Prašome pasidalinti šia informacija ir kvietimu. Organizatoriai ir atlikėjai kviečia visus šviesuolius pasidžiaugti kultūrine įvairove ir gražiu renginiu Kalvarijoje.
Daugiau informacijos apie renginio idėją ir kontekstą čia:
Renginio atlikėjus ir detalesnę informaciją apie renginį galima rasti čia:
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai kviečia į Europos žydų kultūros dienos renginius Vilniuje ir regionuose. Šių metų renginių tema – Dialogai – #Žydiškipašnekesiai –atskleisiantys įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą. Ši šventė tampa gražia tradicija, Lietuvos žydų bendruomenė atveria duris svečiams, Sinagogoje ir kitose auditorijose vyks edukacijos ir paskaitos, skambės muzika, vėl kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis. Ši šventė taip pat vyks žydų naujų 5782 metų – Roš Ha Šana išvakarėse. Pasižymėkite datą, lauksime jūsų ir netrukus skelbsime programą.
Žydų skautai smagiai stovyklauja Tabališkių ežero pakrantėje, Aukštadvaryje, Trakų rajone, džiaugiasi vasaros saule, mišku ir tikra skautų veikla, ir draugyste.
„The Jerusalem Post“
„Idėja yra ta, kad mes norime pademonstruoti koncepcijos įrodymą – kad ji [vakcina] efektyvi žmonėms“, – leidiniui sakė „Oramed“ vadovas Nadavas Kidronas. „Tik įsivaizduokite, kad galima gauti vakciną oraliniu būdu, ir viskas – žmogus buvo paskiepytas. Tai būtų revoliucija visam pasauliui“, – pabrėžė jis. Skelbiama, kad „Oramed“ antrinė įmonė „Oravax Medical“, gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą, rengiasi atlikti savo vakcinos klinikinius tyrimus Suraskio medicinos centre Tel Avive. Tikimasi, kad toks leidimas bus išduotas artimiausiomis savaitėmis.
„The Jerusalem Post“ duomenimis, „Oravax“ Europoje jau pagamino keletą tūkstančių oralinių vakcinų kapsulių, laikydamasi „Geros gamybos praktikos“ (GMP) standartų. Būtent šios kapsulės bus panaudotos klinikiniams tyrimams Izraelyje, o vėliau – ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal bendrovės planus, tyrimuose dalyvaus 24 žmonės, kurie nebuvo paskiepyti jokia kita vakcina nuo COVID-19 ligos. Pusė dalyvių gaus vieną oralinės vakcinos kapsulę, kita pusė – po dvi. Pažymima, kad placebas tyrimuose, kurie truks šešias savaites, nebus naudojamas.
Pirmieji prie starto linijos išsirikiuos mažieji dviratininkai. Po jų startuos „Minkime kartu“ grupės nariai. Šiauliečiai ir miesto svečiai, užsiregistravę grupėje „Minkime kartu“, draugiškai mins 7 km simbolinį lenktynių ratą.
Mėgėjų grupėje startuos ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Savo tradicinę dviračių dieną, skirtą tarpukario Lietuvos olimpinės rinktinės nariams, dviratininkams šiauliečiams Isakui Anolikui ir Juozui Vilpišauskui atminti, iki šiol rengę gegužę, šįkart jie jungiasi į miesto dviračių lenktynes. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai ne tik važiuos drauge su visomis bendruomenėmis, bet ir visus dalyvius vaišins gardžia koše.
Dviračių sporto entuziastai ir profesionalai galės išbandyti savo jėgas įveikdami 35 km, 63 km ir 98 km distancijas. Elito trasą (98 km) įveiks ir olimpietis Gediminas Bagdonas, kiti profesionalūs dviratininkai. Profesionalūs plento dviratininkai varžybų metu išvysto iki 70 kilometrų per valandą greitį, tad greičio ir adrenalino tikrai netrūks.
Šiaulių dviračių lenktynės šiemet bus unikalios ir tuo, kad prie starto linijos stos neįgaliųjų grupė. Neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės įveiks tą pačią trasą kaip ir „Minkime kartu“ grupės dviratininkai – 7 kilometrus Šiaulių gatvėmis.
Visiems dviračių lenktynių dalyviams bus galima išmėginti savo jėgas atliekant užduotis, pratimus su dviračiais. Vaikų lauks įvairios sportinės pramogos, jas organizuos ir ves Šiaulių sporto centro „Dubysa“ treneriai.
Visi lenktynėse išduoti numeriai dalyvaus loterijoje, jos pagrindinis prizas – 1 000 eurų. Komandos, išsiskyrusios savo apranga ir masiškumu, bus apdovanojamos rėmėjų prizais.
www.skrastas.lt
Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.
Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.
Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.
Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.
lrytas.lt Ričardas Vitkus
Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.
Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.
Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.
Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“. R.Vitkaus nuotr.
Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.
Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.
Tai nacionalinio gedulo diena, skausmo dėl abiejų Šventyklų sugriovimo, dėl tremties pradžios ir dėl to atsiradusių bėdų kulminacijos taškas.
Su šia diena susiję penki tragiški įvykiai, kurie taip pat yra išvardinti Taanit traktate.
1. Šią dieną Kūrėjas paskelbė nuosprendį, kuris pasmerkė visus išėjusius iš Egipto mirti dykumoje ir jiems neleista buvo įeiti į Izraelio žemę. Jų nuodėmė buvo ta, kad kai Moše pasiuntė žvalgus išžvalgyti šalį, jie grįžę ėmė peikti ją, o tauta jais patikėję ėmė burnoti prieš Kūrėją ir netgi abejoti Jo galimybėmis, Jo, Kuris 40 metų rūpinosi visais jų poreikiais dykumoje – tam, kad atvestų juos į Izraelio žemę ir nugalėtų visas ją apsigyvenusias tautas.
Tauta aprauda savo skaudžią dalią, kaip pasakojama Toroje: “Ir suriko tauta garsiu riksmu – ir pravirko visa tauta tą naktį”. Tai buvo naktis į 9 avo ir Kūrėjas, supykęs dėl jų mažo tikėjimo ir betikslės raudos, paskelbė nuosprendį: “Tuščiai verkėte šią naktį, bet verksite šią naktį visose jūsų kartose”.
2-3. Šią dieną buvo sugriautos abi Šventyklos – Pirma ir Antra. Kaip pasakojama Malachim II ir Jermijahu knygose, Babilono būriai įsiveržė į Pirmą Šventyklą dar 7 avo, o antrą 9 avo dienos pusėje padegė ją ir ji degė visą naktį iki 10 avo dienos vidurio. Nežiūrint į tai, kad ugnis rimtai įsiliepsnojo 10 avo, ši nelaimė yra pažymima 9 avo, todėl, kad nelaimės pradžia – sunkiausias dalykas. Todėl iki pat 10 avo vidurdienio negeriamas vynas ir nevalgoma mėsa, nesikerpama ir nekeliamos vestuvės.
Antrąją Šventyklą sugriovė Titas, romėnų karvedys 9 avo dieną.
4. Šią dieną krito Beitaras. Bar-Kochbos sukilimo metu šioje labai gerai įrengtoje tvirtovėje pasislėpė tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų. Beitaro tvirtovės kritimas buvo Izraelio šalies sugriovimo finalas: šimtai tūkstančiai judėjų žuvo, šimtai tūkstančių buvo paimti į nelaisvę, šalis ištuštėjo… Be to dar prisidėjo dvasinė katastrofa: Beitaras buvo vienas iš Toros mokymo centrų, ir su jo žlugimu buvo sugriautas vienas svarbiausių dvasingumo šaltinių.
5. Po Bar-Kochbos sukilimo numalšinimo romėnų valdžia dėjo didžiausias pastangas, kad sunaikintų bet kokius judėjų buvimo Izraelio šalyje pėdsakus: pačią šalį romėnai ėmė vadinti Palestina (pagal vienos nedidelės tautos pavadinimą, kuri kadaise gyveno pakrantės ruože šalies pietuose ir tuo metu jau buvo visai išnykusi). Romiečių taikiniu tapo pati Jeruzalės širdis: jie išarė visą miesto teritoriją, beveik nepalikdami jokių jo pėdsakų.
Jeruzalės teritorijoje jie pastatė naują miestą, kurį pavadino “Elija Kapi-tolina”. Patys to nežinodami, romėnai įgyvendino pranašo Michos pranašystę, kuri aprašoma pranašo Jermijahu knygoje (26:18): “Cionas tarsi laukas bus suartas”. Šie įvykiai, kaip ir keturi buvę prieš tai, įvyko 9 avo dieną.
Aukso veršio nuodėmė, padaryta 17 tamuzo, žvalgų nuodėmė, padaryta 9 avo – šie įvykiai reiškė prieš įdaugelį amžių įvykusį dvasinės ir politinės Izraelio tautos laisvės praradimą.
9 avo pasninkas prasideda su saulėlydžiu ir tuo jis prilygsta tik Jom-Kipuro pasninkui, kai pasninkaujama taip pat visą parą.
Informacija stovyklautojams
Tėvelių ir vaikų prašymu, ̨ ̨ ̄̌ – ̨
Lietuva nori parduoti aukštos kokybės produktus Izraeliui. Apie tai pranešė Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.
Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūros („Litfood“) ir Lietuvos ambasados Izraelyje organizuotame virtualiame verslo susitikime Lietuvos maisto perdirbimo įmonės turėjo galimybę pristatyti savo produktus Izraelio verslininkams.
Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus teigimu, maisto pramonė turi neišnaudotų eksporto į Izraelį galimybių. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 milijonus eurų. Palyginti su 2019 m., Jis išaugo beveik 50 proc. Pagal eksporto struktūrą pagal šalis, Izraelis užėmė 28 vietą iš 155 eksporto partnerių.
Pagrindinis eksportas į Izraelį yra lietuviški kviečiai, taip pat sūris ir varškė, kviečių glitimas, ledai ir daržovių konservai.
„Tai anaiptol nėra visas produktų asortimentas, kurį Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime padaryti daug daugiau “, – sakė Lukševičius.
Išrankūs Izraelio vartotojai kelia ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl aukštos kokybės lietuviškos prekės taip pat turėtų rasti savo nišą šioje šalyje.
Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo padidėjusį žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportą, prekybos santykiai su Izraeliu nėra labai išplėtoti, palyginti su kitomis šalimis.
„Ši šalis yra dar neištirta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai yra gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazeriai ir kitos aukštųjų technologijų pramonės šakos “, – sakoma pranešime.
Agentūra nustatė prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Pagrindinis dėmesys skiriamas inovatiems maisto produktams, turintiems didesnę pridėtinę vertę dėl ekologinės gamybos. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai yra tarptautinės maisto ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tikslinius renginius, pristatymus, degustacijas, kurie orientuoti į prekybos tinklų poreikius konkrečioje rinkoje.
