Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia didžiulį susirūpinimą dėl LR Seimo po pateikimo priimto sprendimo pritarti nutarimo projektui (Nr. XVP-1423), kuriuo iš esmės grįžtama prie daugiau nei prieš dešimtmetį svarstytų planų buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių veiklai (Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 597).
Šie planai jau anksčiau buvo sukėlę tarptautinių žydų organizacijų, tarp jų ir religinių, nepasitenkinimą. Pagal judaizmo religinius kanonus, kapinių teritorija yra šventa ir neliečiama vieta – joje draudžiama ne tik organizuoti pramoginius renginius ar koncertus, bet net ir judinti žemę. Būtent dėl šios priežasties buvo sudaryta speciali darbo grupė, į kurią įtraukti valstybės institucijų, Lietuvos žydų bendruomenės bei tarptautinių organizacijų atstovai.
Po ilgų ir sudėtingų diskusijų buvo rastas kompromisinis sprendimas, suderinęs pagarbą mirusiesiems, istorinės atminties išsaugojimą ir visuomenės interesą. Šį sprendimą 2024 metų liepą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2004-07-17 Nr. S-2174).
Darbo grupė sutarė, kad tiek buvęs Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, tiek visa Šnipiškių žydų kapinių teritorija turi būti pritaikyti atminimo įprasminimui ir atvertì visuomenei kaip rimties, istorinio pažinimo ir pagarbos erdvė. Buvo numatyta ypatingą dėmesį skirti pastato ir memorialinės teritorijos vidaus bei išorės erdvių sinergijai, pagerbti Lietuvos Sąjūdžio ir už Nepriklausomybę gyvybes paaukojusių didvyrių atminimą bei atgaivinti senųjų kapinių ir Vilniaus žydų bendruomenės istoriją.
Šnipiškių žydų kapinės yra ypatingos svarbos vieta viso pasaulio žydų bendruomenei. Čia buvo palaidotas garsusis Vilniaus Gaonas – vienas iškiliausių XVIII amžiaus žydų religinių autoritetų, Toros ir Talmudo aiškintojas, litvakiškos religinės minties simbolis, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Šioje vietoje ilsisi ir daugybė kitų Vilniaus žydų bendruomenės narių, kūrusių Lietuvos istoriją, kultūrą ir ekonomiką.
Deja, dabar šis susitarimas ignoruojamas, o priimant naujausius sprendimus, nei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, nei tarptautinės žydų organizacijos nedalyvavo.
Atkreipiame dėmesį, kad žydai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 600 metų ir, kaip ir visų kitų religinių konfesijų atstovai, turi teisę į pagarbą savo mirusiesiems bei jų amžinojo poilsio vietoms. Sunku įsivaizduoti, kad konferencijų ar pramogų centras galėtų iškilti katalikų kapinių teritorijoje. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Vilniuje, kiek žinoma, jau vykdoma kitų konferencijų erdvių plėtra.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, rašytojas Grigorijus Kanovičius savo esė „Sapnas apie dingusią Jeruzalę“ rašė: „Kur kapinės, kuriose palaidotas Gaonas?“ Šis klausimas daugybei Lietuvos ir pasaulio žydų nėra vien literatūrinė metafora. Tai – skausmingas istorinės atminties, pagarbos mirusiesiems ir žmogiškojo orumo klausimas.
Todėl šiandien kviečiame atsakingai įvertinti ne tik ekonominius ar infrastruktūrinius argumentus, bet ir moralinę, istorinę bei žmogiškąją šio klausimo pusę. Kalbame ne apie paprastą teritoriją miesto centre. Kalbame apie žmonių amžinojo poilsio vietą, apie istorinę atmintį ir apie valstybės gebėjimą gerbti savo piliečių bei bendruomenių orumą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę laikytis anksčiau pasiektų susitarimų, gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir išsaugoti Šnipiškių žydų kapinių teritoriją kaip pagarbos bei atminties vietą.
Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
