Mokslas, Istorija ir Kultūra

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

Bernardinai.lt  Vaidotas Norkus

Nors Lietuvoje nagrinėjama svarbiausių istorinių įvykių, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, įtaka juos išgyvenusių žmonių psichikai, RUTH RECHES yra viena pirmųjų, kuri iš psichologinės perspektyvos ėmėsi analizuoti žydų genocidą patyrusiųjų ir išgyvenusiųjų patirtis. Ji šia tema Mykolo Romerio universitete apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Su šia skaudžia tema Ruth sieja ir asmeninis ryšys: jos seneliai išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvi. Su R. Reches kalbamės apie tai, kokias psichologines traumas patyrė Holokaustą išgyvenę žmonės.

Gerbiama Ruth, kaip kito psichologijos mokslo požiūris į Holokausto temą?

Išgyvenę Holokaustą asmenys patyrė traumuojančių įvykių: badą, ligas, fizinį, psichologinį smurtą, artimųjų netektis. Po karo išgyvenusieji turėjo susidoroti su trauminiais prisiminimais, susitaikyti su artimų žmonių praradimu. Visa tai sukeldavo fizinių ir psichinių sveikatos problemų. Šiems žmonėms buvo reikalinga psichologinė pagalba. Su jais dirbo medikai, psichologai ir psichiatrai, siekdami išsiaiškinti, kokių padarinių turėjo Holokausto trauma.

Dauguma pirmųjų psichologinių tyrimų, atliktų su išgyvenusiais Holokaustą, buvo fokusuojami į patologines pasekmes. Tuomečiuose tyrimuose buvo fiksuojami Holokaustą išgyvenusiųjų depresijos simptomai, kognityvinės ir atminties problemos, kaltės jausmas, žema psichologinė gerovė ir problemos, susijusios su emocijų raiška, asmenybės slopinimu ir tarpasmeninių santykių sunkumais. Holokaustas padarė ypač didelę įtaką nustatant potrauminio streso sutrikimo diagnozę. Be to, buvo ištirtos fizinės sveikatos problemos, galimai susijusios su Holokaustu, tokios kaip sergamumas vėžiu, osteoporozė.

Priešingai nei tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjami patologiniai Holokausto padariniai ir neadaptyvus išgyvenusiųjų atsakas į traumą, pastaraisiais dešimtmečiais daugiau dėmesio pradėta kreipti į psichologinį prisitaikymą ir sėkmingą savirealizaciją išgyvenus Holokaustą.

Žydų tautos tradicijos ir istorija yra susipynusios su religija. Ar Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su Dievu?

Žydų tautos istorija yra neatsiejama nuo jų tikėjimo. Nesvarbu, ar žydai save laikė tikinčiais, ar ne, visi jie jautė tam tikrą ryšį su Dievu (švęsdami šventes, atlikdami religines apeigas, suteikdami vaikams žydiškus vardus). 

Holokaustas iškėlė daug klausimų apie Dievo vaidmenį jame. Žydų mąstytojai, stengdamiesi atsakyti į šį klausimą, atskleidė skirtingus požiūrius. Vieni Holokaustą vertina kaip Dievo bausmę. Šia tema yra keletas variacijų. Pirmoji Holokausto priežastis suvokia kaip žydų, nutolusių nuo savo tikėjimo ir šaknų, nuodėmę. Antrasis požiūris teigia, kad Holokaustas – atsakas į reformistinių ir kitų neortodoksinių judaizmo formų atsiradimą ir plitimą. Trečioji pozicija teigia, kad sionizmas buvo nuodėmė, kuri sukėlė Holokaustą, nes žydai turėjo laukti Mesijo, o ne aktyviai bandyti sukurti žydų valstybę Palestinoje. Ketvirtoji pozicija: Holokaustas buvo nuodėmingos asimiliacijos su kitomis tautomis pasekmė.

Žydų mokslininkai kėlė klausimą ne tik apie priežastis, sukėlusias Holokaustą, bet ir apie po Holokausto pasikeitusį žmonių santykį su Dievu.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

INSTITUTO VEIKLA, KULTŪROS NAUJIENOS, PROJEKTO VKM NAUJIENOS

Vasario 21 d., penktadienis

12 val.

Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ pristatymas

Vieta – LRT salė / 5.1

Dalyvauja: Mindaugas Kvietkauskas, Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė.

Pristatoma eilėraščių knyga „Atrakintas dienoraštis“. Matilda Olkinaitė buvo Lietuvos žydė, kuri jau nuo trylikos metų spausdino eilėraščius lietuviškuose to meto katalikiškuose vaikų žurnaluose. Būdama Vilniaus universiteto studentė 1940–1941 m. ji paruošė pirmą poezijos rinkinį, tačiau likimas nedavė jai progos jį išleisti. Matilda, kuriai tuo metu buvo 19 metų buvo baltaraiščių sušaudyta savo gimtajame miestelyje Panemunėlyje 1941-ųjų vasarą kartu su tėvais ir dviem seserimis.

Organizuoja – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 15 val.

„Lietuvos žydų kultūros aktualumas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei“ | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Diskusijoje bus aptarti tokie klausimai kaip: kokia visuomenė yra dabar, ar Lietuvos žydų istorijos ir kultūros suvokimas kaip savos jau formuoja lietuviškąją tapatybę, ar visi didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis, kokį vaidmenį Lietuvos žydams pasaulyje atlieka ar galėtų atlikti Lietuvos mitas, Lietuvos Jeruzalė Vilnius bei daug kitų klausimų.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Kamilė Rupeikaitė, Kostas Kajėnas. Moderuoja Vytautas Toleikis

Organizuoja: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos leidėjų asociacija, LITEXPO

 18 val.

Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“ pristatymas

Vieta – Rašytojų kampas, 5 salė

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Mindaugas Kvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius

Pristatoma Avromo Suckeverio poezija rinkinyje „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“. Avromas Suckeveris – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose iš Vilniaus geto liudija autentiškas savo patirtis.

 Organizuoja – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

19 val.

„Savi ar svetimi? Žydai Lietuvos istorinėje atmintyje | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

Dalyvauja: Aurimas Švedas, Irena Veisaitė, Daiva Citvarienė, Arvydas Pakštalis

Organizuoja – Kaunas 2022

 Vasario 22 d., šeštadienis 

15 val.

Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė (pagal Januszą Korzcaką)

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 5.3

Dalyvauja: Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska

Iwonos Chmielewskos kūrybos ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN pristatymas. Iwona Chmielewska – knygų vaikams ir suaugusiesiems kūrėja. Menininkė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, svarbiausi iš jų: Auksinis obuolys Bratislavos iliustracijų bienalėje, iliustruotojų „Oskaru“ vadinamas „Bologna Ragazzi Award“ Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Šiuo metu nominuota prestižiniai Hanso Christiano Anderseno premijai. Anna Czerwińska – meno istorikė, Lenkijos muziejaus POLIN atstovė,Savo darbe ieško naujų sprendimų, skirtų padėti mažiesiems keliauti per tūkstantį metų trunkančią Lenkijos žydų istoriją.

Organizuoja: Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, „Knygų šalis“.

Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis

 16 val.

Ypatingas jubiliejus: Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomon Zalmanui 300. Pokalbis „Žydų religinė tradicija: konservatyvumo ir dinamiškumo vienybė“ | diskusija

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 1.1

Siekiant skirti ypatingą dėmesį įamžinant istorinę atmintį, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vilnius išsaugojo šios tautos paveldą, atsispindintį miesto gatvėse ir visoje sostinės istorijoje. Taip šiame pokalbyje piešimu, šviesomis pasakojama Vilniaus Gaono istorija.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Simas Pinkoraitis, Kristijonas Oniūnas

Organizuoja: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, Gaono namai

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

2020 m. vasario 1 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją į Akmenę, aplankyti tautodailininko, meno kūrėjo, tradicinių amatų meistro Klaido Navicko žydiškų karpinių parodą Akmenės krašto muziejuje. Ši paroda labai įdomi ir išskirtinė, popieriaus karpiniai nepaprasto sudėtingumo ir kiekvienas jų atvaizduoja atskirą įvykį, šventę, istoriją ar pan. Darbų autorius apie kiekvieną karpinį yra parengęs aprašymą, kuris leidžia kiekvienam parodos lankytojui iš arčiau pažinti žydų tradicijas, papročius bei kultūrą.

Apžiūrėję K.Navicko žydiškų karpinių parodą, bendruomenės nariai turėjo galimybę apžiūrėti  Akmenės krašto muziejuje saugomą ir eksponuojamą žydų tautybės, vieno žinomiausių Lietuvoje dieninių drugių kolekcionieriaus, Boriso Izenbeko (1910-2006) kolekciją.

Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Povilas Ivinskis teigė, kad saugoma kolekcija yra didžiausia dieninių drugių kolekcija Lietuvoje.

B.Izenbeko kolekcijoje yra apie 5 000 dieninių drugių iš viso pasaulio (ekspozicijoje šiuo metu – arti 2 000). Keliolika kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje griežtai saugomi.

B.Izenbekas drugiais susidomėjo 1955 m. Gaudė juos ten, kur gyveno – Ukmergės, Akmenės apylinkėse, kelionėse Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Armėnijoje, Buriatijoje, Altajuje. Kolekcionierius aktyviai bendravo su Prancūzijos, Čekijos, Anglijos, Vokietijos, Ispanijos, Kanados, Japonijos, JAV ir Rusijos kolekcionieriais bei drugių specialistais. Didžioji dalis drugių atsisiųsti sovietmečiu, naudojantis pašto paslaugomis.

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Pasitinkant Vilniaus knygų mugę į knygynus vėl sugrįžta kultinis Grigorijaus Kanovičiaus autentiškų prisiminimų romanas „Miestelio romansas“. Romane atskleidžiama, kaip 1920–1941 m. istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus. Šia proga pranešime žiniasklaidai Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus.

Ką visos Tavo kūrybos kontekste Tau reiškia „Miestelio romansas“? Kiek Tau svarbu, kad pasirodė antrasis leidimas lietuviškai?

„Miestelio romansas“ – mano asmeniškiausia knyga. Ji labiausiai biografinė. Nepasakyčiau, kad esu išlepintas pakartotinais leidimais. Be abejo, jų būta. Bet svarbiausiu laikyčiau darsyk leidžiamą „Miestelio romansą“. Ši naujiena mane nepaprastai pradžiugino.

Ką jauti, kai nustojęs rašyti, pamatai, kad Tavo kūryba išleidžiama darsyk?

Po to, kai padėjau tašką, nustojau rašęs, pakartotinį „Miestelio romanso“ leidimą laikyčiau atsisveikinimu su savo profesija.

Ar nesigaili po „Miestelio romanso“ padėjęs tašką?

Ne, nesigailiu. Nenoriu kartotis. Ir blogiau rašyti irgi nenoriu.

Kas pakeistų Tavo apsisprendimą neberašyti?

Jaunystė.

Apie ką rašytum vėl?

Apie tą patį.

Sergejus ir Grigorijus Kanovičiai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kuo paaiškintum „Miestelio romanso“ populiarumo fenomeną Lietuvoje?

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Vasario 28 d. rengiama programa, skirta parodos „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ uždarymui. 16 val. kviečiame į vienintelę muziejaus direktorės Kamilės Rupeikaitės ekskursiją po parodą, kurios metu bus pristatyta ne tik menininko kūryba, bet ir parodos koncepcija bei jos įgyvendinimas. Registracija el.p.: komunikacija@jmuseum.lt

Primename, kad su iniciavytos Su-MENĖK lankstinuku vasario 28 d. muziejaus lankymas perpus pigesnis! Lasario Segallo paroda muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) bus eksponuojama iki kovo 1 d.

Susidomėjusių lauksime ir edukaciniuose užsiėmimuose bei kūrybinėse dirbtuvėse (norinčius dalyvauti prašome registruotis el. p. jurgita.jackeviciute@jmuseum.lt):

10.30 val. vyks edukacinis užsiėmimas Pažintis su sinagogomis, skirtas 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Šio užsiėmimo metu sužinosite, kaip vadinasi žydų maldos namai, kiek Lietuvoje buvo ir tebėra išlikusių sinagogų, kokios pagrindinės šio pastato dalys ir jų paskirtis, kuo ypatinga žydų maldos namų puošyba.

13 val. vyks eduakcija Hebrajų kalbos raidės L. Segallo ir S. Bako kūryboje, skirta 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Edukacijoje susipažįstama su muziejuje eksponuojamais Lasario Segallo ir Samuelio Bako kūriniais bei pačių dalyvių puošiamos hebrajų kalbos raidės.

15 val. vyks kūrybinės dirbtuvės Geometrinis peizažas, skirtos ne tik susipažinti su muziejuje eksponuojama Lasario Segallo kūryba, bet ir patiems išmėginti teptuko bei dažų galimybes. Kūrybinės dirbtuvės tinka įvairaus amžiaus dalyviams.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Verslo istorijoje – žydiški vardai

Verslo istorijoje – žydiški vardai

 

,,Panevėžio balse” publikuojami straipsniais apie tarpukario žydų istoriją.

Tarpukariu ne viena garsi to meto įmonė, savo produkciją eksportavusi ir į užsienį, veikė Panevėžyje.

3–4 praėjusio amžiaus dešimtmečiais miesto veidą keitė augantis verslas ir klestinti prekyba. Panevėžyje veikė daug įvairių krautuvėlių, siuvyklų, perdirbimo ir kitų įmonių, kurių savininkai buvo žydai.

Akcinės bendrovės ,,L. B. Chazenas ir sūnūs“ darbuotojai 4-ajame dešimtmetyje. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko duomenimis, 1920 metais iš 94 savo verslą mieste įregistravusių amatininkų 55 buvo žydų tautybės asmenys. Tačiau Panevėžio žydai ne vien buvo smulkūs prekybininkai: tarp jų ilgainiui atsirado ir stambiųjų verslininkų. Jų įnašas į vietos ekonomiką – didžiulis.

 

Malūnininkystės centras

Praeityje Panevėžys garsėjo savo malūnais – buvo vienas Baltijos šalių malūnų centrų, kuriame veikė penki dideli pramoniniai ir tiek pat mažesnių, ūkininkų, malūnų.

Pasak D. Pilkausko, net ir Kranto gatvėje įsikūręs žinomas miesto viešbutis taip pat buvo malūnas. Leidimą jam statyti Panevėžio miesto dūma išdavė 1901 metų rugsėjį – verslininkui Bereliui Rubinšteinui. Ir jau po mažiau nei dešimtmečio, 1909-aisiais, įmonė buvo verta daugiau nei 20 tūkst. rublių. Dar po dviejų dešimtmečių, 1939 metais, moderniame „motoriniame“ malūne buvo dirbama trimis pamainomis – per parą čia sumaldavo 2 vagonus kviečių. Viskam pakako 22 darbininkų ir 7 tarnautojų. Kol 1940-aisiais malūnas buvo nacionalizuotas.

Pasak D. Pilkausko, toje pačioje gatvėje veikė ir kitas – garo malūnas, priklausęs verslininkui Zalmenui Rabinovičiui (Rabinavičiui). Maždaug dabartinių Panevėžio bendruomenių rūmų vietoje jis buvo pastatytas dar carinės Rusijos imperijos laikais. Deja, pasakoja istorikas, buvęs vienas didžiausių miesto malūnų 1935-aisiais mirus savininkui susidūrė su finansiniais sunkumais.

1927 metais Kranto gatvėje pastatytas M. Levo malūnas vėliau tapo stambiausiu visame Panevėžyje. Kiek žinoma, 1932-aisiais savininkė L. Levienė šį malūną norėjo išnuomoti „Lietūkiui“ – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai. Tačiau sandoris nepasisekė – nesutarta dėl kainos. Tad malūną 1935-aisiais nupirko „Metalo“ bendrovė ir pavadino pirmu automatiniu malūnu „Javas“.

Vėliau, pasak muziejininko, malūną vis dėlto perėmė „Lietūkis“. „Tada tai buvo pats moderniausias Panevėžyje ir vienas didžiausių Baltijos šalyse malūnų, kuriame dirbo apie 75 darbininkus, o pradžią šiam malūnui davė žydai“, – pasakoja jis.

Kitas nemažas malūnas veikė Šermukšnių gatvėje – ir dar kartu su lentpjūve. Šio verslo savininkai taip pat buvo žydai. „Čia buvo malami ūkininkų atvežti grūdai, o lentpjūvėje ūkininkams galėjo supjauti atvežtą medieną“, – D. Pilkausko teigimu, paklausa tokie verslai nesiskundė.

Broliai Izaokas ir Heselis Chazenai, 1929 metais įsigiję ir „Kalnapilio“ alaus daryklą (nuotraukoje), buvo stambiausi pramonininkai Panevėžyje, daug prisidėję prie miesto vystymosi. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Turtingiausia šeima

Dar vienas malūnas – „Varpa“ – stovėjo Smėlynės gatvėje ir priklausė vienai turtingiausių miesto verslininkų šeimų – Chazenams. Dokumentuose kaip malūno savininkė nurodoma Chaja Chazenienė.

Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Maloniai kviečiame dayvauti ir pasidalinti informacija:

Ketvirtadienis, vasario 20 d., 15 val. / 15min forumas, 3 salė / Moišės Vorobeičiko (Moï Ver) albumo „Vilniaus žydų gatvė/The Ghetto Lane in Wilna“ pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas, Lolita Jablonskienė, Nissan N. Perez, Yossi Raviv, Sigutė Chlebinskaitė. Renginio kalbos: LT/EN (Lietuvių literatūros ir tautosakosinstitutas, Nacionalinė dailės galerija, Knygų šalis)

Penktadienis, vasario 21 d., 12 val. LRT salė / 5.1 / Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ (sud. Mindaugas Kvietkauskas) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas,Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė (Lietuvių literatūrosir tautosakos institutas)

Penktadienis, vasario 21 d., 18 val. / rašytojų kampas / Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių/Ten Poems“ pristatymas. Dalyvauja Lara Lempertienė, MindaugasKvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Šeštadienis, vasario 22 d., 15 val. / konf. salė 5.3 Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė(pagal Januszą Korzcaką). Dalyvauja Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska. Renginio kalbos: LT/PL (Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, Knygų šalis)

Knyga ,,Samuelis Kuklianskis- teisininkas” pristatoma Vilniaus knygų mugėje

Knyga ,,Samuelis Kuklianskis- teisininkas” pristatoma Vilniaus knygų mugėje

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje.
Knygą SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS galėsite nusipirkti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos ANDRENA stende, 5 salėje, stendo Nr. 5.D01

Savicko paveikslų galerijoje Laimos Vincės paroda ,,Nepasakytas žodis…poezija tapyboje”

,,Pasakojimų” parodų cikle – poetės, rašytojos, vertėjos, tapytojos Laimos Vincės kūrybos paroda ,,Nepasakytas žodis… poezija tapyboje“

Į parodos atidarymą lankytojai kviečiami vasario 21 d., 19 val. Savicko paveikslų galerijoje ( J. Tumo – Vaižganto g. 5 – 4, Vilnius).  Paroda veiks iki kovo 10 d.

 Užaugau šeimoje, kurioje menas buvo kasdienybė. Mano mama dailininkė. Kai buvau maža, ji  daug laiko praleisdavo iliustruodama tuomet gan gausiai leidžiamus Amerikos lietuvių žurnalus vaikams. Šeimoje augome keturi broliai ir dvi seserys, o mamai, siaučiant aplinkui tokiam būriui vaikų, piešti buvo itin sudėtinga. Todėl ji iš tėčio mechaninių dirbtuvių parnešdavo didžiulius ritinius pigaus kompiuterinio popieriaus ir susodindavo mus piešti ant tų nesibaigiančių juostų. Taip nors trumpam mus priversdama nurimti ir tapti jos modeliais.

Pirmąją individualią dailės pamoką taip pat gavau iš mamos. Vieną dieną grįžusi iš mokyklos, pasididžiuodama parodžiau mamai savo pirmąjį „tikrą“ meną – pagal duotą maketą iškarpytą moliūgą ir  paprašiau,  kad pakabintų jį ant sienos. Mama atsakė, kad nekabins, nes toks menas yra bevertis. Ir paaiškino, kad kiekvienas vaikas iškirpo lygiai po tokį patį moliūgą ir todėl nė vienas iš tų moliūgų nėra menas. Jei sukurčiau kūrinį, kuris būtų mano vaizduotės vaisius, tai jį pakabintų. Antrąją pamoką gavau iš hipio vardu Sunshine, kuris buvo didžiulio geltono autobuso, kasdien vežančio mane į mokyklą, vairuotojas. Jis prašydavo, kad atneštume savo piešinius, kuriuos kabindavo ant lenktų autobuso lubų. Droviai įteikdama piešinį ir matydama,  kaip šypsena nušviečia Sunshine veidą, supratau, kad menas turi atnešti džiaugsmą ne vien man, bet ir kitiems.

Ona Šimaitė – Vilniaus legenda

Ona Šimaitė – Vilniaus legenda

Vilniaus universiteto bibliotekoje vasario 12d. įvyko renginys, skirtas Onai Šimaitei, Pasaulio Tautų Teisuolei, Vilniaus universiteto darbuotojai, gelbėjusiai žydus per Antrąjį pasaulinį karą – atminti.

Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo tikra geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten nešdavo slėpti žydų kultūros vertybes. Ji kasdien rizikavo savo gyvybe stengdamasi padėti kitiems, buvo suimta ir kankinama, bet išliko tvirta. O. Šimaitė tapo viena pirmųjų lietuvių, apdovanotų Pasaulio Tautų Teisuolio vardu (1966 m.).

O. Šimaitės atminimą pagerbė ir atsiminimais dalinosi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Julija Šukys, Marius Burokas, Saulius Repečka, Lara Lempert, Aušra Kaziliūnaitė, Rimantas Stankevičius, Virginija Cibarauskaitė ir svečiai.

VU Komunikacijos erdvėje, šalia Lituanistikos skaityklos buvo atidengtas Onos Šimaitės portretas (autorius Modestas Saukaitis)

Žydų mokyklos Panevėžyje. Į mokslus – nuo pat mažens

Žydų mokyklos Panevėžyje. Į mokslus – nuo pat mažens

1928 metų vasarą Ramygalos gatvėje duris atvėrusi „Javnės“ Panevėžio mergaičių gimnazija mokė ir siuvimo, ir muzikos, ir užsienio kalbų. PB ARCHYVŲ nuotr.

Išsilavinimas visais laikais buvo itin vertinamas, tačiau ne visi galėjo jo siekti. Mieste tarpukariu veikė ne viena žydų mokykla.

Dalis jų neturtingiems panevėžiečiams žydams buvo sunkiai įkandamos, tačiau alternatyvų siekti mokslo buvo.

Sėmėsi ne tik pasaulietinių žinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad žydų vaikai pradinę mokyklą galėjo pradėti lankyti nuo 5 ar 6 metų. Tačiau dar prieš tai, maždaug nuo ketverių penkerių metų, lankydavo tradicines religines pradines žydų berniukų mokyklas – chederius. Čia mokėsi religijos dalykų, rašyti, skaityti, skaičiuoti. Taigi į pasaulietinę pradžios mokyklą žydų vaikai, pasak istoriko, ateidavo jau turėdami pakankamų skaitymo ir rašymo įgūdžių. Mokydamiesi pasaulietinėje dar lankydavo ir sekmadieninę religinę mokyklą.

D. Pilkausko teigimu, tarpukariu didžiąją daugumą žydų pradžios mokyklų Lietuvoje išlaikė valstybė, o mokymo programos visiems buvo vienodos – tautinių mažumų mokyklos turėjo nedidelių skirtumų.

Pasak D. Pilkausko, Švietimo ministerijos leidinyje „Švietimo darbas“ buvo paskelbtas aplinkraštis, suvienodinantis darbo tvarką aukštesniosiose ir vidurinėse mokyklose. Jame daug dėmesio skirta žydų mokyklų veiklai. Buvo net išvardytos žydų šventės ir ne darbo dienos joms švęsti.

Skyrėsi, istoriko žiniomis, ir stojamųjų egzaminų švietimo įstaigose, atostogų bei darbo laikas – pavyzdžiui, atsižvelgiant į religinius žydų nuostatus, šeštadienis buvo ne darbo diena. Tačiau mokymo procesas žydų mokyklose turėjo būti toks pat, kaip ir kitose.

PB ARCHYVŲ nuotr.

Dėstė hebrajų kalba

1920 metų rugsėjį buvo įkurta aštuonių klasių Panevėžio žydų gimnazija, kurioje dėstyta hebrajų kalba. Tiesa, pirmais metais joje, pasak D. Pilkausko, veikė tik parengiamoji ir penkios gimnazijos klasės. Bet mokėsi jose kone pustrečio šimto mokinių.

Patalpos gimnazijai surastos Respublikos gatvėje, buvusiuose Steigiamojo Seimo nario Naftalio Fridmano namuose. Išnuomotos trejiems metams kas mėnesį mokant po 1 000 auksinų.

Pirmasis direktorius buvo gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Be jo, pasak D. Pilkausko, gimnazijoje dirbo septyni mokytojai, trys iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tarp jų buvo filosofas Leo Rozenbergas, mokslus baigęs Miunchene, Berlyno universiteto absolventas Mauša Kalvary, studijavęs graikų, lotynų, vokiečių kalbas. Abu jie, kiek žinoma, buvo Vokietijos piliečiai.

Išochoras Cmieliauskas mokėsi Saratove medicinos, turėjo Rusijos pilietybę.

Lietuvos piliečiai Leonas Koščenevskis ir Judifa Koščenauskienė buvo baigę atitinkamai mokytojų kursus Gardine ir Vilniaus gimnaziją.

Moderni mokykla

Ketvirtaisiais gimnazijos gyvavimo metais joje, pasak D. Pilkausko, dirbo jau 17 mokytojų. Įstaigai tada vadovavo Geršonas Gurevičius. Gimęs Kaišiadoryse, o mokslus baigęs Elisavetgrado gimnazijoje, vėliau – Maskvoje, pedagogas nebuvo eilinio likimo asmenybė.

Kol atėjo bolševikai, G. Gurevičius dirbo komercinėje mokykloje Elisavetgrade. 1921-ųjų vasarą buvo suimtas kaip sionistų partijos centro komiteto narys, pergabentas į Maskvą ir iki 1922 metų kalėjo. Tarpininkaujant Lietuvos konsulatui, buvo paleistas, vėliau vėl suimtas Kijeve ir vėl paleistas, kol galiausiai grįžo į Lietuvą.

1927-aisiais padėtas kertinis akmuo naujų Panevėžio žydų gimnazijos rūmų statybose (mokinių šių metų pabaigoje buvo 270). Įkurtuvės švęstos 1928 metais.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/

 

 

Kviečiame į A.Vinokuro knygos „Taksi Kristaus išpažintis“ pristatymą

Kviečiame į A.Vinokuro knygos „Taksi Kristaus išpažintis“ pristatymą

Gerbiamieji,
Vasario 17 d., 18 val. kviečiame į knygos pristatymą. Kaip visada – Gedimino pr. 24, Vilnius (Mažojo teatro kieme).

Kažkam ši nauja knyga „graudžiai juokinga“ arba „arčiausiai distopijos“, kaip miglotai tai beskambėtų. Kažkam tai – ginklas nuo absurdo. O dar kažkam – „ groteskiškas, farsiškas, absurdiškas, alegoriškas, siurrealistinis, humoristiškas, bet lengvai atpažįstamas realybėje kūrinys“. Visi komentatoriai – anonimai. Kodėl? Nepabandęs nežinosi. Taigi, Arkadijaus Vinokuro „Taksi Kristaus išpažintis“ Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Autodafė ar ne? Ateikite, išklausykite, duokite išrišimą arba nuteiskite. „Geriausia ketvirčiuokite“, – kaip pasakė dar vienas anonimas.

Kviečiame registruotis.
Telefono numeris: (8-5) 219 77 48
El. pašto adresas: info@vilnius-jewish-public-library.com

Dubline atidaryta Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų metams skirta paroda (papildyta nuotraukomis))

Dubline atidaryta Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų metams skirta paroda (papildyta nuotraukomis))

URM.lt

Vasario 3 dieną Dublino universitete (Airijoje) buvo oficialiai atidaryta paroda „Lietuvos ir Airijos žydų istorija”, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.

Parodoje pristatoma Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę  XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien bei litvakų ir jų palikuonių istorija Airijoje.

Parodos atidarymo ceremonijoje Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas sakė, kad kitais metais bus minimos diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Airijos užmezgimo trisdešimtosios metinės, tačiau litvakų dėka abi šalys pirmuosius ryšius užmezgė beveik prieš 150 metų.

Renginys susilaukė didelio dėmesio, jame gausiai dalyvavo diplomatinio korpuso, Airijos žydų bendruomenės ir lietuvių bendruomenės atstovai, politikai, kultūros, mokslo atstovai bei žurnalistai.

Parodos atidarymu Lietuvos ambasada pradėjo renginių ciklą Airijoje, skirtą Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų istorijos metams.  Vasario antroje pusėje paroda keliaus į antrąjį pagal dydį Airijos miestą Korką, kur bus eksponuojama miesto savivaldybėje.  Dubline taip pat vyks tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto koncertas, kuriame bus atliekamos litvakų dainos. Taip pat planuojama kartu su Dublino universiteto istorijos fakultetu surengti seminarą apie Lietuvos ir Airijos žydų įstoriją.

Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Parodos autoriai Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį.

Paroda surengta bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Airijoje, Airijos žydų bendruomene ir Dublino universitetu.

Tolerancijos žmogaus Eugenijaus Bunkos kalba apdovanojimo ceremonijoje

Tolerancijos žmogaus Eugenijaus Bunkos kalba apdovanojimo ceremonijoje

Eugenijus Bunka

Vasario 2 d., Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje iškilmingai paskelbta Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ skiriama Tolerancijos žmogaus nominacija. 2019 metų Tolerancijos žmogumi tapo žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka, daugelį metų puoselėjantis Plungės krašto žydų bendruomenių atminimą. Spausdiname Eugenijaus Bunkos pasisakymo tekstą.

Ačiū visiems, čia susirinkusiesiems, ačiū nusprendusiesiems.

Gyveni, žmogus, kažką veiki, o vieną gražią dieną paskambina ponas Linas ir sako, jog esi tolerantiškiausias Lietuvoje. Jei jau taip, negali nepaisyti kitų nuomonės.

Mano močiutė Domicėlė Vaitkienė turėjo aštuoniolika vaikų. Tad tuščiai gaišti laiko jai nebuvo kada. Todėl sodriai žemaitiškai sakydavo: „Galem šnekietė tris dėinas ė pakaiti, bet če pašnekam, če ė palėikt. Užteks luotė, laiks juotė…“. Tikiu jos pasakymu, jog vien nuo šnekėjimo vargu ar kas nors greitai keisis.

Todėl ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fonde daugiausia dėmesio skiriame veikti. Pirmiausia – su vaikais. Nes jie ateina mūsų pakeisti ir atsineša mūsų jiems įdėtą lauknešėlį. Todėl manau, jie ne be reikalo yra vieni pagrindinių Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo partnerių.

Lietuvoje jau surengėme keletą moksleivių etnografinių vasaros stovyklų vaikų gimtųjų miestelių 1941 metų planams atkurti ir sudaryti kaip galima išsamesnį to meto gyventojų sąrašą.

Tai yra ir moksliniam prilygstantis darbas, nes pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymas buvo 1923, o antrasis – tik 1942 metais. Kaip miesteliai atrodė prieš 1941 metų birželį, kai juose dar gyveno žydai, ir yra vaikų darbo rezultatas. Ir istorijos pamoka apie ne visada tolerantiškų gimtinės gyventojų dalį.

Baigiantis stovyklai, vaikai važiuoja ekskursijon. Iš Vilniaus grįžtančių sediškių mokytoja Genoveita Gricienė klausė, ar autobuse yra antisemitų. Pakilo viena ranka, vaikinukas prisipažino: „Aš… buvau…“.

Dar vieni mūsų veiklos partneriai – visi kiti visame pasaulyje. Norime, kad jie būtų ne pasyvūs stebėtojai, atvažiuojantys pamatyti, kaip įamžinamos Lietuvos žydų bendruomenės, jose gyvenę žmonės, garsūs visame pasaulyje litvakai, kaip saugomas jų paveldas, ir tik tartų žodį, bet ir dalyvautų toje veikloje. Tai ir buvo viena iš Litvakų Atminimo sodo kūrimo idėjų.

Nors ir lėtokai, bet sodas, remiamas geros valios žmonių iš viso pasaulio, „auga“. Prieš porą savaičių Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos „pasodinta“ iš metalo kalta obelis Darbėnų žydų bendruomenei ir joje gimusiam bei augusiam vienam iš Izraelio valstybės tėvų Dovydui Volfsonui atminti – jau penkiasdešimt trečioji. Penkiasdešimt ketvirtoji bus Palangos miesto savivaldybės Atminimo obelis, skirta mieste gyvenusiai žydų bendruomenei. Norėtume įamžinti visas 234 iki Holokausto Lietuvoje buvusiąsias. Vienam Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui tai per didelė našta, todėl dėkojame visiems, padėjusiesiems kurti sodą ir dar padėsiantiesiems.

Viena iš pagrindinių tolerancijos didinimo vietų yra žiniasklaida. Tikriausiai dauguma pritaria tokiai aksiomai.

Dar viena vieta – istorija. Istorikai tikina, jog iš istorijos reikia mokytis nekartoti praeities klaidų. Tuo jie pripažįsta, kad esame nemokytini, nes jeigu mokytumėmės, šiandien nebūtų karų, rasinių ir religinių konfliktų, dvigubų standartų, vyrautų teisingumas, taika ir galbūt net absoliuti tolerancija.

Bet kol istorikai vis dar pasako ne tai, kaip buvo iš tikrųjų, o kaip reikia, iki tolerancijos toli, labai toli. Dėkoju ir už toleranciją tam, ką pasakiau.

Eugenijus Bunka

Kauno dailės gimnazijos tolerancijos ugdymo centras. Menas Holokausto metu

Kauno dailės gimnazijos tolerancijos ugdymo centras. Menas Holokausto metu

Sausio 27 dieną Kauno dailės gimnazijos tolerancijos ugdymo centras tradiciškai paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir 75-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines kompozicija „Menas Holokausto metu“.

Renginio idėjos autoriai  mok. M. Nenachova ir  mok. S. Mikuckis siekė atskleisti savo mokiniams, žydų menininkų, Holokausto aukų, tragiškus likimus, parodyti teatro, muzikos, dailės ir švietimo  reikšmę   žmonėms, gyvenusiems nuolatinės kančios, mirties šešėlyje.

Renginyje dalyvavo  dailės gimnazijos mokiniai I. Sučilaitė, E. Masytė, L. Atstupėnas, B. Švedas. G. Giedraitis, U. Markevičiūtė ir Vilniaus Kolegijos muzikinio teatro studijų studentė R. Jankauskytė. Skambant III gimn.kl. mokinės P. Pugžlytės ir  Kauno m. M. Petrausko muzikos mokyklos fortepijono mokytojos L. Sargsjan atliekamai melodijai iš  kinofilmo “Šindlerio sąrašas”, šoko jauna choreografė,  Kauno dailės gimnazijos 2009 m. abiturientė  A. Lisičkinaitė. Skambėjo Kauno dailės gimnazijos II gimn. kl. mokinės D. Grinevičiūtės ir   Vilniaus Kolegijos muzikinio teatro studijų studenčių E. Bondarenko, S. Tamulavičiūtės ir Austės Sidaugaitės atliekamos  Vilniaus geto dainos jidiš kalba.

 

Ypač brangūs renginio dalyviams buvo šilti buvusių Kauno geto kalinių Frumos Vitkinaitės-Kučinskienės ir Julijanos Zarchi žodžiai.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimas meninėje konferencijoje Ariogaloje

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimas meninėje konferencijoje Ariogaloje

Sausio 27 dieną, Raseinių r. Ariogaloje, Kultūros centre, vyko nacionalinė meninė konferencija „Gatvėje liko tyla…“. Tradicinis, dešimtą kartą vykstantis renginys buvo skirtas paminėti tarptautinę Holokausto aukų atminties dieną.

Konferencijos dalyviai – Lietuvos mokyklų bendruomenės – Tolerancijos ugdymo centrų atstovai. Mokiniai, meninės išraiškos priemonėmis, supažindino su Lietuvos žydų, gyvenusių miestuose ir miesteliuose, istorijomis bei 1941 metais prasidėjusiu masiniu žydų naikinimu – Holokaustu. Renginį pradėję Ariogalos gimnazijos mokytojai ir mokiniai supažindino su Ariogalos miestelio istorija: iki nacių okupacijos pradžios, Ariogalos žydai gyveno Vytauto gatvėje, kuri yra miestelio centre.

Mokyklos direktorius Arvydas Stankus, kartu su gimnazijos bendruomene, atidarant renginį papasakojo, jog iki 1941 m vasaros Vytauto gatvė buvo pilna šurmulio, gyvybės ir gyvenimo. Bet prasidėjus nacių okupacijai, Ariogalos miestelio žydai buvo išvaryti link Dubysos slėnio ir sušaudyti. Tad pagrindinėje miestelio širdyje – Vytauto gatvėje, liko tyla… Pasak Ronaldo Račinsko, Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo, tokių ištuštėjusių gatvių Lietuvos miestuose ir miesteliuose 1941 metais liko daug, todėl paskatino mokinius atminti šią dieną, prisiminti rugsėjo 23 – iąją, kuomet minima Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena ir apie šių dienų prasmę kalbėti namuose, klasėje, su draugais ir artimaisiais: žinoti kas nutiko Lietuvoje ir Europje.

Konferencijos metu daug kartų nuskambėjo mintys, jog tame ar kitame mieste gyveno žmonės, kurie buvo nužudyti ir gatvėse tapo tylu. Renginyje dalyvavo mokytojai ir mokiniai iš 20 Lietuvos mokyklų: Alytaus, Ariogalos, Balbieriškio, Daugų, Gargždų, Kalvarijos, Kauno, Klaipėdos r., Kupiškio, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus. Konferencijoje dalyvavo gausus būrys svečių: Kauno žydų bendruomenės nariai, atstovas iš Kauno r. savivaldybės, Raseinių r. meras ir administracijos darbuotojai, muziejininkai iš Kauno IX forto muziejaus bei svečiai iš įvairių institucijų.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas savo kalboje palinkėjo mokiniams būti tolerantiškais, supratingais bei prisiminti, jog žmonės yra skirtingi: skirtinga gali būti religija, pažiūros, tradicijos ir gyvenimo filosofija. Pasak Gerco Žako, tik būdami tolerantiški – galėsime sukurti tokią visuomenę, kurioje nebus baimės, smurto ir nepasitikėjimo.

Konferencijos dalyviai ir svečiai prisijungė prie Pasaulinio žydo kongreso inicijuotos akcijos „Mes prisimename“ / „We Remember“. Konferencijoje dalyvavo 200 dalyvių ir svečių.

Nacionalinę meninę konferenciją organizavo Tarptautins komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas kartu su Ariogalos gimnazija.

Jautri buvusio Aušvico kalinio kalba: 11-tas įsakymas jaunajai kartai

Jautri buvusio Aušvico kalinio kalba: 11-tas įsakymas jaunajai kartai

LRT.lt

Aušvicas nenukrito staiga iš dangaus. Aušvicas slinko, ėjo mažais žingsniukais, artėjo… Kol atsitiko tai, kas čia atsitiko“, – savo kalboje 75-osiose Aušvico išlaisvinimo metinėse sakė Marianas Turskis, buvęs Aušvico kalinys.

Pateikiame visą M. Turskio kalbą (vertimas iš lenkų kalbos):

Mieli susirinkusieji, draugai, esu vienas iš tų nedaugelio dar gyvenančiųjų, kurie buvo šioje vietoje beveik iki paskutinės akimirkos prieš išlaisvinimą. Sausio 18 dieną prasidėjo vadinamoji Aušvico koncentracijos stovyklos evakuacija, kuri po šešių su puse dienų pasirodė esanti Mirties Maršu daugiau nei pusei žmonių, kurie su manimi kalėjo. Eilėje buvome kartu 600 žmonių.

Didelė tikimybė, kad nesulauksiu kito jubiliejaus. Tokios yra žmonijos taisyklės. Todėl atleiskite man, kad šiame (jubiliejuje – LRT.lt), kuriame kalbėsiu, bus šiek tiek susijaudinimo. Štai ką norėčiau pasakyti, visų pirma, savo dukrai, savo anūkei, jai dėkoju, kad yra čia, salėje, savo anūkui: man rūpi tie, kurie yra mano dukros, mano anūkų bendraamžiai, tai yra naujoji karta, ypač jaunesnė, jauniausia, net jaunesnė už juos.

Persikelkime akimirkai mintimis, vaizduote į ankstyvų 30-ųjų metų Berlyną. Esame beveik miesto centre. Rajonas vadinasi Bayerisches Viertel, Bavarijos kvartalas. Trys stotelės nuo Kudammo, zoologijos sodo. Ten, kur šiandien yra metro stotelė, yra Bayerischer Park – Bavarijos parkas. Ir štai vieną dieną tais ankstyvaisiais 30-aisiais ant suoliukų atsiranda užrašas: „Žydams negalima sėstis ant šių suoliukų.“ Galima pasakyti: nemalonu, ne fair, tai nėra OK, tačiau juk yra tiek daug suoliukų aplink, galima atsisėsti kitur, nėra bėdos.

Tai buvo kvartalas, kuriame gyveno žydų kilmės vokiečių inteligentija, ten gyveno Albertas Einsteinas, Nobelio premijos laureatė Nelly Sachs, verslininkas, politikas, užsienio reikalų ministras Walteris Altenau.

Mes Europoje dauguma esame kilę iš judėjiškos-krikščioniškos tradicijos. Ir tikintys žmonės, ir netikintys savo civilizacijos kanonu laiko Dešimt Dievo įsakymų. Mano draugas, Tarptautinio Aušvico komiteto prezidentas Romanas Kentas, kuris kalbėjo šioje vietoje prieš penkerius metus per praėjusį jubiliejų, negalėjo čia atskristi. Jis sugalvojo vienuoliktą įsakymą, kuris kyla iš Šoa, Holokausto, baisios paniekos epochos patirties. Jis skamba taip: nebūk abejingas.

Ir tai norėčiau pasakyti savo dukrai, tai norėčiau pasakyti savo anūkams. Savo dukros bendraamžiams ir savo anūkų bendraamžiams, kad ir kur jie gyventų: Lenkijoje, Izraelyje, JAV, Vakarų ar Rytų Europoje. Tai labai svarbu. Nebūkite abejingi, jeigu matote istorinį melą. Nebūkite abejingi, kai matote, kad praeitis yra pritempiama prie aktualios politikos poreikių. Nebūkite abejingi, kai kuri nors mažuma yra diskriminuojama. Demokratijos esmė yra tai, kad dauguma valdo, tačiau demokratija laikosi tuo, kad mažumų teisės yra saugomos. Nebūkite abejingi, kai kuri nors valdžia pažeidžia priimtus visuomenės susitarimus, jau egzistuojančius.

Tolerancijos centre Vilniuje atidaryta  paroda apie Aušvico koncentracijos stovyklos žiaurumą

Tolerancijos centre Vilniuje atidaryta paroda apie Aušvico koncentracijos stovyklos žiaurumą

Sausio 30 dieną – Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ųjų metinių proga – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atverta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“. Parodos lankytojai supažindinami, kaip koncentracijos stovykla buvo įsteigta, įkurta, jiems atskleidžiamas ten vykusių žiaurumų mastas.

Paroda parengta remiantis Valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus archyvine medžiaga. 30 stendų atskleidžia kokiu būdu plėtojosi nacių stovyklų sistema ir kaip ji virto masinio žydų naikinimo centru.

Taip pat aprašytos stovyklos kalinių gyvenimo sąlygos, badas, vergiškas darbas, teroras, baudų ir egzekucijų sistema.

Pasaulio teisuoliui Čijunei Sugiharai –120

Pasaulio teisuoliui Čijunei Sugiharai –120

Šiandien, 2020 vasario 1d. minimos 120-osios Japonijos diplomato, žydų gelbėtojo Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos gimimo metinės. Šie metai paskelbti ne tik Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, 2020-ieji yra taip pat ir Sugiharos metai. Šiemet sukanka 80 metų nuo šio garasaus diplomato darbo pradžios Kaune. Čijunė Sugihara padėjo Lenkijos žydams, bėgusiems į Lietuvą nuo nacių persekiojimo, išvykti iš šalies, išduodamas  Japonijos ambasadoje Kaune japonų tranzitines vizas. Dabar jas vadiname “Gyvenimo vizomis”, kurios išgelbėjo Lenkijos žydus, leido jiems išvykti į Tolimuosius Rytus per SSRS teritoriją.

Čijunę Sugihara būtų gelbėjęs ir Lietuvos žydus, bet jie tuo metu, kai diplomatas dirbo Kaune, į jį nesikreipė, nes nesitikėjo, kad neužilgo patirs parsekiojimą ir žudynes.

Šiandien pasaulyje gyvena daugiau nei 50 tūkstančių palikuonių iš šešių tūkstančių žydų, kuriuos Sugihara išgelbėjo nuo nacių !

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas

2020 m. sausio 27 d. šiauliečiai rinkosi į Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą prie geto vartus simbolizuojančio paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje.

Atminties akcijoje dalyvavo Šiaulių žydų bendruomenių atstovai, Šiaulių miesto ir rajono valdžios atstovai, mokiniai bei kiti šiauliečiai. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, išgyvenusios Holokausto tragediją.

Susirinkusieji pagerbė Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų atminimą, prie paminklinio geto vartų akmens uždegė žvakutes, padėjo akmenukus, gėles bei prisijungė prie #WeRemember kampanijos, skirtos Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

 

Holokausto aukų atminimo renginyje žvakeles prie paminklinio akmens uždegė ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, jo pavaduotojai Egidijus Elijošius ir Domas Griškevičius, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Vėliau Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Holokaustas” peržiūrai bei prisiminimų popietei.