Visuomenė keičiasi, žmonės, šventai tikėję nepaprastai gyvybingu stereotipu, lakoniškai nusakomu žodžiais „jūs mus vežėt – mes jus šaudėm“, traukiasi. „Ateina nauja tyrėjų karta, kuriai visiškai neįdomios ideologinės manipuliacijos istorijos faktais“, – įsitikinęs Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovas Sergejus Kanovičius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina visus su Lietuvos valstybės diena – Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena.
Lietuvos stiprybė visais laikais buvo jos žmonės – skirtingų tautybių, kultūrų ir tikėjimų bendruomenės, kartu kūrusios ir tebekuriančios mūsų valstybę. Didžiuojamės būdami šios istorijos dalimi ir prisidėdami prie šiandienos Lietuvos augimo.
Šią ypatingą dieną linkime vienybės, tarpusavio supratimo, drąsos kurti ateitį ir saugoti tai, kas mus jungia.
Su Lietuvos valstybės diena!
Kaipkada.lt nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jungtines Amerikos Valstijas su išskirtine sukaktimi – 250-osiomis Nepriklausomybės metinėmis.
Ši reikšminga data žymi du su puse šimtmečio laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir galimybių kurti atvirą bei stiprią valstybę. JAV ne vienai kartai litvakų tapo namais, kuriuose galėjo puoselėti savo tapatybę, kurti, dirbti ir prisidėti prie šalies pažangos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ypač vertina ilgametę JAV paramą Lietuvai, nuoseklų įsipareigojimą demokratinėms vertybėms, kovai su antisemitizmu bei pastangas saugoti istorinę atmintį.
Šios garbingos sukakties proga linkime JAV žmonėms vienybės, klestėjimo, taikos ir neblėstančio tikėjimo laisvės idealais. Tegul ateinantys dešimtmečiai būna kupini pažangos, stiprybės ir įkvėpimo ateities kartoms.
Su 250-uoju Nepriklausomybės jubiliejumi!
J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kviečiame į vakarinę ekskursiją Vilniaus choralinėje sinagogoje su žydų tradicijų žinove Natalja Cheifec.
Edukatorė ekskursijos metu supažindins jus su sinagogos architektūra, simbolika ir tradicijomis, atskleis šios vietos reikšmę Vilniaus žydų bendruomenės gyvenime – nuo praeities iki šių dienų. Taip pat dalyvaus kantorius Shmuelis Yatomas. Jei nežinote, koks svarbus žmogus judaizme yra kantorius – tai puiki proga sužinoti.
Po ekskursijos pakviesime atviro pokalbio – edukatorė mielai atsakys į visus jūsų klausimus.
Data: 2026 m. liepos 9 d., ketvirtadienis
Laikas: 18:00 val.
Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
Auka sinagogai: 5 EUR
Būtina išankstinė registracija, ją rasite ČIA.
Kaune tęsiasi Holokausto pradžios Lietuvoje 85-erių metų sukakties minėjimas. Pirmadienį Kauno žydų bendruomenė visuomenę pakvietė pagerbti vienų iš pirmųjų Lietuvoje ir vienų iš žiauriausių „Lietūkio“ garažo žudynių aukas.
Šiandien Panerių memoriale paminėjome Holokausto Lietuvoje pradžios 85-ąsias metines.
Vienas šiurpiausių ir gėdingiausių Lietuvos istorijos puslapių prasidėjo 1941-ųjų birželio pabaigoje, kai, pamynę žmogiškumą, nacistai ir jų vietiniai kolaborantai pradėjo sistemingą Lietuvos žydų naikinimą. Per kelerius metus buvo nužudyta apie 95 procentai Lietuvos žydų bendruomenės – viena didžiausių netekčių Europoje.
Šiandien ypatingą – 105-ąjį – jubiliejų švenčia ilgametis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Aleksandras Asovskis.
Besibaigiant savaitei išlydėjome Lietuvoje viešėjusią JAV Valstybės departamento specialiąją pasiuntinę Holokausto klausimams Ellen Germain.
Vizito metu ji aplankė senąsias Šnipiškių žydų kapines, esančias buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, domėjosi naujausiais Lietuvos valdžios institucijų sprendimais bei šios vietos ateitimi.
Tai dar vienas įrodymas, kad Šnipiškių kapinių likimas rūpi ne tik Lietuvos žydų bendruomenei. Šią situaciją stebi tarptautinė bendruomenė, kuri tikisi sprendimo, grindžiamo pagarba mirusiesiems, istorinei atminčiai ir atsakomybe ateities kartoms.
Shabbat Shalom!
Žymiausia Lietuvoje žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, birželio 11 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Paskaitos metu išgirsite, koks karalius buvo Saliamonas, kaip valdė ir kodėl jo valdymo metai vadinami taikos ir pertekliaus laikotarpiu.
2026 m. birželio 9–11 d. Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su Jungtinių Valstijų Holokausto memorialiniu muziejumi, Sugiharos namų muziejumi ir Kauno Devintojo forto muziejumi, surengs konferenciją „Žydų gyvenimas Baltijos šalyse: 1917–1945 m.“
Konferencija bus skirta 85-osioms Holokausto pradžios Baltijos valstybėse metinėms paminėti. Joje bus pristatomi pranešimai apie žydų gyvenimą meno, muzikos, literatūros, švietimo, kalbos, religijos, valdžios, žemės ir gamtos, emigracijos, pasipriešinimo, gelbėjimo ir atminties kontekste. Konferencijos metu skambės litvakų muzika, kurią atliks trio „Kapela Kotra“, taip pat bus rodomi lietuvių dokumentininko Sauliaus Beržinio filmai. Kviečiame ir raginame visuomenę dalyvauti.
Konferencija vyks Vytauto Didžiojo universiteto Senato salėje, S. Donelaičio g. 28, 2-ame aukšte, Kaune. Antradienį, birželio 9 d., programa prasidės 9 val. Trečiadienį, birželio 10 d., ir ketvirtadienį, birželio 11 d., programa prasidės 9:30 val.
Organizatorių nuotr.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija kviečia 6 – 12 metų vilniečius į jau kitą pirmadienį prasidedančią dienos stovyklą.
Smalsiųjų kūrėjų laukia kūrybinės dirbtuvės, sportiniai žaidimai, edukacinės išvykos, origami ir juvelyrikos užsiėmimai, filmai ir diskoteka, chalų kepimas.
Stovykla vyks birželio 8-12 d. nuo 8:00 iki 18:00 val.
Vieta: Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija (Kraševskio g. 5, Vilnius).
Kontaktai pasiteiravimui: Vilma Bieliūnienė tel. +370 659 41244, el. p.: vilma.bieliuniene@ort.lt
Nepraleiskite, bus tikrai smagu!
Išlydėdami besibaigiančią savaitę, dalinamės puikia žinia – tuos, kurie praėjusį kartą nespėjo, kviečiame registruotis į vakarinę ekskursiją Vilniaus choralinėje sinagogoje su žydų tradicijų žinove Natalja Cheifec.
Edukatorė ekskursijos metu supažindins jus su sinagogos architektūra, simbolika ir tradicijomis, atskleis šios vietos reikšmę Vilniaus žydų bendruomenės gyvenime – nuo praeities iki šių dienų.
Po ekskursijos pakviesime atviro pokalbio – edukatorė mielai atsakys į visus jūsų klausimus.
Data: 2026 m. birželio 4 d., ketvirtadienis
Laikas: 18:00 val.
Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
Auka sinagogai: 5 EUR
Būtina išankstinė registracija, ją rasite ČIA.
Šį sekmadienį, gegužės 31 d., 18:00 val., „Meno forto“ erdvėje (Bernardinų g. 8/8, Vilnius) teatro studija „6 pojūčiai“ kviečia į spektaklį „Kapinių klubas“. Spektaklio režisierė – Nacionalinės kultūros premijos laureatė Viktorija Kuodytė.
Tragikomedija pastatyta pagal garsaus litvakiškų šaknų turinčio žinomo Holivudo scenaristo ir dramaturgo Ivano Menchello (Ivan Menchell) pjesę „The Cemetery Club“. Tai gili, jautri ir humoro pilna istorija apie tris subrendusias žydų našles iš Niujorko, kurios ieško jėgų vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą.
Ateinantį savaitgalį Trakuose vyks IX Tautinių bendrijų festivalis „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“, kuriame, kartu su kitais kolektyvais, koncertuos ir žydų dainų bei šokių ansamblis „Fajerlech“. Nuotaikinga programa pristatys žydų kultūrą, tradicijas, humorą ir savitumą.
Data: gegužės 30 d., šeštadienis.
Laikas: 15:30 – 18:30 val.
Vieta: Trakų pilies pusiasalis (Karaimų g. 1, Trakai).
Lauksime visų!
Tautinių bendrijų dienos proga buvo apdovanoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdybos nariai.
Kultūros ministerijos padėka už reikšmingą indėlį puoselėjant žydų tapatybę, įamžinant iškilius žydų tautybės asmenis, nuolatinį dėmesį Holokausto įvykiams ir aukoms bei jų gelbėtojams buvo įteikta Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui.
Kultūros ministerijos padėka įteikta Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui / Donato Stankevičiaus nuotr.
Tuo tarpu Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorei, hebrajų kalbos mokytojai ir metodininkei Ruth Reches Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas įteikė III laipsnio Sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus“ – už reikšmingą ir nuoseklų indėlį stiprinant tautinių mažumų švietimą, puoselėjant žydų kultūrą ir istorinę atmintį, už Lietuvos žydų (litvakų) jidiš kalbos vartosenos Lietuvoje įtraukimą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorei Ruth Reches įteiktas III laipsnio Sidabro garbės ženklas „Už nuopelnus“. Nuotraukoje – su Tautinių mažumų departamento direktoriumi Dainiumi Babilu / Donato Stankevičiaus nuotr.
Sveikiname apdovanotuosius ir linkime sveikatos, energijos ir užsispyrimo, vykdant nelengvą, tačiau be galo prasmingą misiją.
Mazel Tov!
Donato Stankevičiaus nuotr.
Sveikiname Prezidentą Valdą Adamkų su garbingu apdovanojimu – Europos Parlamento Ordino „Už nuopelnus“ garbės kavalieriaus medaliu. Šis apdovanojimas Jo Ekscelencijai įteiktas už svarbų vaidmenį Lietuvai prisijungiant prie Europos Sąjungos bei Europos vertybių, demokratijos ir taikos puoselėjimą.
Mazel Tov, Prezidente, ir ilgiausių metų!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia didžiulį susirūpinimą dėl LR Seimo po pateikimo priimto sprendimo pritarti nutarimo projektui (Nr. XVP-1423), kuriuo iš esmės grįžtama prie daugiau nei prieš dešimtmetį svarstytų planų buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių veiklai (Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 597).
Šie planai jau anksčiau buvo sukėlę tarptautinių žydų organizacijų, tarp jų ir religinių, nepasitenkinimą. Pagal judaizmo religinius kanonus, kapinių teritorija yra šventa ir neliečiama vieta – joje draudžiama ne tik organizuoti pramoginius renginius ar koncertus, bet net ir judinti žemę. Būtent dėl šios priežasties buvo sudaryta speciali darbo grupė, į kurią įtraukti valstybės institucijų, Lietuvos žydų bendruomenės bei tarptautinių organizacijų atstovai.
Po ilgų ir sudėtingų diskusijų buvo rastas kompromisinis sprendimas, suderinęs pagarbą mirusiesiems, istorinės atminties išsaugojimą ir visuomenės interesą. Šį sprendimą 2024 metų liepą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2004-07-17 Nr. S-2174).
Darbo grupė sutarė, kad tiek buvęs Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, tiek visa Šnipiškių žydų kapinių teritorija turi būti pritaikyti atminimo įprasminimui ir atvertì visuomenei kaip rimties, istorinio pažinimo ir pagarbos erdvė. Buvo numatyta ypatingą dėmesį skirti pastato ir memorialinės teritorijos vidaus bei išorės erdvių sinergijai, pagerbti Lietuvos Sąjūdžio ir už Nepriklausomybę gyvybes paaukojusių didvyrių atminimą bei atgaivinti senųjų kapinių ir Vilniaus žydų bendruomenės istoriją.
Šnipiškių žydų kapinės yra ypatingos svarbos vieta viso pasaulio žydų bendruomenei. Čia buvo palaidotas garsusis Vilniaus Gaonas – vienas iškiliausių XVIII amžiaus žydų religinių autoritetų, Toros ir Talmudo aiškintojas, litvakiškos religinės minties simbolis, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Šioje vietoje ilsisi ir daugybė kitų Vilniaus žydų bendruomenės narių, kūrusių Lietuvos istoriją, kultūrą ir ekonomiką.
Deja, dabar šis susitarimas ignoruojamas, o priimant naujausius sprendimus, nei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, nei tarptautinės žydų organizacijos nedalyvavo.
Atkreipiame dėmesį, kad žydai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 600 metų ir, kaip ir visų kitų religinių konfesijų atstovai, turi teisę į pagarbą savo mirusiesiems bei jų amžinojo poilsio vietoms. Sunku įsivaizduoti, kad konferencijų ar pramogų centras galėtų iškilti katalikų kapinių teritorijoje. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Vilniuje, kiek žinoma, jau vykdoma kitų konferencijų erdvių plėtra.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, rašytojas Grigorijus Kanovičius savo esė „Sapnas apie dingusią Jeruzalę“ rašė: „Kur kapinės, kuriose palaidotas Gaonas?“ Šis klausimas daugybei Lietuvos ir pasaulio žydų nėra vien literatūrinė metafora. Tai – skausmingas istorinės atminties, pagarbos mirusiesiems ir žmogiškojo orumo klausimas.
Todėl šiandien kviečiame atsakingai įvertinti ne tik ekonominius ar infrastruktūrinius argumentus, bet ir moralinę, istorinę bei žmogiškąją šio klausimo pusę. Kalbame ne apie paprastą teritoriją miesto centre. Kalbame apie žmonių amžinojo poilsio vietą, apie istorinę atmintį ir apie valstybės gebėjimą gerbti savo piliečių bei bendruomenių orumą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę laikytis anksčiau pasiektų susitarimų, gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir išsaugoti Šnipiškių žydų kapinių teritoriją kaip pagarbos bei atminties vietą.
Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Mieli bendruomenės nariai ir bičiuliai,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Programų skyrius kviečia į spalvingiausią šio sezono renginį – Raimondo Savicko dailės studijos mokinių tapybos darbų parodos atidarymą.
Data: gegužės 29 d., penktadienis.
Laikas: 18 val.
Vieta: J. Heifetzo salės foje (Pylimo g. 4, Vilnius, III aukštas).
DĖMESIO, būtina registracija TIK e. paštu: zanas@sc.lzb.lt
Laukiame visų!
„Po Antrojo pasaulinio karo pasakojimas apie Lietuvos ir kitų Europos šalių žydų bendruomenes neįmanomas be istorijų apie žydų gelbėtojus. Jei ne jie, dažniausiai kuklūs ir tylūs, savo žygdarbių neafišavę Žmonės, daugelio iš mūsų šioje žemėje nebūtų, o baisūs Holokausto laikai atrodytų dar tamsesni“, – sako Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Gegužės 19 d. 18 val. Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje kviečiame į naujos parodos „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“ atidarymą. Paroda atveria Vilniaus Didžiosios sinagogos pasaulį – fiziškai sugriautą nacių ir sovietų režimų, tačiau neištrintą iš miesto ir bendruomenės atminties.