Šį rytą Vilniaus Choralinėje sinagogoje įvyko rimtas incidentas, kuriame dalyvavo rabinas Sholomas Ber-Krinsky ir sinagogos apsaugos darbuotojas.

Kviečiame į edukatorės Nataljos Cheifec paskaitą „Jom Kipuras“, kuri vyks rugsėjo 17-ąją, šį ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.

Jom Kipuras – Atgailos diena, viena švenčiausių žydų kalendoriaus datų – švenčiamas dešimtą Tišrėjaus mėnesio dieną, praėjus dešimčiai atgailos dienų po Roš Hašana. Tą dieną žydai pasninkauja, meldžiasi ir apmąsto praėjusius metus, prašydami atleidimo sau ir kitiems. Tikima, kad būtent šią dieną užsiveria Likimo knyga, kurioje per Roš Hašana buvo pradėti rašyti ateinančių metų likimai.

Europos žydams ir viso pasaulio žydams ruošiantis sutikti Roš Hašana, Europos Komisijos vardu siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus ir linkiu gerų metų – Šana Tova.

Šiandien prasideda Roš Hašana – Naujieji 5787-ieji žydų metai. Mūsų kultūroje nuo šios šventės neatsiejiamas Šofaro garsas, kuris ragina pabusti, pažvelgti į save, apmąstyti praėjusius metus ir su viltimi žengti į naujus.

Kviečiame kartu švęsti Roš Hašaną ir dalyvauti tradiciniame Šofarų marše, kuris prasidės šį sekmadienį, rugsėjo 13 d., 15 val. malda už taiką ant Trijų Kryžių kalno. Vėliau eisena nusidrieks sostinės gatvėmis ir pasieks Rotušės aikštę, kur įvyks „Vilnius Shalom Festival“ atidarymo koncertas.

Čia jūsų lauks ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tradicinių Roš Hašana vaišių stalas – kviečiame paragauti!

Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai, mieli bičiuliai,

Artėjant Roš Hašanai – žydų Naujiesiems metams – noriu nuoširdžiai palinkėti Jums ir Jūsų artimiesiems Shana Tova U’Metuka – gerų ir saldžių metų!

Roš Hašana – tai ne tik naujų metų pradžia, bet ir metas sustoti, pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti tai, ką nuveikėme, ir su viltimi žengti į priekį. Tai laikas, kai dar kartą prisimename, kokia svarbi yra mūsų bendrystė, gebėjimas būti kartu ir rūpintis vieni kitais.

Žydų maldoje sakoma: „Tegul Tas, kuris sudaro taiką aukštybėse, suteikia taiką mums ir visam Izraeliui.“ Tegul šie žodžiai lydi mus prasidedant 5787-iesiems metams.

Linkiu, kad Naujieji metai į Jūsų namus atneštų sveikatą, ramybę, gėrį ir gausą, kad juose netrūktų tikrumo, šilumos ir šviesių akimirkų. Tegul mūsų bendruomenė išlieka stipri bei vieninga, o kiekvienam iš mūsų netrūksta vilties ir tikėjimo geresne ateitimi.

Tegul 5787-ieji būna saugesni, taikesni ir kupini gerų darbų, gražių susitikimų bei priežasčių šypsotis.

Gerų, saldžių ir prasmingų Naujųjų metų!
Shana Tova U’Metuka!

Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Rugsėjo 6-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone, Pivonijos šile, buvo pagerbtas čia nužudytų Holokausto aukų atminimas. Masinių žudynių vietoje susirinkę žmonės prisiminė tūkstančius nužudytų Ukmergės krašto žydų ir dar kartą priminė atsakomybę saugoti jų atminimą.

Tačiau jau netrukus šią atminimo vietą išniekino vandalai.

Rugsėjo 8 d. policija gavo pranešimą, kad Pivonijos šile, Holokausto aukų atminimo vietoje, apgadintas paminklas. Policijos duomenimis, įvykis buvo pastebėtas rugsėjo 6-ąją. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Deja, Pivonijos šile ir Ukmergėje tai nėra vienintelis atvejis, keliantis nerimą. Holokausto aukų kapai nėra tinkamai apsaugoti – juos ne kartą niokoja keturračiais važinėjantys asmenys. Netoliese tebestovi paminklas Jonui Krikštaponiui – vienam iš Lietuvos partizanų vadų, kuris istoriniuose šaltiniuose siejamas su žydų žudynėmis.

Tokioje vietoje, kur buvo nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, pagarba aukoms negali būti vien kartą per metus vykstančios ceremonijos klausimas. Atminimo vietos turi būti saugomos ir gerbiamos visus metus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tikisi, kad šį kartą įvykis nebus vertinamas formaliai ir kad teisėsauga imsis realių veiksmų, siekdama nustatyti vandalizmo kaltininkus bei visas įvykio aplinkybes. Tikimės, kad tyrimui bus skirta pakankamai dėmesio ir pastangų, o atsakingi asmenys bus nustatyti ir sulauks atsakomybės.

Panevėžyje vieši 30 litvakų delegacija, kurios daugumos narių šeimų šaknys siekia Panevėžį ir jo apylinkes. Šiandien svečiai lankėsi Panevėžio miesto savivaldybėje, kur susitiko su miesto mere Loreta Masiliūniene ir kalbėjosi apie Panevėžio žydų bendruomenės istoriją, jos atminimo išsaugojimą bei ryšį su iš šio krašto kilusių litvakų šeimomis.

Šią savaitę Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pagerbti Vilniaus žydų bendruomenės istorijos tyrėjai Irina Guzenberg ir Henrikas Agranovskij. Daugiau kaip 30 metų tyrimus vainikavo knygą „Vilnius“,  išleista rusų ir anglų kalbomis.