Mokslas, Istorija ir Kultūra

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

Po hebrajų kalbos pamokos visi mokiniai drauge su savo mokytoja Ruta Reches šventė kaip dera per Purimą – su kaukėmis ir vaišėmis.

Džiaugsminga Purimo šventės istorija pasakoja apie piktavalio sugalvotą žydų tautos naikinimo planą, kurį persų karaliui Ahašverui nurodė jo patarėjas Hamanas. Tačiau Ahašvero gražuolė karalienė Estera, slėpdama savo žydiškumą, išdrįso gelbėti žydus, todėl Purimo istorija yra žinoma kaip „Megillat Esther“ arba Esteros ritinys – knyga, skaitoma per Purimo šventę, kuri vyksta kaip karnavalinė puota su kaukėmis, linksmybėmis, ir  vaišėmis su skanėstu, vadinamu hamantašenais arba Hamano ausimis.

Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pradėjo savo kelionę po Lietuvą nuo Kauno. Parodos atidarymo proga kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universitete susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės nariai ir jos pirmininkas Gercas Žakas, išsigelbėjusių ir gelbėtojų artimieji, kauniečiai ir miesto svečiai. 

Sveikinimo žodį taręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, džiaugdamasis parodos atidarymu ir Pasaulio Tautų Teisuolių šviesumu pabrėžė, kad Holokausto metu prarasti vaikai yra didžiulė netektis visiems: „Kauno skaudulys yra visos Lietuvos skaudulys.“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė pabrėžė muziejaus ilgametį ir nuoseklų darbą žydų gelbėjimo istorijų tyrimų srityje, o kilnojamosios parodos ir jos išleisto katalogo kuratorė, Žydų gelbėjimo atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pristatė parodos koncepciją, išryškindama Kaune vykusias gelbėjimo istorijas. Holokausto metu išgelbėta Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė Pasaulio Tautų Teisuolius įvardino kaip likimo dovaną, už kurią ji vis dar yra dėkinga bei džiaugiasi dar ir šiandien galėdama bendrauti su savo gelbėtojų šeimomis. „Manau daug kas sutiks, kad dienos, kai buvo išgelbstimi žydų vaikai – buvo pačios gražiausios dienos to meto Lietuvoje“ – kalbėjo Juozas Vocelka, Teisuolio Prano Vocelkos, pašventusio savo gyvenimą žydų gelbėjimui, sūnus.

VDU eksponuojamoje parodoje galite rasti ryškiausias Kauno gelbėtojų istorijas ir geriau pažinti kilnius kauniečius. Pasaulio Tautų Teisuolių Vladimiro ir Danutės Zubovų istorija teigia, kad visi žydai, kurie buvo priglausti Čiurlionių-Zubovų namuose, buvo apgaubti šeimininkų nuoširdžiu rūpesčiu. Renginio metu Dalia Palukaitienė (Zubovų dukra) pasakojo, kad jų šeimoje rado prieglobstį muzikos dėstytoja B. Elinienė su dukrele Estera, pabėgęs iš geto garsus architektas inžinierius Rozenbliumas su žmona, sūnumi ir žmonos tėvais, kaunietis gydytojas Leonas Gurevičius ir dar ne vieno kauniečio šeima ar jos nariai.

Pasaulio Tautų Teisuolių Prano ir Antaninos Mažylių anūkas prof. Liudas Mažylis minėjo, kad pasakojimai, kuriuos girdėjo iš savo tetos, atrodė neįtikėtini – suvokimas, kad visa tai vyko šalia, savame mieste, sukrečia.

Renginį vedė VDU istorikas dr. Linas Venclauskas, muzikiniais intarpais susirinkusius džiugino smuikininkė Paulina Daukšytė.

Parodos eksponavimą ir pristatymą Kaune organizavo Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos vicepirmininkė Irena Navickienė ir visuomenininkas Rimantas Stankevičius, kelių knygų apie žydų gelbėtojus autorius.

Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaune) kviečiame apžiūrėti iki kovo 25 d. Parodą VVGŽM planuoja eksponuoti ir kituose Lietuvos miestuose. Dėl parodos eksponavimo prašome kreiptis muziejus@jmuseum.lt

Gintarės Kubiliūtės nuotraukos

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Tai yra linksmiausia žydų šventė. Jos metu rengiami karnavalai, dabinamasi kaukėmi, gausiai vaišinamasi, aukojamas maistas kitiems. Šią šventę pakiliai pasitiko ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.  Mažieji  dalyviai buvo su kaukėmis, žaidė, linksminosi, vaišinosi skanėstais. Suaugę, klausydamiesi žydiškos muzikos, maloniai bendravo tarpusavyje, vaišinosi, gėrė kavą su  hamentašenais.

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

 

Kovo 21-24 dienomis Lietuva grįžta į tarptautinę Leipcigo knygų mugę, kurioje itin sėkmingai dalyvavo išskirtinėmis viešnios teisėmis 2017 metais. Šūkis „Pasakojimas tęsiasi“ tapo nuosekliu Lietuvos literatūros įsitvirtinimo vokiškoje kultūrinėje erdvėje leitmotyvu ir principu.

Naujųjų knygų pristatymai vyks Leipcigo knygų mugėje, o festivalis „Leipzig liest“ lietuviškus renginius priims populiariame kultūros klube „naTo“, Leipcigo universiteto bibliotekos „Bibliotheca Albertina“ ir Žydų kultūros centre-Ariowitsch’ių namuose.

Lietuvos kultūros institutas tęsia dar prieš 2017 m. Leipcigo knygų mugę suintensyvėjusį bendradarbiavimą su Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos leidėjais ir šiais metais knygų mugės bei festivalio „Leipzig liest“ (Leipcigas skaito) lankytojus kviečia net į 3 naujų vokiečių kalba išleistų Lietuvos autorių knygų pristatymus: Markuso Rodunerio išverstų I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ (leidykla „BaltArt“) ir M. Petuchausko atsiminimų „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“), taip pat Corneliuso Hellio išversto U. Radzevičiūtės romano „Kraujas mėlynas“ (leidykla „Residenz Verlag“). Tai jau antrasis rašytojos kūrinys, išleidžiamas Austrijoje, – 2017 metais leidykla „Residenz Verlag“ savo skaitytojams sėkmingai pristatė vokišką romano „Žuvys ir drakonai“ leidimą.

Leipcige pristatomų knygų vertimai finansuoti Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis.

 

Programoje knygos pristatymas: kovo 23 d. šeštadienis

13:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Forum OstSüdOst: Halle 4, Stand E501

Informacija apie renginį mugės svetainėje

18:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Ariowitsch-Haus. Zentrum Jüdischer Kultur, Hinrichsenstraße 14

Markas Petuchauskas
Der Preis der Eintracht
Erinnerungen, Künstlerportraits, kulturelle Wechselbeziehungen
ReiheAnpassung – Selbstbehauptung – Widerstand
Bd. 45, 2019, 272 S., 44.90 EUR, 44.90 CHF, br., ISBN 978-3-643-14130-9

“Der Preis der Eintracht” erzählt vom Leben und dem Theater im Wilnaer Getto. Von der Rettung des Autors durch Mitbürger mit Gewissen. Vom Leben als Jude und Intellektueller unter der Sowjetherrschaft und später im wieder freien Litauen. Vom Engagement für das Wiederaufleben der jüdischen Kultur in Vilnius und ganz Litauen sowie dem Einsatz für den Dialog der Kulturen. Der Leser trifft auf weltberühmte und weniger bekannte Litwaken. Und schließlich berichtet Markas Petuchauskas von der exemplarischen Geschichte seiner Familie, deren Mitglieder über die ganze Welt verstreut leben. Ein Buch, das zur Versöhnung und Eintracht aufruft und ihren Preis aufzeigt.

Nepakartojamą  LIMMUD 2019  nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Nepakartojamą LIMMUD 2019 nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Ilja Kalmanovskij – žurnalistas, mokytojas, mokslinių šou entuziastas ir vedėjas (Maskva, Rusija)

Boruch Gorin – žurnalistas, rašytojas, žurnalo “Lechaim” redaktorius  (Maskva, Rusija)

Jurij Tabak – religijotyrininkas, vertėjas, knygų autorius  (Maskva, Rusija)

Aleksandr Duchovny – progresyvaus judaizmo bendruomenių vyr. rabinas (Kijevas, Ukraina)

Saša Galitsky – dailininkas, unikalaus projekto “Vangogai” autorius, knygos “Mama, neliūdėk! kaip išmokti bendrauti su pagyvenusiais tėvais ir neišeiti iš proto” autorius (Izraelis)

Regina Pats – kino guru, supažindins su naujausia Izraelio filmų programa (Talinas, Estija)

Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė (Vilnius, Lietuva)

Jekaterina Kacman – šeimos psichoterapeutė ir seksologė (Izraelis)

Leonid Gelibterman – aukštosios virtuvės ir vyno žinovas, tarptautinio enogastronomijos centro prezidentas, bestselerio “Vyno abėcėlė” autorius. Ypatingas svečias Lietuvoje vadovaujasi kredo “Mėgautis maistu – reiškia mylėti save” (Maskva, Rusija)

Dr. Eugenijus Skerstonas – socialinių mokslų daktaras, mados, išvaizdos ir interjero žinovas, knygų autorius (Lietuva)

Vytenis Pauliukaitis – režisierius, scenaristas, TV laidų vedėjas (Lietuva)

Antanas Guoga – europarlamentaras, Australijos ir Lietuvos verslininkas ir mecenatas.

Marija Selickaja-Šmatavičienė – TV laidų vedėja ir prodiuserė, prekės ženklo “Tata Paper” įkūrėja.

Olga Kapustina – ekonomistė, dizainerė-maketuotoja, menininkė pomėgius pavertusi verslu.

Markas Psonikas – smalsus ir azartiškas gidas, ekskursijų vadovas, įmonės “Marko turas” įkūrėjas.

Borisas Kirzneris – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę, žydų dainų ir šokių ansamblio “Fajerlach” muzikos vadovas, nuo 2013 m. iki dabar yra visuomeninės organizacijos “Vilniaus klezmeriai” vadovas. Muzikinio klezmerių festivalio  sumanytojas ir vadovas.

Michailas Bolšunas – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę. 1987 – 1990 m. Kauno žydų muzikinio ansamblio vadovas ir narys.  Kompozitorius, aranžuotojas ir atlikėjas. Daugkartinių muzikinių festivalių dalyvis Cfate ir Odesoje.

 Robertas Pranevičius –  Kardiologijos klinikos gydytojas, rezidentas, sėkmingai dirbantis intervencinės kardiologijos srityje, inicijavęs ne vieną labdaros renginį.

Inga Janovskaja – Latvijos energetinės mankštos “Cigun” vadovė, Baltijos Fengšui Blue Mountain instituto direktorė, Europos holistinės medicinos ir natūropatijos asociacijos narė.

Jelena Comik – dailės ir technologijų mokytoja metodistė. Veda dekupažo kursus vaikams. Dažnai kviečiama vesti meno užsiėmimus INBAL seminaruose. Laisvalaikiu domisi tapyba, rankdarbiais, kelionėmis ir kulinarija.

Ansamblis “SARE ROMA” – romų šou teatras. Temperamentinga ir gyvai atliekama meninė programa skoningai perteiks ugningą bei laisvės pojūčiu užburiančią romų dvasią. Skambės laukinių melodijų, aistros ir gyvenimo džiaugsmo kupina muzika.

Orkestras „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“ – tai penkių jaunų vaikinų orkestras, grojantis uždegančią balkanišką muziką ir litvakišką klezmerį.

 

 

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje iškilmingai įvyko pirmadienį, kovo 11 d. Ją vedė rabinas Sholom Ber Krinsky. Penki jauni žmonės, susėdę prie balta staltiese užtiesto stalo, įdėmiai klausėsi rabino kalbos ir sveikinimo su ypatingu gyvenimo įvykiu – perėjimu iš vaikystės į pilnametystę.

Tėvai ir vaikai susirinko į reikšmingą visai šeimai šventės ritualą: berniukai, sulaukę trylikos metų, o mergaitės – dvylikos pagal judaizmo tradicijas laikomi pilnamečiais. Bar micva, išvertus pažodžiui reiškia „įstatymo sūnus“, Bat micva – „įstatymo duktė“, nes nuo šio laiko vaikai tampa atsakingi už visų Toros įstatymų laikymąsi.
Bar/ bat micva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė, todėl sveikiname bendruomenės vardu visus, šventusius savo pilnametystę! Jaunuoliai gavo simbolines dovanas, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo.

Estera Reches – Bat micvos metu Vilniaus Choralinėje sinagogoje.

 

 

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Atsakymas Genocido centrui

Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Todėl mano gerbiamai šios institucijos direktorei patariu: neleiskite į profesionalių žurnalistų ir rašytojų straipsnius atsakinėti grafomanams.

Nes šis, puolęs į komunistinę isteriją, lyg šiandien nebūtų 2019-ieji, bet gūdus stalinizmas, KGB stiliumi ir antisemitų džiugesiui suplakė visus Genocido centro kritikus ir oponentus į vieną „anti-geno-centro-pogrindinę organizaciją“. Tai daro gėdą pačiai institucijai. Išgerkite raminamųjų ir prisiminkite, kad Genocido centras nėra privati kraštutinių nacionalistų būstinė, bet demokratinės valstybės institucija. Jai Seimas nurodė ne politikuoti, bet siekti tiesos.

YIVO institute – neįkainojamas Vilniaus žydų paveldas

YIVO institute – neįkainojamas Vilniaus žydų paveldas

Trečiadienis, kovo 13 d. (Niujorkas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vizito Niujorke metu lankėsi Judaikos tyrimų institute YIVO, kuriame saugomi reikšmingi Lietuvos žydų istorijos dokumentai.

Šis institutas, įkurtas 1925 m. Vilniuje, tarpukariu sukaupė didžiulę knygų bei dokumentų biblioteką ir tapo svarbiu žydų mokslo ir kultūros centru, kuris siekė puoselėti jidiš kalbą, pažinti ir išsaugoti Centrinės bei Rytų Europos, Vokietijos, Rusijos žydų palikimą. 1940 m., Vilniuje įsitvirtinus naciams, institutas persikėlė į savo padalinį Niujorke ir čia tęsė Lietuvoje pradėtą veiklą. Šiandien YIVO institute Niujorke saugoma ir tiriama 23 milijonai su žydų palikimu susijusių dokumentų, kurių seniausi siekia XVI amžių.

Prezidentė, susitikusi su YIVO instituto vadovu Jonathanu Brentu, susipažino su „Strašiūno biblioteka“ ir vertingiausiais YIVO saugomų archyvų dokumentais.

Pasak šalies vadovės, čia sukauptos intelektualinės vertybės liudija ne tik apie neįkainojamą Lietuvos žydų kultūros paveldą, bet ir apie brangius dokumentus išgelbėjusių žmonių – tiek žydų, tiek lietuvių – kilnumą ir drąsą.

YIVO institute saugoma vadinamoji „Strašiūno biblioteka“ vadinama Vilniaus žydų bendruomenės įkūrėjo Matityahu Strashun (1817–1885) vardu. YIVO bibliotekai jis testamentu paliko milžinišką žydų religinių darbų iš visos Europos rinkinį, kurio didžioji dalis Antrojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota.

1990 m. bibliotekose surasti Vilniaus žydų bendruomenės leidiniai saugomi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centre Vilniuje ir skaitmenizuojami, vykdant projektą „YIVO Vilna Online Collections“, taip sujungiant juos su YIVO instituto archyvų leidiniais.

Prezidentė su instituto vadovais aptarė prasidedantį naują M. Mažvydo bibliotekos ir YIVO bendradarbiavimo etapą, kurio metu bus tiriami Šv. Jurgio bažnyčioje atrasti dar 200 tūkst. judaikos dokumentų.

Prezidentės iniciatyva instituto atstovai 2020 m. minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines eksponavimui Vilniuje paskolins vieną brangiausių YIVO institute saugomų dokumentų – Vilniaus Gaono sinagogos rankraštinį metraštį – pinką. 2020-ieji Lietuvos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Roberto Dačkaus nuotraukos

Tvarkoma Žemaičių Naumiesčio sinagoga

Tvarkoma Žemaičių Naumiesčio sinagoga

Žemaičių Naumiesčio sinagogos tvarkybos darbai buvo pradėti 2018 metais, o darbų priėmimas vyko 2019 m. kovo 6 d.

Šilutės rajono savivaldybė skyrė 99 945 Eur. Lėšos panaudotos, atlikus šiuos darbus: pašalinti krūmai, vijokliai, išsaugoti autentiškų perdangų fragmentai, demontuotas sovietiniu laikotarpiu pristatytas priestatas, nuvalyti ir sustiprinti pamatai ir sienos, užsandarintos langų ir durų angos, atlikti stogo perdengimo darbai, esamų plieno santvarų valymas, gruntavimas, įrengta pamatų izoliacija, pastato vėdinimo angos. Įrengti lietvamzdžiai. Aptverta teritorija, įrengti vartai.

Nuotraukos iki darbų.

Žemaičių Naumiestyje (jidiš kalba Neishtot) gyveno gausi žydų bendruomenė, apie tai liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga. Senosiose žydų kapinėse tarp senų paminklų yra XIX a. pradžios paminklas rabinui Abraomui, Vilniaus Gaono broliui. Žemaičių Naumiestyje rabinu buvo ir Abraomo sūnus Elijahu, Vilniaus Gaono sūnėnas.

Po Holokausto, sovietmečiu sinagogoje įrengti kultūros namai.

Žydų genocido aukų kapinės yra Šiaudviečių kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis–Vainutas. Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai užėmus Lietuvą, visi Žemaičių Naumiesčio žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas Šilutėje ir Aušvice, uždaryti buvusiame gete (dabartinėje Žemaitės gatvėje) Žemaičių Naumiestyje. 1941 m. liepos 19 d. Šiaudviečiuose sušaudyta 220 žydų. Šauliai buvo lietuviai policininkai. Yra žinoma, kad už nusikaltimus 1961, 1963 metais buvo teisiami: Šilutės daktaras Verneris Šojus, buvęs SS unteršturmfiureris, nacistinės valdžios SS vadas ir vietininkas Naumiesčio valsčiuje, Karlas Struvė – įgaliotinis Naumiesčio valsčiuje, nuteisti ir tiesioginiai jų vadai iš Tilžės gestapo ir saugumo.

Žymūs žmonės, kilę iš Žemaičių Naumiesčio:

Gydytojas Paulas Valkas ir žydų vaistininkas Julian Veinstein – abu labai padėdavo ligoniams ir neturtingiesiems.

Nekhemye Dov Hoffman (1860-1928) , eigravęs į Pietų Afriką tapo „Hameilitz“ laikraščio korespondentu, vėliau žydų spaudos pradininku Pietų Afrikoje.

Sammy Marks(1843–1920) – emigravęs į Pietų Afriką pramonininkas ir verslininkas, tapęs milijonieriumi, Pietų Afrikos prezidento Paulo Krugerio senatorius ir draugas.

Shlomo Zalman Abel(1857–1886) – mokytojas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų.

Hermann Kallenbach(1871–1945) – architektas.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl pažymos apie Joną Noreiką

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl pažymos apie Joną Noreiką

Autorius Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Geršonas Taicas

Eiga ir komentarai.  Vilniaus Administracinis teismas (toliau teismo) dėl pažymos  LGGRTC (toliau centro) dėl  J.Noreikos.

Kovo 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl pažymos apie Joną Noreiką nagrinėjo bylą dėl kurios kreipėsi Lietuvos pilietis Grantas Gochinas  su prašymu įvertinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiksmus, ginant Joną Noreiką.

Dalyviai : I. advokatas  ir  dr. Andrius Kulikauskas atstovavo  Grantą Artūrą  Gochiną ,  II. advokatas, advokatė, centro departamento direktorius dr. A.Bubnys, vyriausiasis istorikas dr. A.Rukšėnas ir duomenų apsaugos pareigūnas, LGGRTC dirbantis  0,5 etato D. E. Stancikas atstovavo centrą. III. Didelė grupė piliečių (ir ne piliečių), Lietuvos patriotais ir žmogaus teisių gynėjais  save vadinančių žmonių, tarp ju buvo žymus profesorius, jidiš kalbos ekspertas, rašytojas Dovidas Katzas .

Ieškovo advokatas greitai perskaitė daugiau nei 25 psl. pateiktą dokumentą, kuriame išdėstyti nauji istoriniai faktai apie J. Noreikos nusikaltimus. Ieškovo advokatas  kalbėjo išsamiai, argumentuotai.

Atsakovo  advokatai bandė nemažiau nei 6 kartus įtikinti teismą, kad jis neturėtų nagrinėti šitos bylos, nes jų nuomone, teismas pažeidžia procesinį kodeksą… Klausantiems atsakovo advokato buvo keista, kad užduodami antraeiliai, visai nereikšmingi klausimai, pvz: ar buvo laikraščio cenzūra ir kada, kokia valiuta žydšaudžiams buvo mokamas atlygis… Vienas atsakovo advokatas nusikalbėjo, pasakęs, „jeigu genocido centras pakeistų pažymą ir pripažintų, kad J.Noreiką prisidėjo prie Holokausto, reikėtų perrašyti istorijos vadovėlius, ir ginčą reikėtų spręsti konferencijose, forumuose, simpoziumuose  ir t.t. ,  bet tik ne čia teismo salėje.

Nužudyta apie 300 000  piliečių, ne tik žydų. Paaiškėjo, kad Lietuvoje – tai ne problema, nes didžiausia problema – reikalas  keisti istorijos vadovėlius, kur klastojamas Holokaustas arba jis visai neegzistuoja. Kasmet tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje kritikuojami ir peikiami istorikai iš LGGRTC.

Mokslininkės istorikės doc. dr.Jurgita Verbickienė ir dr. Violeta Davoliūtė daug kartų konferencijose , televizijos laidose ir kitur pasisake apie naujų vadovėlių būtinybę mokykloms ir universitetams, nes senieji vadovėliai rašyti ne istorikų – mokslininkų, jie nebeatitinka šio laikmečio.

Profesoriai Saulius Sužiedėlis, Kristopas Dichmanas ir Tomas Venclova,  istorikas mokslų daktaras  Herkus Vitkus ir kiti  visai kitaip interpretuoja Holokausto istoriografijos faktus.

LGGRTC istorikas A. Bubnys labai mažai kalbėjo, jo veido spalva  ir sprandas keitėsi teismo  proceso eigoje nuo baltos  iki purpurinės spalvos .

Dr. A. Kulikauskas pasakė, kaip kruopščiai 2 metus rinko įrodymą apie J. Noreikos dalyvavimą Holokauste, kaip jis daug dienų bendravo su Plungės gyventojais, kurie puikiai atsimena kad liepos m. 1941 m. Plungėje buvo du vokiečiai vienas – raišas, kitas – „pusdurnis“, nes  pats su savimi kalbėjo. A. Kulikauskas pasakojo, kaip jis augo JAV , todėl nesupranta, kodėl per beveik 30 metų  demokratinėje Lietuvoje dar neišaiškinti Holokausto dalyviai?!

Istorikas A.Rukšėnas teisinosi, kad jis „apsigynė disertaciją Holokausto tema, jo tyrinėjimas yra mokslinis ir metodologinis, tyrinėja šią temą daugiau nei 20 metų ir  supranta visus šios temos aspektus, o A. Kulikauskas yra savamokslis, tyrinėja ne moksliškai ir pažeidžia metodologiją“. A. Rukšėnas kalbėjo, kad lietuvius, iš dalies naciams pavyko įtraukti į Holokaustą.

Nėra  mokslinio apibūdinimo tos dalies , gal  tą dalį reikėtų  skaičiuoti procentais nuo nužudytų Lietuvoje žydų procentų?

D.E. Stancikas kalbėjo, kad teismas inspiruotas  Rusijos, kuris kenkia Lietuvos įvaizdžiui, kad  Jono Noreikos žmona Antanina vaišino žydų vaikus bandelėmis. Stančikas prilygino nacių genocidą sovietų genicidui. Tarp J. Noreikos draugų  buvo Šiaulių miesto gydytojas, žydų gelbėtojas Domas Jasaitis.

Kyla retorinis klausimas, kas daugiau kenkia: Lietuvos  Holokausto nusikaltėlių heroizavimas,  ar reikalavimai nefalsifikuoti Lietuvos istorijos ir nereabilituoti nusikaltėlių, kolaboravusių su naciais?

Iš tikrųjų dr. gydytojas Domas Jasaitis buvo Lietuvos patriotas, žydų gelbėtojas ir tokiems kaip jis, reikia  pakabinti memorialinės lentas, jų vardais pavadinti gatves ir mokyklas.  D. E. Stancikas nepaminėjo tikrų  J. Noreikos draugų: žiaurių nusikaltėlių, žydšaudžių:  Stanislovo Lipčiaus –   būrio vado, vadovavusio Plungės žydų žudynėms, Povilo Alimo – LAF Plungės vado, Broniaus Juodikio – LAF Telšių apskrities vado pavaduotojo.

Dėl bandelių. Kur dingo tie vaikai, kuriems buvo išdalintos p. Noreikienės “menamos”  bandelės?  Sušaudyti ar palaidoti gyvi,  Bubių k. ar Kužių k. ? Pagalvokim, kaip valstybės tarnautojas aiškina teisme nemokslinę teoriją apie dvigubą genocidą,  niekina Holokaustą ir neigia faktą, kad  žydai nukentėjo nuo sovietinės okupacijos.

LGGRTC (daugiau  nei 120 darbuotojų be filialų) biudžetinė organizacija, turinti monopolį  spręsti, kas – nusikaltėlis, kas – didvyris, koks dokumentas reikšmingas, koks nereikšmingas. Centras, kurio niekas nekontroliuoja, kuriame nėra vadovų rotacijos. Centro generalinė direktorė daug kartų skundėsi, kad trūksta finansavimo reikalingų dokumentų vertimui, kyla klausimas už kokius pinigus samdyti du advokatai.

Šiam teismo procesui nesurasi geresnio pavadinimo nei „Dovydo kova su milžinu Galijotu“. 

Gal reikėtų geriau  finansuoti Lietuvos istorijos institutą, kur dirba tikri mokslininkai, o ne istorikus – valdininkus, kurie per 20 metų „suaugo“ su kėde  ir  kurių niekas negali kritikuoti ir kontroliuoti. Svarbu ne leidinių kiekis, bet jų kokybė,  moksliniai  atradimai, tarptautine reikšmė.

Teismas vyko tikrai demokratiškai, buvo suteikta didelė posėdžių salė, geranoriškai išklausytos abi pusės, su nekantrumu laukiame teismo nutarties.

Autoriaus, stebėjusio teismo procesą, mintys  nebūtinai turi sutapti su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuomone.

Arkadijus Vinokuras. Genocido centras gina netiesą. Kodėl?

Arkadijus Vinokuras. Genocido centras gina netiesą. Kodėl?

Delfi.lt, A.Vinokuras

Antradienį, kovo 5 dieną, Vilniuje, 10.00 val., Žygimantų g. 2, Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi ypatingos bylos. Lietuvos pilietis Grantas Gochinas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, anot pareiškėjo, „aklai gina susitepusį Lietuvos bendrapiliečių žydų krauju Joną Noreiką“.

Genocido Centras kaltinamas meluojant, falsifikuojant, menkinant akivaizdžius faktus, atsisakymu atsižvelgti į naujus dokumentus rodančius, kad J. Noreika dalyvavo genocido nusikaltimuose prieš Lietuvos piliečius. Ką į tuos kaltinimus mestus LGGRTC atsako jo direktorė Teresė Birutė Birutė Burauskaitė? Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d. socialinio tinklalapio „Facebook“ Genocido tyrimo centro paskyroje paskelbė žinutę: „Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą, šmeižikiškais straipsniais spaudoje… Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.“

Taip pat Genocido centras tiesiai šviesiai grasina pareiškėjui: „G. Gochino „tyrime“ apie J. Noreiką, nepateikiant svarių įrodymų, galimai pažeidžiant LR Konstituciją ir LR Baudžiamąjį kodeksą, kaltinama daug asmenų: Laikinosios Vyriausybės ministras pirmininkas Juozas Brazaitis, kurio veikla 1975 m. JAV Kongreso prašymu buvo išsamiai tirta ir jis reabilituotas JAV teisingumo ministerijos, politinis kalinys Viktoras Ašmenskas ir kt.“ „Tokie sovietinio KGB stiliaus oponentų menkinimai bei grasinimai“, anot pareiškėjo, rodo, kad genocido centro direktorė nesuvokia visoms biudžetinėms institucijoms nustatytų Viešojo administravimo įstatymo principų, kurių privalo laikytis užtikrinant žmogaus teises ir laisves. Tai objektyvumo, išsamumo ir nepiktnaudžiavimo principai. Anot pareiškėjo, visi šie reikalavimai pažeisti.

Teisme – byla dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros veiklos vertinimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį išnagrinėjo bylą dėl buvusio karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros vertinimo. Teismas pranešė, kad JAV gyventojas Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) siekia įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. Pareiškėjas teigia, kad centras, svarstydamas jo prašymą, neaptarė jo pateiktų dokumentų ir išvengė temos apie Žemaitijos žydų žudynes.

Mirė įtakingas Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jaafetas

lzinios.lt ; BNS

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sako, kad T. Jaafetas buvo „labai gerbiamas, aktyvus, inteligentiškas bendruomenės žmogus“, buvęs vienoje vaikų vasaros stovykloje su jos pačios tėvu. „Kiek atsimenu, jo tėvas turėjo verslą Anglijoje, atvyko į Kauną prieš pat prasidedant karui. Taip jau nutiko, kad Jaafetas ir mano tėvelis buvo vienoje stovykloje, Palangoje, kai prasidėjo karas. Abu nespėjo evakuotis, buvo atvežtas į Kauno vaikų namus“, – pasakojo F. Kukliansky. Užuojautą dėl T. Jaafeto netekties socialiniame tinkle pareiškė ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Nacių okupacijos metais T. Jaafetas su mama buvo perkeltas į Kauno Vilijampolės getą. Jis pats yra pasakojęs, jog 1944-aisiais jam pavyko pabėgti iš geto, prieš tai pasislėpus nuo nacių palėpėje. Jį gelbėjo ir vilniečių Katinskų šeima. Anot jos, T. Jaafetas gerai mokėjo vokiečių, anglų kalbas, palaikė glaudžius ryšius su kitais išgyvenusiais getus Europoje. „Mums tai – didelė netektis. Rašiau bent du-tris kartus Prezidentūrai, kad jis būtų apdovanotas, bet taip ir nespėjau įvykdyti savo misijos. Bendruomenė liūdi netekusi tokio inteligentiško, šviesaus, vieno iš paskutiniųjų geto kalinių Lietuvoje“, – sakė ji. Dėl netekties užuojautą Lietuvos žydų bendruomenei pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis. Pasak Prezidentūros, šalies vadovė užuojautoje Lietuvos žydų bendruomenei ir mirusiojo šeimai teigė, kad T. Jaafetas padėjo Lietuvai saugoti „labai svarbią atmintį apie skaudžiausius Holokausto įvykius ir Pasaulio teisuolių šviesą“. Ji pabrėžė, jog Lietuva yra dėkinga už daugybei žmonių perduotą „atmintį ir išmintį“ vertinant mūsų šalies istoriją. „Tai labai skaudi žinia ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir visiems, kurie saugo ir puoselėja pamatines vertybes“, – rašoma ministro pirmininko užuojautoje. Pasak S. Skvernelio, per Holokaustą netekęs šeimos, T. Jaafetas „visada išliko kupinas tikėjimo žmogiškumu, skleidė tolerancijos ir išminties šviesą“.

 

BBC radijo interviu su Jono Noreikos „Generolo Vėtros“ anūke Silvia Foti

BBC radijo interviu su Jono Noreikos „Generolo Vėtros“ anūke Silvia Foti

BBC radijas 2019 m. vasarį transliavo interviu su Jono Noreikos „Generolo Vėtros“ anūke Silvia Foti. 2018m. vidurvasarį J.Noreikos anūkė JAV paskelbė straipsnį  „Mano senelis nebuvo karo su naciais herojus – jis buvo žiaurus kolaborantas“. Ši Lietuvos nepripažinta istorija apskriejo įvairių valstybių žiniasklaidą. Ja susidomėjo ir BBC radijas. Anūkė idealizavo savo senelį, nes nuo vaikystės girdėdavo namuose pasakojimus, koks jis buvo didvyris, tik suaugusi, mamos paprašyta pradėjo rašyti knygą ir gilintis į senelio gyvenimo istoriją, ji atskleidė nemalonią tiesą. Likimas ją suvedė su Grantu Gochinu.

„Nors aš per pastaruosius du dešimtmečius buvau sutelkusi dėmesį tik savo seneliui, Gochinas pradėjo judėjimą Lietuvoje, siekdamas atskleisti vadinamus didvyrius. Prieš trejus metus jis pradėjo kampaniją, skirtą pašalinti mano senelio atminimui skirtą lentą Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato. Nepaisant straipsnių žiniasklaidoje ir  peticijos, kurią pasirašė 19 žinomų Lietuvos politikų, rašytojų ir istorikų, vyriausybė atsisakė pašalinti plokštę. Gochinas pristatė 69 puslapių aprašymą su faktais apie mano senelį,  kur  vyriausybė apkaltinta dėl Holokausto neigimo

Grįžus į Čikagą, jausdama pyktį ir nerimą, vasaromis  toliau rašiau knygą. Prieš du mėnesius mano projektas nuvedė į Kaliforniją, pas ten gyvenantį lietuvių kilmės žydą Grantą Gochiną,  kuris  dešimtmečius tyrė savo šeimos istoriją.

Gochinas nustatė, kad daugiau nei 100 giminaičių žuvo Lietuvos Holokauste. Mūsų nepriklausomi tyrimai parodė, kad mano senelis nužudė Gochino gimines. Mes nusprendėme suvienyti jėgas.

BBC Radijo interviu

lzb.lt paskelbtas S. Foti straipsnis

M. Ivaškevičius – apklausiamas, o R. Pankevičius – neliečiamas: kada antisemitizmo apraiškos sulauks deramo teisėsaugos institucijų dėmesio?

M. Ivaškevičius – apklausiamas, o R. Pankevičius – neliečiamas: kada antisemitizmo apraiškos sulauks deramo teisėsaugos institucijų dėmesio?

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  (LŽB) smarkiai nustebino teisėsaugos institucijų veiksmai M. Ivaškevičiaus atžvilgiu. Už mūsų visuomenę kaustančių problemų identifikavimą pasitelkiant istorinę faktologiją, susijusią su lietuvių tiesioginiu dalyvavimu vykdant Holokaustą, rašytojas buvo iškviestas į policijos apklausą dėl jam inkriminuojamo neapykantos lietuvių tautai kurstymo.

Tai itin slegiantis, netikėtas ir nerimą keliantis atvejis, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad aiškų antisemintinį elementą turintys pažeidimai dažnai lieka už teisėsaugos akiračio ribų.
Pasyvi teisėsaugos institucijų reakcija į antisemitizmo apraiškas sudaro nebaudžiamumo įspūdį, skatina dvigubų standartų taikymą Lietuvoje, niveliuoja teisinės valstybės principus ir primena pavojingus kaimyninių valstybių pavyzdžius.

LŽB skatina valdžios atstovus,  teisėsaugos institucijas bei visuomenę blaiviai vertinti aptariamą situaciją vadovaujantis teisingumo ir protingumo pincipais, padėti užkirsti kelią mūsų valstybei nepalankių šalių informacinių kampanijų, kenkiančių Lietuvos vardui, plitimui.

Dėkojame visiems, palaikantiems sveiko proto poziciją ir tuo pačiu prašome atkreipti dėmesį į tautinės nesantaikos kurstymo, Holokausto neigimo bruožų turinčius Panevėžio politiko R. Pankevičiaus pasisakymus  vasario 22 d. rinkiminių debatų „Žinau, ką renku“ metu. Debatuose  politikas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją esą žydai Lietuvoje išžudė vieni kitus, ignoruodamas lietuvių prisidėjimo prie Holokausto faktą. LŽB vertinimu, veiksmais, primenančiais recidyvinį antisemitizmą, garsėjantis kandidatas į Panevėžio merus nė karto nėra sulaukęs adekvataus teisinio atsako už savo poelgius.

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje rusų kalba

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje rusų kalba

“Vaikų ir stiklinių niekada nebūna per daug” sako žydų išmintis. Kinder un gleser hot men nicht cufil (jidiš)
Ką reiškia šis posakis? Iš tikrųjų žydų namuose stiklinių ir vaikų visuomet būdavo daug, nes jie atneša džiaugsmą, dėl to šventė tęsiasi visą gyvenimą.
Vaikai yra Dievo dovana! Pagrindinis mūsų turtas gyvenime – mūsų vaikai! Nepriimti nuo Dievo dovanos yra nuodėmė. Kuo daugiau turto, tuo geriau. O per šventes visuomet susirenka daug svečių, todėl visada yra daug indų, taurių, stiklinių.
Kas nespėjo į paskaitą, kviečiame vėl, kovo 6 d. į paskaitą rusų kalba.
Apie: