Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad rugsėjo 22 d. mirė ilgametė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narė Genė Šulman.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir gimines.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė

Užuojauta

Užuojauta

Lietuvos žydū bendruomenės vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą Violetai Gaižauskaitei (URM ambasadorei ypatingiems pavedimam) bei buvusiai LŽB darbuotojai Monikai Antanaitytei dėl sūnaus ir brolio netekties.

Iš tiesų aš ir esu miksas. Mano mama romė, o tėvas žydas, gimiau Baku

Iš tiesų aš ir esu miksas. Mano mama romė, o tėvas žydas, gimiau Baku

Panevėžietė romė Rasma: „Turiu būti penkis kartus baltesnė už lietuvius“

Būdama 14-kos pabėgo su vestuvine suknele

LRYTAS.LT GYVENIMO BŪDAS ISTORIJOS

Autorė: Lina Rušėnienė (Panskliautas.lt)

34 metų panevėžietė Rasma Pažemeckaitė niekuo neišsiduoda, kad ji romė – taisyklingai kalba lietuviškai, stilingai rengiasi. Bet tai, kad tik šitokiais būdais išvengia diskriminacijos, jai skaudu. Ji sako: „Linčiuokite ne mane, o tuos romus, kurie daro blogus darbus.“ Tautiečiai romai ją vadina Žana D‘Ark. Kodėl? Apie tai ir kalbamės.

– Rasma, įsiminiau anksčiau jūsų ištartus žodžius, kad Lietuvoje duona skaniausia ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, o tuo įsitikinote dirbdama Airijoje. Ar ilgesys jus parginė namo?

– Esu romė ir savo šalies patriotė. Užsienyje niekas neturi skonio, nemačiau ten nei rugių, nei laukuose besiganančių karvių. Lietuvoje gamta pati gražiausia. Tik pažiūrėkite – medžių lapai net blizga, miškuose auga grybai, noksta uogos. Ir taip, čia duona pati skaniausia. Kai grįždavau trumpam, iš ryto skubėdavau į turgų juodos duonos. Galėdavau suvalgyti visą kepalą. Lietuvoje gali jaustis žmogumi, o užsienyje tu tesi atvykėlis. Norėtum kur nors nueiti, išgerti kavos puoduką – o su kuo? Galiu pasakyti viena – jei nori išsiskirti, prarasti šeimą – važiuok į užsienį, ir tau tikrai pavyks! Apsisprendžiau grįžti, kai Airijoje susirgo mano dvynukės dukros. Tenykščiai medikai nedaro tyrimų, tik skiria antibiotikus arba liepia girdyti jas paracetamoliu ir arbatomis.

– Rasma, įsiminiau anksčiau jūsų ištartus žodžius, kad Lietuvoje duona skaniausia ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, o tuo įsitikinote dirbdama Airijoje. Ar ilgesys jus parginė namo?

– Esu romė ir savo šalies patriotė. Užsienyje niekas neturi skonio, nemačiau ten nei rugių, nei laukuose besiganančių karvių. Lietuvoje gamta pati gražiausia. Tik pažiūrėkite – medžių lapai net blizga, miškuose auga grybai, noksta uogos. Ir taip, čia duona pati skaniausia. Kai grįždavau trumpam, iš ryto skubėdavau į turgų juodos duonos. Galėdavau suvalgyti visą kepalą. Lietuvoje gali jaustis žmogumi, o užsienyje tu tesi atvykėlis. Norėtum kur nors nueiti, išgerti kavos puoduką – o su kuo? Galiu pasakyti viena – jei nori išsiskirti, prarasti šeimą – važiuok į užsienį, ir tau tikrai pavyks! Apsisprendžiau grįžti, kai Airijoje susirgo mano dvynukės dukros. Tenykščiai medikai nedaro tyrimų, tik skiria antibiotikus arba liepia girdyti jas paracetamoliu ir arbatomis.

Didžiausias Lietuvoje Litvakų kultūros forumas burs kultūros ir istorijos mylėtojus

Didžiausias Lietuvoje Litvakų kultūros forumas burs kultūros ir istorijos mylėtojus

Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje. Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.

Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.

Sugrįžti į protėvių žemę

Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.

Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey.  „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.

Akademininio ir meno pasaulių atstovai

Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.

Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.

Turtinga renginių programa – visame Kaune

Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.

Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų  kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o  LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.

Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“  Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.

Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.

Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Visa Litvakų kultūros forumo programa

Litvakai_kvietimas_lt
Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kiekvieną vasarą Kauno žydų bendruomenės nariai drauge ir pavieniui ne tik keliauja ar mėgaujasi šiltojo sezono pramogomis, bet ir eina ne vieną kilometrą besitęsiančiais liūdesio ir Holokausto aukų atminimo takais ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

Rugpjūčio mėnesį ši savotiška atminties piligrimystė nuveda mus į Prienus, Petrašiūnus ir IV fortą, rugsėjo pradžioje – į Ukmergę, o šiemet ir į Zapyškį, kuriame skambėjo nužudytiems miestelio ir jo apylinkių žydams dedikuota “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”.
Mums be galo svarbu, kad minėjimuose dalyvauja ir juos organizuoja ne tik bendruomenės nariai, bet ir iniciatyvūs piliečiai bei vietinės valdžios atstovai, Holokaustą suvokiantys ne tik kaip Lietuvos žydų, bet visų piliečių, jų miesto, miestelio ar kaimo gyventojų tragediją.
Dalinamės akimirkomis

Naujo sezono nauji užsiėmimai – kviečiame lankyti

Įsibėgėjus rugsėjui, kviečiame visus į sekmadieninius šokio ir dailės užsiėmimus Lietuvos žydų bendruomenėje!
– Dailės studija su dėstytoju Raimondu Savicku nuo 10 iki 13 val. 🎨
Registracija telefonu 📞 +37069963522
-Izraelietiški šokiai 💃
nuo 10 iki 12.30 val su Julija Patašnik
Registracija telefonu 📞+37065960512
nuo 13 iki 15 val su Samuel Garas (pažengusieji)
Registracija telefonu 📞+37061061035
Nekantriai lauksime Jūsų!
Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad rugsėjo 7d. mirė Jefim Levin (1931 – 2022).
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Ninai ir dukrai Jelenai.
Izraelio prezidentas pasakė kalbą Vokietijos parlamente

Izraelio prezidentas pasakė kalbą Vokietijos parlamente

Izraelio prezidentas antradienį kreipdamasis į Vokietijos parlamentą kalbėjo apie žiaurumus, įvykdytus Trečiojo reicho laikais, ir kartu gyrė glaudžius bei draugiškus abiejų šalių santykius, užsimezgusius pasibaigus Holokaustui.

Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos naciai ir jų pakalikai nužudė šešis milijonus Europos žydų. „Niekada žmonijos istorijoje nebuvo tokios kampanijos, kokią vykdė naciai ir jų bendrininkai, siekdami sunaikinti žydų tautą“, – sakė Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, kreipdamasis į Bundestago narius.

„Niekada istorijoje jokia kita valstybė nebuvo taip, kaip nacistinė Vokietija, atsakinga už bet kokio žmogiškumo praradimą, už bet kokio gailestingumo ištrynimą, už tai, kad su tokiu siaubingu žiaurumu visame pasaulyje siekė išnaikinti visą tautą“, – sakė jis.

I.Herzogas taip pat kalbėjo apie savo tėvą, buvusį Izraelio prezidentą Chaimą Herzogą, kuris 1945 metų balandį, būdamas britų pajėgų karininkas, dalyvavo išvaduojant Bergeno-Belzeno koncentracijos stovyklą Vokietijos šiaurėje.

„Niekada nepamiršiu jo pasakojimų apie matytą siaubą. Tas dvokas. Žmonių skeletai dryžuotomis pižamomis, lavonų krūvos, pražūtis, pragaras žemėje“, – sakė Izraelio prezidentas įstatymų leidėjams. Antradienio popietę I.Herzogas ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketina apsilankyti buvusios koncentracijos stovyklos vietoje.

Po apsilankymo memorialiniame komplekse prezidentai susitiks su išgyvenusiais žmonėmis ir Vokietijos vidurinių mokyklų moksleiviais. Izraelio prezidentas lankosi Vokietijoje su valstybiniu vizitu. Pirmadienį jis viešėjo Miunchene, kur dalyvavo 1972-ųjų Miuncheno olimpinių žaidynių įkaitų dramos 50-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

Per tą įkaitų dramą palestiniečių kovotojai nužudė 11 Izraelio sportininkų. Žvelgdamas į ateitį, I.Herzogas gyrė glaudžius abiejų šalių santykius ir jų bendrą įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu.

„Izraelio ir Vokietijos partnerystė pelnė pasaulinę šlovę, todėl turime ją toliau gilinti ir puoselėti, kad ji būtų naudinga ne tik mūsų šalims, bet ir visai žmonijai“, – sakė prezidentas Bundestage.

Kviečiame dalyvauti: Tarptautinė konferencija „Permąstant traumą: tyrimai apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse ir JAV“

Kviečiame dalyvauti: Tarptautinė konferencija „Permąstant traumą: tyrimai apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse ir JAV“

Rugsėjo 13 d., 10-16 val., Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, III a. konferencijų salė1

Šios konferencijos tikslas – įsigilinti į socialinius, kultūrinius ir politinius mechanizmus, kaip romų ir žydų bendruomenės permąsto traumas, patirtas Antrojo pasaulinio karo metu, ir kokią reikšmę jos turi šiandien Baltijos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nacionaliniame istoriniame naratyve dažnai trūksta vietos „mažosioms“ istorijoms – mažumų, dažnai marginalizuojamų ir bebalsių bendruomenių prisiminimams ir pasakojimams, kurios smarkiai nukentėjo nuo tragiškų XX amžiaus įvykių.

Pagrindinis konferencijos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie romų ir žydų bendruomenių istoriją mūsų regione, palaikyti mokslinius tyrimus šioje srityje ir skatinti tarptautinį akademinį bendradarbiavimą mažumų, atminties ir Holokausto studijose.

Pagrindinė konferencijos viešnia ir pranešėja bus Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto atminimo muziejaus tyrėja, antropologė dr. Krista Hegburg.

KONFERENCIJOS ANONSAS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE

Susipažinkite su programa ir pranešėjais.

Conference Program_Re-working the trauma (1)

Konferencijos metu savo pranešimus taip pat skaitys Baltijos šalių ir JAV mokslininkai: dr. Volha Bartash (Regensburgo universitetas, Vokietija), dr. Dovilė Budrytė (Georgia Gwinnett College, JAV), dr. Neringa Latvytė (Vilniaus universitetas), dr. Ruth Reches (Mykolio Romerio universitetas), Agnieška Avin (Vytauto Didžiojo universitetas), Anna Pilarczyk-Palaitis (Vytauto Didžiojo universitetas), Eva-Liisa Roht-Yilmaz (Tartu universitetas, Estija).

Rugsėjo 15 d. dr. Krista Hegburg dalyvaus viešoje diskusijoje “Ko (ne)prisimena miestas?” apie atminties politiką ir jos apraiškas Vilniuje ir kituose miestuose. Renginys vyks 18:30 val. Vilniaus muziejuje.

Konferenciją ir ją lydinčius renginius organizuoja Multikultūrinis centras “Padėk pritapti”, Romų visuomenės centras, Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu prie LR Vyriausybės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru, VDU Socialinės antropologijos centru, Lietuvos antropologų asociacija ir Vilniaus muziejumi. Renginiai iš dalies finansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje, Baltijos-Amerikos Laisvės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, EVZ fondas, Aktyvių piliečių fondas.