Skelbimai, Naujienos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems

Mielieji bendruomenės nariai !

Šiuo visiems sudėtingu ir daug iššūkių keliančiu laikotarpiu, siaučiant COVID-19 pandemijai, kai daugelis priversti likti namuose. Kai negalime susitikti su atskirai gyvenančiais vaikais ir anūkais, kai  renginiai bendruomenėje negali vykti, mes visi pasiilgstame bendravimo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems.

Jei esate savo srities profesionalas, turite aistrą mėgiamai veiklai, ar įdomų hobį, bei norite pasidalinti savo žiniomis su bendruomenes nariais Zoom platformoje arba LŽB tinklapyje, mielai prašome susisiekti el. paštu  zanas@sc.lzb.lt . arba telefonu +370 6788 1514.

Dabar mums svarbiausia išlikti sveikiems, ir išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Būkime kartu!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Virtuali paroda apie Vilniaus žydų gyvenimą

Lietuvos valstybės istorijos archyve parengta paroda „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“, skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nespėjome jūsų pakviesti parodoje apsilankyti gyvai, tad kviečiame parodą apžiūrėti virtualių parodų portale (http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/is-vilniaus-zydu-gyvenimo-lvia/exh-202).

Parodai atrinkti dokumentai susiję su žydų gyvenusių ir įstaigų veikusių Vilniuje veikla nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios. Ją pristatome naudodamiesi archyve saugomais asmenų ir valstybinių įstaigų dokumentais. Galėsite patyrinėti Vilniaus Didžiosios sinagogos rekonstrukcijos planą (1893–1898), susipažinti su Romų spaustuvės (veikusios 1799–1940) įėjusios į žydų literatūros ir leidybos istoriją veikla, išvysti laikraščio „Vilner Tog“ redaktoriaus, vieno žymiausių jidiš kalbininkų Zalmano Reizeno (1887–1941) ir kitų asmenų pasų korteles išduotas 1916–1918 metais Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams.

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Pašnekovai atskleis patirtus jautrius gyvenimo iššūkius ir puoselėjamus lūkesčius ateities Lietuvai.

Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Įprasminkime tai per meno ir bendruomeniškumo kūrimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje. Tai muzikiniai pasirodymai, meditacijos ir jogos užsiėmimai, sveiko maisto gaminimo pamokos, pokalbiai ir diskusijos apie žmogiškojo ryšio puoselėjimą, harmoningą bei tolerantišką gyvenimą bendruomenėse bei pasaulyje.

Diskusijos dalyviai:

  1. Faina Kukliansky – LŽB pirmininkė, advokatė ir lobistė;
  2. Jurgis Didžiulis – atlikėjas, visuomenės veikėjas;
  3. Erica Jennings – atlikėja, žmogaus teisių aktyvistė;
  4. Monika Ošmianskienė –žmogaus ir neįgaliųjų teisių aktyvistė, Laisvės partijos steigėja ir valdybos narė, frakcijos seniūnė;
  5. Algimantas Davidavičius – lektorius, mokytojas, filosofas;
  6. Jūratė Juškaitė- Žmogaus teisių centro atstovė, komunikacijos vadovė;
  7. Tomas Byčkovas –  Gyvūnų teises saugančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovas;
  8. Vladimir Simonko – visuomenininkas, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas;
  9. Saulius Leonavičius – šiuolaikinio meno kūrėjas, vaizduojamųjų menų daktaras;
  10. Escedar Maštavičienė -Iš Etiopijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti verslininkė;
  11. Živile Diawara – „Loftas“ bendraįkūrėja, kūrybininkė, strategijos vadovė ir kūrybinių industrijų ekspertė;
  12. Viktoras Diawara –Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas atlikėjas ir prodiuseris;
  13. Svetlana Novopolskaja – romų visuomenės centro direktorė;
  14. Rafael Gimelstein –„Darna“ organizatorius, muzikantas ir prodiuseris.

ENG

While celebrating the International Tolerance Day we have gathered a group of people who will openly share what it means to be different whilst living in  Lithuania. The participants will reveal the sensitive life challenges they have experienced and the cherished expectations for the future of Lithuania.

Discussion Participants:

  1. Faina Kukliansky – chair of the LJC, lawyer and lobbyist;
  2. Jurgis Didžiulis – performer, public figure;
  3. Erica Jennings – performer, human rights activist;
  4. Monika Ošmianskienė – human and disabled rights activist, founder of the Freedom Party (Laisvės partija) and member of the board, elder of the faction;
  5. Algimantas Davidavičius – lecturer, teacher, philosopher;
  6. Jūratė Juškaitė – representative of the Human Rights Center, Head of Communication;
  7. Tomas Byčkovas – representative of the animal rights protection organization “Empty Cages” (Tušti narvai);
  8. Vladimir Simonko – public figure, chairman of the Lithuanian Gay League;
  9. Saulius Leonavičius – creator of contemporary art, doctor of fine arts;
  10. Escedar Maštavičienė – an entrepreneur from Ethiopia who is living in Lithuania;
  11. Živile Diawara – Loftas co-founder, creator, strategy manager and expert in creative industries;
  12. Viktoras Diawara – founder of the Art Factory “Loft”, performer and producer;
  13. Svetlana Novopolskaya – director of the Roma Community Center;
  14. Rafael Gimelstein – organizer of the “Darna”, musician and producer.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 

Pranešimas spaudai

2020-11-05

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus, seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato (Šabo) šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių žydų bendruomenes.

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė socialiniuose tinkluose.

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai  #ShabesatHome #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose #KeepingItTogether #GeroŠabato

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Dėl pablogėjusios COVID-19 pandemijos epidemiologinės situacijos atšaukiama stovykla LŽB patalpose

Skubame pranešti, kad dėl pablogėjusios COVID-19 pandemijos epidemiologinės situacijos ir nesant  galimybės užtikrinti vaikų saugumą buvo priimtas sprendimas atšaukti stovyklą LŽB patalpose.

Vaikams bus pasiūlyta alternatyvi programa per ZOOM platformą. Taip pat pakviesime juos į pėsčiųjų ekskursiją po Vilnių.                   

Sekite skelbimą.

 

 

 

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje  giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky.  2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.

Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.

Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.

Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.

Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.

Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.

Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas

Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atkleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai. Todėl minėdama Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinių ir dokumentų parodą „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.

 

Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Vienas svarbiausių parodos eksponatų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Ekspozicija, parengta Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Judaikos kolekcijos pagrindu, iliustruoja jos gausą ir įvairovę.

 

Paroda atidaroma spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. III a. atrijuje. Per atidarymo renginį įvyks ir muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjera (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Jame naudojamos šiuolaikinės vaizdo ir garso technologijos senovinį tekstą paverčia pasakojimu, leidžiančiu susipažinti su unikaliu Gaono mąstymu. Dainuojamo senovinio teksto, trikampių muzikos, gyvo performanso, lazerių ir šviesos jungtis yra visiškai naujoviška Gaono paveldo interpretacija.

 

Renginyje taip pat bus pristatyta 10 eurų kolekcinė sidabro moneta, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Ją tą pačią dieną (spalio 20 d.) išleidžia Lietuvos bankas (monetos grafinį projektą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).

 

Atidarymo renginyje vietų skaičius ribotas, todėl visus, norinčius artimiau susipažinti su Vilniaus Gaono asmenybe ir jo palikimu, kviečiame dalyvauti ekskursijose po parodą (informacija bus pateikta Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje). Paroda, parengta lietuvių ir anglų kalbomis, bus eksponuojama iki gruodžio 31 d. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Parodos kuratorė Lara Lempertienė.
Parodos architektas Gediminas Akstinas.
Parodos koordinatorė Gerda Paliušytė.
Parodos dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
Partneriai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke.
Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Mieli bendruomenės nariai, draugai, kolegos,

Maloniai kviečiame Jus į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą.

Renginyje dalyvauja:
Knygos autorė dr. Ruth Reches
Literatūrologė Rima Kasperionytė
VU docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas
M. Romerio universiteto prof. dr.Aistė Diržytė
Leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas

Renginio moderatorius:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius

 

Renginys vyks spalio 19 dieną, 18:00 val., Beigelių krautuvėlėje, Baltojoje salėje (Pylimo g.4).

Siekiant apsaugoti save bei kitus nuo siaučiančio COVID-19 viruso, prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.

Prašome pranešti apie savo dalyvavimą iki spalio 18d. el. paštu: info@lzb.lt

Kviečiame švęsti Simchat Tora

Kviečiame švęsti Simchat Tora

B”H  

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“.

Simchat Tora – šventė, kuri pažymi ištisus metus skaitytų savaitinių Toros skyrių ciklo pabaigą. Tą dieną mes skaitome paskutinį jos skyrių ir iš karto vėl pradedame skaityti Torą nuo pradžių.

Iš sinagogos Aron Kodešo paimamos visos ten saugomos Toros ir prasideda procesija su šokiais ir dainomis. Septynis kartus laikydami rankose Toros ritinius šokame apeidami sinagogos Bimą (paaukštinimas ant kurio ir skaitoma Tora). Visi esantys sinagogoje žmonės linksminasi.

Atrodytų keista, kad pasaulio žydai per Simchat Tora linksminasi ir šoka su Toros ritiniais. Tai siboliška. Tą diena panaikina skirtumą tarp Toros žinovų ir žydų retai ją skaitančių. Kai šokame su susuktais ritiniais prispaustais prie širdies ir jos turinys nematomas, visi esantys sinagogoje žydai susilygina ir gali džiaugtis kartu.

Simas Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas

 

S I M C H A T   T O R A

KIDUŠAS

Š o k i a i  su  TORA

BARAS : GĖRIMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS 

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 10 D.   19:15 val.

  Vilniaus choralinė sinagoga