Mokslas, Istorija ir Kultūra

Tarptautinę muziejų dieną sekite Boriso Schatzo ir Samuelio Bako keliais Vilniuje

Tarptautinę muziejų dieną sekite Boriso Schatzo ir Samuelio Bako keliais Vilniuje

Gegužės 18 d., minint tarptautinę muziejų dieną nuo 12 val. iki 20 val.kviečiame nemokamai aplankyti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (Naugarduko g. 10/2) ekspozicijas. Tai paskutinė parodos „Boris Schatz: Izraelio meno tėvas iš Varnių” eksponavimo diena ir paskutinės „Knygos ant medžių neauga: išsaugoti ir perduoti atmintį” eksponavimo savaitės (2021- 05 – 30).


Gegužės 18 d. kviečiame:

pažinti interaktyvų bei pažintinį Samuelio Bako kelio maršrutą Vilniuje.Galutinė maršruto stotelė – Samuelio Bako muziejus: apsilankiusiems visas keturias stoteles ir užsukusiems į Samuelio Bako muziejų lauks specialūs prizai! Dovanos atiteks tiems, kurie savo išmaniajame telefone parodys žaidimo rezultatą gautą paskutinėje maršruto stotelėje. (Prizai jūsų lauks IV Samuelio Bako kelio maršruto stotelėje, VGŽIM Samuelio Bako muziejuje, Naugarduko g. 10/2, bilietų kasoje).

Pavienių lankytojų lauks ir į klausimus atsakys: Samuelio Bako kūrybos ekspozicijoje:

17.00-18.00 val. Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė;

Parodoje „Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas” iš Varnių”;

18.00-19.00 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, parodos kuratorė dr. Jolanta Širkaitė.

 

Atviras laiškas Trevorui Nojui

Atviras laiškas Trevorui Nojui

David Harris is the CEO of the American Jewish Committee (AJC)

Amerikos žydų komitetas ragina remti izraeliečius, kuriems gresia mirtinos „Hamas raketos“

Atviras laiškas Trevorui Nojui

2021 m. Niujorkas. Šis straipsnis buvo atspausdintas „The Times of Israel“.

 

Aš ką tik žiūrėjau jūsų 10 minučių trukmės monologą apie Izraelio ir „Hamas“ konfliktą jūsų populiarioje televizijos programoje „The Daily Show“ (gegužės 11 d.).

Atvirai sakant, žiūrėti nebuvo lengva. Tiesą sakant, aš bandžiau  įsijungti į pokalbį ekrane, bet, aišku, nesėkmingai, todėl nusprendžiau jums parašyti šį atvirą laišką.

Jūs gana sumaniai suformulavote savo komentarus siūlydamas, kad ten būtų konkuruojančių naratyvų, priklausomai nuo to, kas kalbėjo ir pateikė savo istorijos versijas pradžioje.

Ir tada, tarsi netyčia atsirado smalsus trečiasis asmuo, jūs įbridote į diskusijas, iš esmės priskirdamas sau tam tikrą moralinį pasitikėjimą dėl savo „ne kovotojo“ statuso.

Tačiau mes dar netapome visiškai  be tiesos gyvenančia visuomene,  bent jau tikiuosi, kad taip yra, kai faktai nebeegzistuoja ir nuomonės valdo dieną, ypač kai katapultuojasi į viešąją erdvę kaip turintis įžymybės statusą ir susižavėjusių pasekėjų legionus..

Pavyzdžiui, kai teigiate, kad britai atėmė žemę iš palestiniečių, ne visai teisinga.

Tiesą sakant, britai atėmė žemę iš šimtmečius ten valdžiusių turkų osmanų. Palestiniečiai niekada neturėjo savo suverenios valstybės. Žydai, beje, tai padarė, nors romėnai nugalėjo beveik prieš 2000 metų.

Bet norint pasistūmėti į priekį, šis konfliktas, kurio esmė, yra du konkuruojantys nacionaliniai judėjimai, ir vienintelis logiškas būdas jį išspręsti yra susitarti derybose – dvi valstybės, dvi tautos.

Žinoma, paprasčiau pasakyti nei padaryti, ir čia mes kalbėtume įrodinėdami faktus, o ne tiesiog demonstruodami asmenines nuomones. JT rekomendavo būtent tokį dviejų valstybių susitarimą jau 1947 m. Jį priėmė žydai, arabai atmetė.

1948–1967 m. Vakarų Krantas, rytinė Jeruzalė ir Gaza buvo arabų, o ne žydų rankose. Palestinos valstybė galėjo būti sukurta bet kuriuo metu. Taip nebuvo.

2000 m. Izraelis, prie kurio prisijungė prezidentas Billas Clintonas, pasiūlė perspektyvų dviejų valstybių susitarimą palestiniečiams (beje, vienas iš kelių pasiūlymų per pastaruosius 20 metų). Jie atsisakė. Tai nėra mano, bet Clintono išvada, kaip aprašyta jo autobiografijoje „Mano gyvenimas“.

Tada mes einame toliau 2005 m., kurie tiesiogiai susiję su jūsų monologu. Izraelis vienašališkai išvedė savo pajėgas ir naujakurius iš Gazos, suteikdamas vietos gyventojams pirmąją galimybę istorijoje valdyti savo žemę, ko Osmanų Turkija ir Egiptas niekada nedarė. Iki 2007 m. Palestinos savivaldą užėmė „Hamas“, tiesiog perėmė kontrolę. Nuo to laiko ,,Hamas” negailestingai išlaiko valdžią iki šiol.

Kas iš tikrųjų yra „Hamas“ – tai esmė, kurią praleidai pasirinkdamas kalbėti apie Artimuosius Rytus?

Tai teroristinė organizacija. Tai nėra asmeninis požiūris. Tai oficialus JAV ir 27 narių Europos Sąjungos ženklinimas.

Koks yra „Hamas“ tikslas, ir vėl trūksta jūsų komentarų?

Izraelio sunaikinimas ir pakeitimas islamistiniu režimu. Taip dažnai įvardinami ir gerai dokumentuoti „Hamas“ lyderių jausmai.

Taigi jūs praleidote šiuos aktualius faktus – smurtas yra „Hamas“ esmė, jo doktrinos tikslas arba, tiesą sakant, jo susiskaldymas su Palestinos savivalda, ir nulis kalbų apie dabartinį konflikto raundą, žvelgiant į tai visų pirma iš galios  santykių perspektyvos .

Jūs apgailestaujate dėl disbalanso, teigdamas, kad tai nėra „sąžininga kova“, nes Izraelis yra stipresnė šalis.

Palyginate žuvusiuosius, paprastai nurodydami, kad didesnei pusei kažkaip automatiškai suteikiamas aukos statusas.

Jūs net bandote pasiūlyti „Hamas“ veiksmų motyvus, nurodydami grėsmę, iškeldinant keturias palestiniečių šeimas Jeruzalėje, nepastebėdami, kad tai yra senas teisinis klausimas Izraelio teismų sistemoje.

Jūs teigiate, kad Izraelis sukėlė „Hamas“ įniršį priekabiaudamas prie musulmonų per Ramadaną, o tai visiškai neteisingas faktų pateikimas, jau nekalbant apie tai, kad Izraelis ne kartą labai stengėsi apsaugoti visų tikėjimų garbinimo teisę – tai nutinka gana retai pasaulio religijos klausymuose.

Aiškiai pasakykime: „Hamas“ užsidegimas Izraeliu yra nuolatinis, kaip ir jo tikslas – vieną dieną dominuoti tarp palestiniečių savo ištikimybe ne tik Gazoje, bet ir rytinėje Jeruzalės dalyje bei Vakarų Krante, tai jo didesnė strategijos dalis.

Ir jūs net bandote palyginti situaciją su savo vaikyste, primindami, kad mama jums liepė netrukdyti savo jaunesniems broliams ir seserims, net kai jie provokuotų, nes buvote didesnis ir stipresnis.

Atsiprašau, bet jūsų jaunesnieji broliai ir seserys neplanavo žmogžudystės ir niokojimo bei visuomenės siautėjimo.

Nepaisote tikrosios „Hamas“ prigimties, fakto, kad per metus jis šaudė tūkstančius raketų, statė tarpvalstybinius teroro tunelius, grobė izraeliečius ir atsisakė Gazos ruožo, kad sutelktų dėmesį į Izraelio nuostolius.

Jūs menkinate milijonus izraeliečių, skubėdami bombarduoti slėptuves, jie rūpinasi pagyvenusiais ir neįgaliais žmonėmis ir guodžia traumuotus vaikus, nes raketos šiandien skrieja virš galvos ir gali smogti bet kur, net ir turint priešraketinę “Geležinio skydo” sistemą.

Jūs pagirtinai nerimaujate dėl vaikų, tačiau nepaisote palestiniečių vaikų ugdymo ciniško „Hamas“ režimo rankose, žinant, kad jaunų aukų vaizdai pakeis visą istoriją tiems, kurie mato tik nuotraukas, o ne kontekstą.

Jūs apeinate pagrindinį klausimą – ką Izraelis turėtų daryti tokiomis aplinkybėmis, kai jūsų motinos patarimai jums atrodo visiškai atitrūkę nuo blaivios tikrovės, su kuria susiduriama? Ką darytų bet kuri šalis, kai tradiciniai diplomatijos įrankiai – nuo konfliktų valdymo iki konfliktų sprendimo neturi šansų, susidūrus su ideologiniui ir teologiniu „Hamas“ valdymu?

Galiausiai leiskite man pabrėžti vieną dalyką. Aš nelaikau šio konflikto kaip paprastų nesibaigiančių diskusijų, įrodančių, kad viena pusė yra teisi, o kita – neteisi. Visai ne. Mano dešimtmečius trunkantis dalyvavimas regione, daugybė mano kelionių į Izraelį ir arabų pasaulį, įskaitant Palestinos teritorijas, turi vieną pagrindinę svajonę – taiką, taikos išlaikymą.

Manau, kad to laukia didžioji dauguma izraeliečių, tarp jų mano ir žmonos artimųjų šeimos nariai. Nuo pat 1948 m. Jie nėra patyrę nei vienos ramybės dienos, nei savo šeimose, išgyvenusių Holokaustą, nei kaip pabėgėliai iš komunizmo ar būdami iškeldinti kaip aukos iš arabų šalių.

Izraelis nebuvo atgimęs po nuolatinių konfliktų Tai, kad šešios arabų šalys dabar turi normalius ryšius su Izraeliu, yra galingas priminimas, kad taika yra pasiekiama ir kad Izraelis labai siekia partnerių.

Vieną dieną taika bus įgyvendinta, meldžiuosi su palestiniečiais. Bet tai neįvyks tol, kol „Hamas“ valdys Gazą, laikysis savo genocidinių tikslų ir geranoriški žmonės užsienyje manys, kad jis yra konflikto auka, deja, jo paties sukurtas.

David Harris – Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius

Bumelis pristatė vakcinų gamybos planą: Lietuva kuria, latviai pilsto į buteliukus  

Bumelis pristatė vakcinų gamybos planą: Lietuva kuria, latviai pilsto į buteliukus  

DElfi.lt

Dalia Plikūnė 2021 m. gegužės 11 d. 

Lietuva turi puikiai išvystytas biotechnologines kompanijas ir yra pasiruošusi vystyti įvairius biotechnologinius procesus; apie tai reikia aiškiai pasakyti visai Europai, sako įmonės „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis po susitikimo su Ekonomikos ir inovacijos ministerijos delegacija.

Verslininkas patikslino, kad neturi mintyje planų kurti lietuviškos vakcinos. „Nepasakykite, kad savo sukūrėme, turėtume kooperuotis su tuo, kuris turi sukūręs ir kuriam trūksta gamybinių pajėgumų daryti daugiau.

Aš tikrai nekursiu, reikia būti baisiai turtingam, kad sukurtum. Ar žinote, kiek „Pfizer’iui“ davė valstybė, kad sukurtų vakciną?  Vieną milijardą“, – kalbėjo V. Bumelis.

Verslininkas dėkojo ministerijai, kad parodė dėmesį. „Kartais man susidaro įspūdis, kad mes, lietuviai, patys nelabai žinome, ką turime ir ką esame išvystę. Tokie susitikimai ir jūsų dėmesys padeda suprasti, kad turime puikią aukštųjų technologijų pramonę ir gerai išvystytas biotechnologines kompanijas. Esame pasiruošę vystyti įvairius biotechnologinius procesus, o kovidinių vakcinų gamyba yra biotechnologinis procesas“, – sakė V. Bumelis.

„Turime aiškiai pasakyti visai Europai, kad turime galimybių, galime plėstis ir judėti į priekį“, – kalbėjo V. Bumelis.

„BioNTech“ pastatys Pietryčių Azijoje naują vakcinų gamyklą.

Gegužės 9-ąją dieną Izraelis švenčia Yom Yerushalayim (Jeruzalės diena)

Gegužės 9-ąją dieną Izraelis švenčia Yom Yerushalayim (Jeruzalės diena)

Interviu Jeruzalės dienai su Izraelio Ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja yra Adi Cohen-Hazanov.

Gegužės 9-ąją dieną Izraelis švenčia Jeruzalės dieną Yom Yerushalayim. Papasakokite plačiau apie šią dieną ir jos reikšmę.

Iki Izraelio valstybės įkūrimo Jeruzalė turėjo skirtingus valdovus, tačiau tai visada buvo žydų tautos maldos ir tapatybės dalis. Mes visada vadinome Jeruzalę savo amžinąja sostine.

Visos pasaulio sinagogos pastatytos taip, kad maldos būtų nukreiptos link Jeruzalės, o per dvi svarbiausias mūsų šventes – Pesachą ir Yom Kipurą – linkime vienas kitam kitais metais susitikti Jeruzalėje. Šiandien Jeruzalė minima ir mūsų himne: „Siono ir Jeruzalės žemė“ (hebrajų kalba Sionas vartojamas kaip Jeruzalės miesto ir visos Izraelio žemės sinonimas).

1967-ųjų metų birželio 27-ą dieną Izraelis laimėjo Šešių dienų karą ir atgavo savo istorinę sostinę – Jeruzalę, kuri vėliau šalies Parlamento buvo pripažinta oficialia Izraelio sostine. Praėjus dvidešimčiai metų, 1998-ųjų metų Iyar mėnesio 28-ą dieną Yom Yerusjalayim buvo paskelbta valstybine švente.

Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“

Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“

15min.lt  Jurgita Šimelevičienė

Nuo rugpjūčio lietuvių įmonė „Biotechpharma“ kartu su Šveicarijos kompanija „Memo Therapeutics AG“ kuria vaistą, skirtą gydyti koronavirusu susirgusius ligonius. Šiuo metu vaistas, paremtas technologijomis, skirtomis COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai, yra klinikinių tyrimų stadijoje. Interviu 15min „Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas, prof. Vladas Algirdas Bumelis pasakojo, kaip veiks kuriamas vaistas, kodėl iki šiol vaistų nuo koronaviruso rinkoje dar nėra ir kaip lietuviai kartu su latviais galėtų bendradarbiauti gaminant vakcinas.

„Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas, prof. Vladas Algirdas Bumelis 15min sakė, kad vaistas dar nėra pabaigtas, tad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija nėra visai tiksli. „Visi sako, kad mes, lietuviai, sukūrėme vaistą nuo COVID-19 ir tuoj gausime Nobelio premiją. Šimtaprocentinė tiesa, kad mes su viena šveicarų kompanija kartu kuriame biologinį vaistą prieš COVID-19 ir tai buvo pranešta rugpjūčio 14 dieną. Bet tai dar nereiškia, kad mes jį sukūrėme. Ir noriu visiems pasakyti, kad iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją, o 99 numiršta, nes arba buvo neefektyvūs, arba nesaugūs, arba kitokie. Tikrai nenoriu, kad žmonės suprastų, kad mes su šveicarų kompanija jau sukūrėme tą vaistą ir jis jau efektyvus“, – kalbėjo prof. V.Bumelis.

Iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją. Remiantis sutarties sąlygomis su šveicarų įmone, „Northway Biotechpharma“ optimizavo žinduolių ląstelių linijas šių antikūnų biosintezei, taip pat gamino GGP – Geros Gamybos Praktikos – standartus atitinkančius antikūnus klinikiniams tyrimams. Šiuo metu vaistas yra klinikinių tyrimų stadijoje. Pasak V.Bumelio, vaisto sukūrimas ir patvirtinimas trunka 3-5 metus. Tiesa, Šveicarijos „Memo Therapeutics AG“ pernai vasarą teigė, kad iš COVID-19 pacientų išskirtas antikūnas MTX-COVAB pasižymi dideliu veiksmingumu, todėl pasaulinės vaistų reguliavimo institucijos palaiko šio antikūno greitesnį kelią į rinką. Visgi V.Bumelis nesiryžo prognozuoti, kiek tai gali užtrukti.

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

15min.lt

Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė.

Penktadienį Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai su Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriais pagerbs Holokausto aukas.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams, pranešė organizatoriai. „Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Paminklas nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms.

Gegužės 6d. Kaune žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis pristatė niekur nematytas tris tarpukario ekspozicijas

Gegužės 6d. Kaune žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis pristatė niekur nematytas tris tarpukario ekspozicijas

Šiandien Kaune, Karo paveldo muziejuje „Atominis bunkeris”, vyko, kaip sakė muziejaus įkūrėjas, žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis, mažos Laikinosios sostinės istorijos dalelės pristatymas! Buvo pristatytos dar niekur nematytos tris tarpukario ekspozicijos:
1. D. Rozmarino manufaktūros ir kolonialių prekių parduotuvė.
2. B. Rabinavičiaus Įpėd. geležies sankrova ir technikos dalykai.
niekur nematytos tris tarpukario ekspozicijo
3. Primityvaus ir akademinio meno žavesys. 1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai.
Ekspozicijų atidaryme dalyvavo Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, AB “Volfas Engelman” generalinis direktorius M. Horbačauskas, UAB “Rūta” direktorius R. Pridotkas ir kiti garbingi svečiai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas.
Pagarba ir padėka Juliui Urbaičiui už dėmesį žydų istorijai ir žydų bendruomenės indėliui kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę! Už šią iniciatyvą ir entuziazmą ją įgyvendinant, LŽB pirmininkė F. Kukliansky J. Urbaičiui įteikė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį!!!
Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šiais metais gegužės 9 – 10 dienomis Izraelyje yra minima Jeruzalės diena (hebr. Yom
Yerushalayim). Ta proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pamatyti tarptautinę modernios Jeruzalės fotografijų parodą „Jerusalem as a City of Culture“ ( liet. „Jeruzalė – kultūros miestas“), kurią pristato Izraelio ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Gegužės 6 – 9 dienomis nuo 21 val. vakaro iki aušros parodos projekciją bus galima
išvysti Vilniaus senamiesčio širdyje – ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos
Vilniaus gatvėje. Įspūdingo dydžio ekspoziciją sudaro menininkų iš įvairių pasaulio
šalių darbai, intymiais ir subtiliais kadrais atskleidžiantys Jeruzalės miesto žavesį ir
dvasią.

Paroda „Jerusalem as a City of Culture“, kuruojama Izraelio kūrėjo Adi Yekutieli, yra
projekto „My Jerusalem“ (liet. „Mano Jeruzalė“) dalis ir šiais metais bus pristatyta
įvairiuose pasaulio miestuose. Tarp daugybės eksponuojamų nuotraukų parodoje taip
pat bus galima pamatyti ir lietuvės Giedrės Mikalauskaitės fotografiją „Spiritual light
of Jerusalem“ (liet. „Dvasinė Jeruzalės šviesa“).

Projekto kuratorius Adi Yekutieli teigia, kad kiekvienoje fotografijoje galima įšvysti
jaudinančias ir verčiančias susimąstyti akimirkas. Nuotraukos liudija fotografų,
kūriniuose atskleidusių savo magiškas akimirkas Jeruzalėje, grožį, meilę ir aistrą.

„Jeruzalė – tai miestas su daugybe veidų ir nepaprastai turtingu kutūriniu gyvenimu.
Šis miestas – tarsi moderni kultūrų ir žmonių mozaika, branginama vaikų ir senjorų,
menininkų ir piligrimų. Džiaugiamės galėdami atskleisti šio miesto žavesį ir dvasią
Šiaurės Jeruzalės gyventojams ir miesto svečiams“, – kalba ambasadoriaus
pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov.

Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Jeruzalės plėtros tarnyba, Jeruzalės Jeruzalės
miesto savivaldybe, Jeruzalės ir paveldo ministerija bei Izraelio Užsienio reikalų
ministerija.

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Šeduvoje, kur aplankė kuriamą unikalų Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejų.

„Būsimas šiuolaikinis muziejus Šeduvoje leis dar geriau atskleisti nepaprastai turtingą Lietuvos žydų istoriją ir paveldą tiek mums patiems, tiek pasauliui. Nuoširdžiai dėkoju projekto iniciatoriams ir vykdytojams”, – sakė ministras.

Šis privatus projektas yra remiamas iš Šeduvos kilusių žydų palikuonių įkurto fondo ir yra įgyvendinamas, bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe.

Ministras G. Landsbergis taip pat pagerbė Holokausto aukų atminimą, padėdamas gėlių Šeduvos žydų žudynių vietose.

Kartu su Ministru Šeduvoje lankėsi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija: https://www.flickr.com/photos/mfa_lithuania/albums/72157719097637626

Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer  laužų naktį

Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer laužų naktį

Kas yra „Lag BaOmer“?

Ši nedidelė šventė, žinoma kaip laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena, kuri vyksta maždaug mėnesį po Pasacho.

Israeli tradition burns brightly in Riverdale | The Riverdale Press |  riverdalepress.com

„Lag BaOmer“ yra nedidelė šventė, vykstanti 33-ąją Omero dieną, tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Pagrindiniai „Lag BaOmer“ įvykiai yra žydų vestuvių rengimas (tai viena diena per Omerį, kai žydų įstatymai tai leidžia), tą dieną uždegami laužai, žmonės linksminasi gamtoje.

Yra keletas aiškinimų, kodėl žydai  švenčia „Lag BaOmer“. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.

Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Visagalis sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako treji metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose.

Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia kepsniais, nes visi  kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru, kol vaikai tempia ir meta viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių LagBa Omer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija  valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų,  bulvių salotas, tahini padažą…

Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.

Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu  paskelbė apribojimus –  Lag-Ba Omer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje

Šiemet  sukanka 175 metai nuo Sero Mozės Montefiore apsilankymo Vilniuje

Šiemet sukanka 175 metai nuo Sero Mozės Montefiore apsilankymo Vilniuje

Geršonas Taicas

Seras Mozė Montefiore (1784 – 1885) labai gerbiamas tiek gimtojoje Anglijoje, tiek užsienyje. Iki šiol jo vardas vis dar minimas žmonių tarpe su susižavėjimu ir meile. XIX amžiaus žydams jis buvo žinomas  kaip „gynėjas“.

Seras Mozė Montefiore buvo žymus karalienės Viktorijos laikų žydų veikejas. Jis buvo labai turtingas žmogus ir didžiąją savo ilgo gyvenimo dalį skyrė tarnaudamas žydams, tiek Britanijoje, tiek visame pasaulyje.

Jis buvo turtingas ir galėjo pats pasirinkti, ką daryti. 1840 m. jam pavyko misija Egipte, Aleksandrijoje, kur išgelbėjo Damaske ritualine žmogžudyste ir krikščionių kraujo naudojimu apkaltintus žydus. Tai jam sustiprino norą padėti ir kitiems persekiojamiems žydams visame pasaulyje. Kitas punktas, jo manymu, buvo Rusija, nauji žydų sėslumo ir aprangos įstatymai. Jis susitiko su Rusijos caru, ir kai kurie įstatymai buvo pakeisti žydų naudai. Įstatymai dėl tradicinės žydų aprangos panaikinimo nebuvo pakeisti, bet ir pats Montefiorė jiems nepritarė, nešiojo Londono šerifo uniformą. Buvo parengtos tikslios taisyklės kaip žydams rengtis, kad nesiskirtų nuo kitų gyventojų.

Pagal Polinos Vengerovos memuarus:

„Garbingiausi Vilniaus žydų bendruomenės nariai su rabinu ir miesto pamokslininku priešakyje vyko susitikti su svečiais, o minios paprastų žydų susirinko laukti M. Montefiore prie įvažiavimo į Vilniaus priemiestį Šnipiškes … M. Montefiorės niekas nekvietė, jis pats atvyko ir buvo iki ašarų sujaudintas priėmimo nuoširdumu. Taigi, Montefiore į Vilnių įžengė tarp žmonių galvų jūros, virš kurios jis sėdėjo vežime su pora keliautojų – minia tarsi ant savo pečių kėlė brangius svečius. Policijai labai sunkiai sekėsi palaikyti tvarką gatvėse, važiuojant Montifiore, ir ypač apsaugoti jį nuo neturtingų visų tautybių ir amžiaus žmonių antplūdžio, aplankytose įstaigose, prieglaudose ir mokyklose. Jį apgulė minios maldininkų ir prašytojų per kelias viešnagės dienas jis skirstė milžiniškas pinigų sumas  vargšams…”

Sukurtas filmas apie Nacionalinės premijos laureatę Ridikaitę ir žydų kultūrą: bandžiau bent pamatyti dangų jų akimis

LRT.lt

Lietuvos kultūros institutas ir Šiuolaikinio meno centras pristato naują videoapybraižą „Žydų Vilnius dailininkės Eglės Ridikaitės kūryboje“, rašoma LKI pranešime žiniasklaidai.

Miko Žukausko režisuotas pasakojimas kviečia pažvelgti į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Eglės Ridikaitės kūrybą ir į jos meninį būdą atverti sudėtingas temas. Tapybos ciklas „Mes svečiuose“, vaizduojantis archeologų atidengtus Vilniaus Didžiosios sinagogos ir pačios menininkės apčiuoptus sunaikintos šventovės erdvės fragmentus, yra vienas iš retų atvejų, kai Lietuvos šiuolaikiniame mene imamasi žydų istorinės atminties ir paveldo temos.

Kūriniai paskatino tarptautinę diskusiją

Balandžio 28 d. įvyksiančią trumpametražio pasakojimo premjerą lydės tarptautinė diskusija „Žydų Vilniuje ir kitur: šiuolaikinis menas ir istorinė atmintis“. Renginio dalyvius – architektūros prof. Amnoną Bar Orą ir menininką Dorą Zleką Levy`į (Izraelis), Vilniaus muziejaus vadovę dr. Rasą Antanavičiūtę ir meno istorikę prof. Adachiarą Zevi (Italija) – kalbins kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje, architektūros istorikė dr. Ūla Tornau.

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Hirsch Glick – Hiršas Glikas – žydų poetas ir partizanas gimė 1922 m. balandžio 24d. Vilniuje. Paauglystėje jis pradėjo rašyti jidiš poeziją ir tapo jaunųjų žydų poetų grupės „Yungvald“ įkūrėju.

Gimęs vargingoje Glikų šeimoje dėl finansinių sunkumų 1938 m. jis buvo priverstas nutraukti mokymąsi mokykloje ir pradėjo  dirbti pardavėju, po to darbininku kartono gamykloje. Nuo 1935 m. Jis jis jau kūrė eiles hebrajų kalba, tačiau literatūrinės grupės „Jung Vilne“ įtakotas, perėjo į jidiš kalbą. 1940–1941 m. Jo eilėraščiai buvo paskelbti laikraštyje „Vilner Emes“, Vilniaus žurnale „Shtraln“ ( Spinduliai “) ir Kauno„ Naye Blater “(„ Nauji puslapiai “). Su grupe bendraamžių jis įkūrė žurnalą „Jungvald“.

1941 m.  prasidėjus karui  Glikas pateko į Vilniaus getą. Ten jis aktyviai dalyvavo pogrindžio (Jungtinės partizanų organizacijos) veikloje ir toliau rašė eilėraščius. Gete 1942 m. Glikas parašė savo garsiausią dainą „Zog nit keinmol“ (Niekada nesakyk), kuri tapo žydų partizanų  himnu.

Kai 1943 m. spalio mėn. getas buvo likviduotas, Glikas bandė pabėgti, buvo sugautas ir išsiųstas į Gottfieldo stovyklą Estijoje. 1944 m. Vasarą jis pabėgo iš lagerio, tikėtina, buvo sugautas ir nužudytas.

Žydų partizanų  ir Vilniaus geto himnas

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų. 

 

2021m. balandžio 23d. minime 301-ąsias Vilniaus Gaono metines

Vilniaus Gaono, kaip ypač ryškaus, įvairiapusio mokslininko ir nepaprastai apsišvietusio savo laikmečio Lietuvos žydų rabino paveikslas ne tik išliko iki mūsų dienų – jį papildė daugelis jo mokinių bei sekėjų, o daugiausiai rabinistiniai chasidizmo priešininkai, t.y. mitnagedai.

YIVO sudarytoje Rytų Europos žydų enciklopedijoje rašoma, kad Vilniaus Gaonas (dar žinomas kaip santrumpa GRA – Gaon Rabbi Eliyahu) buvo dvasios milžinas, pavyzdys kartų kartoms, įkvėpimo šaltinis bei centrinė figūra Lietuvos žydų kultūroje.

Istorikas Bubnys paskirtas nauju Genocido centro direktoriumi

Istorikas Bubnys paskirtas nauju Genocido centro direktoriumi

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 76 Seimo nariai, prieš – 34, aštuoni susilaikė, du biuleteniai sugadinti. Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.

Jis taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“. Istorikas A. Bubnys centre dirba nuo 2009 metų, šiuo metu jis vadovauja Tyrimo departamentui. A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC vadovaujant Adui Jakubauskui.

BBC televizijos interviu  „HARDtalk“ 2021 m. balandžio 16 d. su Silvia Foti, kurios senelis Jonas Noreika bendradarbiavo su naciais

BBC televizijos interviu „HARDtalk“ 2021 m. balandžio 16 d. su Silvia Foti, kurios senelis Jonas Noreika bendradarbiavo su naciais

 

Kova dėl Lietuvos sielos per BBC laidą “HARDtalk“

„Silvia Foti: kai tiesa sužlugdo šeimos lojalumą ir santykius”, anūkė pasakoja apie santykius su šeima, kurios narys atsakingas už veiksmus per Holokaustą “.

„Silvijos Foti senelis- lietuvis, kuris buvo vadinamas didvyriu, patriotu,  sumokėjusiu gyvybe priešindamasis sovietams. Tačiau, pasak jos, Jonas Noreika nebuvo didvyris – ant jo rankų buvo tūkstančių žydų kraujas. Jos pasirinkimas kalbėti apie  atskleistus įvykius, supykdė daugelį Lietuvoje. Kas atsitiks, kai tiesa sužlugdys ištikimybę šeimai? “

BBC žurnalistas Stephen Sackur reikalavo Silvijos Foti pateikti dokumentinius įrodymus, kad jos senelis buvo atsakingas už maždaug 1800 žmonių nužudymą Plungėje ir ne tik, – sunaikinta visa  žydų bendruomenė 1941 m. Plungėje, Telšiuose ir Šiauliuose. Sackur domėjosi išdidžios lietuvės amerikietės Foti kelione į Lietuvą, kurioje ji stengėsi pažinti šalį, tačiau jai teko susidurti su Holokausto nusikaltimais, kuriuose dalyvavo  jos senelis Jonas Noreika.

Foti pasipriešino šeimai, nenutylėdama įvykių, apie kuriuos sužinojo, nes problema buvo kur kas platesnė nei jos šeima suprato. Nusikaltimuose dalyvavę arba jų palikuonys vis dar dangstė tiesą apie  Holokaustą Lietuvoje, ji pacitavo vieną dalyvaujantį tyrimuose centrą, nurodydama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, slėpusį istorinius šalies įvykius. Silvija Foti teigė, kad jos ir Granto Gochino  kova prieš Noreikos atminimo lentos neteisėtą egzistavimą ant Lietuvos mokslų akademijos pastato Vilniuje, iš tikrųjų yra kova už Lietuvos sielą.

Stephen Sackur paklausė, ar Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro teisingai vadino Lietuvą lokomotyvu, tempusiu paskui save Rytų Europos Holokausto iškraipymus. Foti prisipažino, kad apskritai nežinojusi bendros situacijos Rytų Europoje, bet galbūt…

 

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljansas (IHRA)

Rekomendacijomis siekiama pagilinti supratimą apie Holokaustą, keliant esminius klausimus apie jo istorinį kontekstą, Holokausto apimtį ir mastą bei mėginant suvokti, kodėl ir kaip tai nutiko.Visų pirma, pedagogai turėtų būti įsitikinę, kad gerai pasiruošus ir naudojant tinkamą medžiagą apie Holokaustą galima mokyti efektyviai ir sėkmingai. Dalyje „Kaip mokyti apie Holokaustą?“ aptariamos mokymo ir mokymosi apie Holokaustą galimybės ir iššūkiai, pateikiami praktiniai patarimai, metodai, taikytini tiek formaliojoje, tiek neformaliojoje švietimo aplinkoje.

Visą Mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijų tekstą atsisiųsk čia

 

Nėra vieno „teisingo“ bet kurio dalyko mokymo būdo, nėra idealios metodikos, tinkančios visiems pedagogams ir jų mokiniams. Tačiau čia pateikiamos rekomendacijos yra grindžiamos praktine patirtimi ir turėtų būti naudingos mokyklų mokytojams ir kitiems pedagogams planuojant savo darbą atsižvelgus į asmenų mokymosi poreikius.

Kitas Rekomendacijų ištraukas skaityk čia

Hands putting up a poster, Holocaust education
Photo by Luis Paredes.

 

3.1 PAGRINDINIAI PRINCIPAI

3.1.1 Apie Holokaustą gali būti mokoma sėkmingai; nebijokite paliesti šios temos

 

Kai kurie pedagogai abejoja, ar verta analizuoti Holokausto istoriją vien dėl to, kad supranta sunkumus, kylančius mokant šios temos, ir įvertina temos jautrumą. Kai kuriems pedagogams kyla klausimų, kaip perteikti šios tragedijos mastą, įvertinti šioje tragedijoje dalyvavusių asmenų skaičių ir apskritai kaip arti žmonija gali prisiliesti prie šios temos.

Kai kurie pedagogai svarsto, kaip įtraukti savo mokinius netraumuojant jų, arba nerimauja dėl galimos jų reakcijos į šią temą. Apskritai pedagogai nori būti pasirengę kuo įvairiausiam savo mokinių elgesiui ir jų reakcijoms, kurios gali kilti dėl galimo emocinio turinio poveikio.

Holokausto istorijos gali būti mokomi įvairaus amžiaus vaikai, atitinkamai pritaikius jiems metodus ir turinį. Asmeninių istorijų, susijusių su aukomis, pabėgimu ir gelbėjimu, akcentavimas gali puikiai tikti jaunesnei auditorijai. Vyresniųjų gali būti prašoma dirbti su sudėtingesne ir daugiau iššūkių reikalaujančia medžiaga, naudojant daugiau tinkamų pirminių šaltinių.

Tiek šaltiniai, tiek ir vadovėliai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į šias Rekomendacijas ir paisant mokinių emocinių poreikių bei konkrečių aplinkybių. Nesibaiminkite liesti šios temos. Nors ši užduotis gali atrodyti šiek tiek bauginanti, patirtis rodo, kad galima sėkmingai supažindinti su Holokausto istorija ir kad toks mokymas gali duoti teigiamų rezultatų. Išanalizuokite ir naudokite įvairiausią medžiagą, aprašančią metodus, geriausią praktiką ir konkrečias mokymo strategijas, kad kuo geriau susiplanuotumėte, pasirengtumėte ir pravestumėte užsiėmimus.

3.1.2 Stenkitės kalbėti tiksliai, aiškiai apibrėžkite Holokausto sąvoką

 

Kalbos tikslumas apibūdinant sąvokas ir veiksmus gali padėti mokiniams išvengti per didelių apibendrinimų, dėl kurių išnyksta ribos ir kurie trukdo suvokti esmę. Pavyzdžiui, sąvoka „stovykla“ yra vartojama įvairiausiems objektams ir vietoms apibūdinti. Nors žmonės mirdavo ir būdavo žudomi daugumoje nacių ir jų kolaborantų įkurtų stovyklų, vis dėlto ne visos stovyklos tapo žudymo ir mirties centrais. Skirtingais laikotarpiais stovyklose buvo taikomi nevienodi metodai, nes vienos iš jų buvo koncentracijos stovyklos, kitos – baudžiamosios, dar kitos – tranzitinės. Į šią specifiką būtina atsižvelgti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir netgi klaidų.

Aiški sąvokos Holokaustas (arba Šoa) apibrėžtis gali užkirsti kelią vėlesnei painiavai. IHRA vartoja Holokausto sąvoką įvardinti valstybės remtą sistemingą žydų persekiojimą ir žudymą, kurį 1933–1945 m. vykdė nacių vyriausybė ir jos kolaborantai. Didžiausi persekiojimai ir žudynės vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kurios organizacijos (net kai kurios valdžios institucijos) sąvoką Holokaustas taiko labai plačiai ir laiko, kad ši sąvoka apima visas nacių persekiojimo aukas. Tačiau dauguma šio laikotarpio istorikų vartoja tikslesnę apibrėžtį, pagal kurią pripažįstama, kad buvo siekiama sistemingai persekioti ir išžudyti visus žydus, todėl jų likimas išsiskyrė iš kitų. Holokausto sąvoka neaprėpia sinčių ir romų. Verta atkreipti dėmesį, kad įvairiuose šaltiniuose ši sąvoka gali būti suprantama ir vartojama skirtingai, todėl užtikrinkite, kad jūs mokydami šias sąvokas vartotumėte nuosekliai ir tiksliai.

Pasidalykite informacija, kad daugybei žmonių sunku suvokti Holokausto sąvoką. Paaiškinkite, kad Holokausto sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių „paaukojimą sudeginant“. Ši sąvoka gali suklaidinti, esą masinės žydų žudynės buvo kankinystės forma, o ne genocidas. Dėl šios priežasties daug kas pageidauja vartoti hebrajišką žodį Šoa, kuris reiškia ‘katastrofa‘.

Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Pavyzdžiui, patikslinkite, kad tokios sąvokos kaip „galutinis sprendimas“ arba „žydų problema“ yra buvę eufemizmai, kuriuos tuo istoriniu laikotarpiu sukūrė ir vartojo nusikaltimų vykdytojai tam, kad perteiktų savo pasaulėžiūrą; palyginkite šias sąvokas su neutralia kalba, vartojama nešališkam praeities įvykių apibūdinimui. Taip pat turėtų būti išnagrinėta tokia sąvoka kaip „getas“, siekiant atskleisti nacių jai suteiktą reikšmę, kuri skyrėsi nuo reikšmių, turėtų prieš ir po nacių laikotarpio.

Pedagogai skatinami apsvarstyti, kokiais būdais visuomenė ir kultūra kalba apie Holokaustą, nes šios socialinės nuostatos gali turėti įtakos mokinių supratimui. Populiarioji kultūra ir pasakojimas gali įtvirtinti mitus ir neteisingą istorijos supratimą. Nuoseklaus požiūrio ir tikslios kalbos formavimas gali padėti atskleisti išankstines nuostatas.

 

3.1.3 Plačiai nušvieskite šią temą istorijos kontekste

 

Holokaustas – tai tarpusavyje susiję įvykiai, peržengę nacionalines valstybių sienas ir neatsiejami nuo II Pasaulinio karo. Taigi, šie įvykiai tebėra įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių istorijos ir istorinių procesų dalis. Mokiniai turėtų suvokti, kad Holokausto vykdymo būdai skirtingose šalyse buvo nevienodi. Be to, genocidas tapo įmanomas susipynus įvairiems trumpalaikiams, vidutinės trukmės ir ilgalaikiams veiksniams Europos ir pasaulio istorijoje. Sudarykite galimybes išnagrinėti šias sąvokas aptardami platesnius kontekstus, kuriuose buvo vykdomas Holokaustas. Mokslininkai plačiai nagrinėja šiuos aspektus. Rengdami darbo planus ir planuodami atskirus užsiėmimus, pasistenkite naudotis patikimais ir pačiais naujausiais akademiniais tyrimais, aprėpiančiais skirtingus genocido ir jo raidos aspektus.

Lithuania

Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!

Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!

,,Mazel tov to Maceva“ – litvakų kapinių katalogas, kuris švenčia dešimties metų veiklos etapą, dokumentavus, valant, skaitmeninant ir restauruojant žydų kapines Lietuvoje.

„Beit Olam – kapinės yra gyvenamasis namas. Tai vieta, kur mūsų atmintis atgyja “, – sakoma jubiliejiniame pranešime savo Facebook puslapyje 2011 metais įsteigtoje nepelno organizacijoje.

Maceva siekia

Rinkti, kataloguoti ir viešinti informaciją apie visas iki Antrojo pasaulinio karo buvusias žydų kapines Lietuvoje ir per nuotraukas dokumentuoti visus likusius antkapius visose žydų kapinėse visoje Lietuvoje;

Išverskite visus įskaitomus užrašus iš antkapių ir paskelbkite šią informaciją savo svetainėje;

Kai įmanoma, atkurti / rekonstruoti ar bent jau išvalyti kapines, padedant vietos savivaldoms ir bendradarbiaujant su jomis;

Didinti vietos bendruomenių informuotumą apie žydus, kurie anksčiau gyveno kaimynystėje, ir ieškoti jų paramos žydų kapinėms prižiūrėti.

Žydų kapinės Švenčionyse, Lietuva

Praėjusiais metais dėl pandemijos teko nutraukti veiklą, įskaitant valymo iniciatyvas, tačiau Maceva teigė, kad ji turi ambicingų planų 2021 m.

Tai apima plačią veiklą:

Šeštąją jos tarptautinę stovyklą žydų kapinėse, kuri planuojama šią vasarą Žagarėje (Zhager).

Istoriniai ir genealoginiai Salantų kapinių tyrimai (dosnios Klaffo fondo paramos dėka).

Rokiškio, Švenčionių ir Žemaičio Naumiesčio (Neishtat) kapinių epitafijų vertimų užbaigimas.

Užpildyta ir išleista beveik 2 000 epitafijų iš Kauno Radvilėnų žydų kapinių – bendros pastangos su Kauno savivaldybe, kuri atliko mūsų pilną kapinių žemėlapį.

Iki metų pabaigos „Maceva“ duomenų bazėje bus prieinami 15 000 vardų ir epitafijų.

Pakruojo žydų kapinės, Lietuva.

Jubiliejiniame pranešime „Maceva“ padėkojo savanoriams ir rėmėjams, kurie finansavo projektus arba dirbo prie jų, įskaitant Lietuvos žydų bendruomenę ir Geros valios fondą.

Jei valstybė negali išsaugoti tautiečių ir kaimynų atminties, mes privalome užtikrinti, kad ji būtų išsaugota bent jau virtualioje erdvėje. Atmintis nėra tik medžiaga, tai nematerialus paveldas.  Pirmiausia tai yra mūsų pareiga. Ir mes tikime, kad turėdami mažai išteklių mums pavyko šioje srityje. Su jūsų pagalba. Taigi ačiū jums visiems.

Perskaitykite visą pareiškimą „Maceva“ „Facebook“ puslapyje.

Prisijunkite prie „Maceva“ svetainės.