Skelbimai

Knygų mugėje Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikta I.Rudaševskio knyga “Vilniaus geto dienoraštis”

Knygų mugėje Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikta knyga “Vilniaus geto dienoraštis”

Ketvirtadienis, vasario 22 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė 19-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės pradžią.

Šalies vadovė, atidarydama ir sveikindama didžiausią Baltijos šalyse Knygų mugę, pabrėžė, kad šiemetinė, devynioliktoji, yra ypatinga, nes su Lietuva, ką tik atšventusia valstybės atkūrimo šimtmetį, tokius pat jubiliejus švenčia ir kitos regiono šalys, taip pat dalyvaujančios šiame kultūros forume. Todėl ir šių metų mugės tema „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ yra labai iškalbinga.

„Jeigu skaitai ir pažįsti Lietuvą, vadinasi, sugebi skaityti ir pasaulį, o Lietuvą – kaip jo dalį. Ši mugė atskleidžia, kad gebame ne tik knygas kurti, bet ir tokio masto kultūros reiškinį, kuris kelia didelį pasididžiavimą. Tai rodo mūsų gebėjimus, kurie leidžia Lietuvai pasireikšti kaip regiono, kaip europinei lyderei“, – sakė Prezidentė, Knygų mugės globėja.

Valstybės vadovė, eidama per mugę, atkreipė dėmesį, kad čia visada pasisemia daug gerų emocijų ir kas kartą pasidžiaugia tuo, jog mūsų tautai dar nuo tų tolimų laikų, kai teko kovoti dėl lietuvybės ir savo kalbos išsaugojimo, knyga išliko šventa.

 

Prezidentės spaudos tarnyba

Pranešimas spaudai

Vilnius, 2018 m. vasario 21 d.

Knygų mugėje – penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio palikimas

Įspūdingu literatūriniu talentu apdovanotas penkiolikmetis Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.

Lietuvos žydų bendruomenė  kviečia susipažinti su šiuo  laikui nepavaldžiu Holokausto liudijimu – lietuviškuoju “Vilniaus geto dienoraščio” leidimu, kurio pristatymas vyks  2018 m. vasario 25 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje, Konferencijų salėje 1.2.

Dalyvauja: Faina Kukliansky,  Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Sigutė Chlebinskaitė, Fania Brancovskaja,  Akvilė Grigoravičiūtė.

Renginio metu A. Šenderovo kūrinį Cantus in memoriam Jascha Heifetz  visiems jauniesiems žydų talentams dedikuos 16-iolikmetė smuiko meistrė Ugnė Liepa Žuklytė

Kalėdamas gete ir matydamas kančią, Icchokas nenustojo didžiuotis savo žydiškumu, jo nesugniuždė neviltis, priešingai – jis troško gyventi.  „Man gėda pasirodyti gatvėje, ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės. Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie, kas mums juos užkabino.” – savo dienoraštyje rašė Icchokas.

Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis” buvo rašomas. jidiš kalba, todėl prireikė nemažai laiko ir pastangų, kad jis būtų išverstas ir pagaliau pasiektų lietuvišką auditoriją.„Norėtųsi atgauti savo praėjusius metus ir atidėti juos ateičiai, naujam gyvenimui. O kiti jausmai, kuriuos šiandien jaučiu – tai drąsa ir viltis. Nė menkiausio nusivylimo. Šiandien man suėjo penkiolika. Regiu prieš save saulę, saulę, saulę…”– gimtadieninį įrašą sau dedikavo penkiolikos gete sulaukęs Icchokas.

Icchokas daug skaitė, būdamas gete: „knygos sujungia mus su ateitimi, knyga sujungia mus su pasauliu…“- tokį įrašą jis paliko dienoraštyje,  neslėpdamas, kad rašo su didžiausiu skausmu, o kartu ir išlaikymas istoriko objektyvumą, tarsi priešindamasis savo baisiam likimui.

Berniukas kartu su visa savo šeima buvo sušaudyti Paneriuose. Pavyko pabėgti tik jo pusseserei Sarai Vološin, kuri pasibaigus karui, surado Icchoko dienoraštį Rudaševskių šeimos slėptuvėje. “Vilniaus geto dienoraštis“ jau išleistas įvairiomis kalbomis: jidiš, anglų, hebrajų, vokiečių – šiemet pagaliau jis tampa prieinamas ir lietuvių kalba. Rugsėjo 23-iąją sukaks 75 m.  nuo Vilniaus geto sunaikinimo.

Su Icchoko Rudaševskio dienoraščiu ir kitais Lietuvos žydų bendruomenės leidiniais kviečiame susipažinti Lietuvos žydų bendruomenės stende vasario 22 d. – vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje, LITEXPO parodų centre, Laisvės pr. 5

Informacija:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Sekretoriato vadovė Monika Antanaitytė
+ 37067240942

 

Kviečiame į dviejų filmų peržiūras LŽB: “Romas, Tomas ir Josifas” bei “Man nebaisu”

Lietuvos žydų bendruomenėje Pylimo 4, J.Heifetzo salėje vasario 21d. 14 val. ir 22d. 18val.dienomis vyks dviejų filmų peržiūra. Filmų scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina dalyvaus filmų pristatymuose. Filmų peržiūros vyks rusų kalba.

Vasario 21d bus rodomas filmas “Romas, Tomas ir Josifas”.

Vasario 22 dieną 18 val. – filmas „Man nebaisu“.

Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką šeimos poilsis turės XX amžiaus literatūros istorijai bei, kad jie taps rišančia grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais. Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, kuriam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Jie taip pat pakvietė Brodskį atvažiuoti į Vilnių. Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavą Milošą, su kuriuo susipažinimo jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų Maskvos imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…

Vasario 15d. atidaroma paroda „Lietuvą kūrėme kartu“

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse – vasario 15 d. 14 val. 30 min. Tautinių bendrijų namų svetainėje, Raugyklos g. 25, Vilniuje, atidaroma paroda „Lietuvą kūrėme kartu“, skirta visuomenei pristatyti Lietuvoje gyvenančias tautines bendruomenes ir jų indėlį į Lietuvos valstybingumo formavimą, kovą už nepriklausomybę, Lietuvos kultūros puoselėjimą ir tarptautinį pripažinimą.

Paroda, kurios pasakojimas lietuvių ir anglų kalbomis prasideda nuo XV a., supažindina žiūrovą su pagrindiniais Lietuvos tautinių bendruomenių istorijos faktais, nušviečia pagrindinius istorinius procesus, įvairiais istoriniais laikotarpiais vykusius tautinių mažumų gyvavimo mūsų šalyje, pristato istorines asmenybes – tautinių mažumų atstovus – garsinusius Lietuvą savo darbais, dalyvavusius kuriant valstybę, ginant jos laisvę ir nepriklausomybę.

Paroda parengta bendradarbiaujant su Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto studentais ir dėstytojais, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu biblioteka ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Taip pat prie jos kūrimo prisidėjo muziejai, archyvai ir bibliotekos iš daugelio Lietuvos miestų.

Plačiai skleidžiant informaciją apie Lietuvos tautines mažumas, po oficialaus pristatymo, parodą, dalyvaujant tautinių bendruomenių atstovams, planuojama pristatyti įvairiuose Lietuvos miestuose: bibliotekose, parodų salėse, Kauno, Visagino, Kėdainių, Klaipėdos ir Alytaus daugiakultūriuose centruose; Šalčininkų, Visagino, Eišiškių, Jašiūnų, Marijampolės, Visagino, Klaipėdos, Vilniaus ir kt. mokyklose bei rajonų bibliotekose.

Registracija į renginį vyksta iki vasario 14 d. el. paštu informacija@tmde.lt

 

Iljos Bereznicko kūrybos paroda „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirta menininko 70-dešimtmečiui

Šių metų vasario 13 dieną 18 valandą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) kviečia žiūrovus į garsaus lietuvių animacinių filmų kūrėjo – scenaristo, režisieriaus, dailininko – knygų autoriaus ir iliustratoriaus, žinomo karikatūristo, Iljos Bereznicko, kūrybos parodą „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirtą menininko 70-dešimtmečiui.

Iljjos Bereznicko animacija, persmelkta šmaikščiu humoru ir vaikišku nuoširdumu, žinoma kelioms žiūrovų kartoms, yra jų mėgiama. Bene žinomiausias lietuviškas animacinis filmas „Baubas“ ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu Iljos Bereznicko ženklu, jo vizitine kortele. Iljos Bereznicko filmografijoje yra daugiau nei 20 animacinių filmų, kuriems pats kūrė scenarijus ir režisavo, buvo šių filmų dailininkas statytojas. Jis taip pat dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Izraelio, Norvegijos bei JAV kino studijose. Lietuvoje buvo išleistos 5 jo autorinės knygos. Lietuvos bei užsienio leidyklos (Lenkijoje, Izraelyje, JAV) išleido apie 30 jo iliustruotų knygų vaikams. Daugiau kaip 2000 jo iliustracijų ir karikatūrų buvo publikuotos įvairiuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose bei laikraščiuose. Iljos Bereznicko darbai yra ne kartą pelnę prestižinius apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose, knygų iliustracijų bei karikatūrų bienalėse Lietuvoje ir užsienyje.

Vilna ir Mežrič: dvi Toros studijų mokyklos

Vilna ir Mežrič: dvi Toros studijų mokyklos

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą, kurioje Jūs sužinosite apie:
Ką vadiname litvakais?
Lietuvos žydų tradicijas ir papročius
Kas yra chasidizmas – atsiradimo priežastys ir istorija
Mitnagdim* – Vilniaus Gaono palikuonys
Mitnagdim ir chasidim : ar yra tikra visuomeninio konflikto priežastis?

*Misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai.

Laukiame Jūsų Pylimo g. 4, II aukšto posėdžių salėje, vasario 11 d. nuo 15.00 val.

Registruokitės, dalyvavimas nemokakas >>goo.gl/JbypwU
Iliustracija “Besimeldžiantys Rabinai” Anthony Falbo

Edukacinė judaizmo konferencija LIMMUDAS LIETUVA 2018


Ilgai laukta edukacinė judaizmo konferencija 
LIMMUD LIETUVA 2018
vyks viešbutyje Vilnius Grand Resort jau VASARIO 9-11 D. ! 

Dalinamės atnaujintu konferencijos lektorių ir atlikėjų sąrašu:

Prof. Zeef Chanin (Izraelis)
Maja Tartachovskaja – pedagogė, dainininkė, rašytoja (Lietuva)
Julija Rutberg – Maskvos J. Vachtangovo teatro žvaigždė (Rusija)

Yuri Tabak – religijotyros, žydų istorijos specialistas, rašytojas (Rusija).
Cvi Kaplan – rabinas, šeimos psichologas (Izraelis).
Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Vilniaus universiteto dėstytojas bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydiškų knygų bibliografė (Lietuva).
Regina Pats – kino žinovė (Estija).
Samuel Garas
– izraelietiškų šokių meistras (Lietuva)
Hop Stop Banda – muzikinė grupė (Vokietija).
Sasha Song – dainininkas (Lietuva).
Ala Segal – grožio specialistė (Lietuva).
Grigorij Abramovič – rabinas (Baltarusija).
Irina Abramovič – rebicen (Baltarusija).
Svetlana Liser – jogos užsiėmimai “linksmai” (Lietuva).
Laurina Todesaitė – gero žydiško maisto žinovė (Lietuva).
Borisas Kirzneris ir Michail Bolshun – smuiko ir geros nuotaikos virtuozai (Lietuva).
Daumantas Levas Todesas – filmo „Aš turiu papasakoti“  pristatymas (Lietuva).

Boris Burda– žaidimas „Kas? Kur? Kada?“ (Ukraina).

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokiniai – pristatymas “Leiskit gyventi”

Informacija tel. +37067881514 (Žana Skudovičienė)

Kauno žydų bendruomenė kviečia paminėti Tarptautinę Holokausto aukų dieną

Sausio 29 d. 13 val. Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje, Laisvės al. 57, vyks Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirta kompozicija „Išgelbėti pasauliai“. Dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Renginio metu bus rodomos dokumentinio filmo „Vilties etiudas“ ištraukos.
Renginio organizatorius – Kauno dailės gimnazija.
Partneriai: Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Kauno žydų bendruomenė.

Pranešimas spaudai

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė penktadienį, sausio 26d. 13.30 val.. kviečia į Užsienio reikalų ministeriją paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Dalyvaus Holokaustą išgyvenę žydai, taip pat žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai, Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai.

Renginio metu bus atidaroma Mečio Brazaičio nuotraukų paroda “Vilniaus žydų kvartalas”, dalyvaus dainininkas Rafailas Karpis.

Maloniai primename su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį reikės parodyti prie įėjimo.

Kvietimas dalyvauti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjime Panevėžyje

Kvietimas dalyvauti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjime Panevėžyje

Kviečiame  dalyvauti renginyje, skirtame Tarptautinės Holokausto aukų dienos paminėjime. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, sausio 27 dieną buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Aušvico koncentracijos stovykla – didžiausia nacių Vokietijos įkurta koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta  apie 1,5 mlj. žmonių, iš kurių apie 1 mlj.  žydų.

    Renginys vyks 2018 m. sausio 26d. buvusiose žydų kapinėse, prie memorialo, Atminties skvere, Vasario 16 g. prie Vyturio progimnazijos.

Kviečiame  dalyvauti renginyje, skirtame Tarptautinės Holokausto aukų dienos paminėjime. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, sausio 27 dieną buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Aušvico koncentracijos stovykla – didžiausia nacių Vokietijos įkurta koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta  apie 1,5 mlj. žmonių, iš kurių apie 1 mlj.  žydų.

    Renginys vyks 2018 m. sausio 26d. buvusiose žydų kapinėse, prie memorialo, Atminties skvere, Vasario 16 g. prie Vyturio progimnazijos.

                                                  Programa

„Apkabinti būtąjį kartinį” – koncertas skirtas Holokausto aukų atminimui

Nuoširdžiai kviečiame visus į Holokausto aukų atminimo dienai skirtą renginį, kurio metu tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir poetas Sergejus Kanovičius pristatys projektą „Apkabinti būtąjį kartinį”.

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba?
Ar galima pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių?
Ar galimas dialogas tarp dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą?
Ar gali meilė, ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Ateikite, pajauskite ir išgirskite atsakymus paskutinįjį sausio sekmadienį:

Sausio 28 d. 17 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje,
J. Heifetzo salėje, III aukštas,
Pylimo g. 4, Vilnius

Sausio 28, sekmadienį 13val.

Emanuelis Levinas

Prof. Anna Jampolskaja

Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Prancūzų – žydų filosofas  Emanuelis Levinas gimė 1906 m. sausio 12 d. Kaune – mirė 1995 m. gruodžio 25 d. Paryžiuje.

LŽB lektoriumas kviečia

LŽB lektoriumas kviečia

Sekmadienį, sausio 21d. 13:00 val. kviečiame į lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Tema: Jidiš kalba Niujorke. Prof. M.Krutikovo vaizdo paskaita.

DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

Penktadienį, 12 val., DELFI TV Gyvai svečiuosis Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskają. Praėjusiais metais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Šiuo metu visame pasaulyje vyksta akcija #WeRemember, kuri skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti. Nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Prie šios akcijos jungiasi ir pagrindinis naujienų portalas DELFI

Žiūrėti ir klausyti interviu

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą”

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą”

Sulaukus didelio susidomėjimo kartojame Nataljos Cheifetc paskaitą apie žydų teismus ir teisingumo sampratą pagal Torą rusų kalba.
„Teisingumas ir teismai pagal Torą” Rusų kalba, tai antroji šių metų paskaita, kurios metu bus nagrinėjamos šios temos:
• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai.

Jau šį sekmadienį Pylimo g. 4 15,00 val. Vilniuje, II aukšto konferencijų salėje.
Registruokitės – paskaitos nemokamos. >>goo.gl/fer7PJ
Nuotraukoje Londono Beth Din veikęs 1937.     >>Informacija Rusų kalba 

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

 Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.

Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?


Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.