Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai, mieli bičiuliai,

Artėjant Roš Hašanai – žydų Naujiesiems metams – noriu nuoširdžiai palinkėti Jums ir Jūsų artimiesiems Shana Tova U’Metuka – gerų ir saldžių metų!

Roš Hašana – tai ne tik naujų metų pradžia, bet ir metas sustoti, pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti tai, ką nuveikėme, ir su viltimi žengti į priekį. Tai laikas, kai dar kartą prisimename, kokia svarbi yra mūsų bendrystė, gebėjimas būti kartu ir rūpintis vieni kitais.

Žydų maldoje sakoma: „Tegul Tas, kuris sudaro taiką aukštybėse, suteikia taiką mums ir visam Izraeliui.“ Tegul šie žodžiai lydi mus prasidedant 5787-iesiems metams.

Linkiu, kad Naujieji metai į Jūsų namus atneštų sveikatą, ramybę, gėrį ir gausą, kad juose netrūktų tikrumo, šilumos ir šviesių akimirkų. Tegul mūsų bendruomenė išlieka stipri bei vieninga, o kiekvienam iš mūsų netrūksta vilties ir tikėjimo geresne ateitimi.

Tegul 5787-ieji būna saugesni, taikesni ir kupini gerų darbų, gražių susitikimų bei priežasčių šypsotis.

Gerų, saldžių ir prasmingų Naujųjų metų!
Shana Tova U’Metuka!

Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Rugsėjo 6-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone, Pivonijos šile, buvo pagerbtas čia nužudytų Holokausto aukų atminimas. Masinių žudynių vietoje susirinkę žmonės prisiminė tūkstančius nužudytų Ukmergės krašto žydų ir dar kartą priminė atsakomybę saugoti jų atminimą.

Tačiau jau netrukus šią atminimo vietą išniekino vandalai.

Rugsėjo 8 d. policija gavo pranešimą, kad Pivonijos šile, Holokausto aukų atminimo vietoje, apgadintas paminklas. Policijos duomenimis, įvykis buvo pastebėtas rugsėjo 6-ąją. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Deja, Pivonijos šile ir Ukmergėje tai nėra vienintelis atvejis, keliantis nerimą. Holokausto aukų kapai nėra tinkamai apsaugoti – juos ne kartą niokoja keturračiais važinėjantys asmenys. Netoliese tebestovi paminklas Jonui Krikštaponiui – vienam iš Lietuvos partizanų vadų, kuris istoriniuose šaltiniuose siejamas su žydų žudynėmis.

Tokioje vietoje, kur buvo nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, pagarba aukoms negali būti vien kartą per metus vykstančios ceremonijos klausimas. Atminimo vietos turi būti saugomos ir gerbiamos visus metus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tikisi, kad šį kartą įvykis nebus vertinamas formaliai ir kad teisėsauga imsis realių veiksmų, siekdama nustatyti vandalizmo kaltininkus bei visas įvykio aplinkybes. Tikimės, kad tyrimui bus skirta pakankamai dėmesio ir pastangų, o atsakingi asmenys bus nustatyti ir sulauks atsakomybės.

Panevėžyje vieši 30 litvakų delegacija, kurios daugumos narių šeimų šaknys siekia Panevėžį ir jo apylinkes. Šiandien svečiai lankėsi Panevėžio miesto savivaldybėje, kur susitiko su miesto mere Loreta Masiliūniene ir kalbėjosi apie Panevėžio žydų bendruomenės istoriją, jos atminimo išsaugojimą bei ryšį su iš šio krašto kilusių litvakų šeimomis.

Šią savaitę Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pagerbti Vilniaus žydų bendruomenės istorijos tyrėjai Irina Guzenberg ir Henrikas Agranovskij. Daugiau kaip 30 metų tyrimus vainikavo knygą „Vilnius“,  išleista rusų ir anglų kalbomis.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį, rugsėjo 6-ąją, jau 22 kartą bus minima Europos žydų kultūros dienų tema. Šiemet visoje Europoje pasirinkta ypatinga tema – MEILĖ. Tai kvietimas pažvelgti į žydų kultūrą per meilės prizmę: meilės žmogui, šeimai, bendruomenei, tradicijai, menui, mokymuisi ir pačiam gyvenimui.

Žydų tradicijoje meilė niekada neapsiribojo vien romantiniais jausmais. Ji kūrė ryšius tarp žmonių ir kartų, jungė praeitį su dabartimi, tradiciją su naujomis idėjomis, skirtingas kultūras ir bendruomenes. Per tūkstančius metų meilė buvo išgyvenama ir švenčiama įvairiausiomis formomis – nuo šeimos ryšių ir dvasinio atsidavimo iki meilės menui, knygai, kalbai ir bendruomenei.

Meilė nėra paprasta, tačiau būtent ji padeda mums būti kartu – nepaisant mūsų skirtumų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Europos žydų kultūros dieną švęsti kartu. Parengėme ypatingą, meilės temos persmelktą programą.

„Niekada nenorėjau rašyti knygos apie save. Mano tikslas buvo papasakoti apie pokario žydų gyvenimą, o vienintelis pavyzdys, kurį gerai žinau, – mūsų šeima“, – penktadienį Palangos vasaros skaitykloje vykusį biografinės knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatyme kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.

Kviečiame į šį penktadienį Palangos vasaros skaitykloje vyksiantį Fainos Kukliansky biografinės knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymą ir parašų dalijimo akciją.

Data: penktadienis, rugpjūčio 28 d.
Laikas: 16 val.
Vieta: Palangos vasaros skaitykla (Vytautog. 72, Palanga).

2026 m. rugsėjo 13 – spalio 7 dienomis sostinėje bus surengtas trečiasis tarptautinis žydiškos muzikos ir kultūros festivalis „Vilnius Shalom Festival“ – vienas reikšmingiausių žydiškos muzikos ir kultūros renginių Baltijos regione.

Beveik mėnesį truksianti festivalio programa pakvies į klasikinės muzikos, klezmerio ir džiazo koncertus, edukacinius renginius bei analogų regione neturintį Šofarų maršą – simbolinę vienybės, taikos ir atminties eiseną. Šis unikalus renginys, skirtas hebrajiškų Naujųjų metų – Roš Hašanos – pradžiai, jau trečius metus iš eilės suburia šimtus dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.