#WeRemember 2018

Šią akciją, antrus metus iš eilės organizuoja Pasaulio žydų kongresas (World Jewish Congress) ,aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.

#WeRemember 2018 metais: Sausio 8 d. – Sausio 27 d.

Viskas, ką Jums reikia padaryti – nusifografuoti su  užrašu #weRemember arba #mesprisimename ir patalpinti nuotrauką į socialinius tinklus, naudojant grotažymę #weRemember

Sausio 24 – 27 d. vyks tiesioginė akcijoje dalyvaujančių nuotraukų transliacija ant Aušvičo – Birkenau koncentracijos stovyklos sienos.

Praeitais metais ši akcija pasiekė 25 milijonus žmonių visame pasaulyje ir net 1 milijonas – aktyviai prisijungė platindami solidarumo žinią.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kreipimasis dėl vykstančių teisminių ginčų žydų bendruomenėje

Noriu dar kartą kreiptis į mūsų Bendruomenę:

  • Kaip žinote, teisminį bylinėjimąsi pradėjo žmonių grupė, vadinanti save  “Vilniaus žydų bendruomene”.
  • Į mūsų žodinius ir rašytinius siūlymus atsisakyti teisminių ginčų negavome jokio atsakymo.
  • VŽB ieškinyje prieš LŽB yra priimtas sprendimas, kuris bus apskųstas apeliacine tvarka ir neabejojame, kad bus panaikintas.
  • Kitame procese įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo LŽB įstatai pripažinti neteisėtais ir panaikintas punktas, leidžiantis formuoti atstovavimo kvotas rinkimų metu. Teismas dar kartą pabrėžė, kad įstatai turi atitikti įstatymą – vienas narys – vienas balsas. Tai liečia ne tik regioninių bendruomenių, bet visus asociacijų  narius, ir reiškia, kad 2017 m. vykę bendruomenės rinkimai buvo organizuojami laikantis įstatymų. Šitas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo apskųsti negalima.

Taigi, kiekvienas Lietuvos žydas gali pats apsispręsti, kokios bendruomenės jis nori, bet, pirmiausia, kiekvienas turi žinoti tiesą. Vadovai ar bendruomenės nariai, kurie laukia ginčų pabaigos, kad nuspręstų, kurią pusę palaikyti, dar turės palaukti. Manau, kad šis apsisprendimas yra kiekvieno sąžinės reikalas.

Tuos, kurie skatina nesutarimus tarp žydų, provokuoja, rašo skundus, skleidžia gandus ir pliauškalus, kas jie bebūtų ir kokias pareigas beužimtų, prašau liautis. Jūs kenkiate visai Lietuvos žydų bendruomenei.

Kviečiu visus bendruomenės narius susitelkti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne bevaisėms tarpusavio kovoms. Mūsų pagrindiniai darbai – išskirtinės Lietuvos žydų kultūros, istorinės atminties apie žydų istoriją Lietuvoje puoselėjimas ir rūpestis geresniu žydų gyvenimu šiandien. Tai galime padaryti tik būdami susitelkę.

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

urm.lt

„Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio. Gerbiame žydų tradicijas ir puoselėjame žydų paveldą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Amerikos žydų komiteto (AJC) vadovu Davidu Harrisu.

2018-01-17 ministerijoje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, aptarti transatlantiniai santykiai, Europos Sąjungos politika Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ir Izraelio valstybės santykiai, planai kartu su tautinėmis bendruomenėmis pasaulyje prasmingai pažymėti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Amerikos žydų komiteto ligšiolinę veiklą ir jos paramą demokratiniam Lietuvos vystymuisi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės palaiko reguliarius kontaktus su JAV ir pasaulio žydų organizacijomis.

AJC aktyviai remia demokratines permainas Rytų ir Vidurio Europoje. Tai – pirmoji žydų organizacija, pasisakiusi už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir NATO plėtrą. Šiemet sausio 13 dieną Amerikos žydų komitetas vėl priminė pasauliui, kad nors Lietuva ir sumokėjo didelę žmonių gyvybės ir sveikatos kainą, ji nutiesė kelią į laisvę ir sugriovė Sovietų Sąjungą.

Siekdama palaikyti intensyvesnius santykius su Baltijos ir Vyšegrado šalių vyriausybėmis bei šių šalių žydų bendruomenėmis AJC Varšuvoje 2017 metais įkūrė Rytų Europos būstinę.

„Apkabinti būtąjį kartinį” – koncertas skirtas Holokausto aukų atminimui

 

Nuoširdžiai kviečiame visus į Holokausto aukų atminimo dienai skirtą renginį, kurio metu tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir poetas Sergejus Kanovičius pristatys projektą „Apkabinti būtąjį kartinį”.

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba?
Ar galima pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių?
Ar galimas dialogas tarp dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą?
Ar gali meilė, ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Ateikite, pajauskite ir išgirskite atsakymus paskutinįjį sausio sekmadienį:

Sausio 28 d. 17 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje,
J. Heifetzo salėje, III aukštas,
Pylimo g. 4, Vilnius

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

 Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.

Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?


Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.

 

 

 

 

 

 

 

 

Apie Kauną, Sugiharą, Lietuvos ir Japonijos santykių praeitį ir ateitį

Apie Kauną, Sugiharą, Lietuvos ir Japonijos santykių praeitį ir ateitį

 Bernardinai.lt Simonas Jazavita

Sekmadienį 2018 01 14d. Kaunas atsidūrė Japonijos spaudos dėmesio centre. Apie nedidelį Sugiharos muziejų Vaižganto gatvėje sužinojo ne tik Japonijos, bet ir Izraelio, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių didžiųjų dienraščių skaitytojai. Lankydamasis Vidurio ir Rytų Europoje, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe skyrė laiko apsilankyti ir muziejuje, menančiame 1939–1940 m. Kaune dirbusį diplomatą Chiune Sugihara, kuris būtent čia, tuometinėje Lietuvos laikinojoje sostinėje, išgelbėjo per 6000 žydų tautybės žmonių.

Vien dėl Sugiharos istorijos Kaunas ir Lietuva tampa artima ir miela vieta japonams. Neatsitiktinai pasaulio spaudoje premjero Abe nuotraukos nuolat pastebimos būtent iš Kauno, nors prieš tai jis lankėsi ir Latvijoje bei Estijoje. Jei panaudotume tą istorinį ryšį, galėtume Japonijos dėmesį labiau patraukti į savo, o ne kitų kaimyninių valstybių pusę ir stiprinti tarpusavio ryšį.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Arkadijų Vinokurą skausmo valandą, netekus mylimos mamos.

Kviečiame į Kaune vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą

Kauno žydų bendruomenė sausio 18 d. 17 val. kviečia į V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą „Abraomas Mapu – rašytojas, mokytojas, kaunietis“. 
 
Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempert, literatūrologė doktorantė. Goda Volbikaitė, VŠĮ „Ars et mundus“ vadovas, paminklo A. Mapu pastatymo iniciatorius Olegas Darčanovas, žydiškas melodijas atliks Makštučių šeimos muzikantai. 
Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Paroda dabar keliauja po Čikagą ir jos apylinkes.

Sausio 12 ji pristatyta Highland Park žydų bendruomenei.

Parodos kūrėjas Pranas Morkus sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.

Sausio 15d. paroda atidaryta sinagogoje North Suburban Synagogue Beth El. Parodos lankytojai įkėlė nuotraukas į sinagogos Facebooką. Jas galite pamatyti ir LŽB tinklapyje.

„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos kuratorius Pranas Morkus, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI- Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius sako, kad paroda įrodo, jog žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis.

Kaune tariamasi dėl tolesnių tvarkymo darbų masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse

Kaune pradėtas restauruoti paminklas Holokausto aukoms masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse. Pasitarti dėl tolesnės darbų eigos rinkosi Kauno žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir svečiai iš Vilniaus – LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, architektė, muziejininkė Viktorija Sideraitė Alon. Po konstruktyvaus ir vaisingo pasitarimo vilniečiai aplankė Sugiharos namus, naują ekspoziciją “Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m.” renovuotame antrajame aukšte, apie kurią jiems papasakojo Sugiharos namų direktorius Simonas Dovidavičius.

Sugiharos namuose taip pat veikia paroda, skirta Pasaulio tautų teisuoliui Švedijos diplomatui Raouliui Wallenbergui, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusiam apie 20 000 Vengrijos žydų gyvybių bei tęsiasi filmų apie jį peržiūra.
Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Miesto valdžia ir Kauno žydų bendruomenė viliasi, kad per kelerius metus mieste pagaliau atsiras paminklas Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems lietuviams.

Idėja pagerbti Pasaulio tautų teisuolius gimė daugiau nei prieš dešimtmetį – statyti paminklą ir taip atsidėkoti lietuviams, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems žydus, pasiūlė “Rotary” klubo narys ir žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas.

Projektu tąsyk buvo susidomėję net pasaulinio garso architektai Masimilianas Fuksas, kurio tėvas kilęs iš Kauno, ir Danielis Libeskindas, sukūręs memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms atminti Niujorke. Įvertinęs memorialo svarbą Lietuvai ir visam pasauliui, pastarasis kartu su žmona sutiko nemokamai projektuoti memorialą.

M.Duškeso skaičiavimais, 2008-aisiais tokio paminklo statybos galėjo atsieiti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Sumą esą būtų finansavęs “Rotary” klubas, Lietuvos, Izraelio ir Europos šalių žydų organizacijos.

“Viskas judėjo teigiama linkme. Tuometis Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pirmininkas Josifas Kacas jau buvo besirengiąs skristi pas D.Libeskindą suderinti visų detalių, nelaimei, likus kelioms dienoms iki skrydžio, mirė ir viskas tarsi nutrūko”, – apgailestavo Kauno žydų bendruomenė vadovas Gercas Žakas. Praėjus kone dešimčiai metų kartu su “Rotary” klubo nariu Ignu Miniotu jis ir vėl bando gaivinti padėkos Pasaulio tautų teisuoliams idėją.

Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kauno.diena.lt

Sekmadienio rytą nedidelė Vaižganto gatvės atkarpa nusispalvino Lietuvos trispalvėmis ir Japonijos vėliavomis.

Tekančios saulės simbolius kartu su gimtaisiais rankose spaudė gausus būrys moksleivių, juos lydėjusių pedagogų, Rytų Azijos šalių kultūros sekėjų ir Ch. Sugiharos gerbėjų.

Minučių tikslumu, lydimas apsaugos kortežo, iš automobilio pirmuosius žingsnius žengė Sh. Abe. Paspaudė rankas miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, vicemerui Simonui Kairiui, Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ nariui Ramūnui Garbaravičiui, kuris šį vizitą derino kone dvi dešimtis metų, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkei Birutei Garbaravičienei, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei Fainai Kukliansky ir stabtelėjo prie eilute išsirikiavusių moksleivių.

Sh. Abe gimtąja kalba pasveikinę svečią, vaikai įteikė jam gėlių puokštę ir Lietuvos trispalvės spalvų popierines gerves, Japonijoje simbolizuojančias valstybės didybę.

Japonijos premjeras Kaune pagerbė žydus gelbėjusio diplomato atminimą

Vilnius, sausio 14 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sekmadienį Kaune pagerbė Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą.

Ministras pirmininkas apsilankė Žaliakalnyje esančiame name, kur 1939-1940 metais buvo įsikūręs Japonijos konsulatas.

Premjerą Kaune pasitiko miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Simonas Kairys bei keliasdešimt moksleivių, įteikę S. Abe keturias pagal origamį sulankstytų gervių juostas. Geltona, žalia, raudona ir balta šių juostų spalvos simbolizavo abiejų šalių vėliavas.

Japonų ministras pirmininkas aplankė buvusį Ch. Sugiharos kabinetą, kuriame stovėjo stalas su rašymo reikmenimis bei spausdinimo mašina. Ant jo buvo padėtas ir vieno iš diplomato išgelbėtų žydų pasas.

Sh. Abe tada pasirašė garbės svečių knygoje, o vėliau apžiūrėjo buvusiame konsulate esančią ekspoziciją.

Šeštadienį Vilniuje Japonijos premjeras teigė, kad drąsus ir humanitariniai Ch. Sugiharos veiksmai „moko mus išgyventi šiandienos pasaulyje, kur teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principams kyla įvairių iššūkių“.

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje metu naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau čia santykinė ramybė tęsėsi neilgai, ir Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus. Jį pernai aplankė 17 tūkst. žmonių, BNS teigė muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.

„Šitas vizitas apvainikuoja mūsų pastangas vystyti šį muziejų. Šita vieta praktiškai neturi pastovaus finansavimo, nes mes esame nevyriausybinė organizacija“, – sakė „Sugiharos namų“ direktorius.

„Aš manau, kad po šito premjero vizito daugiau japonų sužinos apie mus ir tikimės, kad lankytojų skaičius vis didės“, – pridūrė jis.

Japonijos premjerą per viešnagę Kaune lydėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Adomas Jacovskis yra ne tik vienas garsiausių teatro scenografų, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina žymų Lietuvos dailininką, scenografą, tapytoją Adomą Jacovskį jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ryškių darbų, įkvėpimo ir ištvermės, kuriant puikius darbus, gerbiame ir didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir įvertinimu.

A. Jacovskis sukūrė scenografiją daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatre Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus Vlado Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I-III 1990-1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.). Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

A. Jacovskis save vadina individualistu iš prigimties. Jis svajojo būti tapytoju ir juo tapęs, kaip pats prisimena, pasirinko scenografiją, nes jam pasisekė būti garsiojo Augustino Savicko studentu. A. Jacovskis daugiau dirba teatre, visada su gerais, išsilavinusiais, turinčiais fantazijos, intelektualiais režisieriais. Tuo pačiu metu jis dėstė studentams scenografiją Vilniaus Dailės akademijoje.

A. Jacovskis – vienas iš žinomos dailininkų dinastijos atstovų, kuriai priklauso net penki menininkai: sūnus Marijus Jacovskis, brolis Jokūbas Jacovskis, sesuo Aleksandra Jacovskytė ir jos dukra Marija Jure.

 

Reiškia nesutikimą su Lietuvos balsavimu dėl Jeruzalės: tai pažeidė nacionalinius interesus

Lietuvos – JAV asociacijos iniciatyva grupė visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų pareiškė savo nesutikimą dėl Lietuvos balsavimo 2017 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Asamblėjoje.
„ – Net nesvarbu, dėl ko buvo balsavimas. Svarbu tai, kad JAV viešai ir oficialiai prašė nebalsuoti prieš, o Lietuva balsavo – prieš. Šiuo atveju galima buvo suderinti tiek JAV, tiek Europos Sąjungos interesus, kaip tai padarė latviai ir lenkai. Jie balsuodami susilaikė. Jei tikimės, kad JAV karys yra pasiruošęs žūti už Lietuvos laisvę, turime būti atidesni JAV pozicijoms. Visi siekiame, kad Lietuvos užsienio politika būtų vieninga, tačiau šiuo atveju daliai visuomenės toks balsavimas neatrodė teisingas. Todėl ir pareiškėme atskirą nuomonę“, – DELFI sakė Lietuvos – JAV asociacijos prezidentas prof. Raimundas Lopata.

PAREIŠKIMAS
Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuva balsavo už JT rezoliuciją dėl Jeruzalės, t. y. prieš JAV poziciją ir ignoruodama aiškų JAV prašymą nebalsuoti prieš, Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija atsižvelgė į šį prašymą ir balsavime susilaikė, JAV ambasadorė prie JT N. Haley po balsavimo pareiškė, kad „JAV atsimins šią dieną, kai JAV buvo išskirtinai užpulta šioje asamblėjoje“ („The United States will remember this day in which it was singled out for attack in this assembly“),

Paroda Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui

2018 m. sausio 14 dieną, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (Aušros alėja 62, Šiauliai) III aukšto galerijoje atidaryta Savicko dailės mokyklos parengta paroda, skirta Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui. Paroda eksponuojama iki sausio 28 dienos.

2015 m. vasarą Savicko dailės mokykla pradėjo veiklą Lietuvos žydų bendruomenėje. Pirmiausia buvo organizuotas tapybos pleneras Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Plenero sėkmė buvo pagrindinis akstinas įkurti dailės mokyklą Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tų pačių metų rudenį Vilniuje atidaryta Savicko dailės mokykla. „Mokslus ir pradėjome „Dailės įvadą su Raimondu Savicku“. Šių mokymų tikslas – sukurti tapybos, piešimo, dailės istorijos pagrindus, kad mokiniai galėtų toliau savarankiškai dirbti, tobulėti. Turime programą, kuria remiamės. Teorija susieta su praktika. Šioje mokykloje mokomasi ne tik dailės stiliaus, studijuojame gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą, bet ir judaiką: tapome sinagogas, susipažįstame su litvakų dailininkais.

Kiekvieną rudenį ateina labai daug norinčių mokytis, vėliau jų šiek tiek sumažėja. Dabar yra apie dvidešimt. Lietuvos žydų bendruomenės nariai dirba dviejose grupėse: labiau ir mažiau pažengusiųjų. Nors mokykla skirta suaugusiesiems, tačiau kai kurie iš jų anksčiau visai nesimokė dailės.

Jau tapo tradicija, baigus mokslus organizuoti parodas ir vasaros tapybos plenerus. Esame pastebėti ir kviečiami pristatyti savo darbus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose“- sako Raimondas Savickas, Savicko dailės mokyklos vadovas.

Knygos pristatymas – jaukiai apie Izraelį kartu su Ž. Juonyte

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko knygos Izraelis ir jo žmonės pristatymas kartu su autore Živile Juonyte.

Izraelis Ž. Juonytės gyvenime užima svarbią vietą –  ji yra Izraelio visuomenės ir politikos specialistė, magistro studijas baigusi būtent Jeruzalės Hebrajų universitete. Živilė taip pat savanoriavo Izraelio kariuomenėje pagal užsieniečiams skirtą programą ir, žinoma, gyvendama Izraelyje – domėjosi jo kultūra, žmonėmis ir bandė peprasti šią kontrastingą ir turtingą istoriją turinčią šalį.

Japonijos premjeras Shinzo Abe vyksta į Kauną pagerbti Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą

Japonijos premjeras Shinzo Abe vyksta į Kauną pagerbti Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą

Japonijos diplomato Chiune Sugiharos nuotrauka


Chiune Sugihara dirbo Japonijos konsulate Kaune nuo 1939 m. iki 1940 m.
Japonijos premjeras Abe ketina pareikšti pagarbą vadinamam Japonijos Šindleriui Lietuvoje. Japonijos diplomatas išgelbėjo 6 000 Europos žydų nuo Holokausto, išduodamas vizas, kurios suteikė galimybę pabėgti iš karo niokojamos Lietuvos.

Šiandien Lietuvoje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos narė, gyvena 2,8 mln. žmonių. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad “Sugiharos istorinis indėlis yra “neišmatuojamas”. Sugiharos plieninis japoniškas ryžtas ir europietiška žmogiškumo dvasia nutiesė gyvenimo tiltą šešiems tūkstančiams, o  jo atmintis – tiesia tiltus tarp tautų ir kartų“,- sakė Faina Kukliansky.

Japonijos premjeras Shinzo Abe sekmadienį atvyks į Kauną pagerbti Chiune Sugiharos atminimo ten, kur jis dirbo, Kaune esančiame dviaukčiame name – muziejuje.

Abe, kuris buvo kritikuojamas dėl to, jog sumažino Japonijos, per karą darytus žiaurumus, vizito atvyks į Lietuvą, tapdamas pirmuoju Japonijos lyderiu, kuris aplankys ir kaimyninę Estiją bei Latviją.

 

Skaityti daugiau The Japan Times  

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ  ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

Prof.habil.dr. Markas Petuchauskas

Dabar, praėjus laiko tarpsniui nuo Samuelio Bako muziejaus atidarymo, norėčiau grįžti atgalios. Prisiminti, kaip prasidėjo šio pasaulinio garso tapytojo kelionė į Lietuvą. Prisiminti, ką aš patyriau. Juolab, kad šie potyriai prasideda 1943-aisiais metais.

Bakas turbūt  niekad neatsiverdavo tiek giliai, kaip savo įžangoje į lietuviškąjį knygos „Nutapyta žodžiais“ vertimą. Jis pasakoja, kaip jį „kankino“ Vilnius, kaip stengėsi jį užmiršti ir kaip niekad negalėjo to padaryti. Daugiau kaip pusę amžiaus dailininkas buvo uždėjęs tabu mintims apie Vilnių. Apie laimingos vaikystės miestą ir nužudytų artimųjų krauju persisunkusią žemę, į kurią niekad nekels kojos.

Drįstu teigti, kad bene pirmas po šešiasdešimties metų, netikėtas priminimas apie Vilnių buvo Pinkas. Itin malonu, kad apie Pinką pirmąkart Bakui priminė 1997 m. žurnalas „Krantai“ (nemokėdamas kalbos, dailininkas apsiriko pagalvojęs, kad tai Lietuvos kultūros ministerijos leidinys). Specialus žurnalo trečias numeris – tai mano 1994-aisiais įsteigto Lietuvos žydų kultūros klubo leidinys. Žurnalas buvo rengiamas mano iniciatyva, klubo lėšomis ir skirtas Tarptautinėms meno dienoms Vilniaus geto teatrui atminti. Lietuvos Nacionalinio muziejaus bendradarbė Simona Likšienė parašė žurnale apie muziejuje saugomą Pinką ir patalpino knygos viršelio puslapį. Pinkas – tai Civilinių įrašų knyga, kurią tvarko Chevra Kadiša (Šventoji bendruomenė, besirūpinanti laidotuvėmis ir mirusiųjų registravimu). Pinkas buvo pradėtas 1880-ųjų įrašais, o paskutinysis pažymėtas 1903-aisiais. Priverstinių darbų metu rūšiuodamas bei atrinkdamas vokiečiams dokumentus ir knygas, Avromas Suckeveris rado šią knygą ir slapčiomis įnešė į getą. Didysis žydų poetas kartu su bičiuliu Šmerlu Kačerginskiu padovanojo Pinką Bakui ir paprašė berniuką užpildyti piešiniais tuščius knygos puslapius. Taip gimė mažojo vunderkindo piešinių serija. Du piešiniai patalpinti ir Simonos Likšienės rašinyje „Krantuose“. Tame pačiame žurnalo numeryje paskelbėme ir ištrauką iš Suckeverio knygos „Fun Vilner geto“. Tai bene ryškiausias Samuelio Bako portretas. Nutapytas Suckeverio plunksna, išpranašavusia iškilaus žydų dailininko gimimą. Pasakojimas nuspalvintas jaudulio ir humoro. „Kas yra ekspresionizmas?“- paklausė berniukas rašytojo. Klausimas, prisipažįsta Suckeveris, išmušė jį iš vėžių, o paaiškinimo berniukas nesuprato. „Žinote, ką,- nutraukė jis mane.- Nupieškite tai. – Nemoku, brangusis… – Kaip galima nemokėti nupiešti dalyko, kurį žinai?- gūžtelėjo pečiais devynmetis. Tą vakarą aš supratau, kad greta visų Vilniaus geto keistenybių atsirado dar viena.“

Grįžtu į 1943 metus. Mes su motina nuėjome į surengtos kovo mėnesį Geto teatre dailės parodos atidarymą. Pirmą kartą pamačiau mažąjį Baką. Čia aš, dvylikametis vaikinukas, pamačiau ir pirmuosius Samuelio piešinius, kurie įsiminė visam gyvenimui.