Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Lietusos žydų (litvakų) bendruomenė siūlo perskaityti istorikų nuomones. Čia skelbiama istoriko dr. Norberto Černiausko nuomonė.

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja galėtų turėti naują pavadinimą: sostinės taryba liepos 10d. pradėjo svarstyti idėją pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės. Po pateikimo klausimui buvo pritarta, o galutinį sprendimą tarybą priims kitame posėdyje, liepos 24 d. Oponentų vienas pagrindinių argumentų susijęs, jų teigimu, ,,nepakankamu dokumentų kiekiu manyti, jog Kazys Škirpa  buvo Holokausto Lietuvoje ideologas. Sprendimas keisti pavadinimą, dar nepriimtas.

 Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius dr., Norbertas  Černiauskas:

Alėjos prie Vilnelės pavadinimo klausimas jau senokai nėra istorinis ar su kokiais nors dar papildomais dokumentais susijęs reikalas. Tai jau politinės kultūros ir bendruomeninės empatijos klausimas.
Tiek Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, tiek kiti pagrindiniai Holokausto Lietuvoje tyrėjai savo darbuose yra konstatavę, kad K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas be visos patriotinės, anti-sovietinės ir „Naujosios Lietuvos“ kūrimo retorikos propagavo politinį antisemitizmą (ne buitinį), kuris įvairiais kanalais buvo perduotas ir į sovietų okupuotą Lietuvą.
Visuomet galima teigti, kad (pilnavertiškam K. Škirpos veiklos supratimui) galbūt trūksta dar kažkokių papildomų istorinių dokumentų, galime abejoti kai kurių šaltinių pagrįstumu (išties, vieno itin kontraversiško atsišaukimo istorija dar nėra iki galo ištirta), kelti mokslines diskusijas – tai normali akademinė praktika, kuri jokiu istoriniu klausimu niekada nesibaigia. Tačiau, vargu ar dar galima teigti, kad sprendžiant vienos alėjos pavadinimo klausimą, vis dar trūksta esminių duomenų, kad vyksta selektyvus vieno istorinio asmens „teismas“ ar „pritemptas“ praeities vertinimas iš šiandienos pozicijų. Juk svarstomas objekto pavadinimas, kuris pagrįstai žeidžia dalį istorinės miesto bendruomenės, o ne rengiamas vieno asmens visą gyvenimą apimantis teisinis įvertinimas ar mokslinė monografija apie jo visą politinę veiklą.
Be to, politinė idėja nukreipta etniniu ar konfesiniu atžvilgiu didelės dalies visuomenės teisių suvaržymui, nebuvo jokiomis formomis kaip nors toleruojama tarpukario Lietuvoje (1918-1940), tad nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad tai Lietuvoje galėjo tapti norma ir karo metais. Tad vargu ar galima teigti, kad  tai yra kažkokia patogi šiandienos „intervencija“ į praeitį. Pasikartosiu – tai jau ne istorinių diskusijų objektas, o šiandieninės empatijos reikalas.

Tiesa, nemanau, kad Škirpa, kaip kad yra teigiančių, buvo tiesioginis Holokausto Lietuvoje ideologas, tačiau jo antipilietinė politinė veikla vadovaujant LAF‘ui, susijusi su politinėmis pastangomis apriboti ar iš viso atimti pilietines teises Lietuvos piliečiams žydams dėl jų tautybės nedaro garbės nei XX a., nei XXI a. Lietuvos visuomenei bei valstybei.

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Liepos 18 d. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalius archeologų radinius įvertino garbūs svečiai ir žiniasklaida.

 Spaudos konferenciją sveikinimo žodžiu archeologinių kasinėjimų erdvėje pradėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, pabrėžęs Didžiosios Vilniaus sinagogos ypatingą reikšmę.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius sveikinimo žodyje pasakė, kad 2020 metai, kurie Seimo buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metais, tikimasi, bus priimtas sprendimas tinkamai įprasminti Didžiosios sinagogos vietą, kuri dar labiau padės visiems suprasti mūsų bendrą istoriją.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) ir Geros valios fondo (GVF) pirmininkė Faina Kukliansky pasakė, kad ,,Vilniaus žydai tikriausiai labiausiai džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šį Vilniaus Akropolį. Kai kurie dabar surasti užrašai ant Didžiosios sinagogos bimos yra tikrai sensacingi ir mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie nuoširdžiai dirbdami visą kasinėjimų laiką, atrado labai neįtikėtinus dalykus. Mums neužteko lėšų, kurias galėtume papildomai skirti kasinėjimo darbų tęsimui, bet viskas, kas surasta yra pasaulinės reikšmės atradimas.“

LŽB ir GVF pirmininkė dėkojo archeologams, vadovavusiems kasinėjimams – “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” archeologui Justinui Račui bei Izraelio senienų tarnybos archeologui dr. Jonui Seligmanui ir visai kasinėjimuose dalyvavusiai grupei. „Laukiame su nekantrumu 2020 metų, tai bus Gaono metai, kurių metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius įsipareigojo darželio pastatą, kuris pastatytas ant buvusios sinagogos vietos, nugriauti.

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad ši teritorija atsivers visiems Lietuvos gyventojams, lietuviams ir žydams, kad kiekvienas čia atėjęs, galės susipažinti su Lietuvos žydų istorija akivaizdžiai ir suprastų, kas yra senoji sinagoga.

Pristatyta žydų kultūros paveldo ekspertų nuomonė, kad Vilniaus Didžioji sinagoga negali būti atstatyta, bet privalo tapti žydų paveldo, Vilniaus kultūros, istorijos traukos objektu. Tarptautinės paveldo ekspertų patariamosios grupės rekomendacijas pristatė architektė Viktorija Sideraitė Alon: ,,Vilniaus Didžiosios sinagogos projektas turėtų sutelkti dėmesį į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą. Turėtų susilaikyti nuo bet kokio didelio tūrio statinių atkūrimo ir naujų pastatų statymo. Esamas darželio pastatas nesuderinamas su šia vieta ir turėtų būti pašalintas. Didžiosios sinagogos erdvės prasmė pirmiausia ir labiausiai turėtų būti atskleidžiama per apčiuopiamą patyrimą to, kas surasta ir išsaugota.“

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kalbėjo, kad kasmet stebint, koks didelis žiniasklaidos skiriamas dėmesys archeologiniams kasinėjimams rodo, kokia svarbi ši vieta. Ambasadorius sakė, sutinkąs su F. Kukliansky nuomone, kad ši vieta yra Akropolis ir linkėjo, kad jis kaip švyturys šviestų ne tik Lietuvos žydams, bet ir visoms Europos žydų bendruomenėms.

Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. J. Seligmanas pademonstravo gausiai susirinkusiems surastą metalinę plokštelę su užrašu hebrajų raštmenimis, kuri buvo pritvirtinta prie kėdės, o ant jos kadaise sėdėjo labdaros draugijos nariai. Šių metų pagrindiniu labai reikšmingu radiniu įvardintas rūsys po bima, jis – svarbus sinagogos kasinėjimų rezultatas.

Archeologas J. Seligmanas dėkojo visiems dirbusiems kasinėjimuose, taip pat ir savanoriams iš Lietuvos, Izraelio, Austrijos, JAV, Baltarusijos, Rusijos. Visi susirinkusieji buvo supažindinti su kasinėjimų metu atidengtais objektais bei radiniais.

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Kartojame didelio susidomėjimo sulaukusią Nataljos Cheifec paskaitą rusų kalba.

Renginio anonsas Facebook’e http://bit.ly/2Y0lU88 
Registruokitės, dalyvavimas nemokamas
>>http://bit.ly/2WkMFV4
ЗДОРОВАЯ ЖИЗНЬ ПО ТОРЕ (на русском языке)
Наталья Хейфец представляет вашему вниманию новую интересную лекцию, во время которой вы многое узнаете о традиционной еврейской медицине.
Вы услышите о том, как, руководствуясь законами ТОРЫ, сохранить здоровье до глубокой старости;
о связи между духовным и физическим здоровьем;
о том, есть ли в традиционном еврейском мировоззрении место вегетарианству
и получите 33 совета Маймонида, которые помогут вам избежать болезней и сохранить здравый рассудок.
Ждем вас 24 июля в 18 часов (среда) в здании Еврейской общины Литвы по адресу Пилимо,4 (2-ой этаж, зал заседаний).
Вход бесплатный.
#NataljosPaskaita
Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

2019-07-18

Pranešimas spaudai (papildytas)

Be galo džiugu, kad visai Lietuvos istorijai svarbią akimirką sveikinimo žodžius tars ir Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalių naujai atrastų istorinių vietų atidengime 2019 m. liepos 18 d. 11 val. dalyvaus LR Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kontaktinis asmuo
Indrė Rutkauskaitė
Tel.: +37068413902
El. Paštas: info@gvf.lt
„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

Holokausto archeologija: lenktynės su laiku.

,,Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukia man iš požemių“(citata iš Biblijos).

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” 2019 07 17. Su skaidrėmis pristatymą papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” antradienio vakare. Pristatymą su skaidrėmis papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino auditoriją ir pristatė temą bei pranešėjus, padėkodama archeologams už jų svarbų darbą Lietuvos žydų paveldo srityje.

Toliau kalbėjo JAV ambasados Vilniuje misijos viršininko pavaduotojas Marcus Micheli. JAV diplomatas kalbėjo, kad archeologų darbas yra labai svarbus, sukėlęs naujų konservacijų bangą apie skausmingą praeitį. „Jis ir jo komanda [Freundas ir kompanija]  prisidėjo prie žydų kultūros paveldo atradimo ir išsaugojimo Lietuvoje nuo Panerių pabėgimo tunelio atradimo iki Matildos Olkinaitės dienoraščio slėptuvės vietos nustatymo.

Apie žuvusią Holokauste jauną žydų, lietuvių poetę, atskleista informacija inicijavo naują  Lietuvos istorijos svarbią konservaciją, kuri gydo senas žaizdas ir sujungia bendruomenes, – kalbėjo Micheli. ,,JAV ambasada remia dr. Freundo darbą nuo 2017 m. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Tai – devintojo forto Kaune tyrimas, Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimai, Rokiškio laidojimo vietų tyrimas su į žemę įsiskverbiančiu radaru, o pastaruoju metu jis ir jo komanda atlieka tyrimus Rumšiškėse, kur renka vaizdo įrašus,  apžiūrėdama užtvindytą kaimą, kuris iš tikrųjų yra gana įdomus. Freundo darbas yra labai svarbus, išsaugant turtingą Lietuvos žydų kultūros paveldą. Be to, jo atradimai padėjo Lietuvos žydams ir lietuviams visame pasaulyje vėl prisijungti prie savo praeities, susigrąžinti prarastą istoriją, prisiminti tūkstančius gyvybių, kurios buvo prarastos Holokausto metu. Dr. Freund, labai dėkoju už tai, kad palaikėte žydų bendruomenę Lietuvoje ir jūs bei jūsų komandos indėlį į Lietuvos kultūrinį palikimą. Visi mes ambasadoje laukiame tolesnio bendradarbiavimo. Tikimės  skaityti ir klausyti daugiau apie jūsų nepaprastus atradimus “, – sakė Marcus Micheli.

Richardas A. Freundas yra Maurice Greenberg centro profesorius, Hartfordo universiteto ,,Judaikos studijų“ direktorius. Profesorius Freundas vadovavo daugiau nei dešimčiai archeologinių projektų Hartfordo universiteto vardu Izraelyje, taip pat vietose,  susijusiose su krikščionybės ir judaizmo pradžia Nazarete, Betsaide, Kvumrane ir prie Negyvosios jūros. Be to, jis vadovavo Hartfordo universiteto projektams Ispanijoje , Lenkijoje,  Rodo mieste, Graikijoje  ir Lietuvoje net 15-oje vietų.

Jo darbai buvo pristatyti „New York Times“, „Time“ žurnale, „Reader’s Digest“, „Newsweek“, archeologijoje, dviejuose svarbiuose „Smithsonian“ žurnalo straipsniuose, pateiktuose „BBC“, „MSNBC“, „CNN“, „NPR“ ir „Fox News“ bei šimtuose žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje. Kasinėjimų rezultatai rodyti 20 televizijos dokumentinių filmų „National Geographic“, „CNN“, „Discovery“, istorijos kanaluose ir PBS. Vienas reikšmingų naujausių jo atradimų Lietuvoje – „Holokausto evakuacijos tunelis“ Panerių žudynių duobėje ir Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimų vietoje.

Dr. Freundas yra daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir dešimties knygų (parašytų ar bendrai redaguotų) autorius. 2019 m. Pavasarį paskelbta išleista nauja knyga „Holokausto archeologija: Vilna, Rodas ir pabėgimo tuneliai“ (Rowman & Littlefield, 2019). Ši knyga išleista anglų kalba, belieka tikėtis, kad ji bus išversta į lietuvių kalbą. Knyga pristatyta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Jašos Heifetzo salėje.

2016 m. vasarą pripažintas archeologas profesorius Richardas Freundas ir jo komanda paskelbė visame pasaulyje, kad atrado svarbų Holokausto įrodymą – pabėgimo tunelį Panerių žudynių duobėje. Ši Holokausto vieta, kurioje žuvo daugiau apie 100 000 žmonių, dažniausiai prisimenama dėl žiaurių masinių ten įvykusių žydų žudynių.

 Holokausto archeologija kviečia ieškoti įrodymų drauge  su Freundu ir jo daugiadisciplinine mokslinių tyrimų grupe, nes jie atskleidžia Holokausto įrodymus, per pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos, Lenkijos ir Graikijos vietoms. Freundas ir jo komanda vykdo kasinėjimus ir geo-fizinius tyrimus su radaru ir kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Knygoje yra Holokaustą išgyvenusių liudytojų prisiminimai, vietovių nuotraukos, informacija apie įvairius papildomus geo-mokslinius metodus ir informacija, gauta iš kasinėjimų. Atradimai byloja ir paaiškina, kokie kultūros aspektai prarasti Holokausto metu, kas matoma per archeologijos ir geologijos objektyvą.

R.Freundo knygos pristatymo moderatorius – Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius Žilvinas Bielauskas pakvietė kalbėti  Paulą Baumaną, pagrindinį projekto geofiziką, kuris gyvena Kalgary, Alberte. Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija, siekiant apibrėžti faktinę stovyklą,

Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija,(Electrical resistivity tomography) siekiant apibrėžti faktinę stovyklą, o vėliau nustatyti stiebus, ant kurių buvo dujų kameros, bet  vėliau paaiškėjo, kad tai dalis tvoros, atskiriančios skirtingas stovyklos dalis. Baumanas baigė savo pristatymą su citata, moters, kuri išgyveno masines žudynes Islamo kovotojų rankose Šiaurės Irake.„Štai kodėl mes atliekame tokį darbą, kurdami naujus metodus, nuoseklią metodiką šių portalų žemėlapiams suprasti, siųsti įspėjimą, kad nesvarbu, kokių pastangų imamasi planuojant ir vykdant žiaurius tikslus, net ir po dešimtmečių jie gali būti atidengti ir matomi vaizde “, – sakė Baumanas.

„Nieko negali būti paslėpta žemėje ir anksčiau ar vėliau ji bus atrasta“, komentavo moderatorius Bielauskas.

Haris Jolis, fizikas geografas, kilęs iš Kanados, dirbantis Viskonsino universitete, pateikė glaustą, detalų ir šiek tiek techninį neinvazinių archeologinių metodų paaiškinimą, įskaitant garso po vandeniu skenavimo naudojimą, ieškant nugramzdinto po vandeniu Rumšiškių (Rumshishok štetle) palyginimus su Luftwaffe orlaivio žvalgybine fotografija ir naudojant žemės skverbimosi radarą Šeduvos turgaus aikštėje, kad sužinotumėte vienos iš čia esančių sinagogų vietą. Duquesne universiteto profesorius Philipas Reederis toliau kalbėjo apie kartografavimą. Jis pristatė daugiapakopį Didžiosios Sinagogos  žemėlapį Vilniuje ir aptarė Holokausto aukų kapų suradimą.

Pateikė Geoff Vasil, Ilona Rūkienė.

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Liepos 17 d. 17val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, skirta Izraelio literatūrai Lietuvoje. Renginyje savo įžvalgomis pasidalins kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, apie knygas, jų literatūrinę vertę ir Izraelio kultūros Lietuvoje sklaidą kalbės vertėja iš hebrajų kalbos Kristina Gudelytė ir publicistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys. Diskusiją moderuos filosofas Ugnius Babinskas.

Tiesiogiai per DELFI TV

 

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Liepos 11 d. Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas Kauno geto atminimo vakaras. Minint 75-ąsias Kauno geto likvidavimo metines, gausiai susirinkę muziejaus lankytojai turėjo galimybę sudalyvauti teminėje ekskursijoje „Kauno getas“. Ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su vienu iš skaudžiausių Lietuvos istorijos epizodų – nacistine okupacija ir jos metu vykusiu susidorojimu su Lietuvos žydais.

Pasibaigus ekskursijai lankytojai buvo pakviesti į Kauno IX forto muziejaus kino salę, kur stebėjo režisierės Donos Deitč (angl. Donna Deitch) vaidybinį filmą „Velnio aritmetika“.

Filmas pasakoja apie paauglę žydę Haną, kuriai nelabai rūpi jos šeimos religija ir istorija. Tačiau netikėtai persikėlusi laike į 1941 m. Lenkiją, Hana patiria tikras savo šeimos ir tautos likimo pamokas koncentracijos stovykloje. Filmas ragina susimąstyti apie vertybes, santykius su kitais žmonėmis, domėtis šeimos istorija. Pasibaigus filmui vyko jo aptarimas kartu su Kauno IX forto muziejaus darbuotojais.

Marius PečiulisDirektorius

Kauno IX forto muziejus

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka aktyviai dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirtoje renginių programoje.


“Neries” padalinys kartu su gidu Deimantu Ramanausku organizavo ekskursiją “Neįsisavinta praeitis: Kauno getas”, į kurią, nepaisant pabiurusio oro, susirinko gausus būrys žmonių, norinčių geriau pažinti savo miesto istoriją. Įžanginį žodį tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kuris ne tik prisiminė skausmingą praeitį, bet ir nuotaikingai papasakojo apie visuomenėje egzistuojančius mitus apie žydus.


Jaunimo, meno ir muzikos skyrius pakvietė kino mylėtojus į filmo “Gitel” (rež. R. Mullan, 2016 m.) peržiūrą. Talentingos smuikininkės Gitel Bergman (akt. Marija Korenkaitė) skausmo pilna gyvenimo istorija, jos vidinė drama, lydima praeities šmėklų bei kaltės jausmo dėl to, kad liko gyva, o tėvai ir sesutės buvo nužudyti 1941 m. spalio mėn. Kaune, bei puiki aktorių vaidyba nepaliko abejingų.

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

2019 m. birželio 10-21 d. Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai lankėsi Berlyne. Apsilankymą organizavo Maximiliano-Kolbe-Werk fondas, teikiantis pagalbą išgyvenusiems Holokaustą.

Berlyne svečius iš Lietuvos sutiko Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter Steinmeieris, kuriam buvo įteikta speciali dovana – Marko Petuchausko atsiminimų knyga “Santarvės kaina”, išleista vokiečių kalba.
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai vizito metu taip pat susipažino su garsiomis miesto vietomis.

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

2019-07-16

Pranešimas spaudai

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

 2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

2019 m. liepos 14 diena Kaune nuo ankstyvo ryto iki vakaro buvo skirta Kauno gete kentėjusiems ir žuvusiems prisimininti ir pagerbti, pažymint Kauno geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Turbūt daugelis, turiningoje renginių programoje dalyvavusiųjų, atėjo į juos vedini vidinio priesako nepamiršti ir perduoti žinią apie Holokausto tragediją ir sveiku protu nesuvokiamus žiaurumus ateities kartoms ir tiems, kuriems to žinojimo dar trūksta.

Deja, kaip savo kalboje pastebėjo profesorius Vytautas Landsbergis, nežmoniškumo apraiškos pasaulyje linkę kartotis, todėl kiekvieno mąstančio ir žinančio apie jas pareiga – dėti visas pastangas, kad toks košmaras, kaip Holokaustas, daugiau neįvyktų. Visų kalbėtojų, pasisakiusių IX forte, prie buvusių Kauno geto vartų, A. Sutkaus fotografijų parodos “Pro Memoria” atidaryme, Kauno valstybinėje filharmonijoje, mintis sieja bendra gija, kurią galima būtų apibūdinti Nobelio literatūros premijos laureato Elie Wieselio žodžiais:
“Meilės priešybė nėra neapykanta, tai – abejingumas. Tikėjimo priešybė nėra erezija, tai – abejingumas. Gyvenimo priešybė nėra mirtis, tai – abejingumas.”
“Užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą.”
Tarptautinės organizatorių komandos triūsas nenuėjo veltui – Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirti renginiai sulaukė didelio ne tik žydų bendruomenių, bet ir kauniečių bei miesto svečių, valstybės institucijų, užsienio šalių ambasadų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo.

Išvardinsime tuos, be kurių nuoširdžių pastangų, liepos 14 diena nebūtų buvusi tokia prasminga:
Kauno žydų bendruomenė
Kauno m. savivaldybė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Asociacija “Lietuvos žydai Izraelyje”
Asociacija “Žydai iš Vilniaus ir Vilniaus rajono Izraelyje”
Kiryat Ono jaunimo orkestras
Dusia Krechmer, Kiryat Ono savivaldybės projekto “Shalom, Lietuva” vadovė
Dr. Linas Venclauskas
Aktoriai Lukas Alsys ir Gustė Žigutytė Pupkevičienė
Gidai Deimantas Ramanauskas ir Olga Voronova
Kauno IX forto muziejus
Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo orkestras
Dainininkas Rafailas Karpis
Kantorius Shmuel Yatom
Ypatingai svarbu, kad renginiuose kartu su visais buvo ir žodį juose tarė buvusios Kauno geto ir koncentracijos stovyklų kalinės: Dita Kacaitė Zupavičienė Šperling, Roza Bloch, Fruma Kučinskienė, bei Holokaustą išgyvenusiųjų vaikai: Yaarit Glezer, Mickey Cantor, Faina Kukliansky, Grisha Deitch, Arie Ben-Ari Grodzensky, Israel Gal, Markas Zingeris, Gercas Žakas.
Renginiai finansuoti Kauno m. savivaldybės ir Geros Valios fondo lėšomos
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Lietuvos žydų bendruomenė džiaugiasi ir pasitiki Lietuvos žmonių sprendimu ir nuoširdžiai sveikina Jus tapus naujuoju šalies vadovu. Linkime Jums įveikti visas kliūtis, siekiant deramo Lietuvos vardo Pasaulyje garsinimo ir dirbant visų Lietuvos žmonių labui. Neišsenkamos tvirtybės linkime Jūsų šeimai, palaikant Jus sudėtingų įsipareigojimų mūsų šaliai vykdyme.

Didelė garbė ir privilegija tapti Lietuvos Vastybės vadovu Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių išvakarėse. Vilniaus Gaono – litvakiškosios išminties ir tapatybės simbolio atminimas nėra pavaldus laikui, peržengiantis valstybių sienas ir vienijantis ištisas kartas, tarsi praeities aidas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Jeruzalės didybės. Tikimės, kad šios monumentalios asmenybės racija, filosofinė mintis ir dvasinis palikimas įkvėps bei taps kelrodžiu ir Jūsų būsimiems sprendimams.

Tai geriausia proga sutelkti politinę valią, sprendžiant įsisenėjusius istorinio teisingumo, Holokausto atminties ir Restitucijos, žydų materialiojo ir kultūrinio paveldo išsaugojimo bei Pilietybės instituto tobulinimo klausimus.

Lietuva maža valstybė, turinti milžinišką istoriją ir  Lietuvos žydai yra neatsiejama jos dalis jau 700 metų. Kviečiame kartu žengiant į 2020 – uosius prisiimti svarbų moralinį išsūkį – suteikti naują šansą ir akstiną šiai istorijai tęstis.

Su didžia pagarba,
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė