Valentinas Brandišauskas. Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje

Valentinas Brandišauskas. Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Šiame straipsnyje pirmiausia mėginsime aptarti, kokio požiūrio į likusį žydų turtą laikėsi dviejų pagrindinių lietuvių valdžios institucijų – Laikinosios vyriausybės (toliau – LV) ir Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto (toliau – Komitetas), egzistavusių pirmaisiais Vokietijos ir TSRS karo mėnesiais, pareigūnai bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai. Antra, vienos apskrities pavyzdžiu panagrinėsime žydų turto likimą Lietuvos provincijoje. Ar toks modelis galėtų būti pritaikytas ir kitiems Lietuvos regionams, parodys vėlesni tyrimai.

ĮVADAS

Lietuvos žydų turto likimo Antrojo pasaulinio karo metais tyrimas yra neatskiriama holokausto studijų dalis. Tačiau išsamesnių tekstų šia tema iki šiol neturime. Minėtina Emanuelio Zingerio publikacija, kurioje aprašomas Lietuvos žydų kultūros vertybių likimas bei aptariamos jų suradimo ir susigrąžinimo perspektyvos. Autorius rašė ir apie specialiai įkurtos institucijos – Rosenbergo štabo (jo uždavinys buvo išgabenti į Vokietiją okupuotų kraštų kultūros vertybes) pareigūnų veiklą Lietuvoje. Tačiau rimtesnių sekėjų šis tyrimas iki šiol nesulaukė. Kalbant apie žydų turto likimą provincijoje, galima paminėti Rimanto Zizo publikaciją apie Šilalės krašto žydų tragediją, kurioje jis kėlė ir likusio jų turto klausimą. Lietuvos, ir ne tik, tyrinėtojams turėtų būti vertinga kolegų iš Maskvos universiteto archyvinė publikacija apie žydų kultūros vertybių užimtose TSRS teritorijose inventorizaciją bei evakuavimą į Vokietijos gilumą. Džiugu, kad leidinio autoriai planuoja dar vieną tomą, kuris būsiąs skirtas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Žinių apie žydų turto nusavinimą randame Martino Deano straipsnyje; jame išvardytos pagrindinės turto rūšys bei nusavinimą vykdžiusios institucijos nacių okupuotoje TSRS teritorijoje.

PAGRINDINIŲ LIETUVIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS ATSTOVŲ POZICIJA LIKUSIO ŽYDŲ TURTO ATŽVILGIU

Pagrindine lietuvių valdžios institucija, be abejo, laikytina Lietuvos laikinoji vyriausybė, egzistavusi vos šešias savaites (1941 m. birželio 23–rugpjūčio 5 d.). Ji jau pirmomis darbo dienomis deklaravo savo siekius, socialinės-ekonominės politikos gaires, ėmė rengti įvairius normatyvinius aktus. Deklaracijose bei įstatymuose atskiro dėmesio sulaukė ir žydai. Vyriausybė, birželio 30 d. posėdyje apsvarsčiusi „Deklaraciją ūkiniais ir socialiniais klausimais“, paskelbė, jog būtina įvykdyti denacionalizaciją ir grąžinti privatinę nuosavybę, tačiau ne be išimčių: „Žydams ir rusams priklausę turtai lieka neginčijama Lietuvos valstybės nuosavybe“, – teigiama deklaracijoje. Liepos 4 d. LV posėdyje ši formuluotė buvo pakoreguota – iš jos pašalinta diskriminacinė nuostata rusų tautybės gyventojų atžvilgiu, bet įrašytas buvęs tarybinis aktyvas: „Nacionalizuoti žydų turtai, o taip pat nacionalizuoti turtai, priklausę kitiems asmenims, aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus, lieka Lietuvos valstybės nuosavybe“. Panašios formuluotės išliko ir vyriausybės priimtuose Žemės, Miestų namų ir žemės sklypų, Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, Pramonės įmonių, Lietuvos jūrų ir upių prekybos laivyno denacionalizacijos įstatymuose. Žydams bei asmenims, „aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus“, jie neturėjo būti taikomi. Žydams nebuvo taikomi ir vyriausybės nutarimai dėl vertybinių popierių bei indėlių grąžinimo buvusiems savininkams. Jie atsidūrė tarp tų, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimus verstis prekyba ir t. t.

>>Visas straipsnis

Taip pat skaitykite : >>Valentinas Brandišauskas. Lietuvos žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metai

Faina Kukliansky: Aštuonių dešimtmečių tiesos paieškos

Faina Kukliansky: Aštuonių dešimtmečių tiesos paieškos

Birželio 15 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo, kurioje sakoma, kad „nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai pradėjo vykdyti Lietuvos žydų genocidą, atvėrusį kelią masinėms žudynėms ir smurtui, lėmusį didžiosios dalies žydų bendruomenės netektį“.

Šioje formuluotėje trūksta vieno esminio elemento – priminimo, kad masinės žudynės buvo vykdomos su vietinių kolaborantų pagalba. Norite paprasčiau ir aiškiau? Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsirado tokių žmonių, kurie dalyvavo žudant savo kaimynus žydus. Pasakyti dar kitaip?

>>Skaityti plačiau

Padėka iš Alytaus

Padėka iš Alytaus

Neseniai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje apsilankę vaikai ir mokytoja siunčia padėką iš Alytaus:

„Noriu padėkoti Jums už puikią istorijos pamoką mano mokiniams – Alytaus ,,SAKALĖLIO” pradinės mokyklos trečiokams. Vaikai, grįžę į mokyklą, su susidomėjimu vartė Jūsų knygas, dalijosi įspūdžiais su tėveliais.

Ačiū už mums skirtą laiką!“

Geros vasaros linkėdama, pagarbiai mokytoja Vilma

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 15d. mirė Vladimir Savenkov (1937 – 2021)
Liūdime dėl netekties ir nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Olgai.

Užmiršta istorija: į Sibirą ištremtų Lietuvos žydų šeimų likimai

Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 11d. mirė Aleksandr Šmidt (1954 – 2021)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dėl skaudžios netekties žmonai Vandai ir broliui Jurijui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu

2021 m. Birželio 9 d. – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į tūkstančius dalyvaujančių 2021 m. Amerikos žydų komiteto (AJC) virtualiame pasauliniame forume. Ji pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, puoselėti žydų gyvenimą, Holokausto atminimą ir tvirtą ES ir Izraelio partnerystę.

Citata 2019 m. ,,Pradėjusi eiti Komisijos pirmininkės pareigas, aš sustiprinau Europos kovą su antisemitizmu. Štai kodėl vėliau šiais metais Komisija priims savo pirmąją „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją“. (…) Visi Europos studentai turėtų sužinoti apie Holokaustą, neatsižvelgiant į jų kilmę, šeimos istoriją ar kilmės šalį. (…) Mes norime puoselėti žydų gyvenimą visoje Europoje. Mes norime įsitikinti, kad žydai gali laisvai laikytis savo religinių ir kultūrinių tradicijų. (…) Europos Komisija gerokai padidino biudžetą antisemitizmo prevencijai ir kovai su juo bei žydų gyvenimo puoselėjimui. Taip pat imsimės veiksmų, jei Europos pinigai bus naudojami abejojant Izraelio teisei egzistuoti.”

Komisija ragina Graikiją, Nyderlandus ir Lietuvą visiškai pakeisti savo kriminalizuojančią neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus bei įtvirtinti ES teisę.

Abramovičių šeimos gyvenimas Lietuvoje ; tremtis, negandos ir mirtis svetur nelaisvėje

Abramovičių šeimos gyvenimas Lietuvoje ; tremtis, negandos ir mirtis svetur nelaisvėje

Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydus. 1941m. birželio 14 d. iš Lietuvos buvo ištremta apie 3 tūkstančius žydų.

1941 metų rudenį į svetimą ir šaltą  miestą Syktyvkarą atvyko traukinys su tremtinais iš Lietuvos. Alkio ir ligų išvarginti, jie tūkstančius kilometrų nuvažiavo sandariai uždarytuose galvijų vagonuose. Iš bado mirdavo ištisos šeimos.  ,,Tautų vado“ J.Stalino įsakymu ištremtųjų tarpe buvo žydų Abramovičių šeima iš Tauragės miestelio (Taurogi štetlo )  : moteris Taube-Leja su trimis vaikais, vyriausias sūnus Leibas – 12 metų, vidurinis – Abramas – 8 metų, jauniausias Aronas – tik penkerių metų.

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalja Cheifec.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Paskaita vyks lietuvių kalba jau birželio 10d. 17.30-19.00 val. tradiciškai LŽB ZOOM svetainėje.
Paskaita nemokama, kviečiame registruotis nuorodai gauti >> http://bit.ly/3arwHRn
#NataljosPaskaitos
Iliustracija Ilex Beller See Less
Sulamitai Lev birželio 7 dieną sukanka 80 metų

Sulamitai Lev birželio 7 dieną sukanka 80 metų

Šiandien Buvusių getų kalinių Sąjungos narė Sulamita Lev švenčia savo Jubiliejinį gimtadienį. Sulamit buvo ilgametė bendruomenės ir Socialinio centro darbuotoja, savanorė.

,,Nuoširdžiai sveikiname!  Linkime daug laimės ir sveikatos, dvasinės stiprybės, geros nuotaikos. Norime palinkėti  daug prasmingų ir ilgų metų,kad širdyje jauna išliktumėt, o ateitis būtų šviesi.”

Mazal Tov!

Buvusių getų kalinių sąjungos nariai

Su­la­mit Fro­ma­nai­tė-Lev į Šiau­lių ge­tą pa­te­ko bū­da­ma vos ke­lių sa­vai­čių: į vie­ną ge­to da­lį nu­va­rė Su­la­mit su ma­ma Po­li­na ir mo­čiu­te Eta Gav­rons­kie­ne, į ki­tą – tė­vą Na­ta­ną.

„Vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­nu nuo­jau­ta, kad pri­si­me­nu tai, kas su ma­ni­mi įvy­ko, nors su­pran­tu, jog ne­ga­liu ši­to at­si­min­ti“, – sa­ko iš ge­to iš­gel­bė­ta mo­te­ris. Kai jos pa­pra­šė už­ra­šy­ti pri­si­mi­ni­mus, ji il­gai ne­ga­lė­jo pri­si­lies­ti prie sa­vo is­to­ri­jos. „Ra­šiau dvi die­nas ap­si­py­lu­si aša­ro­mis… Ir kaip ma­no ma­ma vis­ką iš­tvė­rė?“ Ge­te ji iš­gy­ve­no dve­jus me­tus ir pen­kis mė­ne­sius.

,,Šiaulių kraštas” 2019m. rašė apie Sulamitą ir jos gyvenimą straipsnyje ,,„Aš prisimenu visus ir viską…“