Kupiškio mieste gaivinamas žydų bendruomenės palikimas, primenantis svarbų bendruomenės indėlį. Žiūrėkite įrašą >>https://bit.ly/3AgQFuu
Šiandien džiaugiuosi, kad YIVO Žydų tyrimų institutas (YIVO) užbaigė Edwardo Blank YIVO Vilna suskaitmenintos kolekcijos projektą (EBYVOC), istorinę 7 metų trukmės, 7 milijonų dolerių kainavusią tarptautinę iniciatyvą, skirtą apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti YIVO padalintą prieškario biblioteką ir archyvines kolekcijas.
Šios Antrojo pasaulinio karo suskaldytos ir Niujorke bei Vilniuje esančios medžiagos dabar pirmą kartą buvo sujungtos skaitmeniniu būdu.
EBYVOC projektas, apimantis apie 4,1 mln. puslapių archyvinių dokumentų ir knygų, yra tarptautinė YIVO, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
EBYVOC projekto užbaigimas yra epinis Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros išsaugojimo etapas. Jis buvo baigtas pagal grafiką ir neviršijant biudžeto, suteikiant pasaulinei auditorijai prieigą prie šių lobių per tam skirtą interneto portalą nemokamai.
YIVO ketina pradėti kitą didelį skaitmeninimo projektą šiais metais. 1992 m. YIVO gavo žydų darbininkų judėjimo Bund archyvą. Šis projektas, tris kartus didesnis nei EBYVOC, pirmą kartą pateiks medžiagą apie Bundą, žydų ir visuotinius politinius, darbo ir profesinių sąjungų judėjimus, taip pat medžiagą apie Holokaustą.
Izraelyje šiandien, sausio 16 d. gyventojai kviečiami prisijungti prie Tu Bishvat šventės. Ši šventė tai – „Naujieji medžių metai“, arba dar visų vaismedžių sodinimo. Taip reiškiamas žydų požiūris į klimato kaitą.
Šventę surengė: Izraelio nacionalinė biblioteka (NLI), Rabinas Yonatan Neril veda žydų mokymus, susijusius su klimato kaita ir kodėl taip svarbu, kad žydų bendruomenės sutelktų dėmesį į klimato krizę.
,,Pasaulis susiduria su didžiausiu iššūkiu, su kuriuo jis kada nors susidūrė, o žydų išmintis rodo svarbų vaidmenį sprendžiant šią problemą. Pasak rabino Yonatan Neril šiuo istorijos momentu mums reikia daug energijos, kad skatintume tikėjimo grupes, įkvepiančias keisti elgesį siekiant tvaraus gyvenimo”.
Minint pirmosios spausdintos knygos LDK 500 metų sukaktį, sausio 20 d. 17:30 val. Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios už leidėją Pranciškų Skoriną, jas aukos vyskupas A.Poniškaitis.
Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado katedroje (Prahos arkivyskupas kardinolas D. Duka), Varšuvoje, Minske (Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas I. Staneuskis), Polocke (Vitebsko arkivyskupas T. Kondrusevičius) ir Paduvoje.
Maloniai kviečiame Jus dalyvauti
Thos Robinson (Getty Images) nuotr. / Lazdijų miesto Hevra Lomde Šas (Talmudo besimokančiųjų draugijos) Pinkas (bendruomenės metrikų knyga), 1836 m. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir YIVO Žydų tyrimų instituto Niujorke leidimu)
Šaltinis: 15min YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke pranešė, kad užbaigtas Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektas (EBVOCP) – istorinė septynerių metų 7 milijonų JAV dolerių vertės iniciatyva, kurios tikslas – apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti išsklaidytas prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas.
Vykdant projektą ši medžiaga buvo skaitmeniniu būdu sujungta specialiame interneto portale ir pirmą kartą tapo prieinama visame pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija. „Šio projekto užbaigimas – svarbus etapas naujausioje YIVO instituto istorijoje ir mūsų pagrindinės misijos įgyvendinimo išraiška.
Juo pagerbiami didvyriai ir kankiniai, kurie rizikavo ir prarado gyvybes, kad išsaugotų šias knygas ir dokumentus, taip pat pagerbiami mokslininkai ir vizionieriai, kurie supranta, kad šios medžiagos reikšmė yra kur kas platesnė, nei puslapyje užrašyti žodžiai.
Esame dėkingi už mūsų partnerių Lietuvoje dalyvavimą, nenuilstamas archyvarų ir bibliotekininkų pastangas Niujorke ir Vilniuje bei dosniems rėmėjams, be kurių visa tai nebūtų įmanoma“, – sako Ruth Levine, YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto valdybos pirmininkė. Šis projektas – tai tarptautinė YIVO ir trijų Lietuvos institucijų: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
„Šio reikšmingo projekto finišas kartu atveria ir naują atminties puoselėjimo puslapį. Jis padės užpildyti žinių spragas, išplėsti suvokimą apie regiono prieškario žydų gyvenimą, nutiesti tvirtas atminties jungtis tarp Vilniaus ir Niujorko. „YIVO Vilniaus projektas“ yra svarbus įsipareigojimas tiek visų pirma Lietuvai, tiek visam pasauliui: mes kiekvienas privalome semtis iš šio atsiveriančio begalinės informacijos vandenyno ne tik dėl būtinybės prisiminti, gerbti ir puoselėti. Mes privalome tai daryti, jei norime patys būti geresni ir kurti geresnį pasaulį“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/baigtas-yivo-zydu-moksliniu-tyrimu-instituto-niujorke-ir-triju-lietuvos-atminties-instituciju-bendras-projektas-1104-1625602?copied
Valdemaras Šukšta, LRT.lt
Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino sūnus Michaelis Levinas neslepia apmaudo, kad Kaune atidarytas jo tėčio vardu pavadintas centras. Jis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą nesuteikti centrui tėčio vardo dėl žydų tautos tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais Kaune. Centrą įsteigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) tikina, kad taip siekęs pagerbti filosofą, be to, idėją esą palaikė E. Levino dukra ir anūkas.
Skaudi šeimos istorija Kaune
M. Levino pozicija buvo publikuota prieš Kalėdas Prancūzijos naujienų portale „Le Figaro“. Jis neigiamai įvertino tai, kad LSMU įsteigtą centrą pavadino jo tėčio Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino vardu. M. Levinas straipsnyje pabrėžė – dar 2019 metais atvykęs į Kauną nepritarė tokiai idėjai ir siūlė įstaigą pavadinti Šiuolaikinės prancūzų filosofijos centru, taip esą buvo sutarta su Prancūzijos ambasada Lietuvoje bei Prancūzų institutu Vilniuje.
Nuotraukoje Michaelis Levinas, Emanuelio Levino sūnus
Pagrindinė priežastis, kodėl centrui negalima suteikti E. Levino vardo, pasak jo sūnaus, yra antisemitizmas ir nusikaltimai žmogiškumui, kuriuos patyrė jo tėtis bei žydų tauta Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. „Le Figaro“ straipsnyje M. Levinas sakė, kad centras veikia netoli buto, kuriame gyveno jo tėtis. Ten pat per karą E. Levino šeima buvo suimta ir nuvesta į IX fortą, ten patyrė nacių bei bendradarbiaujančių lietuvių žiaurumą.
M. Levinui skaudu ir dėl to, kad 2019 metais tuometis LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas laišku pranešė, jog jo noro nebus paisoma, jokių kalbų apie tai vėliau nebūta. M. Levinas straipsnyje taip pat pažymėjo, kad tėtis ne kartą buvo pažadėjęs negrįžti į Lietuvą ir neturėti jokių ryšių su ja.
„Jo sprendimas dėl šalies, kurioje visa jo šeima buvo nužudyta, buvo neatšaukiamas“,
„Le Figaro“ teigė M. Levinas.
LRT.lt kreipėsi komentaro į patį M. Leviną. Jis sutiko pakomentuoti, tačiau vėliau atsisakė, sužinojęs, kad straipsnyje taip pat bus ir LSMU komentaras.
Universitetas norėjo pagerbti žmogų, o ne sukurti filosofijos centrą.
LRT.lt susisiekė su LSMU dėl M. Levino pozicijos ir jo tėčio vardu pavadinto centro. Atsiųstame universiteto komentare rašoma, kad idėja kilo siekiant įamžinti E. Levino atminimą Kaune.
„Tai buvo padaryta netradicine forma, vystant socialinį projektą. Idėja, kaip jau ne kartą minėta, priklauso LSMU, Prancūzijos ambasadai Lietuvoje ir Kauno miesto savivaldybei“, – teigė LSMU.
Nuotraukoje LSMU Emmanuelio Levino centro atidarymas.
Šiandieną, prisimindami kiek daugiau nei prieš metus išėjusią Lietuvos šviesuolę, teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.
Dalinamės ištraukomis iš jautraus pokalbio:
R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?
A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikd…
A.S. – Antanas Sutkus 2022-01-07
R.R. – Rūta Ribinskaitė
A.S.: Šiandieną labai pasigendam, trūksta labai Irenos. Ji su jaunimu taip gerai sutardavo, o šiandien, kai [su jaunimu] susitinkame, sakome „mes Irenos našlaičiai“.
R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?
A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikdavom, kalbėdavom. <…> Niekas negalėjo pasakyti, kiek jai metų buvo. Ji tokia aktyvi buvo, tokia aktyvi… Atsimenu, atvažiuodavo gyvai į mūsų archyvą, sėdėdavom ir šnekėdavom, mes aptardavom visus įvykius, gyvenimą. Tiesiog ji buvo toks žmogus, kuris galėjo užgesinti bet kokį konfliktą. Bet kokį jauną žmogų palaikyti, patarti jam. Savęs ji tiesiog negailėdavo. Man dabar sunku, net jei nepajėgiu laiptais laipioti, o ji į savo butą tai laiptais lipdavo.
R.R.: Nepaslaptis, jog jums, kaip vienam ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotomenininkų, bei šviesaus atminimo teatrologei, literatūrologei p. Irenai Veisaitei gyvenimas buvo neatsiejamas nuo meno, kultūros. Greičiausiai pastarasis formavo tam tikrą požiūrį į jūsų gyvenimą? Gal su Irena turėjot panašumų, kaip supratote meną?
A.S.: Irena labai vertino meninę fotografiją. Aš niekad negailėjau nei jos draugams, nei jai meninių fotografijų. Pasipuošdavo savo namus, fotografavau jos gimines, kurie gete kalėjo, kai dariau knygą „Pro Memoria”. Ruošiant „Pro Memoria” Irena buvo dvasinė fotografijų vertintoja. Žiūrėdavome kartu fotografijas, kurią gi atrinkti parodai. <…> Ilgus metus Irena nugyveno, visą laiką buvo aktyvi, domėjosi ir norėjo dalintis su kitais savo draugais. Jai niekada nebuvo galima dovanoti vienos knygos, reikėjo tris keturias, ji turėjo savo bičiulius, su kuriais dalindavosi, kas jai darydavo įspūdį. Nestokojo ji dėmesio, nei iš užsienio svečių, nei spaudos. Žinot, kartais stebėdavausi, ką ji labiau myli Izraelį ar Lietuvą. Man rodės, kad ji daugiau savęs atiduoda Lietuvai. Pasakodavo ji apie sunkius savo gyvenimo laikus, prieškario ir tarpukario laikotarpius, draugavo su daugeliu žmonių.
R.R.: Dabar vartydama „In memoriam“, noriu paklausti ar skyrėsi gerb. Irenos portretas nuo kitų jūsų fotografuotų geto kalinių? Ką jutote, išjausdavote fotografuodamas gerb. Ireną, kurios jaunystės metas skleidėsi žiaurumo, skausmo fone?
A.S.: Žinoma skyrėsi. Toje nuotraukoje ji atrodo jaunas žmogus. Aš už ją atrodydavau vyresnis – barzda ilga, plaukai neapkirpti, paltas nusmukęs.
<…>
A.S.: Su Donatu [Pusliu] kai susitinkame, sakome, kad šiandieną esame Irenos našlaičiai.
<…>
A.S.: Irena palaikė mano sumanymą dirbti su „Nostalgijos“ paroda ir, man atrodo, supažindino su Sorošu, fotografavau jo portretą. Buvo rimtas užsakymas. Kuomet buvo „Nostalgijos“ paroda, katalogo leidimą ji irgi palaikė. Mano išėjimas ir susikaupimas į save, daugiau į savo kūrybą išėjus iš sąjungos, buvo iš dalies ir Irenos nuopelnas. Irena sugebėdavo įkvėpti šalia esantį, niekada nepasiduoti ir kovoti. <…> Aš norėjau atmesti rinkos dėsnį, kad išlieka stipriausi, nors dabar jau sako, kad iš tiesų išlieka stiprūs tie, kurie sugeba prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų. Tai naujai suformuota. O mes nebuvome tie, kurie galėjome rinkos dėsniais gyventi, mes negyvenom rinkos dėsniais, mes gyvenimo žmogiškumo, humanizmo dėsniais.
<…>
A.S.: Mes su Irena kartą kalbėjome apie mirtį. Sakiau: „nu tai va, koks ten Dievas, ar krikščionių ar žydų pasitiks…?“. Irena atsakė „nesvarbu koks, basiausia, jeigu joks“.
Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas
Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas praneša, kad sausio 6d. vakarą neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas bus panaikintas. Taip bus nutrauktas Izraelio draudimas keliauti į JAV, Didžiąją Britaniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Šveicariją, Etiopiją, Tanzaniją ir Meksiką.
Ashas prognozuoja, kad kasdieniniai susirgimų atvejai artimiausiomis dienomis ir toliau laužys ankstesnius rekordus ir pasieks 30 000 per tris dienas ir 50 000 per savaitę. Jis sako, kad šalia koronaviruso Omicron atgimsta ir Delta. Jis apskaičiavo, kad dauguma dabartinių sunkių pacientų serga Delta.
Lina Dranseikaitė
Sekundę,lt
Kone pačiame Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju Toros draugijos vardu.
Tačiau net ir atkūrus istorinį teisingumą, miesto istorinėje dalyje griūvančio paveldo dar po kelių dešimtmečių gali tiesiog nebelikti. Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas.
Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.
Skaitykite visą straipsnį:
