Kitą trečiadienį, vasario 8 d., 17:30 val. Stasio Vainiūno namuose (A. Goštauto g. 2 – 41, Vilnius), vyks koncertas, skirtas žymių muzikų poros pagerbimo vakaras. Dalyvauja profesorius Leonidas Melnikas, koncertuos Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai. Įėjimas laisvas.
Silvija ir Saulius Sondeckiai / © Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.
Jameso Bulgino dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.
Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.
Regioninė žiniasklaida pranešė apie itin nemalonų įvykį Nemakščiuose – miestelio seniūnas, TS-LKD partijos narys Remigijus Laugalis renginio metu labai iškalbingai agitavo būsimus rinkėjus: „Kas nebalsuos už mane, galės žydų kapinėse laidotis“.
Šie įžeidžiantys, žydų tautybės žmones iš visos visuomenės išskiriantys žodžiai yra atvirai antisemitiški, kurstantys neapykantą ir baimę.
Maža to, jie buvo pasakyti ypatingai jautriu metu, kai visas pasaulis minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą pačią, kai pagerbiamas dėl tautinės neapykantos visame pasaulyje nužudytų 6 milijonų, o Lietuvoje – daugiau nei 230 tūkstančių žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų atminimas.
Savo pasisakymu įžeisdamas žydus, į Raseinių rajono savivaldybės Tarybą su meru, konservatoriumi Andriumi Bautroniu kandidatuojantis seniūnas pažemino ir patį miestelį bei pademonstravo savo krašto istorijos neišmanymą – Nemakščių senosios žydų kapinės dėl savo kultūrinės istorinės ir reikšmės 1993 metais įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.
Nemakščių senosios žydų kapinės.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į TS-LKD partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, Raseinių merą Andrių Bautronį ir patį pasisakymo autorių, tikėdamasi nedviprasmiškos reakcijos. Paraginome imtis švietėjiškos veiklos, kuri primintų Raseinių rajono gyventojams prie ko priveda nekontroliuojamo rasizmo ir antisemitizmo apraiškos. Taip pat pasiūlėme pagalbą organizuojant švietėjiškus susitikimus ir diskusijas su istorikais, kultūrininkais bei publicistais, kurie padėtų užmegzti abipuse pagarba grindžiamą bendradarbiavimą.
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.
Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.
Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.
www.DELFI.lt
Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.
Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.
Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.
Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.
„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Sinagogos buvo sunaikintos
Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).
Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.
Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.
Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.
Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.
Sekmadienį, sausio 29 d. mirė aktyvi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, jidiš kalbos puoselėtoja, buvusi ilgametė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darbuotoja Roza Bieliauskienė (1946 – 2023).
Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų Julių, anūkus ir artimuosius dėl mylimos mamos ir senėlės mirties.
Pagerbdami ponios Rozos atminimą, kviečiame pažiūrėti nepaprastai gražų Vytauto Damaševičiaus dokumentinį filmą, pasakojantį jos istoriją.
Filmo nuoroda >> shorturl.at/zKR02
Penktadienį, per Šabą, Rytų Jeruzalėje prie Neve Jaakovo prospekte esančios sinagogos, palestinietis teroristas nušovė septynis žmones ir tris sužeidė.
Anot policijos pranešimo, maždaug 20 val. 15 min. teroristas atvyko prie sinagogos Neve Jaakovo prospekte Jeruzalėje ir ėmė šaudyti į žmones. Užpuolikas yra Rytų Jeruzalės gyventojas palestinietis.
Dėl šios teroristinės atakos konstatuota septynių civilių žūtis, dar trys civiliai buvo sužeisti. Po kruvino išpuolio teroristas automobiliu paspruko iš įvykio vietos, bet greitai buvo susektas ir žuvo per susišaudymą su pareigūnais.
Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.
Kitas Rytų Jeruzalės gyventojas, 13-etis paauglys, šeštadienio rytą ėmė šaudyti į penkių civilių gyventojų grupę. Išpuolio metu buvo sužeisti 47-ejų vyras ir jo 23-ejų sūnus. Abu sužeistieji yra sąmoningi, jų būklė apibūdinama kaip vidutinio sunkumo ar sunki, jie gydomi ligoninėje.
Policijai skubant į įvykio vietą du praeiviai iš teisėtai turimų ginklų pašovė 13-metį užpuoliką. Policija paėmė užpuoliko ginklą ir nuvežė sužeistą paauglį į ligoninę.
Policija praneša, kad areštavo 42 įtariamuosius apklausai. Kai kurie jų yra iš teroristo šeimos.
Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.
Izraelio armija pranešė, kad šeštadienį Vakarų Krante dislokavo dar vieną batalioną.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė šeštadienį, pasibaigus šabui, sušauksiąs savo saugumo kabineto posėdį dėl tolesnio atsako į penktadienio išpuolį prie sinagogos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi kartu su aukų artimaisiais ir meldžiasi, kad sužeistieji pasveiktų.
Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.
Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…
Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…
Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.
Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.
#MesPrisimename.
Mes niekada pamiršime.
Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.
Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.
Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.
„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.
Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.
Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.
Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.
Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga
Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.
Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.
Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui. Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.
JAV ambasada Lietuvoje
Izraelio ambasada Lietuvoje
Vokietijos ambasada Lietuvoje
Nyderlandų ambasada Lietuvoje
Japonijos ambasada Lietuvoje
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.
Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.
Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.
Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.
Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.
Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.
Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.
Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.
Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.
Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.
Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.
Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.
Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.
Penktadienį palangiškiai kviečiami paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną:
11 val. Palangos senosiose kapinėse bus uždegtos žvakutės žuvusiems;.
11:30 val. ant Vytauto gatvės 98 namo bus atidengta paminklinė lenta, įamžinanti kurorte stovėjusias sinagogas.
Likus kelioms dienoms iki 78-ųjų Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos metinių minėjimo, Europos Žydų Kongreso (EŽK) prezidentas dr. Arielis Muzicantas įspėjo, kad pasaulis praranda budrumą ir tai yra didžiulė klaida.
EŽK prezidentas dr. Arielis Muzicantas / EŽK nuotr.
„Pavojingame šiandienos politiniame klimate, kai neapibrėžtumas ir neviltis temdo mūsų horizontą, turime toliau kovoti su tais, kurie kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, – sakė dr. A. Muzikantas. – Neturime prarasti ryžto, nes, jei atsisakysime kovoti, nugalės neapykanta ir netolerancija“.
Trečiadienį EŽK surengtame minėjime daugiau nei 400 svečių – įtakingų ES pareigūnų, įvairias politines pažiūras atstovaujančių europarlamentarų, ambasadorių ir pilietinės visuomenės lyderių susirinko paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir pagerbė Aušvico baisumus išgyvenusios žmogaus teisių aktyvistės Simone Veil, pirmosios Europos Parlamento pirmininkės, atminimą.
„Šiemet, kai minime ir Varšuvos geto sukilimo 80-ąsias metines, to meto herojai ir jų pasiaukojimas turi būti įkvėpimas mums visiems. Jų palikimas verčia mus tęsti kovą su tais, kurie ir vėl meta iššūkį mūsų visuomenei savo diskriminacija, rasizmu ir antisemitizmu“ – savo kalboje pažymėjo dr. A. Muzicantas.
Šiandien Vilniuje prasideda 700-ojo gimtadienio šventiniai renginiai. Visus septynis šimtmečius šiame mieste ne tik gyveno, bet jį statė, kūrė, verslo, medicinos, kultūros pasiekimais ir iškiliomis asmenybėmis visame pasaulyje garsino žydų tauta.
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
„Šiandien likusi labai negausi vilniečių žydų bendruomenė, tačiau daugybės žydų kartų indėlio į Šiaurės Jeruzale vadinto miesto klestėjimą neleidžia pamiršti mūsų atmintis ir senosios nuotraukos“, – įsitikinusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Vilniaus 700 jubiliejaus proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išleido 2023 m. kalendorių, kurį puošia specialus „Vilne 700“ jubiliejinis logotipas, o iliustracijose – senojo Vilne žydų gyvenimą atspindintys koliažai. Kalendoriaus dėjos ir dizaino autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ. (dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas).
Žinutė iš senojo Vilne
„Vilniaus miesto įkūrimo 700 m. jubiliejus – itin graži bei reikšminga data visiems sostinės gyventojams ir ne tik. Deja, šventinio pasiruošimo šurmulyje mažai kas prisimena, kas statė Lietuvos sostinę, kas itin reikšmingai prisidėjo sukuriant UNESCO perlą – Vilniaus senamiestį“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
LDK valdovas Gediminas, nusprendęs Neries ir Vilnelės santakoje įkurdinti LDK sostapilį, savais laiškais pakvietė žmones iš visos Europos atvykti, įsikurti ir prisidėti kuriant šio krašto gerovę.
Metraščių kronikos rodo, jog valdovo žodis buvo išgirstas. Žmonės iš kitų kraštų vyko į Vilnių, kūrėsi čia ir liko gyventi kartų kartomis.
Kitataučių vilniečių pėdsaką iliustruoja ir sostinės gatvių pavadinimai: „Vokiečių“, „Totorių“, „Rusų“, „Žydų” gatvė…
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
Vaikštant po senamiestį, bandome atrasti ženklų, liudijančių tai, kad čia, vos prieš keliasdešimt metų, šurmuliavo gausi žydų bendruomenė.
Pro naują renovacijų glianco sluoksnį tuos ženklus atrasti tikrai nelengva. Vilnius gerokai „apvalytas“ nuo autentiškų žydiškumo rudimentų. Fasadai blizga, vitrinos švyti, o naujų trinkelių plotai neleidžia užsimiršti ir nuklysti į nepatogią istoriją.
Tačiau, iš bet kurios senamiesčio gatvės pro bromą įžengus kieman, ištinka kultūrinis šokas – sostinės kiemuose atsiveria kitas, visiškai nepažįstamas Vilnius. Nuo pamatų iki kaminų žydiškas Vilne. Terra incognita. Visiškas déjà vu.
Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
Žvelgiant į senamiesčio kvartalus „iš vidaus“, neapleidžia jausmas, jog atsidūrei paralelinėje visatoje, alsuojančioje visiškai nežinomu, bet labai tikru gyvenimu.
Mame lošn, įsisunkusi į pastatų sienas, skamba per visą kvartalą, bet netrukus suvoki, kad tie balsai aidi tik tavo galvoje. Žydų čia nebėra. Bet – žydiškumas likęs!
Šio kalendoriaus iliustracijos yra viso labo spontaniškas bandymas, emocinė frustracija užfiksuoti tą déjà vu – žydišką Vilne. Foto – koliažuose nerasite istorinės faktologijos tikslumo – vaizdai pro bromas yra sąlyginiai. Autentiški gatvių ir kiemų atvaizdai parinkti iš negausių foto archyvų likučių, o jų vieta „šiapus ir anapus“ bromų neatitinka topografijos. Tačiau jausmas bei žydiškoji Vilne miesto dvasia yra tikri ir kupini emocionalaus vitališkumo dramaturgijos.
Šiemet kalendorius paženklintas specialiu logotipu, dedikuotu Vilniaus 700 jubiliejui. Visuomenei, o ypač valdžioms neretai „pamirštant“ žydišką šio miesto kilmės dėmenį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiuo logotipu santūriai primena, jog vietos žydų bendruomenė dar tebeegzistuoja, žydai, kad ir neskaitlingai, tačiau tebegyvena savo protėvių mieste ir pamena, kas drauge su kitų tautybių vilniečiais statė, kūrė ir puoselėjo Vilnių ilgus šimtmečius. Juk būti žydu-vilneriu, būti Jidišlando sostinės istorijos ir kultūros paveldėtojais yra ne tik garbė bei privilegija – tai ir atsakomybė prieš ateities kartas. Nes mes gyvi, kol gyva Atmintis.
Šią ideologemą fiksuoja ir jubiliejinis „Vilne 700“ logotipas, kurio semantikos sluoksniuose sutilpo ne tik Gedimino laiškai ir kronikų metraščiai, čia yra ir Toros ritinys, ir Vilniaus Gaono išminties pergamentai bei vilnietiško baroko motyvas, foto/kino dokumentikos juostos dramaturgija.
Viskas, kas tikra.
„Tokia šio kalendoriaus žinutė urbi et orbi iš senojo Vilne“, – sako F. Kukliansky.
Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga sausio 26 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su monografijos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” autoriumi VDU dr. Linu Venclausku bei kultūrininku, eseistu, visuomenininku Vytautu Toleikiu, 2022 m. parašiusiu ir išleidusiu knygą „Žydai lietuvių literatūroje“.
Apie abipusį gebėjimą gerbti ir pasitikėti. Apie abipusį gebėjimą atsiprašyti ir atleisti. Apie gebėjimą bendrai spręsti klausimus. Ar tai įmanoma?
Lietuvių ir žydų santykių priešpriešos
Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis sutampa su tautinio atgimimo, valstybingumo idėjų, vėliau jo įtvirtinimo ir kūrimo laikotarpiu.
Šiuo atveju žodis „kūrimas“ yra esminis: istoriškai lietuvių ir žydų santykiai turėjo savo raidą, tačiau modernybės logika sako, kad tikrovė ir santykiai yra kuriami, čia svarbus ir individualus, ir kolektyvinis apsisprendimas, o kūrimas prasideda nuo vaizdinio ir žodžio.
Turint žodžiais sukurtą pasaulį kuriami elgesio ir santykių modeliai. Analizuojamas laikotarpis Lietuvai buvo nauja patirtis, todėl reikėjo daug ką kurti iš naujo ar kitaip.
Kaip tik dėl to žodinės lietuvių ir žydų santykių projekcijos buvo svarbios, priimamos kaip veiklos pagrindas: dvejojančiuosius – drąsinančios, nežinantiesiems – pateikiančios galimus elgsenos modelius, o tekstų autorius ir juos palaikančius – skatinančios toliau laikytis savo pozicijų.
Kaip ir kodėl keitėsi lietuvių ir žydų santykių projekcijos per beveik šešis knygoje analizuojamus dešimtmečius? Kaip buvo siūloma spręsti matomas problemas? Į šiuos ir kitus klausimus knyga padės rasti atsakymus, skatinančius ir tolesnį smalsumą.
Žydai lietuvių literatūroje
Vytautas Toleikis savo knygoje kelia klausimus ir kviečia pasvarstyti: kada atsirado ir tapo pastebimi žydai Lietuvos gyventojų tarpe, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis?
Daug ko nesužinosime, bet žydo įvaizdis gali nemažai pasakyti. XIX – XX a. pirmoje pusėje gimstančioje lietuvių literatūroje bei spaudoje randasi žydas. Koks jis – geras kaimynas ar sukčius smuklininkas, gelbstintis gydytojas ar priešas, kuris nužudė Dievą? Ką apie tai sakė Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Vincas Kudirka ir kiti rašytojai?
Autorius žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau.
Ar šioje tekstų visumoje galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors išsiskiria?
Knygų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.
Pirmąjį šio vasario penktadienį turėsime galimybę išgirsti tikrus klasikinės muzikos titanus – „Organum“ koncertų salėje koncertuos smuikininkė Vera Vaidman ir pianistas Emanuelis Krasovsky.
Šeimyninis duetas iš Izraelio atliks nepaprasto grožio Beethoveno ir Schuberto kūrinius.
Puiki žinia – perkant bilietus, Lietuvos žydų bendrijos nariams, įvedus kodą „lzb“, taikoma 10 proc. nuolaida.
Bilietai >> https://topticket.lt/event/73
Apie atlikėjus
Smuiku ir altu griežianti Vera Vaidman – viena paskutiniųjų didžiojo smuikininko Davido Oistracho mokinių. Gimusi Sankt Peterburge, studijavusi Maskvoje,
dabar ji gyvena Tel Avive, Izraelyje.
Muzikės biografija išties įspūdinga – ji yra grojusi su Izraelio filharmonijos simfoniniu, kameriniu ir kitų šalių garsiausiais orkestrais, buvo išskirtinio moterų styginių orkestro „Ramat Hasharon Camerata“ meno vadovė ir koncertmeisterė, yra atlikusi bei įrašiusi sudėtingiausius smuiko ir alto repertuaro kūrinius.
Pianistas Emanuelis Krasovskis – Vilniuje gimęs fortepijono ir kamerinės muzikos profesorius, menų daktaras, studijavęs Vilniaus konservatorijoje, Tel Avivo Universitete, ir prestižinėje Niujorko Juilliardo muzikos akademijoje, dėstęs inovatyvioje Barenboim-Said akademijoje Berlyne, grojęs ptrstižinėse pasaulio koncertų salėse su garsiausiais dirigentais, o šiuo metu dėstantis Tel Avivo universiteto Buchmann-Mehta muzikos institute.
Gero koncerto!
Šeštadienio rytą mirė garsi violončelininkė, profesorė Silvija Sondeckienė. 80-ies muzikė buvo ištikima Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės bičiulė, Pasaulio Tautų Teisuolio Jackaus Sondeckio marti ir prieš keletą metų mirusio vieno žymiausių Europoje dirigentų Sauliaus Sondeckio žmona.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Silvijos Sondeckienės sūnus ir jų šeimas, mokinius ir bičiulius.
Silvija Sondeckienė – lrytas.lt/R.Danisevčiaus nuotr.
Iškili muzikė ir pedagogė
S. Sondeckienė gimė Kaune, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo pas legendinį violončelininką Mstislavą Rostropovičių, beveik 40 metų grojo Lietuvos kameriniame orkestre, buvo violončelių grupės koncertmeisterė, grojo viso pasaulio prestižinėse koncertų salėse. Dar ilgiau muzikė dėstė Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje bei kitose šalyse, išaugino didžiulį būrį puikių, savo šalis garsinančių muzikantų.
„Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų. Vėliau stebėjau jos augimą ir kaip muzikės, ir kaip pedagogės. Šiuo metu ji daug dėmesio skiria šiuolaikinei muzikai. Girdėjau jos mokinius ir manau, kad jos pedagoginės veiklos rezultatai yra išskirtiniai“, – apie profesorę sakė M. Rostropovičius.
„Silvija Sondeckienė ranka rankon ėjo gyvenimo keliu su Sauliumi Sondeckiu, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Jos mokiniai ir jos vaikai tęsia pradėtus darbus – atstovauja Lietuvos menui, gražina savo šalį“, – rašoma Lietuvos muzikų sąjungos pranešime.
Vėlų penktadienio vakarą Tel Avive mirė pirmasis Lietuvosžydų bendruomenės pirmininkas – vienas žinomiausių pasaulyje žydų rašytojų, litvakas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Grigorijus Kanovičius. Jam buvo 93-eji.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai – sutuoktinei Olgai, sūnums Sergejui ir Dmitrijui.
Grigorijus Kanovičius / Courtesy of Noir Press nuotr.
Gyvenimas ir kūryba
„Man regis, kad šiame pasaulyje nieko aukštesnio už žodį nėra. Negalėčiau savęs pavadinti žmogumi, kuris visa laiką mėgina žodžiais išaukštinti tą pasaulį, apie kurį didelę dvidešimtojo amžiaus dalį žydai buvo priversti tylėti. Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad žydai tylėjo. Jie netylėjo nei Aušvice, nei getuose“, – yra sakęs rašytojas.
Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, Jonavoje, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.
1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G.Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete. Garsusis litvakas yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“ – ši knyga knyga 2020 m. laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinę premiją. Vienas iš žymiausių ir populiariausių G.Kanovičiaus kūrinių – 2013 metais išleistas romanas „Miestelio romansas“.
Rašytojo knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt.
Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.
2014-aisais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija
Taip pat rašytojas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyveno Izraelyje.
Švedijoje įsikūręs Paideia Europos žydų studijų institutas kviečia vaikinus ir merginas į vienerių metų žydų studijų programą, skirtą žydų civilizacijos ištakų tekstų mokymuisi ir tarpdisciplininiam aiškinimui.
Tai – viena iš intensyviausių žydų mokymosi patirčių Europoje. Ji siūlo tradicinės teksto studijų metodikos (Hevruta) derinį, akademinį ir kritinį požiūrį į interpretaciją bei šiuolaikinius poreikius atitinkančias taikomąsias patirtis. Jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis įvairių lygių hebrajų kalbos, gilintis į daug įvairių žydų studijų disciplinų, kurias dėsto žymūs Izraelio, Europos ir JAV mokslininkai. Tad tai yra išties unikali žydų studijų programa.
Bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis ir universitetais, vienerių metų žydų studijų programa suteikia galimybę dalyviams studijuoti magistrantūroje.
Paideia institutas siūlo itin palankias sąlygas – mokslas yra nemokamas, galimos stipendijos apgyvendinimui ir pragyvenimui, nereikia išankstinių hebrajų kalbos žinių, dėstoma anglų kalba, nėra studentų amžiaus ribos.
Daugiau apie vienerių metų žydų studijų programą galima sužinoti virtualios Atvirų durų dienos metu, kuri vyks antradienį, sausio 24 d., per zoom programėlę.
Registruotis galima čia: shorturl.at/rwXY6
Apsisprendusiems studijuoti dokumentus reikia pateikti iki 2023 m. sausio 31 d.
Paideia Europos žydų studijų institutą 2000 m. įkūrė Švedijos vyriausybė bei Švedijos milijardierių šeimos Marianne ir Marcus Wallenbergų įsteigtas fondas. Instituto tikslas – puoselėti Europos žydų kultūrą, remti tarpkultūrinį dialogą ir skatinti teigiamą mažumų kultūros pavyzdį Europos visuomenėse. Paideia kiekvienais studijuoja jaunuoliai iš 14-16 Europos šalių. Tai leidža dalintis gerosiomis patirtimis ir lavinti kritinį mąstymą.
Europos žydų kongresas (EŽK) išreiškė susirūpinimą ir pasipiktinimą po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų, lyginančių Vakarų vyriausybių paramą Ukrainai su Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu, dėl kurio buvo nužudyta šeši milijonai žydų.
Šaltinis: European Jewish Congress, LŽB
Nuotraukoje – Arielis Muzicantas / LŽB archyvo nuotr.
Savo metinėje spaudos konferencijoje S. Lavrovas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos subūrė Europos valstybių koaliciją, kad išspręstų „Rusijos klausimą“ taip, kaip Hitleris surengė „galutinį sprendimą“ Europos žydams.
„Esame sukrėsti ir pasibaisėję šio gėdingo ministro Lavrovo palyginimo tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio Holokausto – šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo“, – sakė EŽK prezidentas Arielis Muzicantas. – Tai yra Holokausto iškraipymas pačiame pamatiniame lygmenyje. Mes raginame poną Lavrovą nedviprasmiškai atsiprašyti ir atšaukti šiuos komentarus“.
Savo kalbose Hitlerį ir žydus S. Lavrovas mini ne pirmą kartą. Dėl to jau buvo kilęs ne vienas skandalas, o politikas kaltintas antisemitizmu.
Pernai gegužę V. Putinas atsiprašė Izraelio po to, kai S. Lavrovas pareiškė, kad Hitleris „turėjo žydiško kraujo“.
„Tai ne pirmas kartas, kai ministras netinkamame kontekste mini Holokaustą ir Hitlerį, – pažymėjo EŽK prezidentas. – Tai turi baigtis. Po kelių dienų minėsime Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, kai raudonoji armija išlaisvino Aušvicą. Holokausto aukų atminimas niekada neturėtų būti vartojamas taip neatsakingai ir siaubingai“.
