Netekome iškilaus litvako, Lietuvos žydų atminties saugotojo Arie Ben-Ari Grodzensky

Netekome iškilaus litvako, Lietuvos žydų atminties saugotojo Arie Ben-Ari Grodzensky

Su liūdesiu pranešame šiandien po kovos su sunkia liga, netekome Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijos pirmininko, ilgamečio litvakų bendruomenės puoselėtojo, Lietuvos ir Izraelio ryšių stiprintojo Arie Ben-Ari Grodzensky (1946 – 2026).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Arie Ben-Ari Grodzensky šeimai – žmonai Bellai, vaikams, artimiesiems ir visai litvakų bendruomenei.

Atsisveikinti su velioniu bus galima penktadienį, liepos 31 d.. 11 val. Kiryat Ono „Beit Shalom“ kapinėse.

Arie Ben-Ari Grodzensky buvo žmogus, visą savo gyvenimą puoselėjęs stiprų ryšį su Lietuva – savo gimtine, jos istorija ir žmonėmis. Gimęs Lietuvoje, jis čia įgijo aukštąjį išsilavinimą, baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1972 metais su šeima išvyko į Izraelį, kur savo profesines žinias ir gebėjimus pritaikė dirbdamas karo pramonėje.

Tačiau svarbiausia jo gyvenimo misija buvo ne tik profesinė veikla. Arie Ben-Ari Grodzensky daugelį metų aktyviai rūpinosi litvakų paveldo, istorinės atminties ir Holokausto aukų atminimo išsaugojimu. Vadovaudamas Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijai, jis telkė litvakus Izraelyje ir visame pasaulyje, puoselėjo ryšius su Lietuva ir siekė, kad žydų istorija bei tragiškas Holokausto palikimas būtų pažįstami ir ateities kartoms.

Jo asmeninę istoriją ženklino Holokausto tragedija. Arie Ben-Ari Grodzensky šeima buvo viena iš tūkstančių Lietuvos žydų šeimų, nacių okupacijos metu patyrusių genocidą. Jo seneliai, dėdės ir pusbroliai buvo nužudyti Alytaus krašte. Ši skaudi patirtis lėmė tvirtą Arie įsitikinimą, kad istorinė tiesa turi būti pripažįstama ir perduodama toliau.

„Holokausto pamiršti neįmanoma“, – ne kartą pabrėžė litvakas, kalbėdamas apie būtinybę išsaugoti atmintį ir ugdyti jaunąją kartą. Jam buvo svarbu ne tik prisiminti praeitį, bet ir kurti pagarba bei tiesa grįstą ateitį.

Arie Ben-Ari Grodzensky didžiavosi savo litvakiškomis šaknimis ir visada pabrėždavo, kad litvakų indėlis į Izraelio ir pasaulio mokslą, kultūrą bei valstybės kūrimą yra neatsiejama istorijos dalis. Jis tikėjo išsilavinimo, darbo ir bendruomeniškumo galia.

Jis buvo aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys. Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijai prisijungus prie Lietuvos žydų bendruomenės, jis įžvelgė šio žingsnio svarbą, stiprinant pasaulio litvakų vienybę ir ryšius su istorine tėvyne.

Arie Ben-Ari Grodzensky iki gyvenimo pabaigos jautė atsakomybę už Lietuvos žydų istorijos išsaugojimą. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo, kad atmintis nėra vien praeities prisiminimas – tai pareiga ateičiai.

Netekome žmogaus, kuris saugojo istorinę tiesą, stiprino Lietuvos ir Izraelio ryšį ir savo darbais prisidėjo prie litvakų paveldo išsaugojimo.

Tegul jo atminimas būna palaimintas.

יהי זכרו ברוך

Lietuvos apeliacinis teismas: Žemaitaitis kurstė neapykantą prieš žydus ir šiurkščiai menkino Holokaustą

Lietuvos apeliacinis teismas: Žemaitaitis kurstė neapykantą prieš žydus ir šiurkščiai menkino Holokaustą

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Seimo narį Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir šiurkštaus Holokausto menkinimo. Teismas padidino pirmosios instancijos teismo skirtą baudą nuo 5 000 iki 10 000 eurų, konstatavęs, kad pirminė bausmė neatitiko padarytų nusikalstamų veikų sunkumo.

Teismas nustatė, kad R. Žemaitaitis, eidamas Seimo nario pareigas, sistemingai ir viešai tyčiojosi iš žydų, juos niekino, kurstė neapykantą žydų tautybės žmonėms, iškraipė istorinius faktus ir sąmoningai skatino tautinę nesantaiką bei priešpriešą tarp lietuvių ir žydų bendruomenės. Teismas taip pat konstatavo, kad Holokausto lyginimas su sovietų nusikaltimais bei žydų apibūdinimas nužmoginančiais epitetais yra nusikalstama Holokausto menkinimo forma.

Baudžiamoji byla buvo iškelta dėl 2023 m. viešų R. Žemaitaičio pasisakymų ir įrašų socialiniuose tinkluose. Atskiroje konstitucinėje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau buvo pripažinęs, kad šiais veiksmais jis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vertinimu, šis sprendimas dar kartą patvirtina, kad demokratinė valstybė grindžiama ne tik teisėmis ir laisvėmis, bet ir atsakomybe. Saviraiškos laisvė negali būti naudojama kaip priedanga neapykantai kurstyti, antisemitizmui skleisti ar Holokaustui menkinti.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tiša be Av (Tisha B’Av) – didžiausia žydų tautos gedulo diena

Tiša be Av (Tisha B’Av) – didžiausia žydų tautos gedulo diena

Šiandien viso pasaulio žydų gyvenimą sustabdė didžiausio metų gedulo diena Tiša be Av (hebr. Tisha B’Av). Devintoji Avo mėnesio diena (paprastai sutampanti su liepos arba rugpjūčio mėnesiu) yra svarbiausia visuomeninė gedulo diena žydų kalendoriuje. Nors tradicija šią dieną sieja su daugybe žydų tautą ištikusių nelaimių, svarbiausias jos minėjimo objektas – Pirmosios ir Antrosios Jeruzalės Šventyklų sunaikinimas.

Ukmergės rajono žydų bendruomenė kviečia kartu pagerbti Holokausto aukų atminimą

Ukmergės rajono žydų bendruomenė kviečia kartu pagerbti Holokausto aukų atminimą

Minint Holokausto aukų atminimo dieną rugsėjo 6 d., sekmadienį, Ukmergėje vyks atminimo renginiai: aukų pagerbimas Pivonijos šile, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas bei internetinės svetainės „Žydai, gyvenę Ukmergėje iki II pasaulinio karo“ pristatymas.

Renginio programa:
12:00 – Holokausto aukų pagerbimas Pivonijos šile (Pivonijos šilas, Ukmergės r.),
13:00 – Parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas Ukmergės tolerancijos centre (Vasario 16-osios g. 11, Ukmer),
13:30 – „Sugrįžtantys vardai: Ukmergės žydų istorijos atmintis“. Internetinės svetainės „Žydai, gyvenę Ukmergėje iki II pasaulinio karo“ pristatymas Ukmergės tolerancijos centre (Vasario 16-osios g. 11, Ukmergė).

Kviečiame dalyvauti ir prisiminti tragiškus istorijos įvykius, pagerbiant aukų atminimą bei žmones, kurie išsaugojo žmogiškumą sunkiausiomis aplinkybėmis.

Kviečiame kartu paminėti Šiaulių geto aukas

Kviečiame kartu paminėti Šiaulių geto aukas

Išlydėdami besibaigiančią savaitę visus kviečiame į Šiaulius, kur pirmadienį, liepos 20-ąją, minėsime 85-ąsias Šiaulių geto įkūrimo metines.

Renginio programa:

13:00 – minėjimas prie buvusių Šiaulių geto vartų (Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje).

13:45 – minėjimo tęsinys Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai).

Kviečiame kartu pagerbti Šiaulių geto kalinių atminimą ir prisiminti Holokausto aukas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, norintys vykti kartu, prašome rašyti iki sekmadienio, liepos 19 d. 19 val. el. paštu: info@lzb.lt

Shabbat Shalom!

Nataljos Cheifec paskaita „Tisha B’Av ir kiti žydų pasninkai“

Nataljos Cheifec paskaita „Tisha B’Av ir kiti žydų pasninkai“

Žymiausia Lietuvoje žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį trečiadienį, liepos 22 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.

Kodėl Tisha B’Av laikoma liūdniausia diena žydų kalendoriuje? Kokius istorinius įvykius ji primena? Kokią prasmę judaizme turi pasninkas ir kuo Tisha B’Av skiriasi nuo kitų pasninko dienų?

Paskaitos metu sužinosite apie žydų pasninkų kilmę, jų religinę ir istorinę reikšmę, su Tisha B’Av susijusius papročius bei tradicijas, išgirsite įdomių faktų ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kviečiame prisijungti visus, besidominčius žydų istorija, religija ir tradicijomis.

Norėdami gauti tiesioginio susitikimo ZOOM nuorodą registruokitės ČIA ir nepamirškite užduoti jus dominančių klausimų.

Taip pat kviečiame simboliškai paremti #NataljosPaskaitą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę. Visą info, kaip tai padaryti, rasite čia 👇
https://www.lzb.lt/kvieciame-paremti-lietuvos-zydu-litvaku-bendruomene/

Laukiame visų!

EŽK prezidento dr. Moshe Kantoriaus komentaras dienraštyje „The Jerusalem Post“: „Dreyfuso išbandymas: ar Europa ir vėl neišlaiko egzamino?“

EŽK prezidento dr. Moshe Kantoriaus komentaras dienraštyje „The Jerusalem Post“: „Dreyfuso išbandymas: ar Europa ir vėl neišlaiko egzamino?“

Liepos 12-ąją Europa minėjo Alfredo Dreyfuso dieną. Ji skirta žydų kilmės prancūzų karininko, kurio neteisėtas nuteisimas už tariamą valstybės išdavystę tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio antisemitizmo simbolių, atminimui. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, Europa įsitikinusi, kad Dreyfuso byla jau priklauso istorijai – tai priminimas apie įveiktus prietarus ir išmoktas pamokas. Vis dėlto nemaloni tiesa yra ta, kad, nors forma pasikeitė, daugelis pagrindinių modelių išliko tie patys.

Užuojauta

Užuojauta

Liūdėdami dalijamės žinia, kad liepos10-ąją mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Saulo Kagano Gerovės centro narys Malkelis Bliacheris (1935 – 2026).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir socialinio centro darbuotojai siunčia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.

Su Lietuvos valstybės diena!

Su Lietuvos valstybės diena!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina visus su Lietuvos valstybės diena – Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena.

Lietuvos stiprybė visais laikais buvo jos žmonės – skirtingų tautybių, kultūrų ir tikėjimų bendruomenės, kartu kūrusios ir tebekuriančios mūsų valstybę. Didžiuojamės būdami šios istorijos dalimi ir prisidėdami prie šiandienos Lietuvos augimo.

Šią ypatingą dieną linkime vienybės, tarpusavio supratimo, drąsos kurti ateitį ir saugoti tai, kas mus jungia.

Su Lietuvos valstybės diena!

Kaipkada.lt nuotr.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės naujienos

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės naujienos

Šeštadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje lankėsi Geros valios fondo valdybos pirmininkai rabinas Andrew Bakeris ir advokatė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Vizito metu svečiai domėjosi bendruomenės veikla, aptarė vykdomus projektus bei pasidalino įžvalgomis apie tolesnį bendradarbiavimą.

​Dėkojame už prasmingą diskusiją ir rodomą dėmesį regionų bendruomenėms!

Sveikiname JAV su nuostabiu jubiliejumi!

Sveikiname JAV su nuostabiu jubiliejumi!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jungtines Amerikos Valstijas su išskirtine sukaktimi – 250-osiomis Nepriklausomybės metinėmis.

Ši reikšminga data žymi du su puse šimtmečio laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir galimybių kurti atvirą bei stiprią valstybę. JAV ne vienai kartai litvakų tapo namais, kuriuose galėjo puoselėti savo tapatybę, kurti, dirbti ir prisidėti prie šalies pažangos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ypač vertina ilgametę JAV paramą Lietuvai, nuoseklų įsipareigojimą demokratinėms vertybėms, kovai su antisemitizmu bei pastangas saugoti istorinę atmintį.

Šios garbingos sukakties proga linkime JAV žmonėms vienybės, klestėjimo, taikos ir neblėstančio tikėjimo laisvės idealais. Tegul ateinantys dešimtmečiai būna kupini pažangos, stiprybės ir įkvėpimo ateities kartoms.

Su 250-uoju Nepriklausomybės jubiliejumi!

J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Vakarinė ekskursija Vilniaus choralinėje sinagogoje

Vakarinė ekskursija Vilniaus choralinėje sinagogoje

Kviečiame į vakarinę ekskursiją Vilniaus choralinėje sinagogoje su žydų tradicijų žinove Natalja Cheifec.

Edukatorė ekskursijos metu supažindins jus su sinagogos architektūra, simbolika ir tradicijomis, atskleis šios vietos reikšmę Vilniaus žydų bendruomenės gyvenime – nuo praeities iki šių dienų. Taip pat dalyvaus kantorius Shmuelis Yatomas. Jei nežinote, koks svarbus žmogus judaizme yra kantorius – tai puiki proga sužinoti.

Po ekskursijos pakviesime atviro pokalbio – edukatorė mielai atsakys į visus jūsų klausimus.

Data: 2026 m. liepos 9 d., ketvirtadienis
Laikas:
 18:00 val.
Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
Auka sinagogai: 5 EUR

Būtina išankstinė registracija, ją rasite ČIA.