Naujienos

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su „Beigelių krautuvėle“ ir „Cvi Parke“ džiaugiasi galėdami prisidėti prie „Kultūros nakties“ festivalio iniciatyvos ir pasidalinti vakaro programa, kuri, tikimės, ne tik Jus džiugins, bet ir įkvėps!
Jau šiandien! Nuo 19 valandos.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

 

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.

Bent jau žemiškojo – nes amžinybės akivaizdoje jų blogi darbai nėra tik nusikaltimai žmogiškumui – tai nenuplaunamos, neatleidžiamos sąžinės dėmės. Prie ko ta tyla privedė? Prie to, kad dalis Lietuvos visuomenės vis dar negali suvokti įvykusios tragedijos – planingo ir nuoseklaus šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių ir Lietuvoje gyvenusių žydų sunaikinimo. Nėra ko stebėtis – ne viena karta išaugo beveik nieko apie tai nežinodama, trūksta nuoseklios edukacijos, trūksta ne proginio minėjimo, trūksta žmonių, mokytojų, kurie galėtų papasakoti apie savo miestelio žydų istoriją. Trūksta ir sutarimo, kas įvyko? – tiek daug diskutuojame, kas kaltas ir kas nekaltas, o pamirštame esmę.

Mano akimis žiūrint, esmė – labai paprasta. Antro pasaulinio karo metu Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta. Išgyvenę iki šiol dėkingi gelbėtojams – be jų gerumo ir manęs čia nebūtų. Tačiau vis dar atsiranda norinčių šią paprastą esmę interpretuoti, aiškinti, versti kaltę patiems žydams, abejoti įvykių eiga ar numesti atsakomybę karui – nes jei nežudysi, mirsi pats. Ne, gerbiamieji, tokie išvedžiojimai nepaneigia fakto, kad miestuose ir miesteliuose buvo vykdomos žudynės. Nepaneigia ir kito fakto – atsirado drąsių žmonių, kuriems ta „karo išgyvenimo taisyklė“ nebuvo svarbesnė už žmogiškumą. Jie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tuos, kuriems buvo atimta viltis ir teisė į gyvenimą.5

  Šiemet minime Holokausto Lietuvoje pradžios 80-metį. Žydų bendruomenei tai ypač skaudi sukaktis. Mes aplankėme daugybę vietų, kuriose buvo nužudyti žydai. Pagalvoju, kad tie, kurie prieš aštuoniasdešimt metų buvo vaikai, šiandien galėtų būti su mumis kaip garbūs senoliai, ryšys tarp praeities ir dabarties, kultūros ir bendruomenės ramstis. Bet absoliuti dauguma jų yra šaltuose, nelankomuose kapuose. Ištisa karta, kartu su tėvais ir seneliais, kartu su dar negimusiais savo broliais ir seserimis, jau aštuoniasdešimt metų kapuose. Čia yra ir Icchokas Rudaševskis, Vilniaus moksleivis, kuris savo dienoraštyje aprašė tai, ką matė Vilniaus gete ir jautė, kad bus nužudytas. Taip ir įvyko. Icchokas rašė ir kalbėjo jidiš – kalba, kuri beveik išnyko.6

  Tai kalba, kuria kalbėjo sušaudyti atvaryti žydai ir tarė paskutinius žodžius jų akyse žudomiems mylimiesiems, vaikams, tėvams. Šiandieną mes girdėjome vaikus, deklamuojant būtent jidiš kalba. Tai kalba, kurios jie išmoko ne iš senelių ar prosenelių lūpų, o iš knygučių  žydų mokykloje, kaip beje ir hebrajų kalbos, kuria meldėsi čia nužudyti, taip išsaugodami savo senelių ir prosenelių kalbas.

Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .

Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23

Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.

– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?

A. Bubnys: Istorikai revizuoja Holokausto Lietuvoje istoriją į tris pagrindinius etapus: pirmas etapas – nuo nacių ir sovietų karo pradžios iki 1941-ųjų gruodžio mėnesio. Būtent šitas etapas, pirmasis Holokausto etapas Lietuvoje, buvo pats baisiausias, tragiškiausias Lietuvos žydams. Šiuo laikotarpiu per kelis mėnesius, pradedant rugpjūčiu ir baigiant lapkričiu, buvo nužudyta apie 80 proc. Lietuvoje tuomet gyvenusių žydų. Žudynių tempas ir mastai, jeigu taip galima sakyti, efektyvumas buvo milžiniškas ir radikalus. Pirmos žudynės buvo 1941-ųjų birželio 24 dieną, kur Tilžės gestapo būrys kartu su Klaipėdos vokiečių policininkais nužudė du šimtus Gargždų žydų. Čia buvo pati pradžia. Holokausto pradžios pradžia, pirmosios masinės žydų žudynės Lietuvoje. Per tą pirmą etapą, kaip sakiau, išžudyta 80 proc. Jeigu paimtume skaičiais, iki 1941-ųjų gruodžio nužudyta apie 160 ar net 170 tūkst. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.

– Ir staiga ištuštėjo miestai, miesteliai, dingo turgus, žmonių juokas.

A. Bubnys: Taip. Daugiau kaip du šimtai žydų bendruomenių, kurios gyveno apskričių ir valsčių centruose, visos, galima sakyti, buvo sunaikintos, nušluotos nuo žemės paviršiaus. Lietuvoje laikinai buvo palikta gyventi tik dalis žydų – Vilniaus gete apie 20 tūkst., Kauno gete apie 17 tūkst., Šiaulių gete apie 5 tūkst., Švenčionių gete – apie 500. Tik šita maža dalis iš 200 tūkst. Lietuvos žydų buvo palikta laikinai gyventi.

 Šiandien Paneriuose per aukų pagerbimo minėjimą Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad per ilgai tylėta. Kaip manote, ar yra priežastis, dėl ko Lietuva labai lėtai mokosi?

S. Kanovičius: Aš manau, viena iš priežasčių yra tai, kad šitas klausimas perdėtai ideologizuotas. Jis tapo politinės kovos įrankiu ir auka. Todėl kenčia visiškai padorūs žmonės, kurie nesupranta, nepriima, nedalyvauja tokiuose karuose, kur viena iš priemonių, vienas iš ginklų yra Holokausto klausimas. Ypač nutylėjimas arba tylėjimas, arba tiesiog istorinės tiesos iškraipymas.

– Ponia A. Bubny, kalbėjote apie tą beprotišką greitį, žudynių efektyvumą, bet iš tiesų tam reikėjo vietos talkininkų. Čia turbūt prieiname prie skaudžiausios temos – lietuvių kolaboravimo.

A. Bubnys: Taip, žiūrint istoriškai, ir morališkai, ir atsakomybės prasme mums, lietuviams, čia yra pati skaudžiausia tema. Reikia pripažinti. Reikia iš pradžių tyrinėti ir paskui tai, ką ištiriame, pripažinti ir įvesti, supažindinti plačiąją visuomenę su tais dalykais. Ilgus dešimtmečius buvo perimta tokia tradicija, galbūt daugiau iš lietuvių išeivijos, kad Holokauste Lietuvoje dalyvavo tik saujelė moralinių tautos atplaišų, kažkokių padugnių, kurios neturi tautybės ir kurias, kaip sakoma, galima nurašyti į visuomenės paraštes, kurios nieko bendro su visuomene ir valdžios struktūromis nebeturi. Iš tikrųjų tiriant paaiškėjo, kad vaizdas yra žymiai liūdnesnis.

Norint įgyvendinti tokį masinį ir greitą žudynių procesą, reikia pasitelkti nemažas jėgas – ir valdžios struktūras, ir įvairias policijos struktūras. Deja, reikia pripažinti, kad įvairių rūšių lietuvių policija, kuri buvo pavaldi vokiečių saugumo policijai, ir tie pagalbiniai policijos būriai, kurie veikė apskrityse, valsčiuose, buvo masiškai įtraukti į žydų persekiojimą. Pradedant jų areštu, suvarymu į getus, laikinas izoliavimo stovyklas ir baigiant dalyvavimu masinėse žudynėse. Ir šiame procese dalyvavo nemaža dalis naciams pavaldžios tuometės lietuviškos administracijos, lietuvių savivalda vadintos. Ir ypač įvairios policijos, pagalbinės policijos struktūros.

– Pone S. Kanovičiau, jūsų tėvelis garsus rašytojas Grigorijus Kanovičius buvo tas, kuriam pavyko išsigelbėti. Užėjus naciams jo tėvai pasitraukė į Rusiją. Jūsų akimis, ar per 80 metų Lietuva išmoko Holokausto tragediją?

S. Kanovičius: Manau, tas išmokimo procesas yra nebaigtinis. To mokytis reikia visada. Aš nemanau, kad kada nors bus taip, kad kas nors galės nuspręsti, jog jau viską išmokome. Jeigu trumpai atsakyčiau į jūsų klausimą, manau, Lietuva labai lėtai mokosi ir gilinasi į šitą klausimą. Dėl to iš tikrųjų labai liūdna.

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

Lrytas.lt

Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.

Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.

 

I.Šimonytė: Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

I.Šimonytė: Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

„Visgi, tokios katastrofos gali pasikartoti – smurto protrūkiai, neapykantos kurstymas niekur nedingo. Ir dabar labai dažnai jie remiasi absurdiškomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais, todėl mes visi, ypač tie, kurie esame čia ir suprantame, kodėl svarbu čia būti, privalome padaryti viską, kad taip nenutiktų“, – kalbėjo premjerė.

Kruviniausi įvykiai Lietuvos istorijoje“

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

Eleonora Budzinauskienė ELTA

Vizito Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke metu ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su Amerikos žydų komiteto atstovais, pažymėjo, kad Lietuva labai vertina istorinę Komiteto paramą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir narystei NATO.

Ministras pakvietė kuo plačiau išnaudoti Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės bendradarbiavimo galimybes visose srityse. Amerikos žydų komitetas yra viena aktyviausių žydų organizacijų pasaulyje, kuri kartu su kitomis tarptautinėmis žydų organizacijomis kelia kovos su rasizmu, Izraelio santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio žydų organizacijomis.

Rugsėjo 20 dieną iškilmingos ceremonijos metu ilgametis Lietuvos draugas ir rėmėjas, Komiteto vadovas Davidas Alanas Harrisas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

 

 

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Kauno IX forto muziejus ir Kauno žydų bendruomenė 2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, 11.00 val. kviečia dalyvauti Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjime, kuris vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie monumento nacizmo aukoms atminti.

Minėjimo metu bus prisimenamas ir pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai meniškai skaitys Lietuvos getuose gyvenusių vaikų prisiminimus, vyks kitais metais Kauno IX forto muziejaus ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamo projekto ,,Ecce homo: tiems, kurie liko“ pristatymas ir susipažinimas su jame dalyvausiančiais menininkais.

Organizatorius Kauno IX forto muziejus

Sukkot šventė

Ši šventė turi daugiau pavadinimų. Sukkot – palapinių šventė, Chag Ha’Asif – susirinkimų šventė ir Zman Simchateinu – mūsų džiaugsmo laikas.

Sukkot taip pat turi skonį!  Mes įveikėme pasninką, rudens derlius nuimtas, statykime palapines ir švęskime kartu su draugais, šeima, vaišėmis, bendruomene.

Linksmo Sukkot!

Atidaroma paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“

Atidaroma paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“

Rugsėjo 22 d. 18 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) atidaroma Lietuvos kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“. Parodos kuratorė Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Parodoje pristatoma 335 iš nacių konclagerių grįžusių Lietuvos žydų veidų fotografijos su trumpomis jų biografijomis ir knyga „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“, kurioje 2700 trumpų biografijų ir 335 asmenų veidų fotografijos.

Pasak parodos kuratorės N. Arlauskaitės, „paroda tęsia ilgametį Grigaliūno bylų fotografijų projektą, pradėtą 2008 m. ir apdovanotą 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija. Šiame projekte bylų vizualumas tapo plotme, kurioje analizuojama (sovietinės) valstybės prievarta ir kurios eksponavimas naujomis erdvinėmis, medijinėmis ir institucinėmis sąlygomis leidžia istoriniam teisingumui vykti, o lankytojų akiai ir protui įsitraukti į intensyvų santykį su taip – pirmąsyk – pamatoma praeitimi.“

Paroda veiks iki spalio 16 d.

>>Daugiau informacijos

 

Kviečiame į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale

Kviečiame į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale

Š.m. rugsėjo 23 d. kviečiame Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės narius, vilniečius ir miesto svečius į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale, Agrastų g. 15 A

13.00 val. – Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale.

19.00 val. – Holokausto 80-mečiui skirta Jievaro Jasinskio „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.

Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai. Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai.

19 val. Koncerto tiesioginė transliacija per LRT Plius TELEVIZIJĄ.

11.45 val. Autobusas, visų norinčių vykti į Panerių memorialą, lauks prie Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės Pylimo g. 4, Vilnius.

Prašome registruotis el. Paštu: office@lzb.lt arba telefonu (8 5) 2613 003.

Autobusu vykti galės tik asmenys, turintys galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.). Kviečiame stebėti atidarymo akimirkas gyvai bei išgirsti #ŽydiškusPašnekesius tiesiogiai iš naujosios sinagogos erdvės nuo 14.00 val. >>ČIA

 

Taip pat >>žiūrėkite lrytas.lt reportažą iš atidarymo

 

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

 

Pranešimas spaudai

Vilnius

2021 m. Rugsėjo 17 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Kaišiadorių miesto savivaldybė kviečia į atrestauruotą Žiežmarių sinagogą.

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.).

Lietuvoje išlikusios medinės sinagogos yra unikalūs kultūros paveldo objektai visos Europos mastu. Po didelio gaisro 1920 metais atstatyta ir per karus bei sovietmetį išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga atveria duris 2021 m. didžiųjų žydų rudens švenčių laikotarpiu.

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus atidarymo išvakarėse dalinasi prisiminimais:

“Labai gerai prisimenu Žiežmarių sinagogos sutvarkymo projekto gimimo pradžią. Nors ir nebuvo lengva, bet džiaugiamės, kad neišsigandome ir atkakliai siekėme savo tikslo. Mūsų idėją prikelti visos Lietuvos istorijai svarbų kultūros paveldo objektą palaikė ne tiktai Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos žydų bendruomenė, bet ir dauguma vietos gyventojų. Labai jiems už tai dėkojame. Didžiuojamės Kaišiadorių krašte turėdami išsaugotą ir atgimusią Žiežmarių sinagogą, kurią lanko tiek užsienio turistai, tiek ir vietos gyventojai. Atnaujinta sinagoga ne tiktai puošia miestą, bet yra ir gyvas liudijimas, primenantis apie beveik 500 metų čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę, kuri buvo žiauriai sunaikinta ir kurios negalime užmiršti, jeigu norime žinoti savo miesto istoriją.”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky džiaugiasi:  ,,taip sėkmingai vyko Sinagogos atnaujinimo darbai, svarbiausia, užsimezgė puikus ryšys su Kaišiadorių rajono bendruomene, su kuria toliau bus vystomi nauji projektai, organizuojami renginiai  aplink šį unikalų pastatą…“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Europos žydų kultūros dienų kontekste rengia jau antruosius #ŽydiškusPašnekesius šį kartą iš Žiežmarių, kur jau rugsėjo 17 d. kalbėsime apie žydų paveldo įveiklinimą bei vietos bendruomenės santykį su sinagoga, iš naujo atrandamą žydų kultūrą ir tradicijas.

Žiežmarių sinagoga – Holokausto liudininkė. Žiežmarių žydai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje. Prieš egzekuciją nemažai jų buvo laikomi uždaryti  sinagogoje.  Čia buvo suvežti  nužudytųjų daiktai.

Po karo Žiežmariuose žydų beveik nebeliko, o unikali sinagoga buvo paversta sandėliu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, avarinės būklės pastatas buvo sugrąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kuri 2015 m. perdavė jį panaudai Kaišiadorių rajono savivaldybei su tikslu sinagogą restauruoti ir panaudoti vietos bendruomenės švietimo, kultūros bei viešiems turizmo poreikiams.

Sinagogos tyrimus, projekto rengimą bei tvarkybos darbus finansavo Lietuvos Respublika (per Kultūros paveldo departamentą) ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Pinigais bei konsultacijomis taip pat prisidėjo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Sinagogą pavyko išsaugoti iki restauravimo tik kelių aktyvių vietinių Žiežmarių gyventojų dėka – jie išvalė nuo sovietmečio likusias šiukšles, užkalė nenaudojamo pastato langus, palydėdavo besidominčius.

Atkurtame sinagogos pastate vyks edukacinės programos, koncertai, filmų peržiūros, parodos, seminarai ir amatų dirbtuvėlės.

#ŽydiškusPašnekesius  kviečiame stebėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialiniuose tinkluose.

 

Pokalbį moderuoja Martynas Užpelkis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldo ekspertas.

Dalyvauja:
-Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmininkė,
-Vytenis Tomkus, Kaišiadorių miesto savivaldybės meras,
-Diana Varnaitė, paveldosaugininkė, istorikė, Lietuvos respublikos vyriausybė patarėja,
-Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius,
-Aivaras Jonyka, ,,Meno sienos“ VšĮ vadovas.

14:00     Žiežmarių sinagogos atidarymas – sveikinimai
15:00 – 16:30 #ŽydiškiPašnekesiai

Apie Žiežmarių sinagogą:

https://www.facebook.com/ZiezmariuKulturosCentras/photos/?tab=album&album_id=3589579771114503

https://kulturosic.lrv.lt/lt/naujienos/sutvarkyta-ziezmariu-sinagoga-pretenduoja-tapti-nauju-kulturos-centru

Renginio anonsas: https://www.facebook.com/events/388060629362566

Europos žydų kultūros dienos 2021: https://jewisheritage.org/european-days 

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.

Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

 

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.