Regioninės bendruomenės

Kauno žydų bendruomenės renginiai gegužės mėnesį sulaukė didelio dėmesio

Kauno žydų bendruomenės renginiai gegužės mėnesį sulaukė didelio dėmesio

Antroji gegužės savaitė Kaune buvo karšta ne tik dėl vasariškai kaitinančios saulės, bet ir dėl renginių bei susitikimų gausos.
Įdomių ir prasmingų įvykių virtinė prasidėjo nuo Kauno žydų bendruomenės susitikimo su svečiais iš Pietų Vokietijos, organizacijos “Denkendorfer Kries für christlich – jüdische Begegnung” (“Denkendorfo krikščionių ir žydų susitikimų bendrija”) atstovais. Delegacijos vadovai, bendrijos valdybos nariai Eva ir Otmar Vöhringer jau ne vienerius metus sukviečia savo tautiečius į tam tikra prasme piligrimines keliones, kuriose susipažįstama su Lenkija, Baltijos šalimis, aplankomos Holokausto žudynių vietos bei susitinkama su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų ainiais. Be galo svarbu paminėti šios iniciatyvos pradininką bei dvasinį įkvėpėją dr. Hartmut Metzger, kuris daugiau kaip prieš 20 metų pradėjo organizuoti šias keliones ir bendradarbiaudamas su šviesios atminties KŽB atstovu Judeliu Ronderiu inicijavo pagalbą sunkiai besiverčiantiems, II-ojo pasaulinio karo metu evakuotis turėjusiems žydams.
 
Gegužės 8 d. Kaune lankėsi ir Kauno IX forto muziejuje vykusiame minėjime dalyvavo kas du metus iš Prancūzijos į Lietuvą pagerbti žuvusiųjų artimųjų atvykstantys Deportuotųjų konvojumi Nr.73 šeimų ir draugų asociacijos nariai. Tarp šių žmonių ir Kauno žydų bendruomenės užsimezgė šilti bičiuliški santykiai, dalinamasi ne tik skaudžiais tragiškos praeities atsiminimais ir išgyvenimais, bet ir džiaugsmingomis akimirkomis.
Džiugu, kad šiais metais užsimezgė glaudesni svečių iš Prancūzijos ryšiai su LŽB atstovais Vilniuje, kad minėjime dalyvavo LŽB vykdantysis dirktorius Renaldas Vaisbrodas. Primename, kad 1944 m. gegužės 15 d. Konvojumi Nr.73 iš Drancy (Prancūzija) koncentracijos stovyklos Baltijos šalių kryptimi buvo deportuoti 878 žydai. Didesnė jų dalis buvo išlaipinti Kaune ir sušaudyti IX forte, kiti išvežti į Pravieniškių stovyklą, toliau į Estiją. Dėkojame Kauno IX forto muziejaus vadovams ir darbuotojams už geranoriškumą ir organizacinius rūpesčius.   
.

Europos dienos šventė Kalvarijoje

 

2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kultūros paveldas vienija Europą bendra istorija ir vertybėmis. Kiekvienas miestelis turi savo istorinius pastatus, tradicijas, papročius – visa tai – maža dalelė Europos kultūros paveldo. Praskleidus Kalvarijos istorijos uždangą, iškyla svarbaus Sūduvos miesto paveikslas, kuris savo reikšme nenusileido didiesiems Lietuvos miestams. Tuometinė Kalvarija buvo vadinama Žydų Kalvarija. Iš to laikmečio mieste yra išlikęs Žydų sinagogų kompleksas – vienintelis Lietuvoje. Taip pat išlikusios gatvės menančios žydų kromelius, vaistines, fotoateljė ir kitas vietos gyventojams svarbias įstaigas. Visa tai –  mūsų krašto kultūros paveldas.

Gegužės 9 d. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Europos dieną, visas veiklas skyrė savo krašto kultūros paveldo pažinimui, gyventojų aktyvinimui jį naujai atrasti ir puoselėti.

Renginys prasidėjo pažintine ekskursija „Žydų pėdsakai Kalvarijoje“. Jos metu istorikas, kraštotyrininkas Alvydas Totoris gausų būrį savo krašto istorijos mylėtojų, vedė Kalvarijos miesto Laisvės gatve (o ji –  seniausia ir pagrindinė gatvė mieste), pasakojo  kiekvieno namo istorijas, kartu supažindindamas ir su miestelio praeitimi. Pažintinės ekskursijos programos paskutinė „stotelė“ –  Kalvarijos sinagogų kompleksas, kur pažintis su miestelio istorija tęsėsi pristatant senose fotografijose užfiksuotus architektūrinius objektus.

Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje

Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio miesto visuomene susirinko prie memorialo, skirto „Nežinomam kariui“, kur palaidoti 1941 – 1945 m. žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Šis renginys skirtas Pergalės prieš fašizmą dienai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo visų tautybių žmonės, taip pat ir žydai, kurie procentine išraiška  nukentėjo labiausiai. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė Holokausto aukas Panevėžio mieste ir rajone, kur žuvo daugiau negu 13000 žydų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas L. Nikolaj Jurjevič  ir Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Aleksandras Ignatenko.  Garbingi svečiai palinkėjo visiems taikos ir ramybės.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius ir svečius su Pergalės diena. Šalia paminklo, kur visi susirinko  buvo Panevėžio getas, kuriame žuvo daugiau negu 10000 žmonių. Visi jie buvo sušaudyti aplinkiniuose miškuose.

Buvo prisiminti gelbėtojai lietuviai, kurie rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo mirties. G. Kofman pasakė, kad žydų bendruomenėje yra žmogus -Jefim Grafman, kuris išgyveno Leningrado blokadą, o Jurij Smirnov išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvas. Bendruomenės pirmininkas padėkojo susirinkusiems, kad nepamiršta šios šventės ir prisimena karius, žuvusius už mūsų visų gyvybę ir palinkėjo taikos, sveikatos ir klestėjimo.

Vėliau Panevėžio miesto žydų bendruomenėje susirinko nariai ir garbingi svečiai, kur prisiminė apie savo tėvų, senelių, prosenelių likimą bei jų didvyriškumą, kovojant prieš fašizmą ir žūtį per Antrąjį pasaulinį karą. Pasibaigus susitikimui, bendruomenės nariai išsiskirstė nešdami širdyse prisiminimus apie žuvusius ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.

    

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko Navias ir Frame šeimų palikuonys, kuriuos iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas.  Jų kelionės tikslas – ištirti savo giminės šaknis ir kuo daugiau sužinoti apie prosenelius.

Prie puodelio arbatos svečiai papasakojo šeimų istorijas. Jų šaknys prasidėjo Lietuvoje, Raguvos miestelyje. 1894 m. Raguvoje  gimė ir gyveno jų prosenelis Isaak  Frame, turėjo odos dirbtuvėles, o prosenelės šaknys Pašventinyje, Šiaulių rajone.

XX a.  pradžioje Isaak Frame ir Navias šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau apie 1900-1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją.

Malonioje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją, parodė dokumentinį filmą, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu  atvykusieji  apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejaus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje svečiai nuoširdžiai padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą ir suteiktą jiems labai vertingą istorinę informaciją, palinkėjo kuo geriausios kloties.

 

         

 

Kauno žydų bendruomenė pagerbė gelbėtojus

Kauno žydų bendruomenė pagerbė gelbėtojus

KŽB pirmininkas sveikina žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių Matuzevičių dukrą Iną, gyvenančią Druskininkuose.
Kauno žydų bendruomenei be galo svarbu ne tik nepamiršti Holokausto tragedijos aukų, bet ir prisiminti bei pagerbti tyliuosius žiaurios tų laikų kasdienybės didvyrius, tikruosius humanizmo apaštalus, rizikavusius ne tik savo, bet ir savo artimųjų, šeimos narių, vaikų gyvybėmis, kad padėtų tiems, kurie tada buvo labiausiai paniekinti ir pažeminti, žudomi, kankinami ir net nelaikomi žmonėmis.
Kaune aptartos  nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

Kaune aptartos nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininke Faina Kukliansky apžiūrėjo avarinės būklės buvusios Kauno chasidų sinagogos pastatą. Susitikime taip pat dalyvavo kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus  vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas bei  dabartinio pastato valdytojo- Vilniaus dailės akademijos- Kauno fakulteto dekanas bei Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

Dalyviai aptarė buvusios Chasidų sinagogos pastato- autentiško nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gaires. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas ir aktyvūs nariai Seimo Pirmininkui pristatė dabartinius žydų bendruomenės poreikius, akcentuodami funkcionalios sinagogos reikalingumą. Ši, dar 1880 m. statyta sinagoga, ją restauravus, būtų viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri realiai atliktų maldos namų funkcijas, galėtų tarnauti bendruomenės nariams kaip bendruomenės religinis-kultūrinis centras. Antra pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė šiuo metu vienija daugiau kaip 300 žydų.

 

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune A. Mapu g. įsikūrusios galerijos “Ars et mundus” kieme ketvirtadienio vakarą visuomenei buvo pristatyta hebrajų romano pradininkui pasaulyje, Kaune gyvenusiam ir kūrusiam rašytojui Abraomui Mapu (1808–1867) skirta skulptūrinė kompozicija. Kompozicijos autoriui skulptoriui Martynui Gaubui pavyko sukurti be galo šiltą, valiūkišką, gerai nuteikiančią ir kviečiančią prisėsti šalia kadaise neatskiriama žydiškojo Kauno dalimi buvusio rašytojo figūrą.

Projekto sumanytojas ir pagrindinis jo variklis VŠĮ “Artkomas” bei Kauno menų inkubatoriaus projekto vadovas Olegas Darčanovas džiaugėsi, kad naujasis mažosios architektūros objektas Kaune sutraukė ne tik gausų žmonių būrį į jo pristatymo vakarą, bet ir vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius. Tiek O. Darčanovas, tiek Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, tiek kiti kalbėtojai akcentavo, kad ši kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Kauno m. savivaldybei už palankų požiūrį į litvakų paveldo įamžinimą, pastebėjo, kad A. Mapu yra žinomas ir vertinamas Izraelyje, kur net mažame miestelyje galima rasti jo vardu pavadintą gatvę, ir kalbėjo, kad Kaunas turi džiaugtis turėdamas tokią vieningą bendruomenę ir iniciatyvų, bendradarbiaujantį žydų bendruomenės pirmininką.

Ūkio ministras susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, pristatė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo paskirtį, turinį ir aptarė tam tikras formuluotes. Ministras pažymėjo, kad, siekiant išvengti nereikalingų interpretacijų ir įsiklausius į kai kurias papildomas pastabas, artimiausiu metu bus teikiamos įstatymo nuostatas patikslinančios pataisos.

„Džiaugiuosi atviru ir konstruktyviu pokalbiu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke. Manau, kad būtina patikslinti šio įstatymo projektą taip, kad jis niekam nekeltų abejonių, nebūtų neteisingai interpretuojamas ir netaptų priemone iškraipyti istorinę tiesą. Atsižvelgdamas į tai, artimiausiu metu registruosiu reikiamas pataisas“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Kovo pabaigoje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje 93 Seimo nariai pritarė Vyriausybės teiktiems pakeitimams, 11 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo. Tiesa, galutinis nuostatų variantas buvo suformuluotas dar iki pradedant dirbti dabartinei Ūkio ministerijos politinei vadovybei.

Lietuvos žydų bendruomenės nerimą sukėlė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“. Anot bendruomenės, tai skatintų eiti prie vienintelio, valstybiniu lygmeniu centralizuoto ir „priimtino“ Lietuvos istorijos įvykių vertinimo, kuris tarnautų ne tikrosios istorijos pažinimui, o taptų cenzūruota jos interpretacija.

„Labai vertinu turėtą galimybę su ministru aptarti vietinės ir tarptautinės žydų bendruomenės susirūpinimą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų. Manau, kad pokalbio metu buvo įvertintos galimos grėsmės istorinei tiesai, o konstatavus, kad dabartinė įstatymo projekto redakcija yra taisytina, prieita prie abiem pusėms priimtinų sprendimo būdų. Įstatymo nuostatos turėtų būti formuluojamos taip, kad suteiktų kuo mažiau erdvės galimoms manipuliacijoms“, – teigia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Ankstesnės nuostatos į įstatymo projektą įrašytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva, nariams konsultuojantis su Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos specialistais. Nuostatos suderintos su Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, mokslo ir kitų institucijų atstovais.

“Grįžtančios atminties” diplomą Izraelyje Esterai Klabinaitei Grobman įteikė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas Izraelyje, Arado mieste, gegužės 1d. įteikė Vilniaus universiteto „Grįžtančios atminties“ diplomą Esterai Klabinaitei Grobman (98), išgyvenusiai Holokaustą, kalėjusiai Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ji vienintelė iš Holokaustą patyrusių buvusių studentų yra gyva, jaunystėje svajojusi būti chemike, ji įstojo į universitetą studijuoti chemiją, bet mokytis teko tik vienerius metus, deja. 1941 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Holokaustui, ji išbraukiama iš sąrašų už tautybę kaip žydė.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Rektorius, gerbdamas Esteros Klabinaitės Grobman, nuvyko įteikti diplomo į Esteros namus Arado mieste. Diplomo įteikime taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, VU doc. dr. Jurgita Verbickienė, Esteros Klabinaitės Grobman sūnus su žmona, du anūkai ir proanūkas.

Rektorius prof. Artūras Žukauskas, įteikdamas diplomą, sakė: „ Tai mūsų duoklė buvusiems bendruomenės nariams, kurie buvo pašalinti iš Universiteto totalitarinių režimų ir šiandien mes grąžiname jų diplomus. Mūsų istorikai dirba ir ieško buvusių studentų įvairiais būdais Lietuvoje ir pasaulyje.“

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Penktadienio vakarą Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon pasitiko Šabatą kartu su Kauno žydų bendruomene. Ambasadorius visus sužavėjo savo šiltu, neformaliu bendravimu, pakilia nuotaika, tobulėjančiomis lietuvių kalbos žiniomis ir vokaliniais sugebėjimais.

A. Maimon džiaugėsi Kaune atradęs puikią šeimynišką džiugią atmosferą, kurios jam dažnai pritrūksta penktadienio vakarais Lietuvoje, pasidalino savo nostalgija Šabatui Izraelyje, kai net nereikia žiūrėti į kalendorių, kad suprastum, kokia diena atėjo.

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

Švęsdama Izraelio 70-metį Lietuvos Žydų bendruomenė surengė smagų ir nuoširdų pikniką Vilniaus senamiestyje. Džiaugėmės puikiu saulėtu oru ir pavasario žaluma. Giedojome Izraelio himną.

Gerą šventišką toną piknikui suteikė ansamblio „Fajerlech“ solistai, uždainavę žydiškas dainas. Šokti tradicinių šokių raginti nereikėjo, kojos pačios kvietė į ratą. Nuotaikingą šventės programą sukūrėme patys savo nuotaika, pasimėgavę vaišėmis.

Monumentas Janui Zwartendijkui – Kauno istorinės atminties sugrąžinimas

Po ketverių metų derinimo monumentą žydų gelbėtojui Kaune įgyvendinantys partneriai Lietuvoje ir Nyderlanduose teigia, kad tai – miesto atminties sugrąžinimas.
„Ši diena tikrai yra neeilinė. Kaunas yra kaip miestas-muziejus po atviru dangumi, kur yra ne vienas istorijos tarpsnio sluoksnis, ženklas, liudijantis vieną ar kitą laikotarpį. Manau, Kaunas yra ne kartą įrodęs, kad miestas yra stiprus tada, kai stiprus jo turinys ir kai miestas sugeba tą turinį parodyti kitiems“, – ketvirtadienį pristatant planuojamą monumentą kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

J. Zwartendijko išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.

Faina Borovsky kviečia į savo senelio  M.Levi ir dėdės S.Bajerio fotografiju parodą

Išgelbėtieji Imbarėje: Rapolas Veržbolauskas

“Pajūrio naujiienos”, Romualdas Beniušis

 

Veržbolauskų šeima apie 1936-uosius. Klaipėda

Sofija (1898–1972 m.) ir Pranas (1888–1969 m.) Kasperaičiai – tylieji Imbarės kaimo didvyriai, kuriems už jų herojišką veiklą nacistinės okupacijos 1941–1944 metais, gelbstint nuo genocido salantiškius Basią Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską, 1991 m. suteikti Pasaulio Tautų Teisuolių vardai, jų pavardės iškaltos Jeruzalėje ant Teisingumo sienos, jų garbei Teisuolių alėjoje pasodintas medis, o Lietuvos valstybė šalies Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 2002 m. apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais (po mirties).

Kas jis, Rapolas Veržbolauskas, ir kodėl jį reikėjo gelbėti?

Veržbolauskas gimė 1895 m. Naumiesčio miestelyje, įsikūrusiame Rytų Prūsijos pasienyje, Šešupės ir Širvintos upių santakoje. Carinės Rusijos pasienio miestelis oficialiai tuo metu vadinosi Vladislavovu, nors tarp vietinių gyventojų ir jų kaimynų vokiečių šis pavadinimas neprigijo. Iš savo tėvo paveldėjęs gana retą pavardę, kuri kildinama iš kaimyninio miestelio Virbalio, kurį lenkai ir rusai vadino „Veržbolovo“, pavadinimo. Vietinių žydų trijų vaikų šeimoje gimęs Rapolas čia išėjo pradinius ir vidurinius mokslus.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaip visateisis carinės Rusijos gyventojas, buvo įtrauktas į jos kariuomenės materialinio aprūpinimo tarnybos gretas, vykstant karo veiksmams Rytų Prūsijoje arkliais kinkytais vežimais vežiojo maisto produktus ir amuniciją. 1915 m., Rusijos kariuomenei traukiantis į šalies gilumą, ten atsidūrė ir jis. 1918 metų vasarą į jau atsikūrusią Lietuvos valstybę kartu su kitais į Rusijos gilumą pasitraukusiais lietuviais grįžęs R. Veržbolauskas apsigyveno gimtajame Naumiestyje. Čia 1919 m. vasarą, normalizuojantis šalies gyvenimui ir kuriantis nepriklausomos Lietuvos valstybinėms tarnyboms, prie sienos su Vokietijos Rytų Prūsijos provincija buvo įsteigta viena pirmųjų muitinių, taip pat pasienio apsaugos tarnyba. Pagyvėjus prekybai tarp Lietuvos ir Rytų Prūsijos, atsirado verslių žmonių, kurie, gerai mokėdami vokiškai, ten gabeno maisto produktus, į Lietuvą atveždami pramoninių, tada vadintų kolonialiomis, prekių. Vienas jų buvo R. Veržbolauskas, kuriam šis verslas sekėsi gerai, atsirado ir pagalbininkų, buvo nupirktas ir lengvasis automobilis. Praturtėjęs, pakankamai išsilavinęs, keliomis užsienio kalbomis kalbantis R. Veržbolauskas tapo miestelio inteligentijos dalimi, dalyvavo jo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jis kaip rangovas laimėjo ir naujos miestelio, kuriame 1923 m. gyveno 3 tūkst. 67 žmonės, iš jų 58,39 proc. lietuvių ir 32,31 proc. žydų, mokyklos statybos konkursą.

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena. S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Kartu jis skatino sukurti Lietuvoje aplinką, kupiną tolerancijos ir pakantumo bei saugoti bendrą kultūrinį paveldą. „Tai turtas ateities kartoms. Matau labai ryškų švietimo sistemos ir kiekvienos mokyklos vaidmenį puoselėjant istorinę atmintį. Šiandien noriu širdingai padėkoti Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovui, mokytojų kolektyvui, mokiniams ir jų tėvams. Jūsų pastangomis ši gimnazija tapo Vilniaus ir Lietuvos švietimo sistemos etalonu“, – sakė premjeras.

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko

Balandžio 13 d. greta Kauno IX forto masinių žudynių lauko įvyko memorialinės plaketės atidengimo ceremonija. Memorialinė plaketė skirta Kauno IX forte 1941 m. lapkričio 25 d. nužudytiems, iš Frankfurto prie Maino deportuotiems Vokietijos žydams atminti.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo: Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Frankfurto prie Maino Kultūros skyriaus administracijos direktorius Johannes Promnitz, Brueder-Schoenfeld-Forum organizacijos atstovai.

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu bei visus Izraelio žmones valstybės nepriklausomybės 70-mečio proga.

„Linkiu Izraelio žmonėms taikos, saugumo, nuolatinės gerovės bei visokeriopos sėkmės. Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu. Glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai sėkmingai prisidėjo nuosekliai vystant labai draugiškus ir intensyvius mūsų šalių santykius. Mes labai džiaugiamės Lietuvos žydų indėliu kuriant Izraelio valstybę. Esu įsitikinęs, kad mūsų puikus bendradarbiavimas – tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis – ir toliau vyks abipusio supratimo dvasioje ir taip stiprins ryšius tarp mūsų žmonių“, – rašoma premjero sveikinime Izraelio Vyriausybės vadovui.

Premjeras S. Skvernelis taip pat pakvietė Izraelio kolegą aplankyti Lietuvą, šiais metais švenčiančią savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1  punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.

Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.  Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.

Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama  užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą,  jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau  imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir  atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.