Memorandumu įtvirtintas Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimas ir aplinkos sutvarkymas

Memorandumu įtvirtintas Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimas ir aplinkos sutvarkymas

Iki 2026-ųjų vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji sinagoga. Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas pasirašė sinagogos įamžinimo memorandumą.

Sinagogos ir jos komplekso teritorijoje turėtų būti suformuotas Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinis skveras, kuriame atsiras ir Žydų bendruomenės centras, pasakosiantis apie Didžiąją sinagogą ir plačiajai visuomenei.

„Daugelis vilniečių žino, kodėl Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale. Žydų dvasingumo ir mokslo istoriją šiandien mena išblukę hebrajiški užrašai ant buvusio Vilniaus geto pastatų, atminimo lentos ir paminklai. Sutarėme, kaip sovietų sunaikintos Didžiosios sinagogos vietoje sukursime naują traukos centrą lietuviams ir užsieniečiams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011-aisiais. Atlikdami kasinėjimus, archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos, didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų. Taip pat aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie istorijos šaltiniai teigia, kad joje tilpdavo iki 5000 žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis.

>>Šaltinis

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Benruomenėje eksponuojama tapytojo Aleksandro Ganelino darbų paroda

Benruomenėje eksponuojama tapytojo Aleksandro Ganelino darbų paroda

Tapytojo Aleksandro Ganelino (Izraelis) parodos atidarymas vyko jaukioje aplinkoje 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso  renginių kontekste.

Aleksandras Ganelinas

A. Ganelinas baigė I Maskvos dailės mokyklą, mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. Baigęs Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Jafoje įkūrė meno galeriją „Mannsohn House Gallery“. Tapytojas yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Juntinėse Amerikos Valstijose, Indijoje. Jo kūriniai yra saugomi privačiose kolekcijose bei muziejuose visame pasaulyje.

Portretas

Dailininko meilė Lietuvai gimė dar studijų laikais atradus M. K. Čiurlionio kūrybą – nuo tada tapytojas yra aktyvus plenerų, simpoziumų ir parodų, rengiamų Lietuvoje, dalyvis
Vieta: Jašos Heifetzo salės fojė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

Užuojauta

Užuojauta

Mirė žydų bendruomenės darbuotojo Viktoro Peleckio dukra.

Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučiaBendruomenės darbuotoją Viktorą Peleckį ir jo žmoną Tatjaną  dėl  jų mylimos dukrelės Jelenos mirties. Liūdime kartu su Jumis.

Užuojauta

Užuojauta

Mirė Lietuvos žydų bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė

Raja Lifšic –  (1948 – 2022) .  Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės vyrą Jakovą, dukrą Lizą, sūnus Marką ir Semioną dėl žmonos ir mylimos mamos mirties.

Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

BALKANAKTIS!
Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti gastrobare CVI PARKAS

Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.

BALTIC BALKAN  performancu ir Izraelio gatvės maistu mėgavosi minia vilniečių!

 

 

Lietuvos žydai – pasaulio žydų kertinis akmuo

Lietuvos žydai – pasaulio žydų kertinis akmuo

Vykstant penktąjam Pasaulio Litvakų Kongresui dalinamės įkpėpiančiu Lrytas.lt žurnalistės Birutės Vyšniauskaitės straipsniu.

Vilniuje susirinko Lietuvos žydai (litvakai) iš viso pasaulio.

Kas yra litvakas?

Žydai Lietuvoje: dar neatrasta ar jau prarasta bendra istorija? Žmogaus teisės, nūdienos antisemitizmas ir jo raiška. Lietuvos žydų kultūros bruožų fiksavimas. Šios ir daugelis kitų temų, liečiančių Lietuvos žydų istoriją, Holokaustą ir kultūrą buvo aptartos jau penktą kartą vykstantčiame Pasaulio Litvakų kongrese.

„Lietuvos žydai – pasaulio žydų kertinis akmuo“ – šiuos Amerikos žydų teologijos seminarijos istoriko, profesoriaus Davido Fishmano žodžius galima būtų laikyti pagrindiniu kongreso leitmotyvu ir, žinoma, pagarba visiems iškiliems žydams, kilusiems iš Lietuvos – litvakams. Šviesios atminties Izraelio prezidentas, Nobelio Taikos premijos laureatas Shimonas Peresas, klausiams, ką ją reiškia būti litvaku, visada atsakydavo, kad tai, pirmiausia – kokybės ženklas visose gyvenimo srityse.

Penktasis Pasaulio Litvakų kongresas turėjo įvykti prieš dvejus metus, kai buvo minimos Elijahu Ben Salomono Zalmano, labiau žinomo, kaip Vilniaus Gaono – žymaus judaizmo rabino, kabalisto, Talmudo ir Toros tyrnėtojo 300-osios gimimo metinės. Deja, tada iškilmes ir kongresą surengti sutrukdė visą pasaulį krėtusi COVID-19 ligos pandemija. Šiais metais kai kuriuos kviestus svečius išgąsdino Ukrainoje prasidėjęs karas, tačiau kongresas vis tiek įvyko.

„Tokiam iškiliam žmogui, koks buvo Vilniaus Gaonas dveji metai nėra jau toks didelis laiko tarpas. Todėl labai džiugu, kad mes, litvakai, iš viso pasaulio galėjome vėl susirinkti. Laikas bėga, daugelis istorijos įvykių vertinami jau kitoje šviesoje. Ta mirtį sėjusi pandemija ir baisus karas Ukrainoje padeda kitaip vertinti ir žydų praeitį. Gal todėl kongrese buvo išgirsti pakankamai drąsūs Lietuvos istorikų, visuomenės veikėjų pranešimai, kokių, greičiausiai nebūtumėm išgirdę prieš penkerius ar dešimt metų – apie Holokaustą ir jo vertinimą, istorijos įvykius, atjautą. Vadinasi, einame pirmyn. Tikiu, kad Lietuvos visuomenė ir ateityje nesmerks lietuvių ar užsienio piliečių, kurie drąsiai kalba apie ir litvakų, ir kitų šalių žydų istoriją bei tragediją“, – bendraudama su lrytas.lt, kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Vieni didžiausių litvakų istorijos klodų buvo atrasti ir atidengti Vilniuje, tarp Vokiečių ir Didžiosios gatvių buvusios Didžiosios Sinagogos vietoje, kur jau penkerius metus vyko archeologiniai kasinėjimais. Juos kasmet finansuodavo Geros valios fondas. Tikimasi, kad šie kasinėjimai, kuriuos vykdo ir Lietuvos, ir Izraelio archeologai, vyks ir šiemet. „Puikiai žinomos Dididžiosios Sinagogos ribos. Kasmet randama vis daugiau unikalių radinių. Praėjusiais metais rastas Sinagogos langų stiklo gabaliukas , lyg dalis Marko Šagalo paveiklų, man asmeniškai – labai brangus. Labai jautru ir tai, kad buvo rasta medinė rodyklė, kuria kažkieno ranka vedžiojo po Toros puslapius“, – kalbėjo F. Kukliansky apie vieną svarbiausių Lietuvos Sinagogų, kurioje melsdavosi ir Vilniaus Gaonas. Paklaustas, ar tai, kas buvo rasta Didžiosios Sinagogos vietoje kasinėjimų metų, galėtų pasitarnauti kokiam nors memorialui ar kultūros centrui atsirasti, mįslingai atsakė, kad atsakymo į šį klausimą reikėtų dar kelias dienas palaukti.

 

Ką pačiai F. Kukliansky, gimusiai ir užaugusiai Lietuvoje, reiškia būti litvake? 

„Mano tėtis sakydavo, kad jo anūkai yra gimę Lietuvoje, todėl – su kokybės ženklu ir skirti eksportui. Ir aš pati tuo didžiuojuosi“, – šyptelėjo Lietuvos žydų bendruomenės vadovė. Pasak F. Kukliansky, litvakai – Lietuvos žemės žydai: „Mes čia geriam vandenį, gaminam maistą iš to, ką užaugina ši žemė. Esame šios šalies gyventojai. O litvakų išskirtinumas – bet kokioje srityje ir daugelyje dalykų – akivaizdus: mūsų kalba pati gražiausia ir niekas net Izraelyje taip gražiai hebrajiškai nekalba, kaip buvo mokama Šiaulių žydų gimnazijoje, kurią baigė mano mama. Esame patys protingiausi ir dididžiausi intelektualai žydų pasaulyje. Be to, kiek garsių politikų ir visuomenės veikėjų Izareliui padovanojo Lietuva ir litvakai! Visada sakau, kad Izraelio prezidento postas priklauso mums, litvakams. Vien ko vertas prezidentas litvakas Shimonas Peresas! Keturis kartus Izraelio premjeru buvusio Benjamino Netanyahu protėviai – irgi iš Lietuvos. O mano dėdė Dovas Shilanskis, gimęs Šiauliuose, 1988–1992 m. buvo Izraelio Kneseto pirmininkas. Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti“. Prisimindama savo šeimą, kurioje visi – litvakai, F. Kukliansky, atviraudama papasakojo šmaikščią istoriją, kodėl jos mamos šeima, kilusi iš Šiaulių, jos tėvo, gimusio Veisėjuose, nelaikė tikru žydu: „Jis nekalbėjo taip taisyklingai hebrajiškai, kaip mokėjo mama.

Negana to, šeima buvo suskilusi ir dėl bulvinių blynų. Pirmasis triukšmauti pradėjo mano šviesios atminties vyras Alfonsas Pilitauskas, nes jis, kaip žemaitis, bulvinius blynus buvo pratęs valgyti sūrius su grietine. Mano mama Šiauliuose valgydavo tokius blynus su grietine ir cukrumi. Dar kitaip mėgo valgyti tėvas – Veisėjuose žydai ant bulvinių blynų visada užsidėdavo mėlynių uogienės. Dėl šių visų nesutarimų prie stalo kategoriškai atsisakiau gaminti bulvinius blynus“. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie penkis tūkstančius litvakų. Tik F. Kukliansky apgailestavo, kad negalima pasakyti, ar šie skaičiai – tikslūs, nes Lietuvos žydų bendruomenė nerenka mokesčių iš visų savo narių.

lrytas.lt

Kauno žydų bendruomenės iniciatyva atminimo lenta daktarui Isaakui (Icikui) Levitanui – atidengta!

Kauno žydų bendruomenės iniciatyva atminimo lenta daktarui Isaakui (Icikui) Levitanui – atidengta!

Dalinamės Gerco Žako, kauno žydų bendruomenės pirmininko džiugia naujiena iš Kauno.
Dar vienas pastatas primins praeiviams turtingą ir sudėtingą miesto istoriją, gal paskatins (viliuosi) labiau pasidomėti ja ir miestą kūrusiomis nepaprastomis asmenybėmis.
Adresas: Miško g. 27, dabar čia įsikūrę Krikščioniškieji gimdymo namai.
Padėkos:
Gediminas Pašvenskas už kūrybišką jos įgyvendinimą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir jos pirmininkei Faina Kukliansky už prisidėjimą lėšomis
Marija Oniščik už žinias ir įdomius pasakojimus
Michail Javič , Michailas Bolsunas , Tadas Daujotas už muziką, kurios niekada nebūna per daug
Raimonda Kvietkutė už “afterparty” organizavimą.
Visiems susirinkusiems į ceremoniją ir po to vykusį susitikimą Istorinėje Prezidentūroje – Kauno žydų bendruomenės nariams, bendruomenės bičiuliams, neabejingiems miestiečiams, garbiems svečiams: Albinas Vilčinskas , Saulius Rimas , Ramūnui Garbaravičiui, Birute Garbaraviciene , Ramūnas Janulaitis , Inga Stepukonienė , Eglė Knygauskaitė Liakienė , Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė , Vytenis Jakas ,Virgilijui Rudzinskui (kuris tuo pačiu ir šeimininkas), Šaulių sąjungos atstovams ir tiems, kurių nepaminėjau – už dalyvavimą, šilumą ir gražius žodžius.
Ir “last but not least” – be galo gera, kad prie mūsų internetu (planavo realiai, bet…) iš Izraelio prisijungė dr. I. Levitano anūkas Uri su šeima, tą pačią dieną šventęs savo vestuvių 55-ąsias metines. Holokausto metu keliavęs iš rankų į rankas, pasiaukojančių gelbėtojų (kurių, deja, surasti jam nepavyko) dėka jis džiaugiasi trijų vaikų ir pulko anūkų draugija.
Kviečiame į renginį “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”

Kviečiame į renginį “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”

Birželio 2 d. 17.30 val. kviečiame į renginį Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius)  “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”, kuriame bus pristatytos tokios legendos kaip Jascha Heifetzas, Misha ir Alexanderis Schneideriai, Leopoldas Godowsky‘s, Nechama Lifšicaitė ir kiti  pasaulinio garso atlikėjai, vienaip ar kitaip glaudžiai susiję su Vilniumi: vieni čia gimė ir pradėjo muzikinę karjerą, kiti atvyko ir kurį laiką gyveno ir kūrė – visi vienaip ar kitaip patyrė Vilniaus mylėtojo Česlovo Milošo žodžiais tariant – „formuojančią miesto dvasią.“

Plačiau apie tai išgirsite muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaitoje, kurią papildys smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Sergejaus Okruško muzikinė programa.

Renginys yra viena iš Vilniaus 700 – tojo jubiliejaus iniciatyvų. Daugiau informacijos apie programą www.700vilnius.lt

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

15min. lt

Seime pirmadienį prasideda penktasis Pasaulio litvakų kongresas. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Šaltinis: BNS

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių jėgos visada sėmėsi ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad šis kongresas siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. „Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“, – teigė F.Kukliansky.

Pasaulio litvakų kongreso atidarymo renginys vyks Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime bus atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“. Kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai

Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje vyks  gegužės 23-26 dienomis.

Registracija į atidalymo renginį – konferenciją Seime jau uždaryta. Raginame suskubti registruotis į kitus Kongreso renginius iki sekmadienio vakaro!

Būtina išankstinė registracija užpildant >>šią formą

 

5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai

>>PROGRAMA

>>PROGRAM in English 

RENGINIŲ anonsai socialiniuose tinkluose >>ČIA

 

 

Izraelietiško gatvės maisto ir pasaulio kultūrų erdvė sugrįžo į Vilnių

Izraelietiško gatvės maisto ir pasaulio kultūrų erdvė sugrįžo į Vilnių

„Cvi parkas“ vėl džiugina vilniečius bei miesto svečius!

Šis projektas buvo įkurtas koronaviruso pandemijos metu, siekiant laikantis griežtų saugumo reikalavimų tęsti garsiosios Beigelių krautuvėlės veiklą. Taip gimė nauja, vasaros sezonu veikianti ir didelio populiarumo jau sulaukusi, atviros erdvės kavinė „Cvi parkas“.

 

Pats žodis „cvi“ hebrajų kalba reiškia stirną, tad atsižvelgiant į skaldančią aikštės istoriją bei parkelio atmosferą, nuspręsta čia apgyvendinti šią „stirną“, skatinančią nuoširdų bendravimą bei dialogą. Tikimės, kad ši atgimstanti vasaros sezono tradicija suteiks naują veidą šiam senam skverui, esančiam priešais Lietuvos žydų bendruomenės namus. Savo ruožtu, esame pasirengę būti patikimais partneriais Vilniaus miesto savivaldybei tobulinant bei kuriant savitą, tvarumu grįstą Cvirkos aikštės identitetą.

 

„Cvi parkas“ svečiams siūlome sveiką Izraelio gatvės maistą: falafelius, humusą, pitas ir kt. kartu su šviežiomis, Lietuvoje užaugintomis daržovėmis bei unikaliu Vidurio Rytų prieskonių bei avinžirnių mišiniu. Meniu yra draugiškas veganams, o visi ingredientai atrenkami itin kruopščiai, remiantis sezoniškumo bei ekologijos principais. Tikimės, kad naujus augalinės kilmės maisto skonius pamėgs bei įvertins ir mūsų lankytojai. Nuoširdžiai džiaugiamės savo bendradarbiavimu su kraftinio alaus pankais „Genys Brewing“ bei „New Skanu“ vyno ekspertais.

 

Vienas idėjos autorių, Rafael Gimelstein viešėdamas Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie „Cvi in the park“ lauko kavinės koncepcijos bei jos įgyvendinimo. Nors Rafael gimė Lietuvoje, tačiau užaugo Izraelyje, kur baigė vidurinę mokyklą bei atliko privalomą trejų metų karinę tarnybą. Po jos persikėlė į Australiją, kur studijavo SAE, garso inžinerijos bakalauro studijų programoje, o vėliau tapo nuolatiniu renginių organizatoriumi, muzikos prodiuseriu ir sėkmingu didžėjumi. Turėdamas daugiau nei dvidešimties metų patirtį organizuojant renginius visame pasaulyje, kurių dalis jų siekė net šimtą tūkstančių lankytojų bei dirbdamas su daugybe bendruomenių ir muzikinių legendų, Rafael subrandino „Cvi parkas“ idėją, siekdamas pagelbėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei kuriant daugiakultūrinę bei atvirą erdvę, skatinančią skirtingų tautų dialogą bei tarpusavio supratimą. Kartu darbuojasi daugiatautė komanda, prie kurios pastaruoju metu prisijungė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Neatsiejama „Cvi parkas“ identiteto dalis – kultūra ir kokybiška jos sklaida. Vilniečiams bei miesto svečiams dovanosime pasaulio muzikos skambesį trečiadieniais, džiazo vakarus ketvirtadieniais, elektroninius didžėjų ritmus penktadienio vakarais bei įvairias gyvų grupių šeštadieniais ir klasikinės muzikos popietes sekmadieniais. Esame tikri, kad Tel Avivo ir Berlyno muzikinės tradicijos, kurias siekiame atspindėti, sudomins bei sujungs skirtingo amžiaus auditorijas ir prisidės prie harmoningos erdvės kūrimo. Šią vasarą planuojame mūsų svečius nustebinti ugnies šokėjų pasirodymais, QiGong užsiėmimais, poezijos vakarais bei kitomis prasmingomis veiklomis.

„Cvi parkas“ komanda atsakingai laikosi sveikos visuomenės bei tvarios vartojimo kultūros principų. Bendradarbiaujame su „CupCup“, padėsiančiais aptarnauti klientus daugkartinio naudojimo puodeliais bei kompostuojamomis lėkštėmis, esame atviri ir kitoms žaliosioms iniciatyvoms bei partnerystėms.

„Cvi parkas“  – oficialiai atidarytas ir laukia Jūsų trečiadieniais – sekmadieniais nuo 18:00 valandos iki vidurnakčio.

Naujausią informaciją apie renginius sekite Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/cviinthepark

Sveikiname Fanią Brancovskają su jubiliejiniu gimtadieniu!

Sveikiname Fanią Brancovskają su jubiliejiniu gimtadieniu!

Linkime labai laimingo 100-jo gimtadienio 22 gegužės Vilniaus getą išgyvenusiai žydų partizanei Faniai Brancovskajai.

Fania ruošėsi mokytis universitete, kai 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė vokiečiai. Kai jie įsakė šeimai eiti į Vilniaus getą, Fania perėjo Pylimo gatvę ir nuėjo į geto Žydų ligoninės skyrių tarp Pylimo ir Ligoninės gatvių. Gete įstojote į FPO, vykdėte sabotažo misijas prieš  nacius, kovojote miškuose ir su Raudonąja armija įžygiavote į Vilnių, kai sovietai išlaisvino Lietuvos sostinę. Nors fašistai išžudė visą jūsų šeimą, jūs likote šalyje ir toliau kovojote už geresnę ateitį. Po to, kai mirė jūsų vyras, jūs pasakjote tiesą jaunesnėms kartoms apie Holokaustą ir tai, kaip žydai ėjo ne kaip ėriukai į skerdimą, o kovojo dantimis ir nagais, ir nugalėjo savo engėjus.

Sveikiname jūsų drąsą, sprendimą kovoti už gyvenimą, kurį skyrėte tiesos sakymui ir tarnavimui žmonijai savo gimtojoje žemėje.

Buvusi Vilniaus geto kalinė, karo partizanė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šiandien, gegužės 22-ąją, švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Lietuvos žydai gerai pažįsta Fanią, užsienyje gyvenantys taip pat. Su Fania  bendrauti gera, įdomu, nes ji žino daug,  pasakoja apie žydų gyvenimą ir Holokausto istoriją. Prie Panerių memorialo visada sako kalbą jidiš kalba ir ne tik per minėjimus , bet visiems, kas jos paprašo. Smulkutė nedidukė moteri s- optimistė, visada maloniai šypsosi ir sutinka pasakoti  savo istoriją, kurią galima surasti Internete įvairiomis kalbomis, apie ją sukurtas ne vienasi filmas.

Ji tapo legenda.

Nuotraukoje matote Šabatą gete.

F. Brancovskają nuoširdžiai sveikina  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir KS-kalinių sąjunga.

Prieš kelerius metus Izraelio prezidentas savo sveikinime rašė: „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“.

Linkime Fania Jums stiprios sveikatos!
Mazal tov, bis 120!