Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

56 Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT septintokai šventė Bar/ Bat micvą  (pažodžiui, šis terminas reiškia įsakymų sūnų ir dukrą). Bar / Bat mitzva yra viena didžiausių žydų švenčių, kurios laukiama su jauduliu ir džiaugsmu. Bar / Bat mitzva yra berniukų ir mergaičių pilnametystė. Pažymėtina, kad berniukai sulaukia šio amžiaus, būdami – 13 metų, mergaitės – 12 metų. Iki tol tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas visapusiškai laikytųsi judaizmo tradicijų ir įstatymų. Kai tik vaikai pasiekia šį amžių, jie gauna savo pareigas ir teises: teisę mokyti Torą, vykdyti jos įsakymus, būti visiškai atsakingais už savo veiksmus. Be to Bar / Bat mitzva yra labai iškilminga ir neįtikėtinai įdomi diena.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Bar mitzva šventė Liron Blank. Prieš ceremoniją sinagogoje rabinas Sholom-Ber Krinsky pažymėjo, kokia ši šventė yra svarbi kiekvienam žydų berniukui, jo šeimai ir draugams.

„Tai didelis džiaugsmas – atvirai, pagal visas taisykles, švęsti Bar mitzva! Mano Bar mitzva buvo namuose, užtraukus užuolaidas … Juk mes bijojome … Tai buvo pavojinga … Todėl išmokime vertinti tai, ką turime “, – kalbėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorius Miša Jakobas. Ceremonijos metu Leronas pirmą kartą perskaitė iš Toros ištrauką visiems dalyviams. Klasės draugai ir jų tėvai, mokytojai ir Lirono giminės ceremoniją stebėjo su jauduliu.

Likusiems berniukams ir mergaitėms Bar / Bat mitzva šventė  vyko Valstybinio žydų muziejaus  Tolerancijos centre. Mokytojams Ruth Rehes, Tatjanai Sezamanienei ir Yehudai Vagneriui vadovaujant, vaikai parengė šventinį spektaklį, kurio metu uždegė žvakes su padėkos žodžiais, linkėdami taikos, džiaugsmo, gerumo ir sėkmės savo tėvams, seneliams, mokytojams ir gimnazijai.

Spalvingas Eurovizijos pusfinalio stebėjimas LŽB

Spalvingas Eurovizijos pusfinalio stebėjimas LŽB

Pirmą kartą Lietuvos žydų bendruomenė surengė vakarėlį ir pakvietė visus norinčius stebėti Eurovizijos dainų konkurso pusfinalį, kuriame dainavo lietuvis Jurijus Veklenko. Veiksmas vyko trečiajame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) buveinės aukšte, sėdint ant pripučiamų fotelių.

Dalyvavo LJC pirmininkė Faina Kukliansky, Geros Valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, visuomenės veikėjas, Lietuvos gėjų teisių gynėjas Vladimiras Simonko, LŽB projektų vadovė Dovilė Rūkaitė, Beigelių krautuvėlės virėja Riva Portnaja ir kiti svečiai. Ambasadorius Amir Maimon apgailestavo, kad jis negalės balsuoti nei už Izraelio , nei už Lietuvos dainininką. Tokios yra Eurovizijos taisyklės. Jis šnekėjo telefonu su Lietuvos dainininku Jurijumi Veklenko, esančiu Tel Avive ir papasakojo, kad jis labai teigiamai vertina savo pasirodymą. Faina Kukliansky kalbėjo, kad būtų liūdnas pasaulis, jei mes visi taptume vienodi, pagyrė susirinkusią margą auditoriją: įvairaus amžiaus žmones, senjorus, jaunimą. Gėjų lygos lyderis Vladimiras Simonko prisiminė ankstesnius Eurovizijos konkursus, pasakojo apie, prieš kelerius metus Vilniuje grojusią Izraelio muzikos grupę „Dana International“ .

Transliacijai prasidėjus,  šviesos buvo prigesintos, auditorija dėmesingai sekė Eurovizijos pasirodymus. “Beigelių krautuvėlės” baras buvo įrengtas šalia, svečiai galėjo pirkti užkandžius, mažus buteliukus putojančio vyno ir alaus skardinėse.

Airijos litvakai šventė Šabbatą Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Airijos litvakai šventė Šabbatą Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi 26 žydų delegacija iš Airijos Respublikos. Penktadienį jiems buvo surengta speciali Šabbato vakarienė Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Kelionę organizavo Airijos žydų bendruomenė, padedant Airijos ambasadoriui Lietuvoje Davidui Noonanui ir jo kolegai iš Lietuvos Dubline ambasadoriui Egidijui Meilūnui. Dauguma Airijos žydų yra kilę iš litvakų, patyrusių didžiausią imigracijos bangą prieš I pasaulinį karą. Tuomet litvakai Airijoje nepalaikė glaudesnių ryšių su Lietuvos litvakais. Iš Airijos atvykusi grupė atnaujino ryšius, ieškodama savo šaknų, lankydama savo protėvių šalį. Ne visi grupės nariai priklauso Airijos žydų bendruomenei, bet visi su šia bendruomene draugauja.

Ambasadorius Noonanas po susitikimo sinagogoje sakė:

„Labai džiaugiuosi, kad vyksta vizitas – ryšys tarp žydų bendruomenių yra vienas iš pirmųjų ryšių tarp Airijos ir Lietuvos, jis nusipelno didesnio istorijos tyrimo. Man buvo garbė prisijungti prie grupės penktadienį dalyvauti vakarienėje ir Šabbato apeigose; tai nebuvo mano pirmas kartas sinagogoje, bet tai buvo pirmas kartas, kai dalyvavau apeigose. Susitikimas su savo kolegomis airiais ir moterimis iš tiesų tapo ypatinga proga.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas sakė, kad Airijos žydų Šabbato vakarienė vyko antrajame sinagogos aukšte, visi buvo labai patenkinti renginiu. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasakojo, kad Airijos žydų delegacija labai religinga, jie laikosi griežtų tradicijų, todėl paprašė Šabbato vakarienės, ji buvo būtina. Šabbato susitikime taip pat dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Gaono gatvėje atidengtas žydų kvartalo istoriją pasakojantis piešinys

Gaono gatvėje atidengtas žydų kvartalo istoriją pasakojantis piešinys

Evaldas Činga info@madeinvilnius.lt

Senamiestyje, Gaono g. 4 gimė naujausias programos „Kuriu Vilnių“ vaikas – Linos Šlipavičiūtės – Černiauskienės projektas Sienos prisimena / Walls that remember. Ką tik užbaigtas piešinys ant istorinio pastato sienos atkūrė vieną Vilniaus žydų gyvenimo epizodą iš tarpukario laikotarpio ir nuo šiol primins ne vien Holokausto siaubus, bet ir taikų, laimingą žydų bendruomenės gyvenimą Vilniuje.

Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje

Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje

Gegužės 15d. Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje vyks Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“, Memuarai, Menininkų portretai, Kultūrų sąveika. (leidykla „LIT Verlag“) pristatymas, dalyvaujant autoriui. Renginį ves režisierius Grigorij fon Leitis, žydų kultūros pristatytojas ir propaguotojas, turintis litvako šaknų.

Tai jau ne pirmas M.Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Vokietijoje. Kovo mėnesį Leipcigo mugėje knyga sulaukė susidomėjimo,  buvo du jos pristatymai, kuriuose dalyvavo garsus lietuvių-vokiečių-žydų santykių tyrinėtojas, Nord Ost instituto direktorius prof. dr. Joachim Tauber, knygos vertėjas Markus Roduner, leidyklos LIT Verlag vadovas Berlyne Veit D. Hopf.

Nuotraukos iš pristatymo 2019 kovo mėnesį, Leipcigo knygų mugėje.

Leipcige pristatomos knygos vertimas finansuotas Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis.

Autorius dalija autografus.

Kviečiame dalyvauti

Kviečiame dalyvauti

Jau šį ketvirtadienį nuo 20 val. visiems, švenčiantiems lygybę, muziką ir draugystę duris atvers Bagel Shop Equality Lounge! Nepraleiskite progos sudalyvauti spalvingame Eurovizijos vakarėlyje bendraminčių kompanijoje!
Gera nuotaika su mumis dalinsis LGL ir Izraelis Lietuvoje!

*Įėjimas nemokamas, atsiskaitymas už užkandžius ir gėrimus tik banko kortelėmis.

Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Gegužės 15

Muzikinis vakaras „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Rytoj 17:30 · Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

Daktaro Janušo Korčako centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka maloniai Jus kviečia į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“.
Vakaro metu skambės žydų (idiš) dainos, kurias atliks Markas Volynskij ir Marija Duškina. Vakaro vedėja – Daktaro Janušo Korčako centro vadovė I. Belienė.
Januš Korčak, iš tikrųjų Henrikas Goldšmitas, taip pat žinomas kaip Stary Doktor arba Pan Doktor (g. 1878 m. liepos 22 d. Varšuvoje, mirė 1942 m. rugpjūčio mėn. Treblinkoje). Gydytojas, pedagogas, rašytojas, publicistas, žydų kilmės visuomeninis veikėjas. Veiklos vaiko teisių bei visiško vaiko lygiateisiškumo labui pradininkas.
Renginys vyks gegužės 15 d., trečiadienį, 17.30 val. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6)

Šiuolaikinės “Ropės“ pasakos animacijos scenarijaus kūrimas

Šiuolaikinės “Ropės“ pasakos animacijos scenarijaus kūrimas

Išaugus didžiulei ropei, atėjo laikas ją išrauti. Bando rauti senelis, bet neišrauna. Į pagalbą atskuba močiutė, bet ir jai nepavyksta išrauti. Anūkė bando rauti,  vis vien neišrauna. Šuo atbėga padėti, bet ropės neišrauna. Katinas bando padėti traukti ir jam nepasiseka. Net pelė atbėga, nesiseka ir jai.

Ateina vaikai iš „Ilano“ vaikų klubo ir ištraukia ropę kartu su pasakos herojais. Paaiškėja, kad ropė yra ne paprasta daržovė, o tikrų tikriausias požeminio pasaulio laivas, kurį ištraukus iš po žemės, išlenda robotai, monstrai ir kitos keistos būtybės, kurios traukia ropę atgal į savo požeminį tunelį. Vaikai nepasiduoda ir norėdami atgauti ropę, šoka paskui ją į tą požeminį pasaulį. Jie skrenda tamsiu juodu tuneliu ir atsiduria keistame pasaulyje, kur ore skraido sveikuolių saldainiai iš vaisių ir daržovių.

Vaikai prisirenka skraidančių saldainių ir grįžta atgal į žemės paviršių. Visi sodina saldainius į žemę. Netrukus išauga saldainių medžiai bei krūmai, pilni sveikuolių saldainių – jie visi iš tikrų vaisių bei daržovių. Vaikai džiaugiasi, valgo ir kviečia robotus bei monstrus iš požeminio pasaulio pasivaišinti sveikuolių saldainiais.

Animacinio filmo scenarijų kūrė  “Ilano” klubo vaikai su dizainere Milana ir Jurijum Rozovskiu.

Nuotraukoje Milana su 6-erių mėnesių dukrele.

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

Gegužės 10d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė paminėti žinomo tapytojo, talentingos asmenybės Augustino Savicko 100-mečio. Vakaras vyko, pasitinkant Šabą su dailininko šeima,– sūnumi Raimondu su žmona Birute ir dukra dailininke Ramune. Jašos Heifetzo salėje –ant sienų tapytojo paveikslai – neįprastai daug spalvų, Augustino Savicko paveikslų.

Susitikimą pradėjo LŽB vykdantysis direktorius  Renaldas Vaisbrodas kartu su A. Savicko sūnumi Raimondu. Abu sėdėjo prie stalo su sidabrinėmis šeimos relikvijomis ir knygomis, albumais su dailininko prisiminimais ir paveikslais.

Susirinkusieji gavo progą pažiūrėti Irenos Navickienės sukurtą filmą „Nerami kelionė po Augustino Savicko minčių ir spalvų sodus“. Šiltas dokumentinis filmas apie tapybos patriarchą, kaip jį vadina menotyrininkai, leido pajusti tikrąją kūrėjo koloristo dvasią, jo kūrybos individualumą ir emocijas. Jam patiko dažyta liaudies skulptūra, todėl ją modernizavo savo paveiksluose.

Pasak sūnaus Raimondo Savicko, tėvas niekada nepavargdavo tapyti sodo, kuriame praleisdavo vasaras su žmona, nepaprastai mylėjusią gėles. Akį traukia raiškūs žiedai, gyva žaluma ir filosofinė potekstė, nes jo kūryboje persipina gamta ir kultūra. Darbai jausmingi, būdas optimistinis, žavus humoras, laisvas požiūris į dogmas. Augustinas Savickas rašė dienoraščius, rašymą paveldėjęs iš savo tėvo diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio, pats rašyti pradėjo kelionėje po Angliją.

LŽB vykusiame susitikime Raimondas Savickas citavo savo tėvo dienoraščius, pasakojo, kaip parėjęs iš mokyklos, leisdavo laiką su tėvu jo kūrybinėje dirbtuvėje, stebėdamas kaip jis tapo. Kadangi mama buvo griežta, liepdavo ruošti pamokas, Raimondui tėvo studijoje buvo daugiau laisvės.

Dailininko A. Savicko biografija, kaip ir jo kūryba, – įdomi, turtinga, spalvinga ir prieštaringa. Savickas gimė 1919 metais gegužės 12 dieną Danijoje, Kopenhagoje, diplomato, rašytojo, lietuvių prozos modernintojo Jurgio Savickio ir gražios gydytojos stomatologės Idos Trakiner šeimoje. Ida buvo kilusi iš Sankt Peterburgo žydų fabrikantų, turėjusių stiklo, vitražų, veidrodžio  ir maitinimo verslą. Sėkmingas verslas tęsėsi iki 1917m.  Mamos Idos mama iš Kretingos, protėviai kilę iš Upytės, proseneliai guli Paneriuose, – pasakojo Raimondas Savickas, parodęs didelį lapą su šeimos geneologiniu medžiu, kuris vis dar pildomas.

Pirmasis Jurgio ir Idos Savickių sūnus Algirdas gimė 1917-aisiais Kopenhagoje, po to gimė Augustinas. 1923–1927 m. šeima gyveno Helsinkyje. Antrasis pasaulinis karas, tėvų skyrybos, antroji Jurgio Savickio santuoka su sekretore Inge Geisler išsklaidė šeimą. J.Savickis liko gyventi Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje. I. Trakiner-Savickienė jau prasidėjus karo veiksmams, su Augustinu iš Prancūzijos grįžo į Lietuvą. Kaune baigęs gimnaziją, būsimasis tapytojas įstojo į Kauno meno mokyklą. Po studijų 1940–1941 m. pasitraukė į SSRS gilumą. Karo metais buvo pašauktas į Raudonosios armijos lietuviškąją diviziją.

Brolių Algirdo ir Augustino likimai skirtingi. Algirdas po studijų Vokietijoje ir Šveicarijoje mokėsi tapybos pas prof. Justiną Vienožinskį, dėsčiusį Kauno meno mokykloje. 1943-iaisiais, būdamas 25-erių, savanoriškai pasitraukė į Kauno getą paskui mylimą žydaitę Juliką ir įdukrą Reginutę. Ten peršautas geto sargybinio, Algirdas mirė.

Po karo grįžęs į Lietuvą  Augustinas Savickas Vilniaus dailės institute studijavo tapybos specialybę pas Justiną Vienožinskį, Vytautą Mackevičių. Po to pats dėstė tuometiniame Dailės institute, buvo Tapybos katedros profesorius, menotyros daktaras, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Patyręs skaudžių likimo smūgių, išgyvenęs karo prievartą ir žiaurią tragediją, kai mama ir brolis tapo Holokausto aukomis, tapytojo paveiksluose atsiranda tragiškos temos ir kančia, dievukai iš liaudies kūrybos, kurių sovietmečiu valdžia netoleravo. Mamos tamsias gražias akis galima pamatyti ne viename garsaus dailininko paveiksle.

Augustino Savicko 100-mečiui parodą surengė Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras. Jame veikia nuolatinė ekspozicija „Kartos ir likimai“, sudaryta iš Savickų šeimos dovanojamų kūrinių, dokumentų.

LŽB J. Heifetzo salėje susitikimas, skirtas A.Savicko 100-mečiui paminėti, tęsėsi prie Šabo vakarienės stalo, tradiciškai uždegtų žvakių, raudonojo vyno ir Šabo chalų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

DELFI.lt

„Kiekvieną kartą, kai naujas kompanijos užsakovas klausia, ką reiškia jos pavadinimas, aš jam pasakoju apie savo močiutę ir tragišką Veisiejų žydų likimą“, – kalbėjo amerikiečių mokslininkas, garsios puslaidininkių gamybos įmonės „Vishay Intertechnology“ įkūrėjas Feliksas Zandmanas, gyvenęs ten (1928 – 2011m.)

Vishay – žydiškas Veisiejų pavadinimas, naudotas XVIII a. – XX a. pradžioje. Pasklidę po pasaulį gausios Veisiejų žydų bendruomenės nariai išsivežė prisiminimus ir gimtinės vietovardžius, o po Holokausto, kai Veisiejų žydai buvo sušaudyti Katkiškės kaime kartu su kitais anuometinės Lazdijų apskrities žydais, istorija nutrūko. Nors XIX a. pabaigoje Veisiejuose iš 1540 gyventojų net 974 buvo žydai, dažniausiai prisimenamas bene vienintelis esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, gyvenęs ten 1886–1887 m.

2011 m., kai F. Zandmanas mirė, jo įkurtos kompanijos „Vishay Intertechnology“ apyvarta pasiekė 2,594 mlrd. JAV dolerių, joje dirbo per 20 tūkst. žmonių – dešimtį kartų daugiau, negu gyvena Veisiejuose.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žuvusius karius

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žuvusius karius

Gegužės 9 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai pagerbė karius, žuvusius 2-jame pasauliniame kare, padėjo krepšelį ir nusilenkė jiems Šiaulių m. karių kapinėse.

Kartu su kitais minėjimo dalyviais tylos minute pagerbė visus žuvusius karius, kurie negrįžo namo iš šio baisaus karo.Po minėjimo bendruomenės nariai susirinko pabendrauti, pasidalinti prisiminimais apie tuos žiaurius laikus.

Visus susirinkusius su Pergalės diena pasveikino ŠKŽB pirmininkas Naum Gleizer. Bendruomenės nariams, kurie pergyveno tų sudėtingų laikų sunkumus, įteiktos kuklios dovanėlės.

Kaune – dėmesys žydų gelbėtojams

Kaune – dėmesys žydų gelbėtojams

Kiekvieną pavasarį, besiskleidžiant gražiausiems žiedams ir šventinei Pesach bei Šv. Velykų nuotaikai, Kauno žydų bendruomenė tęsia daugiau nei prieš du dešimtmečius užgimusią iniciatyvą.
Bendruomenė susirenka pagerbti žydų gelbėtojų, išreikšti begalinę padėką, parodyti dėmesį ir šilumą žmonėms, rizikavusiems savo ir brangiausių jiems artimųjų gyvybėmis, kad pačiame sužvėrėjusio pasaulio sūkuryje ištrauktų iš mirties ir siaubo nagų dažnai jiems visai nepažįstamus asmenis.
Išgelbėtieji Kauno žydų bendruomenės nariai ir jų gelbėtojai kiekvienais metais nekantraudami laukia  visada šilto, jaukaus bičiuliško susitikimo. Kaip sakė vienas iš renginio dalyvių prof. Saulius Kaušinis, šie susitikimai ir už jų slypinti istorija galėtų būti humanizmo ir taikaus, draugiško bendrabūvio pavyzdžiu šiame konfliktų, neapykantos, teroristinių išpuolių vis dar krečiamame pasaulyje.
Šiais metais tradicinio renginio data sutapo su Holokausto atminimo diena, prisimenant 6 milijonus nužudytų žydų, uždegtos 6 žvakutės, o Dailės gimnazijos 10 klasės moksleivė  Patricija Pugžlytė violončele pagriežė abejingų nepaliekančią temą iš kino filmo “Šindlerio sąrašas”.
Šiltą, jaudinančią, kartais verčiančią susimąstyti, bet daugiausia džiaugsmingą (juk susirinkome pasidžiaugti, kad esame!) vakaro nuotaiką padėjo kurti aktorė Kristina Kazakevičiūtė, kuri pati taip pat yra gelbėtojo dukra, bei saksofonininkas Michail Javič.
Nors liūdna matyti, kaip mažėja pačių gelbėtojų ir išgelbėtųjų gretos, tačiau džiugu, kad estafetę perima mūsų bendrai istorijai neabejingi jų vaikai ir vaikaičiai, kurie noriai dalyvauja ir dalinasi savo prisiminimais ir patirtimis.
Renginys iš dalies finansuotas Geros valios fondo lėšomis