Mokslas, Istorija ir Kultūra

Markas Petuchauskas apie savo knygos “Der Preis der Eintracht” pristatymo Berlyne įdomiausius momentus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapiui

Markas Petuchauskas apie savo knygos “Der Preis der Eintracht” pristatymo Berlyne įdomiausius momentus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapiui

Norėčiau informaciją apie knygos pristatymus Vokietijoje papildyti tematika, apie kurią buvo kalbama renginiuose Leipcigo tarptautinėje knygų mugėje ir Lietuvos Ambasados surengtame pristatyme, kuriame greta Gregorij H. von Leitis dalyvavo Lietuvos Garbės konsulas  prof. Wolfgangas von Stettenas bei Lahr von Leitis Academy&Archive vykdantysis direktorius Michael Lahr.

Papasakojau apie ryškiai įsirėžusius į atmintį Vilniaus geto teatro pastatymus, jo kūrėjus – įžymius Lietuvos Jeruzalės menininkus. Jų portretinės apybraižos iškyla greta litvakų – Pasaulio didžiųjų siluetų: Chaim Soutine, Jacques Lipchitz, Neemija Arbit Blatas, Ben Shahn, Emmanuel Levinas, Jascha Heifetz, Romain Gary ir kt.

Knygoje  daug vietos skiriama Petuchovski (Petuchowski, Petuchauskų) giminės atšakai, kurios atstovai XIX a. antroje pusėje persikėlę į Vokietiją išgarsėjo pasaulyje, kaip aktyvūs litvakiškos pakraipos rabinai ir filosofai.

Pirmasis visu balsu prabilęs apie Vilniaus geto teatrą parodžiau, kad ankštoje teatro scenoje tilpo didžiulis kultūros žemynas, unikalus teatras, dabar jau plačiai pripažįstamas. Teatro dėka getas tapo dvasinio pasipriešinimo nacizmui simboliu. Vilniaus geto dvasinėje rezistencijoje ryškėjo pakantumo, vienijimosi idėjos. Jos susišaukė su visa Europos Holokausto patirtimi, skatino vienytis prieš nacizmą, formavo Vakarų demokratijos principus išpažįstančių tautų siekį suartėti, jungimosi idėją.

Markas Petuchauskas

Knygos “Der Preis der Eintracht” autorius

2019 05 21

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Į šventę veš autobusas.

Būtina registracija (vardas, pavardė):                                                                                                                              rabbi@jewishlita.com                                                                                                                          arba telefonu – 868508550

Užsiregistruoti iki gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 12 v.                                                                       Į autobusus bus sodinami asmenys, esantys registracijos lape.

Išvykstame autobusais 17.30 valnuo Sinagogos (Plačiosios g. pusės).

 

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

56 Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT septintokai šventė Bar/ Bat micvą  (pažodžiui, šis terminas reiškia įsakymų sūnų ir dukrą). Bar / Bat mitzva yra viena didžiausių žydų švenčių, kurios laukiama su jauduliu ir džiaugsmu. Bar / Bat mitzva yra berniukų ir mergaičių pilnametystė. Pažymėtina, kad berniukai sulaukia šio amžiaus, būdami – 13 metų, mergaitės – 12 metų. Iki tol tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas visapusiškai laikytųsi judaizmo tradicijų ir įstatymų. Kai tik vaikai pasiekia šį amžių, jie gauna savo pareigas ir teises: teisę mokyti Torą, vykdyti jos įsakymus, būti visiškai atsakingais už savo veiksmus. Be to Bar / Bat mitzva yra labai iškilminga ir neįtikėtinai įdomi diena.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Bar mitzva šventė Liron Blank. Prieš ceremoniją sinagogoje rabinas Sholom-Ber Krinsky pažymėjo, kokia ši šventė yra svarbi kiekvienam žydų berniukui, jo šeimai ir draugams.

„Tai didelis džiaugsmas – atvirai, pagal visas taisykles, švęsti Bar mitzva! Mano Bar mitzva buvo namuose, užtraukus užuolaidas … Juk mes bijojome … Tai buvo pavojinga … Todėl išmokime vertinti tai, ką turime “, – kalbėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorius Miša Jakobas. Ceremonijos metu Leronas pirmą kartą perskaitė iš Toros ištrauką visiems dalyviams. Klasės draugai ir jų tėvai, mokytojai ir Lirono giminės ceremoniją stebėjo su jauduliu.

Likusiems berniukams ir mergaitėms Bar / Bat mitzva šventė  vyko Valstybinio žydų muziejaus  Tolerancijos centre. Mokytojams Ruth Rehes, Tatjanai Sezamanienei ir Yehudai Vagneriui vadovaujant, vaikai parengė šventinį spektaklį, kurio metu uždegė žvakes su padėkos žodžiais, linkėdami taikos, džiaugsmo, gerumo ir sėkmės savo tėvams, seneliams, mokytojams ir gimnazijai.

Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje

Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje

Gegužės 15d. Berlyne, Lietuvos Respublikos ambasadoje vyks Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“, Memuarai, Menininkų portretai, Kultūrų sąveika. (leidykla „LIT Verlag“) pristatymas, dalyvaujant autoriui. Renginį ves režisierius Grigorij fon Leitis, žydų kultūros pristatytojas ir propaguotojas, turintis litvako šaknų.

Tai jau ne pirmas M.Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Vokietijoje. Kovo mėnesį Leipcigo mugėje knyga sulaukė susidomėjimo,  buvo du jos pristatymai, kuriuose dalyvavo garsus lietuvių-vokiečių-žydų santykių tyrinėtojas, Nord Ost instituto direktorius prof. dr. Joachim Tauber, knygos vertėjas Markus Roduner, leidyklos LIT Verlag vadovas Berlyne Veit D. Hopf.

Nuotraukos iš pristatymo 2019 kovo mėnesį, Leipcigo knygų mugėje.

Leipcige pristatomos knygos vertimas finansuotas Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis.

Autorius dalija autografus.

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

Gegužės 10d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė paminėti žinomo tapytojo, talentingos asmenybės Augustino Savicko 100-mečio. Vakaras vyko, pasitinkant Šabą su dailininko šeima,– sūnumi Raimondu su žmona Birute ir dukra dailininke Ramune. Jašos Heifetzo salėje –ant sienų tapytojo paveikslai – neįprastai daug spalvų, Augustino Savicko paveikslų.

Susitikimą pradėjo LŽB vykdantysis direktorius  Renaldas Vaisbrodas kartu su A. Savicko sūnumi Raimondu. Abu sėdėjo prie stalo su sidabrinėmis šeimos relikvijomis ir knygomis, albumais su dailininko prisiminimais ir paveikslais.

Susirinkusieji gavo progą pažiūrėti Irenos Navickienės sukurtą filmą „Nerami kelionė po Augustino Savicko minčių ir spalvų sodus“. Šiltas dokumentinis filmas apie tapybos patriarchą, kaip jį vadina menotyrininkai, leido pajusti tikrąją kūrėjo koloristo dvasią, jo kūrybos individualumą ir emocijas. Jam patiko dažyta liaudies skulptūra, todėl ją modernizavo savo paveiksluose.

Pasak sūnaus Raimondo Savicko, tėvas niekada nepavargdavo tapyti sodo, kuriame praleisdavo vasaras su žmona, nepaprastai mylėjusią gėles. Akį traukia raiškūs žiedai, gyva žaluma ir filosofinė potekstė, nes jo kūryboje persipina gamta ir kultūra. Darbai jausmingi, būdas optimistinis, žavus humoras, laisvas požiūris į dogmas. Augustinas Savickas rašė dienoraščius, rašymą paveldėjęs iš savo tėvo diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio, pats rašyti pradėjo kelionėje po Angliją.

LŽB vykusiame susitikime Raimondas Savickas citavo savo tėvo dienoraščius, pasakojo, kaip parėjęs iš mokyklos, leisdavo laiką su tėvu jo kūrybinėje dirbtuvėje, stebėdamas kaip jis tapo. Kadangi mama buvo griežta, liepdavo ruošti pamokas, Raimondui tėvo studijoje buvo daugiau laisvės.

Dailininko A. Savicko biografija, kaip ir jo kūryba, – įdomi, turtinga, spalvinga ir prieštaringa. Savickas gimė 1919 metais gegužės 12 dieną Danijoje, Kopenhagoje, diplomato, rašytojo, lietuvių prozos modernintojo Jurgio Savickio ir gražios gydytojos stomatologės Idos Trakiner šeimoje. Ida buvo kilusi iš Sankt Peterburgo žydų fabrikantų, turėjusių stiklo, vitražų, veidrodžio  ir maitinimo verslą. Sėkmingas verslas tęsėsi iki 1917m.  Mamos Idos mama iš Kretingos, protėviai kilę iš Upytės, proseneliai guli Paneriuose, – pasakojo Raimondas Savickas, parodęs didelį lapą su šeimos geneologiniu medžiu, kuris vis dar pildomas.

Pirmasis Jurgio ir Idos Savickių sūnus Algirdas gimė 1917-aisiais Kopenhagoje, po to gimė Augustinas. 1923–1927 m. šeima gyveno Helsinkyje. Antrasis pasaulinis karas, tėvų skyrybos, antroji Jurgio Savickio santuoka su sekretore Inge Geisler išsklaidė šeimą. J.Savickis liko gyventi Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje. I. Trakiner-Savickienė jau prasidėjus karo veiksmams, su Augustinu iš Prancūzijos grįžo į Lietuvą. Kaune baigęs gimnaziją, būsimasis tapytojas įstojo į Kauno meno mokyklą. Po studijų 1940–1941 m. pasitraukė į SSRS gilumą. Karo metais buvo pašauktas į Raudonosios armijos lietuviškąją diviziją.

Brolių Algirdo ir Augustino likimai skirtingi. Algirdas po studijų Vokietijoje ir Šveicarijoje mokėsi tapybos pas prof. Justiną Vienožinskį, dėsčiusį Kauno meno mokykloje. 1943-iaisiais, būdamas 25-erių, savanoriškai pasitraukė į Kauno getą paskui mylimą žydaitę Juliką ir įdukrą Reginutę. Ten peršautas geto sargybinio, Algirdas mirė.

Po karo grįžęs į Lietuvą  Augustinas Savickas Vilniaus dailės institute studijavo tapybos specialybę pas Justiną Vienožinskį, Vytautą Mackevičių. Po to pats dėstė tuometiniame Dailės institute, buvo Tapybos katedros profesorius, menotyros daktaras, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Patyręs skaudžių likimo smūgių, išgyvenęs karo prievartą ir žiaurią tragediją, kai mama ir brolis tapo Holokausto aukomis, tapytojo paveiksluose atsiranda tragiškos temos ir kančia, dievukai iš liaudies kūrybos, kurių sovietmečiu valdžia netoleravo. Mamos tamsias gražias akis galima pamatyti ne viename garsaus dailininko paveiksle.

Augustino Savicko 100-mečiui parodą surengė Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras. Jame veikia nuolatinė ekspozicija „Kartos ir likimai“, sudaryta iš Savickų šeimos dovanojamų kūrinių, dokumentų.

LŽB J. Heifetzo salėje susitikimas, skirtas A.Savicko 100-mečiui paminėti, tęsėsi prie Šabo vakarienės stalo, tradiciškai uždegtų žvakių, raudonojo vyno ir Šabo chalų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

DELFI.lt

„Kiekvieną kartą, kai naujas kompanijos užsakovas klausia, ką reiškia jos pavadinimas, aš jam pasakoju apie savo močiutę ir tragišką Veisiejų žydų likimą“, – kalbėjo amerikiečių mokslininkas, garsios puslaidininkių gamybos įmonės „Vishay Intertechnology“ įkūrėjas Feliksas Zandmanas, gyvenęs ten (1928 – 2011m.)

Vishay – žydiškas Veisiejų pavadinimas, naudotas XVIII a. – XX a. pradžioje. Pasklidę po pasaulį gausios Veisiejų žydų bendruomenės nariai išsivežė prisiminimus ir gimtinės vietovardžius, o po Holokausto, kai Veisiejų žydai buvo sušaudyti Katkiškės kaime kartu su kitais anuometinės Lazdijų apskrities žydais, istorija nutrūko. Nors XIX a. pabaigoje Veisiejuose iš 1540 gyventojų net 974 buvo žydai, dažniausiai prisimenamas bene vienintelis esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, gyvenęs ten 1886–1887 m.

2011 m., kai F. Zandmanas mirė, jo įkurtos kompanijos „Vishay Intertechnology“ apyvarta pasiekė 2,594 mlrd. JAV dolerių, joje dirbo per 20 tūkst. žmonių – dešimtį kartų daugiau, negu gyvena Veisiejuose.

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Gegužės 8 ir 9 dienomis visas civilizuotas pasaulis mini Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare. Šiomis dienomis nebuvo žydų bendruomenės, kur karo veteranai nebūtų pagerbti ir  neprisimintų visų žuvusiųjų. Šiais metais Pergalės dienos šventė sutapo su Izraelio nepriklausomybės ir terorizmo aukų (Yom Ha-Zikaron) bei Izraelio Valstybės nepriklausomybės dienų minėjimu. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventę karo veteranams surengė  Jašos Heifetzo salėje, dalyvavo ir  Izraelio karų veteranai.

Pagal tradiciją  buvo pasveikinti į salę atėję veteranai – Fania Brancovska, Riva Špiz, Tatjana Archipova Efros, Borisas Berinas ir Aleksandras Asovsky. Juos pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklansky, LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, dalyvavęs Izraelio nepriklausomybės karo veiksmuose. Šventinį vakarą vedė LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė.

,,Pergalės diena yra brangi kiekvienam iš mūsų. Ši šventė apjungia praradimo kartumą ir didelį pergalės džiaugsmą. Mes gedime savo artimųjų, giminaičių, žuvusių žydų. Mes taip pat gedime šešių milijonų žydų, kurių netekome per Antrąjį pasaulinį karą. Visada prisiminsime šios pergalės kainą “, – sakė F. Kukliansky.

Ansamblis „Fajerlach“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė) parengė karo metų dainų šventinį koncertą. Veteranai ir susirinkę žmonės su jauduliu įsijungė į bendrą dainavimą kartu su muzikantais. Po oficialios dalies vyko šventinis banketas.  Karo veteranams buvo padengti stalai su dosniomis vaišėmis.

Veteranus, kurie negalėjo dalyvauti šventėje dėl sveikatos būklės, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai aplankė ir pasveikino namuose.

Liūdna kovotojų su nacizmu ir nužudytų geto vaikų pagerbimo ceremonija

Liūdna kovotojų su nacizmu ir nužudytų geto vaikų pagerbimo ceremonija

Gegužės 8 dieną Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) nariai susirinko Sudervės žydų kapinėse pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusių kovotojų su nacizmu, fašizmo aukas.

Susirinkusieji sustojo prie paminklo, skirto Vilniaus geto pasipriešinimo organizacijos vadovui Icchokui Vitenbergui ir partizanei, kovojusiai prieš nacizmą Šeinai  Madeiskerytei pagerbti.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky priminė, kiek žydų buvo Lietuvoje prieš nacių okupaciją ir kokia tragiška gyvenimo pabaiga jų laukė, kiek jų buvo nužudyta. Buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė, partizanė Fania Brancovska kalbėjo savo gimtąja jidiš kalba, prisimindama skaudžias karo patirtis ir artimiausių žmonių netektis. „Nepamirškit nužudytų, jie kovojo už jūsų laisvę“,- kreipėsi į visus F. Brancovska.

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas prisiminė, kaip jis ruošėsi ambasadoriaus darbui Lietuvoje ir pirmiausia perskaitė knygą apie Vilniaus gete kalinamus jaunuolius, kurie pasiryžo priešintis, jis įsiminė Icchoką Vitenbergą, kurio vardas įrašytas ant paminklo, taip pat Abos Kovnerio, Fanios Brancovskos pavardes.

Įkūrus Vilniaus geto pasipriešinimo Jungtinę partizanų organizaciją (Fareinikte partizaner organizatcje) – FPO iki 1943 m. vadovavo I. Vitenbergas, po to – Aba Kovneris. FPO vadovybėje aktyviai veikė skyrių vadai Samuelis Kaplinskis, B. Goldšteinas, kovinių junginių instruktorius Levas Ziskovičius, Jankelis Kaplanas, Sonia Madeiskerytė, 1943 metais FPO priklausė apie 400 narių. I.Vitenbergas buvo išduotas,  gestapas pateikė ultimatumą, kad sunaikins getą, jeigu I. Vitenbergas neatvyks į policiją. FPO rengėsi sukilti, bet tarp geto gyventojų kilo panika ir pasipiktinimas. Sukilimo atsisakyta. I. Vitenbergas pasidavė ir buvo perduotas gestapui, jis buvo rastas gestapo štabo kameroje nusinuodijęs.

Ambasadorius A.Maimonas pagerbė aukų atminimą, skaitydamas Kadišą, maldą už žuvusius.

Po to visi nuėjo prie paminklo, skirto nužudytiems geto vaikams. Fania Brancovska pasakė, kad prieš nužudant, iš jų visų paėmė kraują. Kad ir kaip nekentė žydų, bet jų kraujas buvo reikalingas, – kalbėjo F.Kukliansky. Prie šio paminklo A. Maimonas uždegė žvakę ir perskaitė maldą.

Dėl paminklo A.Ramanauskui-Vanagui – diplomatinis kivirčas, nauja proga prabilti E.Zuroffui

Dėl paminklo A.Ramanauskui-Vanagui – diplomatinis kivirčas, nauja proga prabilti E.Zuroffui

15min.lt

Prabėgus kelioms dienoms nuo sekmadienio, kai Čikagoje buvo atidengtas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui skirtas paminklas, kyla diplomatinis skandalas, kuriuo susidomėjo ir britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Šis portalas cituoja Simono Wiesenthalio centro atstovą, prieštaringai Lietuvoje vertinamą Efraimą Zuroffą, kuris teigia, kad A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo gaujai, persekiojusiai žydus po 1941-ųjų nacių invazijos į Lietuvą, ir esą net savo atsiminimuose rašė apie žydų bendruomenę Druskininkuose. Jokių įrodymų, kad A.Ramanauskas asmeniškai dalyvavo žydų žudynėse, nėra. Lietuva tikina, kad partizanų vadas su bendražygiais pora 1941-ųjų birželio ir liepos savaičių saugojo namus ir parduotuves bei žydų nelietė.

Skaitykite daugiau:

Gerosios Valios fondas, valdantis kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, perima patalpas Vilniaus Pylimo gatvėje

Gerosios Valios fondas, valdantis kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, perima patalpas Vilniaus Pylimo gatvėje

Valdžios kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą valdantis Geros valios fondas perima valstybei priklausančias patalpas Vilniaus centre ir svarsto ateityje įgyti daugiau pastatų įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kultūros ministerija šią savaitę registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo beveik milijono eurų vertės patalpos Pylimo g. 4 perduodamos Geros valios fondui. Čia yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu valdanti patalpas pagal panaudos sutartį.

Jos bus perduotos sumažinant valstybės mokėtiną piniginę kompensaciją, kasmet siekiančią apie 3,6 mln. eurų. „Norime, kad liktų išliekamoji vertė žydų bendruomenėms, kai baigsis kompensacija. Pastatai, nekilnojamasis turtas yra išliekamoji vertė“, – BNS sakė Geros valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė

 

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Šiais metais Kauno žydų bendruomenės nariai Pesach šventė “iš peties” visą savaitę, įvairiose erdvėse ir įvairiomis sudėtimis: rinkosi į rabino Šolom Ber Krinskio organizuotus Sederius, jidiš kalbos bei Hesed klubus, šventinį Šabatą.

Visus šiuos susitikimus vainikavo tradicinė nuotaikinga vakaronė, kurios dalyviai, minėdami žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, laisvės šventę, azartiškai varžėsi viktorinoje, linksmame švaraus macų valgymo konkurse, šėlo skambant uždegančioms, “Fajerlach” muzikantų Michailo ir Leonardo atliekamoms žydiškoms melodijoms.

Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik kauniečiai, bet ir KŽB nariai, gyvenantys kituose miestuose. Beje, nors viktorinos nugalėtoju tapo kaunietis, jau ne pirmą kartą puikias žydų tradicijų, kultūros žinias pademonstravęs Arūnas Pečkis, kitus prizus susirinko svečiai: Jevgėnijus Piliuginas iš Jonavos, Algimantas Smolenskas iš Vilkijos bei  jaunasis Davidas Jančius iš Vilniaus. Pakili nuotaika ir bičiuliškas bendravimas apjungė tiek seną, tiek jauną šventės dalyvį, sustiprino bendruomeniškumą ir norą būti kartu, kai kurie, dar šventei nepasibaigus, teiravosi, kada vėl susirinksime.

Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis

Mitingas prie Lietuvos konsulato Niujorke: Lietuva peržiūri Holokausto istoriją

Mitingas prie Lietuvos konsulato Niujorke: Lietuva peržiūri Holokausto istoriją

LRT.lt Naujienos

Holokausto aukų atminimo dieną JAV žydų organizacija „Rambam Mesivta“ kviečia protestuoti dėl generolo Jono Noreikos ir Lietuvos Holokausto vertinimo. Gegužės 2 dieną akcija rengiama prie Lietuvos konsulato Niujorke.

Jono Noreikos anūkė Silvia Foti reikalauja Lietuvos „panaikinti visus jos seneliui suteiktus apdovanojimus“ ir kviečia lietuvius pasirašyti peticiją.

Gegužės 2 d. vyksiantis protestas prasidės 13 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku). Rabinas Zevas Meiras Friedmanas pranešime spaudai paskelbė, kad maždaug „200 mokinių iš „Rambam Mesivta“ vidurinės mokyklos mitinguos prie Lietuvos konsulato“ ir protestuos prieš „nuolatinį Lietuvos Holokausto įvykių iškraipymą.“

Organizacijai priklauso 1991 m. JAV įsteigta religinė žydų mokykla.

Mokyklos direktorius rabinas Zevas Meiras Friedmanas su savo mokiniais jau yra rengęs protestus šalia Lenkijos ambasados JAV. Jis taip pat skatino savo mokinius prisijungti prie Izraelio ginkluotųjų pėjėgų.

Jono Noreikos anūkė Silvija Foti 2018 m. liepą JAV portale „salon.com“ publikavo prieštaringą pranešimą, kuriame teigė, kad jos „senelis nebuvo prieš nacius kovojantis didvyris, o buvo žiaurus kolaborantas.“

Jos pranešimas sukėlė aršias diskusijas apie Holokausto palikimą Lietuvoje. Tema vėl sulaukė kontroversiškų reakcijų dėl Jono Noreikos, dar žinomo kaip Generolas Vėtra, vertinimo.

Taip pat skaitykite: Ką Lietuvai reiškė nacių okupacija? Naujausia išvada įžiebė ugnį

Balandį į Europos Parlamentą kandidatavęs, advokatu apsiskelbęs Stanislovas Tomas suniokojo J. Noreikos atminimo lentą Vilniuje. Tiesiogiai transliuojamas įvykis atgaivino diskusijas apie J. Noreiką ir atkreipė dėmesį į iki tol mažai susidomėjimo sulaukusią S. Tomo rinkiminę kampaniją.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido ataskaitą, kurioje buvo vertinamas J. Noreikos galimas dalyvavimas masinėse žydų žudynėse.

Lietuvos žydų bendruomenė šią ataskaitą pavadino „Holokausto revizionizmu“.

Tuo tarpu Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančios stiprinti Lietuvos nevyriausybinės organizacijos parašė atvirą laišką, kuriame kalbama apie dėl J. Noreikos didėjančią įtampą Lietuvos visuomenėje.

Paneriuose pagerbtas Holokausto aukų atminimas

Paneriuose pagerbtas Holokausto aukų atminimas

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Vilniuje, Paneriuose, ketvirtadienį pagerbtas Holokausto aukų atminimas.

Kaip BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, prie Panerių memorialo Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, bendruomenė ir išsigelbėjusieji iš geto padėjo gėlių, sukalbėta malda, prie masinių žudynių duobių padėti akmenukai.

Anot F. Kukliansky, šįkart atsisakyta vadinamojo Gyvųjų maršo – tradicinės procesijos nuo geležinkelio stoties iki masinių žudynių vietos Panerių miške, nekviesti ir Lietuvos aukščiausi vadovai, nes norėta šią sukaktį paminėti kukliau rengiantis didesniems renginiams Kaune ir Šiauliuose.

„Nenorime daryti labai didelio renginio, nes liepos 14 dieną laukia Kauno geto likvidavimo metinės, Šiauliuose metinės bus minimos 15 dieną, rugsėjo 23-ią bus valstybės minima diena. Nusprendėme apsieiti be kalbų, pabūsime patys“, – sakė ji.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Paneriuose, naujausių istorinių tyrimų duomenimis, galėjo būti nužudyta nuo 50 tūkst. iki 70 tūkst. žmonių, daugiausia – žydų.

Panerių miško pušys mena, koks siaubas čia vyko.

Izraelis mini Holokausto atminimo dieną, baiminantis, kad atsinaujins antisemitizmas

Izraelis mini Holokausto atminimo dieną, baiminantis, kad atsinaujins antisemitizmas

Minėjimo renginiai Izraelyje prasideda 8 val. su valstybine ceremonija Jad Vasheme;

Ketvirtadienį bus skelbiama tylos minutė, visoje šalyje 10 val. ryto 2 minutes kauks sirenos, taip pat vyks Gyvųjų maršas į Aušvicą. Holokaustą išgyvenusiųjų giminės ir draugai padės gėles Jad Vašeme prie koncentracijos stovyklų pavadinimų.

Izraelis trečiadienį  vakare pradėjo minėti nacionalinę Holokausto atminimo dieną su iškilmingom ceremonijomis, kuriose pagerbiami šeši milijonai žydų, nacių nužudytų per Antrąjį pasaulinį karą. Kasmet vykstantis atminimo renginys yra viena iš iškilmingiausių Izraelio nacionalinių  pagerbimo dienų. Miestuose ir mokyklose vyks ceremonijos, bus uždegamos žvakės,  televizijos ir radijo programos transliuos prisiminimus apie Holokaustą. Jeruzalėje, Yad Vashemo  Holokausto memoriale ir muziejuje oficialiame valstybiniame renginyje uždegami šeši deglai, dalyvaujant išgyvenusiems Holokaustą ir Izraelio vadovams

Meno erdvė: dailininkės Adasos Skliutauskaitės ranka fiksuoja būsenos nuoširdumą

Meno erdvė: dailininkės Adasos Skliutauskaitės ranka fiksuoja būsenos nuoširdumą

15min.lt  Lilijos Valatkienės nuotr. / A.Skliutauskaitės drobės žavi improvizacijos laisve ir virtuoziškumu

Šiandien svečiuojamės pas tapytoją, grafikę, lėlininkę Adasą Skliutauskaitę. Gyvenimas jai nepašykštėjo skausmo, praradimų, nusivylimų. Tarytum už visa tai, lyg kaltę norėdamas išpirkti, likimas apdovanojo talentu, optimizmu, humoro jausmu ir ilgaamžiškumu. Gegužės 5 dieną menininkei Adasai Skliutauskaitei sukanka 88 metai.

„Genialiai dailininkei, gerai bičiulei ir neprilygstamai keikūnei su nuoširdžiausiu susižavėjimu ir dėkingumu“, – toks įrašas puikuojasi Grigorijaus Kanovičiaus dedikuotoje knygoje Adasai Skliutauskaitei, iliustravusiai jo romaną „Žvakės vėjyje“.

Holokausto aukų pagerbimo dienai skirti renginiai vyks gegužės 2 dieną.

Holokausto aukų pagerbimo dienai skirti renginiai vyks gegužės 2 dieną.

Holokausto aukų pagerbimo dienai skirti renginiai vyks gegužės 2 dieną.

Bendruomenės nariai norintys dalyvauti Holokausto aukų pagerbime Panerių memoriale, gali vyktį LŽB autobusu, kuris išvyks iš Bendruomenės 11h00. Registracija nėra būtina, autobuse yra 45 vietos.

Visus kviečiame prisijungti prie 18h00 vyksiančio aukų atminimui skirto koncerto bendruomenės Jašos Heifetzo salėje:

Julija Sadaunykaitė (fortepijonas) ir Paulius Gefenas (fleita) atliks M.Ravel, A.Šenderovo, F.Mendelssohn, C.Debussy ir Ibert kūrinius.

Markas Zingeris. Suklijuoti memorialinę lentą paprasčiau negu dūžtantį Lietuvos įvaizdį

Markas Zingeris. Suklijuoti memorialinę lentą paprasčiau negu dūžtantį Lietuvos įvaizdį

Markas Zingeris,
www.DELFI.lt
Šiomis dienomis buvo tyliai gražiai pakabinta ant Mokslų akademijos bibliotekos fasado jau restauruota memorialinė lenta, skirta Jonui Noreikai. Vilniaus meras ištesėjo viešai duotą pažadą. Tačiau skilusios atminties apie mūsų sudėtingą praeitį taip paprastai sulipinti neišeina.
Prisipažinsiu, kad J. Noreika mane ir atstumia, ir vilioja. Kaip mįslė, kuri niekad nebus įminta. Juk dėl jo tarp istorikų ir žurnalistų užvirė tokia „košė“, kad persiliejo į stambiausius pasaulio laikraščius (taip pat ir – kas be ko – į Kremliaus propagandos malūną; tarkime, kovo mėnesį publikacijoje apie Stanislovo Tomo išpuolį su kūju „EurasiaDaily“ buvo teigiama neva „teisės profesorius“, neapsikentęs dėl to, kad garbinamas karo nusikaltėlis, griebėsi kūjo). Ir prieštaringą įspūdį man paliko tas kurčio pasikalbėjimas su aklu, kuris Lietuvoje vadinamas istorikų diskusija skaudžiausiais mūsų praeities klausimais.

Skaitykite daugiau: 

Balandžio 26d. eidama 92-uosius metus, mirė garsi Rusijos teatro ir kino žvaigždė Elina Bystritskaja

1953-1956 m. Elina Bystritskaja buvo Vilniaus Rusų dramos teatro aktorė. Aktorės tėvas – Bystritsky Abraomas – karo gydytojas. Palaidotas Vilniaus Žydų kapinėse. Motina – Bystritskaja Ester taip pat palaidota Vilniaus Žydų kapinėse.

Rusijos teatro ir kino žvaigždė Elina Bystritskaja mirė eidama 92-uosius metus po sunkios ir ilgos ligos.

Elina gimė karo gydytojo šeimoje 1928 metų balandžio 4 dieną Kijeve., jos tėvas Abraomas Bystritsky svajojo, kad dukra taps gydytoja arba mokytoja. Ji gavo medicinos išsilavinimą, tapo akušere ginekologe ir net sugebėjo priimti 15 naujagimių, tačiau suprato, kad medicina ne jai. Nepaisant artimųjų prieštaravimo, ji įstojo į Kijevo teatro institutą. Būdama nepaprasto grožio, ji nebuvo bendraamžių mylima, ją vadindavo „mėlynąja kojine“ už  neįveikiamą charakterį ir griežtumą, gautą su  motinos auklėjimu. Elina buvo iš tiesų  graži,  ji turėjo daugybę gerbėjų. Baigus studijas, Bystritskaja dėl konfliktų ir šmeižto, negalėjo iš karto rasti darbo.

Ji pradėjo dirbti Vilniaus rusų dramos teatre. Šlovė atėjo, suvaidinus filme ,,Tykusis Donas” (1957-1958). Šis filmas gavo Oskarą. Netrukus talentinga aktorė  buvo perkelta į Mažojo teatro trupę Maskvoje. Ji sėkmingai vaidino filmuose, bet dėl nepakantumo ir konfliktų patyrė įvairių nemalonumų, ilgainiui jos nebekviesdavo filmuotis.

Sukūrusi šeimą, ji su vyru gyveno Maskvoje 27-erius metus pasiturintį gyvenimą, vaikų neturėjo, o sužinojusi apie jo neištikimybę, išsiskyrė.

Vyresniame amžiuje Bystritskaya apsigyveno Maskvos priemiestyje,  šalia garsių ir žinomų žmonių, su kuriais palaikė draugiškus ryšius, jai patikdavo priiminėti svečius.  Nuo 1978 m. ji buvo Ščepkino institute ir GITIS instituto dėstytoja . Nepaisant visų likimo negandų, karo laikų vaikystės, problemų asmeniniame gyvenime, aktorė save laikė laimingu žmogumi. Ji išliko labai graži ir vyresniame amžiuje, net būdama beveik 90 metų, atrodė jaunesnė. Elinos Bystritskajos žavinga šypsena ir akys išduodavo draugišką ir išmintingą moterį.

Sederis Vilniaus Rotušėje

Sederis Vilniaus Rotušėje

Nuotraukoje: į šventę renkasi žydų bendruomenė. Visos nuotraukos  fotografuotos iki prasidedant  šventei.

Lietuvos žydų bendruomenė pakvietė švęsti Sederį į Vilniaus senamietyje esančią Rotušę. Istorinio pastato atmosfera šiai šventei suteikė dar daugiau iškilmingumo. Pagrindinėje salėje antrajame aukšte ir dideliame šoniniame kambaryje buvo paruošta apie 40 stalų, kiekvienas su 10 vietų. susirinko apie 400 žmonių.

Sederyje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky,  Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, Choralinės sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky, Rebbetzin Nechama Dina Krinsky ir vienas jų vyresniųjų sūnų vadovavo žvakių uždegimui, Agados skaitymui ir Kidušui, paaiškinęs ypatingas taisykles, kada pirmoji Pesacho diena švenčiama per Šabatą. Šiemet į Sederio šventę susirinko pats didžiausas skaičius žydų bendruomenės narių, lyginant su pastaraisiais dešimtmečiais.

Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visam Vilniaus Rotušės personalui už bendradarbiavimą.

Kvietimas į pianistės iš Izraelio Irenos Friedland koncertą šį penktadienį Paliesiaus dvare

Kvietimas į pianistės iš Izraelio Irenos Friedland koncertą šį penktadienį Paliesiaus dvare

Paliesiaus dvaras mus pakvietė nemokamai pasiklausyti pianistės iš Izraelio Irenos Friedland koncerto. Koncertas vyks šį penktadienį, 19 val. Paliesiaus dvare. Nuvykti ir parvykti galėsite autobusu, taip pat nemokamai. Nepraleiskite progos apsilankyti šioje unikalioje vietoje ir puikiai praleisti penktadienio vakarą!
Pianistė ir pedagogė Irena Friedland baigusi fortepijono studijas Tel Avivo universitete, savo karjerą tęsė ir kaip solo atlikėja ir kamerinių ansamblių atlikėja. Jos muzikinė biografija gausi festivaliais, kameriniais koncertais bei soliniais pasirodymais Belgijoje, Izraelyje, Italijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje, Jungtinės Amerikos Valstijos ir netgi Vietname.
Taip pat kviečiame paskaityti interviu (prisegtuke) su Irena Friedland, kuris netrukus pasirodys lrytas portale.
Mūsų autobusas nemokamai nuveš ir parveš į ir iš koncerto. Reiktų būti šį penktadienį 16:30 prie Petro ir Povilo bažnyčios.
Registruokitės telefonu: +37061047265
Norime jums padovanoti nepamirštamus įspūdžius!
Su geriausiais linkėjimais,
Jovilė Milerytė