Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams

Minint Terezino deklaracijos dešimtmetį, Vilniuje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams. Joje apžvelgta įvairių Europos šalių patirtis, grąžinant Holokausto metu užgrobtą žydų turtą. Buvo proga pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, išklausyti pranešimus su giliomis istorijos įžvalgomis, pristatyti Lietuvą, kaip gerą pavyzdį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Restitucijos pastangų apžvalgą pateikė Amerikos žydų komiteto (AJC) tarptautinių žydų reikalų direktorius Andrew Baker, kuris gerai žino Lietuvos žydų turto restitucijos reikalus, nes pats dalyvavo priimant sprendimus, kai 2011 metais Lietuvos valstybė po kelerius metus trukusių svarstymų, išmokėjo per 37 milijonus eurų, remdama žydų bendruomeninį gyvenimą. Tuomet buvo įkurtas Geros valios fondas ir jam dalimis išmokėta per 37 milijonus eurų.

A.Baker pristatė JAV pavyzdžius, kaip Amerikos žydams atstovavę advokatai pateikė grupinius ieškinius dėl turto. Prancūzija ir Austrija turto klausimą išsprendė. Austrija išmokėjo kompensacijas pagal buvusį turtą iki Antrojo pasaulinio karo. Prancūzija pripažino savo atsakomybę dėl pagrobto turto ir taip pat išmokėjo kompensacijas.

Žydų turtas skirstomas į bendruomeninį, privatų ir likusį be paveldėtojų. Kiekviena šalis siekė savo tikslų. ,,Dauguma Europos šalių, kur žydai patyrė Holokaustą,  po Berlyno sienos griuvimo norėjo tapti ES ir NATO narėmis, todėl reikėjo įvertinti savo istoriją, tai buvo sprendžiama su JAV pagalba“, – prisiminė A.Baker. Tuomet žydų turto grąžinimo reikalai Lietuvoje pajudėjo sparčiau.

Tačiau, pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, privačios nuosavybės klausimas vis dar nėra sprendžiamas. Lietuvos žydai, apsigyvenę kitose šalyse, negalėjo susigrąžinti turto, nes restitucijos laikotarpiu jie neturėjo teisės įgyti Lietuvos pilietybės.

Konferencijoje dalyvavę Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovėnijos žydų bendruomenių vadovai pasakojo apie turto grąžinimo realijas problemas ir neįvykdytus vyriausybių pažadus, bylų vilkinimą jų šalyse bei perspektyvą kurti naujus įstatymus dėl turto grąžinimo procedūrų.

Iš pasisakymų peršasi išvada,- kuo daugiau šalyje yra  demokratijos, tuo mažiau problemų kyla dėl restitucijos ir teisingumo nukentėjusiems nuo nacių režimo žydams.

Šiuo metu Lietuvos žydai laukia Vyriausybės nuomonės ir sprendimo, aiškumo, kokia suma yra grąžintina ir kiek žmonių turi teisę į vienokią ar kitokią nuosavybę.

2009 metais 47 valstybės Prahoje pasirašė Terezino deklaraciją dėl Europos žydų prarasto turto grąžinimo principų.

Gruodžio 2d. vykusioje konferencijoje pasidalinta patirtimi apie kliūtis, su kuriomis susidūrė dauguma Europos žydų bendruomenių, bandydamos susigrąžinti prarastą nuosavybę. Patirtys panašios, iš jų galima pasimokyti, todėl visi dalyviai sutiko, kad Terezino deklaracijos 10-mečiui skirtas susitikimas paskatino nenuleisti rankų, o žydų turto restitucijos klausimo svarstymą žadama pratęsti Europos žydų kongrese, kuris planuojamas 2020 m. vasarą Vilniuje. ,,Galbūt vertėtų koordinuoti įstatymo dėl restitucijos kūrimą“, – svarstė F. Kukliansky.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy žydų nuosavybės klausimą vadina labai sudėtingu, tačiau jau atėjo laikas teisingumui ir šį klausimą laikas spręsti. ,,Lietuvoje gyveno labai didelė žydų bendruomenė, kuri buvo žiauriai sunaikinta. Visoje šalyje liko jų namai, gamyklos, žemė, miškai. Dabar ne 1941 metai, po Holokausto praėjo 78 metai. Gyvename kitoje realybėje, t tikslas siekti teisingumo yra labai svarbus. Teisingumas gali būti ir simbolinis. Dabar žydų bendruomenė gyvena iš restitucijos pinigų, kuriuos administruoja Geros valios fondas. Šie pinigai skirti žydų bendruomenei remti. Turto grąžinimo neišvengti.Terezino deklaracijoje yra išdėstyti principai kaip grąžinti privatų turtą. Tai ne tik galimybė įtvirtinti teisingumą, tai politinis moralinis klausimas. Centrinė ir Rytų Europa dar neatstatė teisingumo. Kalbamės su Lietuvos institucijomis atvira širdimi”- Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy.

www.lzb.lt tinklapyje bus rašoma apie konferencijoje skaitytus pranešimus.

O.Koršunovas spektaklyje primins šiurpią istoriją: „Neįtikėtina, iki kokio žiaurumo žmogus gali prieiti“

O.Koršunovas spektaklyje primins šiurpią istoriją: „Neįtikėtina, iki kokio žiaurumo žmogus gali prieiti“

15min.lt Jurgita Andriejauskaitė

„Europos sostinė turėtų būti ne Briuselyje, o Aušvice“, – cituodamas vieno politiko žodžius teigia teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Šiomis dienomis jis yra atsidavęs Klaipėdos dramos teatrui, kur statomas spektaklis „Mūsų klasė“. Jis primins šiurpius Holokausto įvykius, o žiūrovą pakvies klaidžioti XX amžiaus istorijos labirintais. O.Koršunovas sako – kada dar, jei ne dabar, reikia kalbėti priešpriešos tema, ypač matant lietuvių požiūrį į pabėgėlius, nors mūsų pačių tautiečiai yra išsibarstę po visą pasaulį?

– Lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ paremta istoriniais įvykiais Lenkijos miestelyje Jedvabnėje, kur 1941 metais pogromo metu sudeginta 1 600 žydų. Tai sukrečianti, šiurpi, nužmogėjimą atskleidžianti istorija. Kodėl pasirinkote tokio gylio pjesę? – Tai yra labai atsakinga medžiaga, labai atsakingas darbas. T.Słobodzianeko pjesė kalba apie Holokaustą, tai Europoje labai aktuali tema ir visada bus aktuali. Vienas politikas pasakė, kad Europos Sąjungos sostinė turėtų būti ne Briuselyje, o Aušvice, nes Europos Sąjunga susivienijo ne dėl euro, o po baisios tragedijos, Antrojo pasaulinio karo. Susijungė, kad tokia tragedija nepasikartotų. Ekonominė jungtis yra tik antroje vietoje. Lietuvai tai ypač yra aktualu.

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo (RUS)

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo (RUS)

RUS žemiau
Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalija Cheifec. Paskaita vyks rusų kalba.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Sužinokite daugiau, Pylimo g. 4, Vilnius, 2019/12/04 18.00-19.30 val. II a. konferencijų salėje. #NataljaPasakoja
RUS
ЦИКЛ ЖИЗНИ ТРАДИЦИОННОГО ЕВРЕЯ
Наталья Хейфец приглашает всех желающих послушать интересную и информативную лекцию о главных событиях в жизни религиозных евреев. Вы узнаете о том, как и когда ребенку даётся имя, почему еврейскому мальчику необходим обряд обрезания, как проходит празднование совершеннолетия, какова суть обряда бракосочетания и (очень редко) развода и о других аспектах еврейской жизни, включая проводы человека в его вечную обитель.Встреча состоится 2019/12/04 в 18 часов на 2-ом этаже Еврейской общины Литвы по адресу ул.Пилимо 4.Вход бесплатный.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad lapkričio 28 d. mirė ilgametis Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Giršas Bikas (1939-2019). Nuoširdi užuojauta jo artimiesiems.

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

2019-11-23 Kaune, Gričiupio seniūnijoje, Žaliakalnio žydų kapinėse, vyko žydų – Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto  paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai ir kiti kauniečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas renginio dalyviams pasakojo apie istorinius žydų ir lietuvių santykius, žydų dalyvavimą Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m., jų tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, sąjungos atminimo ženklą.

Po to renginio dalyviai pagerbė Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios  šventoriuje  esantį šios bažnyčios statytojo, žydų gelbėtojo ir Lietuvos savanorio kun. Juozo  Želvio (1899–1985) kapą. 1861 m. įsteigtos Kauno Žaliakalnio žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijosveikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. Dr. Raimundas Kaminskas

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Panevėžio Juozo Miltinio teatro pjesės „Mūsiškiai“ pastatymo epopėja eilinį kartą patvirtino tiesą, kad bailiai ir padlaižūnai tarsi keliauja laiku – visose santvarkose jie išlieka tokie patys.

Šių savybių turėjimas paverčia tokį asmenį šlykščiausiu bet kokios valdžios įrankiu. Jokio skirtumo tarp nacių, komunistų ar demokratijos santvarkų. Visose bailys taps ura patriotu pasiruošusiu įvykdyti bet kokį valdžios arba minios įsakymą. Pavyzdžiui, siekti uždrausti kažkam neįtikusį spektaklį prieš tai jo net nepažiūrėjus. Kas prisiims atsakomybę už persekiotą teatro meno vadovą Andrių Jevsejevą? Už lenkų dramaturgo Michalo Walszeko kritiką, neskaičius pjesės arba skaičius, bet nieko nesupratus?

Kas atsiprašys be galo talentingų teatro jaunųjų aktorių nepriekaištingai atlikusių savo vaidmenis? Kas teatre prisiims atsakomybę už sutartyje su dramaturgu numatytą idiotišką reikalavimą, kad jo pjesė neturi turėti sąsajų su R. Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“? Laukinės sovietinių politrukų dvasios lakioja teatro erdvėmis. Matyt, iš baimės gatvei, kažkokiems biurokratams, teatro laikinasis direktorius A. Venckus spektaklio kūrėjų premjeros proga net nepasveikino

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Lietuvos policijos Facebook

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie lapkričio 17 d. apmėtę mečetę, išdaužė maldos namų langus. Policijos pareigūnams atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, paaiškėjo, kad tai – galimai ne vienintelis jaunuolių padarytas nusikaltimas.

Bendraujant su religinėmis bendruomenėmis, tikrinant gautą pilietiškų gyventojų informaciją, nustatyti trys asmenys: 17-metis, 18-metis ir 15-metė mergina. Vienas iš jų, 17-metis, įtariamas dalyvavęs kartu tik apgadinant mečetę, o likę du jaunuoliai įtariami lapkričio 26 d. Kaune, Savanorių prospekte, padegę namą ir lapkričio 23 d. ant Kauno žydų religinės bendruomenės informacinės lentos aerozoliniais dažais užrašę užrašą „Heil Hitler“.

,,Kauno dienos” nuotrauka

Šiuo metu vykdomos jaunuolių apklausos ir kiti tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi gali paaiškėti ir daugiau įvykdytų nusikalstamų veikų.

Už turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 170 str. 2 d. gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Užuojauta

Būdama 98 m. Floridoje  mirė Rivke (Rut) Katz. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų  Dovydą Kacą ir artimuosius. Netekties valandą dalinamės išgyvenamu skausmu.

Ji mirė savo namuose, tyliai ir be jokių kančių. Rivke (Rut) Katz buvo mokytoja ir dailininkė, žymaus žydų rašytojo, kilusio iš Švenčionių, jau mirusio Menke Katzo žmona.

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Hans H. Luik, Kadri Veermäe, www.DELFI.lt

Besilankydamas Estijoje, žymusis autorius ir Jeilio universiteto profesorius savo mintimis apie dabartinę pasaulio darbotvarkę pasidalino su žurnalistu, „Ekspress Grupp“ akcininku Hansu H. Luiku ir žurnaliste bei meno kritike Kadri Veermae.

Timothy Snyderis (T.S.): „Juodoji žemė“ – tai ne knyga apie rytų ar vakarų europiečius. Tai yra knyga apie žmones, kurioje iškeliama pagrindinė su kolaboravimu susijusi mintis: tai, kaip žmonės reaguoja į okupaciją, priklauso nuo pačios okupacijos pobūdžio. Tad aš pateikiu argumentą, kad kolaboravimas Holokausto metu – tai yra mano knygos tema – buvo daug labiau tikėtinas tais atvejais, kai pati valstybė yra likviduota. Toks buvo Rytų Europos scenarijus, nes tokia buvo pasaulio geopolitika: sovietai sunaikino kai kurias valstybes, naciai sunaikino kai kurias valstybes, o drauge jie sunaikino Lenkiją.