Brangūs bičiuliai ir kolegos,
Dėkojame visiems, kurie jau pateikė kandidatus Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams. Visus, kurie galvojo, bet dar to nepadarė, raginame nominuoti dabar: https://lygybe.lt/apdovanojimai. Šiandien yra paskutinė diena, kai priimame pasiūlymus!
Su geriausiais linkėjimais
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komanda
Gedimino pr. 11, 01103 Vilnius
Tel. 8 706 63899
El.p. ivairove@lygybe.lt
Info. www.lygybe.lt
Sekite mūsų naujienas
Su giliu liūdesiu pranešame apie Liudmilos Grafman mirtį (1952 – 2019 m.) po ilgos kovos su sunkia liga. Panevėžio žydų bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimos nariams – vyrui Michailui, dukroms Julijai ir Simonai, sūnui Jurijui, anūkams ir draugams.
Liūdime kartu su šeima.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vasario 17 dieną pakvietė žydų skautus žiemos žygiui. Nuvykę traukiniu į Žaslių geležinkelio stotį, vaikus pasitiko miestelio moksleiviai ir seniūnas, skautai padovanojo vietos bendruomenei ir mokyklai Icchoko Rudaševskio dienoraštį.
Žygis pajudėjo per Strošiūnų mišką, kur skautai mokėsi užkurti laužą, užkandžiavo.
Vėliau žygeiviai aplankė Strošiūnuose esančią masinę žydų žudynių kapavietę, kur visi pagerbė nužudytuosius padėdami atminties akemenukus.
Žygis baigėsi Žiežmarių kultūros centre, kur kartu su Kaišiadorių rajono meru Vyteniu Tomkumi skautai pasidžiaugė istorine Žiežmarių „Hašomer Hazair“ skautų vėliava, kurią geranoriškai šiam žygiui paskolino Vilniaus valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Skautai aplankė restauruojamą Žiežmarių sinagogą, kur Vytautas Budvytis pravedė visiems ekskursiją, taip pat papasakojo Žiežmarių miestelio žydiškos praeities reliktus.
Žygis organizuotas gavus Geros valios fondo paramą 
Liovos Taico (1952–2009) atminimui skirtas turnyras jo gimtuosiuose Šiauliuose rengiamas nuo 2010 metų.
Šiemet vyko salės futbolo, krepšinio, stalo teniso ir šachmatų varžybos. Turnyre dalyvavo 123 sportininkai iš Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Ukmergės, Panevėžio, Žagarės ir net iš Izraelio.
Sporto šventėje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, LR Seimo narė Viktorija Čmilytė Nielsen, rabinas Kalev Krelin, Šiaulių m. mero pavaduotojas Justinas Sartauskas, Šiaulių raj. mero pavaduotojas Algis Mačiulis, regioninių bendruomenių pirmininkai ir daug kitų bendruomenės draugų.
1988–1989 metais iniciatyvinei grupei atkuriant Lietuvos žydų „Makabi“ sporto klubą, Šiauliuose aktyviai veikė Oser Gleizer ir Liova Taicas. Abu vadovavo atkurtam Šiaulių „Makabi“ klubui, organizuodavo sporto renginius. Varžybos daugiausiai vykdavo tarp tuo metu gana gausių Lietuvos žydų bendruomenių
Kadangi L. Taicas daug prisidėjo prie sportinio žydų judėjimo, po jo mirties O. Gleizer pasiūlė rengti kasmetinius turnyrus L. Taicui atminti. Šiais metais (2019-02-10) vyko jau 10-as Liovos Taico atminimo turnyras.
„Vidiniame kieme Zivų šeima laikė nedidelį vaismedžių sodelį ir daržą. Naftalis prisimena, kad vienas skaniausių dalykų būdavo mamos kepta duona su ką tik iš daržo nuskintu agurku. Namuose šeima bendraudavo jidiš kalba, kaip ir daugelis miestelio žydų, žinoma, mokėjo ir lietuviškai.“
Išgirskite daugiau apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvenimą susitikime su naujos knygos autore, Beigelių krautuvėlė savanore ir Švėkšnos ekspozicijos muziejininke Monika Žąsytiene.
Knygoje „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ chronologiškai aptariami Švėkšnos žydų bendruomenės gyvenimo etapai iki Antrojo pasaulinio karo ir visuomenę ištikusi katastrofa karo metais.
Plačiau apie knygą: goo.gl/7wdteh Jūsų laukiame vasario 19 d., nuo 18,00 val. Beigelių krautuvėlėje! Registruokitės>> goo.gl/qPruv2
Aaronas Garonas (1919-2009) gimė Vilniuje ir beveik visą gyvenimą susiejo su gimtuoju miestu, kurį gerai pažinojo ir labai mylėjo. 1992m. išvyko į Izraelį, kasmet laukdavo vasaros, „kada važiuosime į Vilnių“. Vilnius buvo ir liko jo tikrieji namai.
Ypatingas ikikarinio Vilniaus žydų pasaulio fenomenas, kurio liudininkas A. Garonas tapo būdamas labai jaunas, įskiepijo jam neblėstančią meilę žydų kultūrai ir gimtajai jidiš kalbai.
Aaronas Garonas santūrus, išdidus litvakas, skaudžiai išgyveno jidiš kalbos saulėlydį: „ Kaip galima užbraukti tūkstančio metų žydų kultūros istoriją…“
Šykštūs Garono pasakojimai apie tėvų namus ir mokyklą, kuriuos dievino, jam buvo nostalgiškas grįžimas į prarastąjį rojų. “Jeigu manyje ir esama ko nors pozityvaus, už tai turiu būkingas savo tėvams ir savo mokyklai, jos nuostabiai direktorei Sofijai Gurevič.”
(Ištrauka iš A. Garono vaikų Tamaros Garon ir Eugenijaus Garon įžangos knygoje.)
Šimtmečius gyvavęs įdomus žydų pasaulis Vilniuje išnyko po Holokausto, išgyvenusieji dar kelis dešimtmečius palaikė šią kalbą šeimose, bet daugeliui išvykus į Izraelį, Vilniaus gatvėse nebeišgirsi kalbant jidiš. Todėl ši knyga – ne tik svarbūs atsiminimai, bet ir išnykusio pasaulio su jidiš k. paveikslas , iš kurio galima spręsti, ką Vilnius prarado… Svarbu, kad knygos tekstai išleisti dviem kalbomis: lietuvių ir jidiš.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 17d. pilnutėlėje Jašos Heifetzo salėje vyko pirmasis knygos pristatymas visuomenei, apie savo tėvą pasakojo Garono dukra, architektė restauratorė ir sūnus, matematikos mokslų daktaras. Pasakojimas iliustruotas 20-ojo amžiaus pradžios, tarpukario ir vėlesnio laikotarpio nuotraukomis, esančiomis knygoje. Eugenijus Garonas siūlė knygos pavadinime pridėti žodį “buvęs”, nes jidiš kalbos neišsaugota nei Lietuvoje, nei Izraelyje.
Pristatymą vedė Vilniaus Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, prisiminimais dalinosi Fania Brancovoska, padėjusi išversti knygą į jidiš, savo įspūdžiais apie knygą ir prisiminimais apie A. Garono asmenybę dalinosi signataras Česlovas Juršėnas. Po pristatymo žmonės dar ilgai nesiskirstė bendravo, išpirko daug knygos egzempliorių, skubėdami gauti Garono sūnaus ir dukters autografus.
Knygos leidimą rėmė GVF
2019 m. vasario 14 d. Chaimo Frenkelio viloje vyko vieša mokslininkės Serafimos Velkovich (Izraelis) paskaita „Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose“. Renginys skirtas Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms pažymėti. Paskaita vyko anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Renginyje dalyvavo ŠAŽB nariai, Šiaulių Aušros, Joniškio, Pakruojo muziejų darbuotojai, Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas Nerijus Brazauskas, miesto ir rajono savivaldybių atstovai, Šiaulių gimnazijų mokiniai, Šiaulių m. visuomenės atstovai.
Serafima Velkovich dirba pasaulinio Holokausto įamžinimo centro „Yad Vashem“ archyvų departamente.
Organizatorė: Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.
Partneriai: Geros valios fondas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Klaipėdos žydų religinė bendruomenė, Kauno žydų religinė bendruomenė, Europos rabinų konferencija, užsienyje gyvenantys Lietuvos žydų palikuonys, Panevėžio žydų paramos bendrija, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.
Jau beveiki mėnuo sinagogoje eksponuojama žinomo kolekcionieriaus Michailo Duškeso antikvarinė kolekcija, susijusi su prieškario Vilniaus žydų organizacijų veikla. Tai unikalūs eksponatai, atgaivinantys turiningą ir aktyvų Vilnius žydų gyvenimą.
Sinagogos bendruomenės nariai, svečiai, turistai smalsiai apžiūri juos, stebisi – kaip visa tai galėjo išlikti…
Dėkojame Kauno žydų bendruomenės nariams Michailui ir Natalijai Duškesams, kurie specialiai atvyko iš Kauno paruošti šią reikšmingą parodą.
Kartu primename, kad sinagogos II a. dar veikia išlikusių Lietuvos medinių sinagogų nuotraukų paroda. Ją sinagogai padovanojo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius Daumantas Todesas.
Informacija pasiteiravimui
telefonu +370 67881514, el. paštu: zanas@sc.lzb.lt
Registracija internetu: https://www.lzb.lt/limmud-lietuva-2019
Registracija vyksta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Vilniuje, 306 kab.
Švęskime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną su gera nuotaika, įspūdingu
šventiniu oru! Tebūnie valstybės gimtadienis visų mūsų šventė!
Pranešimas spaudai
2019-02-14
„Beigelių krautuvėlė“- prieš 3 metus įsikūrusi, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kavinė, (Vilnius,Pylimo 4), nuosekliai puoselėja žydų litvakų kulinarinį paveldą ir tradicijas. Beigeliai čia kepami pagal šeimos receptą, kiekvieną penktadienį kepamos chalos, švenčiamos žydų šventės.
„Beigelių krautuvėlės“ projektas, 2014m. gimęs tik popieriuje kaip tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje, su Norvegijos grantu, tapo realiai egzistuojančia jaukia žydų bendruomenės kavine.
Švęsdami 3 metų sukaktį nutarėme nustebinti savo mielus draugus ir gerbėjus, pristatydami Izraelio gatvės maistą ir kultūrą. Visą mėnesį kepame pitas ir falafelius bei kalbame apie maistą.
Sakome, kad būrys draugų šiandien renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių, chaotiškai neaiškiose erdvėse, primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių – ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių, įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys, bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne prie stalų Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką.
Kviečiame pasinerti į „Beigelių krautuvėlės“ 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!
Šį sekmadienį, vasario 17 d. visus kviečiame į edukacinę šventę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kur visi galės paragauti legendinių falafelių ir sabichų su izraelietiškais prieskoniais. Skambės žydiškos melodijos.
Apie Izraelio gatvės maistą ir šurmulį pasakos Izraelio ambasadorius Amir Maimon, o apie košerinio maisto paslaptis kalbės rabinas S.B. Krinsky.
Renginyje dalyvauja Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas. Giesmes geroms šeimininkėms giedos kantorius Šmuel Jatom, apie žydišką virtuvę galėsite pasikalbėti asmeniškai su mūsų kepėja Riva Portnaja ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariais bei svečiais. Durys atsidaro 10.00 val. Pylimo g. 4, Vilnius.
Daugiau informacijos:
Dovilė Rūkaitė, „Beigelių krautuvėlės“ ir LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300
-Balagano programa >> https://www.facebook.com/events/1884003295061200/
-Izraelio gatvės maistas „Beigelių krautuvėlėje“ >>https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/
-Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!
Pastebėjote, kad Beigelių krautuvėlė visą lietingą vasario mėnesį kalba apie Izraelio šilumą ir gatvės maistą. Kalbiname mūsų bendruomenės narius, gerbėjus ir draugus, klausiame apie gyvenimo džiaugsmą ir bendruomeniškumo dvasią patiriamą su maistu.
Mūsų kepėja Riva gamina skaniausią šakšuką Vilniuje, bet pati labiau mėgsta burekas. Mes rekomenduojame aplankyti kultinę šakšukos vietą Tel Avive. Mūsų šakšukos idėja atsivežta iš ten, Dr. Shakshuka, o tai kas tas burekas? Tai dar šilti sluoksniuotos tešlos pyragėliai su įvairiausiais įdarais: špinatais, grybais, bulvėm. Patiekiami dar ir su virtu kiaušiniu. Juos Riva perka Izraelio gatvės kepyklėlėse, kurios sprogsta nuo kepinių gausos penktadienio rytais ir kur nespėji apsisukti, jei neturi izraelietiško įžūlumo. Šio sezono Rivos atradimas…nustebsite – kopūstas iš Jafo. Laukite siurprizo.
Keptas kopūstas iš Jafo, 2019
Burekas, Izraelis, 2019
Neseniai Beigelių krautuvėlėj viešėjusi litvakė Shalva Weill, Hebrajų universiteto profesorė, daug dėmesio skirianti Indijos ir Etiopijos žydų bei dešimties prarastų genčių studijoms. Su profesore apie Izraelio maistą galima buvo kalbėtis visą dieną. Ji pati labiausiai mėgsta lankytis Jeruzalės Mahane Jehuda turguje, kur gali rasti visą Izraelio kulinarinį ir kultūrinį virsmą, čia ir dabar.
-Ach, gatvės maistas, žinoma tai falafeliai – tikrai sveikas maistas, nes jie iš avinžirnių, bet jie taip pat yra nesveikas maistas, nes kepami aliejuje. Dabar ant bangos – garsiojo Mahane Jehuda turgaus gentrifikacija** ??!! Tai tapo labai madinga! Dienos metu čia parduodamos daržovės, o vakare turgus pavirsta į didelį vakarėlį, – gyvybinga vieta. Mažos kavinukės, gatvės maistas, čia pilna jaunimo, daug triukšmo. Neseniai švenčiau gimtadienį ir pasikviečiau visus savo vaikus su 11 anūkų į Karmelio turgaus kulinarinį turą Tel Avive. Mes sustodavome prie kiekvieno prekystalio, ragavome viską – burikas, taip burikas, – ne burekas! Tai kažkas labai panašaus, bet naujas patiekalas, ragavom visokiausių rūšių humuso, kiaušinių ritinėlių (egg rolls) – tai tikras gatvės maistas. Ekskursija po turgų yra puikus ir linksmas laiko praleidimas su vaikais ir suaugusiais, pasakoja prof. Shalva Weill .
**Gentrifikacija – istorinio miesto centro ar kitų istorinių gyvenamųjų teritorijų traukos paskatinta socialinė kaita, kai viduriniosios ar aukštesnės socialinės klasės gyventojai keičia žemesnės socialinės klasės gyventojus.”
Profesorė Shalva Weill Vilniuje, “Beigelių krautuvėlėje”, 2019.
Tame pačiame Machne Jehuda Jėruzalės turgaus kvartale įsikūrusiuose restoranėliuose LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas viešėjo pavasarį. Čia ragavo ypatingų Vidurio rytų patiekalų.
-Kvapai ir skoniai užburia, o atmosfera įkvepia gomurio atradimams. Nuotraukoje iš Sirijos atkeliavęs tradicinis patiekalas “shamburak”.
Šamburak – kurdų ir sirų virtuvės skanėstas iš Jeruzalės Mahane Jehuda turgaus, 2019.
Kurdų virtuvė ir krosnis įsikūrusi Mahane Jehuda turguje Jeruzalėje.
Mūsų gerbėja Vykinta – dažnas svečias Izraelyje, štai ką ji rašo apie Izraelį ir gatvės maistą: “Izraelį pamilau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – už laisvę žmogui būti savimi. Nepatikėsite, tai atsispindi net Izraelio virtuvėje – čia pilna improvizacijos ir laisvės kūrybai, tai įvairių tautų tradicinių virtuvių elementų mišinys. Apie šios šalies maistą galėčiau kalbėti be sustojimo, tačiau pati kaskart būdama Tel Avive, pirmiausia lekiu pavalgyti Sabich‘o Frishman‘o gatvėje. Jei susigundytumėte ir Jūs, neieškokite kavinės ar restorano – nerasite. Tai labai paprastas gatvės maistas – kepti baklažanai su virtais kiaušiniais, daržovėmis, humusu, tahini ir prieskoniais pitoje.
Amžina eilė prie sabichų Frišmano gatvėj, Tel Avive, 2019.
Esu įsitikinusi, kad tai geriausi sabichai mieste! Ir visai nesvarbu, kad atstovėjus milžinišką eilę (kurioje stovi vietiniai!), tenka valgyti prisėdus ant šaligatvio pastatytos kėdės, virš galvos iš vamzdžių pastatytas stogas, šalia vyksta statybos, pro šalį juda mašinų srautas, šone į šalia įsikūrusią parduotuvę, iškraunamos dėžės, o per klegesį, muziką ir juoką, sunku susikalbėti telefonu. Ir viso to nė už ką nekeisčiau į jokį prabangų restoraną. Tiems, kas dar nebuvote, būtinai keliaukite ir atraskite savąjį Izraelį, kuris, esu tikra, abejingų nepalieka.”
Garsusis Tel Avivo sabich iš Frišmano gatvės, 2019.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe Castaner paskelbė, kad antisemitiniai veiksmai 2018m. išaugo 74 proc. Viešai reiškiama neapykanta žydams šį pranešimą patvirtina.
Buvusios Prancūzijos ministrės Simone Veil portretai išniekinti svastikomis, Ilano Halimi atminimo skveras taip pat išniekintas, Paryžiaus parduotuvės lange užklijuotas užrašas „Juden…“ Vien tik pastarosiomis dienomis pastebėti veiksmai liudija apie smurtą ir antisemitizmą.
CRIF- Žydų organizacijas atstovaujanti taryba Prancūzijoje primena, kad paskelbti 2019 m. statistiniai duomenys neatspindi kitų antisemitinių veiksmų, dėl kurių nepateikta skundų, taip pat nefiksuoti antisemitiniai įrašai internete. Todėl paskelbtieji nusikalstami veiksmai tik iš dalies atspindi tikrąjį, kasdien patiriamo antisemitizmo lygį, su kuriuo susiduria Prancūzijos žydai.
CRIF susirūpinimą kelia ir antisemitizmo šėlsmas socialiniuose tinkluose, kuris tik dar labiau inspiruoja antisemitizmą ir sąmokslo teorijas jaunesnės kartos protuose.
„CRIF nuomone, bendrieji planai, skirti kovai su neapykanta, yra neveiksmingi, deja. Dabar būtina sutelkti dėmesį į veiksmus, kurie duotų aiškų atkirtį kiekvienam neapykantos pasireiškimui, draskančiam mūsų visuomenę, kiršinančiam vienus su kitais.
CRIF prezidentas Francis Kalifatas ragina suduoti „nacionalinį smūgį antisemitizmui, pabrėždamas, kad šiuo metu žydų patiriama grėsmė rodo, jog antisemitizmas yra valstybės demokratijos nusilpimo ženklas. Ilano Halimi nužudymo sukakties minėjimo išvakarėse CRIF tikisi, kad Prancūzijos visuomenė sveikintų abejingumo sienos, supančios antisemitizmą, griovimą.”
„Antisemitizmas plinta kaip nuodai, – labai susijaudinęs pareiškė į nusikaltimo vietą vykęs Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras. – Kai puolamas Ilano Halimi atminimas, puolama mūsų Respublika.“
Ilan Halimi –g.1982m. Maroko žydas, gyvenęs Prancūzijoje, buvo pagrobtas 2006 m. kankintas ir nužudytas. Nusikaltėliai, manydami, kad visi žydai yra turtingi, reikalavo didelės išpirkos iš kukiosliai gyvenančios jo šeimos. Jis buvo laikomas nelaisvėje ir kankinamas tris savaites, kol mirė nuo žaizdų. Šis atvejis atkreipė visos šalies ir tarptautinės bendruomenės dėmesį kaip antisemitizmo pavyzdys Prancūzijoje.
Jurgita Lieponė
„Negalima pasakoti apie tą žiaurumą ir badą“, – sako Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė. Jos, o ir kitų panašaus likimo žmonių istorijos yra padėtos giliai. O sutikęs šiuos žmones gatvėje ar parduotuvėje, prie pieno produktų lentynos, net nepagalvotum, kad prieš tave – neįmanomą išgyvenęs žmogus. Kad žodis „akcija“ jam asocijuojasi toli gražu ne su nuolaidomis prekybos centre, o su vienais baisiausių prisiminimų. Ne viskas, kas iš raidžių, yra tik žodžiai.
D.Rozenbergienė gimė 1928 metais Jurbarke, kur kartu su tėvais – Moteliu Mostu ir Broche Fidleryte Mostiene bei broliu Izraeliu – gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Mostų šeima namą dalijosi su mamos pusseserės šeima. Šeimos likimą paženklino karas, o būdama vaikas Dobrė išgyveno pačių artimiausių žmonių netektį. Savo istorija ir prisiminimais D.Rozenbergienė pasidalino su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratoriais.
Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė) atliko Viešajai įstaigai “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” (toliau – Geros valios fondas) skirtų valstybės biudžeto lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2018 metais teisėtumo auditą. Auditas buvo atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus.
Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės biudžeto lėšų, kurias Vyriausybės kanceliarija skyrė Geros valios fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2018 metais teisėtumo audito procedūras, pažeidimų nenustatė.
Plačiau su Valstybės kontrolės audito ataskaita galima susipažinti čia: https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1
Valstybės kontrolės pranešimas spaudai: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24739
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į šiais metais išleistos Haifos universiteto Sociologijos ir antropologijos katedros bei Kibucų instituto vadovo profesoriaus URIEL LEVIATAN knygos “Iš rankų į rankas” pristatymą bei susitikimą su autoriumi.
Kaune gimęs profesorius turėjo Urijaus Levitano vardą. Jo senelis Isaakas Levitanas buvo žinomas prieškario Lietuvos ginekologas. 1926 metais Kaune, Miško gatvėje, įkurti gimdymo namai laikinojoje sostinėje veikia iki šiol. I.Levitanas buvo ne tik talentingas gydytojas, bet ir aktyvus Kauno visuomenininkas. Nuo 1935 m. jis vadovavo sionistų partijai “Zionim Klaleem”, nuolatos jai atstovaudavo Europoje vykusiuose kongresuose.
Iš garsios ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje I.Levitano šeimos liko gyvas tik profesiorius U.Leviatanas. Ir tai galima laikyti tikru stebuklu. 1943 metais tėvai, pajutę, jog artėja baisioji geto gyventojų likvidavimo akcija, pasirūpino, kad trejų metų Urijiel būtų išneštas iš geto…
VASARIO 21 d. (ketvirtadienį), 18 val.
H.Heifeco salėje, Pylimo g. 4, Vilnius
Žydų skautai kviečia į ypatingą, išskirtinį, linksmą bei prasmingą žygį pėsčiomis nuo Žaslių iki Žiežmarių sinagogos. Jei Jūsų vaikui 14 metų jis/ji gali dalyvauti savarankiškai, jei jaunesnis turi būti lydimas tėvelių. Žygio programoje, skautiškos pramogos, laužas, naujai restauruotos Žiežmarių sinagogos aplankymas su gidu, vaišės. Žygis vyks vasario 17 dieną. Galima išvykti iš Vilniaus ar Kauno traukinių stoties ir grįžimas nusimato atitinkamai į Vilniaus ar Kauno autobusų stotis. Daugiau informacijos pridedamuose dokumentuose. Laukiame Jūsų prisijungiant.
Programa
BŪTINAS: Tėvų leidimas vykti į skautų žygį [ATSISIŲSTI]
Užpildytą tėvų leidimą atsiųsti el. paštu: renaldas@lzb.lt
Visą vasario mėnesį kalbame apie sveiką maistą!
Natalja Heifec kviečia į paskaitą. Sužinokite viską apie maistą pagal Torą!
Lauksime jūsų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, vasario 14 d., 18.00 val. Pylimo g. 4, Vilniuj, II a. konferencijų salėje. Registracija >>goo.gl/Eo6KW1
Sekite naujienas ir nepraleiskite skanių siurprizų – mėnesio tema – Izraelio gatvės maistas. #Izraeliogatvesmaistas
Didžioji šventė – vasario 17d. Programa : https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/
Nuotrauka LŽB – Karmel turgus, Tel Avivas.