Mokslas, Istorija ir Kultūra

“Sugrįžimai” su smuikininku Atis Banku ir Viktorija Korčinskaja – Kogan

“Sugrįžimai” su smuikininku Atis Banku ir Viktorija Korčinskaja – Kogan

Jašos Heifetso salėje šiemet balandį buvo surengti trys “Sugrįžimų” ciklo koncertai.„Sugrįžimai“ – unikalus Lietuvos festivalis, Lietuvos muzikų rėmimo fondo profesionaliai organizuojamas jau dvidešimt metų. Festivalio dalyviai, laukiami ir šlovinami pasaulio scenose, sugrįžta į gimtąją šalį! Šį kartą klausėmės Toronte gyvenančio kauniečio, nuostabaus smuikininko Atis Banko, baigusio Lietuvos valstybinę konservatoriją, studijavusio Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje ir pianistės Viktorijos Korčinskajos – Kogan.

Jų programoje: O. Respighi, A.Navako, I. Achrono, Ganelino, M. Bronner, M. Weinbergo ir A. Šenderovo kūriniai.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė sveikina sugrįžtančius, kurie čia, Lietuvoje apsupami ne tik savo kolegų, bet ir jautrų dėmesį jiems rodančių klausytojų. Lietuvos publika  žavisi ne tik  atlikėjais, bet ir jų atvežta kompozitorių kūryba bei kartu atvykstančiais talentingais kolegomis.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos muzikantai pradėjo emigruoti į kitas šalis,  talentingiems jauniems žmonėms buvo atvertos galimybės mokytis užsienyje. Nuo tos akimirkos Lietuvos muzikų rėmimo fondas pradėjo organizuoti “Sugrįžimus” . tarptautinį muzikos festivalį, į kurį pakviečiami jauni žmonės, išvykę mokytis ir dirbti į užsienį, taip pat muzikantai, kurių protėviai – iš Lietuvos.

Pasak smuikininko A. Banko, groti Lietuvos žydų bendruomenės salėje, kuri pavadinta vieno didžiausių  XX amžiaus smuikininkų – Jašos Heifetzo vardu – didelė garbė ir atsakomybė.

“Deja, Lietuvoje, aš būnu labai retai. Aš net nežinojau, kad žydų bendruomenė turi tokią Jašos Heifetzo salę. Prisipažįstu, groti šioje salėje buvo ne tik įdomu, bet taip pat didelė garbė. Kalbu apie didelę garbę, nes žydų  muzikantų ir kompozitorių  indėlis pasaulio kultūroje yra didžiulis. Jei kalbam apie Lietuvos kompozitorių kūrinius, tada  turiu pasakyti, kad Kanadoje aš populiarinu Lietuvos muziką ir supažindinu Kanados klausytoją su Lietuvos kompozitorių kūriniais, – sakė A. Bankas.

Vakarą vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis, kuris ne tik pasakojo apie kiekvieną muzikinį kūrinį, bet ir pateikė įdomius faktus iš litvakų kompozitorių biografijų.

Koncertą organizuoja Lietuvos Muzikų rėmimo fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir Geros valios fondu.

   

Apie smuikininką Atis Banką ir pianistę Viktoriją Korčinskająs – Kogan.

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

“Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Iškilmėse, kurios vyko saulėtą ir vėjuotą balandžio 19 dieną erdviame mokyklos kieme, dalyvavo ir sveikino Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Izraelio garbės konsulas Lietuvoje Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos miestų žydų bendruomenių pirmininkai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras Šimašius. Šventiški sveikinimuose skambėjo žodžiai apie Izraelio stiprybę, pasiekimus, pasauliui svarbius išradimus, pavyzdį Lietuvai rodančią valstybę.

Šventiškai maloni nuotaika uždegė visus. Grojo orkestras, šoko vaikai ir suaugusieji, visiems buvo gera ir linksma, žydų dainas dainavo pirmokai ir vyresnieji, dainavo mokytojai, moksleivių tėvai paruošė vaišes kieme ir sveikino vieni kitus.

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena.

S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

 

 

Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1  punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.

Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.  Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.

Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama  užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą,  jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau  imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir  atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.

Startuoja puslapis, pristatantis asmeniškas Holokausto metu nukentėjusių žmonių istorijas

Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete“, – taip naujai startavusiame puslapyje atminimoakmenys.lt pristatoma Kauno inteligentijai tarpukariu priklausiusi Lazersonų šeima.

Klinikinės psichologijos pradininkas Lietuvoje kartu su žmona gydytoja Regina Lazersoniene-Safochinskaite buvo įkalinti Kauno gete, vėliau išvežti į koncentracijos stovyklas, kur ir mirė. Holokaustą išgyveno tik du iš trijų Lazersonų vaikų.

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

Pasaulio žydų kongresas (WJC) antradienį Jeruzalėje įteikė Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui oficialią “Deklaraciją apie žydų diasporos įsipareigojimą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės paskelbimo 70-ties metų proga”.

Po deklaracija yra ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky parašas. Deklaraciją pasirašė 83 žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Pasaulio žydų kongresas inicijavo ir priėmė šią precedento neturinčią deklaraciją šešiuose žemynuose esančių žydų bendruomenių vardu kaip Žydų Diasporos manifestą, išreiškiantį “didžiulį pasididžiavimą ir susižavėjimą žymiais ir įkvepiančiais Izraelio pasiekimais per pastaruosius septynerius dešimtmečius, kaip nepalaužiamą įsipareigojimą “tvirtą paramą Izraeliui, žydų tautos valstybei ir žydų tautos svarbiausiam centrui”.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis sakė: “Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis 100 žydų bendruomenių šešiuose žemynuose, yra tvirtai įsipareigojęs Izraelio valstybei ir jos piliečiams. Šis manifestas yra mūsų pažadų deklaracija toliau ginti ir skatinti žydų valstybę, padėti ir  užtikrinti ryškią bei saugią jos ateitį “.

Deklaracija, sukurta pagal pirmąją Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją. Ją Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui pristatė Pasaulio žydų kongreso delegacija, kuriai vadovavo WJC generalinis direktorius Robertas Singeris ir WJC pagrindinės programos atstovai, WJC – žydų diplomatinis korpusas – būsimi žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Priėmus deklaraciją, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė: “Mūsų,  žydų tautos santykių pagrindas yra paprastas, visiems suprantamas, visada svarbiausias ir vyraujantis: mūsų abipusė atsakomybė už vieni kitus, įsipareigojimas saugumui, laisvei ir gerovei kiekvieno mūsų tautos nario atžvilgiu. Šis įsipareigojimas turi būti stipresnis už bet kokius nesutarimus. Mūsų iššūkis – stiprinti  tarpusavio ryšius kaip vertybę, kurią turime saugoti be jokių diskusijų. Mūsų santykiai turi visada būti pagrįsti žydų egzistavimo dvasia, misija, kuri yra Izraelio valstybės įsipareigojimas žydų tautai. Džiaugiuosi galėdamas priimti šią jaudinančią deklaraciją, visiems suprantamą įrodymą abipusės atsakomybės, kurios niekada neturėtume pamiršti.”

DEKLARACIJA

Tvarkomos Užupio senosios žydų kapinės

Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtais
Užupio senųjų žydų kapinių teritorijos sutvarkymo projektiniais pasiūlymais bei autorine kompozicija ARKA, sukurta iš buvusių išniekintų žydiškų antkapių,
sovietmečiu paverstų laiptų pakopomis.
Kompozicijos ARKA autoriai: architektė Viktorija Sideraitė Alon, kūrybininkas Albinas Šimanauskas, architektė-konsultantė Anna Perelmuter. Simbolio autorius – Samuelis Bakas.

Patariamoji paveldo klausimų tarptautinė grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės padedanti profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė. 

Sergejus Kanovičius – poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas.

James E. Young – Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow – Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Lyudmila Sholokhova – Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė.

Sergey Kravtsov – Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Ekspertai vienbalsiai palaikė autorių siūlomą žydų kapinių įpaminklinimo koncepciją ir pateikė nemažai naudingų patarimų, kurie bus panaudoti plėtojant projektą.
Šią savaitę numatoma Užupio senųjų žydų kapinių projektinius pasiūlymus aptarti su Vilniaus miesto meru bei savivaldybės administracijos specialistais.

Vėliau projekto idėjos ir vizualizacijos bus pristatytos plačiajai visuomenei.

Yom Ha Shoa aukų pagerbimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Yom Ha Shoa aukų pagerbimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Yom Ha Shoa, Holokausto aukų pagerbimo dieną Lietuvos žydų bendruomenė susirinko į J.Heifetzo salę, sirenos gausmo klausydami, atsistoję pagerbė nužudytų žydų atminimą.

Nuotraukoje:Holokaustą išgyvenę Fania Brancovska ir Šapsai Cholem.

Smuiko garsais ir malda už aukas prasidėjo liūdna ceremonija. Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisiminė savo šeimos artimiausius žmones, kurių palaikai guli Kaktiškėse.

Uždegdama žvakę, ji jidiš kalba išvardino visus gimines, nužudytus per Holokaustą. Po to žvakes uždegė geto kalinė Mina Frišman ir Kauno getą bei Dachau koncentracijos stovyklą išgyvenęs Šapsai Cholem, buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė Fania Brancovska, Vilniaus geto  120 kalinių išvedusio per kanalizacijos požemius, Šmuelio Kaplinskio dukra Ruta Kaplinsky.

Izraelio ambasadorius Amir Maimon žvakę uždegė už didvyriškai pasipriešinusius Holokaustui, už išsigelbėjusius vaikus, už drąsius kovotojus, sukilėlius. Ambasadorius prisiminė Varšuvos getą, kur šiandien, tuo pačiu metu, kai LŽB vyksta minėjimas, Lenkijoje Izraelio prezidentas Reuven Rivlin dalyvavo Varšuvos geto žydų sukilimo 75-mečio ceremonijoje. Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. Jį numalšino SS daliniai.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

Yom Ha Shoa minėjimas LŽB prasidėjo filmu “Manoji Vilne”

Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo dokumentiniu filmu „Manoji Vilne“ apie šimtmečius gyvavusį, per Holokaustą išnykusį Vilniaus žydų pasaulį.

Balandžio 10d. Jašos Heifetzo salėje vykusioje filmo peržiūroje dalyvavo režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius. “Manoji Vilnė”   filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą. Filme skambėjo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muzika. Vakaro metu buvo pristatyta grafiko Ovidijaus Talijūno paroda  „Manologas“- kiekvienas paveikslas – jidiš abėcėlės viena raidė ir jos įsivaiduojama prasmė.

Dingusio pasaulio vaizdai, plaukiantys ekrane,  su žmonėmis, namais, kapinėmis, sinagoga,- priminė iki Holokausto buvusį Lietuvos Jeruzalės gyvenimą ir žūtį, juk prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilnius buvo vadinamas dvasiniu žydų centru. Todėl Yom Ha Shoa išvakarėse, pagerbdami Holokausto aukas, klausėmės fotografo Rimanto Dichavičiaus, kuris spėjo užfiksuoti dar tai, kas liko Vilniuje po Holokausto – Olandų g. buvusias žydų kapines. Kapinės buvo sunaikintos 1965m.

Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha  žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Dabar teritorija tvarkoma ir turėtų būti  įpaminklinta.

Buvusių kapinių vieta Vilniuje – tik aidas tik šešėlis, menki  trupiniai To, ko jau nebėra. Nei žmonių, nei kapų. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, skaudžiu dokumentu.

Tokiu pat dokumentu, liudijusiu apie žydų gyvenimą, filme rodomi namų griuvėsiai su jidiš kalba užrašytais žodžiais, prieš 30 metų filmuoti, Holokaustą išgyvenę, vilniečiai žydai, kurie kalba apie savo šeimų praradimą gimtąja jidiš. Jei ne Holokaustas, turbūt ir šiandien Vilniaus gatvėse skambėtų jidiš…

Filmo kadruose slenka tarpukario Vilniaus vaizdai su Šnipiškių kapinių nuotraukomis, kapines sunaikinti ketinta dar 1930 m., bet išgelbėjo žydų protestai, tačiau po Holokausto, sovietmečiu jau nebuvo kam protestuoti ir kapinės ant Neries kranto buvo nušluotos, net žymės neliko, tik paminkliniai akmenys buvo įmūryti įvairiose Vilniaus vietose.

Pasak menininko, kūrusio fotografijas, Rimanto Dichavičiaus – kapinės – daugiaprasmis simbolis. „Antkapiniai paminklai – tai dar subtilesnis žemiškas klodas. Žmogus gyvena žmoguje, jo atminty,  jo širdy, pradėtų darbų tąsoje. Kam statyti paminklus, įdėti tiek triūso, meilės, kūrybos, jei atėję kiti, juos sunaikins, kaip mes sunaikiname iš kitų paveldėtą palikimą?

Kas suskaičiuos visas aukas, skriaudas ir praradimus, kai net akmenys paverčiami dulkėmis. Tai vyks tol, kol kiekvienas suprasim paprastą ir amžiną Tiesą – Naikini Atmintį – uždarai sau Kelią į Ateitį.“

 

  1. Talijūno darbų paroda vyks iki gegužės 10 d., J.Heifetzo salės fojė, III a. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Vilnius

Kviečiame aplankyti parodą, kurios metu Jums patikusius darbus galėsite ir įsigyti!

 

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Apsiginklavę pakilia nuotaika Kauno žydų bendruomenės nariai susibūrė viena džiaugsmingiausių progų – pažymėti žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, pavasario, macos šventę – Pesach. Renginyje buvo ir Pesach skirta muzikinė programa, ir viktorina, kurioje buvo varžomasi žiniomis apie šventę ir jos tradicijas, o nugalėtojais tapo ir sveikatai naudingus prizus gavo Filomena Jančiuvienė, Raja Verblinskienė ir Robertas Baltusevičius, ir nuotaikingi šokiai. Be galo smagu buvo matyti, kaip šiltai bendrauja bei kartu linksminasi ir devyniasdešimtmetis, ir – niolikmetis.

Kviečiame į filmo peržiūrą jau rytoj balandžio 10d.

Unikali  galimybė nemokamai pamatyti dokumentinį filmą
“MANOJI VILNĖ”

Filmo peržiūra vyks rytoj, antradienį, balandžio  10 d. 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jašos Heifetzo salėje.

 Filmo peržiūroje dalyvaus režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius.

“Manoji Vilnė”   filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą.Vakaro metu bus pristatoma grafiko OVIDIJAUS TALIJŪNO paroda M A N O L O G O S

Sugįžimai pažymi 20-metį koncertuodami Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje į  „SUGRĮŽIMŲ“ koncertą susirinko labai daug žmonių, publikos šūksniai „Bravo“, gėlės ir ilgai trunkantys plojimai rodė susižavėjimą atlikėjais. Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Liucijai Stulgienei, Muzikų rėmimo fondui, kuris kartu su žydų bendruomene, remiant Geros valios fondui organizavo tris koncertus ir Jašos Heifetzo salėje (trečias koncertas vyks balandžio 17d., sekite skelbimus). Ypatinga šventė publikai buvo dar ir dėl to, kad koncerte dalyvavo puiki temperamentinga ir su publika bendraujanti pianistė iš Izraelio Irena Friedman. Tenka tik apgailestauti, kad jos nepasveikino Izraelio ambasadorius.

Koncerte grojusi pianistė Irena Friedland savo karjerą plėtoja kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja. Ji dalyvavo daugelyje festivalių, kamerinės muzikos koncertų ir rečitalių Lietuvoje, Izraelyje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse. Grojo su pagrindiniais orkestrais Izraelyje.  Pianistė jau daug metų dalyvauja kaip lektorė, tyrinėjanti įvairių garsų ir vizualinių menų sąveiką. Cikle, pavadintame „Matyti muziką ir girdėti spalvas”, tapybos ir skulptūros raida yra perteikiama jai pačiai skambinant fortepijonu.

Koncerte dainavo tenoras Juris Jope, Latvijos nacionalinio teatro solistas,  Latvijos nacionalinio dramos teatro aktorius, kuris šiuo metu baigia dar ir mokslus Lietuvos Muzikos akademijoje. Jis aktyviai dalyvauja Latvijos muzikiniame gyvenime, dirba su žymiais Latvijos kompozitoriais.

Austėja Lukaitė – profesionali dainininkė, universali artistė nes iš šiuolaikinio muzikos solisto, aktoriaus reikalaujama visko – ir gebėjimo šokti, vaidinti, dainuoti, ir būti gražia. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą studijavusi mergina vaidina „Domino“ teatre ir dainuoja miuzikle, nusifilmavo keliuose lietuviškuose ir užsienio filmuose, reklamose,  vaidino LNK seriale „Kriminalistai“, dalyvauja televizijos muzikiniuose projektuose.

Akompanavo pianistė Gražina Zalatorienė. Koncertą vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Kalvarijos savivaldybės vadovai po susitikimo su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Kultūros paveldo departamento atstovais nusprendė nenutraukti sinagogų komplekso panaudos sutarties, kaip planavo, ir svarsto tęsti sinagogų atnaujinimą.

Susitikime Kalvarijos savivaldybei buvo pristatytos galimybės siekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, aptarta galimybė skirti lėšų iš Kultūros paveldo departamento.

Prieš kelerius metus LŽB buvo parengusi projektus sinagogų kompleksui tvarkyti, bendra darbų suma siekė beveik 2 mln. eurų, tačiau lėšų iki šiol nerasta.

2014 metais LŽB ir Kalvarijos savivaldybė pasirašė panaudos sutartį. Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, panaudos sutartimi Kalvarijos savivaldybė įsipareigojo pastatus saugoti ir tinkamai naudoti, o atsiradus finansinėms galimybėms pradėti pastatų restauravimą, siekiant pritaikyti juos kultūros, švietimo ir mokslo reikmėms, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei paskirčiai.

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Nuotraukoje Lietuvos gelbėtojų, Pasaulio teisuolių vardai ant sienos, skirtos Lietuvai nuolatinėje ekspozicijoje JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

(BNS) Skirtingoms institucijoms nesusitariant dėl paminklo žydų gelbėtojams vietos Vilniuje, pozicijas bandys suderinti Vyriausybės atstovas.

Diskusijos dėl paminklo Pasaulio tautų teisuoliams tęsiasi jau kelerius metus, o įstaigos ir toliau priekaištauja viena kitai.

Lietuvos žydų bendruomenė siūlė paminklą statyti Onos Šimaitės gatvės kaimynystėje – Misionierių ir Maironio gatvių sankirtoje.Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, vieta labai simboliška, nes į Misionierių vienuolyno kiemą 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, tūkstančiai Vilniaus žydų atvesti paskutinei atrankai, ten nužudyti geto pasipriešinimo dalyviai. 

Pesacho Sėderis Vilniaus choralinėje sinagogoje

Nuotraukoje Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas S.Levinas ir Chorainės sinagogos rabinas Š.B.Krynskis. Kadangi šventinės apeigos vyko per Šabą, kai negalima fotografuoti, todėl nuotraukos darytos iki žmonėms susirenkant į sinagogą.

Vilniaus choralinė sinagoga atjaunėjusi,  svetingai pasitiko svečius, atėjusius švęsti Pesachą.  Šiais metais pažymėsime šios sinagogos 115 metų jubiliejų!

Daugiau nei 170 žmonių autentiškai atšventė ir tuo pačiu pratęsė šią svarbią judėjams tradiciją. Pesacho šventė turi ypatingą apeigų eigos tvarką. Prisiminėme ir išjautėme tai, ką patyrė judėjai, išeidami iš vergijos į laisvę, į pažadėtąją žemę.                                                                                    Vilniaus sinagoga laukia svečių. 

Smagu, kad nemaža grupė izraeliečių atėjo į Vilniaus sinagogą ir entuziastingai įsijungė į šventę. Atsisveikindami dėkojo ir sakė, kad jautėsi kaip namuose.

Džiugu, kad  apie 40 jaunuolių patys papuošė sinagogos valgyklą ir šauniai šventė. Ši Amit ir Viktorijos iniciatyva – puikus rezultatas. Tikimės, kad tai taps tradicija.

Nuotraukoje jaunimo Sėderio stalas.

Visur suspėjantis rabinas Krinskis ir rebecen Dina sukūrė ir palaikė ypatingą šventinę atmosferą, vedė šventę, aiškino jos prasmę, pasirūpino, kad Pesachas būtų estetiškas ir prasmingas.

Ačiū ir mūsų bičiuliams ne žydams, kurie atėjo ir parodė nuoširdų susidomėjimą.

 

Vilniaus Choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui ir laukia visų

Vilniaus choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui.
Šį kartą švęsime kartu su jaunimu. Nuotraukose bendra salė ir salė skirta jaunimui, ji antroje nuotraukoje. Pesachas, skirtas jaunimui prasideda 21:00 ir jį organizuoja Lietuvos žydų studentų sąjunga kartu su LŽB, VRŽB bei Rabinu Sholom Ber Krinskiu i r rebecen Dina .
Bilietų dar yra. Juos galima bus įsigyti prie įėjimo.
Malda 19 v., Sederio pradžia – 19:30 v.
Sederį ruošia ravas Krinsky ir rebecen Dina.
Pesach kasher v’sameach !
               VŽRB pirmininkas Sh. Levin