Naujienos

Pasaulio litvakų kongresą atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Pasaulio litvakų kongresą atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

BNS

Seimo pirmininkė litvakų kongrese: krečiant karo karštinei svarbu akcentuoti žmoniškumą Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo ir apskaičiuotos prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada jėgos sėmėsi ilgametė litvakų tradicija“, – į Seime vykstančio kongreso dalyvius kreipėsi parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad amžinosios vertybės ypač aktualios šiuo metu, kai Europos rytuose „vėl kelia galvą agresyvus imperinis revanšizmas“. Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tragiška Lietuvos žydų istorija, Holokaustas yra įsitvirtinusios temos Lietuvos viešojoje erdvėje ir keičia bendrapiliečių sąmonę.

„Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija. Atsiranda supratimas, kad netekome talentingos, gyvybingos bendruomenė su pajėgia, savita kultūra“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ji pažymėjo, kad Lietuva per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo. „Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen. Pasaulio litvakų kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas

15min. lt

Seime pirmadienį prasideda penktasis Pasaulio litvakų kongresas. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Šaltinis: BNS

„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių jėgos visada sėmėsi ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad šis kongresas siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. „Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“, – teigė F.Kukliansky.

Pasaulio litvakų kongreso atidarymo renginys vyks Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime bus atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“. Kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.

5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai

Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje vyks  gegužės 23-26 dienomis.

Registracija į atidalymo renginį – konferenciją Seime jau uždaryta. Raginame suskubti registruotis į kitus Kongreso renginius iki sekmadienio vakaro!

Būtina išankstinė registracija užpildant >>šią formą

 

5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai

>>PROGRAMA

>>PROGRAM in English 

RENGINIŲ anonsai socialiniuose tinkluose >>ČIA

 

 

Kodėl Izraelis tapo Rusijos milijardierių prieglobsčiu

Kodėl Izraelis tapo Rusijos milijardierių prieglobsčiu

Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, galimybė bėgti į tokias šalis kaip Izraelis sukėlė daug prieštaravimų. Kai kurie milijardieriai, nubausti už ryšius su Kremliumi, „turi ES pasus, nes tikriausiai nenori gyventi chaose, kurį patys susikūrė, sakė „Transparency International“.

Daugelis Rusijoje gimusių milijardierių pasinaudojo ,,Sugrįžimo įstatymu” (Alija), kuris suteikia galimybę automatiškai atvykti į Izraelį ir turėti pasą bet kuriam žydui arba bet kuriam asmeniui, kuris gali įrodyti, kad turi bent vieną žydą senelį arba močiutę.

Jurijus Milneris, kuris laiku investavo į aukštąsias technologijas, sukaupęs apie 7,3 milijardo dolerių turtą, 1999 metais gavo Izraelio pilietybę. Milneris gimė Ukrainos žydo tėvo ir Rusijos žydės motinos šeimoje. „Pagrindinė noro gauti Izraelio pasą priežastis buvo jo žydiška kilmė ir stiprus asmeninis ryšys su žydų kultūra“. 2005 m. Milneris su šeima persikėlė į Izraelį, kur gimė dvi jo dukterys. Milneris dabar gyvena San Francisko įlankos rajone.

„Forbes“ duomenimis, daugiau nei 40% iš 111 Rusijoje gimusių milijardierių turi bent vieną pasą, išskyrus rusišką (6% turi du ar daugiau).

Beveik pusė iš 35 Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, turi dvigubą pilietybę. Po Kipro – kur 15 milijardierių įgijo pilietybę per dabar nutrauktą pilietybės pagal investiciją programą. Izraelio pasas yra labiausiai paplitęs antrasis pasas Rusijoje gimusiems. milijardieriams. Bent 11 iš jų turi vieną, kiti DB  (5) ir Maltos (3) pasus.

Rusijos operacija Ukrainoje atskleidė Izraelio pilietybės programą. Trys ryškiausi Rusijos milijardieriai oligarchai, kuriems taikomos sankcijos, taip pat yra Izraelio piliečiai: „Alfa Bank“ įkūrėjai Michailas Fridmanas ir Germanas Khanas bei Romanas Abramovičius.

Garsiausias iš trijų,  Abramovičius turtus užsidirbo turėdamas didelį naftos milžinės „Sibneft“ akcijų paketą, kurį 2005 metais pardavė Rusijos valstybei už 13,1 mlrd.

2018 m. gavęs Izraelio pasą, Abramovičius buvo pastebėtas VIP salėje Ben Guriono tarptautiniame oro uoste, praėjus kelioms dienoms po to, kai jam skyrė JK vyriausybės sankcijas (jam taip pat buvo taikomos ES, Kanados, Australijos ir Šveicarijos sankcijos).

Apie tai rašo žurnalas Lechaim.

Izraelietiško gatvės maisto ir pasaulio kultūrų erdvė sugrįžo į Vilnių

Izraelietiško gatvės maisto ir pasaulio kultūrų erdvė sugrįžo į Vilnių

„Cvi parkas“ vėl džiugina vilniečius bei miesto svečius!

Šis projektas buvo įkurtas koronaviruso pandemijos metu, siekiant laikantis griežtų saugumo reikalavimų tęsti garsiosios Beigelių krautuvėlės veiklą. Taip gimė nauja, vasaros sezonu veikianti ir didelio populiarumo jau sulaukusi, atviros erdvės kavinė „Cvi parkas“.

 

Pats žodis „cvi“ hebrajų kalba reiškia stirną, tad atsižvelgiant į skaldančią aikštės istoriją bei parkelio atmosferą, nuspręsta čia apgyvendinti šią „stirną“, skatinančią nuoširdų bendravimą bei dialogą. Tikimės, kad ši atgimstanti vasaros sezono tradicija suteiks naują veidą šiam senam skverui, esančiam priešais Lietuvos žydų bendruomenės namus. Savo ruožtu, esame pasirengę būti patikimais partneriais Vilniaus miesto savivaldybei tobulinant bei kuriant savitą, tvarumu grįstą Cvirkos aikštės identitetą.

 

„Cvi parkas“ svečiams siūlome sveiką Izraelio gatvės maistą: falafelius, humusą, pitas ir kt. kartu su šviežiomis, Lietuvoje užaugintomis daržovėmis bei unikaliu Vidurio Rytų prieskonių bei avinžirnių mišiniu. Meniu yra draugiškas veganams, o visi ingredientai atrenkami itin kruopščiai, remiantis sezoniškumo bei ekologijos principais. Tikimės, kad naujus augalinės kilmės maisto skonius pamėgs bei įvertins ir mūsų lankytojai. Nuoširdžiai džiaugiamės savo bendradarbiavimu su kraftinio alaus pankais „Genys Brewing“ bei „New Skanu“ vyno ekspertais.

 

Vienas idėjos autorių, Rafael Gimelstein viešėdamas Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie „Cvi in the park“ lauko kavinės koncepcijos bei jos įgyvendinimo. Nors Rafael gimė Lietuvoje, tačiau užaugo Izraelyje, kur baigė vidurinę mokyklą bei atliko privalomą trejų metų karinę tarnybą. Po jos persikėlė į Australiją, kur studijavo SAE, garso inžinerijos bakalauro studijų programoje, o vėliau tapo nuolatiniu renginių organizatoriumi, muzikos prodiuseriu ir sėkmingu didžėjumi. Turėdamas daugiau nei dvidešimties metų patirtį organizuojant renginius visame pasaulyje, kurių dalis jų siekė net šimtą tūkstančių lankytojų bei dirbdamas su daugybe bendruomenių ir muzikinių legendų, Rafael subrandino „Cvi parkas“ idėją, siekdamas pagelbėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei kuriant daugiakultūrinę bei atvirą erdvę, skatinančią skirtingų tautų dialogą bei tarpusavio supratimą. Kartu darbuojasi daugiatautė komanda, prie kurios pastaruoju metu prisijungė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Neatsiejama „Cvi parkas“ identiteto dalis – kultūra ir kokybiška jos sklaida. Vilniečiams bei miesto svečiams dovanosime pasaulio muzikos skambesį trečiadieniais, džiazo vakarus ketvirtadieniais, elektroninius didžėjų ritmus penktadienio vakarais bei įvairias gyvų grupių šeštadieniais ir klasikinės muzikos popietes sekmadieniais. Esame tikri, kad Tel Avivo ir Berlyno muzikinės tradicijos, kurias siekiame atspindėti, sudomins bei sujungs skirtingo amžiaus auditorijas ir prisidės prie harmoningos erdvės kūrimo. Šią vasarą planuojame mūsų svečius nustebinti ugnies šokėjų pasirodymais, QiGong užsiėmimais, poezijos vakarais bei kitomis prasmingomis veiklomis.

„Cvi parkas“ komanda atsakingai laikosi sveikos visuomenės bei tvarios vartojimo kultūros principų. Bendradarbiaujame su „CupCup“, padėsiančiais aptarnauti klientus daugkartinio naudojimo puodeliais bei kompostuojamomis lėkštėmis, esame atviri ir kitoms žaliosioms iniciatyvoms bei partnerystėms.

„Cvi parkas“  – oficialiai atidarytas ir laukia Jūsų trečiadieniais – sekmadieniais nuo 18:00 valandos iki vidurnakčio.

Naujausią informaciją apie renginius sekite Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/cviinthepark

Sveikiname Fanią Brancovskają su jubiliejiniu gimtadieniu!

Sveikiname Fanią Brancovskają su jubiliejiniu gimtadieniu!

Linkime labai laimingo 100-jo gimtadienio 22 gegužės Vilniaus getą išgyvenusiai žydų partizanei Faniai Brancovskajai.

Fania ruošėsi mokytis universitete, kai 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė vokiečiai. Kai jie įsakė šeimai eiti į Vilniaus getą, Fania perėjo Pylimo gatvę ir nuėjo į geto Žydų ligoninės skyrių tarp Pylimo ir Ligoninės gatvių. Gete įstojote į FPO, vykdėte sabotažo misijas prieš  nacius, kovojote miškuose ir su Raudonąja armija įžygiavote į Vilnių, kai sovietai išlaisvino Lietuvos sostinę. Nors fašistai išžudė visą jūsų šeimą, jūs likote šalyje ir toliau kovojote už geresnę ateitį. Po to, kai mirė jūsų vyras, jūs pasakjote tiesą jaunesnėms kartoms apie Holokaustą ir tai, kaip žydai ėjo ne kaip ėriukai į skerdimą, o kovojo dantimis ir nagais, ir nugalėjo savo engėjus.

Sveikiname jūsų drąsą, sprendimą kovoti už gyvenimą, kurį skyrėte tiesos sakymui ir tarnavimui žmonijai savo gimtojoje žemėje.

Buvusi Vilniaus geto kalinė, karo partizanė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šiandien, gegužės 22-ąją, švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Lietuvos žydai gerai pažįsta Fanią, užsienyje gyvenantys taip pat. Su Fania  bendrauti gera, įdomu, nes ji žino daug,  pasakoja apie žydų gyvenimą ir Holokausto istoriją. Prie Panerių memorialo visada sako kalbą jidiš kalba ir ne tik per minėjimus , bet visiems, kas jos paprašo. Smulkutė nedidukė moteri s- optimistė, visada maloniai šypsosi ir sutinka pasakoti  savo istoriją, kurią galima surasti Internete įvairiomis kalbomis, apie ją sukurtas ne vienasi filmas.

Ji tapo legenda.

Nuotraukoje matote Šabatą gete.

F. Brancovskają nuoširdžiai sveikina  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir KS-kalinių sąjunga.

Prieš kelerius metus Izraelio prezidentas savo sveikinime rašė: „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“.

Linkime Fania Jums stiprios sveikatos!
Mazal tov, bis 120!

Lag BaOmer šventė

Lag BaOmer šventė

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto . Šią dieną šeimos su vaikais eina į iškylas ir ruošia piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai žaidžia su lankais ir strėlėmis bėgioja po laukus. „Lag BaOmer“ – žydų šventė su laužais, griliais ir kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas. Lag BaOmer yra šventinė diena pagal žydų kalendorių, švenčiama dėl dviejų priežasčių.

Talmude aprašoma, kaip Sefirato HaOmero laikotarpiu 24 000 rabino Akivos mokinių – užkluo maras, nes jie elgėsi netinkamai. Todėl minint tragediją, tuo metu laikomasi tam tikrų gedulo papročių.

Lag yra hebrajiškas skaičius 33. Gedulas pasibaigia ir žydai  gali minėti  šią dieną kaip šventę.

Visame pasaulyje Lag BaOmer yra pažymėtas šventinėmis išvykomis ir iškylomis, kur vaikai žaidžia su žaisliniais lankais ir strėlėmis. Izraelyje dešimtys tūkstančių žmonių susirenka mažame Aukštutinės Galilėjos kaimelyje Merone švęsti prie rabino Šimono kapo. Naktį šviečia įvairaus dydžio laužai; dainuojama ir šokama. Tai nuostabus vaizdas.

Keturių Pasaulio Litvakų kongresų akimirkos

Keturių Pasaulio Litvakų kongresų akimirkos

Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje. Jis vyks  gegužės 23-26 dienomis. Prisiminkime ankstesnius Pasaulio Litvakų  kongresus.

IV vyko 2013 m. ir buvo skirtas skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms atminti. Trečiasis pasaulio litvakų kongresas vyko 2009 m. ir buvo skirtas “Vilniui – Europos kultūros sostinei”, Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Lietuvos žydų bendruomenės 20-mečiui paminėti. Ankstesni kongresai vyko 2001 m. ir 2004 metais.

Apie pirmąjį 2001 m. vykusį kongresą spauda rašė kaip apie didelės reikšmės istorinį įvykį ir dalinosi istorijos daktaro Salamono Atamukoo komentarais. Pasak mokslininko, tai, kad kadaise didelė, o dabar negausi Lietuvos žydų bendruomenė sugebėjo surengti puikiai organizuotą turiningą pasaulinės reikšmės įvykį, rodo jos gyvybingumą, sugebėjimą išsaugoti tradicijas neįkainojamas dvasines vertybes.

“Kongresas padėjo sutelkti jėgas, kurios padės išsaugoti ir praturtinti litvakų dvasinį palikimą, stiprinti ne tik jų tarpusavio santykius, bet ir ryšius su Lietuva”, – kalbėjo S. Atamukas 2001 m.

Jo teigimu, tiems, kas, valdant sovietams, išvyko į Izraelį, kelia nuostabą, kad per dešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti ir suformuoti turtingą žydų gyvenimą.

Dalinamės LRT mediatekos archyvo MENOROS laidomis. Čia galite pamatyti 2013 m. ir 2009 metų  Pasaulinių Litvakų kongresų akimirkas ir interviu su dalyviais.

2013 m. IV Pasaulio Litvakų kongresas

 

2009 m. III Pasaulio Litvakų kongresas

Kvietimas į Solomono Teitelbaumo tapybos parodą ,,MALDA ŽUVĖDRAI”

Kvietimas į Solomono Teitelbaumo tapybos parodą ,,MALDA ŽUVĖDRAI”

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame Jus į dailininko

SOLOMONO TEITELBAUMO
tapybos parodą
MALDA ŽUVĖDRAI

Paroda vyksta gegužės 17 d. – birželio 4 d.
Parodos atidarymas gegužės 17 d., 17 val.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Žuvėdros yra tobulo grožio – ir laisvame skrydyje, ir mirusios  arba net sudraskytos kitų paukščių ar gyvūnų. Tik Dievas žino tikrąją šių paukščių reikšmę ir prasmę. Mes su savo prigimtiniu beatodairišku turto ir valdžios siekimu greitai nužudysime trapią gamtą – mūsų egzistavimo pagrindą.
…Didžiausioje neviltyje iš žmogaus sielos gelmių išnyra tobulo grožio siekiamybė. Juk Dantė, būdamas net Pragaro siaube, nesugebėjo užmiršti Beatričės. Ir patekus į Rojų, kur nėra atminties,  ji pasivaideno plaukdama ant debesų.

Tapytojas Solomonas Teitelbaumas

Klaipėdos žydų bendruomenė kviečia

Klaipėdos žydų bendruomenė kviečia

Gegužės 19 d. 19 val. lauksime visų nuotaikingame spektaklyje „Kaip čiaumojo Odesoje!“.

Sakykite, ar mėgstate skaniai ,,čiaumoti”,? Ne, ne, ne valgyti, o ,,čiaumoti”? Nematote skirtumo? Reiškia, jūs ne iš Odesos… Apie Odesos virtuvės ypatumus, juo labiau kai pats titulas „odesietis“ daug reiškia. Jums daug papasakos Vitalijus Bondarevas bei Galina Panibratec. Ir ne tik parodys, pademonstruos, kas ir kaip  bet  pasiūlys paragauti ir palinkės jums, kaip tikrieji odesiečiai, ne surūgusiais veidais, o ironiškai ir atvirai pasakysi: „linkime, kad sėkmė jums šypsotųsi. Kad nesityčiotų iš jūsų. jie linkės, kad gero norėtumėt ir kad jūsų svajonės neišsipildytų kitiems. Tegul niekas jums netrukdo prašmatniai gyventi, „negadina“ jums nervų. Kad ir mes patys gyventume taip, kaip linkime jums!..“

Vietų skaičius ribotas, tad kviečiame skubėti įsigyti bilietus. Staigmenos garantuotos!

Spektaklį vaidina: Vitalijus Bondarevas bei Galina Panibratec.

Maloniai kviečiame atvykti!

Atminimo lentos atidengimo ceremonija, skirta gydytojui Isakui Levitanui

Atminimo lentos atidengimo ceremonija, skirta gydytojui Isakui Levitanui

Daktaras Isakas Levitanas. Birželis 1941 m. LYA K-1 58
Maloniai kviečiame Jus į atminimo lentos dr. I. Levitanui atidengimo ceremoniją ir po jos vyksiančią diskusiją 2022 m. gegužės 19 d.
Gegužės 19 d. 15 val. atidengsime atminimo lentą žymiam Laikinosios sostinės gydytojui dr. Isaakui (Icikui) Levitanui adresu Miško g. 27. 
 
Būtent šiame pastate dr. I. Levitanas, pramintas „angelu baltu chalatu“, 1926-1927 m. įsteigė savo privačią kliniką, netrukus pagarsėjusią ir vadintą „Dr. I. Levitano Moterų privačia ligonine“. Smagu, kad pastato paskirtis išliko nepakitusi iki mūsų dienų – dabar tai Krikščioniškieji gimdymo namai, kuriuose į šį pasaulį atkeliavo ne viena kauniečių karta.

Antrasis pasaulinis karas negailestingai paveikė daktaro šeimą – sūnus (taip pat gydytojas-ginekologas) ir marti žuvo Kauno gete. Pats I. Levitanas su žmona net 2 kartus buvo sovietų ištremtas, 1956 m. mirė tremtyje, Krasnojarsko krašte. Bebaimių žmonių dėka išgelbėtas I. Levitano anūkas Uri po ilgų klajonių atsidūrė Izraelyje.

Po lentos atidengimo ceremonijos 16 val. vyksiančiame aštuntajame renginių ciklo „Susipažinkime iš naujo“ susitikime Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) jis pats ir papasakos apie senelio įspaudą Kauno istorijoje.
Be Uri Levitano renginyje dalyvaus: gidė, architektūros ir istorijos tyrinėtoja, filosofijos mokslų daktarė Marija Oniščik, skulptorius, atminimo lentos autorius Gediminas Pašvenskas bei žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė. Susitikimą moderuos Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Renginys nemokamas.
Atminimo lentos sukūrimas finansuotas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Kauno žydų bendruomenės lėšomis.
Lauksime Jūsų,
Gercas Žakas 
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas
Saul Kaganas – litvakas, Claims konferencijos sąžinė ir garbė, nematomo fronto kovotojas

Saul Kaganas – litvakas, Claims konferencijos sąžinė ir garbė, nematomo fronto kovotojas

Saul Kaganas, buvęs  pabėgėlis iš Lietuvos, dešimtmečius vadovavęs žydų paslaugų organizacijai, kuri pirmiausia buvo atsakinga už daugiau nei 70 milijardų dolerių grąžinimą Holokaustą išgyvenusiems žmonėms ir jų įpėdiniams.

Kaganas, atvykęs į JAV 1940 metais, nuo nacių  žiaurumo netekęs motinos bei brolio, 1951 metais tapo Pasaulio žydų kongresui atstovaujantis žydų materialinių pretenzijų prieš Vokietiją konferencijos direktorius. B’nai B’rit ir kitos žydų grupės pareiškė precedento neturintį ieškinį: pareikalavo reparacijų iš „Trečiojo Reicho valstybės įpėdinės“, jie taip vadino Vakarų Vokietiją, už nacistinį Europos žydų genocidą.

Kagano susitarimai, pasirašyti per ateinančius penkiasdešimt metų, reikalavo, kad Vakarų Vokietijos ir Austrijos vyriausybės bei įmonių spekuliantų falanga atlygintų Holokaustą išgyvenusiems žmonėms nacių metais atimtus namus, įmones, baldus, meną ir kitą turtą. Taip pat reikalavo mokėti pensijas, stipendijas ir senatvės pašalpas, kurios jiems būtų atitekusios, jei nebūtų persekiojami, ir kompensaciją šimtams tūkstančių buvusių nacių kalinių (žydų ir nežydų), kurie dirbo kaip vergai Vokietijos pramonės milžinams, tokiems kaip I.G Farben ir Krupp.

 

 

Vakarų Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris pasirašo susitarimą dėl individualios kompensacijos  Holokaustą išgyvenusiems asmenims, Liuksemburgas, 1952 m. rugsėjis.

 

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą

Nataljos Cheifec paskaitų klausytojų dėmesiui – kviečiame į paskaitą
“Teisingumas ir teismai pagal Torą”.
Atkreipiame dėmnesį, ši paskaita vyks nuo 18.00 val. LŽB ZOOM svetainėje.
Natalja pasakos apie:
• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai
Susitikime LŽB ZOOM svetainėje, registruokitės: https://bit.ly/3K73kEE
Užuojauta

Užuojauta

Gegužės 8 d. mirė Abramas Starobinas (1935 – 2022)
Socialinių programų departamentas liūdi dėl ilgamečio bendruomenės nario netekties ir reiškia gilią užuojautą artimiesiems.
Šventės akimirkos

Šventės akimirkos

Saulėtą gegužės 8 d., sekmadienio, popietę mūsų bendruomenės nariai susirinko paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, datą, be kurios kažin, ar nors vienas mūsų būtume išvydę šio pasaulio šviesą. Dėkojame Aleksandrui Ravve ir Tadui Daujotui už jų nuoširdžias, iš širdies besiliejusias melodijas, įkvėpusias ir mūsų moteris užtraukti dainą.

Kretingos r. vandalai suniokojo paminklą Holokausto aukoms

Kretingos r. vandalai suniokojo paminklą Holokausto aukoms

Kretingos rajone, netoli Darbėnų miestelio, vandalai suniokojo paminklą, pastatytą masinių žydų žudynių vietoje.

Suniokotą paminklą gegužės 10 d. rytą pastebėjo po Baltojo kalno mišką vaikštinėjęs darbėniškis. Apie vandalų išniekintą masinių žudynių vietą vyras pranešė seniūnijai, netrukus apie įvykį informuota ir policija. Šioje vietoje, kur stovi paminklas holokausto aukoms, 1941 m. buvo sušaudyta per 320 Darbėnų žydų bendruomenės moterų ir vaikų. Žudynių vieta ir kapas 2005 m. buvo pripažinti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį. Dabar žudynių vietoje liko vienišas akmuo, sudaužyta akmens plokštė, degtinės butelių šukės ir akmenyje įrėžtas hitlerinis svastikos ženklas.

5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso renginiai

5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso renginiai

5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia gegužės 23-26 dienomis sugrįžti į Vilnių po pasaulį išsibarsčiusius litvakus, aplankyti protėvių gimtinę ir dalyvauti Penktajame Pasauliniame Litvakų Kongrese.
Vienas pagrindinių Kongreso akcentų – atidarymo renginys LR Seime, Konstitucijos salėje.
Būtina išankstinė registracija el. paštu Rsvp@lzb.lt
Prašome su savimi turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
PROGRAMA:
9:30 – 10:00 Dalyvių registracija
10:00-10:30 Lietuvos žydų (Litvakų) parodos “XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis” atidarymas.
Vieta: Konstitucijos salės fojė
Konferencijos pradžia:
10:30 – 10.35 Sveikinimo kalba
Pasaulio Litvakų Kongreso globėja LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
10.35 – 11.40 Sveikinimo kalba
Katherina Von Shnurbein – Europos Komisijos koordinatorė kovai su antisemitizmu (nuotoliniu būdu, įrašas)
11:40 – 11:55 „LŽB 30 metų istorija, problemos, iššūkiai“
Adv. Faina Kukliansky – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
11:55 – 12:00 Sveikinimo kalba
Mickey Kantor – išeivių iš Vilniaus ir Vilniaus krašto asociacijos Izraelyje pirmininkė
12:00 – 12:05 Sveikinimo kalba
Arie Ben Grodzensky – Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijos pirmininkas
12:10– 12:20 „Žmogaus teisės, nūdienos antisemitizmas ir jo raiška“
Irwin Cotler – profesorius emeritas, Raulio Valenbergo žmogaus teisių centro Kanadoje vadovas, buvęs Kanados teisingumo ministras bei generalinis prokuroras, ilgametis Kanados parlamento narys (nuotoliniu būdu)
12:20 – 12:35 „Restitucijos ieškinių ir susijusių problemų sprendimo per pastaruosius dvidešimt penkerius metus apžvalga – kas buvo pasiekta ir kas liko nebaigta“
Rabinas Andrew Baker – Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius
12.35 -12.45 „Vilna – Lietuvos Jeruzalė (YIVO) Istorija“
Dr. Jonathan Brent žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO Niujorke direktorius
12.45 – 13.20 Pietūs
13.20 – 13.30 “Litvakai, Izraelis ir istorinė atmintis”
Yossef Levy – Izraelio ambasadorius Lietuvai
13.30 – 13.40 „Ateities mokykla: kokia ji?“
Dr. Ruth Reches – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovė, psichologijos mokslų daktarė
13.40– 14.00 „Kas yra Litvakas?
Dr. Ben-Tsiyon Klibansky – Lietuvos žydijos tyrinėtojas, magistrantūros kurso apie Lietuvos žydų istoriją lektorius Efratos koledže Jeruzalėje
14.00– 14.15 „Žydai Lietuvoje: dar neatrasta ar jau prarasta bendra istorija?“
Vytautas Bruveris – politikos apžvalgininkas, žurnalistas
14.15 – 14.25 „Neinvazinis Holokausto tyrimas privačiuose žemės sklypuose: praeitis ir ateitis“
Dr. Richard A. Freund – Hartfordo universiteto žydų studijų centro vadovas (nuotoliniu būdu)
14.25 – 14.40 „Shoah atmintis“
Prof. Violeta Davoliūtė – Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė
14.40 – 14.55 „Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“: istorija, tikslas, eiga“
Milda Jakulytė – vyriausioji „Dingusio štetlo“ muziejaus parodos kuratorė
14.55 – 15.15 “Pasakojimas apie litvakus POLIN – Lenkijos žydų istorijos muziejuje”
Prof. Barbara Kirshenblatt-Gimblett – Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė (nuotoliniu būdu tiesiogiai).
15.15 – 15.30 „Lietuvos žydų kultūros bruožų fiksavimas”
Prof. David Fishman istorikas, dėstytojas, Žydų istorijos profesorius Amerikos žydų teologijos seminarijoje (nuotoliniu būdu tiesiogiai)
Konferenciją moderuoja doc. dr. Aurimas Švedas – kultūros istorikas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
Kantoriaus Joseph Malovany (JAV) koncertas Vilniaus choralinėje TAHARAT HA-KODEŠ Sinagogoje
Dalyvauja garsus žydų liturginės muzikos atlikėjas, tenoras – kantorius Joseph Malovany.
Pianistas Doron Burstein.
Vieta: Vilniaus Choralinė TAHARAT HA-KODEŠ sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
PASIMATYMAS SU VILNE. Ekskursija pėsčiomis po žydiškąjį Vilnių
Šios ekskursijos metu keliausime po prarastąjį žydų miestą, kalbėsime apie žmones ir jų likimus, kasdienybę ir šventes, pažiūrėsime išlikusius pastatus. Mūsų kelionę po žydiškojo Vilniaus istorines vietas pradėsime Katedros aikštėje.
• Bandysime atrasti žydų istorijos veikėjus Katedros fasade.
• Išsiaiškinsime, kur buvo pirmosios žydų įsikūrimo vietos LDK ir konkrečiai Vilniuje.
• Prie prezidentūros pakalbėsime apie žydų likimą carines Rusijos metais.
• Pajudėsime Žydų gatvės link, į žydų kvartalą, kur sužinosime, kodėl žydai įsikūrė būtent čia, kaip ilgai gyvavo bendruomenė ir ką autentiško dar galima rasti šio viduramžių kvartalo mūruose. Žydų parduotuvės, kiemai, bromai ir, be abejo, žmonės Mėsinių, Šiaulių, Žemaitijos ir aplinkinėse gatvelėse.
• Sustosime prie paminklo vienam iš garsiausių žydų išminčių Vilniaus Gaonui.
• Aplankysime buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą, prisiminsime jos šlovę, apie kurią sklido pasakojimai iki atokiausių Europos kampelių.
• Kelionę pratęsime Vokiečių gatve, aplankysime Judenrato (žydų tarybos) kiemą, prisiminsime geto lyderius ir jų prieštaringai vertinamus sprendimus.
• Eisime iki Vilniaus geto teatro ir sužinosime kodėl jis buvo toks vienintelis visoje okupuotoje Europoje.
• Priešais geto biblioteką sužinosime apie dvasinį ir kultūrinį geto kalinių gyvenimą. Ekskursija baigsime „Beigelių krautuvėlėje“ kur turėsite galimybę paragauti bene skaniausių Vilniuje tradicinių begelių bei kitų litvakiškų skanėstų.
Ekskursijos pradžia: 10 val. prie Katedros aikštės laikrodžio
Ekskursijos pabaiga: ~13 val. “Beigelių krautuvėlėje” Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4
Būtina išankstinė registracija el. paštu Rsvp@lzb.lt
Žydų teatras ir dramaturgija: kodėl nėra žydiškų komedijų Lietuvos šiandienos teatruose?
Diskusijų klubas #ŽydiškiPašnekesiai pristato naują, Pasaulio Litvakų kongreso proga rengiamą diskusijos temą “Žydų teatras ir dramaturgija: kodėl nėra žydiškų komedijų Lietuvos šiandienos teatruose?”
Diskusijoje dalyvauja režisieriai, aktoriai, dramaturgai
Moderuoja rašytojas, aktorius ir publicistas Arkadijus Vinokuras
Vieta: Beigelių krautuvėlė, Pylimo g. 4, Vilnius
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
Izraelietiško gatvės maisto namų Cvi in the park atidarymas/ Opening of Israeli street food vendour
Nuo 19 val. Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti antradienio vakarą CVI IN THE PARK Izraelietiško gatvės maisto namuose (buv. P.Cvirkos a.)
Pasirodys: grupė Baltic Balkan! BALTIC BALKAN (LT)
Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė skurdaus klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.
https://soundcloud.com/baltic-balkan
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
5-sis Pasaulio Litvakų Kongresas: Turas Panevėžyje/ 5th World Litvak Congress: Tour in Panevėžys
Keturias dienas vyksiančio 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso programoje numatyti istorinių vietų lankymai bei įvairios kultūrinės veiklos, dedikuotos žydų paveldui Lietuvoje bei litvakų pasiekimams pasaulyje.
Viena iš pažintinių krypčių – ekskursija po žydiškąjį Panevėžį, Pakruojį bei Šeduvą.
Būtina išankstinė registracija el. paštu Rsvp@lzb.lt
PROGRAMA:
Susitikimo vieta: Katedros aikštės automobilių stovėjimo aikštelė, Vilnius
Susitikimo laikas: 9 val.
Po pusantros valandos kelionės autobusu pradėsime pasimatymą su Panevėžiu.
– Pirmoji stotelė – Panevėžio ješiva, kuri šiandien veikia Bney-Brak, Izraelyje. Čia susipažinsime su rabino Kahnemano istorija ir bei jo paliktu pėdsaku Panevėžio miestui.
– Apsilankymas centrinėje miesto turgaus aikštėje, kadaise nusėtoje žydiškomis parduotuvėlėmis. Apsilankymas prie pastato, kuris prieš karą atliko sinagogos funkcijas.
– Atminimo lentos Aleksandrui Ziskindui, Stalino represijų aukai, lankymas.
– Apsilankymas sovietinio režimo žiauriai sunaikintose žydų kapinėse bei Holokausto aukų pagerbimas prie memorialo „Liūdinti žydų motina“.
– 12 val išvykimas į restauruotą Pakruojo sinagogą.
– 13 val pietūs Pakruojo dvare.
– 14.40 apsilankymas Šeduvos muziejuje ir susitikimas su muziejaus įkūrėju Sergejumi Kanovičiumi.
– ~18 grįmas į Vilnių.
*galimi nežymūs programos pakeitimai
5-sis Pasaulio Litvakų Kongresas: Turas Kaune/ 5th World Litvak Congress: Tour in Kaunas
LT
Keturias dienas vyksiančio 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso programoje numatyti istorinių vietų lankymai bei įvairios kultūrinės veiklos, dedikuotos žydų paveldui Lietuvoje bei litvakų pasiekimams pasaulyje.
Viena iš pažintinių krypčių – ekskursija po žydiškąjį Kauną bei Žiežmarius.
Būtina išankstinė registracija el. paštu Rsvp@lzb.lt
PROGRAMA:
Susitikimo vieta: Katedros aikštės automobilių stovėjimo aikštelė, Vilnius
Išvykimo laikas: 9 val.
Po valandos kelionės autobusu pradėsime pasimatymą su Kaunu – 2022 m. Europos kultūros sostine.
· Pirmoji stotelė – Aleksoto apžvalgos (panoraminė) aikštelė. Čia sužinosime, kodėl žydai šią vietą vadina Mapu kalnu bei susipažinsime su Kauno miesto istorija. Nuo apžvalgos aikštelės matomi 3 pagrindiniai Kauno miesto rajonai, įskaitant Slobodką, buvusį žydų kvartalą.
· Vyksime į veikiančias Kauno žydų kapines bei aplankysime dviejų žinomiausių Kauno rabinų Yitzhak Elchanan Spektor ir Avraham Dov-Ber Kahana Shapiro kapus.
· Ekskursijos Kauno miesto senamiestyje tęsinys, aplankant įspūdingiausias vietas, tokias kaip miesto rotušė, Katedra ir daugelis kitų.
· Sustojimas Vilniaus gatvėje prie Žydų sankryžos -Mapu, L. Zamenhofo gatvių kampo.
· ~13 val. Pietūs restorane „Kauno bokštas“, Kęstučio g. 86, Kaunas.
· Popietė pėsčiųjų promenadoje „Laisvės alėja“. Susipažinimas su Lietuvos didvyrio – laisvės kovotojo Romo Kalantos istorija. Išreiškiama pagarba olandų kilmės diplomatui Janui Zvartendeikui (Jan Zwartendijk), kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų.
· Sustojimas prie garsios Izraelio poetės Lea Goldberg namų.
· Iš Kauno centro kelionė tęsiama iki Slobodkos – senojo žydų rajono, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo paverstas Kauno getu. Trumpas sustojimas prie geto vartų aikštelės, pasivaikščiojimas geto gatvėmis. Susipažinimas su Slobodkos Ješivos istorija.
· ~16 val. autobusas išvyksta iš Kauno į Žiežmarius. Šiame buvusiame nedideliame Štetle bus lankoma neseniai restauruota medinė Žiežmarių sinagoga. Išgirsime įdomią Žiežmarių žydų istoriją, vaišinsimės žolelių arbata su medumi bei šviežiais litvakiškais beigeliais.
· Planuojamas grįžimas į Vilnių ~19 val.
*galimi nežymūs programos pakeitimai
A. Ganelino tapybos darbų paroda/ Exhibition of A.Ganelinas’ paintings
18 val. Aleksandro Ganelino tapybos darbų paroda. Parodos atidarymas.
Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4.
Vieta: Jašos Heifetzo salės fojė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Paneriuose/ Commemoration of victims of Holocaust at Paneriai
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale.
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
Vilniaus Gaono kapo lankymas/ Prayers at the grave of Vilna Gaon
13 val. Vilniaus Gaono kapo lankymas. Malda.
Vilniaus žydų kapinės, Sudervės kelias 28
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6
Kongreso uždarymo koncertas bei GALA furšetas/ Closing concert and GALA evening
5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso uždarymo koncertas.
Atlikėjai:
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras
Diriguoja Modestas Barkauskas
Rafailas Karpis (tenoras)
Dalia Dėdinskaitė (smuikas)
Gleb Pyšniak (violončelė)
Rūta Lipinaitytė (smuikas)
Darius Mažintas (fortepijonas)
Vedėjai – aktorė Jovita Jankelaitytė, Režisierius Gintaras Varnas
Vakare naudojama LRT archyvų medžiaga
Koncerto „PASIMATYMAS SU VILNE“ programa
O.Bogod „Yerushalayim de Lita“, atlieka Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
A.Olšaneckij, žodžiai A.L.Volfsono „Vilne“, atlieka J.Jankelaitytė ir R.Karpis ir ansamblis
A.Šenderovas „In memoriam Jašai Heifecui“, atlieka R.Lipinaitytė
A.Šenderovas „Daina ir šokis“, atlieka Gleb Pyšniak, D.Dėdinskaitė, T.Motiečius
A.Šenderovas „…ir ištiesiau rankas- miražas….“, atlieka Šv, Kristoforo kamerinis orkestras
A. Šenderovas „ Iš užmirštos knygos“, atl. R.Karpis, D.Mažintas, G.Pyšniak, D.Dėdinskaitė
M.Bruch „Kol Nidrei“, atlieka Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, solistas G.Pyšniak
Ištrauka iš spektaklio „Getas“- H.Kruko scena- monologas
Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6