Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Kartojame didelio susidomėjimo sulaukusią Nataljos Cheifec paskaitą rusų kalba.

Renginio anonsas Facebook’e http://bit.ly/2Y0lU88 
Registruokitės, dalyvavimas nemokamas
>>http://bit.ly/2WkMFV4
ЗДОРОВАЯ ЖИЗНЬ ПО ТОРЕ (на русском языке)
Наталья Хейфец представляет вашему вниманию новую интересную лекцию, во время которой вы многое узнаете о традиционной еврейской медицине.
Вы услышите о том, как, руководствуясь законами ТОРЫ, сохранить здоровье до глубокой старости;
о связи между духовным и физическим здоровьем;
о том, есть ли в традиционном еврейском мировоззрении место вегетарианству
и получите 33 совета Маймонида, которые помогут вам избежать болезней и сохранить здравый рассудок.
Ждем вас 24 июля в 18 часов (среда) в здании Еврейской общины Литвы по адресу Пилимо,4 (2-ой этаж, зал заседаний).
Вход бесплатный.
#NataljosPaskaita
Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Liepos 17 d. 17val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, skirta Izraelio literatūrai Lietuvoje. Renginyje savo įžvalgomis pasidalins kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, apie knygas, jų literatūrinę vertę ir Izraelio kultūros Lietuvoje sklaidą kalbės vertėja iš hebrajų kalbos Kristina Gudelytė ir publicistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys. Diskusiją moderuos filosofas Ugnius Babinskas.

Tiesiogiai per DELFI TV

 

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Liepos 11 d. Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas Kauno geto atminimo vakaras. Minint 75-ąsias Kauno geto likvidavimo metines, gausiai susirinkę muziejaus lankytojai turėjo galimybę sudalyvauti teminėje ekskursijoje „Kauno getas“. Ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su vienu iš skaudžiausių Lietuvos istorijos epizodų – nacistine okupacija ir jos metu vykusiu susidorojimu su Lietuvos žydais.

Pasibaigus ekskursijai lankytojai buvo pakviesti į Kauno IX forto muziejaus kino salę, kur stebėjo režisierės Donos Deitč (angl. Donna Deitch) vaidybinį filmą „Velnio aritmetika“.

Filmas pasakoja apie paauglę žydę Haną, kuriai nelabai rūpi jos šeimos religija ir istorija. Tačiau netikėtai persikėlusi laike į 1941 m. Lenkiją, Hana patiria tikras savo šeimos ir tautos likimo pamokas koncentracijos stovykloje. Filmas ragina susimąstyti apie vertybes, santykius su kitais žmonėmis, domėtis šeimos istorija. Pasibaigus filmui vyko jo aptarimas kartu su Kauno IX forto muziejaus darbuotojais.

Marius PečiulisDirektorius

Kauno IX forto muziejus

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka aktyviai dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirtoje renginių programoje.


“Neries” padalinys kartu su gidu Deimantu Ramanausku organizavo ekskursiją “Neįsisavinta praeitis: Kauno getas”, į kurią, nepaisant pabiurusio oro, susirinko gausus būrys žmonių, norinčių geriau pažinti savo miesto istoriją. Įžanginį žodį tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kuris ne tik prisiminė skausmingą praeitį, bet ir nuotaikingai papasakojo apie visuomenėje egzistuojančius mitus apie žydus.


Jaunimo, meno ir muzikos skyrius pakvietė kino mylėtojus į filmo “Gitel” (rež. R. Mullan, 2016 m.) peržiūrą. Talentingos smuikininkės Gitel Bergman (akt. Marija Korenkaitė) skausmo pilna gyvenimo istorija, jos vidinė drama, lydima praeities šmėklų bei kaltės jausmo dėl to, kad liko gyva, o tėvai ir sesutės buvo nužudyti 1941 m. spalio mėn. Kaune, bei puiki aktorių vaidyba nepaliko abejingų.

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

2019 m. birželio 10-21 d. Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai lankėsi Berlyne. Apsilankymą organizavo Maximiliano-Kolbe-Werk fondas, teikiantis pagalbą išgyvenusiems Holokaustą.

Berlyne svečius iš Lietuvos sutiko Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter Steinmeieris, kuriam buvo įteikta speciali dovana – Marko Petuchausko atsiminimų knyga “Santarvės kaina”, išleista vokiečių kalba.
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai vizito metu taip pat susipažino su garsiomis miesto vietomis.

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

2019-07-16

Pranešimas spaudai

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

 2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Lietuvos žydų bendruomenė džiaugiasi ir pasitiki Lietuvos žmonių sprendimu ir nuoširdžiai sveikina Jus tapus naujuoju šalies vadovu. Linkime Jums įveikti visas kliūtis, siekiant deramo Lietuvos vardo Pasaulyje garsinimo ir dirbant visų Lietuvos žmonių labui. Neišsenkamos tvirtybės linkime Jūsų šeimai, palaikant Jus sudėtingų įsipareigojimų mūsų šaliai vykdyme.

Didelė garbė ir privilegija tapti Lietuvos Vastybės vadovu Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių išvakarėse. Vilniaus Gaono – litvakiškosios išminties ir tapatybės simbolio atminimas nėra pavaldus laikui, peržengiantis valstybių sienas ir vienijantis ištisas kartas, tarsi praeities aidas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Jeruzalės didybės. Tikimės, kad šios monumentalios asmenybės racija, filosofinė mintis ir dvasinis palikimas įkvėps bei taps kelrodžiu ir Jūsų būsimiems sprendimams.

Tai geriausia proga sutelkti politinę valią, sprendžiant įsisenėjusius istorinio teisingumo, Holokausto atminties ir Restitucijos, žydų materialiojo ir kultūrinio paveldo išsaugojimo bei Pilietybės instituto tobulinimo klausimus.

Lietuva maža valstybė, turinti milžinišką istoriją ir  Lietuvos žydai yra neatsiejama jos dalis jau 700 metų. Kviečiame kartu žengiant į 2020 – uosius prisiimti svarbų moralinį išsūkį – suteikti naują šansą ir akstiną šiai istorijai tęstis.

Su didžia pagarba,
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

 

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Nuotraukoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė žydų gelbėtojų fotografijų parodoje.

Jūsų Ekscelencija, Prezidente Dalia Grybauskaite!

Lietuvos žydų bendruomenė taria Jums nuoširdų ačiū už dešimtį metų paskirtų Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Esame dėkingi už tvirtą politinę stovėseną sudėtingose situacijose ir ryžtingus sprendimus.

Lietuvą  2013-aisiais pirmąkart aplankė litvakas Izraelio Prezidentas Shimonas Peresas – tapome naujos, glaudesnio Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo  epochos liudininkais. 2013-ieji tapo ir pirmojo Restitucijos etapo pradžia, kuomet Lietuva pirmoji regiono šalyse prisiėme tvirtą teisinį įsipareigojimą kompensuoti už Holokausto metu nusavintą žydų bendruomeninį turtą ir skirti nukentėjusiems simbolines kompensacijas už Holokausto metu patirtas netektis.   2017 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanojimą skyrėte Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvei, vienai iš geto išvaduotojų Fainiai Brancovskajai – tai buvo dar vienas svarbus pagarbos Holokausto atminčiai Lietuvoje ženklas. 2018 aisiais Lietuvą pirmąkart aplankė Izraelio Premjeras Benjaminas Netanyahu, parodęs aukščiausią pagarbą Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei. 2018-ųjų rugsėjį kartu Popiežiumi Pranciškumi, katalikai ir žydai, meldemės kartu  už Vilniaus geto aukų atminimą. Šiais metais, Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metų išvakarėse kartu lankėmės YIVO instituto Niujorke archyve, kuriame išsaugota Vilniaus Didžiosios sinagogos metraščių dalis priminė pražuvusios Lietuvos Jeruzalės atminimą.

Dėkojame už kartu žengtą svarbų  žingsnį žydų ir lietuvių tarpusavio supratimo kelyje.Su pagarba bei dėkingumu,
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

 

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

55-ojo Baltijos esperantininkų kongreso metu Panevėžyje, žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų, atvykusių iš 9 šalių susitikimas. Svečiai iš Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Izraelio, Rumunijos, Ukrainos susikalbėjo viena kalba, kurią sukūrė Liudvikas Zamenhofas, visi pajuto šilumą ir jaukumą.


Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinsky, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Jis pasakojo apie Liudviką Zamenhofą. Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje. O Rusijos delegacijos atstovas , rašytojas, vertėjas, žydiškų dainų autorius ir atlikėjas Michailas Bronštein padainavo keletą dainų jidiš kalba.


Susitikimo dalyviai įdėmiai klausėsi Gennady Kofman pasakojimų apie Panevėžio esperantininkų būrio įkūrėją, valdybos pirmininką Jakobą Kaną, kuris gyveno Panevėžyje, Respublikos gatvėje 49. J.Kanas baigė žydų gimnaziją, bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius, turėjo savo biblioteką. Jis dalyvavo pasauliniame 26-ame esperantininkų kongrese Stokholme, studijavo mediciną cariniame Maskvos universitete, buvo apsiskaitęs, mėgo muziką, ypač operas. J.Kano žmona Regina, kurią jis vedė 1937 metais, buvo jo tikra pagalbininkė ir patarėja. J. Kanas buvo suimtas 1941 metais birželio mėnesį ir sušaudytas. Žmona išvyko iš Panevėžio iškart po jo sušaudymo birželio 21 dieną.
Eglė Vindasienė padovanojo Panevėžio žydų bendruomenei J. Kano nuotraukų ir archyvinės medžiagos kopijas. Susitikimo metu Panevėžio esperantininkų klubo ,,Revuo‘‘ prezidentė Vida Kulikauskienė, dėkodama už šiltą priėmimą, padovanojo žydų bendruomenei 55 esperantininkų kongreso leidinius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą

Profesoriaus Richardo Freundo (Hartfordo universitetas, Maurice Judaikos studijų centras (JAV))

knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą.

Pristatymą – diskusiją moderuos Žilvinas Bieliauskas, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius.

Dalyvaus profesorius Harryl Jol, Viskonsino universitetas (JAV), profesorius Philip Reeder, dekanas, Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija (JAV), geofizikai Paul Bauman ir  Alastair McClymont, WorleyParsons, Kanada.

Knygos pristatymas vyks anglų kalba.

Renginys vyks 2019 m. liepos 16 d. (antradienį), 17.30 val.  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, J.Heifetzo salėje III a., Pylimo g. 4, Vilnius

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Susitikimo Laukžemėje akimirka: (iš dešinės) Marvin Hecker, Zita Aldona Danielienė, vertėja Olga Šardt, dukra Jenifer ir žmona žurnalistė Gaylon Finklea Hecker.

,,Pajūrio naujienos” Romualdas Beniušis

Po pasaulį istorinių kataklizmų išblaškytieji žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno jų gausios nacių genocido metu išžudytos Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

Įprasta, kad iš viso pasaulio atvykę žydai kreipiasi į Lietuvos žydų bendruomenę ar žydų tautybės gidus, užsiimančius jų palyda po Lietuvą. Ne per seniausiai Darbėnų miestelį panorusius aplankyti svečius iš JAV pasitikęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ne iš karto suprato, kad tai yra vienintelio per Holokaustą išlikusio darbėniškio žydo vyro Moshe (Mošės) Bloch‘o (1913–1977 m.) vaikaitis Marvin Hecker su žmona ir dukra. Į Lietuvą pirmą kartą atvykusieji ypač nudžiugo sužinoję, kad Laukžemės miestelyje gyvena M. Bloch‘o gelbėtojų Barboros ir Kazio Lukošių jauniausioji dukra Zita Aldona Lukošiūtė-Danielienė (gim. 1937 m.), kurią telefono skambutis apie svečių atvykimą užklupo netikėtai ir maloniai nustebino. Džiaugsmingos susitikimo akimirkos, Zitos Aldonos vaikystės prisiminimai apie jos tėvų sodyboje prieglobstį radusį M. Bloch‘ą, su kuriuo ir jai teko bendrauti, ir jos šeimos pagalbą sugraudino svečius. Jautrus susitikimas, kurio pagrindinė mintis – „be jūsų nebūtų mūsų“, prabėgo kaip viena akimirka, tad gausiomis ašaromis aplaistytas išsiskyrimas buvo ypač sunkus. „Aš didžiuojuosi savo tėvais, vien dėl to vertėjo gyventi“, – sakė Zita Aldona, sugraudinta svečių iš JAV paprastumo ir nuoširdumo.

Tą pačią dieną svečiai apsilankė ir Darbėnuose, kur juos sutiko ir apie darbėniškių nuveiktus darbus, saugant istorinį čia gyvenusių žydų atminimą, papasakojo tam daug laiko ir pastangų kartu su savo mokiniais skirianti mokytoja Edita Gliožerienė. Neabejotina, kad svečiams parodytas dėmesys ir atradimų bei susitikimų džiaugsmas ilgai išliks svečių širdyse, tai ras atgarsį ir JAV žiniasklaidoje, nes tarp atvykusiųjų buvo ir žurnalistė, leidėja Marvin‘o Heckerio žmona Gaylon Finklea Hecker.

Simboliška, kad svečiai Lietuvą aplankė birželio pabaigoje, kai Darbėnai džiaugsmingai šventė svarbiausią miestelio šventę – Šv. Petro ir Povilo atlaidus bei miestelio gimtadienį. Ne išimtis buvo ir šie metai, kai darbėniškiai ir gausūs jų svečiai paskutinį birželio sekmadienį paminėjo Darbėnų 428-ąjį gimtadienį.

Deja, niekas iš jų neprisiminė, kad lygiai prieš 78 metus, 1941 metų birželio 29 dieną, darbėniškiams katalikams švenčiant tradicinę svarbiausią metų dieną, buvo įvykdytas siaubingas, protu nesuvokiamas nacistinių okupantų nusikaltimas – dienos metu prie kelio Darbėnai–Palanga už kapinių viešai sušaudyti 150 miestelio gyventojai žydai vyrai, tarp jų ir garsios fotonuotraukos „Darbėnų žydai Vasario 16-osios šventėje 1928 m.“ autorius miestelio metraštininkas fotografas Elijahu Bruckus su sūnumi. „Žmonės žuvo nesupratę, jog nekaltumas jų kaltė…“ Šie garsaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai užrašyti ant sovietmečiu žudynių vietoje pastatyto paminklinio akmens. Tikėtina, kad nacistiniai okupantai masinėms žudynėms šią Darbėnams svarbią datą pasirinko neatsitiktinai. Tuo norėta parodyti okupacinio režimo brutalumą ir žiaurumą, kad vietiniai žmonės bijotų jam priešintis. Visgi drąsių darbėniškių ir aplinkinių kaimų ir miestelių žmonių dėka buvo išgelbėta apie 10 darbėniškių žydų.

XVIII a. antrojoje pusėje Darbėnuose apsigyvenę žydai ilgainiui tapo svarbia miestelio ekonominio bei kultūrinio gyvenimo dalimi, o 1918 metais vasario 16 dieną, atkūrus Lietuvos valstybę, lojaliais jos piliečiais, prisidėjusiais prie jos gynimo nuo išorės priešų bei ekonominio ir kultūrinio Lietuvos suklestėjimo. Iš čia kilęs Davidas Volfsonas (David Wolffsohnn 1856–1914) laikomas vienu žymiausių iš Lietuvos kilusių žydų litvakų visame pasaulyje. Išnykusių Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių atminimo įamžinimas, jų buvimo Lietuvoje atminties išsaugojimas, kartu pagerbiant Holokausto metu juos gelbėjusius bendrapiliečius, – visų mūsų pareiga, padedanti gydyti gilias istorines žaizdas. Ir tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti.

 

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame apie Eduardo Solovjovo mirtį po ilgos kovos su sunkia liga. Panevėžio žydų bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimos nariams – žmonai Janinai, dukrai ir anūkams. Liūdime kartu su šeima.