Mokslas, Istorija ir Kultūra

Žydų skautų žiemos žygis

Žydų skautų žiemos žygis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vasario 17 dieną pakvietė žydų skautus žiemos žygiui. Nuvykę traukiniu į Žaslių geležinkelio stotį, vaikus pasitiko miestelio moksleiviai ir seniūnas, skautai padovanojo vietos bendruomenei ir mokyklai Icchoko Rudaševskio dienoraštį.

Žygis pajudėjo per Strošiūnų mišką, kur skautai mokėsi užkurti laužą, užkandžiavo.

Vėliau žygeiviai aplankė Strošiūnuose esančią masinę žydų žudynių kapavietę, kur visi pagerbė nužudytuosius padėdami atminties akemenukus.

Žygis baigėsi Žiežmarių kultūros centre, kur kartu su Kaišiadorių rajono meru Vyteniu Tomkumi skautai pasidžiaugė istorine Žiežmarių „Hašomer Hazair“ skautų vėliava, kurią geranoriškai šiam žygiui paskolino Vilniaus valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Skautai aplankė restauruojamą Žiežmarių sinagogą, kur Vytautas Budvytis pravedė visiems ekskursiją, taip pat papasakojo Žiežmarių miestelio žydiškos praeities reliktus.

Žygis organizuotas gavus Geros valios fondo paramą  

LŽB pristatyta A. Garono knyga “Vilnietiškas žydų pasaulis”

LŽB pristatyta A. Garono knyga “Vilnietiškas žydų pasaulis”

Aaronas Garonas (1919-2009) gimė Vilniuje ir beveik visą gyvenimą susiejo su gimtuoju miestu, kurį gerai pažinojo ir labai mylėjo. 1992m. išvyko į Izraelį, kasmet laukdavo vasaros, „kada važiuosime į Vilnių“. Vilnius buvo ir liko jo tikrieji namai.

Ypatingas ikikarinio Vilniaus žydų pasaulio fenomenas, kurio liudininkas A. Garonas tapo būdamas labai jaunas, įskiepijo jam neblėstančią meilę žydų kultūrai ir gimtajai jidiš kalbai.

Aaronas Garonas santūrus, išdidus litvakas, skaudžiai išgyveno jidiš kalbos saulėlydį: „ Kaip galima užbraukti tūkstančio metų žydų kultūros istoriją…“

Šykštūs Garono pasakojimai apie tėvų namus ir mokyklą, kuriuos dievino, jam buvo nostalgiškas grįžimas į prarastąjį rojų. “Jeigu manyje ir esama ko nors pozityvaus, už tai turiu būkingas savo tėvams ir savo mokyklai, jos nuostabiai direktorei Sofijai Gurevič.”

(Ištrauka iš A. Garono vaikų Tamaros Garon ir Eugenijaus Garon įžangos knygoje.)

Šimtmečius gyvavęs įdomus žydų pasaulis Vilniuje išnyko po Holokausto, išgyvenusieji dar kelis dešimtmečius palaikė šią kalbą šeimose, bet daugeliui išvykus į Izraelį, Vilniaus gatvėse nebeišgirsi kalbant jidiš. Todėl ši knyga – ne tik svarbūs atsiminimai, bet ir  išnykusio pasaulio su jidiš k. paveikslas , iš kurio galima spręsti, ką Vilnius prarado… Svarbu, kad knygos tekstai išleisti dviem kalbomis: lietuvių ir jidiš.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 17d. pilnutėlėje Jašos Heifetzo salėje vyko pirmasis knygos pristatymas visuomenei, apie savo tėvą pasakojo Garono dukra, architektė restauratorė ir sūnus, matematikos mokslų daktaras. Pasakojimas iliustruotas 20-ojo amžiaus pradžios, tarpukario ir vėlesnio laikotarpio nuotraukomis, esančiomis knygoje. Eugenijus Garonas siūlė knygos pavadinime pridėti žodį “buvęs”, nes jidiš kalbos neišsaugota nei Lietuvoje, nei Izraelyje.

Pristatymą vedė Vilniaus Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, prisiminimais dalinosi Fania Brancovoska, padėjusi išversti knygą į jidiš, savo įspūdžiais apie knygą ir prisiminimais apie A. Garono asmenybę dalinosi signataras Česlovas Juršėnas. Po pristatymo žmonės dar ilgai nesiskirstė bendravo, išpirko daug knygos egzempliorių, skubėdami gauti Garono sūnaus ir dukters autografus.

Knygos leidimą rėmė GVF 

Vilniaus sinagogoje žinomo Kauno kolekcininko paroda

Vilniaus sinagogoje žinomo Kauno kolekcininko paroda

Jau beveiki mėnuo sinagogoje eksponuojama žinomo kolekcionieriaus Michailo Duškeso antikvarinė kolekcija, susijusi su prieškario Vilniaus žydų organizacijų veikla. Tai unikalūs eksponatai, atgaivinantys turiningą ir aktyvų Vilnius žydų gyvenimą.
Sinagogos bendruomenės nariai, svečiai, turistai smalsiai apžiūri juos, stebisi – kaip visa tai galėjo išlikti…

Dėkojame Kauno žydų bendruomenės nariams Michailui ir Natalijai Duškesams, kurie specialiai atvyko iš Kauno paruošti šią reikšmingą parodą.

Kartu primename, kad sinagogos II a. dar veikia išlikusių Lietuvos medinių sinagogų nuotraukų paroda. Ją sinagogai padovanojo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius Daumantas Todesas.

„Beigelių krautuvėlė“ švenčia 3-jų metų gimtadienį

„Beigelių krautuvėlė“ švenčia 3-jų metų gimtadienį

Pranešimas spaudai

2019-02-14

   

„Beigelių krautuvėlė“- prieš 3 metus įsikūrusi, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kavinė, (Vilnius,Pylimo 4), nuosekliai puoselėja žydų litvakų kulinarinį paveldą ir tradicijas. Beigeliai čia kepami pagal šeimos receptą, kiekvieną penktadienį kepamos chalos, švenčiamos žydų šventės.

„Beigelių krautuvėlės“ projektas, 2014m. gimęs tik popieriuje kaip tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje, su Norvegijos grantu, tapo realiai egzistuojančia jaukia žydų bendruomenės kavine.

Švęsdami 3 metų sukaktį nutarėme nustebinti savo mielus draugus ir gerbėjus, pristatydami Izraelio gatvės maistą ir kultūrą. Visą mėnesį kepame pitas ir falafelius bei kalbame apie maistą.

Sakome, kad būrys draugų šiandien renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių, chaotiškai neaiškiose erdvėse, primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių – ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių, įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys, bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne prie stalų Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką.

Kviečiame pasinerti į „Beigelių krautuvėlės“ 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Šį sekmadienį, vasario 17 d. visus kviečiame į edukacinę šventę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kur visi galės paragauti legendinių falafelių ir sabichų su izraelietiškais prieskoniais. Skambės žydiškos melodijos.

Apie Izraelio gatvės maistą ir šurmulį pasakos Izraelio ambasadorius Amir Maimon, o apie košerinio maisto paslaptis kalbės rabinas S.B. Krinsky.

Renginyje dalyvauja Vilniaus žydų religinės  bendruomenės vadovas Simas Levinas. Giesmes geroms šeimininkėms giedos kantorius Šmuel Jatom, apie žydišką virtuvę galėsite pasikalbėti asmeniškai su mūsų kepėja Riva Portnaja ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariais bei svečiais. Durys atsidaro 10.00 val. Pylimo g. 4, Vilnius.

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, „Beigelių krautuvėlės“ ir LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

-Balagano programa >> https://www.facebook.com/events/1884003295061200/

-Izraelio gatvės maistas „Beigelių krautuvėlėje“ >>https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/

-Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

>> https://www.lzb.lt/2019/02/13/falafeliai-kopustai-gentrifikacija-ir-bendruomeniskumas-visa-tai-apie-izraelio-gatves-maista/

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Pastebėjote, kad Beigelių krautuvėlė visą lietingą vasario mėnesį kalba apie Izraelio šilumą ir gatvės maistą. Kalbiname mūsų bendruomenės narius, gerbėjus ir draugus, klausiame apie gyvenimo džiaugsmą ir bendruomeniškumo dvasią patiriamą su maistu.

Mūsų kepėja Riva gamina skaniausią šakšuką Vilniuje, bet pati labiau mėgsta burekas. Mes rekomenduojame aplankyti kultinę šakšukos vietą Tel Avive. Mūsų šakšukos idėja atsivežta iš ten, Dr. Shakshuka, o tai kas tas burekas? Tai dar šilti sluoksniuotos tešlos pyragėliai su įvairiausiais įdarais: špinatais, grybais, bulvėm. Patiekiami dar ir su virtu kiaušiniu. Juos Riva perka Izraelio gatvės kepyklėlėse, kurios sprogsta nuo kepinių gausos penktadienio rytais ir kur nespėji apsisukti, jei neturi izraelietiško įžūlumo. Šio sezono Rivos atradimas…nustebsite – kopūstas iš Jafo. Laukite siurprizo.

Keptas kopūstas iš Jafo, 2019

Burekas, Izraelis, 2019

Neseniai Beigelių krautuvėlėj viešėjusi litvakė Shalva Weill, Hebrajų universiteto profesorė, daug dėmesio skirianti Indijos ir Etiopijos žydų bei dešimties prarastų genčių studijoms. Su profesore apie Izraelio maistą galima buvo kalbėtis visą dieną. Ji pati labiausiai mėgsta lankytis Jeruzalės Mahane Jehuda turguje, kur gali rasti visą Izraelio kulinarinį ir kultūrinį virsmą,  čia ir dabar.

-Ach, gatvės maistas, žinoma tai falafeliai – tikrai sveikas maistas, nes jie iš avinžirnių, bet jie taip pat yra nesveikas maistas, nes kepami aliejuje. Dabar ant bangos – garsiojo Mahane Jehuda turgaus gentrifikacija** ??!! Tai tapo labai madinga! Dienos metu čia parduodamos daržovės, o vakare turgus pavirsta į didelį vakarėlį, – gyvybinga vieta. Mažos kavinukės, gatvės maistas, čia pilna jaunimo, daug triukšmo. Neseniai švenčiau gimtadienį ir pasikviečiau visus savo vaikus su 11 anūkų į Karmelio turgaus kulinarinį turą Tel Avive. Mes sustodavome prie kiekvieno prekystalio, ragavome viską – burikas,  taip burikas, – ne burekas! Tai kažkas labai panašaus, bet  naujas patiekalas, ragavom visokiausių rūšių humuso, kiaušinių ritinėlių (egg rolls) – tai tikras gatvės maistas. Ekskursija po turgų yra puikus ir linksmas laiko praleidimas su vaikais ir suaugusiais, pasakoja prof. Shalva Weill .

**Gentrifikacija – istorinio miesto centro ar kitų istorinių gyvenamųjų teritorijų traukos paskatinta socialinė kaita, kai viduriniosios ar aukštesnės socialinės klasės gyventojai keičia žemesnės socialinės klasės gyventojus.”

Profesorė Shalva Weill Vilniuje, “Beigelių krautuvėlėje”, 2019.

Tame pačiame Machne Jehuda Jėruzalės turgaus kvartale įsikūrusiuose restoranėliuose LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas viešėjo pavasarį. Čia ragavo ypatingų Vidurio rytų patiekalų.

-Kvapai ir skoniai užburia, o atmosfera įkvepia gomurio atradimams. Nuotraukoje iš Sirijos atkeliavęs tradicinis patiekalas “shamburak”.

Šamburak – kurdų ir sirų virtuvės skanėstas iš Jeruzalės Mahane Jehuda turgaus, 2019.

Kurdų virtuvė ir krosnis įsikūrusi Mahane Jehuda turguje Jeruzalėje.

Mūsų gerbėja Vykinta – dažnas svečias Izraelyje, štai ką ji rašo apie Izraelį ir gatvės maistą: “Izraelį pamilau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – už laisvę žmogui būti savimi. Nepatikėsite, tai atsispindi net Izraelio virtuvėje – čia pilna improvizacijos ir laisvės kūrybai, tai įvairių tautų tradicinių virtuvių elementų mišinys. Apie šios šalies maistą galėčiau kalbėti be sustojimo, tačiau pati kaskart būdama Tel Avive, pirmiausia lekiu pavalgyti Sabich‘o Frishman‘o gatvėje. Jei susigundytumėte ir Jūs, neieškokite kavinės ar restorano – nerasite. Tai labai paprastas gatvės maistas – kepti baklažanai su virtais kiaušiniais, daržovėmis, humusu, tahini ir prieskoniais pitoje.

Amžina eilė prie sabichų Frišmano gatvėj, Tel Avive, 2019.

Esu įsitikinusi, kad tai geriausi sabichai mieste! Ir visai nesvarbu, kad atstovėjus milžinišką eilę (kurioje stovi vietiniai!), tenka valgyti prisėdus ant šaligatvio pastatytos kėdės, virš galvos iš vamzdžių pastatytas stogas, šalia vyksta statybos, pro šalį juda mašinų srautas, šone į šalia įsikūrusią parduotuvę, iškraunamos dėžės, o per klegesį, muziką ir juoką, sunku susikalbėti telefonu. Ir viso to nė už ką nekeisčiau į jokį prabangų restoraną. Tiems, kas dar nebuvote, būtinai keliaukite ir atraskite savąjį Izraelį, kuris, esu tikra, abejingų nepalieka.”

Garsusis Tel Avivo sabich iš Frišmano gatvės, 2019.

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Jurgita Lieponė

„Negalima pasakoti apie tą žiaurumą ir badą“, – sako Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė. Jos, o ir kitų panašaus likimo žmonių istorijos yra padėtos giliai. O sutikęs šiuos žmones gatvėje ar parduotuvėje, prie pieno produktų lentynos, net nepagalvotum, kad prieš tave – neįmanomą išgyvenęs žmogus. Kad žodis „akcija“ jam asocijuojasi toli gražu ne su nuolaidomis prekybos centre, o su vienais baisiausių prisiminimų. Ne viskas, kas iš raidžių, yra tik žodžiai.

D.Rozenbergienė gimė 1928 metais Jurbarke, kur kartu su tėvais – Moteliu Mostu ir Broche Fidleryte Mostiene bei broliu Izraeliu – gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Mostų šeima namą dalijosi su mamos pusseserės šeima. Šeimos likimą paženklino karas, o būdama vaikas Dobrė išgyveno pačių artimiausių žmonių netektį. Savo istorija ir prisiminimais D.Rozenbergienė pasidalino su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratoriais.

Uri Levitan knygos “Iš rankų į rankas” pristatymas LŽB

Uri Levitan knygos “Iš rankų į rankas” pristatymas LŽB

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į šiais metais išleistos Haifos universiteto Sociologijos ir antropologijos katedros bei Kibucų instituto vadovo profesoriaus URIEL LEVIATAN knygos  “Iš rankų į rankas” pristatymą bei susitikimą su autoriumi.

 Kaune gimęs profesorius turėjo Urijaus Levitano vardą. Jo senelis Isaakas Levitanas buvo žinomas prieškario Lietuvos ginekologas. 1926 metais Kaune, Miško gatvėje, įkurti gimdymo namai laikinojoje sostinėje veikia iki šiol.  I.Levitanas buvo ne tik talentingas gydytojas, bet ir aktyvus Kauno visuomenininkas. Nuo 1935 m. jis vadovavo sionistų partijai “Zionim Klaleem”, nuolatos jai atstovaudavo Europoje vykusiuose kongresuose.

Iš garsios ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje I.Levitano šeimos liko gyvas tik profesiorius U.Leviatanas. Ir tai galima laikyti tikru stebuklu. 1943 metais tėvai, pajutę, jog artėja baisioji geto gyventojų likvidavimo akcija, pasirūpino, kad trejų metų Urijiel būtų išneštas iš geto…

VASARIO 21 d. (ketvirtadienį), 18 val.

H.Heifeco salėje, Pylimo g. 4, Vilnius

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Ar pastebėjote, kad gatvės maistas nejučia pakeitė greitą maistą? O gal greitas maistas išėjo į gatves? Būrys draugų šiandiena renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių chaotiškai neaiškiose erdvėse primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne kol pagamins. Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką. Kviečiame pasinerti į Beigelių krautuvėlės 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Vasario 8-17 d. ragaukite mūsų falafelių, sabich ir kitų sveikų patiekalų ir balsuokite kuris gi skaniausias. Pažadame laimėjusį patiekalą palikti naujajame Beigelių krautuvėlės meniu.

 

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės –  Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės – Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos ambasadoje Maskvoje surengta akcija ,,Mes prisimename“. Kartu su ambasados diplomatais joje dalyvavo Vilniaus ,,Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė, 12 c kl. auklėtoja Tatjana Bruskina  ir 12 c kl. mokinė Anastasija Narbutaitė, kuri tapo Rusijos mokslo ir švietimo centro ,,Holokaustas“ surengto tiriamųjų ir analitinių darbų konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtoja. A.Narbutaitė šiame darbe kartu su bendraklase Olga Podvorskyte analizavo Holokausto temos atspindėjimą Lietuvos žiniasklaidoje 2016-2018m. Mokinės išanalizavo straipsnius Holokausto tema Delfi.lt; BNS, Bernandinai.lt; taip pat ir skaitytojų komentarus. Darbe pažymima, kad Lietuva atsiprašė už savo piliečių dalyvavimą žydų genocide. Mokinės remiasi nacionalinės teisės nuostatomis dėl neapykantos kurstymo draudimo, mini, kad neigiami komentarai pašalinimi.

Mokinės įtikinamai atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių yra tolerantiški ir gerbia Holokausto aukų atminimą bei dalyvauja įvairiuose renginiuose joms pagerbti. Sausio 28 d. Rusijos žydų kongreso organizuotame vakare  A.Narbutaitei ir kitiems tarptautinio konkurso nugalėtojams buvo įteikti ,,Holokausto“ centro apdovanojimai. Juos teikė garsi Rusijos žurnalistė ir fondo pirmininkė Ala Gerber. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas.

Mes esame labai dėkingi Lietuvos ambasadai Rusijoje, kuri atsiliepė į konferencijos organizatorių prašymą materialiai paremti mus, ko pasekoje nugalėtojos tris dienas gyveno prie Lietuvos ambasados, buvo pakviestos į susitikimą su ambasadoriumi p. Remigijum Motuzu, taip pat ambasados atstovų buvo organizuotas transportas į/iš oro uosto. Ambasados prašymu Lietuvos žydų bendruomenė pažadėjo apmokėti lėktuvo bilietus, už ką jiems esame labai dėkingi.

Daugiau informacijos URM Naujienose

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Izraelio kultūrinis bendradarbiavimas, jo stiprinimo kryptys, bendri projektai ir artimiausi renginiai aptarti kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Amiru Maimonu.

Kaip artimiausias intensyvaus kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys trumpai aptartas šių metų kovo–birželio mėnesiais Tel Avive rengiamas Lietuvos kultūros festivalis „Lietuviškos istorijos“. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų užsienyje 2019-aisiais. Jo metu, glaudžiai bendradarbiaujant su Izraelio kultūros organizacijomis, bus pristatyta lietuvių literatūra, muzika, šiuolaikinis šokis, dokumentinis kinas, vizualieji menai. Festivalis turėtų sustiprinti Lietuvos ir Izraelio kultūros organizacijų ryšius, Lietuvos kultūros žinomumą Izraelyje.

Susitikime kalbėta, kad aktyvesnius mainus tarp Lietuvos ir Izraelio kultūros profesionalų turėtų paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, jaunimo reikalų ir sporto srityse 2019–2022 metų programa, kurios reikšminga dalis yra skirta kultūriniams ryšiams stiprinti.

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

 Kostas Kajėnas

ROMUALDAS JAKUBAS VEKSLERIS-VAŠKINELIS nuo gimimo buvo auginamas kaip katalikas ir tapo kunigu. Vėliau sužinojo, kad yra žydas, ir išvyko į Izraelį, kur pirmą kartą susitiko su savo ultraortodoksais giminaičiais. Sugrįžimas prie savo šaknų buvo nelengvas: viena vertus, laimė atradus jas, kita vertus – konfrontacija su žydų grįžimo teise į Izraelį.

Tai neeilinio likimo žmogus, turintis du vardus ir dvi pavardes, per Antrąjį pasaulinį karą gimęs Švenčionyse ir per laimingą atsitiktinumą vienintelis savo giminėje išlikęs gyvas. Šio likusio gyvo kūdikio istorija nebūtų tapusi realybe, jei ne lenkų kilmės Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš likviduojant Švenčionių getą Jakubas ir Batya Veksleriai perdavė ir patikėjo didžiausią turtą – savo gimusį sūnų. Jį Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje ir augino kaip kataliką.

Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

2019 m. sausio 25 dieną Ariogalos Kultūros centre vyko meninė konferencija „Žydų vaikų istorijos“. Šis renginys jau tapęs tradiciniu, nes vyksta kasmet, minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Konferencijoje dalyvavo gausus būrys mokytojų su mokiniais iš 25 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius susirinkusiems konferencijoje minėjo, jog svarbu kalbėti apie vietos žydų bendruomenės gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo ir ypač svarbu prisiminti apie tai, kas nutiko Holokausto metu. Renginio pradžioje, konferencijos dalyviams buvo perskaityta Tarptautinės komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio sveikinimo kalba.

 Mokiniai, meninės išraiškos priemonėmis, pasakojo Lietuvoje gyvenusių žydų vaikų, paauglių istorijas. Pristatymams siužetus mokytojai parinko iš Holokausto liudininkų atsiminimų – Icchoko Rudaševskio dienoraščio, Trudi Birger ir Stanislovo Rubinovo prisiminimų, knygos apie Kauno geto vaikus „Išgelbėti bulvių maišuose“, iš rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos ir kitų šaltinių. Renginio svečiai ir dalyviai susipažino su keliaujančia per Lietuvą litvako Simono Karczmaro, kilusio iš Dieveniškių, paroda „Paminklas Dieveniškėms”.

Renginyje dalyvavo svečiai iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrities, Vilniaus žydų bendruomenių, Sugiharos namų – muziejaus, Kauno IX forto muziejaus. Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, savo kalboje išreiškė viltį, jog šie mokiniai, atliekantys vaidmenis meninėse ir literatūrinėse kompozicijose, galbūt neturės stereotipų dėl tautybės, religijos ar kitokio žmogaus požiūrio. Visi konferencijos svečiai ir dalyviai prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos #We Remember . Konferencijos metu buvo įkurtas naujas Tolerancijos ugdymo centro Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje.

Konferenciją organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru.

Nuotraukos Gustės Adamavičiūtės 

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Daugiau informacijos galima paskaityti –  sekunde.lt   straipsnyje ”Žydų paveldo pėdsakais Panevėžyje”

Jeruzalėje pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas

Jeruzalėje pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas

Nuotraukoje: Miki Kantor – Izraelyje gyvenenčių litvakų iš Vilniaus asociacijos ,,Beit Vilna” pirmininkė. Avi Rosenthal – Izraelio išgyvenusiųjų Hokokaustą organizacijų centro direktorius; Chaim Chesler – Limmud FSU įkūrėjas; Koichi Aiboshi – Japonijos ambasadorius Izraelyje ir Šlomo Guras – Izraelio Claims Conference viceprezidentas prie atminimo- atminimo plokštelėje „Tiune Sugihara“ (Jeruzalė, 2019 m. Sausio 27 d.) Atmintyje. Fotografas: Rolan Novitsky

Sausio 27, Tarptautinę Holokausto atminimo dieną Jeruzalėje buvo surengtas ypatingas renginys, skirtas Pasaulio tautų teisuoliui, Čiunei Sugiharai. Iškilmingoje ceremonijoje „Martef Ha-Shoah“ buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Japonijos diplomatui Čiunei Sugiharai, dirbusiam Kaune Japonijos vicekonsulu nuo1939 m. kovo mėn. iki 1940 m. rugpjūčio mėn. ir padėjusiam 6 000 Lenkijos ir Lietuvos žydų,  pabėgusiems nuo nacių persekiojimo, išvykti iš šalies ir išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Pradedant 1940 m. liepos 31 d. iki rugpjūčio 28 d. Čiune Sugihara žydų pabėgėlių šeimoms išdavė daugiau nei 2100 Japonijos tranzito vizų, pagal kurias jie per SSRS galėjo keliauti į Tolimuosius Rytus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Čiunė Sugihara, kalėjo metus internuotų žmonių lageryje, jis sugrįžo namo tuo pačiu keliu, kaip ir jo išgelbėti žydai: traukiniu per visą sovietų sąjungą į Vladivostoką ir iš ten į Japoniją. 1985 m. Izraelis suteikė Čiunei Sugiharai Pasaulio tautų teisuolio titulą už  žydų gelbėjimą.

Memorialinė lenta, skirta atminti Čiunę Sugiharą, yra greta „Gyvybės medžio“ ant  Siono kalno (Har Zion). Atminimo renginį Izraelyje inicijavo “Limmud FSU”, “Claims Conference” ir „Gyvųjų maršas”. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Japonijos ambasados Izraelyje darbuotojai, Č. Sugiharos ir išgelbėtų šeimų atstovai, kuriuos labai sujaudino garsiajam diplomatui skirta daina „Samurajų kelias“, dainą sukūrė Natella Boltyanskaya .

Kalbėdamas atminimo ceremonijoje ,,Limmudo FSU” įkūrėjas Chaimas Česleris priminė: „Č. Sugihara išgelbėjo tūkstančius žydų, jis tai darė prieštaraudamas savo šalies Užsienio reikalų ministerijos nurodymams ir keldamas grėsmę sau ir savo šeimai. Jo drąsa buvo išskirtinė. Susirinkome pirmajame Izraelio Holokausto muziejuje, kad pagerbtume šio Pasaulio teisuolio atminimą ir išsaugotume jo didžio didvyriškumo ir pasiaukojimo visuomenei istoriją. Mes nepamiršime tavęs, Čiune Sugihara!”

“Claims Conference” viceprezidentas Shlomo Guras sakė: „Žydus gelbėdamas Čiunė Sugihara rizikavo ne tik savo galva, bet ir savo žmonos ir trijų mažų vaikų gyvenimu. Tai neabejotinai buvo žygdarbis. Šiandien čia skambėjo puiki daina „Samurajų kelias“, joje yra žodžiai: „Jis suvokė tiek užmarštį, tiek skausmą, bet pasakykit kas nors iš šalies: tai yra daug ar mažai, – pora tūkstančių, kurie nematė karo “. Sugihara  išgelbėjo ne „pora tūkstančių“, jis įteikė „Šeimos“ vizas 2 tūkst. ir tai yra daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Jei šiandien skaičiuojame išgelbėtų žmonių, vaikų, anūkų ir vaikaičių, skaičių, bus jau daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Mes privalome išsaugoti ir perduoti atminimą apie Čiunę Sugiharą ateinančioms kartoms“.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Sausio 25 d. bendruomenės nariai susitiko su Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja  Vilma Karinauskiene. Paskaitos „Šiaulių žydų bendruomenės istorijos fragmentai” metu buvo kalbama skaudžia tema apie Šiaulių getą. Šių metų liepos 15 d. minėsime Šiaulių geto sunaikinimo 75-ąsias metines.

Visi renginio dalyviai palaikė ir dalyvavo Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui, fotografuodamiesi su ženklu: #WeRemember.

Sausio 27 d. bendruomenės nariai rinkosi prie buvusio Šiaulių geto vartų paminklinio akmens, padėjo krepšelį gėlių, uždegė žvakes, tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Tarp susirinkusiųjų buvo ir bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, kurios išgyveno Holokausto tragediją. Vėliau bendruomenes nariai susirinko Šiaulių krašto žydų bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Aušvicas specialioji komanda Sonderkommando” peržiūrai bei prisiminimų popietei.

 

Sausio 27 – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Sausio 27 – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Išgyvenusieji Šoa prisimena skaudžias šeimų netektis, tradiciškai jie susirenka žydų bendruomenės buveinėje arba sinagogoje, pagerbia aukų atminimą uždegdami žvakes, ištaria, už ką jas dega. Ceremonija graudi ir jaudinanti. Tos minutės ir tyliai ištarti žodžiai sukrečia. Minos Frišman pasakojimas.

Mina Frišman su gyvenimo draugu.

Mina Frišman išgyveno Holokaustą, būdama vaiku, ji visada uždega didelę žvakę už savo žuvusią šeimą, prisimindama Kauno getą ir  Štuthofo koncentracijos stovyklą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai naciai įžengė į Lietuvą, vyko žydų izoliavimas ir žudymas. Minos šeima buvo didelė, šeši vaikai, abu tėvai dirbo Inkaro gamykloje Kaune.  Minai su šeima kaip ir visiems Kauno žydams reikėjo kraustytis į Kauno getą, prisisiūti geltonas žvaigždes. Minai dabar 86-eri metai, ji prisimena, kaip iš geto žydus gabeno į Štuthofo konclagerį.

‚,Ir šiemet uždegsiu žvakę, prisimindama Štuthofo konclagerį, į kurį mane ištrėmė iš Kauno geto kartu su visa mano šeima. Aš prisimenu savo seserį dvynę, kurią labai mylėjau.. Sesuo konclageryje mirė. Brolį ir tėvą ten nužudė. Uždegu už visos šeimos narius, kurie man buvo labai brangūs, už tėvelį, mamytę, už brolį. Mes šeimoje buvom 5 sesutės ir vienas brolis. Kai patekau į Kauno getą buvau 9-erių metų. Iki karo tėvelis išlaikė šeimą, jis dirbo Inkaro fabrike modeliuotoju, kūrė batų modelius. Mamytė siuvo odą tame pat fabrike. Štuthofe vyrus atskyrė nuo moterų, atskyrė ir vaikus, juos žudė dujų kameroje. Ten žuvo ir mažiausia sesutė. Mama buvo su mumis. Dirbom sunkiai, badavom. Davė mums po metalinį indą, į kurį įpildavo vadinamos sriubos ir gabaliuką duonos. Sulaukėm išvadavimo su mama ir seserimis..

Dabar manimi rūpinasi bendruomenė ir mano šeima, visą paramą, kas priklauso Holokaustą išgyvenusiems getininkams ir koncentracijos stovyklų kaliniams aš gaunu, jokių problemų neturiu, man padeda gyvenime. Visada dalyvauju Lietuvos žydų bendruomenės renginiuose, ateinu į Holokaustą išgyvenusių pagerbimą. Kasmet mūsų gretos mažėja.  Vaikams viską pasakojau apie Holokaustą. Labai sunku man prisiminti, ką aš išgyvenau. Tik išlikusi nuotrauka primena visą laimingai gyvenusią šeimą. Prisimenu mamą, kaip ji skaniai gamindavo šventinius patiekalus ir aš kartu su ja. Uždegdavom žvakes per Šabą, susėsdavom prie didelio stalo…

Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Vilniuje įvyko konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija. Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu. Konferencijoje pranešimus skaitė VDU ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, diplomatai, svečiai iš užsienio. Konferencijos pabaigoje buvo pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė Vida Montvydaitė.

LR Užsienio reikalų ministras, kalbėjo, kad visi turėtų suprasti šios Holokausto aukų atminimo dienos  prasmę:  „Antisemitizmas, žydų diskriminacija – randas ant mano šalies. Atsiprašinėjimas nieko jau nebepadės. Diskriminacija privedė prie Holokausto. Šiuo metu Lietuvoje jau visur yra daug nuorodų į žydų žudynių vietas, kurias galim aplankyti ir pasakyti: daugiau niekada tai negali pasikartoti. Turime prisiminti Pasaulio teisuolius, kurių yra apie 900. Kasmet pagerbdami nužudytas aukas, mes negalim garantuoti, jog panašios žudynės pasaulyje niekada nepasikartos. Kad to nebūtų, žydų istorija ir Holokaustas turi atsirasti Švietimo programose“ –pabrėžė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Fainos Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės, ,,antisemitizmas buvo, yra ir bus, jei mes nekovosime su juo. Kodėl iki šiol negalima nuimti Holokauste dalyvavusių asmenų paminklų ir atminimo lentų, o apie kelis kartus atimtą turtą net nekalbama? Grąžinkite nors turtą, jei negrąžinate gyvybės, nors tą, ką grąžino visa Vakarų Europa – griežtai kalbėjo LŽB pirmininkė. Turiu prašymą mūsų Valstybei. Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose finansuojami  renginiai, kuriuose dalyvauja Holokaustą išgyvenusieji, jie vadinami nacių aukomis (nazi victims), jie galėtų dažniau lankytis mokyklose, pasakoti apie tai, kas iš tikrųjų vyko. Būčiau dėkinga, jei mano prašymas būtų perduotas Vyriausybei.  Edukacija yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, turime prisiminti, kas vyko.

Norvegijoje žuvo kur kas mažiau žydų, bet ši valstybė vykdė 11-os žingsnių programą, skirtą kovai su antisemitizmu. Man buvo labai svarbus sužinoti, kad tokia programa yra ir kaip ji vyksta. Nacių aukomis tapo ne tik žydai,  žuvo ir romai, Antrasis pasaulinis karas paliko žmonijai sužlugdytus likimus, gėdą, skausmą, pavertė Lietuvą kapinynu. Holokaustas atėmė didžiulį intelektualinį pilietinį potencialą. Pasaulio teisuoliai dovanojo žmonėms gyvenimo dovaną, taip Holokausto sukrėtimas suteikė žmonijai antrą šansą. Tik po to išgyvento skausmo tarptautinė bendruomenė pradėjo suvokti žmogų kaip vertybę, kurios instrumentu tapo pirmasis universalus fundamentalių teisių katalogas – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Dabar dar turime kovoti, kad Lietuvoje nacių kolaborantų atminimo ženklai būtų pašalinti. Mes jau pripratome prie „skinheadų“ eitynių – „Lietuva lietuviams“. Į daugelį dalykų nebežiūrim kritiškai, deja. Šoa mus amžiams   paženklino ir įpareigojo. Neturime teisės likti abejingais neapykantos akivaizdoje.

 Lietuva yra viena iš pirmųjų valstybių pritarusi ir aprobavusi antisemitizmo apibrėžimą. Jis svarbus ne tik žydams, bet ir valstybės vyrams. Šis apibrėžimas reikalauja iš valstybės mus apginti, kai yra reikalas”,- kalbėjo F.Kukliansky.

Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu Julius Meinl kalbėjo, kad kovą su antisemitizmu Europa turi laimėti. Žydai neturi galvoti apie lagaminus, kuriuos pavojaus atveju, vėl reikės krautis  išvykimui. Antisemitizmas egzistuoja ir pasireiškia pasaulyje įvairiai,  nuo dešinės iki kairės, iki radikaliojo islamo. Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu tvirtino, kad antisemitizmas dabar pasireiškia Izraelio kritika. Žydų mokyklos ir sinagogos įvairiose šalyse yra saugomos, daugelis žydų Europoje ir Amerikoje dėl gresinčio pavojaus slepia savo tapatybę. Tuo tarpu daugelis antisemitų net nemano, kad jie yra antisemitai, jie nekalba kaip anksčiau, kad nekenčia žydų, sako tik nekenčiantys jų valstybės. Jei Europa viską pamiršo,- tai  mūsų atsakomybė priminti, – tvirtino J. Meinl. Žydai turi jaustis saugūs šalyse, kurias jie savo gyvenimui pasirinko. Negali būti jokių kompromisų, vyriausybės turi imtis veiksmų ir suprasti, kad puolama ne tik žydų bendruomenė, bet ir kitos tautinės bendruomenės taip pat.

“Holokaustas – viena didžiausių tragedijų pasaulio ir Lietuvos istorijoje. Tai yra be galo skausminga, tačiau tuo pačiu ir labai svarbi tema, apie kurią mes privalome kalbėti, – sakė konferencijoje Tautinių mažumų departamento direktorė V. Montvydaitė, kad ir kaip nelengva būtų. Negalime ir neturime ignoruoti pasitaikančių neapykantos apraiškų visuomenėje, viešojoje ar net kultūrinėje erdvėje. Trumpalaikes neapykantos iškrovas gali nustelbti tik ilgalaikė atmintis ir bendru sutarimu priimtas sprendimas ją puoselėti ir įprasminti“.

Konferencijoje pranešimus apie  istorijos palikimą ateities kartoms skaitė žinomi Lietuvos istorikai, mokslų daktarai: Dr. Linas Venclauskas (nuotraukoje-centre), VDU, Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, jo pranešimo tema -„Jausmų atrofija: tarpukario lietuvių antisemitai apie sionistų judėjimą Lietuvoje“.

Lietuvos istorijos institute dirbančio Dr. Algimantas Kasparavičiaus pranešimo tema: ,,Žydai, Holokaustas ir antisovietinė rezistencija: lietuvių istorinės atminties ypatumai Antrojoje Respublikoje”.

Nuotraukoje iš kairės F.Kukliansky,  centre  Photini Tomai-Constantopoulou, iš dešinės Graikijos ambasadorė  Vassiliki Dicopoulou.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė Dr. Photini Tomai-Constantopoulou, specialioji pasiuntinė Holokausto ir Antisemitizmo klausimams iš Graikijos Užsienio reikalų ministerijos. Ji kalbėjo, jog ne tik istoriją reikia prisiminti, bet ir kalbėti apie diskriminaciją šiandienos pasaulyje, apie modernios visuomenės kovą su antisemitizmu, nes iššūkių netrūksta. Dr. Photini Tomai-Constantopoulou uždavė klausimą, ar Lietuvoje yra žydų valstybės tarnyboje, ar yra žydų URMe, ar turime žydų diplomatų? Ką reiškia, jei atsakymas – ne? Diskriminacija šiandien? Savo mintis ji išplėtė ir pranešime.

Norvegijos Parlamento 11 pakopų kovos su antisemitizmu planą konferencijoje pristatė Hans Olav Syversen, Norvegijos Ministrės Pirmininkės Ernos Solberg Valstybės sekretorius,
pasakodamas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį kovoje su diskriminacija.

Norvegijos Veiksmų planas kovai su antisemitizmu:

1 Dabartinė padėtis. 2. Kas yra antisemitizmas? 3. Žydų mažuma Norvegijoje. Holokaustas Norvegijoje. 4. Antisemitizmo prevencija mokyklose. 5. Rėmimas iniciatyvų, kurios informuoja apie žydų gyvenimo ir istorijos įvairovę Norvegijoje. 6 . Antisemitinių neapykantos nusikaltimų registracija ir tyrimas. 7. Gyventojų požiūrio stebėsena. 8. Daugiau žinių apie antisemitizmą įgyti per mokslinius tyrimus. 9. Užtikrinti tinkamas saugumo priemones žydų institucijoms. 10. Pastangos kovoti su antisemitizmu už Norvegijos ribų. 11. Svarbiausi politika ir teisės aktai.

Konferencijoje buvo pristatyta po pasaulį keliaujanti paroda „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“, pristatė jos kūrėjas Pranas Morkus. Parodoje  atvaizduotos išskirtinės žydų santykių su vietos gyventojais detalės, paminėti įstabūs litvakų kilmės asmenys, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI – Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Po baigiamųjų konferencijos žodžių visi dalyvavo pasaulinėje Holokausto atminties kampanijoje, fotografuodamiesi: #WeRemember ar#MesPrisimename.

Nuotraukos  Laimos Penek

Holokausto aukų atminimui – pasaulinė premjera

Holokausto aukų atminimui – pasaulinė premjera

Pranešimas žiniasklaidai

2019 01 25

Sausio 29 d., antradienį, 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje įvyks renginys, skirtas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai. Koncerte skambės keturių chorų, simfoninio orkestro bei solistų atliekama žymaus žydų visuomenės veikėjo, žydų religinės muzikos kūrėjo Leibo Glantzo (1898–1964) oratorijos „Holokausto naktis“ pasaulinė premjera.

Kūrinį orkestrui ir chorams aranžavo JAV kompozitorius Josephas Nessas, 20 sakralinių L. Glantzo kompozicijų pavertęs vientisu monumentaliu veikalu. Dramaturginę liniją dar labiau sustiprins Nobelio premijos laureato Elie Wieselio memuarų „Naktis“ ištraukos.

Projekte dalyvauja tarptautinė atlikėjų komanda: dirigentas Arkadijus Feldmanas (Rusija), kantorius Danielis Mutlu (JAV), Helena Goldt (sopranas, Vokietija), Rita Schteinfer (smuikas, Izraelis), Grigorijus Yanovskis (violončelė, Izraelis), Ekaterina Bergstedt (obojus, Švedija), Kaliningrado simfoninis orkestras, Kaliningrado muzikinio teatro choras bei choras „Kirilica“, Maskvos žydų sinagogos vyrų kapela, choras „Vilnius“ ir aktorė Elzė Gudavičiūtė.

„Projekto tikslas – prisiminti Nobelio taikos premijos laureato Elie Wieselio (1928–2016) gyvenimą, skambant nuostabiai garsaus žydų muzikos kūrėjo Leibo Glantzo muzikai. Elie Wieselis knygoje „Naktis“ aprašė savo, tuomet penkiolikmečio paauglio, išgyvenimus Aušvico, Buchenvaldo ir kitose mirties stovyklose. Mes, viso pasaulio žmonės, turime sustabdyti įsikerojusią neapykantą. Jei to nepadarysime, tai lems ateities genocidus, mirtis ir didžiules kančias, – sakė idėjos autorius ir vienas iš projekto organizatorių, kompozitoriaus L. Glantzo sūnus Jerry Glantzas. – E. Wieselio memuarų „Naktis“ istorija be galo sukrečianti ir žiauri, tačiau kūrinio muzika alsuoja optimizmu ir viltimi.“

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Jungtinių Tautų sprendimu visame pasaulyje sausio 27 d. minima nuo 2005 m. – 1945 m. sausio 27-ąją buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla. Stipriausias ir žinomiausias Holokausto literatūros kūrinys yra pirmoji Elie Wieselio knyga „Naktis“, kuria rašytojas įamžino visų Holokaustą išgyvenusių žydų atminimą.

Premjeros Vilniuje išvakarėse kūrinį išgirs Kaliningrado miesto klausytojai – „Holokausto naktis“ bus atlikta Kaliningrado Sobore. Pasak projekto rengėjų, kūrinį numatoma rodyti dešimtyje pasaulio šalių.

Projekto organizatoriai – asociacija „Tarptautiniam bendradarbiavimui ir tolerancijai“ (Vokietija), ne pelno siekianti organizacija „Holokausto nakties projektas“. Projekto organizatoriai Vilniuje – koncertinė įstaiga valstybinis choras „Vilnius“, projekto partneris – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

2019 m. sausio 29 d., 18 val. Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12, Vilnius)

Leib Glantz oratorija „Holokausto naktis“

Prisijunkime prie renginių, skirtų Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai

Ministras Pirmininkas Sauliaus Skvernelis kviečia visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose. Būkime kartu su visuomenininkais, politikais, žurnalistais, mokyklomis, įstaigomis ir  organizacijomis iš visos Lietuvos. Junkimės prie socialinės kampanijos, dalinkimės ne tik nuotraukomis, bet ir mintimis – jautriomis istorijomis.