Gerbiamas Isaakai, šiandien Jūsų metai sužydėjo spalvingais Jubiliejiniais žiedais, nuėjote prasmingą, ilgą kelią, uždegėt meile artimų žmonių širdis. Esate aktyvus, ilgametis Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys.
Priimkite šiandien nuoširdžius sveikinimus iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, padėką iš savo vaikų ir artimųjų.
Linkime, kad puiki sveikata lydėtų Jus visada.
Gyvenkite iki 120-ies!
Mazel tov!
Renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus. Ačiū Viliui Kavaliauskui ir Česlovui Jezerskui už paruoštą puikią parodą ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“ , kurią galėjo pamatyti ir kauniečiai.
2019 m. lapkričio 17 d. Lietuvos sporto klubas “Makabi” surengė, jau tradicija tapusį, Lietuvos plaukimo čempionatą, kuris subūrė ,,Makabi” klubo plaukikus iš visos Lietuvos. Šį kartą čempionatas vyko Vilniuje, Žirmūnų mokyklos baseine. Tai buvo išties graži plaukimo šventė, subūrusi įvairaus amžiaus dalyvius. Puikius rezultatus pademonstravo mūsų jaunieji Pasaulio ir Europos makabiadų medalininkai, kurių profesionalus plaukimas sukėlė susižavėjimo bangą. 
Mergaičių jaunių grupėje, abiejose distancijose 25 m (14.73 s) ir 50 m (31.07 s) pirmąsiasvietas iškovojo Europos Makabiados medalininkė Erika Filipavičiūtė (Vilnius). Antrąją vietą užėmė Neda Doroševaitė (Vilnius), 25 m (17.63 s) ir 50 m (40.25 s), trečiąją vietą užėmė Erikos Filipavičiūtės sesutė Ugnė Filipavičiūtė (Vilnius) 25 m (19.26 s) ir 50 m (41.74 s). 
Berniukų jaunių grupėje 25 m. distancijoje 1 vietą iškovojo Europos makabiados medalininkas Kristijonas Šreiberis (12.55 s), Vilnius, 2 vietą – Europos makabiados medalininkas Robert Nikitin (12.70 s), Vilnius, 3 vietą – Kristupas Kutko (13.32 s), Šiauliai. 50 m distancijoje pirmasis finišavo Robert Nikitin, Vilnius (27.44 s), antrasis Kristupas Kutko, Šiauliai (28.65 s), trečias Kristijonas Šreiberis, Vilnius (28.82 s).
Amžiaus grupėje 18-35 m. puikų rezultatą pademonstravo Aidas Ganelinas, Kaunas, užėmęs dvi pirmąsias vietas abejose distancijose: 25 m (12.54 s), 50 m (28.16 s). Antrąją vietą užėmė Artiom Nikiforov, Vilnius, 25 m (19.64 s), 50 m (39.11 s).
Visada aktyvūs ir mūsų veteranai, kurie demonstruoja puikų pavyzdį jaunimui, įrodydami, kad sportuoti galima nepriklausomai nuo amžiaus.
Amžiaus grupėje 35-55 m. moterų grupėje, distancijoje 25 m, pirmąją vietą iškovojo Ina Zolotin (Kaunas), antrąją vietą Ema Rus (Šiauliai). Distancijoje 50 m. pirmąją vietą iškovojo Ema Rus (Šiauliai). Vyrų grupėje pirmąją vietą abiejose distancijose iškovojo Vilmantas Bočkus (Šiauliai).
Veteranų amžiaus grupėje 55+ moterų grupėje, 25 m distancijoje pirmąją vietą iškovojo Valentina Finkelšteinienė (Vilnius), antrąją – Raja Veblinskienė (Kaunas). 50 m distancijoje pirma vieta – Valentina Finkelšteinienė (Vilnius).
Vyrų veteranų grupėje 55+, distancijoje 25 m, pirmąją vietą iškovojo Davidas Ganelinas (Kaunas), antrąją – Leonidas Levinas (Kaunas), trečiąją – Eduardas Gurvičius (Vilnius). 50 m. distancijoje pirmąją vietą iškovojo Leonidas Levinas (Kaunas), antrąją – Eduardas Gurvičius (Vilnius), trečiąją – Vladimir Farberov (Vilnius).
Po varžybų, dalyviai naudojosi pirties malonumais, bei dalinosi įspūdžiais prie vaišių stalo.
Makabi sporto klubo tvarkaraštyje jau sekantis sportinis renginys, šaudymo varžybos, kurios įvyks sekantį sekmadienį, lapkričio 24d.
Lietuvos sporto klubo prezidentas Semionas Finkelšteinas
Haifoje, Rambamo ligoninėje, eidamas 81 metus, mirė profesorius Elazaras Gutmanas, Nanotechnologijų virtualaus instituto viceprezidentas, dirbęs Techniono universiteto Medžiagų mokslo ir inžinerijos katedroje. Sprogimas vienoje universiteto laboratorijų sunkiai sužeidė mokslininką. Su nudegimais ir sužalojimais E. Gutmanas buvo išvežtas į ligoninę. Jo būklė buvo nepaprastai rimta, jis neišgyveno. Netekome įdomaus talentingo mokslininko, mylinčio ir mylimo žmogaus, pranešė Izraelio žiniasklaida.
Elazaras Gutmanas nesuspėjo atšvęsti aštuoniasdešimtmečio. Jis mirė likus dviem dienoms iki jubiliejaus, kuriam visa šeima ilgai ruošėsi. Spalio 26 d. Gutmanų šeima ketino susitikti su visais artimaisiais tradiciniame šeimos iš Lietuvos „suvažiavime“ Jeruzalėje, pažymėti gražią datą.
Buvusio vilniečio Elazaro Gutmano šeima
Apie šeimos istoriją pasakoja velionio brolis Borisas Gutmanas.
– Mūsų šeimos šaknys siekia tolimą XVIII amžių. Net tada mūsų protėviai gyveno Lietuvos mieste Palangoje. Ten užaugo kelios tėvo ir mamos šeimos kartos. Beje, mūsų mamai Sara-Ginda, kai buvo ištekėjusi, nereikėjo keisti pavardės. Jos mergautinė pavardė taip pat Gutman. Tėvas Baruchas Gutmanas studijavo garsiojoje Voložino jeshivoje. Po to grįžo į Lietuvą. 1914 m. jį areštavo, tada buvo areštuota daugybė pasienyje gyvenusių žydų, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Vokiečiai bijojo, kad žydai bendradarbiaus su vokiečiais.
Jis buvo ištremtas į Sibirą, kokia ironija, – jį išlaisvino bolševikai. Jis turėjo rabino statusą, tačiau niekada neužsiėmė rabino veikla. Senelis turėjo nedidelę sodos gamyklą. Jis taip pat dirbo gintaro apdirbimo ceche. O vasarą jo šeima paruošdavo svečių namus žydams, atvykusiems iš įvairių Lietuvos kampelių. Palanga visada buvo kurortinis miestas. Svarbų indėlį į jos plėtrą įnešė žydų bendruomenė. Senelis buvo nušautas 1941 m. birželio 30 d. Palangos paplūdimyje. Pirmoji Holokausto egzekucija Palangoje įvyko birželio 27 d. Po trijų dienų mano senelis kartu su devyniasdešimt devyniais žydais ir penkiais sovietų aktyvistais buvo sušaudytas pajūryje. Moterys ir vaikai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą, kuri buvo įkurta už dvylikos kilometrų nuo Palangos. Ten buvo mano močiutė Malka. Stovykla buvo sunaikinta spalio pradžioje. Bet prieš tai mano dėdė Mihas, nuėjęs pas partizanus, sugebėjo ją ištraukti ir perkelti į Kauno getą. Deja, tai jos neišgelbėjo.
1941 m. spalio 29 d. Kauno gete, per Didžiąją akciją močiutė buvo nužudyta. Tą dieną žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Ji turėjo septynis suaugusius vaikus. Vyresnioji dukra Gita buvo sušaudyta Panevėžyje 1941 m. rugpjūčio mėn. kartu su vyru ir vaikais. Kitas motinos brolis Shmuelis mirė 1943 m. liepą, netoli Aleksejevkos kaimo, Oriolo srityje, pirmajame jo mūšyje. Jis kovojo 16-oje Lietuvos šaulių divizijoje, kurią su tokia pat sėkme galima būtų pavadinti žydų divizija. Joje net įsakymai buvo skelbiami jidiš kalba. Likę broliai ir seserys sugebėjo išgyventi. Mamos brolis Meiras kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, jo mažoji dukra žuvo Kaune per Vaikų akciją. Kita sesuo, Miriam dirbo slaugytoja fronte.
Karo pradžioje mūsų tėvai jau buvo vedę. Jie gyveno Kaune. Ketvirtą ryto mano tėvas išgirdo, kad prasidėjo vokiečių kariuomenės invazija. Ir neskubėdamas surinko šeimą: mūsų mamą, mano vyresnįjį brolį Elazarą, kuriam tada buvo pusantrų metų, savo mamą ir seserį. Jis sakė: „Nieko neimk, skubėk į stotį“. Ir jie suspėjo į paskutinį traukinį iš Kauno, kuris išgelbėjo juos nuo bėdų.
Išlikę gyvi šeimos nariai1945 m. pradžioje ji grįžo į Lietuvą. Neužteko dvasinių jėgų vykti į Kauną, kur žuvo šeimos nariai. Buvo pasirinktas Vilnius. 1973m. visa šeima, kurioje visada vyravo sionistinė nuotaika, repatrijavo į Izraelį. Elazarui tuomet buvo 34 metai.
Sovietmečiu Lietuvoje antisemitizmas egzistavo, daktaro mokslinį laipsnį Elazarui nebuvo lengva apsiginti. Tačiau mokslininko talento dėka jis sugebėjo viską įveikti. Jo darbas buvo jo pašaukimas.
Visuose moksliniuose straipsniuose jis išlaikė pavardę Gutmanas, su lietuviška galūne. Išvykdamas į Izraelį, Elazaras buvo daugelio mokslinių straipsnių autorius. O kadangi jau buvo žinomas mokslo pasaulyje, jis norėjo išsaugoti lietuvišką visos šeimos vardo garsą.
Jo mokslinė veikla susijusi su ypatingai tvariomis dangomis, įskaitant keramikines, kurios, naudojamos ne tik gynyboje, bet ir medicinos inžinerijos srityje, pavyzdžiui, kuriant klubų implantus. Elazaras ne tik užsiėmė moksline veikla, jis dėstė medžiagų mokslo katedroje. Jį mylėjo studentai, laboratorijos darbuotojai, padėjėjai, mokytojai, visa komanda. Jei katedroje kildavo konfliktai, jis palaikydavo studentų pusę, kartais net padarydamas žalą savo karjerai.
Beje, kai Elazaras išėjo į pensiją, jis gavo garbės profesoriaus vardą („Emeritos“), tai reiškė turėti „Techniono“ dispozicijoje savo biurą ir laboratoriją.
Jo laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Atvykę jo buvę studentai, dabar jau sėkmingai dirbantys specialistai, mokslininkai.
Arkadijaus Gotesmano organizuotas koncertas skirtas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui – “Gyvenimo spalvos“, vyko J.Heifetzo salėje lapkričio 14 d. Koncertas – prisiminti Nacionalinės premijos laureatą, vieną ryškiausių šių laikų lietuvių ir litvakų kompozitorių Anatolijų Šenderovą, kurio vieną paskutiniųjų gyvenimo kūrinių „…after Chagall“ įkvėpė Marko Šagalo (Marc Chagall) paveikslai.
Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pagerbė šviesios atminties kompozitoriaus A. Šenderovo atminimą, padėkojo jo dukrai Žanetai, atvykusiai dalyvauti tėvui skirtame koncerte, klausantis jo sukurtų kūrinių.
Artimas A. Šenderovo draugas bei bendražygis Arkadijus Gotesmanas, žinomas džiazo ir perkusijos meistras, pedagogas, puoselėjantis improvizaciją, buvo pasveikintas su 60-mečiu. Jis padėkojo visiems ir ypač Mašai Grodnikienei už idėją 2009m. Lietuvoje surengti Klezmerių festivalį. Jis buvo surengtas įspūdingai ir iki šiol tradiciškai rengiamas.
Leonidas Melnikas – habil. dr. profesorius pianistas, vargonininkas, muzikologas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Senato pirmininkas kalbėjo, kad jis ir jo kolegos yra ,,įpratę kartoti sąvoką „Gyvenimo kelias“, siejant ją su kompozitoriaus vaikyste, branda, po to vėlyvuoju laikotarpiu, bet tai ribotas požiūris į kūrybą, nes jis mums paliko tai, kas buvo jo gyvenimo esmė – savo muziką. Tą muziką dabar įgarsina kiekviena atlikėjų karta, kiekvienas atlikėjas įgarsina vis kitaip, todėl ta muzika išlieka visada jauna kaip ir kompozitorius, savo dvasia – visada jaunas.
Kompozitorius, kurdamas sąmoningai išgirsta tai, kas skambės gerai nuo kitos dienos, skambės dėl to, kad atlikėjas, paėmęs natas, jas studijuoja, tose natose įžvelgia kaip kūrinys turi skambėti. Nuo atlikėjo priklauso labai daug, nes jis įgarsina tai, kas yra užrašyta, bet dar neskamba. Štai A.Gotesmanas, kurio jubiliejų pažymime, tai puikiai padarė“. Pasak L. Melniko, mes įpratome prie tokios muzikos, nes ją išgirdo A.Gotesmanas, A. Šenderovo muzika be šio atlikimo būtų kitokia.
Ekskursas į Anatolijaus Šenderovo gyvenimą tęsėsi istorija, susijusia su dailininko Marko Šagalo tema, ją pristatė Alytaus radijo korespondentė Eglė Malinauskienė..
,,1942-ieji. iš Vitebsko į Alytų pervežami Vitebsko žydai… Alytaus gete jie atlieka priverstinius darbus… Viktoras Voronovas – žymus pasaulyje ir Lietuvoje muzikas bei tapytojas, Elektrėnų džiazo festivalio sumanytojas su savo mama Klaudija Gukova buvo tarp Vitebsko žydų. Pabėgusius iš Alytaus geto, suteikdamas vilties gyventi, juos paslėpė ir davė darbo Punios ūkininkas Vitunskis. Tai žmogus, kurio vardas ir pavardė ateityje galbūt bus išdidžiai įrašyti kaip Pasaulio Tautų teisuolio.
Prieš Alytų, vėliau į Punią, Klaudija Gukova dirbo Marko Šagalo namuose Vitebske ir bičiuliavosi su Šagalo šeima. Tad nenuostabu, kad Viktoro Voronovo, garsaus menininko, likimą greičiausiai ir lėmė ši draugystė bei mamos pasakojimai. Jų buvo daug… Apie šią ypatingą, spalvingą, liūdną ir įdomią asmenybę, sužinotume daugiau, jeigu įsimintume Lietuvos archyvo fonde numerį R-1436. Ten slypi šių žmonių istorijos“.
Koncerte skambėjo A.Šenderovo kūrinys “…after Chagall”: muzika klarnetui, styginių kvartetui ir perkusijai, kurią atliko ,,Chordos“ kvartetas su Petru Vyšniausku ir Arkadijumi Gotesmanu. Jau vien kūrinio pavadinimas reiškia tam tikrą muzikinį simbolizmą. Šenderovas mėgo mušamuosius, ritmines ir spalvines jų galimybes. Pati tematika priartino kompozitorių prie klezmerių stilistikos, žydiškos romantizuotos, gailios melodikos, kuri suteikia daug galimybių individualiai atlikėjų ekspresijai.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk, surengusi ne vieną renginį, skirtą A. Šenderovui ir jo kūrybai, kalbėjo, kad apie šį kompozitorių, jo muziką ir improvizacijas, prisiminė kaip jis ,,perdirbdavo“ savo kūrinius, siekdamas geriausio rezultato, -akimirkos grožio.
Kūrinį „…after Chagall“ įkvėpė pirmoji A.Šenerovo kelionė į Izraelį 1989m. Pasak K. Rupeikaitės, tas visizitas labai daug pakeitė jo gyvenime ir kūryboje. ,,Po tos kelionės jis atsivėrė žydiškųjų šaknų paieškai ir kaip pats sakė,- kelionė pakeitė jo mąstymą ir pasaulėvoką. M.Šagalo paveikslai jį paveikė, bet jo sukurtas kūrinys ,,…after Chagall“ pasirodė tik po 30 metų. Menininkai būna labai jautrūs įvairioms patirtims, net negali įsivaizduoti, kada viena ar kita inspiracija išsiverš į paviršių, pavirs kūriniu. Žydiškos spalvos, klezmerių muzika – labai subtiliai delikačiai pateikiamas nutolęs nuo mūsų litvakų pasaulis, kurio niekada daugiau nebebus. Tai tikrai kūrinys apie spalvas. Klarneto muzika pereina į aukščiausią registrą, kulminacijoje klarnetas skamba kaip šofaras (avino rago) skambesys. Šitame kūrinyje yra daug paslėptų prasmių. Kūrinyje gausu simbolių, visiškai kitoks styginių kvarteto skambesys su Arkadijumi Gotesmanu. Pats kompozitorius A.Šenderovas vertino A. Gotesmaną kaip atmosferos su mušamaisiais kūrėją“.
Ir nors taip neseniai mes atsisveikinome su šiuo iškiliu žmogumi, Jo kurta muzika skamba visame pasaulyje, atminimo vakare taip pat skambėjo ypatinga muzika, pilna jausmų ir gyvybės, kuri papildo žmogaus sąmonę ir širdį. Klausantis šio kūrinio, žinant žydų istoriją, suvoki ir jauti, ką norėjo išreikšti kompozitorius A. Šenderovas.
Izraelio kariuomenė siekia užkirsti kelią Hamas prisijungimui prie Džihado puolamųjų veiksmų. Ieškoma galimybių atkurti ramybę. Pietų Izraelyje gyvenantys žydai jaučia netikrumą, nors paliaubos paskelbtos, smurtas tęsiasi, uždaromos mokyklos visame regione, įskaitant Aškeloną, Sderotą, Netivotą. Greta Gazos ruožo esančios bendruomenės bijo atnaujinto puolimo iš Gazos.
Izraelio kariuomenės spaudos atstovas sako, kad islamo Džihadas tęsia išpuolius, raketų, paleistų šiandien, lapkričio 15d. skaičius pasiekė 250.
Šį penktadieno vakarą viso pasaulio žydai jungiasi švęsti Šabą tuo pačiu metu. Pasaulinis Šabo projektas – tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linki ramybės ir taikos Izraelyje gyvenantiems žydams ir tiki, kad iki Šabo paskelbtos paliaubos įsigalės.
Šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei Šabo vakarienei renkasi Lietuvos žydai.
Šiandiena prie Šabato stalo susės milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose! Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakariene nuo 16:00 val.
Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos siunčia šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikina šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!
Sužinokite daugiau apie 7 žingsnius, kaip pasiruošti šventei. http://bit.ly/2rMfP54
Renginiai šalia Jūsų: https://www.theshabbosproject.org/en/find-events
#ShabbosProject2019
Kviečiame į nuotykinio romano „Gaono kodas“ pristatymą lapkričio 20 d. 18 val. Šis romanas – lietuvio noras parodyti litvakų reikšmę ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio istorijoje. Patrauklia visuomenei forma pateikta daugybė tikrų istorinių faktų apie Vilniaus, Želvos ir Ukmergės žydų bendruomenes, apie jų nuopelnus mokslui ir istorijai.
Apie knygą ir ją įkvėpusius faktus pasakos romano autorius Rytis Sabas ir žinomas Lietuvos istorikas bei publicistas Rimvydas Valatka.
Rytis Sabas – vilnietis žurnalistas, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys, besidomintis istorija. Daug keliavęs, su įvairiomis misijomis lankęsis Bosnijoje, Kosove, Afganistane ir Irake.
Ši knyga – trileris, apimantis daugybę istorinių faktų ir šiek tiek fikcijos. Šia knyga siekiama parodyti ne Gaono didybę ir įtaką, tačiau daugiau atkreipti dėmesį litvakų istoriją, jų paveldą. Žvelgiama šiek tiek iš šalies – galbūt skaitytojo, nedaug žinančio apie Lietuvos žydus, akimis. Dauguma faktų šioje knygoje yra tikri, užfiksuoti istorijos šaltiniuose.
Trilerio formą pasirinkta, kad apie tą bendruomenę, kuri tiek amžių gyveno Lietuvoje puikiai sutardama su kitomis tautomis ir kuri buvo beveik sunaikinta per Holokaustą, apie jos žmones, istoriją, sukurtus stebuklus sužinotų ir visame pasaulyje paliktus pėdsakus kiek galima daugiau žmonių.
AJC ( Amerikos žydų komitetas) susirūpinęs dėl ES teismo sprendimo dėl BDS (Boikotas, apribojimas, sankcijos ) ženklinimo didinimo, ragina palaikyti glaudesnius ES ir Izraelio ryšius Briuselyje – 2019 m. Lapkričio 12 d. – AJC Transatlantinis institutas apgailestauja dėl ES Teisingumo Teismo sprendimo, įpareigojančio ženklinti Izraelio maisto produktus, pagamintus už žaliosios linijos ribų. (BDS laikomas antisemitiniu veiksmu).
Nutarimą greičiausiai įgyvendins tie, kurie siekia delegitimizuoti žydų valstybę, todėl dabar kaip niekad skubu gilinti abipusiai naudingus ES ir Izraelio ryšius. „Mes, būdami derybų dėl dviejų valstybių sprendimo šalininkai, manome, kad diskriminacinis ženklinimas nepadės pasiekti taikos. ES vartotojų apsaugos įstatymų stiprinimas apsunkins susitarimą tarp izraeliečių ir palestiniečių, kuris gali pasisekti tik diplomatiniais veiksmais, o ne teismų arena “, – teigė Danielis Schwammenthalis, AJC Transatlantinio instituto, Amerikos žydų komiteto (AJC), Briuselyje esančio ES biuro, direktorius.
„Netikras bukas, visur plintančio ženklinimo instrumentas, neįneša teisingumo į sudėtingą konfliktą, nes, pavyzdžiui, taisyklės taip pat yra taikomos gyvenvietėse, besiribojančiose su Žaliąja linija, kurios liks izraeliečiams bet kokiuose įmanomuose būsimuose taikos susitarimuose. Be to ženklinimas netgi privalomas Golano aukštumose, teritorijoje, kurioje nėra jokio ryšio su Izraelio ir Palestinos konfliktu ir, laimei, nebekontroliuoja žudiko Assado režimas ir Irano bei Rusijos bendrininkai “, – teigė Schwammenthal. Šiandien sprendimas vyksta priimtas politiniame vakuume, o atsižvelgiant į augančius antisemitinius išpuolius visoje Europoje ir nuolatines ekstremistų judėjimo, siekiančio boikotuoti, atsisakyti ir sankcionuoti (BDS) Izraelio pastangas. Šis BDS judėjimas, kurio aktyvistai atmeta pačią Izraelio teisę egzistuoti, šį sprendimą tvirtins kaip didelę pergalę kampanijoje prieš žydų valstybę.
Be jokios abejonės, antisemitinis BDS judėjimas pasinaudos šiuo nutarimu siekdamas sustiprinti gėdingą vartotojų ir verslo savininkų patyčių politiką, kad būtų pradėtas de facto Izraelio atsiskaitymo produktų draudimas, kaip pirmąjį žingsnį šioje strategijoje boikotuoti visas Izraelio prekes “, – pridūrė Schwammenthal. Todėl AJC antrina Europos Parlamento Transatlantinių Izraelio draugų (TFI) grupei, kurios vadovybė sako: „Dabar labiau nei bet kada būtina, kad Europa nustatytų pozityvią darbotvarkę su mūsų pagrindine sąjungininke ir tikra demokratija regione: todėl ES privalo nedelsdama 1) nustatyti Asociacijos tarybos su Izraeliu datą, kuri – neįtikėtina – nebuvo sušaukta nuo 2012 m., 2) atnaujinti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, priimtą 2000 m., 3) galiausiai susitarti dėl partnerystės prioritetų, įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, draugystės ryšius, įsipareigoti palaikyti trišalę JAV, Izraelio ir Europos partnerystę.
Transatlantinių Izraelio draugų (TFI) grupei, įkurtai 2019 m. liepos mėn. vadovauja europarlamentaras iš Austrijos Lukas Mandl (ELP). Pirmininko pavaduotojai: EP nariai Frédérique Ries („Atnaujink Europą“), Petras Auštrevičius (Atnaujink Europą) ir Anna-Michelle Asimakopoulou (ELP) .
Arkadijaus Gotesmano organizuojamas koncertas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui atminti “GYVENIMO SPALVOS” LŽB J.Heifetzo salėje Lapkričio 14 d.
Prisiminkime kompozitorių Anatolijų Šenderovą, iškeliavusį Anapilin šių metų kovo mėnesį. Jį pažinoję sako, kad jis buvo nepaprastai draugiškas, atviras, linksmas. Bičiuliai puikiai prisimena šiuos charakterio bruožus. O koks jo, muziko braižas? Vieno motyvo gana, kad pasakytum, kas yra muzikos autorius, niekada nepamiršęs savo tautos šaknų. Drąsiai iš jų sėmęsis stiprybės, savitumo. Tai – apie kompozitorių Anatolijų Šenderovą kurio kūryboje labai svarbios žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos. Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, už šį kūrinį kompozitorius nominuotas 2018 m. „Auksiniam scenos kryžiui“. A. Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė.
Koncerte bus atliekamas A.Šenderovo kūrinys “…after Chagall”. Muzika klarnetui, styginių kvartetui ir perkusijai. Jau vien pavadinimas reiškią tam tikrą muzikinį simbolizmą. Šenderovas mėgo mušamuosius, ritmines ir spalvines jų galimybes. Pati tematika priartino kompozitorių prie klezmerių stilistikos, žydiškos romantizuotos, gailios melodikos, kuri suteikia daug galimybių individualiai atlikėjų ekspresijai.
Taip pat koncerte skambės A.Šenderovo jaunystėje sukurtos muzikinės pasakos pagal poeto Sigito Gedos žodžius.
Koncertą ves Eglė Malinauskienė, Alytaus radijo laidų vedėja.
Anatolijus Šenderovas – vienas žymiausių šių laikų Lietuvos kompozitorių, žinomas pasaulyje. 1996 metais jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 2006 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Karininko kryžiumi). 1997 metų Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas. Kompozitorius yra kelių tarptautinių konkursų laureatas: 1993 metais už kūrinį „Der tiefe Brunnen…“ apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje. 1994 metais už kūrinį „M. K. Čiurlionio eskizai“ – garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje (Švedija), 2002 metais už koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ – Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne.
2005 metais Anatolijus Šenderovas laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (baletą „Dezdemona“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2012 m. tarp šio paties konkurso laureatų taip pat pateko jo Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui Nr. 3. 2008 m. kompozitorius pelnė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimą.
Izraelio kariuomenė smogia Gazos taikiniams po to, kai teroristai iš Palestinos pradėjo bombarduoti Izraelį, į šią šalį paleista jau per 150 raketų.
Ką tik paskelbta, kad Izraelio kariuomenė pradeda naujas atakas prieš islamo džihado taikinius Gazoje.
Kariuomenės vadas praneša, kad pradėtos naujos oro atakos prieš Palestinos islamo džihado įrenginius, nes teroristų grupuotė ir toliau apšaudo raketomis ir minosvaidžiais pietų Izraelį.
Tel Avivo pietuose esančios mokyklos nedirba; Izraelio centre gyventojai gali eiti į darbą, jei yra netoli slėptuvių, kur galima saugiai pasislėti nuo bombardavimo.
Raketų salvė buvo paleista po anksti ryte izraeliečių surengto smūgio Gazos Ruože, per kurį žuvo „Islamo džihado“ vienas iš vadų – 42 metų Baha Abu al Ata. pranešta, kad taip pat žuvo B. A. al Atos žmona. Izraelis kaltino B. A. al Atą dėl neseniai surengtų raketų atakų ir nurodė, kad šis kovotojų vadeiva planavo naujus smūgius.
„Esame pasirengę kelių dienų kovoms su oro gynybos skydu, įskaitant ir Izraelio centre“, – antradienio rytą žurnalistams sakė šalies kariuomenės atstovas spaudai Hidai Zilbermanas.
Gerbiamas Arkadijau, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Jus kaip unikalų žinomą džiazmeną bei perkusijos meistrą su gimtadieniu. Džiaugiamės ir didžiuojamės, klausydamiesi jūsų atliekamos muzikos, spontaniškų improvizacijų, akustinių mušamųjų dūžių. Linkime kūrybinių idėjų ir projektų atradimais ryškiai prisidėti prie džiazo klestėjimo!
Mazel tov!
2019 lapkričio 7 d. Kauno regioniniame valstybės archyve vyko socialinių artefaktų parodos „Sporto sąjūdis Laikinojoje sostinėje“ atidarymas. Kauno regioninis valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus pasveikino labiausiai nusipelniusius archyvarus ir atidarė parodą, kurios kuratorė – Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė. Renginyje dalyvavo Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno archyvo darbuotojai, sporto istorikai, bibliotekininkai, muziejininkai, gidai, Kauno sąjūdžio atstovai bei kiti visuomenininkai.
Parodoje ,,Sporto sąjūdis Laikinojoje sostinėje“ pirmą kartą puikuojasi XX a. ketvirto dešimtmečio vidurio Kauno miesto savivaldybės ,,Skelbimų lipinimo biuro“ afišos. Tai – ant laikraštinio popieriaus atspausdinti įvairiausių sportinių renginių – futbolo, krepšiasvydžio, orasvydžio rungtynių, sporto švenčių, šachmatų, teniso, bokso, plaukimo pirmenybių, laivų lenktynių, gimnazijų turnyrų skelbimai. Akivaizdu, kad tuomet futbolas buvo sporto šaka Nr. 1. Parodoje taip pat eksponuojamas 1938 m. inžinieriaus konstruktoriaus A. Rozenbliumo parengtas istorinės Kauno sporto halės projektas, Lietuvos sunkiaatlečio Prano Vitonio 1928 m. vasaros Olimpinių žaidynių Amsterdame dalyvio pažymėjimas bei kitų sportininkų LR piliečių vidaus pasų kortelės, įvairūs susirašinėjimo ir kiti dokumentai.
Akivaizdu, kad ši paroda mums primena tarpukario Lietuvoje veikusias sportines organizacijas, klubus sportininkų pergales ir nesėkmes. Ačiū parodos organizatoriams už puikų renginį. Kelios nuotraukos iš parodos.
Dr. Raimundas Kaminskas
Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę pripažino ant Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanų pastatytą buvusį vaikų darželį nereikalingu ir pritarė jo nurašymui.
Vokiečių gatvėje, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje prieš 55 metus pastatytas darželis-pradinė mokykla savo pirminės funkcijos nevykdo jau kelerius metus, čia šiuo metu yra įsikūrę 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą. „Nuomos sutartys bus nutraukiamos tik tuomet, kai reikės pradėti pačius griovimo darbus. Darželį-pradinę mokyklą planuojama griauti kitąmet“
-…Lietuva tokia kartočių kultūra, ar tai netiesa?
-Na turbūt sakyčiau netiesa
-Turėjom kažką unikalaus ir tokio firminio?
-Na jei paprastai ir linksmai tai kiekvieną kart bet kurioje pasaulio šaly užeidamas į beigelinę ir valgydamas beigelius aš pagalvoju, kad tai yra ir mūsų indėlis į pasaulio gastronomijos istoriją!
-Kas yra tie beigeliai, atsiprašau…?
Žiūrėkite nuo 28 minutės >>ČIA
