Užuojauta

Liepos 9d. mirė Vladimir Brodskij (1939 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Ninai, broliams ir artimiesiems.

Kvietimas mokytojams dalyauti CENTROPA ir ESJF tarptautiniame seminare

Centropa – Centrinės Europos Tyrimų ir Dokumentacijos Centras ir ESJF European Jewish Cemeteries Initiative – Europos žydų kapinių iniciatyva džiugiai praneša, jog jau galima registruotis į mokytojų rengimo seminarą „Žydų paveldo mokymas. Kaip į mokymo procesą įtraukti žydų kapines“, vyksiantį Kaune, š.m. rugpjūčio 25-26 d.
Tarptautinių seminarų ciklą veda žydų paveldo, žydų kapinių tyrimų ir žydų istorinio švietimo sričių ekspertai, dalyviams bus suteiktos visos priemonės, reikalingos prasmingai ir patraukliai patekti savo klasei informaciją apie žydų paveldą.
Dalyvauti kviečiami Lietuvos pedagogai ir NVO atstovai. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų, bus vertimas žodžiu.
Norite prisijungti prie mūsų – spustelėkite nuorodą ir gaukite daugiau informacijos.
Pildykite paraiškos formą iki 2020 m. Liepos 22 d .: >>https://bit.ly/2Cx6Zxo 
Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.

Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.

Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Apie tai, kas skauda

Apie tai, kas skauda

Knygos „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“ pristatymas / D. Umbraso/LRT

Linas Vildžiūnas, „7 meno dienos

Birželio gale pasirodė Rūtos Vanagaitės pokalbių su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu knyga „Kaip tai įvyko?“, išsamiai aptarianti Holokausto Lietuvoje istoriją. Knyga išversta iš anglų kalbos. Jos leidybą iš dalies parėmė Geros valios fondas, prisidėjo privatūs asmenys iš Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Izraelio ir kitų šalių. Išleido Rūta Vanagaitė, labai kokybiškai išspausdino „PRINT GROUP“ Ščecine. Knygą galima (ir būtina) įsigyti interneto prekybos tinkle patogupirkti.lt.

Prisimenant apgailėtiną precedentą, kai persigandusi „Alma littera“ išėmė iš knygynų visas R. Vanagaitės knygas, natūraliai kyla klausimas, kodėl pasirinktas būtent toks leidybos ir platinimo būdas. Ar knygynai „dėl šventos ramybės“ nesiryžta prekiauti naująja R. Vanagaitės knyga, ar tai sąmoninga šios nepriklausomos autorės sugrįžimo strategija?

 

Christoph Dieckmann. D.Umbraso nuotr.

Sugrįžta įspūdingai ir viską gerai apgalvojus. Ketvirtame knygos viršelyje pateikiami garsių Izraelio ir JAV istorikų Yehudos Bauerio ir Timothy Snyderio, Tomo Venclovos ir Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič vertinimai.

R. Vanagaitės kalbinamas Christophas Dieckmannas – pasaulinio garso mokslininkas, 2011 m. paskelbęs ilgai rengtą didžiulės apimties veikalą „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941–1944“ („Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944 m.“), kurį T. Snyderis įvardija kaip svarbiausią knygą, parašytą apie Holokaustą XXI amžiuje.

Nors R. Vanagaitė yra aktyvi, pokalbį kreipianti dalyvė, ji beveik išimtinai tik klausia, o Ch. Dieckmannas atsako: paprastai, aiškiai ir su aukščiausia moksline kompetencija.

Linas Vildžiūnas

Akademinei mūsų bendruomenei Christophas Dieckmannas gerai žinomas. Ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo mokslinėse diskusijose. Nuo 2000 m. jis yra Prezidento Valdo Adamkaus inicijuotos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys, jos užsakymu drauge su Sauliumi Sužiedėliu 2006 m. parašė studiją „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį“, kurioje, remiantis gausiais dokumentiniais šaltiniais, liudijimais ir moksliniais darbais, atskleidžiamos šių nematyto masto žudynių politinės ir faktinės aplinkybės bei aiškiai įvardijami jų iniciatoriai ir dalyviai.

Jau tuomet, šešioliktaisiais nepriklausomybės metais, šios publikacijos įžangoje Komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, pabrėždamas jos svarbą, apgailestavo, kad tai „pavėluotas įvertinimas“. Deja, Holokausto problematika akmeniu slegia mūsų istorinę atmintį ir po trisdešimties posūkio į demokratiją metų. Tai patvirtina kad ir knygos „Mūsiškiai“ likimas, laimei, išprovokavęs dvejus metus trukusį R. Vanagaitės ir Ch. Dieckmanno pokalbį.

Pasaulio žydų kongresas pritaria IHRA nariams griežtai pasmerkusiems nacių kolaborantų reabilitaciją

Pasaulio žydų kongresas pritaria IHRA nariams griežtai pasmerkusiems nacių kolaborantų reabilitaciją

NEW YORK. liepos 7d.

35 Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) šalys – narės paskelbė pareiškimą, smerkiantį „visus bandymus atkurti asmenų, prisidėjusių prie Holokausto nusikaltimų ir romų genocido, reputaciją“. Pareiškimas reiškia IHRA pasiryžimą kovoti su šiuo reiškiniu IHRA  šalyse narėse.

Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidentas Ronaldas S. Lauderis palankiai įvertino žingsnį, priimtą 2020 m. liepos 7d. IHRA Berlyno plenariniame posėdyje, kuris aiškiai rodo pasiryžimą priešintis ir atsiriboti nuo tokių veiksmų.

WJC  vadovas pareiškė: „Ateities kartoms reikia išsaugoti  tikslią istorinę tiesą. Bet kokios pastangos iškraipyti ar paneigti tikruosius Holokausto faktus, įskaitant nacių kolaborantų reabilitaciją ar net šlovinimą, yra ypač pavojingos, nes atveria kelią visokiems rasistiniams ir ksenofobiniams judėjimams. “

R.S. Lauderis perspėjo, kad „visos visuomenės turėtų išlikti budrios, šviesti gyventojus apie tikrus istorijos faktus ir griežtai pasmerkti visas pastangas užginčyti istorinius duomenis“.

Pasaulio žydų kongresas jau senai sutelkė dėmesį į nacių kolaborantų reabilitacijos ir šlovinimo reiškinį, kuris yra ypač plačiai paplitęs pokomunistinėse šalyse.

Lauderis pridūrė: „Pastangos sukurti melagingus nacionalinius pasakojimus apie Antrojo pasaulinio karo įvykius yra bandymas perrašyti  valstybių  istoriją.

Šis istorijos perrašinėjimas, kai atitinkamų šalių žmonės yra vaizduojami kaip aukos ir didvyriai, bet niekados  kaip piktadariai, – gali tapti išradingu aklojo nacionalizmo, rasizmo, antisemitizmo, neonacizmo ir ksenofobijos pagrindu “.

 ###Apie Pasaulio žydų kongresą.

Pasaulio žydų kongresas (WJC) yra tarptautinė organizacija, atstovaujanti žydų bendruomenėms 100 šalių vyriausybėms, parlamentams ir tarptautinėms organizacijoms.

Liepos mėnuo muziejuje: nuo tapybos iki istorinių turų

Liepos mėnuo muziejuje: nuo tapybos iki istorinių turų

 

10 eksponatų per 30 minučių

Liepos 7-10 dienomis 12.00 val. pietų pertrauką praleiskite pažindami kultūrą. Tolerancijos centre edukatorė Monika Žulytė kasdien jus supažindins su dešimčia eksponatų, esančių mūsų muziejuje. Turo metu bus pristatyti įvairaus laikotarpio kūriniai ir eksponatai – nuo Vilniaus Didžiosios sinagogos artefaktų iki Samuelio Bako tapybos darbų. Dalyvavimas nemokamas.

Nemokamos ekskursijos po Panerių memorialą

Liepos 12 d. ir 26 d. 13.00 val. Panerių memoriale (Agrastų g. 15) kartu su gidu Jurijumi Greismanu kviesime susipažinti su tragiška Lietuvos žydų lemtimi iš arčiau. Ekskursijos metu sužinosite kaip Paneriai, iš vilniečių vasarvietės tapo viena didžiausių masinių žudynių vieta Europoje, kaip vyko garsusis pabėgimas tuneliu ir naujausius atliktus tyrimus.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija: https://forms.gle/T7xRt1Q5Lu9T…

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai

DELFI.lt

Marc Champion, Aliaksandr Kudrytski, Bloomberg 2020 m. liepos 5 d.

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto judėjimo, kuris prieš prezidento rinkimus neduoda ramybės Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, ikona. Pradėkime nuo to, kad „ji“ – tai beveik prieš šimtmetį aliejumi nutapytas portretas.

Žydų tapytojo ekspresionisto Chaimo Soutine’o paveikslas pakliuvo į patį politinio cunamio sūkurį. Bankininkas, įsigijęs jį 2013 m. – už kuklius 1,8 mln. dolerių Niujorko aukcione – bando balotiruotis į prezidentus, kad nutrauktų 26 metų trunkantį A. Lukašenkos valdymą.

Menas kovoja su tironais, o juk Ch. Soutino menas prasidėjo nuo Vilniaus .

Baltarusijos „Belgazprombank“ – banko, priklausančio Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom PJSC“ ir „Gazprombank JSC“ – vykdomasis direktorius Viktoras Babariko ištisą dešimtmetį praleido medžiodamas Baltarusijoje gimusių menininkų paveikslus, kad galėtų juos parsivežti į tėvynę ir parodyti visuomenei. Gegužės mėnesį jis paliko postą banke, kad paskelbtų savo kandidatūrą į rugpjūčio 9 d. rinkimus, o birželio 18 d. buvo sulaikytas, atliekant valstybės saugumo tarnybos patikrinimą dėl mokesčių vengimo ir pinigų plovimo.

Panevėžio žydų bendruomenės išvyka lietuvių ir žydų atminties keliais

Panevėžio žydų bendruomenės išvyka lietuvių ir žydų atminties keliais

Nuotraukoje restauruojama Alantos sinagoga.

Po   trijų mėnesių trukusio COVID – 19 karantino, Panevėžio žydų bendruomenės  (PŽB)  žmonių grupė  išsiruošė į dviejų dienų pažintinę kelionę po Panevėžio  raioną, Molėtų ir Anykščių kraštą. Prisilaikant visų sveikatos apsaugos taisyklių. Kelionės maršrutaso tikslas vedė pažintiniu keliu aplankant Molėtų-Anykščių krašto ir Panevėžio rajono svarbiausius žydų ir lietuvių  istorinius objektus – žydų Holokausto aukų vietas, sinagogas, bažnyčias, gamtos paminklus, muziejus ir kt.

Automobiliu pasukome link Molėtų.  Sustojome prie Molėtų žydų žudynių vietos ir kapavietės. Prie paminklo tylos minute pagerbėme Holokausto aukų atminimą, padėjome gėlių puokštę ir žvakeles.

Sutartu laiku PŽB narius pasitiko  Lietuvos etnokosmologijos muziejaus gidas, kuris pasakojo apie muziejaus įsteigimo istoriją. Atsisveikinant gidui buvo įteikta simbolinė dovana – macų dėžutė.

Litvakų paveldas Lietuvoje: kur ieškoti įdomiausių istorijų, objektų ir vietų?

Litvakų paveldas Lietuvoje: kur ieškoti įdomiausių istorijų, objektų ir vietų?

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė15min.lt

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tad šiemet yra puiki proga atrasti, kokius įdomius ir unikalius turistinius žydų kultūros paveldo objektus turime čia pat, savo šalyje.

Kol kas tai – nišinis turizmas. Nors turistinių žydų paveldo objektų gausu ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose, nemaža dalis turistų iki šiol, pavyzdžiui, poilsiaudami Palangoje ar Druskininkuose, taip ir lieka nesužinoję šių kurortų žydiškų istorijų. Ko trūksta, kad įdomi ir gausi litvakų istorija ir ją liudijantys objektai sudomintų lietuvius? O galbūt masinis turizmas ir neturi būti siekiamybė? Apie tai diskutuoja šio straipsnio pašnekovai.

F.Kukliansky: trūksta bendros žydų paveldo politikos

„Lietuva yra labai turtinga žydų paveldo. Lietuvos žydų bendruomenė turi nemažai paveldo objektų, pavyzdžiui, buvusių sinagogų. Esame Europos žydų kultūros paveldo kelio nariai. Turime įvairių planų, kaip tobulinti tą kelią – norime, kad žmogus ne tik atvažiuotų čia, pagulėtų ant žolytės ir išvažiuotų, bet ir pasisemtų žinių, Lietuvos žydų paveldo dvasios. Tačiau tai yra gana sudėtingas dalykas. Reikia pasakyti, kad, nepaisant mūsų sėkmingo bendradarbiavimo su Kultūros paveldo departamentu, Vyriausybe, atskirų miestų merais, vis dėlto valstybėje trūksta unifikuotos žydų paveldo politikos. Tą, ką mes, kaip bendrija, galime daryti, darome. Bet esame maža bendruomenė. Tos sinagogos, kurios mums buvo grąžintos, labiau panašios į tvartus negu į sinagogas. Jas reikia tvarkyti, įdėti nemažai pinigų.

Be to, mes siekiame autentikos – aš nenoriu daryti iš sinagogų disneilendo“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Kaip sėkmės pavyzdį ji nurodė medinę Pakruojo sinagogą: ji buvo labai gerai aprašyta, todėl buvo galima dekoruoti autentiškai. Artimiausių metų planuose – tęsti Alantos, Kurklių sinagogų restauravimą. Žiežmarių sinagogos restauravimo pabaiga numatyta jau šiemet. Čia planuojama įkurti miestelio žydų istorijos ir medinių sinagogų muziejų. Savo eilės dar laukia Kalvarijos sinagogų kompleksas, dar viena sinagoga Kėdainiuose.

Nuoširdžiai sveikiname Ruth Reches, laimėjus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės konkursą!

Nuoširdžiai sveikiname Ruth Reches, laimėjus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės konkursą!

Laimėjus direktorės konkursą vienos geriausių Vilniaus mokyklų, sveikinimus siunčia ir Pasaulinė ORT organizacija.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, gimnazijos mokytojai ir ten besimokančių vaikų tėvai sveikina ir linki naujai direktorei kuo geriausios sėkmės daugiakultūrinėje  pedagoginėje aplinkoje, geros atmosferos ir aukštų akademinių rodiklių.

Džiaugiamės, kad patyrusi pedagogė, turinti mokslų daktarės laipsnį, baigusi psichologijos mokslus Izraelyje, Barilano universitete, apsigynusi klinikinės psichologijos magistro laipsnį Vilniaus universitete, dirbo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja ir psichologe, įgijusi kvalifikaciją Vilniaus Pedagoginiame universitete, kol buvęs gimnazijos direktorius paskyrė ją iki konkurso laikinai eiti direktorės pareigas.

Šis laikotarpis primins ir nemalonią piktavalių programuotą anoniminių ir neanoniminių skundų laviną, išsiųstą įvairioms instancijoms ir kiršinusią mokyklos aplinką.

Ruth Reches dalyvavo Izraelio Švietimo ministerijos ir programos „Hefciba“ organizuotoje tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „Metų mokytoja – 5778“. Konkurse dalyvavo žydų mokyklos ir jose dirbantys hebrajų kalbos, žydų tautos tradicijų ir istorijos mokytojai. Konkurso tikslas – žydų švietimo sistemoje dirbančių pedagogų potencialo atskleidimas ir sąlygų jų savirealizacijai kūrimas. Ruth Reches tapo konkurso „Metų mokytojas – 5778“ finalininke, buvo apdovanota diplomu ir jos garbei Jeruzalėje buvo pasodintas medis. Garbingo įvykio proga mokytojai įteikta metų sertifikate parašyta citata iš Toros : “Auklėk vaiką pagal jo gabumus”.

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Gausiai vilniečių ir miesto svečių gausiai lankomame Rūdininkų g. skvero kampe stovi maža mergaitė, ant rankų laikanti katinėlį, o šalia jos pasirėmęs lazdele  – gydytojas. Mergaitė pakėlusi galvelę į gydytoją prašo katinėliui pagalbos, o gydytojas geraširdiškai šypsosi ir suprantame, kad tikrai jai padės. Tikriausiai daugelis iškart atpažįsta, kad tai žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas paminklas nepaprastai gerbiamam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, tapusiam Kornelijaus Čiukovskio pasakų vaikams pagrindinio veikėjo – daktaro Aiskaudos – prototipu.

Šis paminklas gausiai lankomas ne tik į Lietuvą atvykstančių užsienio svečių bet ir pro šalį einančių miestelėnų, vaikų. Jo nuotraukos su užfiksuota pozityvia emocija per socialinius tinklus sklinda po visą pasaulį.

Žinia apie birželio 27 d., suniokotą paminklą žydų kultūros patriarchui suglumino ir nuliūdino. Atsakingos savivaldybės institucijos tuoj pat sureagavo paminklą bandydamos valyti. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išplatino pranešimą smerkiantį įvykdytą vandalizmo aktą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į policiją prašydama ištirti šį nusikaltimą.

Deja… Ant skulptūrų išpilto ir liko srovelėmis nuvarvėjusio gelsvo skysčio pėdsakai.

Žiniasklaidoje kone kasdien skaitome šiurpą keliančią informaciją apie kenčiančius, apleistus vaikus, tai gal šis išpuolis prieš mažą mergaitę – kerštas visuomenei už sužalotą vaikystę. Gal tas, kuris suniokojo paminklą, pats buvo nemylimas, žmonių atstumtas, niekada nepatyrė gerumo, motiniškos meilės, gal jam niekas nesekė pasakų? Gal tai pykčio protrūkis už vaikystėje patirtas skriaudas?

Šiandien nuėjau prie vandalų nuniokotų paminklų Vilniaus Gaonui ir gydytojui Šabadui. Policija teigia pradėjusi tyrimą….

Posted by Faina Kukliansky on 2020 m. birželio 27 d., šeštadienis

 

O gal tai antisemitinis išpuolis – gydytojas C. Šabadas žydų tautybės žmogus. Tuo pačiu metu buvo suniokotas ir paminklas Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomonui Zalmanui, didžiausiam XVIII a. išminčiui, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriui, išgarsinusiam Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. Susidaro įspūdis, jog paminklų niokotojas turėtų būti nelaimingas, pilnas pykčio ir pagiežos aplinkiniams, miestui, nevertinantis kultūros, nežinantis, kad šie metai Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais. Juk bent kiek susipažinęs su Vilniaus praeitimi žmogus niekaip negalėtų taip negarbingai pasielgti.

O gal tai mūsų visuomenės nemokėjimas paaiškinti, kad Vilnius yra daugiakultūrinis, orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir galimybė pačiam būti miesto kūrėju? Natūralu, kad iškart norisi paklausti: kam to reikėjo? kuo trukdo Vilnių garsinantys, puošiantys ir sutaurinantys paminklai?

Nebaudžiamas vandalizmas turi tendenciją plėstis. Nors visuomenė bandoma įtikinti, kad Lietuvoje požiūris į žydus, o kartu ir į žydų istoriją, keičiasi, tačiau nebaudžiamo vandalizmo atvejų ant paminklų, dažais išpurkštų svastikos ženklų ant sienų, internetinėje erdvėje antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų nemažėja.

Ikiteisminio tyrimo metu retai kada pavyksta nustatyti asmenybes ir niokotojai dažnai lieka nenubausti. Šis vandalizmo aktas – tai ne tik miesto paniekinimas, bet ir grėsmingo žmonių kiršinimo, smurto išraiška, šalies reputacijos sumenkinimas.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą

“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020 m.

Garsus vokiečių istorikas Christophas Dieckmannas apie Lietuvos nacionalinius herojus Noreiką ir Škirpą: abu jie buvo fašistai

Garsus vokiečių istorikas Christophas Dieckmannas apie Lietuvos nacionalinius herojus Noreiką ir Škirpą: abu jie buvo fašistai

Prof. Pinchos Fridberg

Vilnius

Vakar, 2020 m.  liepos 2 d., 5:30 ryte Lietuvos radio ir televizijos (LRT) puslapyje lrt.lt paskelbtas interviu su žymiu vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu:

«Vokiečių istorikas apie Holokaustą Lietuvoje: žydus priversdavo šokti, dainuoti, o tada sušaudydavo»

Mano straipsnelio tikslas – atkreipti skaitytojų dėmesį į žodžius “Abu jie buvo fašistai”. Vengiant kopijavimo klaidu, dedu interviu fragmento nuotrauką

P.S. Tą pačią dieną 9:57 LRT puslapyje rusų kalba buvo   paskelbta minėto interviu vertimo sutrumpinta versija.

Idomus faktas: joje to fragmento nėra.

 

LŽB pareiškimas paviešintas Brazilijos žydų spaudoje

LŽB pareiškimas paviešintas Brazilijos žydų spaudoje

Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe pranešė Fainai Kukliansky ir Emanueliui  Zingeriui, kad jų parašytas straipsnis www.lzb.lt  – atsakas į melagingą RF prezidento Putino straipsnį apie II Pasaulinį karą pasiekė ir Braziliją – apie LŽB atsaką skelbiama Brazilijos žydų bendruomenės žurnale “Kadimah”. („Kadimah“ šiuolaikine hebrajų kalba reiškia “pirmyn” . Vadai vartoja šį žodį, kai jie veda savo kariuomenę į mūšį.)

Judíos lituanos critican a Putin por “falsificar” la historia soviética

Los líderes de la comunidad lituana apuntaron contra el intento del presidente ruso de minimizar los crímenes soviéticos en el Báltico, afirmando que la población judía se convirtió en el grupo étnico más perseguido por la URSS durante la “esclavización” de Lituania después de la Segunda Guerra Mundial…  https://www.ynetespanol.com/actualidad/mundo-judio/article/r1Y0tAdAI