Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų – rugelach. tai dar vienas žydų kulinarinio paveldo stebūklas, saldesis tradiciškai ruošiamas Šavuot ir Roš ha Šana švenčių stalui, tačiau šiandiena rugelach užkariavo kepyklėles, kur kasdien jų iškepama kalnai.
Atrodo, kad Avromas Suckeveris nugyveno daugiau gyvenimų negu daugeliui skirta. Kartu su tėvais išvarytas į Sibirą. Poetas tarpukario Vilniuje, visai kitas poetas Vilniaus gete. Žydų rankraščių ir knygų gelbėtojas. Partizanas, kovojantis su nacių kariuomene. Žydų muziejaus Vilniuje įkūrėjas. Liudytojas Niurnbergo procese. Pabėgėlis Lenkijoje. Jidiš kalbą puoselėjantis žydas hebrajiška linkme judančiame Izraelyje.
Avromas Suckeveris. Vilniaus geto vartai / „Vida Press“ nuotr. / LRT.lt koliažas
Išeivė iš Lietuvos Keiptauno mieste Pietų Afrikoje. Apie 1912 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / Išeiviai iš Lietuvos Johanesburgo mieste Pietų Afrikoje. Apie 1910 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / LRT.lt koliažas
Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, kai į Lietuvą buvo pargabenta daugiau nei 800 kg įvairių ir iš Lietuvos traukiantis nuo karo negandų išgabentų dokumentų, ir išnykusių, nykstančių ar ir toliau sėkmingai gyvuojančių lietuvių bendruomenių kūrybinės veiklos liudijimų, keletą metų buvo vykdomi paruošiamieji darbai kelionei į Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, pradėjo veikti paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Joje pirmą kartą Baltijos šalyse išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių Lietuvos žydų dailininkų kūryba. Apie tai, kaip sudaryta paroda ir kokių menininkų darbai joje pristatomi, pasakoja parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė.
Paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ / A. Šileikos / LRT nuotr.
Raja Louft (73 m.) sakė, kad jos tėvai, vieni iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, apie savo sudėtingą patirtį Antrojo pasaulinio karo metais jai daug nepasakojo – matyt, nenorėjo vaiko gąsdinti ir apkrauti savo problemomis. Visgi moters pasakojimas gyvai atvaizduoja tai, apie ką daugelis skaitome tik vadovėliuose ar matome filmuose.
Gintarė Kairytė
Šaltinis lrytas.lt
Raja Louft su Išeivių iš Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko pavaduotoju Grisha Deitchu / Asmeninio albumo nuotr.
Teigiama, kad ankstesniais laikais litvakai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Dažniausiai šeimininkės gamindavo foršmaką – silkės kapotinį.
Buvo norinčių šį patiekalą priskirti kitų šalių virtuvėms, tačiau jis – neatsiejama Lietuvos žydų virtuvės dalis. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą. Gero žiūrėjimo, smagaus gaminimo, skanaus ragavimo!
Patiekalo receptą rasite čia >>> https://rb.gy/o68zd
Po ilgos pertraukos džiaugiamės galėdami skaityti mūsų naujienlaikraštį „Beigelių krautuvėlė“.
Šis numeris skirtas istorinės atminties klausimams.
Beigelių krautuvėlė-LT (2)
Šiais metais kovo 15-ąją pirmą kartą bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, kartu su Tarptautine Komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvos įvertinti, visuomenei pristato žydų gelbėtojams pagerbti skirtą atminimo – padėkos ženklą. Juo bus žymimos vietos, kuriose gyveno gelbėtojai, slėpę nuo nacių Lietuvos žydus.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Elijošius Zislė – nuotrauka iš vidaus paso kortelės. 1925 metai / Kauno apskrities archyvas
Rytoj, 14-ąją Adaro dieną pagal hebrajų kalendorių arba kovo 7-ąją pagal Grigalių, viso pasaulio žydai švęs linksmiausią metų šventę Purim, kurios metu visi vaišinasi tradiciniais žydiškais sausainiais.
Pasakojimas apie žymiausią Prienų žydų šeimą, tarpukariu valdžiusią klestintį alaus bravorą „Goldberg“ gyvenimą. Nors Bencijonas Šakovas (1886-1941) Šakovas gimė Kaune, vietiniai jį laikė ir laiko kraštiečiu.
Autorė Janina Leonavičienė – Paplauskaitė
Bencionas (Benas) Šakovas 1931 m., Prienai / Nuotrauka iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko archyvo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
1-ojo Gedimino pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergėje priešais pulko rikiuotę įteikia Vyties Kryžių eiliniui Simonui Vasermanui. 1921 metų rugpjūčio 15 d. / Vytauto Didžiojo karo muziejus
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę – PURIM! Nuio mažiausių iki vyriausių Su kaukėmis, @Fajerlech dainomis, vaidinimu, nuo vaišių lūžtančiais stalais, tradiciniais Hamantašen, dovanomis mažiesiems ir puikia nuotaika!
„Dubi“ klube mažųjų laukė smagus spektaklis, linksmybės su smagiais personažais ir dovanėlės.
Ir tai – tik pradžia. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius) – tradicinė Purim šventė.
Laukiami visi!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Mažųjų Purim “Dubi” klube / LŽB nuotr.
Purim Raimondo Savicko dailės mokykloje / LŽB nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Abraomas Šteinbergas – vidaus paso kortelė. 1931 m. / Kauno apskrities archyvas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Baltarusių bataliono kulkosvaidininkai. 1920 metai / Eugenijaus Peikštenio rinkinys
Baltarusių bataliono eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 652.
Žodis „purim“ senovės Persijoje akadų kalba reiškė burtus. Žydams tai – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas stebuklingas mūsų tautos išgelbėjimas nuo mirties Babilone.
Istorija
Pasakojama, kad karaliaus Ahasvero patarėjas Amanas nekentė žydų, todėl pasiūlė karaliui juos sunaikinti mainais už didelius turtus.
Pasiūlymas buvo priimtas ir laikomas didžiulėje paslaptyje, tačiau žydai apie didelį pavojų sužinojo. Karalienė Estera buvo žydų kilmės, sinedriono pirmininko Mordekajaus dukterėčia. Ji liepė žydams tris dienas pasninkauti. Be to, ji ketvirtą dieną nuėjo pas karalių prašyti pasigailėti žydų tautos. Karalius neatsispyrė gražuolei žmonai ir sutiko, o vėliau pakorė Amaną.
Papročiai
Dabar žodis „purim” mums reiškia burtą, kurį karaliaus patarėjas metė norėdamas išrinkti dieną, kada bus sunaikinti visi žydai, todėl per Purim šventę vaikai žaidžia vilkeliais.
Judėjai per Purim šventę skaito Esteros knygą, kurioje pasakojama apie žydaitę Esterą, tapusią Persijos karaliaus Ahasvero žmona. Skaitymo metu pasigirdus Amano vardui, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t. t. Taip daroma todėl, kad nebūtų girdimas Amano vardas ir jis būtų ištrintas iš žmonių atminties.
Purim yra linksmiausia žydų šventė (Purimšpil), jos metu priimta ir netgi būtina persirengti, rengti karnavalus, paradus, daug vaišintis, dovanoti maistą kitiems. Tradiciškai išvakarėse kepamas Homentašn – trikampio formos žydiškas aguonų sausainis, kuriuo vaišinamasi šventės metu.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
3-ojo Vytauto Didžiojo pulko gydytojas (1887-1944) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1235.
Borisas (Berelis) Strasburgas, Izraelio sūnus, gimė 1887 metų spalio 7 dieną Ariogalos mieste. Tėvai turėjo garinę lentpjūvę.
Mokėsi žydų mokykloje Ariogaloje. 1913 metais baigė Berno universiteto Medicinos fakultetą Šveicarijoje. 1915 metais išlaikė valstybinius egzaminus prie Charkovo universiteto.
1915 metų sausio 11 dieną mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę ir paskirtas eiliniu į 96-ąjį pėstininkų atsargos batalioną. Paskirtas sanitaru į perrišimo punktą.
Nuo 1916 metų sausio 15 dienos pakeltas į gydytojus ir tarnavo 9-ajame Novo-Ingermanlando pulke. Pakeltas medicinos tarnybos kapitonu. 1917 metų vasario 27 dieną fronte buvo apnuodytas dujomis iš austrų artilerijos sviedinių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Izaokas Sinkevičius. 1920 metai / Viliaus Kavaliausko archyvas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.
Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.
Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.
1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.
Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.