Nausėdos patarėja A.Skaisgirytė: „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui

Nausėdos patarėja A.Skaisgirytė: „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.l

„Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Jeruzalę, Holokausto forumą. Šalies vadovas Holokausto aukas pagerbs kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice. Lietuvoje labai daug kalbama apie tokį mūsų šalies vadovo sprendimą.

Iš Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijos Davoso mieste, kalbamės su Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

– Kodėl buvo nuspręsta vykti į Aušvicą, o ne Jeruzalę?

– Dvejose vietose vienu metu būti neįmanoma – tenka daryti sunkius pasirinkimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva Izraelyje yra atstovaujama labai aukštu lygiu – prezidentas paprašė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kad jį atstovautų. Tai gi, Seimo pirmininkas su delegacija yra Jeruzalėje.

Na, o prezidentas, norėdamas pagerbti Holokausto aukas, kitos savaitės pradžioje, pirmadienį, važiuoja į Lenkiją, Aušvicą, kur bus taip pat didelė ceremonija su tragediją išgyvenusiais žmonėmis. Prezidentas juos pagerbs, nusilenks.

– Praktiškai visi apžvalgininkai sako, kad tikroji prezidento nevykimo priežastis į Jeruzalę yra Rusija – dėl jos prezidento pasisakymų, dėl bandymų perrašinėti antrojo pasaulinio karo istoriją. Kiek įtakos tam sprendimui nevykti turi Vladimiro Putino pasisakymas apie antrąjį pasaulinį karą?

– Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią galima būtų pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo. Tai yra ideologinis karas su daug dedamųjų. Šito karo kontekste Putinas, deja, kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip kad Molotovo-Ribentropo paktas.

Tai slaptas paktas, kuriuo buvo pasidalinta Europa. Baltijos šalys buvo okupuotos sovietų. Visą šitą mes žinome dar nuo mokyklos suolo. Tačiau Putino propagandoje viskas išverčiama kitaip, sakant, kad tas paktas gal ir nebuvo toks jau neteisėtas, svarstoma, gal Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta tam tikras istorijos perrašymas, kuris labai neigiamai atsiliepia ir mūsų santykiams su Rusija ir apskirtai bendrame kontekste.

– Apžvalgininkai sako, kad prezidentas, vykdamas į Lenkiją, parodo strateginę partnerystę ir dėmesį Lenkijai.

– Lietuvos ir Lenkijos požiūris į antrojo pasaulinio karo istoriją taip pat yra labai panašus, kaip ir kitų Baltijos šalių. Taip pat ir Rumunijos, kuri labai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais. Neturime leisti, kad šita istorija būtų užmiršta, neturime leisti, kad istorija būtų iškraipyta ir kad mūsų vaikai jau nebežinotų, kas gi įvyko antrojo pasaulinio karo metu.

– Kaip Lietuva ir prezidentas vertina tai, kad Holokausto forume neleista pasisakyti Lenkijos prezidentui, tačiau leista Rusijos vadovui. Būtent Lenkijos prezidento nevykimo argumentas ir yra tas, kad jis negalės ten kalbėti.

– Kiek mums yra žinoma, pasisakymai yra leisti tik penkių šalių delegacijoms: Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos. Jeigu ieškoti logikos, kam yra leista pasisakyti, tai visos tos šalys buvo sąjungininkės, plius dar Vokietija.

Putinui bus leista kalbėti pirmam. Jis gali pateikti savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims.

– Prezidentas nevykti į Jeruzalę nusprendė paskutinę minutę. Ar sulaukėte kažkokios reakcijos iš Izraelio? Ar nepablogins tai Lietuvos santykių su Izraeliu?

– Labai tikime, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvą atstovaujama aukštu lygiu. Prezidentas turi mintį Izraelyje apsilankyti dar šiais metais.

– Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sako prezidentūra priešiškai bando nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRA pareiškime apgailestaujama, kad visuomenės informavimo priemonės Lietuvoje įplieskia šmeižikišką kampaniją, kurią galima pavadinti „antilenkiška isterija“. Ar iš pačios Lenkijos yra sulaukta kažkokių reakcijų šiuo klausimu?

– Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių.

Dėl LLRA pareiškimo, tai noriu priminti, kad LLRA dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje, kad yra delegavusi du ministrus. Tamašunienė dirba Vyriausybėje ir prezidentas jai neturi jokių priekaištų. Todėl šita keliama „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui.

– Lenkijos prezidentas apie šią situaciją žino?

– Lenkijos prezidentas apskritai daug žino apie Lietuvą, kaip ir mes apie Lenkiją. Tai yra normalu.

– Prezidentas Davose sakė, kad tikisi Europos lyderių ryžtingumo, atsakant į Rusijos keliamas grėsmes. Kokiose situacijose dabar pasigendama to ryžtingumo?

– Europos Sąjungos (ES) lyderiai, diskusijose dėl užsienio politikos ir santykių su kaimyninėmis šalimis, dažnai išsako nuomonę, kad reikia ieškoti sutarimo, sąlyčio taškų ir eiti į kažkokį kompromisą. Tuomet kyla problema, kuri yra etinio pobūdžio – su kuriomis šalimis galima ir su kuriomis negalima eiti į tą kompromisą? Kur yra tos „raudonos linijos“, kuomet jau sunku eiti į tą kompromisą?

Kalbant apie santykius su Rusija, „raudonos linijos“ ES lyderių buvo aiškiai išsakytos – turi baigtis Krymo okupacija ir karinis konfliktas Donbase.

Šitos sąlygos nėra įvykdytos. Kol jos nebus įvykdytos, laikyti Rusiją ES partnere yra labai sunku.

Nausėda: Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai

Nausėda: Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai

LRT.lt

„Noriu išreikšti giliausią pagarbą milijonams Šoa metu nužudytų žydų. Lenkiu galvą, pagerbdamas tų dviejų šimtų tūkstančių, kurie buvo mano tėvynainiai, atminimą. Lietuvos žydų tragedija Šoa yra Lietuvos tragedija“, – Yad Vashem knygoje, skirtoje šių metų pasauliniam Holokausto minėjimui, publikuojamos Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos mintys.

„Neturime galios prikelti nekaltas aukas – vyrus, moteris vaikus. Vargu ar galime palengvinti skausmą tų, kurie prarado savo šeimos narius, savo mylimuosius. Net ir praėjus 75 metams kančios vis dar jaučiamos – jos gyvos. Yra vienintelis dalykas, kurį galime ir privalome padaryti. Tai yra gerbti Šoa aukų atminimą. Galime tai daryti kiekvienas atskirai – uždegti žvakutę ir sukalbėti maldą. Galime įsipareigoti ieškoti istorinės tiesos. Vienintelis būdas susitaikyti su istorija – išsiaiškinti ir garsiai paskelbti tiesą“, – rašoma prezidento žodyje.

Anot prezidento, ilgus metus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvai buvo draudžiama sakyti tiesą. Net ir pasibaigus sovietinei epochai, žmonėms vis dar buvo sunku kalbėti apie Šoa ir bandyti suprasti, kaip tokia tragedija galėjo įvykti.

„To meto tyla – tikra ar primesta – meta šešėlį ant lietuvių ir žydų santykių. Lemiamas posūkis šiuo atžvilgiu įvyko 1995 m. Tuometis Lietuvos prezidentas apsilankė Izraelyje, kad atsiprašytų už tų lietuvių, kurie kartu su naciais brutaliai žudė, ujo ir žemino žydus, veiksmus. Tiesa, kurią nors ir sunku priimti, buvo pasakyta. Nepriklausoma ir demokratinė Lietuva pripažino savo istorinę atsakomybę žydų bendruomenės atžvilgiu. Prasidėjo darbas su istorine atmintimi. Jis turi būti tęsiamas ir užbaigtas“, – įsitikinęs prezidentas.

Matydamas tiek alyvmedžių pasaulio tautų teisuolių (hebr. Chasidei Umot HaOlam) sode, prezidentas didžiuojasi tais lietuviais, kurie rizikavo gyvybe, kad išgelbėtų savo kaimynus žydus. Taip pat prezidentas G. Nausėda dėkoja Yad Vashemui už Pasaulio tautų teisuolio programą.

„Skausmingos pamokos sunkios mums visiems. Tačiau kuo geriau jas išmoksime, tuo vertesnės jos bus. Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai. Šią pamoką išmoksime tik ryžtingai kovodami su antisemitizmu, tiek senuoju, tiek ir naujuoju. Tai reiškia ugdydami tolerantišką pilietį atviroje valstybėje. Tai reiškia atstatydami teisybę. Tai reiškia užtikrindami, kad tokia žmonijos tragedija daugiau niekada nebepasikartotų“, – rašoma prezidento žodyje.

Savo kalbą jis užbaigia žodžiais „Daugiau niekada“.

LRT.lt primena, kad antradienį prezidentas paskelbė, kad persigalvojo ir nevyks į Pasaulinį Šoa forumą, kuris vyksta ketvirtadienį. Vietoje savęs atstovauti Lietuvai siunčia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Apie tai, kad nedalyvaus Izraelyje organizuojamame renginyje, pirmasis pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Žydų aukas pirmadienį prezidentas pagerbs Lenkijoje, Aušvico–Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

Tautinių bendrijų taryba

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Veikianti kaip patariamoji institucija, Tautinių bendrijų taryba atstovauja tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais. Įtraukdama tautinių mažumų atstovus į sprendimų procesus, Taryba vadovaujasi tarptautinės teisės principais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir Tautinių bendrijų tarybos nuostatais.

Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje viršija 100 tūkst. žmonių, renkami 3 Tarybos nariai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas  mažesnis nei 10 tūkst. – vienas atstovas.

Įsakymas dėl Tautinių bendrijų tarybos nuostatų patvirtinimo, 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. ĮV-48
2020-2024 m. kadencijos Tautinių bendrijų tarybos sudėtis:

1.    Daumantas Levas Todesas (pirmininkas) – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdybos ir tarybos narys;
2.    Gunta Rone (pavaduotoja) – Vilniaus latvių draugijos pirmininkė;
3.    Vladislav Voinič (pavaduotojas) – Viešosios įstaigos „Pasaulio vilniukų suvažiavimas direktorius“;

4.    Ruslan Arutiunian – Lietuvos armėnų sąjungos narys;
5.    Lučija Bartkienė – Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė;
6.    Jelena Berežok – VšĮ „Slavų estetinio lavinimo centras“ pirmininkė;
7.    Motiejus Jakubauskas – Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas;
8.    Ela Kanaitė – Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė;
9.    Dzmitry Karachun – Asociacijos „Kryvija“ prezidentas;
10.    Išvanas Kvikas – Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas;
11.    Nikolaj Logvin– Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų susivienijimo pirmininkas;
12.    Rana Mamadova – Klaipėdos azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ narė;
13.    Marytė Maslauskaitė – Kauno vokiečių bendrijos pirmininkė
14.    Tatjana Michniova – Lietuvos rusų kultūros fondo pirmininkė
15.    Galina Miškinienė – Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė
16.    Rasa Miuller – Klaipėdos vokiečių bendrijos narė;
17.    Evelina Paulavičienė – Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininkė;
18.    Jurgis Rubaževičius – Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos narys;
19.    Eminat Saijeva– Baltijos čečėnų bendrijos pirmininkė;
20.    Gžegož Sakson Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas;
21.    Levanas Sepazhvili – Gruzijos kultūros asociacija „Kachetija“ pirmininkas;
22.    Natalija Šertvytienė – Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė;
23.    Romualdas Špakovskis – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys;
24.    Lidia Trigub – Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ pirmininkė;
25.    Leila Urmanova-Vnukova – Uzbekų kultūros centro pirmininkė;
26.    Liia Urman – Lietuvos estų draugijos pirmininkė;
27.    Valenty Voinilo – Lenkų informacijos centro Vilniuje „Info Rum“ pirmininkas;
28.    Bachram Zeinalov – Šiaulių apskrities azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas.

Putino dėmesys istorijai turi savų priežasčių: naratyvas senas, bet atsirado naujų elementų

Politologas pažymi, kad V. Putino raginimai imtis detalesnių Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrimų yra nukreipti į Rusijos visuomenę:

Pasak politologo Mariaus Laurunavičiaus, V. Putinas stovi ant tų „herojiškų“ rusų tautos, Josifo Stalino, Sovietų Sąjungos kovos prieš fašizmą pamatų. Jeigu dabar staiga vietoj tos „herojiškos“ kovos paaiškės, kad pats J. Stalinas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą ir yra kaltas dėl, kaip dabar jau skaičiuojama, 40 milijonų žmonių žūčių, jei tai bus pasakyta patiems rusams, tai visa tai, ką Rusija yra pasistačiusi, grius kaip kortų namelis. Jiems labai svarbu vėl priminti savo istorijos naratyvą dėl paties režimo išsaugojimo.“

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys pažymi, kad Rusijos plėtojamas naratyvas, besisukantis apie priešus išorėje ir šlovingą pergalę, nėra naujiena, tačiau jame atsirado naujų elementų, pavyzdžiui, kaltės priskyrimas Lenkijai. „Lenkija visada buvo priešas, bet nebuvo tiesioginio kaltinimo“, – aiškina istorikas.

Anot N. Šepečio, kai kalbama apie V. Putiną ir jo plėtojamą naratyvą, galima įžvelgti ir dar vieną pokytį. Istoriko teigimu, per visus vadovavimo metus, kai manipuliavo žmonių sąmone, V. Putinas ir pats įtikėjo tuo, ką kalba.

„Čia mes turime efektą, kurį paaiškina socialiniai psichologai: kai žmonės ilgai kartoja tam tikrus melus, pradeda jais tikėti. Ir mes turime tokį įtikėjimą, nes kitaip tokių nesąmonių neatsirastų. Tai naujas fenomenas, nes tokius dalykus sau kalbėti leisdavo, sakykim, tų šeichų valstybių vadovai.

LŽB Lektoriumas kviečia

Įterptasis vaizdas 1

Sausio 26d. 13 val. Pylimo g. 4, 306k (3 aukšte)

Vyks lektoriumo paskaita su Roza Bielauskiene.

Tema: Babilono nelaisvė ir grįžimas į  Izraelio žemę

Jeruzalėje vykstančiame Holokausto metinių minėjimo viršūnių susitikime Izraelis įsitraukia į Europos ginčus dėl Holokausto

Jeruzalėje vykstančiame Holokausto metinių minėjimo viršūnių susitikime Izraelis įsitraukia į Europos ginčus dėl Holokausto

JTA pranešimas

Nuotraukoje: Jad Vashemo Holokausto memorialinio muziejaus, esančio Jeruzalėje, vaizdas . Dešimtys pasaulio lyderių susirinko  paminėti 75-ąsias Aušvico išvadavimo metines. (foto Moshe Shai)

JERUZALĖ (JTA) – svarbus pasaulio lyderių susibūrimas Jeruzalėje, kurio tikslas – pabrėžti pasaulio pasiryžimą išmokti Holokausto pamokas, sukėlė prieštaringų ginčų, dar neprasidėjus. Susitikime Izraelyje buvo stojančių į mūšį dėl istorinių diskusijų, vis dar tebesitęsiančių Europoje. Dalyvaujantys 46 prezidentai, įžymūs veikėjai, vyriausybių vadovai ketina diskutuoti Izraelio sostinėje per penktąjį Pasaulio Holokausto forumą – renginį, kurį organizavo prezidentas Reuvenas Rivlinas, Yad Vashemas ir Izraelio užsienio reikalų ministerija, jis skirtas 75-osioms Aušvico išvadavimo metinėms paminėti.

Renginyje dalyvaus Vokietijos ir sąjungininkų vadovai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Moshe Kantor, tvirtino, kad renginio tikslas yra „aptarti moralinę pasaulio būklę, ištirti pilietinės visuomenės situaciją ir kartu dirbti siekiant pašalinti grėsmes ir pavojus“. Tačiau ši žinia prieštarauja įvykių sukeltam susiskaldymui. Supykęs dėl Putino ketinimo sakyti kalbą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad pasitrauks iš minėjimo ir dalyvaus savo renginyje Aušvice, jei jam nebus leista kalbėti. Yad Vashem nuomonė: „ypač svarbu“ kalbėti sąjungininkų lyderiams, kurie „išlaisvino Europą“. Lenkija ir Rusija palaiko įtemptus santykius, kuriuos apsunkina kruvina praeitis. Gruodžio mėn. Putinas apkaltino Lenkiją bendradarbiavus su Vokietija 1938 m. Sausio mėn. prezidentas Duda apkaltino Rusiją tuo pačiu, sakydamas kalbą Lenkijos žydų lyderiams, kad 1939 m. Rusija kartu su nacistine Vokietija užpuolė Lenkiją ir „prisidėjo“ prie Europos žydų žudynių.

Ginče dėl dabartinio minėjimo kartojasi panaši kova kaip 2015 m., kai Lenkija atsisakė pakviesti Putiną dalyvauti atminimo renginyje Aušvico koncentracijos stovykloje pietų Lenkijoje. Vėliau Putinas buvo pakviestas atvykti į alternatyvų renginį, kurį Prahoje surengė Mošė Kantor, Europos žydų kongreso vadovas, renginys sukėlė aršius Čekijos žydų protestus. „Nei Rusija, nei Lenkija nėra nekaltos kalbėdami apie Antrąjį pasaulinį karą ar Holokaustą“, – sakė Tel Avivo universiteto istorikas Havi Dreifuss. Ši ceremonija, turėjusi skatinti diskusijas apie Holokaustą ir antisemitizmą, tapo politinio konflikto dėl istorijos platforma. Vengrijoje kilęs ginčas, kaip paaiškinti šalies bendradarbiavimą su Vokietija, daugeliui metų atidėjo Holokausto muziejaus atidarymą Budapešte.

Lietuva Jeruzalėje minima kaip įsivėlusi į bandymus perrašinėti karo ir Holokausto istoriją, siekdama “išlaisvinti savo piliečius nuo padarytų Holokausto nusikaltimų“.

Nataljos Cheifetc paskaita apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba

Nataljos Cheifetc paskaita apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba

На русском языке НИЖЕ
Sulaukus didelio susidomėjimo, kartojame Nataljos Cheifetc paskaitą apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba.
Užsukite, laukiame jūsų sausio 22 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.
REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4

По многочисленным просьбам мы повторяем лекцию ОТНОШЕНИЯ МЕЖДУ МУЖЧИНОЙ И ЖЕНЩИНОЙ В ТРАДИЦИОННОМ ИУДАИЗМЕ на сей раз на русском языке.
Вам предстоит узнать:
• Какова цель создания еврейской семьи; каков смысл брачного ритуала; как распределяются роли между мужем и женой?
• Секреты долговечности традиционной еврейской семьи; почему муж и жена всегда влюблены друг в друга?
• Что такое ритуальная чистота брачных отношений ?
• Какое поведение в семье противоречит повелениям Торы?
• Как выполнять заповедь почитания родителей без ущерба для мира между мужем и женой?
• Всегда ли надо прислушиваться к советам жены?
• Какие причины являются вескими для немедленного развода?
• Почему праматери еврейского народа Сара, Ривка и Рахель долгое время были бездетными?

Užsukite, laukiame jūsų sausio 22 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.
REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4
#NataljosPaskaita
Vieta: Pylimo g. 4, Konferencijų salė IIa
Iliustarcija: Cubist Jewish Wedding Ceremony by Ari Roussimoff

G.Nausėda į Holokausto minėjimą Izraelyje nevyks, žydų aukas pagerbs Aušvice

G.Nausėda į Holokausto minėjimą Izraelyje nevyks, žydų aukas pagerbs Aušvice

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Holokausto minėjimą Izraelyje, o žydų aukas kitą pirmadienį pagerbs Aušvice Lenkijoje, antradienį pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas sprendimą pakeitė paskutinę akimirką – dar pirmadienio rytą buvo skelbiama, kad šalies vadovas dalyvaus ceremonijoje Jeruzalėje.

G.Nausėda šiuo sprendimu seka kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu – jos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė kvietimo į Jeruzalę, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Prieš Naujuosius metus Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė sukurti parlamentinę rezoliuciją, skelbiančią, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą, nes šalis buvo okupuota sovietų, o vėliau nacių Vokietijos. A.Gumuliauskas  nusprendė atleisti Lietuvą nuo Holokausto siaubo, nes ją okupavo Rusija ir Vokietija! Seimo narys Gumuliauskas nėra aiškus antisemitas (iš tų, kurie gyvena Lietuvoje) – jis yra humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Jo pirmieji tyrimai sovietmečiu turėjo teigiamą poveikį Lietuvos komunistų partijai.

Matyt, 1987 m. jis nemanė, kad per trejus metus viskas bus apversta aukštyn kojomis: užuot gyrus komunizmą, reikės rasti kitokį veiksmą,  norint išsiskirti ir nutiesti kelią į Seimą, juk žydus visada galima kuo nors apkaltinti. Antisemitizmas visais laikais buvo populiarus Lietuvoje. 2016 m. mokytas profesorius buvo išrinktas į parlamentą.

Šių metų pabaigoje įvyks dar vieni Seimo rinkimai ir galimybė jam išsiskirti, pasiūlius parlamentinę rezoliuciją, leidžiančią Lietuvai ir lietuviams išsilaisvinti nuo Holokausto, per kurį žuvo 95% Lietuvos piliečių, gyvenusių iki  nužudymo. Jie buvo geri lietuvių kaimynai ištisus  600 metų. Holokausto metu lietuvių žudikai buvo „pranašesni“ savo darbe, todėl į Lietuvą buvo vežami žudyti Lietuvos žydai iš kitų Rytų Europos šalių. Nesunku žudyti kūdikius ir moteris. Lietuvių žudikų žiaurumas buvo tokio lygio, jog sukrėtė net nacių SS kariškių veteranus, kurie buvo patyrę žmogžudžiai.

Pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais lietuviai sunaikino didžiąją dalį žydų, o iš anksčiau skelbtos informacijos žudikų būta tūkstančiai kurie dalyvavo ir vykdė žmogžudystes 214-oje Lietuvos vietovių. Kai kurie iš jų pasižymėjo ir vėliau tarnavo naciams kaip apsauginiai ir žydų žudikai koncentracijos bei naikinimo stovyklose, taip pat ir Aušvice.

Kuriame etape naujasis Lietuvos antisemitizmas nori balsuoti dėl parlamento rezoliucijos, iškreipiančios istoriją? Juodoji dėmė visada bus prisiminta ir jos negalima ištrinti jokia rezoliucija! Žudikai negali būti jokios demokratijos herojais. Mes nepamiršime ir neatleisime. Visuomenės veikėjai ir Lietuvos vyriausybė tyli – jokio pasmerkimo ir jokių demonstracijų. Tyla tarsi antspaudas prilygsta patvirtinimui.

Lietuvos valstybės vadovai nenori nagrinėti situacijos esmės ir sako, kad  pasiūlymas nebuvo užregistruotas Seime, todėl šiuo metu nėra ką svarstyti. Ar apsišvietęs pasaulis pasirengęs priimti tokį nebylų Lietuvos vadovų pasiaiškinimą? Kai bus pasiūlyta rezoliucija, mes jos pakeisti nebegalėsime. Turime nedelsdami imtis veiksmų, kad panaikintume pasiūlymą, ir privalome tai padaryti iš visų jėgų ir galių.

Fašizmas Vokietijoje prasidėjo tuo pačiu metodu 1934 metais ir niekas  net nebandė sustabdyti augančio antisemitizmo aktyvumo. Galite apie tai sužinoti iš to meto Niurnbergo rezoliucijų. Daugybė tais laikais tylėjusių galėjo pakeisti padėtį. Tyla prilygsta patvirtinimui.

Kviečiame jus prisijungti prie Izraelio litvakų asociacijos demonstracijos, kuri  vyks prie Lietuvos ambasados  Izraelyje, 12 Aba Hillel, Ramat Gan, 2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 11:00 val.

Jūsų dalyvavimas yra labai svarbus mums visiems – privalome perduoti aiškią žinią Lietuvos vadovams, išrinktiems pareigūnams, kad mes padarysime viską, kas būtina, kad nedelsdami sustabdytume šią rasistinę ir antisemitinę rezoliuciją, įskaudinančią išgyvenusių Holokaustą asmenų ir jų šeimų, tų daugiau nei 200 000 žydų, nužudytų Lietuvoje Holokausto metu atminimą. Kvieskite į demonstraciją draugus, artimuosius, ir neabejingus žmones, kuriems rūpi kova su antisemitizmu ir kurie nori matyti gražesnę ir geresnę mūsų vaikų ateitį.

Lietuvos žydų asociacija Izraelyje 

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad sausio 20d. mirė Boris Berin (1927 – 2020)
Nuoširdžią  užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Nuotraukoje kalinio žetonas privalomas nešioti Vilniaus geto kaliniams nuo 1943 m. pavasario. 

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Pranešimas spaudai

2020-01-20

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Prieš 75 metus, sausio 27-ąją, buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai, o nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti šią dieną ir atminti visus, nukentėjusius nuo antisemitizmo apraiškų. Šiemet, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kaip niekad svarbu kalbėtis ir diskutuoti ne tik apie žydus, kūrusius Lietuvą, tačiau ir apie bendrą skaudžią tautiečių istoriją bei šviesesnę visuomenės ateitį.

Sausio 27 d. muziejaus Holokausto ekspozicija (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius) kvies nemokamai apsilankyti ekspozicijoje ir sudalyvauti ekskursijose lietuvių k. (12.00 val.) ir anglų k. (14.00 val.). Ekskursijos dalyviai sužinos apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto ir kaip jis pasikeitė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgirs apie Holokausto aplinkybes ir raidą Lietuvoje, ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo Vilniaus ir Kauno getuose svarbą.

Norintys turės galimybę aplankyti malinos – geto slėptuvės – instaliaciją, kurioje išgirs Icchoko Rudaševskio dienoraščio fragmentus. Į nemokamas ekskursijas su gidu reikalinga registracija el.p. sarune.sedereviciute@jmuseum.lt

 

 Tądien 18.00 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius), bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bus rodomas Amichai Greenberg filmas „Testamentas“ (hebrajų k. su liet. sub.). 2017 m. „Testamentas“ Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai” ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Izraelio režisieriaus filmas pasakoja apie Holokausto tyrėją Yoel, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Sausio 30 d. 14.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/), muziejui bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, į Lietuvą atvyksta paroda iš valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus. Paroda „Nacistinės Vokietijos Aušvico koncentracijos stovykla“ suteikia istorinį kontekstą iki koncentracijos stovyklos įsteigimo, jos atsiradimo procesą bei atskleidžia ten vykusių žiaurumų mastą. Renginio partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Paroda veiks iki 2020 m. kovo mėn. 15 d.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tikslas – saugoti paveldą, mokytis iš istorijos ir kurti bendrą ateitį, todėl ne tik sausio 27 d., bet ir visus metus kviečiame visuomenę pažinti istoriją, meną, dalyvauti diskusijose, edukaciniuose užsiėmimuose, paskaitose, kino seansuose bei parodose.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Kubiliūtė

Komunikacijos koordinatorė

Tel. 8 623 57 560

  1. p. gintare.kubiliute@jmuseum.lt