L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą
Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.
Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.
„Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
„J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius.
„Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras.
Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą.
„Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius.
Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.
Edmundas Jakilaitis 2018 m. rugsėjo 19 d
Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su paminklais už Lietuvos laisvę kovojusiems nacių kolaborantams? Dėl šių paminklų Lietuva pastaruoju metu atsidūrė svarbiausios pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Ar asižvelgti į iškilių ir ryškių šalies intelektualų raginimus bei žydų bendruomenės prašymus ir nulupti jų paminklines lentas bei nuversti paminklus? Ar prezidentė turėtų atimti iš jų valstybės apdovanojimus?
Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti – Vilniaus meras nesiryžta lupti Lietuvos gynėjų
F.Kukliansky: popiežiaus malda Vilniaus gete svarbi ir Holokausto aukoms, ir gelbėtojams
Popiežius Pranciškus tylią maldą buvusiame Vilniaus žydų gete sukalbės praėjus lygiai 75 metams po jo likvidavimo. Lietuvos žydai sako, kad šis gestas svarbus tiek Holokaustų aukoms, tiek žydus gelbėjusiems krikščionims.
Džiaugiamės, kad popiežius siunčia žinią pasauliui, pagerbdamas žuvusiuosius 75-ųjų geto likvidavimo metinių proga. Tikiuosi, kad jo mintyse bus ir padėka ir žydų gelbėtojams krikščionims“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Mums didelė garbė, kad mus aplanko popiežius, nežiūrint to, kad esame kitos tikybos. Esame šios valstybės piliečiai ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai nepaprastas popiežius. Jis labai demokratiškas ir ryžtingai kovoja prieš smurtą“, – teigė ji. Popiežius Pranciškus geto aukas Rūdninkų skvere pagerbs sekmadienį, rugsėjo 23-ąją. Kaip tik tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Dėl to rugsėjo 23-oji yra minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.
Australijoje gyvenančių žydų protėvių paieška Panevėžyje
Po pusės metų susirašinėjimo su garbaus amžiaus ponu Stephan Chipkin, kuris gyvena Australijoje Sidnėjaus mieste, rugsėjo 18 dieną įvyko susitikimas Panevėžio žydų bendruomenėje su juo, žmona Lucy ir drauge Rosemary Bloch. Pagal Stephan Chipkin prašymą bendruomenės archyve buvo ieškoma dokumentų, susijusių su jo protėviais Miler (Muler), kurie manomai iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Tokios pavardės Panevėžio žydų archyve iš tiesų buvo rastos: Panevėžio miesto žydų ligoninės senose nuotraukose, 1934 m. balsavusiųjų į miesto tarybą,1938 m. sklypų savininkų sąrašuose. Tačiau tikslių duomenų nustatyti taip ir nepavyko, nes ponas Stephan Chipkin duomenų apie savo protėvių gimimo, santuokos ir mirties datas neturi, o tai labai apsunkino paiešką.
“FUN RUN” BĖGIMAS VILNIUJE
Makabi „FUN RUN“ bėgimą jau kelis metus organizuoja Europos Makabi Konfederacija. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Budapešte, Varšuvoje, Belgrade, Los Andžele, viso 25 miestuose. Šis bėgimas antrą kartą yra organizuojamas Lietuvoje. Makabi „FUN RUN“ bėgimas yra „Linksmas bėgimas“ palaikantis „Makabi“ judėjimą, kadangi sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
Š.m. rugsėjo 16 d. Vilniuje Vingio parke įvyko antrasis Lietuvoje “FUN RUN” bėgimas, kuriame dalyvavo Lietuvos sporto klubo(LSK) “Makabi” nariai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai.
Sveikinimo kalba renginį pradėjo ilgalaikis LSK Makabi prezidentas, Pasaulio Makabi Organizacijos (MWU) Vykdomojo komiteto narys 2018-2022 metams – Semionas Finkelšteinas, kuris pats dalyvavo bėgime. Varžybų dalyvius sveikino specialiai atvykęs į Lietuvą Europos Makabi Konfederacijos (EMC) pirmininkas, pasaulio Makabi asociacijos vicepirmininkas Motti Tichauer, kuris kiekvienam varžybų dalyviui įteikė atminimo medalį. Dalyvius šiltai pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, sėkmingai bėgusi 1,5 km distanciją. Varžybas stebėjo ir entuziastingai dalyvius palaikė laikinai einanti Kūno kultūros ir sporto departamento (prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) generalinio direktoriaus pareigas Kornelija Tiesnesytė ir Vilniaus Šolomo Atechemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. „“Žemaitijos Pienas“ atstovė Izraelio rinkai Darija Polovickaja įteikė Motti Tichauer dovaną – didelį „Džiugo“ sūrį.
102 sportininkai rungtyniavo 4-iose amžiaus grupėse: jaunučių(iki 15 m), jaunių(16-17 m), suaugusiųjų(18-34m) ir veteranų( nuo 35m).. Varžybos buvo vykdomos 1,5 km ir 3 km distancijose tarp moterų ir vyrų.
Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai
Mindaugas Jackevičius, www.lrt.lt
Lietuvos žydai prašė iki rugsėjo 23 d. nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vilniaus centre esančios bibliotekos. Pirmąjį puslapį Lietuvai ir J. Noreikai praėjusią savaitę skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, karininko klausimą pavadinęs išbandymu Lietuvai.
Tuo metu Lietuvos pusė nežino, kaip reaguoti į užgriuvusį dėmesį. Istorikai tvirtina viską ištyrę: J. Noreika-Generolas Vėtra žydų nežudęs, bet su naciais kolaboravęs. Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirodžiusias publikacijas vadina mėgėjiškomis, kliaujasi Lietuvos istorikais, tačiau ar Vilniaus centre turi kabėti lentelė J. Noreikai, nesako. „Išbandymas Lietuvai: J. Noreika – nacių kolaborantas ar nacionalinis didvyris?“. Taip pavadinta publikacija įtakingame JAV leidinyje.
Kauno žydų bendruomenė aktyviai dalyvauja savo miesto renginiuose
Pirmojoje rugsėjo mėnesio pusėje Kaune pašėlusiu greičiu skriejo kultūrinių renginių, įdomių susitikimų, švenčių ir miestui svarbių įvykių karuselė, visur suspėti net patiems aktyviausiems ir greičiausiems buvo tiesiog neįmanoma.
Kaune lankėsi ir su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku susitiko naujoji Jungtynių Amerikos Valstijų ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore. Pokalbio metu domėtasi Kauno ir Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis, antisemitizmo apraiškomis.
Kaune vyko kaip visada intensyvi, spalvinga ir įvairialypė Sugiharos savaitė. Šiais metais ji miestui padovanojo ir naują Sakurų parką Nemuno saloje. Iškilmingo ir kartu nuotaikingo bei estetiško jo atidarymo akimirkos nuotraukose.
Tą pačią savaitę atidarytas Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 biuras Laisvės al. Išskirtinis, šiuolaikiškas biuras ir atviras jaunatviškas žingeidus jo kolektyvas laukia visų, norinčių pasidalinti savo idėjomis, užduoti klausimų ar tiesiog pakalbėti aktualiomis temomis. Kaip sakė “Kaunas 2022” vadovė Virginija Vitkienė: “Labai malonu, kad architektai kultūros sostinės projektą mato kaip šviesų, optimistinį, stebinantį, turintį vaikystės žavesio ir svajonės naivumo – visa tai ir regima interjere.”
Be abejo, Kauno žydų bendruomenė nepamiršo ir svarbių žydiško kalendoriaus datų ir smagiai bei saldžiai atšventė Roš ha Šana.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad rugsėjo 18d. mirė Nikolaj Vainer. (1924 – 2018)
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties.
Kviečiame į koncertą
Sveikiname Davidą Ščupaką su jubiliejiniu gimtadieniu
Sveikiname su 80-mečiu Davidą Ščupaką – gydytoją, labai aktyvų žmogų, redaktorių, paskaitininką, skaičiusį daug paskaitų apie medikus žydus. Linkime stiprios sveikatos, kad niekas nesulaikytų siekių ir darbų, kad širdis nesentų, būtų turtinga ir dosni.
Mazal tov! Bis 120!
Davidas Ščupakas – ilgametis medikų litvakų sąjungos pirmininkas, kurio iniciatyva redaguotas ir išleistas straipsnių rinkinys „Lietuvos Jeruzalės medikai“. Davido Ščupako sudaryta dokumentinių bei publicistinių straipsnių rinktinė apie medikus žydus, praktikavusius Lietuvoje ir iš čia kilusius, o dirbę kitur, suvaidino ypatingą vaidmenį mūsų krašto medicinos istorijoje. Šis straipsnių rinkinys siekia aprėpti jų veiklą nuo to meto, kai XVII a. vilniečių Gordonų šeima išsiuntė keturis sūnus į Padują studijuoti medicinos (vienas jų vėliau tapo karaliaus Jono III Sobieskio gydytoju), iki XX a. II pusės. Keli šios knygos akcentai: 1805 m. Jokūbas Libošicas kartu su Josephu Franku ir kitais įkūrė pirmąją Rytų Europoje medikų organizaciją – Vilniaus medicinos draugiją; 1908 m. 44 proc. Vilniaus gydytojų ir 86 proc. odontologų buvo žydai, 1939 m. Lietuvoje apie 42 proc. gydytojų buvo žydai; tarpukariu medikai žydai sukūrė visą sveikatos paslaugų spektrą aprėpiančią draugiją OZE; Vilniuje darbavosi iškilūs gydytojai ir visuomenės veikėjai Cemachas Šabadas ir Jokūbas Vygodskis; XX a. II p. Lietuvoje dirbo garsūs medikai Borisas Efrosas, Borisas Gapanavičius-Gapany, Jochelis Gliauberzonas, Guta Kaganaitė, Chackelis Kibarskis, Marija Ramanauskaitė ir daugybė kitų; Kuklianskių, Ptašekų, Vitėnų medikų dinastijų istorijos yra ne tik šeimos paveldas ar medicinos istorijos objektas – tai ir žydų tautos likimo Lietuvoje miniatiūra.
LŽB socialinių programų departamentas kviečia
LŽB socialinių programų departamentas rugsėjo 20 d. 18:00 val. kviečia lankomosios priežiūros programos dalyvių artimuosius į susitikimą.
Susitikimo metu LŽB Socialinių programų departamento kolektyvas pristatys socialinio centro veiklą.
Paskaitą apie senėjimo iššūkius skaitys socialinio darbo magistras Paulius Godvadas.
Kartu galime daugiau – dalinkimės patirtimi, spręskime iššūkius, tobulėkime.
Nuoširdžiai Jūsų,
LŽB Socialinių programų departamentas
Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus (Roš Hašana) sutiko 5779 m. išvakarėse. Gausiai susirinkusiems bendruomenės nariams Cilė Gleizer priminė šios šventės prasmę, tradicijas. Šventinį vakarą pradėjo Frida Šteinienė, kuri uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų. Jis perdavė sveikinimus ir palinkėjimus iš Panevėžio žydų bendruomenės bei buvusių šiauliečių, dabar gyvenančių Izraelyje.
Ant šventinio stalo buvo tradiciniai patiekalai: chala, obuoliai su medumi, granatai, farširuotas karpis, kurį paruošė Maja Burštein. Šventę pasaldino Fridos Šteinienės, Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai: taigalach, imberlach, obuolių pyragas ir vyniotinis.
Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer ir jo dukrytė Sofija. Vyravo puiki nuotaika ir šilta atmosfera. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems. Kiekvienai šeimai įteiktas 5779 m. žydiškas kalendorius.
Sveikiname poetę Eleną Suodienę su jubiliejiniu gimtadieniu
Sveikiname poetę Eleną Suodienę, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narę, humanitarinių mokslų daktarę su 60-uoju gimtadieniu.
Poetė yra gerbiama už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje.
Elenos Suodienės naujausia knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą“ šiemet buvo pristatyta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Šio pasaulinio garso poeto, kurio giminė kilusi iš Žagarės, kūryba, pasak Elenos padarė įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui.
Nuoširdžiai linkime Elenai, talentingai intelektualiai poetei, išleidusiai 17 poezijos rinktinių, kūrybinio įkvėpimo, asmeninės laimės ir sveikatos.
Interviu su Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijos pirmininku Arie Ben-Ari Grodzensky
Arie Ben – Ari Grodzensky – Lietuvos žydų išeivių Izraelyje asociacijos pirmininkas, organizacija, įkurta 1932 metais, yra didžiausia litvakų asociacija Izraelyje ir visame pasaulyje, vienyjanti per 1500 narių. Šiemet ji oficialiai prisijungė prie Lietuvos žydų bendruomenės.
Rugsėjį minime Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Kalbėdamas prie Panerių memorialo dar šį pavasarį kreipėtės į lietuvius, su kuriais užaugote ir sakėte, kad naujų draugiškų santykių kūrimas yra įmanomas tik pripažinus istorinę tiesą dėl įvykdyto Holokausto. Jau keleri metai, kai vis atviriau kalbama ir rašoma apie Lietuvoje įvykdytą genocidą. Kokia yra istorinė atmintis?
Mano seneliai, mano dėdės ir pusbroliai buvo nužudyti miške šalia Alytaus, vietoje, kuri panaši į Panerius. Ten įvyko tas pats, kas ir kitose 227 žudynių vietose Lietuvoje. Žydus žudė lietuviai, su kuriais prieš prasidedant karui gyventa taikioje kaimynystėje.
Mano dėdė, pabaigęs mokslus Italijoje, grįžo į Lietuvą ir dirbo chirurgu Alytaus ligoninėje. Išgelbėjo gyvenimą dešimtims lietuvių, tačiau jo laukė toks pat likimas, kaip ir kitų šeimos narių – jis žuvo nuo lietuvių rankos.
Panašių įvykių nebuvo niekada nuo to laiko, kai žydai išėjo iš Egipto. Viena tauta nusprendė sunaikinti kitą tautą. Būdavo visais laikais naikinami priešai, konkurentai. Vokiečiai nusprendė, kad žydų neturi būti. Iki Holokausto pasaulyje gyveno apie 16mlj. žydų. Pasekmės liūdnos – juk žydai – gabių žmonių tauta: Nobelio premijos laureatai, daugybė mokslininkų įvairios srityse. Esu įsitikinęs, jei nebūtų Holokausto tragedijos, jau seniai turėtume vaistus nuo vėžio, medicina būtų pažengus keleriopai toliau, būtų kur kas daugiau žmonijos pasiekimų. Holokausto pamiršti neįmanoma ir žudikams atleisti negalima. Užaugo jau trys kartos, kurios nežino, kas yra Holokaustas, gal tik iš filmų ar knygų ir artimųjų pasakojimų. Bijau, kad dar po kelių kartų žmonės pamirš apie šią nežmonišką 6 milijonų žydų tragediją. Tai istorija, kurią reikia pažinti. Šiais laikais žmonės skeptiškai žiūri į istoriją, jų nuomone, tai interpretacijos, neteisingi pateikti tyrimų rezultatai. Tie, kas gyveno sovietmečiu gerai žino, kaip iškraipydavo istoriją, tiesos buvo labai mažai.
Kadangi dažnai lankotės Lietuvoje, ar pastebite kaip dabar vertinami Holokausto įvykiai?
Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams Holokausto metu
Lenkijos Užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius Ir LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su Lietuvos žydų bendruomenės 5779 m. kalendoriumi, skirtu Holokausto vaikams.
Minint Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metinės bei Irenos Sendlerowos metų proga Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje, bendradarbiaudami su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, pristatė Vilniuje nepaprastą parodą „Żegota. Pagalbos žydams taryba“, kurią paruošė Tautos atminties institutas. Pirmoji parodos ekspozicija veikė š. m. pavasarį Kauno IX forte.
Pagalbos žydams taryba buvo lenkų pogrindžio humanitarinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais (1942–1945) kaip Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams tiek getuose, tiek ir už jų ribų. Taryba veikė kodiniu pavadinimu „Żegota“. Paroda pasakoja apie „Żegotos“ įkūrimą ir jos veiklą, primena jos pagrindinius didvyrius bei kai kurių jos globotinių asmenybes.
Apipjaustymo apeigų nebus
Motkės žmona pagimdė mergaitę. Et, pagalvojo tėvas, būtų buvęs berniukas, būtų kita šneka: suteiktų kokiam turtuoliui garbę būti „sandeke“ – tai yra palaikyti kūdikį per brisą [apipjaustymo apeigas], o šis už tą garbę kokią dešimtrublinę paklotų.
Vaikų klubų veiklos naujojo sezono atidarymas
„Amerikos virtuozai“ Panevėžyje
Jau trečią kartą ansamblis „Amerikos virtuozai“ kartu su vadovu Čarlzu Borowsky aplankė Lietuvą su koncertų ciklu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Muzika – sujungianti pasaulius, skirta parodyti paprastų amerikiečių geros valios gestą įvairių tautybių ir požiūrių žmonėms. Šį projektą paruošė smuikininkas iš Vilniaus Borisas Traubas kartu su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman kaip dovaną Panevėžio gyventojams, Panevėžio miesto gimtadienio proga, 100 metų Lietuvos atkūrimo proga, žydų Naujųjų Metų šventės Roš Hašana proga, o taip pat rugsėjo 23 dieną ateinančios žydų genocido minėjimo dienos progai. Šeimos vizitas Panevėžyje prasidėjo nuo masinių žydų žudynių vietos aplankymo Kurganavoje, susipažinimo su Panevėžio Dailės galerijos darbais ir ekspozicijomis ir Panevėžio miesto istorinėmis vietomis.
„Muzika yra geriausias tiltas jungiantis viso pasaulio žmones. Toks yra šio ansamblio požiūris nuo pat jo veiklos pradžios. „Amerikos virtuozai“ gastroliavo Kinijoje, Kuboje, Vietname, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse, aplankė daugiau, negu aštuoniasdešimt pasaulio šalių ir visur sulaukė pripažinimo. Profesorė Cecilija Borowsky (violončelė), kaip ir jos vyras profesorius Čarlzas sukūrė šį ansamblį, kad parodytų visam pasauliui, jog šeima turi didelį potencialą, ugdydama savo vaikuose teigiamą požiūrį į gyvenimą: sūnui dr. Emanueliui (smuikas) ir dukrai Elizabet (fortepijonas). Šeima nuosekliai įrodo, kad muzika gali paskatinti mąstymą ir kūrybiškumą, gali tapti žmogiškų santykių katalizatoriumi. Borowsky šeimos koncertai ir meistriškumo kursai yra pažymėti solo ir kamerine muzika, kiekvieno šeimos nario asmenybės išraiška“,- kalbėjo Panevėžio m. savivaldybės administracijos pavaduotoja Sandra Jakštienė.
