Senųjų Užupio žydų kapinių sutvarkymo projekto pasiūlymai

Senųjų Užupio žydų kapinių sutvarkymo projekto pasiūlymai

Vilniaus savivaldybė rengia Senųjų Užupio žydų kapinių arba Lietuvos Jeruzalės panteono sutvarkymo projekto pasiūlymus. Šiam tikslui savivaldybės projektavimo įmonė Vilniaus planas pasamdė architektę V. Sideraitę Alon, ji atliko teritorijos analizę ir pateikė pasiūlymus, kaip eksponuoti surinktus Vilniuje sovietų išniekintus buvusių žydų antkapių akmenis.

Sideraitės Alon vadovaujama kūrybinė grupė (S. Bakas – pagrindinio simbolio autorius, A. Šimanauskas – dizaineris/kūrybininkas, A. Perelmuter – architektė/konsultantė (Izraelis) pasiūlė projektą ARKA, kuriam vieningai pritarė Tarptautinė paveldo klausimų  ekspertų grupė, įsteigta prie LŽB, bei menininkai ir intelektualai – P. Morkus, M. Ivaškevičius, S.Beržinis, S. Valius, o taip pat Religinė žydų bendruomenė ir LR URM (projektas neabejotinai padėtų gerinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje).

Projektas ARKA nesulaukė savivaldybės projektavimo įmonės Vilniaus planas pritarimo, vietoje jo bandoma siūlyti kitą projektą, kuris įamžintų sovietmečiu iškastą per žydų kapines gatvę tiksliau – griovį – Kirkuto alėją, bei nekurtų jokio stipraus semantinį ir emocinį krūvį turinčio paminklo, kuris nepalieka abejingo nei vieno žydų kultūra Lietuvoje besidominčio lankytojo, o tiesiog laiptų pakopomis paversti akmenys būtų sukomponuoti “tarsi antkapiai” dabartinės akmenų sandėliavimo aikštelės vietoje, taip “primenant” gyventojams skirtame sutvarkytame “parke”, kad kažkada čia buvo palaidoti ir žydai…

Remiantis tyrimų medžiaga šios kapinės yra tikras Lietuvos Jeruzalės panteonas, kur 1830-1940 m. buvo laidojama visa klestinti Vilniaus žydų bendruomenė, įskaitant pačius žymiausius jos atstovus: spaustuvininkų Romų šeima, religinis autoritetas rabinas Ch.O. Grodzenskis, C. Šabadas, J. Vygodskis, bankininko Bunimovičiaus šeima, gausybė kitų įžymybių menininkų (šalia likusių Vilniaus žydų bendruomenės narių), ir net pats Vilniaus Gaonas laikinai buvo čia perkeltas, sunaikinus Šnipiškių žydų kapines, o vėliau, sunaikinus ir Užupio žydų kapines, jo palaikai buvo perkelti į dabartines veikiančias Sudervės kelio žydų kapines.

Tiesa, kad pastačius laidojimo rūmus ir iškasus gatvę – griovį, bei dar kelias kapinių teritorijoje sovietmečiu iškastas gatves, kurios buvo užpiltos, įgyvendinus J. Makariūno projekto 1 etapą 1992m., apie 30-40 proc. palaidojimų buvo suniokota, tačiau likusieji vis dar ten guli, kapinės toje vietoje iki šiol nepanaikintos.

Visi Vilniaus žydai, kuriems rūpi šio žydų sakralinio objekto  “Lietuvos Jeruzalės panteono” tolimesnis likimas, kviečiami balandžio mėn 27d. 11 val į posėdį, vyksiantį LŽB su Vilniaus plano projektuotojais, pareikšti žydų bendruomenės poziciją dėl būsimo projekto. 

Šiandieninis Užupio kapinių vaizdas ir ARKOS projekto kompozicija

ARKA projektas

LŽB pranešimas dėl Kalev Krelin pareigų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei iš visuomenės informavimo priemonių tapo žinoma, jog Maskvoje gimęs Kalev (Calev) Krelin vykdo veiklą Lietuvoje, prisistatydamas Vyriausiuoju Lietuvos rabinu arba yra taip pristatomas.

Informuojame, kad Vyriausiojo rabino pareigybės atsisakyta prieš kelerius metus keičiantis rabinams  ir Kalev Krelin niekada nebuvo paskirtas eiti šių pareigų. Šiuo metu tarp Kalev Krelin ir LŽB  nėra susiklosčiusių jokių sutartinių santykių, todėl pareiškiame, jog Kalev Krelin neturi teisinio pagrindo veikti LŽB vardu. Atitinkamai LŽB nėra atsakinga už su Kalev Krelin sudarytus sandorius bei iš to kylančias teisines pasekmes.

Palangoje atidaryta Solomono Teitelbaumo paroda

Palangoje atidaryta Solomono Teitelbaumo paroda

Solomonas Teitelbaumas – vienas ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos dailininkų, tęsiančių žydų tapytojų, gimusių istorinėse Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijose, tradicijas. 

Jo paveikslai stebina ir traukia nepaprastu brandumu, tobulumu, profesionalumu. Šio tapytojo kūriniuose susipina ekspresionistinės Vilniaus menų mokyklos auklėtinių, mokyklos L’ecole de Paris didžiųjų žydų kilmės meistrų (Ch. Soutine, M. Kikoine, P. Kremegne) ir ARS tapybos tradicijos

Kartojame paskaitą “Sveikas gyvenimas pagal Torą” rusų kalba, balandžio 25 d.

Kartojame paskaitą “Sveikas gyvenimas pagal Torą” rusų kalba, balandžio 25 d.

Natalja Cheifec pristato nauja įdomią paskaitą, kurios metu supažindins su Toros požiūriu i mediciną ir žmogaus sveikatą.
Jūs išgirsite 33 Maimonido patarimus apie tai, kaip likti sveikam iki senatvės;
sužinosite apie sąsaja tarp fizines ir dvasines sveikatos;
apie tai, ar yra žydų pasaulėžiūroje vietos vegetarizmui
ir gausite daugeli kitų naudingų žinių ir patarimų, kurie padės jums išvengti ligų ir išsaugoti sveiką protą.
Laukiame Jūsų Pylimo g. 4, II aukšto posėdžių salėje, balandžio 25 d. nuo 18.00 val.
Registruokitės, dalyvavimas nemokakas >>goo.gl/JbypwU

Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad balandžio 24d. mirė Viktor Levin (1921 02 03 – 2018 04 24)
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučiame vaikus ir artimuosius.

LŽB pareiškimas dėl nacistinės simbolikos, pasirodžiusios Vilniaus erdvėse

Vos praėjus kelioms dienoms nuo Varšuvos geto sukilimo 75-ųjų metinių minėjimo bei  Izraelio Nepriklausomybės dienos šventės  Lietuvos žydų bendruomenę (toliau – LŽB) nuvylė žinia apie nacistinę simboliką vaizduojančias vėliavas pasirodžiusiais viešose Vilniaus erdvėse balandžio 20-ąją,  per A. Hitlerio gimtadienį. LŽB su dideliu pasipiktinimu pastebi, kad tokios vėliavos, mininčios nacionalsocialistų lyderio gimtadienį, viešose Lietuvos vietose pasirodo nebe pirmus metus.

LŽB manymu, tai yra veikiau izoliuotas antisemitizmo protrūkio atvejis ar sąmoninga provokacija,  jokiu būdu neatspindinti didžiosios visuomenės dalies požiūrio į Holokausto tragediją ir dėkoja aktyviems piliečiams pranešusiems apie viešose ervėse pakabintas vėliavas su nacistine simbolika bei operatyvią teisėsaugos institucijų reakciją pašalinant minėtus antisemitinius elementus.

Tikimės, kad įvykio kaltininkai, kurie veikiausiai veikė organizuotai, bus nustatyti ir jų atžvilgiu bus taikomos atitinkamos LR įstatymų numatytos poveikio priemonės.

Pesacho moksleivių atostogų stovykla LŽB

Pesacho moksleivių atostogų stovykla LŽB

Pesacho švenčių ir moksleivių  atostogų proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  padovanojo vaikams ir jų tėvams  Pesacho stovyklą. Tris dienas mergaitės ir berniukai su vadovais (madrichais) dalyvavo  įvairiuose renginiuose, kartu su specialistais mokėsi atlikti chemijos eksperimentus, kūrė žydiškus suvenyrus, mokėsi šokti, įgijo “Lego inžinerijos” žinių, dalyvavo ekskursijoje po žydiško Vilniaus vietas.

Ketvirtadienį, balandžio 5d. vaikų stovyklos iškilmingame uždaryme dalyvavo populiaraus televizijos projekto “Lietuvos balsas” atlikėja Karina German ir jaunasis Nikita Jusupovas. Publika – vaikai ir jų tėvai bei žydų bendruomenės programų vadovė Žana Skudovičienė padėkojo mamoms, tėčiams, seneliams, kad jie patikėjo savo atžalas bendruomenei, taip pat dėkojo  madrichams bei mokytojams  už dėmesį ir pamokas vaikams.

Stovyklos vaikai sveikina LŽB senjorus Pesacho proga.

Tėvų, vaikų ir madrichų nuomonė apie šią stovyklą:

LŽB pareiškimas dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) atkreipia dėmesį, jog Seime šiuo metu svarstomos Vartototojų teisių apsaugos įstatymo pataisos,  kuriomis numatoma drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“.

LŽB vertinimu tokios išplėstinės Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų formuluotės kelią pagrįstą nerimą dėl visuomenės narių galimybės disponuoti  pamatine saviraiškos laisve galimo suvaržymo, o taip kelia klausimą dėl tolimesnių istorinio teisingumo siekių apribojimo tikimybės. Minėti pakeitimai galimai turėtų neproporcingai didelę neigiamą reikšmę potencialioms diskusijoms, susijusiomis su lietuvių vaidmeniu Holokausto vykdyme, skatintų eiti prie vienintelio, valstybiniu lygmeniu centralizuoto ir “priimtino” Lietuvos istorijos įvykių vertinimo, kuris tarnautų ne realiam istorijos pažinimui, o taptų  cenzūruota jo interpretacija.

LŽB manytų, jog šių pataisų priėmimas sukeltų visuomenės susipriešinimą, o taip pat teigia, jog svarstant šių pataisų reikalingumą ir objektyvumą, būtina atsižvelgti, jog šiuo metu antisemitizmas Europoje nemažėja. Priešingai, kaimyninių valstybių pavyzdys, kai priimami įstatymai dėl “tinkamos” istorijos interpretacijos, skatina prisiminti institucinio antisemitizmo laikus. Neapykantos apraiškų nemažai aptinkama ir Lietuvoje, todėl tokių pataisų priėmimą LŽB laikytų keliančiu pavoju antisemitizmo plitimui.

LŽB pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. savo priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad  jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui, o valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ir neturi teisės nustatyti kokią nors privalomą pažiūrų sistemą.

Atvirumas, žodžio ir saviraiškos laisvė bei demokratiškumas privalo išlikti stipriomis ir vienijančiomis vertybėmis Lietuvoje. Mūsų šalyje žmogaus teisės, kova su neapykantos nusikaltimais turi būti užtikrinama taip pat aktyviai kaip ir šiomis pataisomis pasišauta kovoti už vartotojų teisių apsaugą.

Faina Borovsky kviečia į savo senelio  M.Levi ir dėdės S.Bajerio fotografiju parodą

Išgelbėtieji Imbarėje: Rapolas Veržbolauskas

“Pajūrio naujiienos”, Romualdas Beniušis

 

Veržbolauskų šeima apie 1936-uosius. Klaipėda

Sofija (1898–1972 m.) ir Pranas (1888–1969 m.) Kasperaičiai – tylieji Imbarės kaimo didvyriai, kuriems už jų herojišką veiklą nacistinės okupacijos 1941–1944 metais, gelbstint nuo genocido salantiškius Basią Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską, 1991 m. suteikti Pasaulio Tautų Teisuolių vardai, jų pavardės iškaltos Jeruzalėje ant Teisingumo sienos, jų garbei Teisuolių alėjoje pasodintas medis, o Lietuvos valstybė šalies Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 2002 m. apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais (po mirties).

Kas jis, Rapolas Veržbolauskas, ir kodėl jį reikėjo gelbėti?

Veržbolauskas gimė 1895 m. Naumiesčio miestelyje, įsikūrusiame Rytų Prūsijos pasienyje, Šešupės ir Širvintos upių santakoje. Carinės Rusijos pasienio miestelis oficialiai tuo metu vadinosi Vladislavovu, nors tarp vietinių gyventojų ir jų kaimynų vokiečių šis pavadinimas neprigijo. Iš savo tėvo paveldėjęs gana retą pavardę, kuri kildinama iš kaimyninio miestelio Virbalio, kurį lenkai ir rusai vadino „Veržbolovo“, pavadinimo. Vietinių žydų trijų vaikų šeimoje gimęs Rapolas čia išėjo pradinius ir vidurinius mokslus.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaip visateisis carinės Rusijos gyventojas, buvo įtrauktas į jos kariuomenės materialinio aprūpinimo tarnybos gretas, vykstant karo veiksmams Rytų Prūsijoje arkliais kinkytais vežimais vežiojo maisto produktus ir amuniciją. 1915 m., Rusijos kariuomenei traukiantis į šalies gilumą, ten atsidūrė ir jis. 1918 metų vasarą į jau atsikūrusią Lietuvos valstybę kartu su kitais į Rusijos gilumą pasitraukusiais lietuviais grįžęs R. Veržbolauskas apsigyveno gimtajame Naumiestyje. Čia 1919 m. vasarą, normalizuojantis šalies gyvenimui ir kuriantis nepriklausomos Lietuvos valstybinėms tarnyboms, prie sienos su Vokietijos Rytų Prūsijos provincija buvo įsteigta viena pirmųjų muitinių, taip pat pasienio apsaugos tarnyba. Pagyvėjus prekybai tarp Lietuvos ir Rytų Prūsijos, atsirado verslių žmonių, kurie, gerai mokėdami vokiškai, ten gabeno maisto produktus, į Lietuvą atveždami pramoninių, tada vadintų kolonialiomis, prekių. Vienas jų buvo R. Veržbolauskas, kuriam šis verslas sekėsi gerai, atsirado ir pagalbininkų, buvo nupirktas ir lengvasis automobilis. Praturtėjęs, pakankamai išsilavinęs, keliomis užsienio kalbomis kalbantis R. Veržbolauskas tapo miestelio inteligentijos dalimi, dalyvavo jo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jis kaip rangovas laimėjo ir naujos miestelio, kuriame 1923 m. gyveno 3 tūkst. 67 žmonės, iš jų 58,39 proc. lietuvių ir 32,31 proc. žydų, mokyklos statybos konkursą.

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena. S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Kartu jis skatino sukurti Lietuvoje aplinką, kupiną tolerancijos ir pakantumo bei saugoti bendrą kultūrinį paveldą. „Tai turtas ateities kartoms. Matau labai ryškų švietimo sistemos ir kiekvienos mokyklos vaidmenį puoselėjant istorinę atmintį. Šiandien noriu širdingai padėkoti Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovui, mokytojų kolektyvui, mokiniams ir jų tėvams. Jūsų pastangomis ši gimnazija tapo Vilniaus ir Lietuvos švietimo sistemos etalonu“, – sakė premjeras.

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Balandžio 13 d. greta Kauno IX forto masinių žudynių lauko įvyko memorialinės plaketės atidengimo ceremonija. Memorialinė plaketė skirta Kauno IX forte 1941 m. lapkričio 25 d. nužudytiems, iš Frankfurto prie Maino deportuotiems Vokietijos žydams atminti.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo: Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Frankfurto prie Maino Kultūros skyriaus administracijos direktorius Johannes Promnitz, Brueder-Schoenfeld-Forum organizacijos atstovai.

Užuojauta

Balandžio 19d. mirė Ela Kruglova. (1947 01 12 – 2018 04 19).
Skausmo valandą dėl netekties užjaučiame dukrą ir sūnų.
LŽB švenčia Izraelio 70-metį

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviai balandžio 19 d. parengė dar vieną puikų dainų ir šokių spektaklį, skirtą Izraelio valstybės 70-mečio šventei. Stebino aukštas profesionalumas. Su vaikais dirbo gerai savo darbą išmanantys vadovai. Vaikai dainavo populiarias žydų dainas, šoko ir vaidino.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Hefetzo salė buvo pilnutėlė dar gerokai iki prasidedant koncertui. Žana Skudovičienė ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino susirinkusius, pagyvenusius bendruomenės klubo “Abi men zet zich” narius su ypatinga Izraelio 70-mečio gimtadienio švente. Taip pat dalyvavo kiti žydų bendruomenės lyderiai, įskaitant Švenčionių žydų bendruomenės pirmininką Michailą Šapiro.

Vaikai dainavo daug gražių dainų hebrajų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Jie šoko labai gerai, galima tik įsivaizduoti, kiek daug jiems teko repetuoti, kad scenoje žiūrovai matytų tokį aukšto lygio atlikimą.

Ryškiausias spektaklio momentas 1967 m. hito “Yerushalayim Shel Zahav” atlikimas. Moksleivių dainininkų ir šokėjų nuoširdumas buvo neabejotinas, todėl žiūrovai susigraudinę ir verkė, ir plojo. Įvairaus amžiaus Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviams uždainavus Izraelio himną HaTikvah (Viltis), salė atsistojo ir klausėsi susigraudinusi.

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena.

S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

 

 

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelio Valstybės Prezidentą Reuveną Rivliną minint 70-ąsias valstybės nepriklausomybės metines. Šio svarbaus įvykio minėjimo proga Izraelio Valstybei ir visiems jos žmonėms šalies vadovė palinkėjo taikos, vienybės ir klestėjimo.

“Pasak šalies vadovės, Lietuva džiaugiasi aktyvia žydų bendruomene šalyje, mūsų bendra istorija, žmogiškaisiais ryšiais ir augančiu tarpusavio pažinimu. “

 

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu bei visus Izraelio žmones valstybės nepriklausomybės 70-mečio proga.

„Linkiu Izraelio žmonėms taikos, saugumo, nuolatinės gerovės bei visokeriopos sėkmės. Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu. Glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai sėkmingai prisidėjo nuosekliai vystant labai draugiškus ir intensyvius mūsų šalių santykius. Mes labai džiaugiamės Lietuvos žydų indėliu kuriant Izraelio valstybę. Esu įsitikinęs, kad mūsų puikus bendradarbiavimas – tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis – ir toliau vyks abipusio supratimo dvasioje ir taip stiprins ryšius tarp mūsų žmonių“, – rašoma premjero sveikinime Izraelio Vyriausybės vadovui.

Premjeras S. Skvernelis taip pat pakvietė Izraelio kolegą aplankyti Lietuvą, šiais metais švenčiančią savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1  punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.

Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.  Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.

Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama  užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą,  jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau  imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir  atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.