Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu. Pokalbio metu Prezidentas pasveikino Izraelio vadovą su šalies Nepriklausomybės diena, domėjosi sėkminga Izraelio gyventojų vakcinacijos patirtimi ir ekonomikos atvėrimo perspektyvomis.
„Nuoširdžiai sveikinu Izraelio valstybę su Nepriklausomybės diena, Jums ir visai tautai linkiu taikos, saugumo ir klestėjimo“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas pasidžiaugė, kad Izraeliui pavyko vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų ir sėkmingai suvaldyti pandemiją, taip pat pabrėžė, kad Izraelis rodo sektiną pavyzdį visam pasauliui, kuriuo norėtų pasinaudoti ir Lietuva, siekdama atverti ekonomiką ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo. Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį.
Nors dėl koronaviruso pandemijos 2020-aisiais Izraelio Prezidentas negalėjo apsilankyti Lietuvos žydų istorijos 700-osioms ir 300-osioms Vilniaus Gaono metinėms skirtuose renginiuose, tačiau šios Lietuvai ir Izraeliui reikšmingos sukaktys Lietuvoje buvo minimos gausiais renginiais, konferencijomis ir dokumentiniais filmais.
Baigdamas pokalbį Prezidentas palinkėjo Izraeliui sklandaus naujos vyriausybės formavimo ir pakvietė Izraelio vadovą apsilankyti Lietuvoje.
Skaudi žinia – balandžio 14d. mirė Milan Chersonskij (1937 -2021).
Dėl skaudžios netekties gilią ir nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai Svetlanai, dukrai Polinai ir arttimiesiems.
Milan Chersonskij – teatro režisierius, žurnalistas. 1964 m. Baigė Leningrado valstybinį teatro, muzikos ir komedijos institutą. 1979–1999 m. Jis vadovavo Lietuvos žydų liaudies teatrui, kurio spektakliai buvo rodomi jidiš kalba.
Gerai žinomas ilgametis, gerbiamas žydų bendruomenės narys, kurį prisimename buvus Tarybos nariu. Milanas yra daug nuveikęs Lietuvos žydų kultūrai, dirbdamas žydų saviveiklos teatro vadovu ir Lietuvos žydų bendruomenės laikraščio ,,Lietuvos Jeruzalė“ redaktoriumi.
Laikraštis ,,Lietuvos Jeruzalė“ buvo leidžiamas 4 kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir anglų. Laikraštis spausdino rašinius apie žydų gyvenimą, kultūrą, buitį, istoriją, Lietuvos aktualijas. Milan Chersonskij buvo principingas kovotojas su Lietuvos istorijos falsifikacijomis ir Holokausto atminties Lietuvoje itškraipymais. Lietuvos žydų kultūros draugijos, mėnesinis leidinys (laikraštis), ėjo nuo 1989 m. spalio mėn. iki 2010 m.
Yom HaZikaron – atminimo diena Izraelyje ir diasporoje, skirta pagerbti visus karius izraeliečius, kurie žuvo kovodami, gindami Izraelio valstybę. Šią dieną Izraelis gedi ir prisimena kritusius žydus kareivius ir visas teroro metu prarastas gyvybes. Minėjimo renginiai prasideda išvaarėse, balandžio 13 d. 20:00 valandą visame Izraelyje gaudžiančios sirenos kviečia sustoti 1 minutei pagerbti žuvusius karius bei teroro aukas. O balandžio 14 d. sirenos gaus 11:00 valandą ir truks 2 minutes. Prisimename 23 928 kritusius Izraelio karius bei 3 158 teroro aukas.
Žydų požiūris į žinomas asmenybes dažniausiai prasideda nuo jų santykio su žydais ir tai nėra nepagrįsta, nes jiei pažįsta daug garsių žmonių, kuriuos veikia antisemitizmas! Geras požiūris į žydus, antisemitizmo atmetimas suprantamas kaip universalus padoraus žmogaus rodiklis.
Šiandien viena svarbių pasaulio naujienų yra artėjančios Didžiosios Britanijos Karalienės Princo Philipo laidotuvės.
Žydų pasaulyje, kuris matomas Izraelio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, su Princu Philipu atsisveikinama su liūdesiu ir didele pagarba. Jo kilmė labai svarbi, nes suvaidino didelį vaidmenį jo gyvenime. Kalbama ne apie aristokratiškumą.
Princas Philipas – Pasaulio teisuolės sūnus. Jo motina, princesė Alice, Graikijos princo žmona, okupuotame Atėnų mieste paslėpė žydų šeimą savo namo rūsyje. Tai buvo Graikijos parlamento deputato Khaimaki Coheno našlė su dviem vaikais iš penkių.
Šis žygdarbis tapo žinomas visiškai netyčia. Kai Rahel Cohen palikuonys paprašė Jeruzalės savivaldybės drąsios princesės vardu pavadinti gatvę žydų sostinėje. Taigi ši istorija tapo žinoma Yad Vašemo memoriale, kur kruopščiai patikrinus visus faktus pripažinta, kad velionė princesė nusipelno Pasaulio Tautų teisuolės titulo.
Tai įvyko 1993 m. Princas Philipas ir jo sesuo Sofija pasodino medį motinos garbei Yad Vašeme, Teisuolių alėjoje.
Princesės palaikai buvo palaidoti Jeruzalėje, Alyvų kalne, Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kur jie buvo perkelti iš koplyčios Vindzoro pilyje, kur palaidoti Anglijos karališkosios šeimos nariai, kuriems ji priklausė, tačiau Alisa pasirinko Jeruzalę, tarsi žinotų, kas bus vėliau.
Taigi pasaulį palikęs Jo Karališkoji Prakilnybė Princas Philipas buvo iš labai geros šeimos ir pagal žydų sampratą .
Gerbamas Simai, širdingai jus sveikiname su gimtadieniu, linkime stiprios sveikatos. Lai namuose netrūks ramybės, džiaugsmo ir jaukumo, o šalia visada bus žmogus, į kurio petį atsiremti galėsite sunkią minutę. Su gimtadieniu!
Šią nuostabią jums dieną linkime tik maloniausių emocijų, nuostabiausių akimirkų ir nesibaigiančio gerų žinių srauto. Būkit laimingas!
Simas Levinas – pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius, pasisakydavęs ir paaiškindavęs visuomenei tokios mokyklos būtinybę. Šiais laikais, kai mokykla – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tapo viena geriausių Lietuvoje, niekam jau nebekyla abejonių dėl jos poreikio.
Dabar Simas – Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas, Vilniuje jį galimas sutikti vienintelėje veikiančioje sinagogoje, kuri yra Pylimo g.
Minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyko simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padėjo akmenukus ir gėlių…
Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.
Sirenos gaudžia, kai visas Izraelis sustoja, sustingsta prisimindamas Holokausto aukas. Viešasis gyvenimas sustoja dviem tylos minutėms, kurios skirtos 6 milijonų nužudytų žydų atminimo ceremonijai, tai vyksta dienos metu, pagerbiant nacių režimo aukas, persekiotus, kankintus ir nužudytus žydus.
Viešojo transporto autobusai ir automobiliai sustojo gatvėse ir keliuose, o pėstieji taip pat stovėjo nejudėdami, prisimindami nužudytuosius per nacių vykdytą genocidą.
Jeruzalės turguje sustoję žmonės.
Holokaustas išlieka esminis Izraelio kolektyvinės savimonės elementas. Žydų valstybė buvo įkurta 1948 metais, praėjus trejiems metams po Antrojo pasaulinio karo ir genocido pabaigos. Izraelis tapo prieglobsčiu žydams iš viso pasaulio; į jį persikėlė šimtai tūkstančių išgyvenusių Holokaustą ir praradusių namus bei artimuosius.
2021 m. balandžio 7 d. Izraelyje vyko valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga.
Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusiųjų žmonių vardu kalbėjo Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Nuotraukoje dešinėje – Izraelio Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.
Minime kartu tarptautinę Romų dieną! Mūsų bendražygiai ir partneriai – Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia išgirsti Romų himną – galimybę mylėti nepaisant skausmo.
Gopalas Michailovskis, šiuo metu studijuojantis prestižiniame Europos Centriniame Universitete (Central European University) Budapešte, atlieka romų himną ‘Gelem gelem’ bei dalinasi savo įžvalgomis apie romų istoriją ir integracijos svarbą.
Balandžio 8 dieną minime Tarptautinę romų kultūros dieną. Šie metai jubiliejiniai – sukanka 50 metų nuo pirmojo Tarptautinio romų kongreso Londone, kuris įvyko 1971 metais.
Siunčiam nuoširdžius sveikinimus visai bendruomenei.
