Naujienos

Genocido centrui vadovauti siūlomas A.Bubnys

Genocido centrui vadovauti siūlomas A.Bubnys

Seimui pateikta nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus kandidatūra – juo siūloma skirti šio centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorių Arūną Bubnį. Buvusį vadovą Adą Jakubauską parlamentarai atleido balandžio 1-ąją, Seimo valdybos sudarytai darbo grupei nusprendus, kad jam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimu, siūloma Arūną Bubnį LGGRTC generaliniu direktoriumi skirti penkeriems metams. „A.Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis, įvairių frakcijų Seimo nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame LGGRTC. A.Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą įnešant nešališkumo ir skaidrumo standartus LGGRTC bei atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“, – pristatydama kandidatūrą sakė Seimo pirmininkė.

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljansas (IHRA)

Rekomendacijomis siekiama pagilinti supratimą apie Holokaustą, keliant esminius klausimus apie jo istorinį kontekstą, Holokausto apimtį ir mastą bei mėginant suvokti, kodėl ir kaip tai nutiko.Visų pirma, pedagogai turėtų būti įsitikinę, kad gerai pasiruošus ir naudojant tinkamą medžiagą apie Holokaustą galima mokyti efektyviai ir sėkmingai. Dalyje „Kaip mokyti apie Holokaustą?“ aptariamos mokymo ir mokymosi apie Holokaustą galimybės ir iššūkiai, pateikiami praktiniai patarimai, metodai, taikytini tiek formaliojoje, tiek neformaliojoje švietimo aplinkoje.

Visą Mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijų tekstą atsisiųsk čia

 

Nėra vieno „teisingo“ bet kurio dalyko mokymo būdo, nėra idealios metodikos, tinkančios visiems pedagogams ir jų mokiniams. Tačiau čia pateikiamos rekomendacijos yra grindžiamos praktine patirtimi ir turėtų būti naudingos mokyklų mokytojams ir kitiems pedagogams planuojant savo darbą atsižvelgus į asmenų mokymosi poreikius.

Kitas Rekomendacijų ištraukas skaityk čia

Hands putting up a poster, Holocaust education
Photo by Luis Paredes.

 

3.1 PAGRINDINIAI PRINCIPAI

3.1.1 Apie Holokaustą gali būti mokoma sėkmingai; nebijokite paliesti šios temos

 

Kai kurie pedagogai abejoja, ar verta analizuoti Holokausto istoriją vien dėl to, kad supranta sunkumus, kylančius mokant šios temos, ir įvertina temos jautrumą. Kai kuriems pedagogams kyla klausimų, kaip perteikti šios tragedijos mastą, įvertinti šioje tragedijoje dalyvavusių asmenų skaičių ir apskritai kaip arti žmonija gali prisiliesti prie šios temos.

Kai kurie pedagogai svarsto, kaip įtraukti savo mokinius netraumuojant jų, arba nerimauja dėl galimos jų reakcijos į šią temą. Apskritai pedagogai nori būti pasirengę kuo įvairiausiam savo mokinių elgesiui ir jų reakcijoms, kurios gali kilti dėl galimo emocinio turinio poveikio.

Holokausto istorijos gali būti mokomi įvairaus amžiaus vaikai, atitinkamai pritaikius jiems metodus ir turinį. Asmeninių istorijų, susijusių su aukomis, pabėgimu ir gelbėjimu, akcentavimas gali puikiai tikti jaunesnei auditorijai. Vyresniųjų gali būti prašoma dirbti su sudėtingesne ir daugiau iššūkių reikalaujančia medžiaga, naudojant daugiau tinkamų pirminių šaltinių.

Tiek šaltiniai, tiek ir vadovėliai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į šias Rekomendacijas ir paisant mokinių emocinių poreikių bei konkrečių aplinkybių. Nesibaiminkite liesti šios temos. Nors ši užduotis gali atrodyti šiek tiek bauginanti, patirtis rodo, kad galima sėkmingai supažindinti su Holokausto istorija ir kad toks mokymas gali duoti teigiamų rezultatų. Išanalizuokite ir naudokite įvairiausią medžiagą, aprašančią metodus, geriausią praktiką ir konkrečias mokymo strategijas, kad kuo geriau susiplanuotumėte, pasirengtumėte ir pravestumėte užsiėmimus.

3.1.2 Stenkitės kalbėti tiksliai, aiškiai apibrėžkite Holokausto sąvoką

 

Kalbos tikslumas apibūdinant sąvokas ir veiksmus gali padėti mokiniams išvengti per didelių apibendrinimų, dėl kurių išnyksta ribos ir kurie trukdo suvokti esmę. Pavyzdžiui, sąvoka „stovykla“ yra vartojama įvairiausiems objektams ir vietoms apibūdinti. Nors žmonės mirdavo ir būdavo žudomi daugumoje nacių ir jų kolaborantų įkurtų stovyklų, vis dėlto ne visos stovyklos tapo žudymo ir mirties centrais. Skirtingais laikotarpiais stovyklose buvo taikomi nevienodi metodai, nes vienos iš jų buvo koncentracijos stovyklos, kitos – baudžiamosios, dar kitos – tranzitinės. Į šią specifiką būtina atsižvelgti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir netgi klaidų.

Aiški sąvokos Holokaustas (arba Šoa) apibrėžtis gali užkirsti kelią vėlesnei painiavai. IHRA vartoja Holokausto sąvoką įvardinti valstybės remtą sistemingą žydų persekiojimą ir žudymą, kurį 1933–1945 m. vykdė nacių vyriausybė ir jos kolaborantai. Didžiausi persekiojimai ir žudynės vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kurios organizacijos (net kai kurios valdžios institucijos) sąvoką Holokaustas taiko labai plačiai ir laiko, kad ši sąvoka apima visas nacių persekiojimo aukas. Tačiau dauguma šio laikotarpio istorikų vartoja tikslesnę apibrėžtį, pagal kurią pripažįstama, kad buvo siekiama sistemingai persekioti ir išžudyti visus žydus, todėl jų likimas išsiskyrė iš kitų. Holokausto sąvoka neaprėpia sinčių ir romų. Verta atkreipti dėmesį, kad įvairiuose šaltiniuose ši sąvoka gali būti suprantama ir vartojama skirtingai, todėl užtikrinkite, kad jūs mokydami šias sąvokas vartotumėte nuosekliai ir tiksliai.

Pasidalykite informacija, kad daugybei žmonių sunku suvokti Holokausto sąvoką. Paaiškinkite, kad Holokausto sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių „paaukojimą sudeginant“. Ši sąvoka gali suklaidinti, esą masinės žydų žudynės buvo kankinystės forma, o ne genocidas. Dėl šios priežasties daug kas pageidauja vartoti hebrajišką žodį Šoa, kuris reiškia ‘katastrofa‘.

Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Pavyzdžiui, patikslinkite, kad tokios sąvokos kaip „galutinis sprendimas“ arba „žydų problema“ yra buvę eufemizmai, kuriuos tuo istoriniu laikotarpiu sukūrė ir vartojo nusikaltimų vykdytojai tam, kad perteiktų savo pasaulėžiūrą; palyginkite šias sąvokas su neutralia kalba, vartojama nešališkam praeities įvykių apibūdinimui. Taip pat turėtų būti išnagrinėta tokia sąvoka kaip „getas“, siekiant atskleisti nacių jai suteiktą reikšmę, kuri skyrėsi nuo reikšmių, turėtų prieš ir po nacių laikotarpio.

Pedagogai skatinami apsvarstyti, kokiais būdais visuomenė ir kultūra kalba apie Holokaustą, nes šios socialinės nuostatos gali turėti įtakos mokinių supratimui. Populiarioji kultūra ir pasakojimas gali įtvirtinti mitus ir neteisingą istorijos supratimą. Nuoseklaus požiūrio ir tikslios kalbos formavimas gali padėti atskleisti išankstines nuostatas.

 

3.1.3 Plačiai nušvieskite šią temą istorijos kontekste

 

Holokaustas – tai tarpusavyje susiję įvykiai, peržengę nacionalines valstybių sienas ir neatsiejami nuo II Pasaulinio karo. Taigi, šie įvykiai tebėra įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių istorijos ir istorinių procesų dalis. Mokiniai turėtų suvokti, kad Holokausto vykdymo būdai skirtingose šalyse buvo nevienodi. Be to, genocidas tapo įmanomas susipynus įvairiems trumpalaikiams, vidutinės trukmės ir ilgalaikiams veiksniams Europos ir pasaulio istorijoje. Sudarykite galimybes išnagrinėti šias sąvokas aptardami platesnius kontekstus, kuriuose buvo vykdomas Holokaustas. Mokslininkai plačiai nagrinėja šiuos aspektus. Rengdami darbo planus ir planuodami atskirus užsiėmimus, pasistenkite naudotis patikimais ir pačiais naujausiais akademiniais tyrimais, aprėpiančiais skirtingus genocido ir jo raidos aspektus.

Lithuania

Vilnius sveikina Izraelį

Vilnius sveikina Izraelį

Vilnius sveikina Izraelį mini 73-iąsias Nepriklausomybės metines! Baltasis, Karaliaus Mindaugo, Žaliasis ir Žvėryno tiltai šventės išvakarėse nušvito Izraelio vėliavos spalvomis – aplankykite iki šio vakaro.

Prezidentas pasveikino Izraelio vadovą su Nepriklausomybės diena

Prezidentas pasveikino Izraelio vadovą su Nepriklausomybės diena

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu. Pokalbio metu Prezidentas pasveikino Izraelio vadovą su šalies Nepriklausomybės diena, domėjosi sėkminga Izraelio gyventojų vakcinacijos patirtimi ir ekonomikos atvėrimo perspektyvomis.

„Nuoširdžiai sveikinu Izraelio valstybę su Nepriklausomybės diena, Jums ir visai tautai linkiu taikos, saugumo ir klestėjimo“, – sakė Prezidentas.

Valstybės vadovas pasidžiaugė, kad Izraeliui pavyko vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų ir sėkmingai suvaldyti pandemiją, taip pat pabrėžė, kad Izraelis rodo sektiną pavyzdį visam pasauliui, kuriuo norėtų pasinaudoti ir Lietuva, siekdama atverti ekonomiką ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo. Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį.

Nors dėl koronaviruso pandemijos 2020-aisiais Izraelio Prezidentas negalėjo apsilankyti Lietuvos žydų istorijos 700-osioms ir 300-osioms Vilniaus Gaono metinėms skirtuose renginiuose, tačiau šios Lietuvai ir Izraeliui reikšmingos sukaktys Lietuvoje buvo minimos gausiais renginiais, konferencijomis ir dokumentiniais filmais.

Baigdamas pokalbį Prezidentas palinkėjo Izraeliui sklandaus naujos vyriausybės formavimo ir pakvietė Izraelio vadovą apsilankyti Lietuvoje.

Prezidento komunikacijos grupė
UŽUOJAUTA

UŽUOJAUTA

Skaudi žinia – balandžio 14d. mirė Milan Chersonskij (1937 -2021).

 Dėl skaudžios netekties gilią ir nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai Svetlanai,  dukrai Polinai ir arttimiesiems.

Milan Chersonskij – teatro režisierius, žurnalistas. 1964 m. Baigė Leningrado valstybinį teatro, muzikos ir komedijos institutą. 1979–1999 m. Jis vadovavo Lietuvos žydų liaudies teatrui, kurio spektakliai buvo rodomi jidiš kalba.

Gerai žinomas ilgametis, gerbiamas žydų bendruomenės narys, kurį prisimename buvus Tarybos nariu. Milanas yra daug nuveikęs Lietuvos žydų kultūrai, dirbdamas žydų saviveiklos teatro vadovu ir Lietuvos žydų bendruomenės laikraščio ,,Lietuvos Jeruzalė“ redaktoriumi.

Laikraštis ,,Lietuvos Jeruzalė“ buvo leidžiamas 4 kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir anglų. Laikraštis spausdino rašinius apie žydų gyvenimą, kultūrą, buitį, istoriją, Lietuvos aktualijas.  Milan Chersonskij buvo principingas kovotojas su Lietuvos istorijos falsifikacijomis ir  Holokausto atminties Lietuvoje itškraipymais. Lietuvos žydų kultūros draugijos, mėnesinis leidinys (laikraštis), ėjo nuo 1989 m. spalio mėn. iki 2010 m.

 

 

Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis

Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis

PRANEŠIMAS  SPAUDAI
Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, balandžio 14 d. vakare trys sostinės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis. Taip Vilnius paminės 73-iąsias Izraelio valstybės nepriklausomybės metines.
Baltasis, Žaliasis ir Karaliaus Mindaugo tiltai nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio saulėlydžio bus apšviesti balta ir mėlyna spalvomis – būtent šias spalvas Izraelio vėliavoje pasiūlė naudoti litvakas Dovydas Volfsonas, XIX a. viduryje gimęs Darbėnų miestelyje.
„Vilnius visame pasaulyje yra vadinamas Lietuvos Jeruzale, nes čia gimė, gyveno, mokėsi ir kūrė svarbios žydų kultūros ir istorijos asmenybės. Dalis jų aktyviai prisidėjo ir prie nepriklausomos Izraelio valstybės kūrimo ir stiprinimo, todėl Vilniaus ryšys su Izraeliu ir jo žmonėmis yra ypač ryškus ir gilus.“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Sostinėje ir šiandien gausu žydiško paveldo – miesto senamiestyje kiekvienoje gatvėje ar name galima rasti žydų kultūros, architektūros, meno, litvakiško kulinarinio paveldo pėdsakų. Pasak F. Kukliansky, pastaraisiais metais pastebimas išaugęs visuomenės susidomėjimas žydų istorija ir kultūra, vis daugiau lietuvių atranda litvakų paveldą. Susidomėjimas Lietuva jaučiamas ir iš Izraelio – iki pandemijos Lietuvoje sparčiai augo turistų iš Izraelio skaičius, kurie čia vyko ieškoti šaknų ir lankyti istorinių vietų.
Vilnius turi tradiciją kartu su visu pasauliu švęsti svarbias datas ir sukaktis, apšviečiant miesto infrastruktūros objektus. „Džiaugiuosi, kad šiandien Vilnius nušvinta Izraelio spalvomis, taip išreikšdamas draugystę su šia valstybe. Vilniuje esantis žydų kultūros paveldas – viena iš svarbiausių ir seniausių jungčių, tačiau Izraeliui esame įdomūs ne tik dėl praeities, bet ir dėl ateities – Vilnių ir Lietuvą atranda ir Izraelio verslininkai“, – sako Faina Kukliansky.
Nepriklausoma Izraelio valstybė įkurta 1948 metais, praėjus 3 metams po Antrojo pasaulinio karo. Litvakai ir jų palikuonys tapo vieni aktyviausių Izraelio kūrėjų, žymių politikų ir valstybės vadovų – pavyzdžiui, dabartinis Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu yra Lietuvos žydo Natano Mileikovskio, 1930 metais atvykusio į Palestiną, anūkas. Šiandien Izraelyje gyvena virš 9 milijonų žmonių.
Kontaktinis asmuo: Michail Segal, mob.tel. 8 650 75939, el. paštas: michails@sc.lzb.lt
Yom HaZikaron paminėta ir Vilniuje

Yom HaZikaron paminėta ir Vilniuje

Yom HaZikaron – atminimo diena Izraelyje ir diasporoje, skirta pagerbti visus karius izraeliečius, kurie žuvo kovodami, gindami Izraelio valstybę. Šią dieną Izraelis gedi ir prisimena kritusius žydus kareivius ir visas teroro metu prarastas gyvybes. Minėjimo renginiai prasideda išvaarėse, balandžio 13 d. 20:00 valandą visame Izraelyje gaudžiančios sirenos kviečia sustoti 1 minutei pagerbti žuvusius karius bei teroro aukas. O balandžio 14 d. sirenos gaus 11:00 valandą ir truks 2 minutes. Prisimename 23 928 kritusius Izraelio karius bei 3 158 teroro aukas.

#YomHaZikaron

Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!

Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!

,,Mazel tov to Maceva“ – litvakų kapinių katalogas, kuris švenčia dešimties metų veiklos etapą, dokumentavus, valant, skaitmeninant ir restauruojant žydų kapines Lietuvoje.

„Beit Olam – kapinės yra gyvenamasis namas. Tai vieta, kur mūsų atmintis atgyja “, – sakoma jubiliejiniame pranešime savo Facebook puslapyje 2011 metais įsteigtoje nepelno organizacijoje.

Maceva siekia

Rinkti, kataloguoti ir viešinti informaciją apie visas iki Antrojo pasaulinio karo buvusias žydų kapines Lietuvoje ir per nuotraukas dokumentuoti visus likusius antkapius visose žydų kapinėse visoje Lietuvoje;

Išverskite visus įskaitomus užrašus iš antkapių ir paskelbkite šią informaciją savo svetainėje;

Kai įmanoma, atkurti / rekonstruoti ar bent jau išvalyti kapines, padedant vietos savivaldoms ir bendradarbiaujant su jomis;

Didinti vietos bendruomenių informuotumą apie žydus, kurie anksčiau gyveno kaimynystėje, ir ieškoti jų paramos žydų kapinėms prižiūrėti.

Žydų kapinės Švenčionyse, Lietuva

Praėjusiais metais dėl pandemijos teko nutraukti veiklą, įskaitant valymo iniciatyvas, tačiau Maceva teigė, kad ji turi ambicingų planų 2021 m.

Tai apima plačią veiklą:

Šeštąją jos tarptautinę stovyklą žydų kapinėse, kuri planuojama šią vasarą Žagarėje (Zhager).

Istoriniai ir genealoginiai Salantų kapinių tyrimai (dosnios Klaffo fondo paramos dėka).

Rokiškio, Švenčionių ir Žemaičio Naumiesčio (Neishtat) kapinių epitafijų vertimų užbaigimas.

Užpildyta ir išleista beveik 2 000 epitafijų iš Kauno Radvilėnų žydų kapinių – bendros pastangos su Kauno savivaldybe, kuri atliko mūsų pilną kapinių žemėlapį.

Iki metų pabaigos „Maceva“ duomenų bazėje bus prieinami 15 000 vardų ir epitafijų.

Pakruojo žydų kapinės, Lietuva.

Jubiliejiniame pranešime „Maceva“ padėkojo savanoriams ir rėmėjams, kurie finansavo projektus arba dirbo prie jų, įskaitant Lietuvos žydų bendruomenę ir Geros valios fondą.

Jei valstybė negali išsaugoti tautiečių ir kaimynų atminties, mes privalome užtikrinti, kad ji būtų išsaugota bent jau virtualioje erdvėje. Atmintis nėra tik medžiaga, tai nematerialus paveldas.  Pirmiausia tai yra mūsų pareiga. Ir mes tikime, kad turėdami mažai išteklių mums pavyko šioje srityje. Su jūsų pagalba. Taigi ačiū jums visiems.

Perskaitykite visą pareiškimą „Maceva“ „Facebook“ puslapyje.

Prisijunkite prie „Maceva“ svetainės.

Atidaromoje Adasos Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai

Atidaromoje Adasos Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai

2021 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Straipsnio autorius: artnews.lt

Pasiilgstamų nuotaikų erdvė… Rūko ar sapno properšose išnyra žmogiškojo pasaulio fragmentai – sena kėdė, namas, langas, laiptai… Tai ne sapnas ir ne realybė, o veikiau tarpinė būsena, būdinga menininkės Adasos Skliutauskaitės litografijoms. Jas patyrinėti žiūrovai kviečiami „AP galerijos“ (Polocko g. 10, Vilnius) pristatomoje dailininkės jubiliejinėje parodoje „Erdvė“, balandžio 13 – gegužės 9 dienomis.

Klasika virtusios litografijos

„AP galerija“, švenčianti penkių metų gimtadienį, savo erdvėse pristato jau antrąją Adasos Skliutauskaitės parodą. „Praėjo dveji metai nuo Adasos Skliutauskaitės parodos mūsų galerijoje. Dailininkė nuo to laiko sukūrė ne vieną naują kūrinį, ypač gausiai piešinių. Tačiau šiais simboliškais metais, kai ir menininkė žymi jubiliejų, man norėjosi dar kartą į dienos šviesą išnešti litografijas, ryškiai reprezentuojančias jos kūrybą,“ – teigė parodos kuratorė, galerininkė Vilma Jankienė.

Nuo 1955 m. kurianti A. Skliutauskaitė pasižymėjo skirtingose meno srityse. Estampai, knygų iliustravimas, litografijos, piešiniai ir tapyba, teatrališkos lėlės… Visa tai jungiasi tarpusavyje į darnų panoraminį vaizdą, atveriant žiūrovams savitą šios dailininkės kūrybos pasaulį.

Naujoje parodoje „Erdvė“ pristatomos litografijos laikomos reikšmingiausia menininkės kūrybos dalimi. Susidomėjusi šia grafikos technika praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pabaigoje, ilgainiui menininkė pradėjo leistis į eksperimentus. Jie atvedė prie to, kas dabar suvokiama kaip išskirtina A. Skliutauskaitės litografijos atmaina. Jausmingi, vitališki, abstrahuoti kūriniai tapo subtilia grafikos ir tapybos jungtimi.

Karalienės Elžbietos II vyras, velionis Princas Philipas iš garbingos žydų gelbėtojų šeimos

Karalienės Elžbietos II vyras, velionis Princas Philipas iš garbingos žydų gelbėtojų šeimos

Žydų požiūris į žinomas asmenybes dažniausiai prasideda nuo jų santykio su žydais ir tai nėra nepagrįsta, nes jiei pažįsta daug garsių žmonių, kuriuos veikia antisemitizmas! Geras požiūris į žydus, antisemitizmo atmetimas suprantamas kaip universalus padoraus žmogaus rodiklis.

Šiandien viena svarbių pasaulio naujienų yra artėjančios Didžiosios Britanijos Karalienės Princo Philipo laidotuvės.

Žydų pasaulyje, kuris matomas Izraelio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, su Princu Philipu atsisveikinama su liūdesiu ir didele pagarba. Jo kilmė labai svarbi, nes suvaidino didelį vaidmenį jo gyvenime. Kalbama ne apie aristokratiškumą.

Princas Philipas – Pasaulio teisuolės sūnus. Jo motina, princesė Alice,  Graikijos princo žmona, okupuotame Atėnų mieste paslėpė žydų šeimą savo namo rūsyje. Tai buvo  Graikijos parlamento deputato Khaimaki Coheno našlė su dviem vaikais iš penkių.

Šis žygdarbis tapo žinomas visiškai netyčia. Kai Rahel Cohen palikuonys paprašė Jeruzalės savivaldybės drąsios princesės vardu pavadinti gatvę žydų sostinėje. Taigi ši istorija tapo žinoma Yad Vašemo memoriale, kur kruopščiai patikrinus visus faktus pripažinta, kad velionė princesė nusipelno Pasaulio Tautų teisuolės  titulo.

Tai įvyko 1993 m. Princas Philipas ir jo sesuo Sofija pasodino medį motinos garbei Yad Vašeme, Teisuolių alėjoje.

Princesės palaikai buvo palaidoti Jeruzalėje, Alyvų kalne, Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kur jie buvo perkelti iš koplyčios Vindzoro pilyje, kur  palaidoti Anglijos karališkosios šeimos nariai, kuriems ji priklausė,  tačiau Alisa pasirinko Jeruzalę, tarsi žinotų, kas bus vėliau.

Taigi pasaulį palikęs Jo Karališkoji Prakilnybė Princas Philipas buvo iš labai geros šeimos  ir pagal žydų sampratą .

Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas

Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas

Arkivyskupas P. R. Gallagheris
VATIKANAS
Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų ir žydų santykiuose padaryta didelė pažanga: geresnis abipusis pažinimas padėjo geriau vieniems kitus suprasti ne tik teologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu lygmenimis, pasakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaudamas Izraelio ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje kampanijoje #StopAntiSemitism.
Sveikiname Simą Leviną su gimtadieniu!

Sveikiname Simą Leviną su gimtadieniu!

Gerbamas Simai, širdingai jus sveikiname su gimtadieniu, linkime stiprios sveikatos. Lai namuose netrūks ramybės, džiaugsmo ir jaukumo, o šalia visada bus žmogus, į kurio petį atsiremti galėsite sunkią minutę. Su gimtadieniu!

Šią nuostabią jums dieną linkime tik maloniausių emocijų, nuostabiausių akimirkų ir nesibaigiančio gerų žinių srauto. Būkit laimingas!

Simas Levinas – pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius, pasisakydavęs ir paaiškindavęs visuomenei tokios mokyklos būtinybę. Šiais laikais, kai mokykla – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tapo viena geriausių Lietuvoje, niekam jau nebekyla abejonių dėl jos poreikio.

Dabar Simas – Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas, Vilniuje jį galimas sutikti  vienintelėje veikiančioje sinagogoje, kuri yra Pylimo g.

 

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyko simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padėjo akmenukus ir gėlių…

Izraelis Lietuvoje
Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna
JAV ambasada Vilniuje

 

Daugiau nuotraukų

Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas

Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas

Sirenos gaudžia, kai visas Izraelis sustoja, sustingsta prisimindamas Holokausto aukas. Viešasis gyvenimas sustoja dviem tylos minutėms, kurios skirtos 6 milijonų nužudytų žydų atminimo ceremonijai, tai vyksta dienos metu, pagerbiant nacių režimo aukas, persekiotus, kankintus ir nužudytus žydus.

Viešojo transporto autobusai ir automobiliai sustojo gatvėse ir keliuose, o pėstieji taip pat stovėjo nejudėdami, prisimindami nužudytuosius per nacių vykdytą genocidą.

Jeruzalės turguje sustoję žmonės.

Holokaustas išlieka esminis Izraelio kolektyvinės savimonės elementas. Žydų valstybė buvo įkurta 1948 metais, praėjus trejiems metams po Antrojo pasaulinio karo ir genocido pabaigos. Izraelis tapo prieglobsčiu žydams iš viso pasaulio; į jį persikėlė šimtai tūkstančių išgyvenusių Holokaustą ir praradusių namus bei artimuosius.  

Minime tarptautinę Romų kultūros dieną

Minime kartu tarptautinę Romų dieną! Mūsų bendražygiai ir partneriai – Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia išgirsti Romų himną – galimybę mylėti nepaisant skausmo.

Gopalas Michailovskis, šiuo metu studijuojantis prestižiniame Europos Centriniame Universitete (Central European University) Budapešte, atlieka romų himną ‘Gelem gelem’ bei dalinasi savo įžvalgomis apie romų istoriją ir integracijos svarbą.

Balandžio 8 dieną minime Tarptautinę romų kultūros dieną. Šie metai jubiliejiniai – sukanka 50 metų nuo pirmojo Tarptautinio romų kongreso Londone, kuris įvyko 1971 metais.

Siunčiam nuoširdžius sveikinimus visai bendruomenei.

1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija

1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija

Kauno žydų bendruomenė jau tris dešimtmečius paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prisimena ir stengiasi kitiems priminti , kas įvyko Kauno gete 1944 m. kovo 27 d.

“Pamatėm autobusą. Iš jo sklido triukšminga muzika, kuri turėjo užgožti vaikų klyksmą, motinų maldavimus ir šunų lojimą. Girti, įsiaudrinę ukrainiečiai (ukrainiečių policininkai – vlasovininkai), mojuodami kirviais ir geležiniais strypais medžiojo vaikus ir pagyvenusius žmones iš jų slėptuvių. Visi žiaurumai baigėsi sulyg saulėlydžiu.
Grįžę iš priverstinių darbų tėvai rado nusiaubtą getą. Kaimynė seselė ant lentynos padėjo maišą su drabužiais, jame paslėpė savo trejų metų dukrelę. Ieškodamas vaikų vokiečių kareivis prakirto maišą rimbu, bet nieko nerado. Kirtis sukėlė dulkių debesis, kareivis išskubėjo iš kambario. Atrišusi maišą motina rado savo mergytę susirietusią su gilia žaizda nugaroje. Mama apsipylė ašaromis, bet mažoji, rodos, vardu Gita, pasakė: “Neverk, mamyte, man neskauda.” (iš knygos “Išgelbėti bulvių maišuose”, J. Corefo tėvo atsiminimai).
“1944 metų kovo 27 dieną gete atsitiko baisiausias įvykis per visą laiką. Kai mieste dirbančios brigados išėjo ir pačiame gete esančios dirbtuvės, kuriose dirbo apie du tūkstančius žmonių, buvo užrakintos, visomis jo gatvėmis pravažiavo automobiliai ir per garsiakalbius buvo paskelbta, kad kiekvienas, išėjęs iš namų, bus sušaudytas vietoje. Paskui prasidėjo klaiki akcija: atiminėjo vaikus.
Iš namo į namą ėjo vokiečių policininkai, lydimi sužvėrėjusių “ukrainiečių”, kurie, norėdami išvengti belaisvių dalios, parsisamdė tarnauti vokiečiams budelių pagalbininkais. Visus vaikus iki dvylikos metų griebdavo ir mesdavo į sunkvežimį. Motinos buvo verčiamos pačios nešti mažylius prie sunkvežimių. Didžiuliai policijos šunys išuostinėjo butus, grindis, sandėliukus. Jie buvo išmokyti iš bet kur ištraukti pasislėpusius vaikus. Tas moteris, kurios nenorėjo atiduoti vaikų, kurios veržėsi prie sunkvežimių ir bandė iš ten paimti saviškius, partrenkdavo žemėn, kelias iš jų nušovė. Daug motinų norėjo mirti kartu su vaikais: “Jūs, kiaulės, dar turite padirbėti. Šitą šlamštą reikia pašalinti.”
Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti. Žodžiais nenusakomo skausmo balsą užtrenkė griausminga radijo muzika. Pasaulis neregėjo tokio cinizmo.
Tuo pačiu metu griebė ir senus žmones. Nesirinkdami varė iš namų ir nedarbingus, ir sergančius.” (iš E. Holcmanienės atsiminimų knygos ‘Šitas vaikas turi gyventi”)
Prisiminėme ir pagerbėme, laikydamiesi apribojimų, negausiame karantininiame būrelyje, šios baisios akcijos, vadinamos Vaikų akcija, aukas.
 “Akcija, kuriai vadovavo oberfiureris W. Fuchsas ir oberšarfiureris B. Kittelis, vykdyta tam, kad pertvarkant getą į koncentracijos stovyklą, joje turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti likviduoti.” (A. Bubnys). Per vieną dieną iš Kauno geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senelių.
Vaikų, žuvusių Kauno gete, sąrašas, jame tik nedaugelis vardų. Jis buvo sudarytas, minint 70-ąsias Vaikų akcijos metines, remiantis informacija gauta iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir privačių asmenų.
SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija

SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija

Kviečiame senjorus skiepytis rekordiniu iki šiol „Pfizer“ vakcinų kiekiu!
Jau nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. Prie skiepijimo centrų budės ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai, kurie norinčius senjorus pavežės namo.

 

Per artimiausias dienas planuojama paskiepyti apie 12-15 tūkstančių gyventojų, o padėti užsiregistruoti skiepui senjorams gali ir jų artimieji, ir kaimynai – tai padaryti paprasta svetainėje https://vakcina.vilnius.lt.

Ką svarbu žinoti?

Vienas asmuo gali užregistruoti neribotą kiekį senjorų, tad kviečiame įsitraukti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, socialinius darbuotojus. Registruokite per sistemą savo tėvus, senelius, kaimynus, pažįstamus, visus, kuriems virš 65 m.

Patys senjorai gali registruotis numeriu 19002.

Registruotis galima nuo 18 val.

Senjorai, ir tik jie, bus skiepijami ryt nuo 10 val. visą dieną.