Pauliaus Gasiūno nuotr. / Kristina Sabaliauskaitė
15min.lt Audrius Ožalas Vyr. redaktoriaus pavaduotojas

,,Jeigu kalbame apie lietuvių-žydų santykius, kas yra dabar vykstančių atminties karų širdis, buvo nueitas labai didelis kelias susitaikymo link, dabar vėl jį bandoma griauti. Manau, tai daroma neatsitiktinai, nes kaip tik rugsėjo mėnesį planuojamas „Gyvųjų maršas“, ir aš matau labai konkretų strateginį užmojį diskredituoti, pakenkti, padaryti kažką, kas nubrauktų šią gražią iniciatyvą, mūsų kaltės išpažinimą, mūsų gijimą kaip visuomenės, mūsų susitaikymą su broliais ir seserimis žydais“, – sakė K.Sabaliauskaitė.

Kodėl? Todėl, kad visų pirma terminas „kolaborantas“ gyvenusiems 50 metų sovietų okupacijoje Lietuvoje neturi neigiamo užtaiso. Tais laikais visi sukosi kaip mokėjo. Dalis susitepusių didvyrių gynėjų nespėjo patirti nacių okupacijos, bet kai kas šauniai sau jautėsi sovietų okupacijos metu darydami karjerą sovietinėje biurokratijoje. Vieni nesikišdami, kiti aktyviai dalyvaudami sovietinio okupanto biurokratijoje politrukais, žurnalistais, „mokslinio komunizmo“ dėstytojais, stukačiais ir kagėbistais. Jie niekada nedalyvavo nei partizaninėje, nei disidentinėje veikloje.

Nekalbu apie patyrusius tremtį, apie partizanus ir jų šeimas, nekalbu apie atsisakiusius tapti okupantų sraigteliais jų priespaudos mašinerijoje. Visi iki vieno vyresni TS-LKD Seimo nariai ir partijos vadovai 1950–1987 sovietinei okupacijai nesipriešino. Iš tos prisitaikėliškos praeities ir kyla poreikis ieškoti lengvinančių aplinkybių kolaboravimui, kaip antai madingas aiškinimas kad „tragiškų aplinkybių asmuo tik įtrauktas į kolaboravimą

Bernardina.lt Donatas Puslys

Po žinios apie Vilniaus sinagogos ir Lietuvos žydų bendruomenės būstinės uždarymo socialiniuose tinkluose skaitau kad, girdi, antisemitizmą Lietuvoje šiandien kursto pati žydų bendruomenė, kuri negerbia Lietuvos didvyrių. Antisemito titulo vertas teiginys, kad patys žydai kalti dėl antisemitizmo.

Skaitau ir tai, kad antisemitizmą paskatino Vilniaus meras Šimašius. Tačiau, man regis, antisemitizmą gali įžiebti tik antisemitas. Kadangi meras, kad ir kokių trūkumų turėtų, toks akivaizdžiai nėra, vadinasi, antisemitai tūnojo visuomenėje dar iki šios istorijos pradžios ir tiesiog rado puikią progą išlįsti su savo neapykantos žinia apie išdavikus. Šią neapykantos žinią puikiai apibendrino Amoso Ozo knygos „Judas“ herojus Šmuelis rašydamas, kad Judas iš Biblijoje vaizduojamo asmens galiausiai buvo paverstas išdavystės ir žydiškumo simboliu, pirmąją susiejęs su antruoju. Šiandienos antisemitai šį įvaizdį pasitelkia siekdami įpiršti nuomonę, kad diskusijos dėl Jono Noreikos ar Kazio Škirpos veiklos vertinimo yra ne normalus, nors ir sunkus, skaudus ir dažnai stringantis procesas, o paprasčiausia judošių išdavystė.

Antisemitizmas, dera akcentuoti, nėra tik dar viena pozicija dialoge, tai nėra neišvengiamybė, su kuria turime susitaikyti dėl žodžio laisvės. Tai yra vėžys, kurį dera pašalinti, kol jo metastazės dar neužkrėtė viso kūno, nes, kaip liudija rabinas Jonathanas Sacksas, neapykanta, kuri prasideda nuo žydų, niekada jais nesibaigia.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių, žinomą, patyrusį Lietuvos pedagogą, vadovaujantį vienai geriausių, išpuoselėtų Lietuvos gimnazijų, kurioje maloni atmosfera ir puikus mokytojų kolektyvas.

Mokiniai ateina, Jūs pasitinkate mažus, išleidžiate subrendusius, gražius ir išdidžius, o metai vis skuba. Nueitas prasmingas, ilgas pedagogo kelias, saugant ir tobulinant lietuvių ir hebrajų kalbų žinias, kultūrą, tradicijas, istoriją, siekiant paties kilniausio tikslo – išauginti savo mokinius išsilavinusiais gerais žmonėmis. Jums viskas pavyko!

Linkime stiprios sveikatos, artimųjų meilės, mokinių pagarbos. Telydi Jus džiaugsmas ir viltis.

Sveikiname su Jubiliejumi!

Mazel tov!