – taip naujai startavusiame puslapyje atminimoakmenys.lt pristatoma Kauno inteligentijai tarpukariu priklausiusi Lazersonų šeima.

Klinikinės psichologijos pradininkas Lietuvoje kartu su žmona gydytoja Regina Lazersoniene-Safochinskaite buvo įkalinti Kauno gete, vėliau išvežti į koncentracijos stovyklas, kur ir mirė. Holokaustą išgyveno tik du iš trijų Lazersonų vaikų.

Izraeliui 70 metų! Ekonominės ir dvasinės sėkmės istorija

Izraeliui 70 metų! Ekonominės ir dvasinės sėkmės istorija

David Harris Amerikos žydų komiteto Vykdantysis direktorius

Šį mėnesį Izraelis švenčia savo 70-metį. Leiskite man išdėstyti savo kortas ant stalo – aš nesu nešališkas, kai kalbama apie Izraelį. Jau šimtmečius žydai visame pasaulyje meldėsi už sugrįžimą į Sioną. Mes – tie, kurie girdėjo tas maldas, esame laimingi. Valstybės įkūrimas 1948 metais; numatytas vaidmuo –  žydų namų ir prieglobsčio svajonės išsipildymas, žydai, iš kur jie bebūtų, visa širdimi priėmė demokratijos ir teisinės valstybės principus; šios valstybės moksliniai, kultūriniai ir ekonominiai laimėjimai yra neįprastai įspūdingi laimėjimai.

Kai sakoma, kad Izraelio kaimynai bandė nuo pirmos dienos šalį sunaikinti, 70-ties metų istorija tampa dar svarbesnė. Jokia kita šalis nesusidūrė su tokiu triuškinančiu puolimu prieš jos išgyvenimą, nepatyrė tarptautinio amoralaus niekinimo,  neriboto tarptautinio demonizavimo. Tačiau Izraelis niekada nepasidavė tvirtovės mentalitetui, niekada neatsisakė gilaus troškimo išlaikyti taiką ir pasiryžimą su beprecedente rizika siekti šios taikos, kaip tai padarė 1979 m. Egiptas, Jordanija -1994 m.; 2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos ruožo; ir tikėkimės vieną dieną derybose su palestiniečiais, kai jų vadovybė pagaliau priims Izraelio egzistavimą ir žydų apsisprendimo teisėtumą.

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Balandžio 13 d. greta Kauno IX forto masinių žudynių lauko įvyko memorialinės plaketės atidengimo ceremonija. Memorialinė plaketė skirta Kauno IX forte 1941 m. lapkričio 25 d. nužudytiems, iš Frankfurto prie Maino deportuotiems Vokietijos žydams atminti.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo: Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Frankfurto prie Maino Kultūros skyriaus administracijos direktorius Johannes Promnitz, Brueder-Schoenfeld-Forum organizacijos atstovai.

Pranešimas dėl Mažosios „Makabiados“

Lietuvos Sporto  Klubas ” Makabi ” yra Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenės (toliau- LŽB) asocijuotas narys.
Po keturių regioninių žydų bendruomenių (Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių ir Ukmergės) vadovų pareiškimo dėl nepasitikėjimo LŽB vadovybe, kurį galima suprasti ir  kaip nepasitikėjimą Lietuvos Sporto Klubo vadovais, turime pareikšti, kad minėta keturių LŽB narių pozicija neatspindi LŽB asociacijos narių, kurių iš viso yra 28, daugumos nuomonės. 
Susidarius tokiai situacijai,  organizuoti Mažąją Makabiadą Klaipėdoje būtų netikslinga, nes tai klaidintų Lietuvos žydus ir galėtų būti suprantama kaip Klaipėdos žydų bendruomenės pozicijos palaikymas. 
Artimiausiu metu pranešime apie naują Mažosios Makabiados datą bei vietą.

Lietuvos sorto klubo “Makabi prezidentas Semionas Finkelšteinas

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

Pasaulio žydų kongresas (WJC) antradienį Jeruzalėje įteikė Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui oficialią “Deklaraciją apie žydų diasporos įsipareigojimą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės paskelbimo 70-ties metų proga”.

Po deklaracija yra ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky parašas. Deklaraciją pasirašė 83 žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Pasaulio žydų kongresas inicijavo ir priėmė šią precedento neturinčią deklaraciją šešiuose žemynuose esančių žydų bendruomenių vardu kaip Žydų Diasporos manifestą, išreiškiantį “didžiulį pasididžiavimą ir susižavėjimą žymiais ir įkvepiančiais Izraelio pasiekimais per pastaruosius septynerius dešimtmečius, kaip nepalaužiamą įsipareigojimą “tvirtą paramą Izraeliui, žydų tautos valstybei ir žydų tautos svarbiausiam centrui”.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis sakė: “Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis 100 žydų bendruomenių šešiuose žemynuose, yra tvirtai įsipareigojęs Izraelio valstybei ir jos piliečiams. Šis manifestas yra mūsų pažadų deklaracija toliau ginti ir skatinti žydų valstybę, padėti ir  užtikrinti ryškią bei saugią jos ateitį “.

Deklaracija, sukurta pagal pirmąją Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją. Ją Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui pristatė Pasaulio žydų kongreso delegacija, kuriai vadovavo WJC generalinis direktorius Robertas Singeris ir WJC pagrindinės programos atstovai, WJC – žydų diplomatinis korpusas – būsimi žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Priėmus deklaraciją, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė: “Mūsų,  žydų tautos santykių pagrindas yra paprastas, visiems suprantamas, visada svarbiausias ir vyraujantis: mūsų abipusė atsakomybė už vieni kitus, įsipareigojimas saugumui, laisvei ir gerovei kiekvieno mūsų tautos nario atžvilgiu. Šis įsipareigojimas turi būti stipresnis už bet kokius nesutarimus. Mūsų iššūkis – stiprinti  tarpusavio ryšius kaip vertybę, kurią turime saugoti be jokių diskusijų. Mūsų santykiai turi visada būti pagrįsti žydų egzistavimo dvasia, misija, kuri yra Izraelio valstybės įsipareigojimas žydų tautai. Džiaugiuosi galėdamas priimti šią jaudinančią deklaraciją, visiems suprantamą įrodymą abipusės atsakomybės, kurios niekada neturėtume pamiršti.”

DEKLARACIJA

Maskvoje lankės Lietuvos žydų bendruomenės delegacija

Jau kelerius metus Rusijos žydų kongresas, kuris yra Maskvoje, organizuoja įvairių šalių Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtus renginių ciklus, kartu su užsienio valstybių ambasadomis.

Šiais metais labdaros fondas “Rusijos žydų kongresas” kartu su Lietuvos ambasada Rusijoje  organizavo renginį, skirtą Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliams, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo pasmerktus mirti žydus. Į renginį buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos žydų bendruomenės bei Pasaulio Tautų Teisuolių artimieji.

Lietuvos delegacijoje: Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. Remigijus Motuzas, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus giminaitis Kauno miesto Kazio Griniaus vardo progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas – LŽB Tarybos narys Gennadyj Kofman. Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. R. Motuzas. Jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva švenčia 100 metų valstybingumo atkūrimo sukaktį, o Izraelis – 70 metų. Kiekvienais metais, pažymint Holokausto dieną, Lietuvoje šalies Prezidentė apdovanoja Lietuvos žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Žydų gelbėtojai, nepabūgę jiems grėsusio pavojaus, kartu su savo artimaisiais, draugais ar bendraminčiais pasipriešinę okupaciniam režimui ir išgelbėjo ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam gyvybę.

Tvarkomos Užupio senosios žydų kapinės

Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtais
Užupio senųjų žydų kapinių teritorijos sutvarkymo projektiniais pasiūlymais bei autorine kompozicija ARKA, sukurta iš buvusių išniekintų žydiškų antkapių,
sovietmečiu paverstų laiptų pakopomis.
Kompozicijos ARKA autoriai: architektė Viktorija Sideraitė Alon, kūrybininkas Albinas Šimanauskas, architektė-konsultantė Anna Perelmuter. Simbolio autorius – Samuelis Bakas.

Patariamoji paveldo klausimų tarptautinė grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės padedanti profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė. 

Sergejus Kanovičius – poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas.

James E. Young – Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow – Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Lyudmila Sholokhova – Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė.

Sergey Kravtsov – Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Ekspertai vienbalsiai palaikė autorių siūlomą žydų kapinių įpaminklinimo koncepciją ir pateikė nemažai naudingų patarimų, kurie bus panaudoti plėtojant projektą.
Šią savaitę numatoma Užupio senųjų žydų kapinių projektinius pasiūlymus aptarti su Vilniaus miesto meru bei savivaldybės administracijos specialistais.

Vėliau projekto idėjos ir vizualizacijos bus pristatytos plačiajai visuomenei.

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad balandžio 16d. mirė Libė Pesė Lempert (1930 05 23 – 2018 04 16).
Nuoširdžiai užjaučiame sūnų Ilją Lempertą, marčią Larą Lempertienę ir anūkus dėl Libės Pesės Lempert netekties.
Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras

Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras

Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras „Baltijos kelias“, kurį organizavo ir jame dalyvavo Garis Kasparovas, Pasaulio šachmatų fondo įkūrėjas, vienas stipriausių visų laikų šachmatininkų, vyko Reval Blu Hotel Lietuva konferencijų salėje balandžio 13d. Į vaikų turnyrą susirinko šachmatininkai iki 10 metų. Prie konferencijų salės, į kurią žaidimo metu, nieko neįleido, būriavosi mamos ir tėvai, laukdami savo atžalų.

Pasveikinti Garo Kasparovo į turnyrą atėjo FIDE meistras Boris Rositsan, elitinio šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ vadovas. Klubas pastoviai organizuoja turnyrus Lietuvos žydų (litvakų) benruomenėje.

Vilniaus turnyro varžybos organizuotos, siekiant  populiarinti šachmatų sportą moksleivių tarpe, didinti jų užimtumą, susidomėjimą loginiais žaidimais, vaikų ir jaunių šachmatų žaidimo meistriškumą, atkaklumą ir atsakomybę už priimtus sprendimus.

Augustinas Bazilius, 9-metis Lietuvos šachmatų čempionas su savo mokytoju B.Rositsanu, šiuo metu ruošiančiu Augustiną Pasaulio šachmatų čempionatui Ispanijoje ir Europos čempionatui, kuris vyks šiemet Rygoje.