Regioninės bendruomenės

Atidengta pirmoji Palangos žydų istoriją liudijanti paminklinė lenta

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

www.DELFI.lt

Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.

Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sinagogos buvo sunaikintos

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Šiauliuose

Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.

Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.

#MesPrisimename.

Mes niekada pamiršime.

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruoemnės pirmininkas Gercas Žakas dalinasi nepaprasto koncerto Kaune ir Alytuje įspūdžiais savo socialinio tinklo profilyje. 
Širdis vis dar dainuoja, o lūpose melodija, Akys nušvinta, o veidą nejučiomis nutvieskia šypsena, prisiminus sekmadienio vakaro gėrį, kurį Kauno menininkų namuose gausiai susirinkusiai publikai padovanojo iš Jungtinių valstijų Kauno žydų bendruomenės pakviesti jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny ir jos muzikinis partneris, gitaristas Michel Gonzalez.
Dauguma žiūrovų, manau, buvo apžavėti iš atlikėjų sklindančia šiluma ir meile tiek atliekamai muzikai, tiek klausytojams, kurie paliko salę tikrai pakylėti bei išsinešė į namus pačias geriausias emocijas.
Koncerte “Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta” išgirdome ir žinomas jidiš dainas (gera buvo dainuoti visiems drauge), ir negirdėtas su latino prieskoniu, ir pačios Alejandros sukurtas (kai kurioms ji parašė ne tik muziką, bet ir eiles), ir su venesualietišku skambesiu (duoklė gitaristui Michel, gimusiam Venesueloje), ir net tango (juk Alejandra gimusi ir gyvenusi Argentinoje). Kokia daina bebuvo, kiekviena pasakojo istoriją – istoriją apie džiaugsmą ir liūdesį, apie žmogaus vienatvę ir pasirinkimus, istoriją apie gyvenimus.
Gera buvo ne tik atlikėjams (ypač turbūt Alejandrai, kurios močiutė ir visa mamos giminė buvo kauniečiai), bet ir Kauno žydų bendruomenės vadovams, organizavusiems šį koncertą, matyti švytinčius žmonių veidus ir sulaukti jų padėkų.
Štai viena koncertu sužavėta viešnia iš Izraelio pasakė, kad reikia atvažiuoti į Kauną, kad išgirstum tokią jaudinančią žydišką muziką. Kita, perpildyta emocijų, net paliko rankinuką rūbinėje, o poetė dr. Elena Suodiene kitą rytą atsiuntė eilėraštį (skaitykite jį komentare)
Muchas gracias, Alejandra y Michel
O kitos mūsų padėkos keliauja:
Koncertą iš dalies finansavusiems – Kauno m. savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės, Geros valios fondui!
Mūsų informaciniam partneriui – miesto dienraščiui “Kauno diena”!
Renginio partneriui, be galo nuoširdžiam ir dėmesingam Kauno menininkų namų kolektyvui!
Mūsų mylimai Virginija Vitkiene, be jokių dvejonių įtraukusiai koncertą į Kaunas 2022 uždarymo savaitgalio programą, ir visai jos šauniai komandai!
Ir, be abejo, puikiai Kauno publikai!!! Apgailestaujame, kad ne visi galėjote patekti į šį koncertą, ir nuoširdžiausiai atsiprašome tų, kuriems šį kartą neužteko kėdžių.
O lapkričio 30 d. atlikėjus buvo galima išgirsti 18 val. Alytuje, nuostabiai atrestauruotoje šio miesto, Lietuvos 2022 m. kultūros sostinės, sinagogoje!
Konertas  „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Konertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Kviečiame jus į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“.
Koncerte skambės Argentinoje gimusios, šiuo metu JAV gyvenančios, tačiau savo kaunietiškų šaknų nepamiršusios jidiš dainininkės Alejandros Czarny ir jos temperamentingo muzikinio partnerio, gitaristo Michel Gonzales atliekama įvairių laikotarpių litvakiška jidiš muzika bei jidiš dainos iš Argentinos ir Pietų Amerikos.
Alejandra Czarny – dainininkė, pedagogė, muzikos terapeutė, kuriai balsas yra ne tik galimybė išreikšti save, bet ir supažindinti kitus su muzikos galia. Litvakiškų šaknų turinti atlikėja, kurios protėviai kilę iš Kauno, beveik visą gyvenimą atlieka jidiš dainas. Savo jidiš muzikos repertuarą, papildytą ir originaliomis kompozicijomis, ji atlieka nuolatinių gastrolių Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos šalyse metu. Charizmatiška atlikėja į savo pasirodymus visada sėkmingai įtraukia ir publiką. Ji turi savo radijo programą, taip pat yra ir kantorė Pietų Floridos, kur ji šiuo metu gyvena, sinagogose.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija, užpildant šią formą:
https://forms.gle/nkT9Ww3oouyf1RyC8

Koncertą finansuoja:
Kauno m. savivaldybė,
Tautinių mažumų departamentas,
Geros valios fondas
Informacinis partneris: dienraštis „Kauno diena“
Partneris: Kauno menininkų namai
Koncertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ oficialaus uždarymo „III-asis trilogijos veiksmas: SUTARTIS“ programos dalis.
@kaunas2022 
Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė pasaulinę chalų kepimo  šventę

Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė pasaulinę chalų kepimo šventę

Lapkričio 11-12 dienomis viso pasaulio žydai šventė Pasaulinę chalų kepimo šventę.

Milijonai žydų visame pasaulyje kartu kepė chalas, laimino duoną ir vyną, susėdo prie Šabo stalo su savo šeimos nariais bei artimaisiais, draugais, giedojo Šabo giesmes. Ant šventinio Šabo stalo puikavosi įvairūs skanėstai – mėsa, žuvis, saldumynai bei kiti skanėstai, ir, žinoma, būtinai ką tik iškepta puri ir nuostabiai kvepianti chala.

Prie šventinio Šabo stalo susėdo ir kartu su viso pasaulio žydų bendruomene pasinėrė į Šabato ramybę ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai. Labai džiugu, kad kartu atžymėti Šabo pas mus atvyko ir nuostabi viešnia iš Vokietijos, buvusi šiaulietė, Lörrach bendruomenės pirmininkė Hanna Scheinker-Stark.
Dalijamės užfiksuotomis akimirkomis.

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šiaulių krašto žydų bendruomenėje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Šiaulių krašto žydų bendruomenėje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tai buvo vienas skaudžiausių bei tragiškiausių smūgių XX amžiaus istorijoje, kai 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus žydų getas ir Lietuva visam laikui neteko tūkstančių savo šalies piliečių.
Šią skausmingą dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su Šiaulių miesto vicemeru Egidijumi Elijošiumi, Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytojais bei mokiniais rinkosi prie Šiaulių geto vartus simbolizuojančio paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje, kur 1941-1944 m. veikė vokiečių administracijos įsteigtas Šiaulių getas. Genocido aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai, akmenukai. Prisiminę bei pagerbę visus Lietuvos žydus, brutaliai nužudytus Antrojo pasaulinio karo metais, ceremonijos dalyviai patraukė Pasaulio tautų teisuolių skvero, esančio Vilniaus ir Ežero g. sankirtoje, link, kur buvo pagerbti Holokausto metu žydus gelbėję Šiaulių miesto ir regiono šviesuoliai.
Vėliau Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas nuvyko į Pročiūnų žudynių vietą. Šimtų antrojo pasaulinio karo metais čia žiauriai nužudytų įvairių tautybių žmonių atminimą dabar saugo meninė kompozicija „Žymė 732“.
Galiausiai atminimo ceremonijos dalyviai apsilankė Kužiuose, kur pagerbė genocido aukas prie paminklo, skirto čia sušaudytiems Šiaulių ir aplinkinių rajonų žydams.
„Galime tik pasvajoti, kaip gyventume šiandien, kokia Lietuva būtų buvusi, jei ne brutali neapykanta, apakinusi taip, kad nekaltų žmonių gyvybės nieko nebereiškė. Šoa be pasigailėjimo sunaikino viską – žmones, jų svajones, talentus, santykius, ir tai nutiko dangstantis sąmokslo teorijomis, absurdiškais išvedžiojimais ir kitoniškumo baime. Į šipulius subyrėjo ne tik mūsų valstybė, tauta, bet ir mūsų žmonių likimai. Čia sunaikinta kone visa Lietuvos Jeruzalė“, – savo kalboje šiandien, dalyvaudama Holokausto Lietuvoje aukų pagerbimui skirtuose renginiuose Rūdninkų skvere ir Paneriuose, sakė premjerė I. Šimonytė.
Teatralizuotas koncertas ir Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Teatralizuotas koncertas ir Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Rugsėjo 18 d. Šiaulių kamerinėje koncertų salėje Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariams bei visiems norintiems Šiaulių gyventojams nuskambėjo “Šalom, Akmene!” projekto teatralizuotas koncertas “Apie ją ir apie mus”, skirtas Nechamai Lifšicaitei atminti. Koncertavo Akmenės ir Joniškio rajono meno mokyklų mokiniai.
Buvo nuostabu girdėti, kaip iš vaikų lūpų sklinda visiškai nežinomos kalbos žodžiai, kurie virsta neapsakomo grožio dainomis! Susirinkusiųjų širdis žydiškomis melodijomis virpino ne tik meno mokyklų mokiniai, bet ir koncerto svečias solistas Rafailas Karpis.
\\
Po koncerto Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su koncerto atlikėjais susirinko Polifonijos mažojoje salėje, kur vyko furšetas artėjantiems žydų Naujiesiems metams Roš Hašana pažymėti. Jo metu susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo, bendravo, mėgavosi skaniais tradiciniais žydų patiekalais bei saldumynais, jaukia atmosfera, vienas kito draugija.
Rugsėjo 23-osis istorijos pamoka Švenčionėliuose

Rugsėjo 23-osis istorijos pamoka Švenčionėliuose

Rugsėjo 23-osios rytą, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos 8-9 klasių mokiniams istorijos pamoka vyko netradicinėje aplinkoje. Kultūros centro foje, skambant smuiko melodijai (smuiku grojo kultūros centro etnologė Milda Petkevičienė – Dečkuvienė), istorijos mokytoja S. Čeniauskienė savo pasakojimu tarsi vedė mokinius žydų tautos istorijos keliu mūsų krašte.

Į Lietuvą žydai pateko kunigaikščio Gedimino valdymo metais. Tai buvo laisvi žmonės. Lietuvoje juos priėmė tolerantiškai, todėl ilgainiui Lietuva jiems tapo sava, gimtoji žemė, o jie patys – integruota Lietuvos visuomenės dalis.

Apsigyvenę mūsų krašte Švenčionių mieste, o vėliau ir Švenčionėliuose, žydai vertėsi smulkia prekyba, amatais, laikė smukles, audinių ir avalinės parduotuves, malūną. Prekiavo stiklo, galanterijos gaminiais, indais. Buvo įsteigę nemažai kepyklėlių, foto ateljė. Buvo puikūs staliai, siuvėjai, laikrodininkai, skardininkai, kalviai. Turėjo savo teatrą, orkestrą, futbolo komandą. 1883 m. duris atveria vaistažolių supirkimo ir perdirbimo punktas Švenčionių mieste, Adutiškyje – linų fabrikas.

Laikotarpiu tarp pasaulinių karų, žydų bendruomenė turėjo 5 sinagogas bei mokyklas, kultūros ir švietimo draugiją, biblioteką, pučiamųjų orkestrą, veikė vaikų organizacija „Bitė“. Buvo įsteigti prieglaudos namai vargšams.

1941 metų birželio 22-oji. Tai buvo baisiausio karo pradžia. Šiais žodžiais istorijos mokytoja S. Černiauskienė prabilo į susirinkusius prie žydų mirties, sušaudymo vietos prie Šalnaičio ežero.

Ši tauta suprato, kad taip kaip buvo iki tada, daugiau nebus. Vienintelė nuodėmė ir kaltė buvo tai, kad gimė žydu. Žydų tauta buvo pasmerkta.

Pirmieji masiniai šaudymai vyko Kaltanėnuose. Ten sušaudyta trys žydų grupės. Vėliau imta šaudyti Švenčionyse bei Švenčionėliuose Baranavo miške. Pirmiausia šaudė jaunus, protingus. Rinkosi inteligentus – gydytojus, mokytojus, advokatus. 40 sušaudytų žmonių kapas yra Cirkliškyje, vienas broliškas kapas – Pabradėje. Tačiau šie tragiški birželio – liepos įvykiai buvo holokausto Lietuvoje pradžia. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, nes tai buvo tankiausiai žydų apgyvendinta teritorija. Getas egzistavo 18 mėnesių. Aptvertas spygliuota tvora, ištuštėjusiuose namuose įkurdinti žydai. Istorijos mokytoja O. Orechovienė savo pasakojimu atgaivino to meto įvykius Švenčionių gete: maistas, darbo ir gyvenimo sąlygos. Čia gyveno tie, kurie galėjo dirbti, o visi kiti 8000 žydų buvo išsiųsti į Baranavo mišką už Švenčionėlių. Broliškas kapas buvo apie 200 metrų ilgio.

O kiek dar nežinomų kapų? Visoje Lietuvoje yra 200 masinių žudynių vietų. Iš 240 tūkstančių Lietuvos žydų gyvi liko tik keturi procentai, tačiau gyvenime yra ne tik blogis. Jeigu nebūtų buvę gerų žmonių, slėpusių ir gelbėjusių žydus, rizikuojant savo gyvybėmis, nebūtų likę ir šių 4 procentų.

Mes esam bejėgiai prieš mirtį, bet ir ji negali sunaikinti prisiminimų. Jie nemiršta, Jie pasilieka mūsų širdyse, mūsų lūpose, mūsų prisiminimuose!

Rugsėjo 23-sios  istorijos pamoką organizavo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Kapačinskienė, Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro, Švenčionėlių miesto kultūros centras.

Pamoką vedė istorijos mokytojos metodininkės Stanislava Černiauskienė ir Ona Orechovienė.

Informaciją parengė Stanislava Černiauskienė

Foto nuotraukos: Nijolės Kapačinskienės, Veronikos Švogžlienės, Vaidos Švalkienės

Kupiškyje minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas

Kupiškyje minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, rugsėjo 23 d., Palėvenės miestelio kapinėse susirinkę praeičiai neabejingi Kupiškio rajono savivaldybės gyventojai prisiminė skaudžius 1941 metų įvykius ir kartu su artimaisiais padėjo gėlės bei uždegė atminimo žvakutes žydų gelbėtojams Elenai ir Juozapui Markevičiams.
Po mirusiųjų atminimo pagerbimo visi rinkosi į Palėvenės šv. Dominyko bažnyčią, kur klebonas dr. Rimantas Gudelis kvietė susirinkusiuosius melstis už mirusius žydų gelbėtojus kunigus: Zenoną Karečką, kuris karo metais rūpinosi ir slėpė vienuolyne iš Vilniaus geto pabėgusias žydaites Mirą Burdė ir dešimtmetę Irmą Degon, ir Antaną Jušką (karo metais sesers (vienuolės) vardu globojusį seserį Teresę, kuri buvo Feigė Kaganaitė, besislapstanti nuo nacių). Taip pat buvo meldžiamasi už pasaulio teisuolius Markevičius ir jų šeimos narius (karo metais šeima nuo mirties išgelbėjo devynis žydų tautybės žmones). Šv. Mišiose dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.
Po šv. Mišių Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė pristatė nuotraukų parodą „Prisimenant Palėvenės parapijos žydų gelbėtojus“, kurią parengė Lietuvos katalikių moterų sąjungos Palėvenės katalikių moterų draugija ir Kupiškio etnografijos muziejus.
Pristatydama parodą muziejininkė istorikė A. Jonušytė pasakojo, jog po Antrojo pasaulinio karo, jie – kilnios dvasios žmonės, dvasininkai ir ūkininkai stalininės valdžios buvo persekiojami, terorizuojami, jiems teko iškęsti Sibiro lagerių brutalumą ir baisumus, tremties skaudžią naštą. Po kurio laiko, sugrįžus į Lietuvą, reikėjo kabintis į gyvenimą, ištverti valdžios niekinimą ir atstūmimą už meilę Lietuvai ir persekiojamiems žmonėms.
Šie kilnūs ir garbūs žmonės yra kasmet prisimenami vykdant įvairius Kupiškio etnografijos muziejaus projektus, susitikimus su vaikaičiais, aktyviais, bei praeičiai neabejingais Kupiškio rajono žmonėmis.
Lietuvos katalikių moterų sąjungos Palėvenės katalikių moterų draugijos pirmininkė Aldona Ramanauskienė pasakojo apie žydų gelbėtojų Markevičių šeimą, Birutė Grakauskaitė-Simonaitienė šiltai atsiliepė apie kunigą kleboną Zenoną Karečką, svečias iš Kauno Chaimas Bargmanas pasakojo apie kunigą Antaną Jušką. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, atvykęs su dovanomis, dėkojo renginio organizatoriams, prisiminė žydų gelbėtojus. Markevičių giminės vardu, už senelių Elenos ir Juozapo pagerbimą, dėkojo anūkas Vidmantas Markevičius.
Kupiškio rajono savivaldybės meras D. Bardauskas kalbėdamas didžiavosi Markevičių šeima, kitais žmonėmis, kurie gelbėjo žydų tautybės gyventojus. Gelbėtojai buvo didelės dvasios ir didelės širdies žmonės. Pasak mero, kad ir kas nutiktų, gėrio pasaulyje buvo ir bus daug daugiau. Meras nuoširdžiai dėkojo prasmingo ir jautraus renginio sumanytojams ir dalyviams.
Aušros Jonušytės, Aldonos Ramanauskienės ir Valdo Šimkaus nuotraukos.
Paminėta Lietuvos žydų genocido diena

Paminėta Lietuvos žydų genocido diena

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną Panevėžyje, miesto mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas prie paminklo žydų aukoms atminti „Liūdinti žydų motina“ padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakutes.

„Šiandien čia prisimename tuos, kurie  dvasinės tamsos ir beprotiško žiaurumo buvo pasmerkti mirčiai. Tuomet Lietuva neteko savo gyventojų, bendruomenės mylimų ir vertinamų žmonių, iškilių asmenybių, kūrusių mūsų miestus ir šalį. Netekome bejėgių senelių ir vaikų, kurie taip ir neturėjo galimybės užaugti. Suprasdami tų dienų siaubą, kasmet apie tai kalbame – kad atsimintume, kad užmarštis nepradangintų tragedijos. Tegul atmintis apsaugo mus, tegul nebūna jokios tolerancijos smurtui, tegul jam vietos lieka tik tamsiausiuose istorijos puslapiuose“,

– sakė V. Jakštas.

1994 metais LR Seimas rugsėjo 23-iąją  paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. 1943 metais, šią dieną, buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis.

Panevėžyje getas likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Sušaudyta 13,5 tūkst. žydų. Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Dažnai jie sudarydavo trečdalį, o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių.

Panevėžyje žydų  bendruomenė atliko svarbų vaidmenį miesto gyvenime, jie buvo aktyvūs tiek visuomeniniai, tiek politiniai veikėjai. Kai kuriais istorijos laikotarpiais žydai Panevėžio mieste sudarė itin reikšmingą miestiečių dalį, aktyviai dalyvavo miesto ekonomikos ir paslaugų sektoriuose. Gausesnė žydų bendruomenė mieste susikūrė XVIII a. 2 pusėje, XIX a. viduryje jie sudarė apie 60 proc. miesto gyventojų, o XX a. 3 dešimtmečio pradžioje – apie 35 proc. G. Kartano nuotr.

>>Skaitykite daugiau: sekunde.lt

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad rugsėjo 22 d. mirė ilgametė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narė Genė Šulman.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir gimines.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė

Šiaulių krašto žydų bendruomenės naujienos

Šiaulių krašto žydų bendruomenės naujienos

Besibaigiant vasarai, rugpjūčio 22 d., Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai vyko į Joniškį, kur aplankė Joniškio sinagogas. Miesto centre yra dviejų mūrinių XIX a. sinagogų kompleksas. Jį sudaro vasarinė „Baltoji“ ir žieminė „Raudonoji“ sinagogos. Restauruotos sinagogos tapo svarbiais miesto kultūriniais ir reprezentaciniais centrais.
Raudonojoje sinagogoje atkurtas ir restauruotas unikalus interjeras – lubų puošyba, sienų tapyba, aron kodešas (hebr. – šventoji skrynia), kuriame būdavo saugomi Toros ritiniai. Sinagogoje įrengta ekspozicija „Joniškio krašto žydų istorija ir kultūra“, kuri reprezentuoja Joniškio žydų bendruomenės istoriją iki Antrojo pasaulinio karo. Baltojoje sinagogoje veikia ekspozicija, kurioje panaudojus modernias eksponavimo priemones, kūrybiškai perteikiama Joniškio istorinė raida, svarbiausi miesto istorijos momentai.
Aplankius Joniškio sinagogas, Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių laukė edukacija E.Stonio pieno ūkyje. Edukacijos metu buvo pasakojama kaip gaminamas sūris, kokių rūšių sūris gaminamas ūkyje bei vyko E.Stonio pieno ūkyje gaminamos produkcijos degustacija.
Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kiekvieną vasarą Kauno žydų bendruomenės nariai drauge ir pavieniui ne tik keliauja ar mėgaujasi šiltojo sezono pramogomis, bet ir eina ne vieną kilometrą besitęsiančiais liūdesio ir Holokausto aukų atminimo takais ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

Rugpjūčio mėnesį ši savotiška atminties piligrimystė nuveda mus į Prienus, Petrašiūnus ir IV fortą, rugsėjo pradžioje – į Ukmergę, o šiemet ir į Zapyškį, kuriame skambėjo nužudytiems miestelio ir jo apylinkių žydams dedikuota “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”.
Mums be galo svarbu, kad minėjimuose dalyvauja ir juos organizuoja ne tik bendruomenės nariai, bet ir iniciatyvūs piliečiai bei vietinės valdžios atstovai, Holokaustą suvokiantys ne tik kaip Lietuvos žydų, bet visų piliečių, jų miesto, miestelio ar kaimo gyventojų tragediją.
Dalinamės akimirkomis
Panevėžio žydų bendruomenės kasdienybė

Panevėžio žydų bendruomenės kasdienybė

– Kiekvieną mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė švenčia savo narių gimtadienius ir su dovanomis sveikina jubiliatus. Liepos ir rugpjūčio mėnesį sveikiname Diana Narevič ir Rimantą Rimkų, Juriju ir Svetlana Grafman su gražiu jubiliejumi.

-Spendžiami klausimai soc .programos ir skiriame paramą bendruomenės nariams, kuriems sunki finansinė padėtis: Timūrui Jurovickiui.

-Nežiūrint ,kad vasara, daug kas atostogauja ,vyksta kultūriniai ir sportiniai renginiai,
dalyvaujam Panevėžio rajono renginiuose, skautų veikloje.


– Vasaros metu sulaukiame daug svečių iš užsienio, kuriems rūpi jų šeimų istorijos.

Iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas Prie arbatos puodelio svečiai papasakojo apie savo  palikuonis, jų šaknys prasidėjo Lietuvoje XXa. pradžioje. Viena iš naujų istorijų: Isaak Frame ir Navais šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką, vėliau apie 1900- 1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją. Dabar jie atvažiavo į Lietuvą susipažinti į buvusiu žydų miesteliu, kur gyveno jų protėviai.

Malonioje aplinkoje PŽB pirmininkas Gennady Kofman svečiams papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusią žydų bendruomenę, parodė dokumentinį filmą 1932 m, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu svečiai apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės foto ekspozicija „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ .

Svečiai iš Bialostoko, Lenkijos žydai , užsuko į Panevėžį irgi vedini savo prosenelių istorijos, norintys kuo daugiau sužinoti apie savo šeimų praeitį. Apžiūrėjo bendruomenėje nuotraukų archyvus, Panevėžio žydų prieškarinius pastatus, įamžintus nuotraukose. Džiaugėsi, kad Panevėžio žydų bendruomenė, išskirtinai daug turi išsaugojusi tiek neįkainuojamos informacijos.

Emanuelis Madricki su savo kolegomis Timotei Rabinek, Miroslov Szvt Belaktion ir Žaneta Tvitenberg pareiškė didžiulį norą bendradarbiauti, keistis informacija. Juos domina mūsų bendruomenės jaunimas, skautai. Turi pasiūlymų bendriems projektams ir veiklai su jaunimu.

Susitikimų pabaigoje svečiai nuoširdžiai dėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą, jiems
labai vertingą istorinę informaciją, ir už dovanas – macą. Palinkėjo Panevėžio žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.


– Džiugi naujiena : bendruomenės nariai Nora ir Tomas Jankauskai sulaukė trečio sūnelio Areto, ta proga Panevėžio žydų bendruomenė sveikina jaunąją šeimą ir močiutę Vandą Klug.

Linkime jiems visiems būti sveikiems ir laimingiems.

Panevėžio žydų bendruomenei – 30 m. nuo Nepriklausomybės laikotarpio

Panevėžio žydų bendruomenei – 30 m. nuo Nepriklausomybės laikotarpio

Joana Viga Čiplytė. Panevėžys, 2022 07 26.

2022 metų liepos 24 dienos popietę į Panevėžio žydų bendruomenę rinkosi nariai, partneriai, ir bičiuliai į jubiliejinį minėjimą, skirtą pažymėti PŽB veiklos 30-metį. Pirmininkas Gennady Kofman prie šventinio stalo savo pranešime pasveikino ir padėkojo bendruomenės aktyvą puoselėjant žydų tradicijas, saugant žydų paveldą ir akcentavo rėmėjus, partnerius už jų įnašą plečiant bendruomenės veiklą.

Kauno žydų bendruomenės narių išvyka į Vakarų Lietuvą

Kauno žydų bendruomenės narių išvyka į Vakarų Lietuvą

Švenčiant Valstybės, Mindaugo ir Mortos karūnavimo, dieną, smagu prisiminti vieno birželio savaitgalio (kaip vėliau paaiškėjo, pačio palankiausio kelionėms) Kauno žydų bendruomenės narių išvyką į Vakarų Lietuvą.
Per Švėkšną iš Didžiosios Lietuvos – į Mažąją, per Kuršmares  į Rojaus kampelį žemėje, ne kartą talžytą gamtos ir istorijos .
Nuostabu prisiminti: (visos jos buvo nepanašios viena į kitą, savitos, bet visos įkvepiančios ir be galo mylinčios savo kraštą). Gidės – švėkšniškės Monikos, šilutiškės Živilės, preiliškės Raimondos, klaipėdiškės Rasos dėka pažinome dalelę šio puikaus krašto, kur vanduo kuria gyvenimą. Nepamirštos ir turtingos bei skausmingos istorijos. O dar “apturėjome” laimę suspėti į unikalų, gurmaniškų vaizdų prisodrintą, Agnijos Šeiko šokio teatro spektaklį-kelionę “Laikas ne(ė)rimui”!
Buvo taip gera, kad kai kurie keliauninkai, net nespėję grįžti namo, jau pradėjo kurti būsimų pabėgimų iš rutinos planus.
Tekstas iš Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako Feisbuko.
Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Neformalioje aplinkoje užvakar pagerbti žydų gelbėtojai, jų artimieji. „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – pastebėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Vaikas gimė rūsyje

Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ susėdo kelios dešimtys žmonių, kurie dalijosi įspūdžiais ir bendravo. Skambėjo dainos jidiš ir hebrajų kalbomis, kanklėmis, saksofonu, klavišiniais atliekama muzika. Vieni popietės dalyvių – Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J.Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėtis ir mama, Juozas ir Bronislava, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitiems suorganizavo apgyvendinimą pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.

„Iš viso buvo išgelbėtos penkios šeimos“,

– priduria M.Straupytė. Straupių namuose žydai slėpti rūsyje. Viena slėptuvė buvo po mažojo Juozuko kambariu, kita įrengta po vištide. „Tėvas visa tai suorganizavo sužinojęs, kad žydai bus šaudomi. Nuėjo į getą. Visi į vežimą netilpo,“ – pasakojo dabar Kauno rajone gyvenantis vyras. Jo šeima slėpė žydus, rūpinosi ir maitino juos ketverius metus.

Tėvai, tėvo brolis buvo ūkininkai. Daug kartų žydus teko perkelti, kad išvengtų grėsmių.

„Mamos sesuo buvo mokytoja ir draugavo su policijos nuovados viršininku. Jis žinojo apie slepiamus žydus ir Straupiams pranešdavo apie organizuojamus reidus, kad žydus spėtų perkelti“,

– iš pasakojimų pamena pašnekovas. Priduria, kad tais laikais vokiečiai buvo įvedę normas, kiek kiekvienai šeimai galima susimalti grūdų. Tėvas draugavo su malūnininku, šis Straupiams miltus malė neatsižvelgdamas į normas, tad duonos pakako ir globotiniams. Tarp slepiamųjų buvo du gydytojai. Vieno žmona rūsyje ir pagimdė. Tėvas susitarė, kad mergaitę paimtų paauginti kiti kaimynai, kurie taip pat laukė kūdikio. Dabar ji gyvena Izraelyje, su ja ir kitais išgelbėtais žydais Straupiai palaiko artimus ryšius.

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti   Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.

Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po  spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“.  Parodos  ekspozicijos atidarymas.

Dienraštis  „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis  ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“  (rež. N.Danienė)  Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).

Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.

Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.

Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai  – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.

Neringa Danienė išreiškė didelę padėką  Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą.  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  pareiškė   padėką  Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio  administracijai, visiems renginio  dalyviams  įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas  apie Panevėžio apskrities  žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.

Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos

 

 

Panevėžyje lankėsi litvakų kongreso nariai

Panevėžyje lankėsi litvakų kongreso nariai

2022 m gegužės 25 d. Panevėžyje įvyko žydams didelę reikšmę turintis 5 –asis Pasaulinis Litvakų kongreso dalyvių susitikimas. Kongresas vyko Vilniuje nuo Gegužės 22 d. iki gegužės 26d.

„Smagu šiandien pasveikinti į Panevėžį atvykusius 5-ojo Pasaulio litvakų kongreso svečius ir miesto žydų bendruomenės narius. Panevėžys ilgą laiką buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas, o žydų bendruomenė atliko svarbų vaidmenį ne tik miesto, bet ir viso regiono gyvenime. Kai kuriais istorijos laikotarpiais žydai Panevėžio mieste sudarė itin reikšmingą miestiečių dalį, aktyviai dalyvavo miesto ekonomikos ir paslaugų sektoriuose. Gausesnė žydų bendruomenė mieste susikūrė XVIII a. 2 pusėje, XIX a. viduryje jie sudarė apie 60 proc. miesto gyventojų, o XX a. 3 dešimtmečio pradžioje – apie 35 proc. Taigi žydų bendruomenės įnašas į Panevėžio raidą, ypač jo virsmą moderniu miestu, yra ypatingas, o jų paveldas įvairiausiomis formomis iki šiol funkcionuoja mūsų kasdieniame gyvenime“,

– sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė pristatė trumpą
prieškarinę Panevėžio žydų istoriją, bei bendradarbiavimą su Panevėžio m žydų bendruomene.
Susitikimo pabaigoje Panevėžio m žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo už priėminą ir administracijos darbuotojams bei susitikimo organizatoriams įteikė firminius
bendruomenės ženklelius, o Panevėžio miesto savivaldybė kongreso dalyviams padovanojo
atminimo dovanėles su Panevėžio miesto logotipu. Susitikimas įvyko draugiškoje ir šiltoje
aplinkoje.
Susitikimo pabaigoje Pasaulinio Litvakų kongreso dalyviai ir bendruomenės nariai pagerbė
Panevėžio žydų atminimą kapinėse, susipažino su tragiška žydų tautos istorija ir prie memorialo
„Liūdinti žydų motina“ padėjo akmenukus ir gėlės.
Iš Panevėžio, kongreso dalyviai išvyko į Pakruojį, kur aplankė vienintelę likusią medinę –
atrestauruotą Sinagogą, sužinojo apie jos istoriją. Taip pat įdomu buvo sužinoti, kaip tokiame
mažame miestelyje, pavyko išsaugoti iki šių dienų žydų paveldą, surinkti istorinę medžiagą su
nuotraukomis , eksponuoti ir pasakoti lankytojams apie žydų istoriją.
Iš Pakruojo 5-ojo Pasaulinio Litvakų kongreso dalyviai išvyko į Šeduvą, kur taip pat susipažino su
Šeduvos žydų istorija. Aplankė įamžintą Šeduvos sinagogų vietą, pagerbė žydų atminimą, padėjo
gėlių, bei miestelio centre pastatytą paminklą su užrašu trijomis kalbomis „Visiems Šeduvos
žydams“.

Svečiai Pakruojo sinagogoje

Konferencijos dalyviai nuvyko į Šeduvos žydų kapines, sužinojo apie Šeduvoje statomą muziejų
dingusiems štetlams, kurių iki šių laikų neliko. Tai žydų bendravimo ir gyvenimo vietos: tai šabo
žvakės ir chalos, Toros pamokos , Šabo vakarienės skambant varpams.
Už ekskursiją ir įdomius pasakojimus kongreso dalyviai padėkojo organizatoriams, o organizatoriai Litvakų kongreso dalyviams, kurie neišsigando lietaus ir kantriai klausėsi pasakojimų apie visos Lietuvos žydų istoriją.

Kauno žydų bendruomenės iniciatyva atminimo lenta daktarui Isaakui (Icikui) Levitanui – atidengta!

Kauno žydų bendruomenės iniciatyva atminimo lenta daktarui Isaakui (Icikui) Levitanui – atidengta!

Dalinamės Gerco Žako, kauno žydų bendruomenės pirmininko džiugia naujiena iš Kauno.
Dar vienas pastatas primins praeiviams turtingą ir sudėtingą miesto istoriją, gal paskatins (viliuosi) labiau pasidomėti ja ir miestą kūrusiomis nepaprastomis asmenybėmis.
Adresas: Miško g. 27, dabar čia įsikūrę Krikščioniškieji gimdymo namai.
Padėkos:
Gediminas Pašvenskas už kūrybišką jos įgyvendinimą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir jos pirmininkei Faina Kukliansky už prisidėjimą lėšomis
Marija Oniščik už žinias ir įdomius pasakojimus
Michail Javič , Michailas Bolsunas , Tadas Daujotas už muziką, kurios niekada nebūna per daug
Raimonda Kvietkutė už “afterparty” organizavimą.
Visiems susirinkusiems į ceremoniją ir po to vykusį susitikimą Istorinėje Prezidentūroje – Kauno žydų bendruomenės nariams, bendruomenės bičiuliams, neabejingiems miestiečiams, garbiems svečiams: Albinas Vilčinskas , Saulius Rimas , Ramūnui Garbaravičiui, Birute Garbaraviciene , Ramūnas Janulaitis , Inga Stepukonienė , Eglė Knygauskaitė Liakienė , Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė , Vytenis Jakas ,Virgilijui Rudzinskui (kuris tuo pačiu ir šeimininkas), Šaulių sąjungos atstovams ir tiems, kurių nepaminėjau – už dalyvavimą, šilumą ir gražius žodžius.
Ir “last but not least” – be galo gera, kad prie mūsų internetu (planavo realiai, bet…) iš Izraelio prisijungė dr. I. Levitano anūkas Uri su šeima, tą pačią dieną šventęs savo vestuvių 55-ąsias metines. Holokausto metu keliavęs iš rankų į rankas, pasiaukojančių gelbėtojų (kurių, deja, surasti jam nepavyko) dėka jis džiaugiasi trijų vaikų ir pulko anūkų draugija.