Skelbimai

Holokausto aukų atminimo ceremonija Panerių memoriale rugsėjo 26d. 13val.

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Rugsėjo 26 d., antradienis, 13 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija Panerių memoriale. 

Autobusas išvyks 12.15 val.  nuo Lietuvos žydų bendruomenės, Pylimo g. 4

 

Rugsėjo 26 d., antradienis, 18 val. Traubų šeimos koncertas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jašos Heifetzo salėje III a. 

Koncerto programa:
Ernest Bloch. Vidui (Išpažintis)

Johann Sebastian Bach – Ferruccio Buzoni. Choralinė preliudija iš kantatos „Aš šaukiu tave, Dieve“.

Guseppe Tartini. Sonata „Paliktoji Didonė“.

Senovinis žydų šokis „Tanzt, idelech tanzt“.

Cezar Kiui. „Meilės laiškas“ ir „Rytietiška melodija“ iš 24 charakteringų pjesių ciklo „Kaleidoskopas“.

Fritz Kreisler. Preliudas ir Allegro.

Dov Selzer. A idiše Mame (Žydų mama).

Atlikėjai: Judita Traubaitė (fortepijonas), Saulė Traubaitė ir Borisas Traubas (smuikai)

Istorinė atmintis muzikoje: Šv. Kotrynos bažnyčioje suskambės žydiški motyvai

Iki pat XX a. vidurio žydų kultūra buvo neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 26 d. (antradienį) 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiantis koncertas „Žydiški motyvai atminties labirinte“ pristatys dviejų žydų kilmės austrų kompozitorių Alexanderio von Zemlinsky ir Ericho Zeislo kūrinius bei lietuvių kompozitoriaus Jono Jurkūno naujo kūrinio premjerą.

Mūsų valstybės – lygiai kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių – istorijoje ir kultūroje raiškias žymes paliko daugybė žydų asmenybių. Daugybė talentingų mokslininkų ir menininkų buvo (ar yra) šios tautos atstovai, todėl žydų tragedija – XX a. Holokaustas – kartu yra viso pasaulio tragedija, per kurią pasaulis neteko didžiulio turto – didžiulės dalies žmogiškosios kūrybinės ir protinės jėgos. Išgyvenusiems ar suspėjusiems pabėgti taip pat teko sudėtinga dalia – gyvenimas svetimoje šalyje, dažnai – neturint nei šeimos, nei artimų draugų. Toks likimas ištiko ir austrų kompozitorius A. von Zemlinsky ir E. Zeislą. A. von Zemlinsky (1871–1942) gimė Vienoje ir ten gyveno iki pat 1933 m., kuomet buvo priverstas išvykti iš Vienos, o 1938 m. visai palikti Europą. Emigravęs į JAV dirbo muzikos mokytoju, tačiau svečioje šalyje nesulaukė šlovės kaip kompozitorius. Koncerte skambėsianti „23 Psalmė” chorui ir orkestrui, sukomponuota dar jam gyvenant Vienoje, ir liudijanti jam visada svarbias buvusias žydiškas šaknis – kūrinio tekstu pasirinkta Dovydo psalmė.   

„Žmogus tvirtu stuburu”

„Žmogus tvirtu stuburu”

Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.

 Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyks diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.

Diskusijos atspirties taškas bus knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Nepaprastai įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir išaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalins su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties kodai ir falsifikuota istorija. Diskusija palies ir būtinybę saugoti vietinę atmintį apie holokaustą.

Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius

SPAUDOS PRANEŠIMAS

„Žmogus tvirtu stuburu”

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyks diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.

Diskusijos atspirties taškas bus knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Nepaprastai įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir išaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalins su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties kodai ir falsifikuota istorija. Diskusija palies ir būtinybę saugoti vietinę atmintį apie holokaustą.

„Holokaustas tai viena didžiausių, siaubingiausių tragedijų žmonijos istorijoje. Milijonai žydų prarado gyvybes dėl vokiečių kruopščiai suplanuoto nusikaltimo. Beveik pusė iš 6 milijonų Lenkijos piliečių, žuvusių II pasaulinio karo metu, sudarė žydai. Reikėtų prisiminti, kad lenkai sudaro net 25 procentus visų asmenų, pelniusių Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimą už didvyrišką žydų gelbėjimą. Jie yra pirmoje apdovanotojų sąrašo vietoje. Taip pat ir Lietuvoje lenkų šeimos padėjo žydams. Kaip pavyzdį galima paminėti Katarzyną i Ignacą Bujel iš Vaidotų, Mariją ir Antonį Kruminis-Łozowskius iš Jašunų arba būtent Emiliją ir Piotrą Waszkinelius iš Švenčionių. Tarp beveik 900 Lietuvos piliečių – Pasaulio tautų teisuolių – lenkų yra dauguma“, pasakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.

Debatus ves Vytautas Toleikis, žinomas Vilniaus pedagogas, bibliofilas, daugiakultūrės Lietuvos propaguotojas, besigilinantis į mažumų, ypač žydų, problemas. Po jų bus rodomas Grzegorzo Linkowskio režisuotas dokumentinis filmas „…Kryžius Dovydo žvaigždėje”, kuriame Romualdas Waszkinelis pasakoja savo dramatišką likimą, dalijasi dilemomis ir apmąstymais, atvedusiais jį iki vidinės ramybės ir tikrumo.

Romuald Jakub Weksler-Waszkinel gimė 1943 metais Švenčionių gete, žydų Wekslerių šeimoje. Visa jo šeima žuvo per holokaustą. Per stebuklą išgelbėtas nuo mirties vaikas buvo išaugintas katalikų Waszkinelių šeimos, po karo išvykusios į Pasłęką prie Elblągo. Romualdas buvo išauklėtas kataliku ir 1966 metais priėmė kunigo šventimus, o nuo 1971 metų iki pat pensijos dėstė filosofiją Liublino Katalikiškajame Universitete. Jis tik 1978 metais sužinojo apie savo žydišką kilmę. Dėl dvigubos savo tautinės ir religinės tapatybės jis tapo aktyviu krikščionių ir žydų dialogo dalyviu. Gyvena Tel Avive, dirba Yad Vashemo institute.

Dariusz Rosiak, gimęs 1962 metais, yra nusipelnęs radijo ir spaudos žurnalistas, vertinamas reportažų ir knygų autorius. Jis dirbo Lenkijos ir užsienio redakcijose, tokiose, kaip prancūzų RFI ar britų BBC. Šiuo metu veda laidą tarptautinėmis temomis Lenkijos radijo antrojoje ir trečiojoje programose. Už knygą „Grūdas ir kraujas. Artimųjų Rytų krikščionių pėdsakais” gavo Beatos Pawlak apdovanojimą ir buvo nominuotas literatūros premijai „Nike”. Už reportažą apie kurdus buvo įvertintas Ryszardo Kapuścińskio apdovanojimu.

Susitikimas vyks trečiadienį, rugsėjo 27d., 18:00, Lietuvos Žydų bendruomenės namuose (Pylimo g. 4, Vilnius). Diskusija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu. Filmas bus rodomas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas.

Į diskusiją kviečia Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenė, Geros valios fondas ir leidykla “Czarne” iš Lenkijos.

Kvietimas į filmą “Paskutinis Rugpjūčio sekmadienis”

Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio Lietuvoje žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Premjeroje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Lietuvos pasiuntinys Izraelyje ir Izraelio pasiuntinys Lietuvoje.

Prieš pradedant filmo peržiūrą pasisakė prodiuseris Cvi Kricer ir režisierius Eli Geršzon. Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, galbūt, vienintelį, pasakojantį apie Lietuvos Molėtų miestelio žydų likimą.

Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą  tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien.

Litvakų kultūrai pagerbti – specialus pašto ženklas

Rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną, Lietuvos paštas išleidžia į apyvartą pašto ženklą litvakų kultūrai atminti.

„Tautinės mažumos ir bendrijos, gyvenančios mūsų šalyje, yra neatsiejama valstybės dalis; jos su Lietuva susijusios ne tik ilgalaikiais istoriniais, bet ir prasmingais kultūriniais saitais. Tęstine pašto ženklų serija siekiame plėtoti tarpkultūrinį dialogą ir prisidėti prie artimesnio drauge gyvenančių tautų pažinimo“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Naująjį pašto ženklą, kuriame vaizduojama menora (septynšakė žvakidė, judaizmo simbolis) su inkorporuotu Gediminaičių stulpų motyvu, sukūrė litvakė Viktorija Sidaraitė Alon. Ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu jo nominalas – 0,94 Eur.

„Plačiai atveriame duris kiekvienam, norinčiam pažinti mūsų bendruomenės istorijos Lietuvoje ištakas. Glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos paštu rezultatas – išleidžiamasis pašto ženklas simbolizuoja, kad beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių dalis.

Lietuvos žydų tapatinimasis su Lietuvos istorijos simboliais atskleidžia esminį mūsų tapatybės dėmenį – Lietuva litvakams buvo, yra ir bus Tėvynė“, – įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Izraelio – JAV menininkas, kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal Gur kviečia į renginius

Izraelio – JAV menininkas, kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal Gur kviečia į renginius

Į Lietuvą atvyksta litvakų kilmės Izraelio – JAV menininkas, kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal GurJis pristatys savo audiovizualinio meno projektą „Mind Crossing: Branches, shadows and ashes“, skirtą Lietuvos žydų genocido dienai. Tal Gur savo darbe apjungia muziką, šokį, vaizdo projekcijas ir dokumentiką bei remiasi savo senelio po Antrojo pasaulinio karo rašytų laiškų kolekcija. Jis kalba apie tragišką Holokausto patirtį, apie traumą, kuri paveikia ištisas kartas, apie netektį (Tal Gur seneliai 1941 m. spalį Didžiosios akcijos metu neteko savo vaikų), apie padedančią išgyventi meilę ir atkaklumą kurti savo gyvenimą iš naujo.
Susitikimai su Tal Gur, kuriuose dalyvaus ir specialiai iš Izraelio atvykstantys jo tėvai, vyks:
rugsėjo 21 d. 18.30 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24
rugsėjo 22d.  11 val. Prienų J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (Kauno g. 28)
                    15 val. Vilkaviškio kultūros centre (Vytauto g. 28)
rugsėjo 23 d. 15 val. Kaune, IX forto Okupacijų ekspozicijos pastate, muziejaus kino salėje.
Renginiai nemokami.

Kvietimas jaunimui 18+ švęsti Roš ha Šana

Po sinagogos, 20:00,  šiandien rugsėjo 20d. maloniai kviečiame jaunuolius 18+ prisijungti prie jaukaus pasibuvimo Roš Hašana proga.
Įėjimas nemokamas, tačiau visus kviečiame nudžiuginti vieniem kitus savos gamybos arba tiesiog mėgstamais užkandžiais arba gėrimais 🙂
Susitikimo metu kalbėsimės apie Rošhašana, susipažinsime su naujai atvykusiais žmonėmis, žaisime žaidimus na ir žinoma vaišinsimės!:)
Kas laikosi kašruto – bus ir košerinių užkandžių. 
Lokacija: baltoji salė, Pylimo g. 4.
Galima atvykti su antra puse 
Telefono nr pasiteirauti: +37060997326
Nuoroda į jaunimo 18+ grupę:
Gražių, linksmų bei saldžių naujų 5778 metų! 🙂

Holokausto aukos pagerbiamos skaitant jų vardus

BNS. Lietuvos žydų genocido diena minima, skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai prasidėjo Merkinėje, šią savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune.

Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai. Pilietinė iniciatyva „Vardai“ rengiama jau septintus metus.

„Holokaustas – viena skaudžiausių temų Lietuvos istorijoje. Tik kalbėdami ir prisimindami nemalonią praeitį galime tapti atviri pasauliui. Manau, kad šie skaitymai yra stipri ir asmeniška tokios atminties bei laisvės išraiška“, – sako „Vardų“ koordinatorė Milda Jakulytė-Vasil.

Rugsėjo 20 d. Vilniuje vardų skaitymai vyks dviejose vietose. Vidurdienį prie „Atminimo akmens“, skirto tarpukario kulinarei Faniai Lewando ir jos vyrui Lazar Lewando (Vokiečių g. 14) Vardus skaitys Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai. Skaitymas bus atviras praeiviams ir visiems norintiems prisidėti. Baigiantis darbo dienai, vardų skaitymas persikels į buvusios geto bibliotekos kiemelį (Žemaitijos g. 4). Perskaitydamas žuvusiųjų minėjimo maldą Molei, renginį pradės Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom. Neringa Latvytė-Gustaitienė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus susirinkusius supažindins su pastato istorija ir Vilniaus geto kalinių likimu. Vardų skaitymas Žemaitijos g. 4 kiemelyje tęsis iki 19 val. Tą pačią dieną vardai bus skaitomi Eišiškių miesto centre ir Ukmergėje senosiose Ukmergės žydų kapinėse, rugsėjo 21 d. Dieveniškių miestelio centre bei Semeliškių miestelio aikštėje prie gimnazijos. Rugsėjo 22 d. Vardus skaitys marijampoliečiai Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, Seirijų gyventojai – šalia esančioje žudynių vietoje Šilaičių kaime, Kėdainiuose organizuojamas Atminties kelias, kuriuo nuo miesto parko iki žudynių vietos bus einama tuo pačiu keliu, kuriuo į mirtį buvo varomi žydai. Ši iniciatyva vyks ir Šeduvos centre prie paminklo Šeduvos žydams atminti, Jonavoje prie krašto muziejaus, Inturkės gyventojai vardus skaitys trejose žydų žudynių vietose Rašos miške, Švenčionių r. Rugsėjo 23 d. vardus skaitys kauniečiai, Laisvės al. šalia buvusio Metropolio restorano ir Danieliaus Dolskio paminklo, rugsėjo 24 Šiaulių gyventojai prie Šiaulių geto vartų paminklo. VARDŲ skaitymo iniciatyva baigsis rugsėjo 24 d. Tą dieną Lietuvos gyventojai kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas. Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Pažintinis Roš ha Šana vakaras

Rugsėjo 19 d., antradienis, 18 val. J. Heifetzo salė. Pažintinis Roš ha-Šana vakaras.
Vakaro metu ne tik pasilinksminsime, pasmaguriausime, susipažinsime su 5778-ųjų metų kalendoriumi, bet ir atnaujinsime žiniais apie saldžiausią žydišką šventę. 

Kviečiame į koncertą, dainininkės Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui rugsėjo 25d. 18 val. Tolerancijos centre

Skambant jidiš melodijoms bus pagerbtas žydų lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimas. Rugsėjo 25 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus iškilmingai atidaryta paroda „Nechama”, skirta jidiš lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui. Atidarymo renginio metu skambės jidiš dainos ir melodijos, kurias atliks Nechamos bičiuliai iš Izraelio ir Lietuvos: Michaelis Riskinas, Miša Blecharovičius, Borisas Traubas. 

Nechama Lifšicaitė gimė muzikalioje Kauno žydų šeimoje, tad nuo vaikystės dainuodavo žydų kalbomis – jidiš ir hebrajų. 1951 m. ji baigė Vilniaus konservatoriją ir pradėjo profesionalios solistės karjerą. Nepaisant Sovietų Sąjungoje vykdytos antisemitinės politikos, N. Lifšicaitė į savo repertuarą ėmė įtraukti vis daugiau jidiš dainų, kaip kad dainas, skambėjusias Vilniaus ir Kauno getuose. Tai ji darydavo apdairiai, po naujais, neutraliais pavadinimais slėpdama tradicines žydų melodijas.

„Aš alsavau žydiškumu – tėvų namais“, – prisimindama šį laikotarpį vėliau rašė N. Lifšicaitė.