Naujienos

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume pristatyta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ . Visi parodos eksponatai ir sienų dizaino elementai – iš Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos kolekcijos.


Vilniaus krašto žydų bendruomenės nariai vieni pirmųjų apžiūrėjo parodą, kurią jiems maloniai pristatė Lara Lempertienė, humanitarinių mokslų daktarė, Judaikos centro vadovė. Ji papasakojo apie tarpukario Lietuvos žydų socialinį gyvenimą, modernųjį meną, literatūrą, žydų knygas ir skaitymo kultūrą, leidybą, mediciną.

Parodos ekspozicijoje išties pristatytas turtingas ir įvairiaspalvis visos Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu su socialine rūpyba ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Paroda įdomi, suteikianti naujų žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą.

Dėkojame Larai už įdomų pasakojimą, patirtus įspūdžius, sužinotas naujienas ir kviečiame visus, kuriems rūpi žydų istorija, aplankyti šią parodą.  Vilniaus krašto žydų bendruomenė padovanojo Judaikos institutui G. Talo fotografiją, joje – Vilniaus senamiestyje žaidžiantys vaikai, fotografuota,  9-ojo deš. pradžioje. Nuotraukose apsilankymo akimirkos.

Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas ir kiti svarbūs įvykiai (papildyta)

Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas ir kiti svarbūs įvykiai (papildyta)

Spalio mėnuo Kauno žydų bendruomenės gyvenime buvo paženklintas ir iškilmingų šventiškų akimirkų, ir skaudžių netekčių, ir pagarbos istorinei atminčiai.
Įspūdingiausias spalio mėnesio renginys – tai Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas – koncertas. Pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė sulaikiusi kvėpavimą ir negailėdama plojimų klausėsi entuziastingo Klaipėdos kamerinio orkestro, tą vakarą pastiprinto arfistės Gabrielės Ašmontaitės, ir solistų – Steino Skjervoldo (baritonas), Vilhelmo Čepinskio (smuikas) – muzikavimo. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus parengė įspūdingą žydų, litvakų šaknų turinčių kompozitorių įvairių epochų, žanrų bei nuotaikų, populiarių bei mažai kam žinomų kūrinių programą, o koncerto metu jis pasirodė ne tik kaip virtuoziškas violančelininkas, bet ir kaip puikus renginio vedėjas bei eruditas, įdomiai pristatęs atliekamus kūrinius ir jų autorius.
Istorikas dr. Linas Venclauskas supažindino klausytojus su žydų bendruomenės praeitimi ir aktualijomis, indėliu kuriant Lietuvos valstybę įvairiose srityse bei kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku įteikė Kauno miesto mero ir savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo padėkas ilgamečiams, veikliems, nusipelniusiems bendruomenės nariams: Frumai Kučinskienei, Juditai Mackevičienei, Moteliui Rozenbergui, Basiai Šragienei, Julijanai Zarchi, Simonui Dovidavičiui bei pačiam Gercui Žakui.
Smagu, kad bendruomenę šiltai, nuotaikingai, su jumoru ir pasidalindami asmeninėmis patirtimis pasveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kamilė Rupeikaitė, o salėje galima buvo matyti bendruomenės bičiulius iš JAV ambasados, savivaldos struktūrų, visuomeninių organizacijų.
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas koncertas tapo ne tik puikiu teigiamų emocijų užtaisu, bet ir įdomia pažintimi su žydiška kultūra.
Kiek kitokia nuotaika kiekvienais metais būna pažymėtas spalio mėnesio paskutinis sekmadienis, kai prisimenama baisioji Didžioji akcija Kauno gete bei pagerbiamos jos aukos, nužudytos IX forte.
Tamsus dangus, niūrūs debesys, negailestingai talžantis vėjas, toks dažnas šiame žudynių lauke, padeda bent šiek tiek pajausti tą stingdantį siaubą, kurį teko patirti nekaltoms žmogiškosios beprotybės aukoms. Apie žmonių išgyvenimus, liudininkų pasakojimus, įvykius Demokratų aikštėje susirinkusiesiems priminė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, mažai kam žinomais Kauno geto istorijos faktais pasidalino gidas, istorikas Chaimas Bargmanas.
Malda Holokausto aukas pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.
 Prieš pat Didžiosios akcijos minėjimą Kauno žydų bendruomenė patyrė skaudžią netektį – atsisveikino su šių įvykių liudininke, viena aktyviausių bendruomenės senbuvių, savo laiku kuravusia ne vieną bendruomenės gyvenimo sritį, jidiš kalbos puoselėtoja ir mokytoja, iki pat gyvenimo pabaigos išsaugojusią žingeidumą ir norą bendrauti Feiga Koganskiene – kaip atsisveikinimo ceremonijos metu sakė KŽB pirmininkas G. Žakas: “jos išėjimas – tai tarsi epochos pabaiga”.

 Kauno žydų bendruomenė stengiasi ne tik “virti savo sultyse”, bet ir būti aktyvia visuomenės bei savojo miesto bendruomenės dalimi, dalyvaudama įvairiuose projektuose, renginiuose, susitikimuose, paminėsime tik keletą jų, organizuotų KŽB bičiulių.

 
Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė į Šiaurės Kasablankos Akademijos paskaitą “Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai”, kurią skaitė žinoma žurnalistė Ina Navazelskis, nuo 2001 m. dirbanti Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus Vašingtone Sakytinės istorijos skyriuje (United States Holocaust Memorial Museum, Washington DC, Oral History Branch). Ji yra atlikusi apie 300 interviu su Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, liudininkais ir išvaduotojais lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Paskaitos metu matėme ir keletą kauniečių veidų bei interviu. Šiuo metu Ina Navazelskis turi planų pradėti susitikimus ir interviu su antrąja Holokaustą išgyvenusiųjų karta.
Per daugiau nei 30 metų žurnalistės darbo I. Navazelskis koncentruojasi į rytų Europos regioną ir jo naujausiąją istoriją, yra daug rašiusi apie Baltijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau tokiuose leidiniuose kaip: Newsday, the Washington Post, the Christian Science Monitor, St. Petersburg Times, Chicago Tribune, Philadelphia Inquirer, Transitions Magazine, Index on Censorship, Die Zeit, Sueddeutsche Zeitung, jos publikacijos skelbtos ir Kauno dienoje bei IevojeBe žurnalistinių publikacijų I. Navazelskis yra parašiusi tris knygas: Leonid Brezhnev (Chelsea House Publishers; New York, 1987),  Alexander Dubcek (Chelsea House Publishers; New York, 1990) ir lietuvių kalba Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990 – 1991 metais (Versus Aureus, 2012).
Norintys Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus internetiniame puslapyje gali rasti juos dominančius liudytojų pasakojimus bei kitą informaciją:

Dalyvauta ir Veršvų gimnazijos, VDU, Sugiharos namų bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotoje konferencijoje „Iššūkiai žmogiškosioms vertybėms besikeičiančioje visuomenėje”, kurioje kartu su kitais įdomiais pranešėjais (dr. Linu Venclausku, filosofas Algirdu Davidavičiumi, žurnalistu Donatu Pusliu ir kt.) pranešimą skaitė ir KŽB pirmininkas G. Žakas.
Apsilankyta ir koncerte „Apie ką kalba žilas Borisfenas“, skirtame Lietuvių-ukrainiečių draugijos įkūrimo 90-mečiui bei Kauno Ukrainiečių bendrijos atkūrimo 20-mečiui paminėti, kurį organizavo Kauno ukrainiečių bendrija ir Ukrainos stačiatikių bendruomenė Lietuvoje. Turiningoje renginio programoje buvo atliekamos ukrainiečių klasikinės, liaudies ir estrados dainos, deklamuojami žinomų Ukrainos poetų eilėraščiai, grojami instrumentiniai kūriniai.
Kaune lankėsi JAV ambasados delegacija su garbiu svečiu iš Jungtinių Valstijų valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro – specialiu atstovu Holokausto klausimams Thomu K. Yazdgerdi.
Svečias jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, kurioje yra ir jo šaknys, tačiau tai buvo jo pirmasis vizitas Kaune. T.K.Yazdgerdi domėjosi Kauno žydų bendruomenės bei Holokaustą patyrusių jos narių gyvenimu, aplankė Sugiharos namus, žydų kapines bei kitas žydiškas Kauno vietas, šiltas emocijas jam sukėlė gegužės mėnesį miestą papuošusi skulptūra hebrajų romano pradininkui Abraomui Mapu.
Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer

Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer

Lapkričio 6-8 d. Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer.
Lietuvos žydų bendruomenėje Paul Packer aptarė žydų paveldo situaciją Lietuvoje, dalyvavo Vilniaus choralinėje sinagogoje vykstančiose maldose, su bendruomenės atstovais apžvelgė sinagogos mikvos (judėjų ritualinės vonios) atkūrimo poreikį ir perspektyvas.
Taip pat svečias aplankė restauruojamą Zavelio sinagogą Gėlių gatvėje.
Paulo Packerio iniciatyva ir rūpesčiu Šnipiškėse įrengtos informacinės lentelės, žyminčios Senųjų žydų kapinių teritoriją. Susitikme su Vilniaus m. savivaldybės atstovais, buvo konstruktyviai aptariamos tolesnės Senųjų žydų kapinių įamžinimo gairės. Taip  pat svečias lankėsi Olandų kapinėse, kuriose, jo vertinimu, taip pat trūksta informacinių nuorodų, bei vienintelėse veikiančiose Vilniaus žydų kapinėse Sudervės plente.

 

Kaune Paul Packeris aplankė Chasidų sinagogos pastatą, kuris, tinkamai jį restauravus, galėtų tarnauti pagal savo paskirtį antrai pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenei bei čia studijuojantiems izraeliečiams. Svečią nemaloniai nustebino situacija Kauno Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse, kuriose palaidota daugybė garsių religinių ir visuomeninių žydų veikėjų . Centrinėje miesto vietoje esančiose kapinėse nemažai antkapių sudaužyta, nuversta, o tai svečio nuomone, netarnauja kuriant gerą, savo turtinga žydų istorija besididžiuojančio, miesto įvaizdį. Taip pat LŽB atstovai susisiekė su kompetentingomis institucijomis dėl vaizdo stebėjimo techninių trūkumų šalinimo kapinių teritorijoje.
Lapkričio 8-ąją  JAV paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas Paulas Packeris susitiko su Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovais, aptarė Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo problematiką, pabrėžiant, kad ši ypatinga judėjų sakralinė vieta ir jos įamžinimo gairės privalėtų būti Lietuvos žydų bendruomenės ir Valstybės žinioje. Taip pat buvo iškeltas klausimas dėl papildomo susitarimo, numatančio Vyriausybės, LŽB, Kultūros paveldo departamento ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto (Jungtinė Karalystė) įsipareigojimus žydiškų objektų paveldosaugos srityje.
Svečias aplankė restauruojamą Žiežmarių medinę sinagogą ir kapines,  dalyvavo įspūdingame renginyje Vandžiogaloje, kuomet buvo atidengtas paminklas žuvusiesiems Holokausto metu ir pristatytos sutvarkytos Senosios žydų kapinės.
Svečias vizitą Lietuvoje užbaigė apsilankymu restauruotame Joniškio sinagogų komplekse, kuris ne tik puošia miestą bet it yra pritaikomas miesto gyventojų poreikiams.

 

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidamas 90-uosius metus mirė Dmitrijus Kopelmanas (1928 – 2018). Nuoširdžią užuojautą artimiesiems reiškia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių Geto kalinių sąjunga.

Atsisveikinimas rytoj, lapkričio 13d. Vilniaus laidojimo namuose “Nutrūkusi styga.”

Foto Antano Sutkaus

Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda

Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda

Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta retrospektyvinė fotomenininko Antano Sutkaus paroda. Toks išsamus 79 metų menininko kūrybos pristatymas surengtas daugiau nei po dešimtmečio pertraukos. Didžiojoje galerijos salėje eksponuojama per 300 A. Sutkaus fotografijų.

 Vienas „KOSMOS“ kuratorių, fotografas Gintaras Česonis teigė, jog A.Sutkus yra išskirtinė Lietuvos fotografijos figūra. „A.Sutkus yra nepaprastai svarbus visam kultūros laukui. Su jo kūryba užaugo ne viena karta. Nėra paprasta į ją pažvelgti naujai. Prisilietus prie Sutkaus archyvo daugelis pripažįsta, kad jo kūryba yra neaprėpiama, tai yra visa visata. Iš čia, turbūt, ir kilo parodos pavadinimas „KOSMOS“ – tai yra neaprėpiama daiktų ir laiko visuma“, – kalbėjo G.Česonis. Kitas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas sakė, jog A.Sutkus, jo nuomone, yra vienas didžiųjų XX a. fotografų.

Prieš dvejus metus išleistas A.Sutkaus fotografijų albumas, skirtas Vilniaus ir Kauno geto kaliniams “IN MEMORIA” su tekstu anglų kalba.
Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki sausio 13 d.

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydams atminti. Lapkričio 8 d., 14 val., planuojamos memorialo atidarymo iškilmės, į kurias ketina atvykti Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriai, projektą finansiškai parėmusios kompanijos „Alex Lyon&Son” prezidentas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai. Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

“Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje”,

Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija “Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje”, skirta Lietuvos 100-mečiui ir Izraelio 70-mečiui pažymėti.

Programoje – Lietuvos ir Izraelio mokslininkų pranešimai apie Lietuvos žydų indėlį kuriant Lietuvos valstybę 1918 metais bei litvakus, aktyviai prisidėjusius prie Izraelio Valstybės kūrimo. Taip pat Lietuvos mokyklų moksleiviai pristatys tyrimus apie vietos žydų bendruomenių gyvenimą.

Dalyvių registracija iki lapkričio 12 dienos el. paštu: gustas.siauciulis@praktika.urm.lt. Konferencijos pradžia: 10 val.

Renginyje taip pat bus atidaryta Judaikos tyrimų centro parengta paroda “Atspindžiai suskilusiame veidrodyje”, siekianti pristatyti Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimą tarpukaryje.

http://www.urm.lt/…/vilniuje-vyks-konferencija-lietuvos-100…

Demagoginis tango su sąžine

Demagoginis tango su sąžine

Arkadijus Vinokuras

V. Valiušaičio straipsnis „Melo voratinklyje – antinacistinė ir antisovietinė rezistencija“ skirtas sovietinio dezinformacijos meno analizei. Tikrai reikalinga tema. Bet ir vėl „įtraukiamas“ kpt. J. Noreika, ir vėl argumentuojama taip, lyg jokių dokumentų, rodančių J. Noreikos kolaboravimą su naciais, jo karininko priesaikos sulaužymą, jo artimą bendravimą su žydų žudikais neegzistuotų.

Deja, tie įrodymai egzistuoja, nori šito ar nenori V. Valiušaitis. Taigi, paneigiant patvirtintus faktus, nusižengiant moraliniams ir etiniams principams, humanistinėms vertybėms, siekiama demokratinei visuomenei primesti susitepusio didvyrio garbinimą. Taip sąmoningai ar ne reikalaujama pateisinti fašizmo bei nacizmo ideologiją. Tačiau šių ideologijų šlovinimą ar pateisinimą draudžia Lietuvos įstatymai.

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Neapykanta žydams, kurią kurstė ir koordinavo Adolfo Hitlerio propagandistai, prieš 80 metų, 1938 m. lapkričio 9-os naktį inspiravo pogromą, kurį vadino “spontaniškomis antižydiškomis demonstracijomis”. Krištolinės nakties metu naciai siautėjo po Vokietijos Reichą, įskaitant Austriją ir neseniai prijungtą Sudetų kraštą Čekoslovakijoje. Jie plėšė namus, firmas ir sinagogas, nacių gaujos užpuolė žydų ligonines, vaikų namus ir pagyvenusių žmonių namus. Jie niokojo, degino, mušė, žudė. Naciai pavadino tą naktį Krištoline dėl žėrinčio stiklo šukių, pabirusių iš tūkstančių sudaužytų langų.

Miuncheno sinagoga po gaisro.

Toji teroro naktis tapo žudynių pradžia, teroras tęsėsi 7-erius Holokausto metus, nužudyti 6 milijonai žydų ir šimtai tūkstančių kitų tautybių žmonių, kurie buvo vadinami nepageidaujamais.

Per pogromą ir tuoj po jo nužudytas 91 žmogus, apie 20 tūkst. uždaryta į koncentracijos stovyklas, sugriauta 281 sinagoga ir apie 200 kitų pastatų, apiplėšta ir sunaikinta apie 7500 žydų parduotuvių. Po pogromo prasidėjo žiaurios žydų represijos: jiems uždėta 1 mlrd. markių kontribucija, nusavintos jų įmonės, uždrausta lankyti kultūros renginius, mokytis ne jiems skirtose mokyklose, apribotas susisiekimas.

Neužilgo, praėjus kiek daugiau nei 2 metams  didelio masto masinės žydų žudynės prasidėjo ir Lietuvoje. Iki 1941 metų ši šalis tokių žudynių nebuvo regėjusi, Lietuvoje įvykdytas Holokaustas. Pasak istoriko JAV Milersvilio universiteto istorijos profesoriaus emerito Sauliaus Sužiedėlio, tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje. Per tris mėnesius išžudyta maždaug 140–150 tūkst. žmonių, po poros metų sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė. Pasąmonėje egzistavęs antisemitizmas, ksenofobija  pasireiškė žiauriu negailestingu žudymu.

LSK „Makabi“ 2018 m. kulkinio šaudymo pistoletais (revolveriais) varžybų nuostatai

LSK „Makabi“ 2018 m. kulkinio šaudymo pistoletais (revolveriais) varžybų nuostatai

VARŽYBŲ TIKSLAS  IR  UŽDAVINIAI:

Populiarinti šaudymo sportą ir aktyvų laisvalaikį, plėtoti sportinius ryšius Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) , ugdyti dėmesingumą, atsakingumą, kruopštumą, bei išaiškinti  taikliausius šiaulius. VARŽYBŲ ORGANIZATORIAI 

LSK „Makabi“ 

VšĮ „Šaudymo sporto klubas  GSKA“ 

 VARŽYBŲ SĄLYGOS:

 Varžybų dalyviai  ir  jų  grupės:

Varžybų  dalyviai yra suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes:

  1. Jaunių grupė nuo 13 iki 18 metų
  2. Suaugusiųjų vyrų  grupė nuo 19 m.
  3. Suaugusiųjų moterų  grupė nuo 19 m.

Varžybų vieta 

Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto  klubo GSKA“  šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo  42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.

Varžybų  data, laikas  ir  trukmė:

2018-11-25 (sekmadienį) nuo 11:00 iki 15:00Varžybų ginklų  kalibrai:

Šaudymo varžybose bus rungtiniaujama išvardintų kalibrų koviniais trumpavamzdžiais ginklais: 6,35 mm; 7,6 – 7,65 mm; 9×18 mm (9mm Para; 9 mm Luger); 10×22 mm (.40S&W) ir 11,43×23 mm (.45ACP)  pistoletais(revolveriais).

Varžybų dalyviai rungsis naudodamiesi  VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“  suteiktais koviniais ginklais: pistoletais (revolveriais). 

Bandymas susirasti kartu lageryje kalėjusią draugę

 Emilija Dadurkevičienė (Sudvajūtė), gimusi 1930 metais Alytaus apskrityje, Sudvajų kaime ieško Doros Gershanovič, su kuria kalėjo Stalino laikų lageryje nuo 1950m., o 1961m. abi perkeltos į Mordovijos lagerį. Ką nors žinančius apie Doros Gershanovič likimą prašome parašyti communications@lzb.lt

Daugiau apie Dorą Gershanovič Kustanovič drauge kalėjusios Iros Verblovskajos prisiminimuose:

„Toje pačioje statybininkų brigadoje Dora Gershanovič iš reemigrantų šeimos, grįžusi iš Amerikos į ,,pergalingą socializmą”, dirbo kurdama naują savo gyvenimą. Kaip šeima, išvykusi iš Ukrainos 1918 m. bėgdama nuo pogromų, galėjo gyventi kažkur užsienio šalyje, kai vyko didžiuliai įvykiai namuose ?!  Tokių kaip Doros tėvas  Gershanovič reikėjo kaip gero specialisto Maskvoje, kur šeima saugiai gyveno kelerius metus.  1937 m. tėvas ir jo žmona buvo areštuoti ir sušaudyti.

Dora liko viena. Ji turėjo giminaičių Baltijos šalyse, todėl pasitaikius galimybei 1940 m. ji išvyko į Estiją, norėdama iš ten pabėgti karo pradžioje toliau į rytus. Ji puikiai mokėjo estų, latvių ir, žinoma, anglų kalbą.

Paroda RENESANSAS Pakruojo sinagogoje

Paroda RENESANSAS Pakruojo sinagogoje

Autorius Vilijus Žagrakalys

PARODA Pakruojo sinagogoje 2018 lapkričio 10-30 d.d. Atidarymas 11.09 – 17:00val.

foto RENESANSAS

Viskas kas sena atgimsta . XIX amžius – fotografijos atsiradimo ir suklestėjimo metas. Tai įvairių technikų ir technologijų taikymas vaizdui perteikti plokštumoje.

Po etapo išpildant nuotraukas šlapiu kolodijumi, atsirado sidabro želatininis procesas, kuris išliko iki skaitmenos technologijų sukūrimo. Šio metodo atsiradimo dėka įsisteigė daug foto studijų, kurios įamžindavo žmones (portretai, grupinės kopozicijos). Kuriami įvairių vaizdų albumai. Sidabro želatininis išpildymas tapo labiausiai prieinamu metodu.

Bet maždaug tuo pačiu metu buvo atrastas ir platininis metodas. Pastarasis foto istorijoje fiksuojamas 1873 metais. 1881 metais William Willis jį užpatentavo. Fotografų bendrija Didžiojoje Britanijoje W.Willis įvertino “Progreso” medaliu  ir  medaliu “Už atradimą”. Tai įvyko 1885 metais. Šis metodas buvo populiarus iki I pasaulinio karo. Pabrangus platinai karo metu, išpildymo būdas palaipsniui buvo pamirštas.

Apie 1970 metus užmirštas foto metodas atgimė. Tai įvyko JAV. Dabar šis metodas vadinamas “spausdinimo proceso karaliumi”.

Pradėjus domėtis foto technologijomis, išbandžiau keliatą nuotraukų spausdinimo būdų. Po ilgų eksperimentavimo etapų pasirinkau platinos-paladijaus metodą. Šiuo metodu išpildytus antspaudus pristatau foto fragmentų ekspozicijoje.