Naujienos

Sveikinimai Moisiejui Šerui jubiliejaus proga!

Sveikinimai Moisiejui Šerui jubiliejaus proga!

Sveikiname su 70-uoju gimtadieniu Moisejų Šerą, ilgametį  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Vilniaus Choralinės sinagogos Minjano narį. Pažinom jį, dirbusį inžinieriumi  konstruktoriumi.

Linkime Moisiejui stiprios sveikatos, šypsenos geros, artimųjų meilės, laimingas būkit, šitiek gražių sulaukęs metų, kurie ne vien tik rūpesčius, ir laimę atnešė kartu!

Mazel tov!

Sveikinama gydytoją jubiliatę  Mają Moskviną!

Sveikinama gydytoją jubiliatę Mają Moskviną!

Sveikiname ilgametę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinio departamento gydytoją, savanorę Mają Moskviną su gražiu 85 – erių metų jubiliejumi! Mylime ir gerbiame mūsų daktarę, patariančią ir guodžiančią bendruomenės narius geru žodžiu, šypsena, prireikus profesionaliai paaiškinančia apie vaistus ir ligas.

Geroji mūsų daktare, linkime gyventi iki 120- ties!

Mazel tov!

„Panoramos“ parduotuvės asortimente įžvelgiama nacistinė simbolika

„Panoramos“ parduotuvės asortimente įžvelgiama nacistinė simbolika

„Boy London“ rūbų linija siejama su nacių simbolika (SCANPIX ir Alfa.lt nuotr.)
  © Alfa.lt fotomontažas.

Vilniaus prekybos centro „Panorama“ parduotuvėje „Aprangos galerija“ prekiaujama Didžiosios Britanijos drabužių linijos „Boy London“ drabužiais, ant kurių pavaizduotas logotipas – erelis, kaip du vandens lašai panašus į 1935 m. paties Adolfo Hitlerio inicijuotą simbolį.

Pasaulyje itin žinomo ir dėl sąsajų su nacių simboliu ilgai kritikuota anglų įmonės „Boy London“ produkcija Lietuvoje pradėta prekiauti prieš metus.

Merkinės šventės svarbiausias projektas – ,,Durys atsidaro”

Merkinės šventės svarbiausias projektas – ,,Durys atsidaro”

Savaitgalį, rugpjūčio 17–18 dienomis Merkinėje vyko didelė šventė – prisimintos dvi sukaktys. Šiemet sukanka 660 metų nuo Merkinės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose ir 450  metų, kai Merkinė gavo miesto teises. Į šventę buvo pakviesta ir Lietuvos žydų bendruomenė kartu su ansambliu Fajerlach.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei Merkinė yra svarbi, nes  miestelyje iki Holokausto žydai sudarė 80 procentų gyventojų, ,,Tai, kad apie skaudžią praeitį stengiamasi nekalbėti yra jau įprasta. Bet būtų nenormalu, jeigu gyventume taip, lyg visų tų patirčių būtų nebuvę“, – pastebi  Mindaugas Černiauskas, Merkinės krašto muziejaus direktorius. Merkinėje dabar  gerbiamas žydų atminimas, tą įrodo šventei parengtas jaudinantis projektas „Durys atsidaro“. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas simbolis – dvejos dvivėrės medinės durys, primenančios apie čia prieš karą buvusias žydų krautuves. Tai merkiniškio meistro Margirio Buržinsko dovana Merkinei. Kartu su naujosiomis durimis, šventės metu buvo eksponuojamos ir senos Merkinės žydo meistro pagamintos namų durys, kurias rado  ir išsaugojo merkiniškis Povilas Raugala, o ekspozicijai paruošė Merkinės krašto muziejaus muziejininkas-mokslo darbuotojas Žygimantas Bružinskas, šventės proga parengęs ir parodą apie Merkinės miestelio architektūrą XX a. pirmoje pusėje.

Žygimantas Bružinskas yra baigęs archeologijos mokslus, domisi architektūra, jį labai domina Merkinė, kokia ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Merkinė per karą buvo nušluota, subombarduota negailestingai, liko tik pelenų krūva. Iš 24 pastatų, supusių centrinę miesto aikštę liko tik stačiatikių cerkvė ir Vazos namo griaučiai. Gerai, kad yra daug tarpukario nuotraukų, tad po truputį, po fragmentą šiuolaikinių technologijų pagalba buvo atkurtas visuomeninės aikštės vaizdas, buvęs prieš karą.

Dabar aikštės pavadinimas – S. Dariaus ir S.Girėno, o iki 1933 m. aikštė vadinta Rinkos aikšte. Po „Lituanicos“ aviakatastrofos Soldino miškuose Merkinės šiaulių iniciatyva ši aikštė pervadinta garsiųjų lakūnų garbei.

Merkinės centre – raudonų plytų pastatas – Talmudo Toros mokykla, šalia – sinagogos Kloy fragmentai, o dar vienos greta buvusios medinės sinagogos Beit Midraš neliko nė ženklo… Ją sovietmečiu nugriovė tuometinė valdžia. Tad geriausiai išliko tik Talmudo Toros mokykla, pastatyta labai žymaus Merkinės žydo –Hario Fišelio iniciatyva. Jis į „Aukso žemę“ – JAV – emigravo būdamas dvidešimties 1885 m. Tapo turtingu, nors iš Lietuvos emigravo būdamas skurdžiumi. Gabus architektūrai vyras Niujorke dalyvavo politinėse žydų organizacijose, buvo valdybų narys, 1923 m. po beveik 40 metų pertraukos grįžo į Merkinę aplankyti tėvų kapų ir pastatyti jiems Merkinėje paminklą, o kaip dovaną gimtajam miesteliui apsiėmė pastatyti mokyklą. Kadangi Didžioji Merkinės sinagoga sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais, toji mokykla pastatyta vietoje D. sinagogos. Prieš I Pasaulinį karą Merkinėje jau buvo 3 sinagogos. Net sunku dabar įsivaizduoti.

Pristatydamas parodą į šventę susirinkusiems svečiams, Žygimantas pasakojo, kad visi dabartiniai gyventojai yra atvykę iš aplinkinių kaimų, sovietmečiu Merkinė buvo atstatoma visiškai nekreipiant dėmesio, kokia čia svarbi buvo vieta. Aikštėje okupacijos metais pastatyti tipiniai pastatai, netinkantys šiam miesteliui. Žiūrint į aikštės perimetrą, matyti labai daug tuščių erdvių, to niekada nebūdavo aplink Turgaus aikštę, kur brangiausia žemė, kuri buvo užstatyta tankiai, pastatai stovėdavo vienas prie kito. ,,Dabar urbanistine prasme matyti, kad tai yra nenormalu. Merkinė urbanistine prasme iš tikrųjų dabar gyvena pokario sąlygomis“ – kalbėjo Žygimantas.

Projektas ,,Durys atsidaro“ yra skirtas tarpukario Merkinės gyvenimui, kaip pagarbos ženklas čia gyvenusiai žydų ir lietuvių bendruomenei. Šios durys kalba ne tik apie tai kokia buvo ir galėjo būti Merkinė, bet ir tai, kokia ji gali būti šandieną. Tai yra prisimenanti ir įsiklausanti į savo praeitį, svetinga visiems, kas nori atverti duris į Merkinės istoriją.

Projekto koordinatorius – Merkinės Krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. renginiais rėmė Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinis projekto partneris – Merkinės kultūros centras (vad. Jurgita Keršienė.

Kalbant apie dabarties planus Merkinėje, reikia paminėti, kad šiuo metu į Talmudo Toros mokyklos pastatą planuojama perkelti vaikų darželį. Kloy sinagoga karo metais buvo subombarduota, o sovietmečiu ją rekonstravo į sporto salę. Šiandieną tai Merkinės V. Krėvės gimnazijos kultūros renginių salė.

Skverelyje prie sinagogų ateityje Merkinės krašto muziejus norėtų įamžinti buvusį garsų Merkinės žydų bendruomenės veikėją Dovydą Elijahu Stouną. Jo tikroji pavardė buvo Tsileršteinas. 1906 m. emigravęs iš Merkinės į JAV, ten baigė teisės mokslus, gavo JAV pilietybę, o netrukus Masačiusetse jis buvo išrinktas Atstovų rūmų nariu. Tai jo iniciatyva Masačiusetso valstija pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m., t.y. anksčiau negu Federalinė Amerikos valdžia. Kai šis paminklas bus pastatytas, atsiras dar vienas pagarbos ženklas miestelio žydams.

Merkinėje yra žydų kapinės, kurias prižiūri ir tvarko seniūnija, talkininkai, prieš keletą metų kapines tvarkė ir garsios ,,Misija Sibiras“ dalyviai. Miestelyje šiemet Varėnos r. savivaldybės ir Merkinės krašto muziejaus iniciatyva pastatyti informaciniai stendai prie sinagogų, senųjų žydų kapinių, šalia Holokausto aukų kapavietės. Taip pat įrengtos rodyklės lietuvių ir anglų kalbomis, kad šiuos objektus nesunkiai galėtų rasti Merkinės svečiai, o atvykstančių užsienio svečių ir besidominčių Merkinės ir Merkinės žydų istorija kasmet vis daugėja.

,,Durys atsidaro“ durys yra ženklas, skirtas atminti senąją Merkinę, čia gyvenusius ir dirbusius žmones. Kokie jie buvo energingi, kiek daug padarė, kad miestelis atgytų. Tarpukariu Merkinė buvo ypatingai tvarkoma, pirmoji Alytaus apskrityje įsivedė vandentiekį, elektrą. Progresas buvo didelis. Dabar miestelyje sakoma: ,,turėsim duris, žiūrėsim ir matysim, kokia Merkinė buvo ir galėjo būti“.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, sveikindama susirinkusius su Merkinės švente, papasakojo, kad jos tėvo giminė kilusi iš Veisiejų, todėl ji save  pristato dzūke. Žydų bendruomenės pirmininkė pastebėjo, kad dažnai svarbūs renginiai vyksta su pompastiškom kalbos, o ši Merkinės šventė su jaunų Merkinės  gyventojų parengtu projektu ,,Durys atsidaro“ – ne tik nustebino savo jautria idėja, bet ir ypatingai prisiminė ir nuostabiai pagerbė čia gyvenusius žydus.

Šventėje daug plojimų sulaukė Žydų dainų ir šokių ansamblis Fajerlach ir jo smuikininkas Borisas Kirzneris.

Merkinė IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Kartais istorikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai.

Merkinės apylinkių miškuose medžiojo karaliai ir kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai alumnus mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, nuo XVII a. pradžios į sinagogas melstis rinkosi žydai, rotušėje posėdžiavo magistratas, rūmų menėse šoko gražiausios Lietuvos, kartu ir Europos moterys.

Čia istorinius ženklus paliko Vytautas Didysis ir Jogaila, kuris 1387 m. Merkinėje pasirašė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui. Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 m. miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 1648 m. Merkinėje mirė Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza IV.

Kviečiame dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Kviečiame dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq

>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G

>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena ‬ #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale

Keletas akimirkų iš Šiaulių krašto žydų bendruomenės gyvenimo

Keletas akimirkų iš Šiaulių krašto žydų bendruomenės gyvenimo

2019-05-21 Šiaulių Gegužių progimnazijoje istorijos mokytoja Nijolė Teišerskienė  vedė 5d klasėje netradicinę istorijos pamoką „Šiaulių getas“, skirtą Šiaulių geto likvidavimo 75-mečiui. Pamokoje svečiavosi ir vaikams savo gyvenimo istoriją pasakojo Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė Ida Vileikienė, buvusi Šiaulių geto kalinė. Ji papasakojo vaikams kaip buvo lietuvių Adolfo ir Zofijos Staškų šeimos išgelbėta, kaip išgyveno karo metais, ir kaip gyveno vėliau. Idos įtėviai už atliktą žygdarbį,  po mirties buvo apdovanoti Izraelio žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi „Už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones“. Ida Vileikienė kvietė mokinius būti draugiškais, gebti vienas kitą. 

2019-05-23 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su Šiaulių teritorinės ligonių kasos darbuotoja Inga Kvedariene.

Susitikimo metu dalyviai buvo supažindinti su Ligonių kasos pagrindinėmis funkcijomis, sužinojo kokios nemokamos paslaugos teikiamos apdraustiesiems. Lektorė atsakė į visus rūpimus klausimus.

2019-06-14 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai aplankė buvusį Lietuvos štetlą  – Žagarę. Ekskursijos pradžia Žagarės regioninis parkas, Žagarės dvaro rūmai (Naryškino rūmai). Daug įdomios ir negirdėtos informacijos apie Žagarėje gyvenusius žydus mums suteikė vyriausioji kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė. Ekskursiją vedė Žagarės gimnazijos geografijos mokytoja Alma Kančelskienė. Aplankėme išlikusius žydų pastatus, kuriuose kažkada buvo žydų sinagogos, rabino namas, mokykla, apžiūrėjome buvusią žydų pirtį – mikvą. Pabuvojome ir pas E.Vaičiulį. Jam priklauso buvęs žydų mezgimo fabrikas Švėtės pakrantėje ir medinis žydų namelis, kuriame E.Vaičiulis gyvena. Po keliais tapetų sluoksniais dar išlikę žydiškų laikraščių, kuriais ankstesni šeimininkai buvo išklijavę sienas, fragmentų. Originalios išorės, senais metaliniais puodais ir kitais indais apkalinėtame name gyvenantis šeimininkas, už akmeninės tvoros saugo muziejaus vertą senienų kolekciją. Išskirtinę vietą joje užima Žagarėje rasta žydų Tora. Keliaudami aplankėme senąsias žydų kapines  bei žydų genocido aukų kapavietę. 

Šių metų birželio 16d. Vilniuje vyko LSK „Makabi“ mažoji  Makabiada, kurioje dalyvavo mūsų sportininkai S.Neverauskienė ir V.Bočkus. Badmintono varžybose sėkmingai pasirodė Vilmantas Bočkus (3 vieta dvejetų varžybose).

2019-06-26 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko į Žaliūkių malūnininko sodybą. Kartu su malūnininku aplankėme nuo 1875 m. čia stovintį vėjo malūną ir pamatėme, kaip atsiranda miltai, iš kurių kepama gardi, kvapni ruginė duona. Įdomi Žaliūkių malūnininko sodybos istorija. Žaliūkių malūnininko troboje kepama ne tik duona kasdieninė, bet ir švenčiamos šventės. Tokiomis progomis troboje pasklinda šventinių kepinių kvapas, ir susirinkę malūnininko sodyboje gali kepti ir ragauti ką tik iš krosnies ištrauktus senoviškus gimtadienio naminius sausainius.  Tad ir mes nusprendėme čia pasveikinti visus mūsų bendruomenės narius, gimusius balandžio – birželio mėnesiais. Gera buvo ne tik susėsti prie didelio medinio stalo ir vaišintis, bet ir pajusti šeimos ir draugų artumą.

Jaunasis bendruomenės narys Daniel Šer aktyviai ir sėkmingai dalyvauja įvairiuose šalies bei tarptautiniuose šachmatų turnyruose, žaisdamas ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su tarptautiniais meistrais ir didmeistriais (2019-05-24 – 2019-05-26 Festivalis „Sportas visiems“ Palangoje, 2019-06-08 Žaibo šachmatų varžybos „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“, 2019-06-17 – 2019-06-21 XVI chess festival. Baltija Cup 2019, 2019-06-29 Tradicinis tarptautinis šachmatų festivalis „Panevėžys Open”, 2019-07-12 Turnyras, skirtas Tarptautinei šachmatų dienai paminėti, Šiauliuose, 2019-07-20 Šachmatų “Žaibo” turnyras Gargžduose, 2019-07-29 – 2019-08-07 Europos Makabi žaidynės Budapešte, 2019-08-09 – 2019-08-11 Riga Technical University Open 2019).

2019-07-22 Akmenėje vyko renginys „Šimaitė kviečia kalbėtis“, skirtas vietinės žydų bendruomenės istorijai ir Onos Šimaitės, Pasaulio tautų teisuolės, žydų gelbėtojos Holokausto metu atminimui. Projektą inicijavo ir organizavo Dianos ir Marijaus Lopaičių šeima, o Šiaulių krašto žydų bendruomenė viena iš partnerių ir rėmėjų. Renginys prasidėjo konferencija, kurios metu dalyviai išgirdo išsamios informacijos apie Akmenės krašto žydų bendruomenės istoriją ir likimą, Onos Šimaitės, pasaulio teisuolės istoriją. Oficialiai atidarytos parodos: Onos Šimaitės rankraščių ekspozicija, Jakovo Bunkos fondo fotografijų paroda „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“ ir Jakovo Bunkos drožybos darbų paroda, Akmenės raj. savivaldybės viešosios bibliotekos paroda „Litvakų kūrybinis palikimas“. Po konferencijos vyko Onos Šimaitės vardo suteikimo Akmenės bibliotekai ceremonija, apžvalginė ekskursija po Akmenės rajono vietas, susijusias su žydų bendruomene. Po pietų renginio dalyviai stebėjo jaudinantį Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo performansą „Tavo Ana“ pagal Anos Frank dienoraštį (režisierė Violeta Serbintienė), nuostabų edukacinį žydų muzikos, atliekamos Ventos ir Naujosios Akmenės muzikos mokyklų auklėtinių, koncertą „Štetlo garsai“ (meno vadovas Vitalij Neugasimov, režisierė Daiva Kvaukienė).

Renginio uždarymas ir aptarimas vyko prie kavos puodelio, skanaujant žydiškus saldumynus, kuriuos pagamino mūsų bendruomenės moterys.

Merkinės žydai

Merkinės žydai

Merkinės žydų mokykla 1928-1930m.

Mindaugas Černiauskas

„Praėjo dešimtmečiai, kai aš tave palikau, Merkine. Tu visada mano mintyse. Kiekvieną dieną mintimis vaikštau mažomis apstatytomis gatvelėmis. Žinau, kad tai ne realybė, tačiau vis dar neišmokau susitaikyti su faktu, kad Holokausto siaubas buvo ir mano mieste“ Dorit Blatshtein, emigrantės iš Merkinės mintys. Lygiai prieš 78 metus Merkinės žydai buvo nuvaryti į Kukumbalio miško smėlynus ir palikti ten amžiams gulėti bejėgiai ir paniekinti.  2003 m. išleistos knygos „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“ pratarmėje parašyta mintis, kad „Lietuvos žydų sunaikinimas buvo toks šiurpus ir netikėtas, toks ciniškas ir atviras, vykdytas čia pat visų kitų gyventojų akivaizdoje, kad iš esmės vienaip ar kitaip palietė kiekvieną visuomenės narį“.

Su šia mintimi sunku nesutikti, kaip ir su mintimi, kad „traumuojantį patyrimą dažniausiai stengiamasi nustumti į užmarštį“. Akivaizdu, kad „patirtis niekur nedingsta, gali tapti negyjančia žaizda ir neurotiniu kompleksu“, ypač kai į istoriją žiūrime vedami idealizuotos tautos istorijos versijos, kurioje norime matyti tik pasididžiavimo, gėrio, grožio ir harmonijos pavyzdžius.

 

Merkinės muziejus 2016m, įgyvendino Merkinės sinagogų komplekso kompiuterinio 3D maketo sukūrimo projektą. Remiantis archyvine medžiaga, senosiomis fotografijomis ir matavimais vietoje, sukurtas neišlikusio Merkinės sinagogų komplekso 3D vaizdas. Sinagogų komplekso vieta – dabartinės Merkinės V. Krėvės gimnazijos teritorija. Iš trijų pastatų karo ir gaisrų nepaliestas išliko tik Talmudo Toros pastatas, statytas 1923 m. vietoje Pirmojo pasaulinio karo metais sudegusios Didžiosios sinagogos. Šiandieną pastate veikia biblioteka, įrengtos gimnazijos klasės. Greta stovėjusi raudonų plytų mūro Klois sinagoga buvo subombarduota sovietų aviacijos 1944 m. Pokariu pastatas rekonstruotas, jame šiandieną – mokyklos renginių salė. Medinė „Beit Midraš“ sinagoga statyta po 1822 m. miestelio gaisro ir, tikėtina, kad buvo nugriauta tik sovietmečiu, nes 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinę puolusiems partizanams perduotame planelyje ta vieta pavaizduota kaip sandėlis, atitinkantis sinagogos išmatavimus. Turimos fotografijos atspindi pastatų situaciją fragmentiškai, bet iš jų galima buvo pabandyti atkurti tarpukario Merkinės sinagogų komplekso bendrą vaizdinį, ką ir pavyko padaryti. Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos. Merkinės sinagogų 3D maketo sukūrimo darbus atliko Žygimantas Buržinskas ir Aurimas Širvys. Projekto koordinatorius M. Černiauskas.

Tai, kad apie skaudžią praeitį stengiamės nekalbėti yra normalu. Bet būtų nenormalu, jeigu gyventume taip, lyg visų tų patirčių būtų nebuvę. Iš principo, žydų sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metais tema yra platesnės temos dalis.

Visų pirma prarasto valstybingumo temos dalis. Lietuvos žydų bendruomenės nariai buvo Lietuvos piliečiai, jie, kaip ir kiekvienas mūsų šiandieną, buvo valstybės dalininkai, vienaip ar kitaip lėmę šalies ūkio raidą, socialinį gyvenimą ar kultūros sklaidą. Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį dažnai girdėdavome nemalonius ausiai kaltinimą apie lietuvių, kaip žydšaudžių tautą. Kad tai buvo piktų ir labai siauro mąstymo žmonių pareiškimai, įrodyti nesunku. Džiugu, kad tie balsai jau pritilę ir vis dažniau kalbama ne apie nusikaltėlius, o tuos, kurie gelbėjo beteisiais tapusios etinės grupės narius.

Merkinės krašto muziejus

Filmukas apie Merkinės žydų bendruomenę.

 

Lietuvos Olimpinis komitetas patvirtino, kad sporto klubo ,,Makabi” laimėjimai 15-osiose Europos ,,Makabi“ žaidynėse yra puikūs!

Lietuvos Olimpinis komitetas patvirtino, kad sporto klubo ,,Makabi” laimėjimai 15-osiose Europos ,,Makabi“ žaidynėse yra puikūs!

Lietuvos komandos vėliavnešys, jaunimo komandos vadovas Artiomas Perepelica, žaidynių atidarymo parado ceremonijoje.

Lietuvos Olimpinis komitetas patvirtino, kad sporto klubo ,,Makabi” laimėjimai rugpjūtį Budapešte vykusiose 15-osiose Europos ,,Makabi“ žaidynėse yra puikūs! Lietuvos sporto klubo prezidentas, delegacijos vadovas  Semionas Finkelšteinas sako, kad  Lietuvos ,,Makabi‘‘ pasiekimas yra beprecedentis ne tik visoje šimtametėje Lietuvos žydų sporto istorijoje, bet ir Lietuvos sporto istorijoje!

Komandoje daug jaunimo – tai sporto klubo  sėkmingo  pastarųjų metų darbo rezultatas ir ,,Makabi“ ateitis!

Markas Šames, badmintono vienetų varžybų nugalėtojas.

,,Makabi” sportininkai iškovojo 62 medalius, iš jų – 25 aukso. Makabiada – tarptautinės varžybos, kurias kuruoja Olimpinis komitetas. Per apdovanojimus Lietuvos himnas skambėjo  Dvidešimt Penkis kartus ir tiek pat kartų kilo Lietuvos vėliava!!!

Lietuvos sportininkai pelnė 81 apdovanojimą, bet galutinėje įskaitoje buvo skaičiuojami tik asmeninėse bei drauge su savo šalies atstovais iškovoti apdovanojimai t.y.  65 medaliai.

Jaunių grupėje Erika Filipavičiūtė iškovojo 13 medalių: 11 aukso (1 estafetė) ir 2 sidabro. Kamilė Ilijonskytė – laimėjo 8 medalius: 7 aukso (1 estafetė) ir vieną bronzos. Kristijonas Šreiberis – 11 medalių: 7 aukso  (1 estafetė), du sidabro, du bronzos medaliai. Robertas Nikitinas iškovojo 11 medalių: 5 aukso (1 estafetė), 2 sidabro ir 4 bronzos medalius.

Kairėje Alan Rinkevič, fechtavimo varžybų Europos čempionas.

Puikiai pasirodė badmintonininkė Vitalija Movšovič, ji tapo makabiados čempione. Markas Šames poroje su Daniel Tarachovskij iškovojo sidabro medalį. Vitalija Movšovič kartu su ukrainiete Natalija Rutgauzer iškovojo sidabro medalį, be to Vitalija Movšovič kartu su Daniel Tarachovskij iškovojo bronzos medalį.

Lauko teniso varžybų nugalėtoja Alisa Gaivaronskytė.

Lietuvos  „Makabi“ yra 5-ti medalių lentelėje. (žiūrėkite lentelę po tekstu).

 

Užuojauta

Užuojauta

 Su  giliu liūdesiu pranešame, kad mirė Inga Kundžmaitytė, ilgametė Žydų kultūros ir informacinio centro darbuotoja.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžią užuojautą reiškia šeimai ir artimiesiems.
Rašytoja K.Sabaliauskaitė apie konfliktą dėl atminimo lentelių

Rašytoja K.Sabaliauskaitė apie konfliktą dėl atminimo lentelių

Pauliaus Gasiūno nuotr. / Kristina Sabaliauskaitė
15min.lt Audrius Ožalas Vyr. redaktoriaus pavaduotojas

,,Jeigu kalbame apie lietuvių-žydų santykius, kas yra dabar vykstančių atminties karų širdis, buvo nueitas labai didelis kelias susitaikymo link, dabar vėl jį bandoma griauti. Manau, tai daroma neatsitiktinai, nes kaip tik rugsėjo mėnesį planuojamas „Gyvųjų maršas“, ir aš matau labai konkretų strateginį užmojį diskredituoti, pakenkti, padaryti kažką, kas nubrauktų šią gražią iniciatyvą, mūsų kaltės išpažinimą, mūsų gijimą kaip visuomenės, mūsų susitaikymą su broliais ir seserimis žydais“, – sakė K.Sabaliauskaitė.

Į Lietuvą grįžtantis Andriukaitis: perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro ir Landsbergis

Į Lietuvą grįžtantis Andriukaitis: perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro ir Landsbergis

Dainora Karklytė, ELTA

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, šiuo metu baigiantis darbą Europos Komisijoje (EK) Vytenis Povilas Andriukaitis atsako į klausimą apie ažiotažą dėl Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimą.

– Visuomenėje kilo ažiotažas dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentelės nukabinimo ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės. Kitaip tariant, kilo susipriešinimas dėl kolektyvinės, istorinės atminties ir tai išprovokavo akivaizdų susipriešinimą tarp žydų bendruomenės ir lietuvių. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pranešė apie uždarytą sinagogą bei bendruomenės namus dėl sulauktų grasinimų. Premjeras, prezidentas iškart pasmerkė neapykantos apraiškas, tačiau į tarptautinę erdvę jau buvo išėjusi informacija, jog žydai nesaugūs Lietuvoje. Jūs esate plataus išsilavinimo žmogus, kartu ir istorikas. Kaip, būdamas istorijos specialistas, vertintumėte politikų kišimąsį į istorinę atmintį? Ar jie turi teisę tai daryti?

V.P. Andriukaitis:

– Patį didžiausią priekaištą, kurį aš turiu padaryti konservatorių ideologams, tai labai aiškų – jie politizuoja istoriją ir ją perrašinėja. Perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro Lietuvoje ir Landsbergis. Perrašinėja istoriją ir tie, kurie bando dėti lygybės ženklą tarp stalinizmo nusikaltimų ir nacistinių nusikaltimų. Yra nacistų ir stalinistų nusikaltimų ir tokių pačių – tai kariniai nusikaltimai,  trėmimai, žudymai, išvežimai. Tačiau Holokaustas yra unikalus nacistinis nusikaltimas. Todėl, kad nacistinė, rasistinė ideologija yra vienintelė unikali pasaulyje. Štai komunizmas buvo universali pažiūrų sistema. (…) Lietuvoje nedaromas skirtumas tarp nacistinių nusikaltimų ir stalinizmo. (…) Nacizmo Holokaustas buvo unikalus nusikaltimas, kuris rėmėsi nacizmo ideologija, ultra rasistiniu požiūriu, kryžminant žmones, norint išvesti antžmogio veislę ir suskirstant juos į genetines kategorijas – žmones, genetiškai apsigimusius žmones ir ne žmones. Žydai ir romai buvo ne žmonės, jie buvo skirti išnaikinimui. (…) Tai yra baisu. Parodykite man nors vieną tokio tipo stalininį įvykdytą nusikaltimą. Stalininiai konclageriai yra kariniai nusikaltimai.

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai susitiko su Lietuvos Garbės konsulu  Baronu Volfganu Hermanu fon Stettenu

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai susitiko su Lietuvos Garbės konsulu Baronu Volfganu Hermanu fon Stettenu

Baronas Volfganas Hermanas fon Stettenas – Lietuvos Garbės konsulas Vokietijoje, nuo 1990 iki 2002 buvęs Buntestago santykių su Baltijos šalimis parlamentinės grupė pirmininkas, pakvietė į   į susitikimą LŽB Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narius. Jis aktyviai rėmė Holokaustą išgyvenusius žydus ir nukentėjusius ,,Vilko vaikus“, po karo likusius našlaičiais, kuriuos priglaudė lietuviai.

Baronas Volfganas Hermanas fon Stettenas gyvena Vokietijoje 800 metų senumo pilyje, kurioje visą laiką gyveno tik jo šeima, šiuo metu jau daugiau kaip 30 kartų. Pilyje lankėsi Lietuvos prezidentai ir įtakingi politikai, nes pats Lietuvos garbės konsulas yra prisidėjęs Lietuvos Nepriklausomybės kūrimo ir šalies siekių įstoti į NATO ir ES.

Būdamas Vilniuje liepos mėnesį, Stettenas pakvietė Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narius drauge pabendrauti į restoraną Vilniuje, kur visi praleido laiką maloniai su gera nuotaika, bendraudami su iškiliu žmogumi.

 

.

Arkadijus Vinokuras. Nešvari Škirpos ir Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Arkadijus Vinokuras. Nešvari Škirpos ir Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Kodėl? Todėl, kad visų pirma terminas „kolaborantas“ gyvenusiems 50 metų sovietų okupacijoje Lietuvoje neturi neigiamo užtaiso. Tais laikais visi sukosi kaip mokėjo. Dalis susitepusių didvyrių gynėjų nespėjo patirti nacių okupacijos, bet kai kas šauniai sau jautėsi sovietų okupacijos metu darydami karjerą sovietinėje biurokratijoje. Vieni nesikišdami, kiti aktyviai dalyvaudami sovietinio okupanto biurokratijoje politrukais, žurnalistais, „mokslinio komunizmo“ dėstytojais, stukačiais ir kagėbistais. Jie niekada nedalyvavo nei partizaninėje, nei disidentinėje veikloje.

Nekalbu apie patyrusius tremtį, apie partizanus ir jų šeimas, nekalbu apie atsisakiusius tapti okupantų sraigteliais jų priespaudos mašinerijoje. Visi iki vieno vyresni TS-LKD Seimo nariai ir partijos vadovai 1950–1987 sovietinei okupacijai nesipriešino. Iš tos prisitaikėliškos praeities ir kyla poreikis ieškoti lengvinančių aplinkybių kolaboravimui, kaip antai madingas aiškinimas kad „tragiškų aplinkybių asmuo tik įtrauktas į kolaboravimą

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” vyks rugpjūčio 21 d.

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” vyks rugpjūčio 21 d.

Nataljos Cheifec lekcijų klausytojų pageidavimu organizuojame paskaitą „Teisingumas ir teismai pagal Torą”, kurios metu bus nagrinėjamos šios temos:

• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai.
Laukiame jūsų Rugpjūčio 21 d., 18.00 val  Pylimo g. 4 Vilniuje, III aukšto Heifetzo salėje.
Paskaita nemokama, prašome registruotis >>http://bit.ly/2WkMFV4

Nuotraukoje Londono Beth Din veikęs 1926.

Ar priimame bendrapiliečių skausmą?

Ar priimame bendrapiliečių skausmą?

Bernardina.lt Donatas Puslys

Po žinios apie Vilniaus sinagogos ir Lietuvos žydų bendruomenės būstinės uždarymo socialiniuose tinkluose skaitau kad, girdi, antisemitizmą Lietuvoje šiandien kursto pati žydų bendruomenė, kuri negerbia Lietuvos didvyrių. Antisemito titulo vertas teiginys, kad patys žydai kalti dėl antisemitizmo.

Skaitau ir tai, kad antisemitizmą paskatino Vilniaus meras Šimašius. Tačiau, man regis, antisemitizmą gali įžiebti tik antisemitas. Kadangi meras, kad ir kokių trūkumų turėtų, toks akivaizdžiai nėra, vadinasi, antisemitai tūnojo visuomenėje dar iki šios istorijos pradžios ir tiesiog rado puikią progą išlįsti su savo neapykantos žinia apie išdavikus. Šią neapykantos žinią puikiai apibendrino Amoso Ozo knygos „Judas“ herojus Šmuelis rašydamas, kad Judas iš Biblijoje vaizduojamo asmens galiausiai buvo paverstas išdavystės ir žydiškumo simboliu, pirmąją susiejęs su antruoju. Šiandienos antisemitai šį įvaizdį pasitelkia siekdami įpiršti nuomonę, kad diskusijos dėl Jono Noreikos ar Kazio Škirpos veiklos vertinimo yra ne normalus, nors ir sunkus, skaudus ir dažnai stringantis procesas, o paprasčiausia judošių išdavystė.

Antisemitizmas, dera akcentuoti, nėra tik dar viena pozicija dialoge, tai nėra neišvengiamybė, su kuria turime susitaikyti dėl žodžio laisvės. Tai yra vėžys, kurį dera pašalinti, kol jo metastazės dar neužkrėtė viso kūno, nes, kaip liudija rabinas Jonathanas Sacksas, neapykanta, kuri prasideda nuo žydų, niekada jais nesibaigia.

Tarptautinio aljanso IHRA pirmininkas gerai įvertino Jono Noreikos pagerbimo lentos nuėmimą

Tarptautinio aljanso IHRA pirmininkas gerai įvertino Jono Noreikos pagerbimo lentos nuėmimą

IHRA (International Holocaust Remembrance Alliance) Tarptautinis Holokausto aukų atminimo aljansas giria drąsius Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veiksmus, šalinant Jono Noreikos pagerbimo lentą. Nesutarimai visuomenėje dėl J.Noreikos veiksmų Holokausto metu, taip pat ir jo vaidmeniu 1941 m. kuriant žydų getus, ir žydų turto nusavinimą Šiaulių rajone. Svarbu atsiminti, kad bet koks Holokausto istorijos iškraipymas gali sudaryti sąlygas dar žiauresnių ir pavojingesnių Holokausto neigimo ir antisemitizmo formų atsiradimui.

Mes  ir toliau bendradarbiausime su 33 valstybių (IHRA) narių vyriausybėmis, siekdami kovoti su iškraipymais ir antisemitizmu, pagerbdami Holokausto aukas ir išgyvenusiųjų atminimą.

Ambasadorius Georges Santer IHRA pirmininkas

 

Vilniaus Choralinė sinagoga jau atidaryta

Vilniaus Choralinė sinagoga jau atidaryta

Nesutarimai dėl Škirpos ir Noreikos „įamžinimo“ vakar pasiekė aukščiausią Lietuvos  visuomeninio gyvenimo susipriešinimo tašką. Džiugu, kad didžioji dalis žurnalistų, istorikų objektyviai nušvietė šią temą. Dėkojame jiems už pilietiškumą. Jus gynėte Lietuvos istoriją ir sąžinę.

Sunkią misiją vykdė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Ji prėmė sprendimą, kurį jai diktavo pačios skaudi šeimos ir LŽB narių istorija. Tai drąsus ir nelengvas sprendimas.

Gaila, kad nebuvo išnaudota ši neeilinė situacija  susivienyti žydų bendruomenėms. Bent verbališkai.

Mums svarbus Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero  įvykių įvertinimas ir saugumo užtikrinimas.

Šiandien, kartu su Faina Kukliansky, priimtas sprendimas atnaujinti bendruomenės ir sinagogos veiklą.

Noriu nuraminti judaizmo žinovus, Vilniaus religinės bendruomenės religinė veikla (maldos) nebuvo sustabdytos. Vilniuje pakanka vietų, kur galima melstis. Šiandien ryte, sinagogoje jau meldėmės, skaitėme TORĄ, perskaitytos ir atminimo maldos – Jorcait 2 judėjams.

Prasidėjo pasiruošimas Tisha B‘Av  tragedijos maldoms.

Shmuel (Simas) Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas         

Kulrūros paveldo departamentas kviečia  teikti programas Europos žydų kultūros dienoms

Kulrūros paveldo departamentas kviečia teikti programas Europos žydų kultūros dienoms

Jau 20 metų Europos žydų kultūros dienų renginiai yra būdas pagerbti Europos žydų paveldą ir kovoti su kolektyviniu užmaršumu. Šiemet, minint 20-ąsias metines, esminis europiniu mastu vykstančio renginio tikslas – pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą, skatinant pripažinimą ir dialogą per konferencijas, koncertus, spektaklius, ekskursijas ir kitą kultūrinę veiklą.
Šiandien Europoje gyvena daugiau nei milijonas žydų, kurie yra neatsiejama daugiakultūrio žemyno dalis, aktyvūs pilietinio bei viešojo gyvenimo savo šalyse dalyviai. Vis dar svarbus žydų bendruomenės indėlis į meną ir mokslą. Tačiau XX-ojo amžiaus atmintis vis dar gyva, tad reikalinga nuolatinė tolerancija ir abipusis supratimas tarp žydų bendruomenių ir jų kaimynų.
Pernai daugiau nei 420 miestų iš 28 Europos šalių prisijungė prie Europos žydų kultūros dienų. Šią programą koordinuoja Europos kultūros ir žydų paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacija.
Lietuvoje Europos žydų kultūros dienos rengiamos nuo 2004 m. Jų tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę su žydiškuoju kultūros paveldu. 2015 m. Lietuvoje įsteigta  Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Kasmet daug Lietuvos miestų ir miestelių įsitraukia į Europos žydų kultūros dienų veiklą – 2018 m. renginiai vyko 23 šalies miestuose bei miesteliuose.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos visuomet prisideda rengiant ir koordinuojant Europos žydų kultūros dienų renginius. Kviečiame savivaldybes teikti renginių programas, viešinimui Kultūros paveldo departamento tinklapyje bei Facebook paskyroje. Numatoma renginio data – rugsėjo 1 d. ir 8 d.