Mokslas, Istorija ir Kultūra

„Kaip prasidėjo Holokaustas“ – šiurpinantis priminimas, kad naciai veikė ne vieni

Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.  

Jameso Bulgino  dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.

Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.

Faina Kukliansky: „Prisiminti – mūsų kolektyvinė pareiga“

Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį 78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.   

Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.

Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.

„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.

Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.

Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.

Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.

Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.

Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.

Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.

JAV ambasada Lietuvoje

Izraelio ambasada Lietuvoje

Vokietijos ambasada Lietuvoje

Nyderlandų ambasada Lietuvoje

Japonijos ambasada Lietuvoje

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

 

#MesPrisimename

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.

Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.

Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.

Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.

Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 

 

 

 

Naujose knygose – netikėtas požiūris į žydų ir lietuvių santykius

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.

Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.

Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.

Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.

Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.

Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.

Europos Žydų Kongreso prezidentas: Pamirštame svarbias Holokausto pamokas

Likus kelioms dienoms iki 78-ųjų Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos metinių minėjimo, Europos Žydų Kongreso (EŽK) prezidentas dr. Arielis Muzicantas įspėjo, kad pasaulis praranda budrumą ir tai yra didžiulė klaida.  

EŽK prezidentas dr. Arielis Muzicantas /  EŽK nuotr.

„Pavojingame šiandienos politiniame klimate, kai neapibrėžtumas ir neviltis temdo mūsų horizontą, turime toliau kovoti su tais, kurie kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, – sakė dr. A. Muzikantas. – Neturime prarasti ryžto, nes, jei atsisakysime kovoti, nugalės neapykanta ir netolerancija“.

Trečiadienį EŽK surengtame minėjime daugiau nei 400 svečių – įtakingų ES pareigūnų, įvairias politines pažiūras atstovaujančių europarlamentarų, ambasadorių ir pilietinės visuomenės lyderių susirinko paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir pagerbė Aušvico baisumus išgyvenusios žmogaus teisių aktyvistės Simone Veil, pirmosios Europos Parlamento pirmininkės, atminimą.

„Šiemet, kai minime ir Varšuvos geto sukilimo 80-ąsias metines, to meto herojai ir jų pasiaukojimas turi būti įkvėpimas mums visiems. Jų palikimas verčia mus tęsti kovą su tais, kurie ir vėl meta iššūkį mūsų visuomenei savo diskriminacija, rasizmu ir antisemitizmu“ – savo kalboje pažymėjo dr. A. Muzicantas.

Mūsų visų Vilnius

Šiandien Vilniuje prasideda 700-ojo gimtadienio šventiniai renginiai. Visus septynis šimtmečius šiame mieste ne tik gyveno, bet jį statė, kūrė, verslo, medicinos, kultūros pasiekimais ir iškiliomis asmenybėmis visame pasaulyje garsino žydų tauta.

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

Šiandien likusi labai negausi vilniečių žydų bendruomenė, tačiau daugybės žydų kartų indėlio į Šiaurės Jeruzale vadinto miesto klestėjimą  neleidžia pamiršti mūsų atmintis ir senosios nuotraukos“, – įsitikinusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus 700 jubiliejaus proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išleido 2023 m. kalendorių, kurį puošia specialus „Vilne 700“ jubiliejinis logotipas, o iliustracijose – senojo Vilne žydų gyvenimą atspindintys koliažai. Kalendoriaus dėjos ir dizaino autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ. (dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas).

 

Žinutė iš senojo Vilne

„Vilniaus miesto įkūrimo 700 m. jubiliejus – itin graži bei reikšminga data visiems sostinės gyventojams ir ne tik. Deja, šventinio pasiruošimo šurmulyje mažai kas prisimena, kas statė Lietuvos sostinę, kas itin reikšmingai prisidėjo sukuriant UNESCO perlą – Vilniaus senamiestį“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

LDK valdovas Gediminas, nusprendęs Neries ir Vilnelės santakoje įkurdinti LDK sostapilį, savais laiškais pakvietė žmones iš visos Europos atvykti, įsikurti ir prisidėti kuriant šio krašto gerovę.

Metraščių kronikos rodo, jog valdovo žodis buvo išgirstas. Žmonės iš kitų kraštų vyko į Vilnių, kūrėsi čia ir liko gyventi kartų kartomis.

Kitataučių vilniečių pėdsaką iliustruoja ir sostinės gatvių pavadinimai: „Vokiečių“, „Totorių“, „Rusų“, „Žydų” gatvė…

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

Vaikštant po senamiestį, bandome atrasti ženklų, liudijančių tai, kad čia, vos prieš keliasdešimt metų, šurmuliavo gausi žydų bendruomenė.

Pro naują renovacijų glianco sluoksnį tuos ženklus atrasti tikrai nelengva. Vilnius gerokai „apvalytas“ nuo autentiškų žydiškumo rudimentų. Fasadai blizga, vitrinos švyti, o naujų trinkelių plotai neleidžia užsimiršti ir nuklysti į nepatogią istoriją.

Tačiau, iš bet kurios senamiesčio gatvės pro bromą įžengus kieman, ištinka kultūrinis šokas – sostinės kiemuose atsiveria kitas, visiškai nepažįstamas Vilnius. Nuo pamatų iki kaminų žydiškas Vilne. Terra incognita. Visiškas déjà vu.

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

Žvelgiant į senamiesčio kvartalus „iš vidaus“, neapleidžia jausmas, jog atsidūrei paralelinėje visatoje, alsuojančioje visiškai nežinomu, bet labai tikru gyvenimu.

Mame lošn, įsisunkusi į pastatų sienas, skamba per visą kvartalą, bet netrukus suvoki, kad tie balsai aidi tik tavo galvoje. Žydų čia nebėra. Bet – žydiškumas likęs!

Šio kalendoriaus iliustracijos yra viso labo spontaniškas bandymas, emocinė frustracija užfiksuoti tą déjà vu – žydišką Vilne. Foto – koliažuose nerasite istorinės faktologijos tikslumo – vaizdai pro bromas yra sąlyginiai. Autentiški gatvių ir kiemų atvaizdai parinkti iš negausių foto archyvų likučių, o jų vieta „šiapus ir anapus“ bromų neatitinka topografijos. Tačiau jausmas bei žydiškoji Vilne miesto dvasia yra tikri ir kupini emocionalaus vitališkumo dramaturgijos.

Šiemet kalendorius paženklintas specialiu logotipu, dedikuotu Vilniaus 700 jubiliejui. Visuomenei, o ypač valdžioms neretai „pamirštant“ žydišką šio miesto kilmės dėmenį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiuo logotipu santūriai primena, jog vietos žydų bendruomenė dar tebeegzistuoja, žydai, kad ir neskaitlingai, tačiau tebegyvena savo protėvių mieste ir pamena, kas drauge su kitų tautybių vilniečiais statė, kūrė ir puoselėjo Vilnių ilgus šimtmečius. Juk būti žydu-vilneriu, būti Jidišlando sostinės istorijos ir kultūros paveldėtojais yra ne tik garbė bei privilegija – tai ir atsakomybė prieš ateities kartas. Nes mes gyvi, kol gyva Atmintis.

Šią ideologemą fiksuoja ir jubiliejinis „Vilne 700“ logotipas, kurio semantikos sluoksniuose sutilpo ne tik Gedimino laiškai ir kronikų metraščiai, čia yra ir Toros ritinys, ir Vilniaus Gaono išminties pergamentai bei vilnietiško baroko motyvas, foto/kino dokumentikos juostos dramaturgija.

Viskas, kas tikra.

„Tokia šio kalendoriaus žinutė urbi et orbi iš senojo Vilne“, – sako F. Kukliansky.

Kviečiame į L. Venclausko ir V. Toleikio knygų pristatymo vakarą

Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga sausio 26 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su monografijos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” autoriumi VDU dr. Linu Venclausku bei kultūrininku, eseistu, visuomenininku Vytautu Toleikiu, 2022 m. parašiusiu ir išleidusiu knygą „Žydai lietuvių literatūroje“.

Apie abipusį gebėjimą gerbti ir pasitikėti. Apie abipusį gebėjimą atsiprašyti ir atleisti. Apie gebėjimą bendrai spręsti klausimus. Ar tai įmanoma?

Lietuvių ir žydų santykių priešpriešos

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis sutampa su tautinio atgimimo, valstybingumo idėjų, vėliau jo įtvirtinimo ir kūrimo laikotarpiu.

Šiuo atveju žodis „kūrimas“ yra esminis: istoriškai lietuvių ir žydų santykiai turėjo savo raidą, tačiau modernybės logika sako, kad tikrovė ir santykiai yra kuriami, čia svarbus ir individualus, ir kolektyvinis apsisprendimas, o kūrimas prasideda nuo vaizdinio ir žodžio.

Turint žodžiais sukurtą pasaulį kuriami elgesio ir santykių modeliai. Analizuojamas laikotarpis Lietuvai buvo nauja patirtis, todėl reikėjo daug ką kurti iš naujo ar kitaip.

Kaip tik dėl to žodinės lietuvių ir žydų santykių projekcijos buvo svarbios, priimamos kaip veiklos pagrindas: dvejojančiuosius – drąsinančios, nežinantiesiems – pateikiančios galimus elgsenos modelius, o tekstų autorius ir juos palaikančius – skatinančios toliau laikytis savo pozicijų.

Kaip ir kodėl keitėsi lietuvių ir žydų santykių projekcijos per beveik šešis knygoje analizuojamus dešimtmečius? Kaip buvo siūloma spręsti matomas problemas? Į šiuos ir kitus klausimus knyga padės rasti atsakymus, skatinančius ir tolesnį smalsumą.

Žydai lietuvių literatūroje

Vytautas Toleikis savo knygoje kelia klausimus ir kviečia pasvarstyti: kada atsirado ir tapo pastebimi žydai Lietuvos gyventojų tarpe, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis?

Daug ko nesužinosime, bet žydo įvaizdis gali nemažai pasakyti. XIX – XX a. pirmoje pusėje  gimstančioje lietuvių literatūroje bei spaudoje randasi žydas. Koks jis – geras kaimynas ar sukčius smuklininkas, gelbstintis gydytojas ar priešas, kuris nužudė Dievą? Ką apie tai sakė Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Vincas Kudirka ir kiti rašytojai?

Autorius žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau.

Ar šioje tekstų visumoje galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors išsiskiria?

Knygų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Netektis – mirė rašytojas, litvakas Grigorijus Kanovičius

Vėlų penktadienio vakarą Tel Avive mirė pirmasis Lietuvosžydų bendruomenės pirmininkas – vienas žinomiausių pasaulyje žydų rašytojų, litvakas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Grigorijus Kanovičius. Jam buvo 93-eji.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai – sutuoktinei Olgai, sūnums Sergejui ir Dmitrijui.

Grigorijus Kanovičius / Courtesy of Noir Press nuotr.

Gyvenimas ir kūryba

„Man regis, kad šiame pasaulyje nieko aukštesnio už žodį nėra. Negalėčiau savęs pavadinti žmogumi, kuris visa laiką mėgina žodžiais išaukštinti tą pasaulį, apie kurį didelę dvidešimtojo amžiaus dalį žydai buvo priversti tylėti. Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad žydai tylėjo. Jie netylėjo nei Aušvice, nei getuose“, – yra sakęs rašytojas.

Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, Jonavoje, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.

1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G.Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete. Garsusis litvakas yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“ – ši knyga knyga 2020 m. laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinę premiją. Vienas iš žymiausių ir populiariausių G.Kanovičiaus kūrinių – 2013 metais išleistas romanas „Miestelio romansas“.

Rašytojo knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt.

Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.

2014-aisais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija

Taip pat rašytojas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyveno Izraelyje.

Unikali žydų studijų programa jaunuoliams

Švedijoje įsikūręs Paideia Europos žydų studijų institutas kviečia vaikinus ir merginas į vienerių metų žydų studijų programą, skirtą žydų civilizacijos ištakų tekstų mokymuisi ir tarpdisciplininiam aiškinimui.

Tai – viena iš intensyviausių žydų mokymosi patirčių Europoje. Ji siūlo tradicinės teksto studijų metodikos (Hevruta) derinį, akademinį ir kritinį požiūrį į interpretaciją bei šiuolaikinius poreikius atitinkančias taikomąsias patirtis. Jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis įvairių lygių hebrajų kalbos, gilintis į daug įvairių žydų studijų disciplinų, kurias dėsto žymūs Izraelio, Europos ir JAV mokslininkai. Tad tai yra išties unikali žydų studijų programa.

Bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis ir universitetais, vienerių metų žydų studijų programa suteikia galimybę dalyviams studijuoti magistrantūroje.

Paideia institutas siūlo itin palankias sąlygas – mokslas yra nemokamas, galimos stipendijos apgyvendinimui ir pragyvenimui, nereikia išankstinių hebrajų kalbos žinių, dėstoma anglų kalba, nėra studentų amžiaus ribos.

Daugiau apie vienerių metų žydų studijų programą galima sužinoti virtualios Atvirų durų dienos metu, kuri vyks antradienį, sausio 24 d., per zoom programėlę.

Registruotis galima čia: shorturl.at/rwXY6

Apsisprendusiems studijuoti dokumentus reikia pateikti iki 2023 m. sausio 31 d.

Paideia Europos žydų studijų institutą 2000 m. įkūrė Švedijos vyriausybė bei Švedijos milijardierių šeimos Marianne ir Marcus Wallenbergų įsteigtas fondas. Instituto tikslas – puoselėti Europos žydų kultūrą, remti tarpkultūrinį dialogą ir skatinti teigiamą mažumų kultūros pavyzdį Europos visuomenėse. Paideia kiekvienais studijuoja jaunuoliai iš 14-16 Europos šalių. Tai leidža dalintis gerosiomis patirtimis ir lavinti kritinį mąstymą.

Europos žydų kongresas šokiruotas ir pasibaisėjęs dėl Lavrovo pasisakymo apie Holokaustą

Europos žydų kongresas (EŽK) išreiškė susirūpinimą ir pasipiktinimą po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų, lyginančių Vakarų vyriausybių paramą Ukrainai su Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu, dėl kurio buvo nužudyta šeši milijonai žydų.  

Šaltinis: European Jewish Congress, LŽB

Nuotraukoje – Arielis Muzicantas / LŽB archyvo nuotr.

Savo metinėje spaudos konferencijoje S. Lavrovas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos subūrė Europos valstybių koaliciją, kad išspręstų „Rusijos klausimą“ taip, kaip Hitleris surengė „galutinį sprendimą“ Europos žydams.

„Esame sukrėsti ir pasibaisėję šio gėdingo ministro Lavrovo palyginimo tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio Holokausto – šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo“, – sakė EŽK prezidentas Arielis Muzicantas. – Tai yra Holokausto iškraipymas pačiame pamatiniame lygmenyje. Mes raginame poną Lavrovą nedviprasmiškai atsiprašyti ir atšaukti šiuos komentarus“.

Savo kalbose Hitlerį ir žydus  S. Lavrovas mini ne pirmą kartą. Dėl to jau buvo kilęs ne vienas skandalas, o politikas kaltintas antisemitizmu.

Pernai gegužę V. Putinas atsiprašė Izraelio po to, kai S. Lavrovas pareiškė, kad Hitleris „turėjo žydiško kraujo“.

„Tai ne pirmas kartas, kai ministras netinkamame kontekste mini Holokaustą ir Hitlerį, – pažymėjo EŽK prezidentas. – Tai turi baigtis. Po kelių dienų minėsime Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, kai raudonoji armija išlaisvino Aušvicą. Holokausto aukų atminimas niekada neturėtų būti vartojamas taip neatsakingai ir siaubingai“.

Kviečiame Lietuvos mokytojus, edukatorius, jaunimo darbuotojus į 2 dienų patyrimo kelionę kartu su Lietuvos romų ir žydų bendruomenėmis!

Kviečiame Lietuvos mokytojus, edukatorius, jaunimo darbuotojus į 2 dienų patyrimo kelionę kartu su Lietuvos romų ir žydų bendruomenėmis!

Pradėkime metus besimokant!
Dvi dienas truksiantys užsiėmimai yra skirti pažinti šalia gyvenančių bendruomenių tradicijas, papročius, paneigti daugelį stereotipų, duoti atkirtį antisemitizmo, romofobijos apraiškoms ne tik aplink mus, bet ir globalaus pasaulio bei įvykių kontekste. Tai pirmasis bandymas pakviesti edukatorius į susitikimą su dvejų bendruomenių atstovais ir lektoriais. Tikime, jog šie mokymai bus reikšmingi pedagogams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, bei kultūros ir švietimo atstovams miestuose ir miesteliuose, kur yra atgaivinamas žydų bendruomenės paveldas. Dalyvauti kviečiami jaunimo darbuotojai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jau sausio mėn. startuoja dviejų dienų užsiėmimų programa, paruošta ir įgyvendinama kartu su Padėk Pritapti Lietuvos žydų bendruomenė bei Lietuvos žmogaus teisių centras ekspertėmis.
Sausio mėnesio mokymai vyks Vilniuje, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje.
Dalyviai turės galimybę susipažinti  ir su vienintelės žydų mokyklos Lietuvoje istorija ir kasdiena.
Nepraleiskite progos!
Prašome dalintis kvietimu savo aplinkoje.
Registruokitės https://bit.ly/3jDbJa5 ir pasižymėkite datą savo kalendoriuose!

Mokymų kalendorius:

1. 2023 m. Sausio mėn. 18-19 dienomis, Vilnius

2. 2023 m. Sausio mėn. 25-26 dienomis, Vilnius

3. 2023 m. Vasario mėn. 1-2 dienomis, Panevėžys

4. 2023 m. Kovo mėn. 1-2 dienomis, Palanga (grupė susirinko)

5. 2023 m. Kovo mėn. 22-23 dienomis, Telšių Ješibotas

6. 2023 m. Kovo mėn. 29-30 dienomis, Klaipėda

7. 2023 m. Balandžio mėn. 26-27 dienomis, Telšių Ješibotas

8. 2023 m. Gegužės mėn. 3-4 dienomis, Druskininkai (grupė susirinko)

9. 2023 m. Gegužės mėn. 17-18 dienomis, Druskininkai

10. 2023 m. Birželio mėn. 7-8 dienomis, Druskininkai

Mokymai organizuojami įgyvendinat projektą S4Change. Pilnas projekto pavadinimas – „S4Change: Strategy for a change in anti-discrimination policies in Lithuania“.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (angl. Citizens, Equality, Rights and Values programme) lėšomis.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2022 m. vasaris – 2024 m. sausis.

Konertas  „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Konertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Kviečiame jus į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“.
Koncerte skambės Argentinoje gimusios, šiuo metu JAV gyvenančios, tačiau savo kaunietiškų šaknų nepamiršusios jidiš dainininkės Alejandros Czarny ir jos temperamentingo muzikinio partnerio, gitaristo Michel Gonzales atliekama įvairių laikotarpių litvakiška jidiš muzika bei jidiš dainos iš Argentinos ir Pietų Amerikos.
Alejandra Czarny – dainininkė, pedagogė, muzikos terapeutė, kuriai balsas yra ne tik galimybė išreikšti save, bet ir supažindinti kitus su muzikos galia. Litvakiškų šaknų turinti atlikėja, kurios protėviai kilę iš Kauno, beveik visą gyvenimą atlieka jidiš dainas. Savo jidiš muzikos repertuarą, papildytą ir originaliomis kompozicijomis, ji atlieka nuolatinių gastrolių Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos šalyse metu. Charizmatiška atlikėja į savo pasirodymus visada sėkmingai įtraukia ir publiką. Ji turi savo radijo programą, taip pat yra ir kantorė Pietų Floridos, kur ji šiuo metu gyvena, sinagogose.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija, užpildant šią formą:
https://forms.gle/nkT9Ww3oouyf1RyC8

Koncertą finansuoja:
Kauno m. savivaldybė,
Tautinių mažumų departamentas,
Geros valios fondas
Informacinis partneris: dienraštis „Kauno diena“
Partneris: Kauno menininkų namai
Koncertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ oficialaus uždarymo „III-asis trilogijos veiksmas: SUTARTIS“ programos dalis.
@kaunas2022 
Pasaulinės chalų kepimo šventės išvakarėse kviečiame į Beigelių krautuvėlę kepti chalas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir pasitikti Šabatą su šeima!

Pasaulinės chalų kepimo šventės išvakarėse kviečiame į Beigelių krautuvėlę kepti chalas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir pasitikti Šabatą su šeima!

Pasižymėkite datą!
Pasaulinės chalų kepimo šventės išvakarėse kviečiame į Beigelių krautuvėlę kepti chalas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir pasitikti Šabatą su šeima!
Kasmet vėlyvą rudenį milijonai žydų visame pasaulyje susijungia į vieną neparastai jaudinantį vyksmą – kartu kepa chalas, laimina duoną ir vyną, gieda Šabato giesmes, pasitinką šabą, jį leidžia kartu su šeima ir artimaisiais, įžiebia havdalos smilkalus ir taip kasmet…
Tai didžioji pasaulinė chalų šventė išjudinusi milijonus bendruomenių daugiai nei 1 600 miestuose, šimte pasaulio šalių.
Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vėl kviečia kepti chalą!
Tradiciškai kviečiame užsukti į Beigelių krautuvėlę Šabato išvakarėse, lapkričio 11 d. nuo 14:00 iki 16:00 val.
Čia jus pasitiks vyriausioji kepėja Riva Portnaja, apie savo šeimos tradicijas švęsti šabą dalinsis bendruomenės nariai.
Kviečiame kartu išsikepti chalas, parsinešti jas namo, pasikviesti prie stalo vienišus bendruomenės narius, susėdus su šeima palaiminti duoną ir vyną ir pasinerti į Šabato ramybę kartu su viso pasaulio žydų bendruomene!
Renginys nemokamas, laukiami vilniečiai, Vilniaus svečiai, bičiuliai, visi besidomintys mūsų bendruomenės gyvenimu ir tradicijomis.
Skelbiame Europos žydų kultūros dienos renginių Vilniuje programą

Skelbiame Europos žydų kultūros dienos renginių Vilniuje programą

Šiemet jau 7 –tus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja tradicinius Europos žydų kultūros dienos renginius atliepdama 2022 m. paskelbtai temai – ATSINAUJINIMAS.
Atsinaujinimas yra įaustas beveik į visus žydų gyvenimo ir praktikos aspektus – iš tiesų žydai kaskart naujai žvelgia į praeitį, o nuolatiniai pokyčiai užtikrina tradicijos tęstinumą.
Kviečiame dalyvauti renginiuose, visi renginiai nemokami, >>REGISTRACIJA
būtina, dalyvių vietos ribotos.

Arkadijus Gotesmanas apie klezmerius: visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore

Arkadijus Gotesmanas apie klezmerius: visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore

„Labai nenoriu, kad prie publikacijos būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas doc. Arkadijus Gotesmanas. Kartu su bendraminčiais jis Kaune ir Kauno rajono miesteliuose pristato litvakų muzikos programą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugpjūtį ir rugsėjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuojamus pasirodymus galės pamatyti ne tik didžiųjų koncertų salių Kaune lankytojai. Žydų muzikos melodijos skambės Čekiškės, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės miesteliuose, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės.

„Istorijų festivalio“ Litvakų programa – puikus akstinas dar kartą klausytojams atrasti klezmerių muzikos skambesį ir ją grojančius žmones. Pasak A. Gotesmano, šioje muzikos kryptyje susimaišo visa emocijų gama – klezmer talpina ir melancholiją, ir džiaugsmą, ir šėlsmą. Šiuolaikiniame muzikos pasaulyje kūrėjai klezmer melodijas interpretuoja naujai ir drąsiai „miksuoja“ su džiazo ar net elektronikos garsais.

„Tam tikra prasme klezmer muzikos likimas panašus kaip ir afromuzikos – t. y. ji keliavo ten, kur keliavo ją muzikuojantys ir klausantys žmonės, jie nešėsi ją su savimi, sugėrė tai, kas buvo aplinkui“, – gretina A. Gotesmanas.

 

Kaune atidaroma interaktyvi paroda, pasakojanti šeimos istoriją Holokausto metais

Kaune atidaroma interaktyvi paroda, pasakojanti šeimos istoriją Holokausto metais

Kaune atidaroma paroda, kurioje litvakų kilmės menininkė Jenny Kagan pasakoja savo šeimos istoriją Holokausto metais.

Parodos „Iš tamsos“ leitmotyvas – dėžė, kurioje nuo žūties slėpėsi menininkės tėvai. Per interaktyvius objektus, garso, vaizdo instaliacijas parodoje atskleidžiamos J.Kagan šeimos narių istorijos.

„Noriu, kad žmonės atsidurtų erdvėje, kurioje gali jausti, – BNS parodos atidarymo išvakarėse sakė menininkė.

– Siekiu sukurti emociją, pakviesti žmones į kelionę, giliai paliesti. Paroda pasakoja istoriją, turi naratyvą, tačiau aš esu teatro sutvėrimas, todėl ir patirtis – teatrinė“.

Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“ – apie šeimos gyvenimą per Holokaustą foto akimirkos

Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikia pirmojoje salėje žiūrovus pasitinkančią neoninę iškabą „Pasaka“, po kuria rangosi vandenį purškianti žarna.

Šeimos istoriją į Kauną sugrąžinanti menininkė Jenny Kagan: „Galų gale tai meilės istorija“ Tik gerokai vėliau žiūrovas sužino apie šių objektų sąsają: „Pasaka“ vadinosi J.Kagan seneliui Jurgiui Štromui priklausęs kino teatras. Vandens žarna – aliuzija į Lietūkio garažo žudynes, kur jos buvo naudojamos žydams kankinti. Tarp ten nužudytųjų buvo ir J. Štromas.

J.Kagan teigia, kad paroda yra kaip kelionė, kurioje žiūrovui siekiama sukelti skirtingas emocijas. Vis dėlto menininkė pabrėžia, jog tai drauge ir istorija apie optimizmą bei viltį, galų gale ištrūkus iš šių tamsių laikų.

„Nenoriu, kad žmonės jaustųsi apkaltinti ar pernelyg nusimintų“,  – sakė ji.

J.Kagan pasakojo, jog jos šeimoje visad buvo sakoma, kad dėl nusikaltimų negalima kaltinti tautybės – tik konkrečius žmones.

Dėžės istorija

„Visas projektas prasidėjo nuo istorijos apie dėžę, – apie parodos idėją pasakojo menininkė. – Tėvai nuolat kalbėdavo apie Holokausto patirtis – dabar suprantu, jog tai labai neįprasta. Sutikusi kitus žmones iš antrosios kartos, vienas iš dalykų, kuris juos slėgė, buvo tyla, su kuria užaugo – man labai pasisekė“.

Didžiojoje Britanijoje užaugusios J.Kagan tėvai – kauniečiai Juozapas Kaganas ir Margarita Štromaitė. Jos dėdė iš mamos pusės buvo politologas Aleksandras Štromas, teta – teatrologė Irena Veisaitė.

Menininkės tėvai susipažino ir susituokė Kauno gete. Padedami lietuvio Vytauto Rinkevičiaus, geležies liejykloje, kurioje tėtis dirbo kaip geto kalinys, jie įsirengė slėptuvę – medinę dėžę, kurioje išgyveno maždaug devynis mėnesius.

Parodoje yra trys šios dėžės versijos: pirmoji – dėžė, kokią ją įsivaizdavo J.Kagan iš tėvų pasakojimų, taip pat jos motinos nupasakota dėžės versija bei dėžė, pagaminta pagal jos tėvo aprašymą.

Pasak J.Kagan, panašiai kaip ją tėvai su sudėtinga istorija pažindino pamažu, pritaikydami jos amžiui, ją parodoje patiria ir lankytojas.

Joje istorijos taip pat pasakojamos per stalo žaidimus, „kalbančias“ knygas, veidrodį, į kurį žvelgdamas žiūrovas atsiduria Kauno geto nuotraukoje, o ant jo drabužių sušmėžuoja žvaigždė, kurią ant drabužių privalėjo segėti žydai.

Parodą siūlo patirti inidividualiai

Kaip teigė parodos prodiuserė Justina Petrulionytė-Sabonienė, šia paroda siekiama „sugrąžinti įvairių tautų kauniečių istorijas į šitą miestą, (…) priminti visus istorijos puslapius – ir šviesius, ir tamsius“.

„Per vienos šeimos istoriją papasakota daug daugiau – dalį Lietuvos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais ir tą istorijos dalį, kurią labai ilgai laikėme paraštėse“, – sakė prodiuserė.

J.Petrulionytė-Sabonienė siūlo ketvirtadienį atidaromą parodą patirti individualiai ir paskirti tam kelias valandas: parodoje yra daug tekstų, interaktyvių eksponatų.

Paroda veiks pirmajame renovuojamo pastato Gimnazijos g. 4, esančio prie Istorinės Lietuvos Prezidentūros, aukšte. Mokamą parodą pamatyti bus galima iki spalio pabaigos. „Iš tamsos“ yra Kauno – Europos kultūros sostinės programos dalis.

Šaltinis

Teodoro Biliūno BNS nuotraukos

Knygos apie Panerių memorialą autorius Zigmas Vitkus: nežinia, ar memorialai gydo ir moko, bet mes tuo tikime

Knygos apie Panerių memorialą autorius Zigmas Vitkus: nežinia, ar memorialai gydo ir moko, bet mes tuo tikime

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus monografijoje „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ (išleido leidykla „Lapas“) siūlo atidžiau pažvelgti į Panerius: Vilniaus pakraštyje besidriekiančią, romantišką, kurortu turėjusią tapti erdvę, virtusią masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. Knygoje gilinamasi į Panerių memorialo istoriją ir narpliojami atmintį apie aukas apraizgę procesai.

Kodėl mums reikia atminties vietų ir ką Panerių memorialo biografija liudija apie mūsų pačių atmintį, klausiama pranešime žiniasklaidai. Dėl kokių priežasčių Paneriams skirtingais istoriniais laikotarpiais vis pritrūkdavo deramo dėmesio? Apie tai knygos autorius Zigmas Vitkus kalbasi su leidyklos LAPAS vadove Monika Gimbutaite.