Mokslas, Istorija ir Kultūra

Iš Zarasų kilusi žydė ieško jos mamą iš mirties išgelbėjusio kunigo artimųjų

Raja Louft (73 m.) sakė, kad jos tėvai, vieni iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, apie savo sudėtingą patirtį Antrojo pasaulinio karo metais jai daug nepasakojo – matyt, nenorėjo vaiko gąsdinti ir apkrauti savo problemomis. Visgi moters pasakojimas gyvai atvaizduoja tai, apie ką daugelis skaitome tik vadovėliuose ar matome filmuose.

Gintarė Kairytė

Šaltinis lrytas.lt

Raja Louft su Išeivių iš Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko pavaduotoju Grisha Deitchu / Asmeninio albumo nuotr.

Foršmakas pagal Fainą Kukliansky

Teigiama, kad ankstesniais laikais litvakai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Dažniausiai šeimininkės gamindavo foršmaką – silkės kapotinį.

Buvo norinčių šį patiekalą priskirti kitų šalių virtuvėms, tačiau jis – neatsiejama Lietuvos žydų virtuvės dalis. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą. Gero žiūrėjimo, smagaus gaminimo, skanaus ragavimo!

Patiekalo receptą rasite čia >>>  https://rb.gy/o68zd

Šiandien vakare prasideda Yom HaZikaron

Šiandien lygiai aštuntą vakaro Izraelyje kauks sirenos. Taip kiekvienais metais prasideda Yom HaZikaron – nacionalinė karių ir žmonių, žuvusių už Izraelio valstybę, atminimo diena.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Pasigirdus sirenoms, visa šalis pagarbiai sustingsta tylos minutei – greitkeliuose sustoja automobiliai, nebedirba visos įstaigos, vakarieniaujančios šeimos nustoja valgyti.
Rytoj, 11 val., prieš nacionalines atminimo ceremonijas šalies karių kapinėse, skambės dviejų minučių trukmės sirena. Naktį paskutinė ceremonija vyks Mount Herzl nacionalinėse kapinėse. Ji baigia Yom HaZikaron ir žymi Izraelio Nepriklausomybės dienos pradžią. Taip yra todėl, kad Izraelio valstybė negalėtų švęsti savo egzistavimo, jei ne tie, kurie už ją paaukojo savo gyvybes.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Šiais metais kovo 15-ąją pirmą kartą bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, kartu su Tarptautine Komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvos įvertinti, visuomenei pristato žydų gelbėtojams pagerbti skirtą atminimo – padėkos ženklą. Juo bus žymimos vietos, kuriose gyveno gelbėtojai, slėpę nuo nacių Lietuvos žydus.

Prienų aludario Šakovo šeimos istorija

Pasakojimas apie žymiausią Prienų žydų šeimą, tarpukariu valdžiusią klestintį alaus bravorą „Goldberg“ gyvenimą. Nors Bencijonas Šakovas (1886-1941) Šakovas gimė Kaune, vietiniai jį laikė ir laiko kraštiečiu.

Autorė Janina Leonavičienė – Paplauskaitė

Bencionas (Benas) Šakovas 1931 m., Prienai / Nuotrauka iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko archyvo.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. SIMONAS VASERMANAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

1-ojo Gedimino pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergėje priešais pulko rikiuotę įteikia Vyties Kryžių eiliniui Simonui Vasermanui. 1921 metų rugpjūčio 15 d. / Vytauto Didžiojo karo muziejus

Švenčiame Purim!

Švenčiame Purim!

Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.

Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę – PURIM! Nuio mažiausių iki vyriausių Su kaukėmis, @Fajerlech dainomis, vaidinimu, nuo vaišių lūžtančiais stalais, tradiciniais Hamantašen, dovanomis mažiesiems ir puikia nuotaika!

„Dubi“ klube mažųjų laukė smagus spektaklis, linksmybės su smagiais personažais ir dovanėlės.

Ir tai – tik pradžia. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius) – tradicinė Purim šventė.

Laukiami visi!

Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.

Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.

Mažųjų Purim “Dubi” klube / LŽB nuotr.

Purim Raimondo Savicko dailės mokykloje / LŽB nuotr.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. GILELIS ŠOLOMAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Baltarusių bataliono kulkosvaidininkai. 1920 metai / Eugenijaus Peikštenio rinkinys

Baltarusių bataliono eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 652.

Purim – linksmiausia žydų metų šventė

Purim – linksmiausia žydų metų šventė

Žodis „purim“ senovės  Persijoje akadų kalba reiškė burtus. Žydams tai – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas stebuklingas mūsų tautos išgelbėjimas nuo mirties Babilone.

Istorija

Pasakojama, kad karaliaus Ahasvero patarėjas Amanas nekentė žydų, todėl pasiūlė karaliui juos sunaikinti mainais už didelius turtus.

Pasiūlymas buvo priimtas ir laikomas didžiulėje paslaptyje, tačiau žydai apie didelį pavojų sužinojo. Karalienė Estera buvo žydų kilmės, sinedriono pirmininko Mordekajaus dukterėčia. Ji liepė žydams tris dienas pasninkauti. Be to, ji ketvirtą dieną nuėjo pas karalių prašyti pasigailėti žydų tautos. Karalius neatsispyrė gražuolei žmonai ir sutiko, o vėliau pakorė Amaną.

Papročiai

Dabar žodis „purim” mums reiškia burtą, kurį karaliaus patarėjas metė norėdamas išrinkti dieną, kada bus sunaikinti visi žydai, todėl per Purim šventę vaikai žaidžia vilkeliais.

Judėjai per Purim šventę skaito Esteros knygą, kurioje pasakojama apie žydaitę Esterą, tapusią Persijos karaliaus Ahasvero žmona. Skaitymo metu pasigirdus Amano vardui, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t. t. Taip daroma todėl, kad nebūtų girdimas Amano vardas ir jis būtų ištrintas iš žmonių atminties.

Purim yra linksmiausia žydų šventė (Purimšpil), jos metu priimta ir netgi būtina persirengti, rengti karnavalus, paradus, daug vaišintis, dovanoti maistą kitiems. Tradiciškai išvakarėse kepamas Homentašn – trikampio formos žydiškas aguonų sausainis, kuriuo vaišinamasi šventės metu.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. BORISAS STRASBURGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo Vytauto Didžiojo pulko gydytojas (1887-1944) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1235.

Borisas (Berelis) Strasburgas, Izraelio sūnus, gimė 1887 metų spalio 7 dieną Ariogalos mieste. Tėvai turėjo garinę lentpjūvę.

Mokėsi žydų mokykloje Ariogaloje. 1913 metais baigė Berno universiteto Medicinos fakultetą Šveicarijoje. 1915 metais išlaikė valstybinius egzaminus prie Charkovo universiteto.

1915 metų sausio 11 dieną mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę ir paskirtas eiliniu į 96-ąjį pėstininkų atsargos batalioną. Paskirtas sanitaru į perrišimo punktą.

Nuo 1916 metų sausio 15 dienos pakeltas į gydytojus ir tarnavo 9-ajame Novo-Ingermanlando pulke. Pakeltas medicinos tarnybos kapitonu. 1917 metų vasario 27 dieną fronte buvo apnuodytas dujomis iš austrų artilerijos sviedinių.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS SILKINERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.

Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.

Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.

1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.

Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. IGNOTAS ROZENBERGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.

Ignas Rozenbergas (Rozenbergeris), Giršos sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 11 dieną Marijampolės mieste (kitais duomenimis – 1899 metais Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tarpučių kaime).

Turėjo du brolius ir tris seseris. Baigė pradžios mokyklą. Žydas, pagal tikėjimą – judėjų. Pagal profesiją – žemdirbys.

1919 metų sausio 2 dieną (kitais duomenimis – 1918 metų gruodžio 27 dieną) savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 2-ojo pėstininkų Algirdo pulko pirmoje, vėliau – pirmoje ir trečioje kulkosvaidžių kuopose, 3-ojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko žvalgų ir kulkosvaidžių komandose.

1919 metų vasario mėnesį išvyko į frontą, į Jiezno apylinkes.

Netoli Jiezno mūsų kuopa sustojo. Pirmas būrys pradėjo pulti bolševikus Jiezne. Jie stipriai laikėsi. Būriui teko trauktis. Paskutinieji pasitraukė būrininkas Plioplys, jaunesnysis puskarininkis Kučinskas ir eilinis Rozenbergas. Visiems jau pasitraukus, šie dar taikliai šaudė į priešą.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIBA MEDNIKIENĖ

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.

Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.

Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”.

Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.

Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labia gerbiama Širvintų miestelyje.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HACKELIS KRICERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.