Regioninės bendruomenės

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame apie Liudmilos Grafman mirtį (1952 – 2019 m.) po ilgos kovos su sunkia liga. Panevėžio žydų bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimos nariams – vyrui Michailui, dukroms Julijai ir Simonai, sūnui Jurijui, anūkams ir draugams.

Liūdime kartu su šeima.

Šiauliuose Liovos Taico atminimui skirtas turnyras

Šiauliuose Liovos Taico atminimui skirtas turnyras

Liovos Taico (1952–2009) atminimui skirtas turnyras jo gimtuosiuose Šiauliuose rengiamas nuo 2010 metų.

Šiemet vyko salės futbolo, krepšinio, stalo teniso ir šachmatų varžybos. Turnyre dalyvavo 123 sportininkai iš Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Ukmergės, Panevėžio, Žagarės ir net iš Izraelio.

Sporto šventėje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, LR Seimo narė Viktorija Čmilytė Nielsen, rabinas Kalev Krelin, Šiaulių m. mero pavaduotojas Justinas Sartauskas, Šiaulių raj. mero pavaduotojas Algis Mačiulis, regioninių bendruomenių pirmininkai ir daug kitų bendruomenės draugų.

1988–1989 metais iniciatyvinei grupei atkuriant Lietuvos žydų „Makabi“ sporto klubą, Šiauliuose aktyviai veikė Oser Gleizer ir Liova Taicas. Abu vadovavo atkurtam Šiaulių „Makabi“ klubui, organizuodavo sporto renginius. Varžybos daugiausiai vykdavo tarp tuo metu gana gausių Lietuvos žydų bendruomenių

Kadangi L. Taicas daug prisidėjo prie sportinio žydų judėjimo, po jo mirties O. Gleizer pasiūlė rengti kasmetinius turnyrus L. Taicui atminti. Šiais metais (2019-02-10) vyko jau 10-as Liovos Taico atminimo turnyras.

Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose

Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose

2019 m. vasario 14 d. Chaimo Frenkelio viloje vyko vieša mokslininkės Serafimos Velkovich (Izraelis) paskaita  „Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose“. Renginys skirtas Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms pažymėti. Paskaita vyko anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Renginyje dalyvavo ŠAŽB nariai, Šiaulių Aušros, Joniškio, Pakruojo muziejų darbuotojai, Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas Nerijus Brazauskas, miesto ir rajono savivaldybių atstovai, Šiaulių gimnazijų mokiniai, Šiaulių m. visuomenės atstovai.

Serafima Velkovich dirba pasaulinio Holokausto įamžinimo centro „Yad Vashem“ archyvų departamente.

Organizatorė: Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.

Partneriai: Geros valios fondas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Klaipėdos žydų religinė bendruomenė, Kauno žydų religinė bendruomenė, Europos rabinų konferencija, užsienyje gyvenantys Lietuvos žydų palikuonys, Panevėžio žydų paramos bendrija, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Jurgita Lieponė

„Negalima pasakoti apie tą žiaurumą ir badą“, – sako Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė. Jos, o ir kitų panašaus likimo žmonių istorijos yra padėtos giliai. O sutikęs šiuos žmones gatvėje ar parduotuvėje, prie pieno produktų lentynos, net nepagalvotum, kad prieš tave – neįmanomą išgyvenęs žmogus. Kad žodis „akcija“ jam asocijuojasi toli gražu ne su nuolaidomis prekybos centre, o su vienais baisiausių prisiminimų. Ne viskas, kas iš raidžių, yra tik žodžiai.

D.Rozenbergienė gimė 1928 metais Jurbarke, kur kartu su tėvais – Moteliu Mostu ir Broche Fidleryte Mostiene bei broliu Izraeliu – gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Mostų šeima namą dalijosi su mamos pusseserės šeima. Šeimos likimą paženklino karas, o būdama vaikas Dobrė išgyveno pačių artimiausių žmonių netektį. Savo istorija ir prisiminimais D.Rozenbergienė pasidalino su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratoriais.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Daugiau informacijos galima paskaityti –  sekunde.lt   straipsnyje ”Žydų paveldo pėdsakais Panevėžyje”

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Sausio 25 d. bendruomenės nariai susitiko su Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja  Vilma Karinauskiene. Paskaitos „Šiaulių žydų bendruomenės istorijos fragmentai” metu buvo kalbama skaudžia tema apie Šiaulių getą. Šių metų liepos 15 d. minėsime Šiaulių geto sunaikinimo 75-ąsias metines.

Visi renginio dalyviai palaikė ir dalyvavo Pasaulio žydų kongreso (WJC) kampanijoje, skirtoje Holokausto aukų atminimui, fotografuodamiesi su ženklu: #WeRemember.

Sausio 27 d. bendruomenės nariai rinkosi prie buvusio Šiaulių geto vartų paminklinio akmens, padėjo krepšelį gėlių, uždegė žvakes, tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Tarp susirinkusiųjų buvo ir bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, kurios išgyveno Holokausto tragediją. Vėliau bendruomenes nariai susirinko Šiaulių krašto žydų bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Aušvicas specialioji komanda Sonderkommando” peržiūrai bei prisiminimų popietei.

 

Moralinio kompaso per Holokaustą nepraradę Teisuoliai – dviejų parodų herojai

Moralinio kompaso per Holokaustą nepraradę Teisuoliai – dviejų parodų herojai

Sausio 24-osios popietė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje buvo skirta artėjančiai Holokausto aukų atminimo dienai ir Pasaulio tautų teisuoliams. Jų didvyriški poelgiai gelbėjant žydus Antrojo pasaulinio karo metais, susipynę gelbėtojų ir išgelbėtųjų likimai bei istorinis kontekstas pristatyti tądien muziejaus Tolerancijos centre atidarytose parodose „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ ir „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

Kilnojamos parodos „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pristatyme ir diskusijoje dalyvavo jos kuratorė, muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, lietuvių gelbėtojų dėka Holokaustą Kaune išgyvenusi prof. Irena Veisaitė, visuomenininkas, knygų apie žydų gelbėtojus autorius Rimantas Stankevičius ir Pasaulio tautų teisuolio, Prezidento Kazio Griniaus giminaitis, Kazio Griniaus progimnazijos Kaune direktorius Stanislovas Šimanauskas. Parodos atidarymą moderavo muziejaus edukacinių programų vadovė Jurga Jackevičiūtė.
 
Į jaukų atidarymo renginį susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir šios bendruomenės nariai, Holokausto meu išgelbėtieji Izaokas Glikas, Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė, Gita Zimanaitė-Grinmanienė, Galina Plokšto-Vyšniauskienė, Sulamita Fromanaitė-Lev, Pasaulio tautų teisuolė Ramutė Dubininkaitė-Raškevičienė, kitų Teisuolių ir išsigelbėjusių artimieji, vilniečiai ir miesto svečiai.
 
Kadaise iš Kauno geto išgelbėta prof. Irena Veisaitė renginio metu atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje žydų gelbėtojai dar nėra pakankamai pagerbti.  „Daug kalbame apie partizanus, juos gerbiame už jų kovą už laisvę. Kova už laisvę yra labai svarbi, bet taip pat svarbu, kad niekas negalėtų pasakyti, kad Lietuva ir lietuviai yra šaulių ar žydšaudžių tauta. Aš pati esu išgelbėtas vaikas ir mane išgelbėjo ne vienas žmogus. Lenkiu galvą prieš visus gelbėtojus“, – kalbėjo prof. Veisaitė, su kurios gelbėjimo istorija, lydima autentiškų dokumentų ir nuotraukų, galite susipažinti parodoje ir ją lydinčiame kataloge.
Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ dvi savaites bus galima apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, o tuomet ji leisis į kelionę po Lietuvą – ją eksponuoti kviečiami kiti Lietuvos muziejai, kultūros centrai ir įstaigos.
 
Sausio 24-osios vakarą muziejuje atidaryta ir tarptautinė paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“, skirta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žydų gelbėtojams ir išgelbėtiesiems, kurių istorijos pristatomos istoriniame kontekste. Tai – bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (ENRS), Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ ir Nebylių herojų memorialinio centro Berlyne iniciatyva, įgyvendinta bendradarbiaujant su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir kitais partneriais. Parodoje pristatomos gelbėjimo istorijos iš dešimties Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ukrainos ir Slovakijos.
Susirinkusius į parodos atidarymą pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, iš Varšuvos atvykęs ENRS iniciatyvinio komiteto vadovas prof. Janas Rydelis, Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska ir Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, taręs jautrų įžanginį žodį.
„Ši paroda leidžia dar kartą prisiminti vieną svarbiausių klausimų, keliamų dėl Holokausto. Tai yra teologinis klausimas: kur tada buvo Dievas? Aš manau, kad šita paroda ir šitie veidai rodo, kad Dievas nebuvo pasitraukęs – jis buvo čia, šių žmonių sąmonėje“, – kalbėjo dr. Kvietkauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors žydus gelbėjo ir inteligentai, ir dvasininkai, dauguma žydų gelbėtojų buvo paprasti žmonės, kurių vienintelė motyvacija buvo žmogiškumas.
 Į tarptautinės parodos atidarymą atvyko ir viena iš jos autorių Klara Jackl (Lenkijos žydų istorijos muziejus „POLIN“) bei parodos organizatorė Agnieszka Olczak (ENRS).  Viešnios dar ilgai bendravo su svečiais, dalijosi patirtimi su muziejaus darbuotojais.
Parodą „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ kviečiame apžiūrėti iki 2019 m. kovo 17 d.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Vilniuje įvyko konferencija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija. Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Tautinių mažumų departamentu. Konferencijoje pranešimus skaitė VDU ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, diplomatai, svečiai iš užsienio. Konferencijos pabaigoje buvo pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė Vida Montvydaitė.

LR Užsienio reikalų ministras, kalbėjo, kad visi turėtų suprasti šios Holokausto aukų atminimo dienos  prasmę:  „Antisemitizmas, žydų diskriminacija – randas ant mano šalies. Atsiprašinėjimas nieko jau nebepadės. Diskriminacija privedė prie Holokausto. Šiuo metu Lietuvoje jau visur yra daug nuorodų į žydų žudynių vietas, kurias galim aplankyti ir pasakyti: daugiau niekada tai negali pasikartoti. Turime prisiminti Pasaulio teisuolius, kurių yra apie 900. Kasmet pagerbdami nužudytas aukas, mes negalim garantuoti, jog panašios žudynės pasaulyje niekada nepasikartos. Kad to nebūtų, žydų istorija ir Holokaustas turi atsirasti Švietimo programose“ –pabrėžė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Fainos Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės, ,,antisemitizmas buvo, yra ir bus, jei mes nekovosime su juo. Kodėl iki šiol negalima nuimti Holokauste dalyvavusių asmenų paminklų ir atminimo lentų, o apie kelis kartus atimtą turtą net nekalbama? Grąžinkite nors turtą, jei negrąžinate gyvybės, nors tą, ką grąžino visa Vakarų Europa – griežtai kalbėjo LŽB pirmininkė. Turiu prašymą mūsų Valstybei. Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose finansuojami  renginiai, kuriuose dalyvauja Holokaustą išgyvenusieji, jie vadinami nacių aukomis (nazi victims), jie galėtų dažniau lankytis mokyklose, pasakoti apie tai, kas iš tikrųjų vyko. Būčiau dėkinga, jei mano prašymas būtų perduotas Vyriausybei.  Edukacija yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, turime prisiminti, kas vyko.

Norvegijoje žuvo kur kas mažiau žydų, bet ši valstybė vykdė 11-os žingsnių programą, skirtą kovai su antisemitizmu. Man buvo labai svarbus sužinoti, kad tokia programa yra ir kaip ji vyksta. Nacių aukomis tapo ne tik žydai,  žuvo ir romai, Antrasis pasaulinis karas paliko žmonijai sužlugdytus likimus, gėdą, skausmą, pavertė Lietuvą kapinynu. Holokaustas atėmė didžiulį intelektualinį pilietinį potencialą. Pasaulio teisuoliai dovanojo žmonėms gyvenimo dovaną, taip Holokausto sukrėtimas suteikė žmonijai antrą šansą. Tik po to išgyvento skausmo tarptautinė bendruomenė pradėjo suvokti žmogų kaip vertybę, kurios instrumentu tapo pirmasis universalus fundamentalių teisių katalogas – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Dabar dar turime kovoti, kad Lietuvoje nacių kolaborantų atminimo ženklai būtų pašalinti. Mes jau pripratome prie „skinheadų“ eitynių – „Lietuva lietuviams“. Į daugelį dalykų nebežiūrim kritiškai, deja. Šoa mus amžiams   paženklino ir įpareigojo. Neturime teisės likti abejingais neapykantos akivaizdoje.

 Lietuva yra viena iš pirmųjų valstybių pritarusi ir aprobavusi antisemitizmo apibrėžimą. Jis svarbus ne tik žydams, bet ir valstybės vyrams. Šis apibrėžimas reikalauja iš valstybės mus apginti, kai yra reikalas”,- kalbėjo F.Kukliansky.

Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu Julius Meinl kalbėjo, kad kovą su antisemitizmu Europa turi laimėti. Žydai neturi galvoti apie lagaminus, kuriuos pavojaus atveju, vėl reikės krautis  išvykimui. Antisemitizmas egzistuoja ir pasireiškia pasaulyje įvairiai,  nuo dešinės iki kairės, iki radikaliojo islamo. Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu tvirtino, kad antisemitizmas dabar pasireiškia Izraelio kritika. Žydų mokyklos ir sinagogos įvairiose šalyse yra saugomos, daugelis žydų Europoje ir Amerikoje dėl gresinčio pavojaus slepia savo tapatybę. Tuo tarpu daugelis antisemitų net nemano, kad jie yra antisemitai, jie nekalba kaip anksčiau, kad nekenčia žydų, sako tik nekenčiantys jų valstybės. Jei Europa viską pamiršo,- tai  mūsų atsakomybė priminti, – tvirtino J. Meinl. Žydai turi jaustis saugūs šalyse, kurias jie savo gyvenimui pasirinko. Negali būti jokių kompromisų, vyriausybės turi imtis veiksmų ir suprasti, kad puolama ne tik žydų bendruomenė, bet ir kitos tautinės bendruomenės taip pat.

“Holokaustas – viena didžiausių tragedijų pasaulio ir Lietuvos istorijoje. Tai yra be galo skausminga, tačiau tuo pačiu ir labai svarbi tema, apie kurią mes privalome kalbėti, – sakė konferencijoje Tautinių mažumų departamento direktorė V. Montvydaitė, kad ir kaip nelengva būtų. Negalime ir neturime ignoruoti pasitaikančių neapykantos apraiškų visuomenėje, viešojoje ar net kultūrinėje erdvėje. Trumpalaikes neapykantos iškrovas gali nustelbti tik ilgalaikė atmintis ir bendru sutarimu priimtas sprendimas ją puoselėti ir įprasminti“.

Konferencijoje pranešimus apie  istorijos palikimą ateities kartoms skaitė žinomi Lietuvos istorikai, mokslų daktarai: Dr. Linas Venclauskas (nuotraukoje-centre), VDU, Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, jo pranešimo tema -„Jausmų atrofija: tarpukario lietuvių antisemitai apie sionistų judėjimą Lietuvoje“.

Lietuvos istorijos institute dirbančio Dr. Algimantas Kasparavičiaus pranešimo tema: ,,Žydai, Holokaustas ir antisovietinė rezistencija: lietuvių istorinės atminties ypatumai Antrojoje Respublikoje”.

Nuotraukoje iš kairės F.Kukliansky,  centre  Photini Tomai-Constantopoulou, iš dešinės Graikijos ambasadorė  Vassiliki Dicopoulou.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė Dr. Photini Tomai-Constantopoulou, specialioji pasiuntinė Holokausto ir Antisemitizmo klausimams iš Graikijos Užsienio reikalų ministerijos. Ji kalbėjo, jog ne tik istoriją reikia prisiminti, bet ir kalbėti apie diskriminaciją šiandienos pasaulyje, apie modernios visuomenės kovą su antisemitizmu, nes iššūkių netrūksta. Dr. Photini Tomai-Constantopoulou uždavė klausimą, ar Lietuvoje yra žydų valstybės tarnyboje, ar yra žydų URMe, ar turime žydų diplomatų? Ką reiškia, jei atsakymas – ne? Diskriminacija šiandien? Savo mintis ji išplėtė ir pranešime.

Norvegijos Parlamento 11 pakopų kovos su antisemitizmu planą konferencijoje pristatė Hans Olav Syversen, Norvegijos Ministrės Pirmininkės Ernos Solberg Valstybės sekretorius,
pasakodamas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį kovoje su diskriminacija.

Norvegijos Veiksmų planas kovai su antisemitizmu:

1 Dabartinė padėtis. 2. Kas yra antisemitizmas? 3. Žydų mažuma Norvegijoje. Holokaustas Norvegijoje. 4. Antisemitizmo prevencija mokyklose. 5. Rėmimas iniciatyvų, kurios informuoja apie žydų gyvenimo ir istorijos įvairovę Norvegijoje. 6 . Antisemitinių neapykantos nusikaltimų registracija ir tyrimas. 7. Gyventojų požiūrio stebėsena. 8. Daugiau žinių apie antisemitizmą įgyti per mokslinius tyrimus. 9. Užtikrinti tinkamas saugumo priemones žydų institucijoms. 10. Pastangos kovoti su antisemitizmu už Norvegijos ribų. 11. Svarbiausi politika ir teisės aktai.

Konferencijoje buvo pristatyta po pasaulį keliaujanti paroda „Lietuva. Lite. Lita. Vienas amžius iš septynių“, pristatė jos kūrėjas Pranas Morkus. Parodoje  atvaizduotos išskirtinės žydų santykių su vietos gyventojais detalės, paminėti įstabūs litvakų kilmės asmenys, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI – Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Po baigiamųjų konferencijos žodžių visi dalyvavo pasaulinėje Holokausto atminties kampanijoje, fotografuodamiesi: #WeRemember ar#MesPrisimename.

Nuotraukos  Laimos Penek

Prisijunkime prie renginių, skirtų Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai

Ministras Pirmininkas Sauliaus Skvernelis kviečia visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose. Būkime kartu su visuomenininkais, politikais, žurnalistais, mokyklomis, įstaigomis ir  organizacijomis iš visos Lietuvos. Junkimės prie socialinės kampanijos, dalinkimės ne tik nuotraukomis, bet ir mintimis – jautriomis istorijomis.

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

2019 m. sausio 12 dieną Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmų mažosios salės foje atidaryta Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“, kuri eksponuojama iki kovo mėnesio. Klaidas Navickas skyrė keletą metų žydų kultūros Lietuvoje ir pasaulyje tyrinėjimui bei sukūrė darbų ciklą šia tema.

Parodos organizatorius Panevėžyje dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas pristatė Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir Panevėžio visuomenei i unikalią parodą, kuri sukėlė didelį susidomėjimą visoje ir Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad žydų popieriaus karpiniai nuo visų kitų tautų karpinių skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susiję su religija. Autorius darbuose perteikė tradicinius žydų karpinius Mizrach ir žydų tradicines šventes.

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje, Kinijoje, Varšuvoje, Filadelfijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Sankt-Peterburge, Baltarusijoje. Klaidas Navickas 2017 m. išleido knygą “Žydiški Klaido Navicko karpiniai”, kurioje aprašo apie žydų kultūrą, simbolius, žydų karpinių istoriją, žydų kalendorių, tradicines šventes, tradicines žydų vestuves, judėjų laidotuvių tradicijas. Navickas rašo: pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.

Būdamas svečiuose Panevėžio žydų bendruomenėje menininkas, dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas sutarė su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman stiprinti bendradarbiavimą žydų kultūros srityje. Ketinama paruošti bendrą foto ekspozicijos pristatymą Panevėžio visuomenei apie skulptorę panevėžietę žydę (litvakę) Mariją Dilon. Ateityje žadama imtis projektų apie Panevėžio žydų paveldą. Šiuo metu Kultūros rūmuose eksponuojama foto paroda “Panevėžio gatvės”, kurioje eksponuojamos ikikarinio Panevėžio ir jo gatvių nuotraukos su žydų pastatų paveldu.

 

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Nuotraukoje: paminklas Panevėžyje “Geto vartai” .

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia 2019 m. sausio 27 dieną visus geros valios žmones dalyvauti renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiai datai paminėti rengiama:

12 val.  Mitingas prie memorialo “Liūdinti žydų motina” (Atminties skveras, Vasario 16-osios g.)

12.30 val. Mitingo pratęsimas prie paminklo “Geto vartai” (Klaipėdos, Krekenavos gatvių kampas)

13.20 val. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18) diskusija apie Holokausto istoriją, priežastis ir vykdytojus.

Dokumentinio filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą peržiūra.

Didžiausia koncentracijos stovykla II pasaulinio karo metu, kurioje nužudyta 1,5 milijono žmonių.

Tokiu būdu Panevėžio žydų bendruomenė prisijungia prie Lietuvos žydų (litvakų) paskelbtos pasaulio žydų kongreso (WJC) akcijos, kuri skirta Holokausto aukų atminimui.

Renginio rėmėjai:    

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

 Kaune, Sugiharos namuose buvo pristatyta Dr. Simono Strelcovo knyga “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje”.
Nepaprastai įdomi istorija, kupina tarptautinių santykių peripetijų, aukščiausio rango politikų, diplomatų ir finansų pasaulio veikėjų, tačiau ne Sugiharos, ne pabėgėlių ir ne Lietuvos istorija. Ir jai reikalingas kitoks įdarbis ir kitokia šaltinių bazė, nei buvo surinkta medžiagos ruošiantis darbui” (Strelcovas, 2018)

Intriguojančioje knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ atsispindi dalis globalios Antrojo pasaulinio karo istorijos. Pasiremiant pirminiais šaltiniais analizuojama skaudi karo pabėgėlių, atsidūrusių Lietuvoje, istorija. 1939 – ųjų rudenį prasidėjo tragiška pabėgėlių odisėja, kuomet tūkstančiai Vokietijos ir SSSR užpultos Lenkijos piliečių rado laikiną prieglobstį Lietuvoje.Knygos pristatymas 2019 sausio 8d. prasidėjo autoriaus pasakojimu apie kelis metus trukusį knygos medžiagos rinkimo procesą; darbą su šaltiniais, iškilusius iššūkius bei įspūdžius.
Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

15min.lt

Būdama trimetė J. Zarchi, padedant žydų gelbėtojams, pabėgo iš geto ir taip išvengė mirties, o jos šeimos istorija, prasidėjusi Vokietijoje, galiausiai atvedė iki tolimojo Tadžikistano medvilnės laukų. Tai – Julijanos ir jos mamos tremties šalis. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratoriams apie savo šeimą pasakojusi J.Zarchi sako, kad jos šeimos likimą paženklino du praėjusiojo amžiaus režimai – nacizmas ir stalinizmas. Jos artimiausi šeimos nariai, išskyrus mamą, buvo nužudyti. „Visus nužudė naciai. Per tris kartus. Tiek maždaug buvo žudymų, – kalbėjo moteris. – Niekur nerandu savo giminaičių iš tėvo pusės, o į senatvę norisi ryšio. Nerandu nė vieno. O juk buvo didelė šeima, reta pavardė. Senelis, senelio broliai, seserys, daug vaikų“.


Nuotraukoje J.Zarchi dalyvauja Holokausto aukų pegerbimo ceremonijoje.

Žydų liaudies bankas tarpukario Lietuvoje: pagalba kooperacijai, smulkiam ir vidutiniam verslui

Žydų liaudies bankas tarpukario Lietuvoje: pagalba kooperacijai, smulkiam ir vidutiniam verslui

Nuotraukoje: Žydų liaudies bankas tarpukario Kaune

Ona Biveinienė lzb.lt, DELFI.lt

Lietuvos žydai nuo seno vertėsi pinigų skolinimu už palūkanas. Jau Vytauto Didžiojo 1388 m. suteiktoje privilegijoje Brastos žydams ne tik užtikrinama teisė išpažinti ir praktikuoti judaizmą, bet ir suteikiamas leidimas verstis  palūkininkavimu (kreditavimu), tuo metu Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje  dar gana nauja  ekonomine veikla. Už suteiktą kreditą, kaip nurodyta Brastos privilegijoje „ (…) žydas gali kaip įkaitą priimti visokį jam atneštą daiktą, nesvarbu kaip tas daiktas vadintųsi, apie jį nieko neklausdamas, išskyrus kruvinus ir šlapius drabužius bei bažnytinius drabužius ir indus, kurių jokiu būdu neturi imti“.[1]

 Kelis šimtmečius žydai buvo pagrindiniai visuomenės kreditoriai: ‚skolindami pinigus už ne menkus procentus.

Nepriklausomos Lietuvos paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. joje gyvenusiems žydams tapo palankia dirva plėtoti įprastus bei kurti  naujus, jaunai valstybei reikalingus, verslus. Žydai, kaip jokia kita tauta, pasinaudojo šiomis galimybėmis:  jie siekė atkurti ir plėtoti iki Pirmojo pasaulinio karo savo turėtas krautuvėles, amatų dirbtuves, fabrikus. Nemaža jų dalis drąsiai pradėjo verslą ir  net dažnai pirmieji Lietuvoje ėmėsi mažai žinomos ar visai nematytos tais laikais veiklos.

Geros valios fondo lėšos – svarbiausiems Lietuvos žydų projektams

Taip nusprendė VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ (GVF) valdybos posėdyje. Taip pat patvirtinta GVF 2019 m. administracinių išlaidų dydžio suma ir suplanuotas 2019 m. GVF administracinių išlaidų biudžetas.

Vienas įdomiausių projektų, kuris bus finansuojamas iš GVF lėšų, – tęsiami archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje, toliau tyrinėjant bimą iš vidaus ir iš lauko pusės. Be to, bus paremtas Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo, kurį kuria garsus skulptorius Dovydas Zundelovičius, projektas. Nepamirštas ir pasaulyje pripažinto dirigento, pedagogo, profesoriaus Sauliaus Sondeckio atminimas – GVF skyrė lėšų monografijos išleidimui.

GVF valdyba 2018 m. lapkričio pabaigoje taip pat vienbalsiai nusprendė dėl buvusios hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastato (Pylimo g. 4, Vilnius), kuriame veiklą panaudos pagrindais vykdo LŽB, perdavimo GVF nuosavybėn, užtikrinant Lietuvos žydams galimybę juo disponuoti ir naudoti tenkinant jų poreikius.

alfa.lt

Apie Osipo Mandeštamo mirties metinų minėjimą Kaune

Apie Osipo Mandeštamo mirties metinų minėjimą Kaune

2018 m. Gruodžio 27 d. Kauno žydų bendruomenė ir jos vadovas Gercas Žakas bei Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubas “Nadežda” organizavo didžio poeto litvako  Osipo Mandelštamo (1891 – 1938) žūties 80-mečio minėjimą Kaune, prie namo Palangos g. 1, kur vienas žinomiausių XX amžiaus pasaulinio mąsto poetų praleido vaikystės metus.

Tai, kad Osipas Mandelštamas, miręs pakeliui į antrąją tremtį Kolymos gulage, ilgai nebuvo žinomas, kaip ir faktas, kad jis yra litvakas, kad jo tėvas ir motina yra iš Lietuvos: jo tėvas Emilis Mandelštamas – iš Žagarės miesto, mama Flora Verblovskaya – iš Vilniaus. Archyvuose esantys dokumentai iki šiol nebuvo žinomi net filologijos specialistams.

„Šios informacijos išslaptinimo pradžia prasidėjo neseniai. Tuo pačiu metu, net ir naujausiuose straipsniuose apie Osipą Mandelštamą (Pavel Nerler „Osip Mandelštam: gimimas ir šeima“, „Знамя“ 2016, 12 ) teigiama, kad, nepaisant visų pastangų, Osipo Mandelštamo metrikai nebuvo rasti. Džiaugiamės, kad ši informacija yra neteisinga: šiuo metu vilnietis Geršonas Taicas rado Varšuvoje gimusio Osipo  Mandelštamo metrikus. Tai iš tiesų istorinis atradimas.

G.Taicas  taip pat atliko tyrimą ir paaiškino, kodėl 1896 m. Kaune gyveno Osipas Mandelštamas (tėvas, motina ir du sūnūs Osipas ir Aleksandras). G.Taicas mano, kad pavardė „Mandelštam“ gali turėti šiek tiek kitokią prasmę nei „migdolų medžio“ interpretacija, kaip manoma iki šiol.

Visa tai yra ryškūs įrodymai, kad tema „Osipas Mandelštamas – litvakas“ arba „Osipas Mandelštamas turi lietuviškų šaknų“ nėra išsamiai ištirta ir laukia rimtų gilesnių tyrimų. Šiuo atveju viskas svarbu, net jei vaiko įspūdžiai nesąmoningai įtakojo tolesnį kūrybiškumą ar genijaus poeto pasaulėžiūrą.

Gruodžio 27 diena Kaune oras nelepino, buvo lijundra ir šaltoka.  Tačiau Kauno žydų bendruomenė susirinko paminėti garsaus poeto mirties metinių, atėjo  garbingi protingi žmonės, švietė susidomėjusios akys. Taip pat dalyvavo Lietuvos rusų inteligentijos atstovai,  – Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo “Nadežda” atstovai, literatūros studijos „Poetogrado“ atstovai, mokytojai, žurnalistai, universitetų dėstytojai, rinkosi žmonės, perskaitę pranešimą spaudoje – visi, kuriuos galima vadinti  “Kauno miesto bendruomene”, susirinko į šį atminimo renginį, kuris vyko ir kituose Europos miestuose tuo pačiu metu, todėl jis tapo ryškesnis, kai suvokiama, kad dalyvaujama dėl svarbios geros priežasties: prisiminti ir prisidėti prie visuotinės kultūrinės ir istorinės žmonijos atminties tarsi atspaustoje tiek akmenyje, tiek žmonėse, ir nemirtinguose tikrojo meno kūriniuose.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas Osipo Mandelštamo mirties metinių proga kalbėjo apie mūsų dalyvavimą miesto istorijoje ir apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą.

Po to žodis buvo suteiktas poetei Elenai Suodienei, ji kalbėjo apie Osipo Mandelštamo šaknis, gyvybinius ryšius su Lietuva, Kaunu, Vilniumi, Žagare, Jurbarku. Poetė perskaitė Osipo Mandelštamo eilėraštį, kuris iš anksto numatė tragišką didžiojo poeto likimą.

Litvakų skulptorių  darbų pristatymas Panevėžyje

Litvakų skulptorių darbų pristatymas Panevėžyje

Pažymint žymaus XIX a. (žydų) skulptoriaus Marko (Mordechajaus) Antokolskio 175-ąsias mirties metines, Panevėžio žydų bendruomenė parengė jo darbų parodą bendruomenės patalpose.  Galimybę susipažinti su ekspozicija suteikė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

 

Markas Antokolskis gimė 1843 m. Vilniuje, Antakalnyje religingų žydų šeimoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti, mokėsi drožybos amato. 1862 m. įstojo į Peterburgo dailės akademiją, o 1871 m. baigęs ją, pradėjo kurti darbus žydų tema. Už bareljefą „Žydų siuvėjas“ buvo apdovanotas sidabro medaliu. Peterburgo meno ir kultūros visuomenė visus jo darbus aukštai vertino.

Juose atsispindėjo skirtingos temos: antikiniai, krikščioniški, istoriniai ir etniniai siužetai. Skulptorius mirė 1902 m., palaidotas Peterburge. Po jo mirties Vilniuje esanti Mėsinių gatvė buvo pervadinta į M. Antokolskio gatvę.

Panevėžyje buvo pristatyta dar viena garsi skulptorė (litvakė) Marija Dilon, pristatymas surengtas pažymint 160-ąsias jos gimimo metines. M. Dilon gimė Panevėžyje 1858 m.

 

 

Nors Lietuvoje apie ją labai mažai žinome, ji laikoma pirmąja profesionalia Rusijos imperijos skulptore.1888 m. M. Dilon mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje, vėliau studijas tęsė Paryžiuje. Studijų metu už savo darbus buvo apdovanota sidabro medaliu, mažuoju aukso medaliu. Baigusi mokslus, kasmet su savo darbais ji dalyvaudavo įvairiose parodose: Čikagoje, Paryžiuje, Sent Luise, tarptautinėje meno parodoje  Berlyne, Miunchene, Romoje, Gente ir kt. Autorė sukūrė daug molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų ir visur pelnė pripažinimą. Mirė 1932 m., palaidota Sankt Peterburge.

Panevėžio žydų bendruomenė rengia autobiografinę M. Dilon foto ekspoziciją, kurią planuoja pristatyti ateinančiais metais. Jos tikslas – supažindinti kuo daugiau panevėžiečių, o taip pat ir visos Lietuvos gyventojų su M. Dilon menine veikla. Lyginant garsios skulptorės darbus su M. Antokolskio darbais matyti, kad jų abiejų meninis lygis yra labai aukštas. Tik nežinia kodėl Panevėžyje nei vienas istorikas nemini pasaulyje žinomos ir vertinamos skulptorės M. Dilon. Nei viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu, – parodos pristatyme pasakė Gennady Kofman.