Naujienos

Brutalaus sovietizmo išniekinti žydų antkapiai grįš į amžinosios rimties vietą

Brutalaus sovietizmo išniekinti žydų antkapiai grįš į amžinosios rimties vietą

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ilgametės pastangos davė apčiuopiamų rezultatų – sausio 18 d. prieš prasidedant Šabatui, buvo demontuoti Reformatų Evangelikų bažnyčios laiptai, kurie sovietų režimo metu buvo pastatyti naudojant žydų antkapinius paminklus.

Nuo  2013 m. LŽB pradėjo aktyviai bendradarbiauti  su Kultūros paveldo departamentu  ir Vilniaus Evangelikų reformatų konsistorija, inicijuodama patikrinimą dėl minėtos bažnyčios laiptų konstrukcijoms panaudotos medžiagos kilmės. Nustačius, kad laiptų konstrukcijojse buvo panaudoti žydų antkapiai (jų fragmentai) iš Užupio Senųjų žydų kapinių, LŽB nuolatos ragino atsakingas institucijas veikti: parengti ir Vilniaus Evangelikų reformatų pastato (buv. “Kronikos” kino teatras) laiptų demontavimo projektinius sprendinius. Ši iniciatyva sutelkė ir didelį Lietuvos žydų bendruomenės intelektualų, visuomenininkų dėmesį – spręsti laiptų demontavimo klausimą ne kartą ragino ir a.a. profesorius Leonidas Donskis.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja Kultūros paveldo departamentui ir Reformatų Evangelikų bažnyčios konsistorijai už bendrą rūpestį siekiant užtikrinti deramą pagarbą istorinės žydų bendruomenės atminčiai. LŽB sieks, kad  tokie teigiami bendradarbiavimo pavyzdžiai būtų taikomi įgyvendinant kitas žydų paveldosaugos iniciatyvas.

Sveikiname Geršoną Taicą su 70-mečiu!

Sveikiname Geršoną Taicą su 70-mečiu!

Sveikiname Lietuvos žydų bendruomenės aktyvų narį su gražiu jubiliejumi!  Dauguma bendruomenės narių pažįsta ir gerbia Geršoną, proto žmogų, visada su šypsena, malonų ir įdomų pašnekovą, kupiną įvairių netikėtų klausimų ir pasiūlymų, visada vykdantį pažadus. Lektoriumo organizatorius, įsigilinęs į žydų istoriją ir nepakenčiantis paviršutiniško požiūrio, Geršonas savanoriškai prisiima bendruomenei naudingus darbus ir projektus, siekdamas geriausio rezultato.

Jubiliejaus proga norime Jums palinkėti džiaugsmo ir sėkmės iki 120! Kad svajonės nedingtų ir metai neskubėtų. Dėkojame už suteiktas žinias, už gerus patarimus, ir linkime dar daug įdomios veiklos, sveikatos, gražių akimirkų su artimaisiais, meilės ir šilumos.

Mazel tov!

 

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

2019 m. sausio 12 dieną Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmų mažosios salės foje atidaryta Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“, kuri eksponuojama iki kovo mėnesio. Klaidas Navickas skyrė keletą metų žydų kultūros Lietuvoje ir pasaulyje tyrinėjimui bei sukūrė darbų ciklą šia tema.

Parodos organizatorius Panevėžyje dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas pristatė Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir Panevėžio visuomenei i unikalią parodą, kuri sukėlė didelį susidomėjimą visoje ir Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad žydų popieriaus karpiniai nuo visų kitų tautų karpinių skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susiję su religija. Autorius darbuose perteikė tradicinius žydų karpinius Mizrach ir žydų tradicines šventes.

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje, Kinijoje, Varšuvoje, Filadelfijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Sankt-Peterburge, Baltarusijoje. Klaidas Navickas 2017 m. išleido knygą “Žydiški Klaido Navicko karpiniai”, kurioje aprašo apie žydų kultūrą, simbolius, žydų karpinių istoriją, žydų kalendorių, tradicines šventes, tradicines žydų vestuves, judėjų laidotuvių tradicijas. Navickas rašo: pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.

Būdamas svečiuose Panevėžio žydų bendruomenėje menininkas, dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas sutarė su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman stiprinti bendradarbiavimą žydų kultūros srityje. Ketinama paruošti bendrą foto ekspozicijos pristatymą Panevėžio visuomenei apie skulptorę panevėžietę žydę (litvakę) Mariją Dilon. Ateityje žadama imtis projektų apie Panevėžio žydų paveldą. Šiuo metu Kultūros rūmuose eksponuojama foto paroda “Panevėžio gatvės”, kurioje eksponuojamos ikikarinio Panevėžio ir jo gatvių nuotraukos su žydų pastatų paveldu.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga užjaučia Rozetą Ramonienę netekus mylimo sūnaus Aldo.

Nelaimės akivaizdoje Jūsų ir Jūsų artimųjų širdį veriančio skausmo naštą tepadeda pakelti mūsų mintys.
Gedime kartu su Jumis.
Konferencija skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Konferencija skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir kovai su diskriminacija

Sausio 25 d., viešbutis “Artis”, Vilnius, Totorių g. 23, Lietuva
 [10.30 – 11 val. REGISTRACIJA]

11 val.
Sveikinimo žodžiai:

J.E. p. Linas Linkevičius, LR Užsienio reikalų ministras
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorė
Julius Meinl, Pasaulio žydų kongreso specialusis komisaras kovai su antisemitizmu

“Mūsiškiai žydai muzikai” Dokumentinis filmas. Rež. Saulius Sondeckis.

“Mūsiškiai žydai muzikai” Dokumentinis filmas. Rež. Saulius Sondeckis.

Sauliaus Sondeckio jaun. filmas “Mūsiškiai žydai muzikai“ (2017 m.)  skirtas Anapilin išėjusio pasaulinio garso dirigento maestro Sauliaus Sondeckio atminimui. Filmas bus rodomas 2019. sausio 24-os vakarą 21:25val. per LRT PLIUS .


Filme prof. Saulius Sondeckis pasakoja apie muzikus litvakus, daug prisidėjusius prie Lietuvos muzikų ugdymo, profesionalaus meno kolektyvų brandos bei palikusių reikšmingą pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje. Filme prisiminimais taip pat dalinasi S. Sondeckio kolegos, mokiniai D. Geringas, A.Šenderovas, S. Sondeckienė, V.Miškinis, L. Melnikas, B.Vasiliauskaitė-Šmitienė ir kt.

115 min. trukmės filme panaudota gausi dokumentinė, ikonografinė medžiaga, surinkta Lietuvos, Izraelio, JAV, Rusjos archyvuose, muziejuose, privačiuose archyvuose. Jame pristatomi 26 muzikai-litvakai nuo XX a. pirmosios pusės iki šių dienų.
Filme net 832 nuotraukos. Skamba 33 kompozitorių 50 kūrinių ištraukos.

Filmo gamybą rėmė “Geros valios fondas” GVF 

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Nuotraukoje: paminklas Panevėžyje “Geto vartai” .

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia 2019 m. sausio 27 dieną visus geros valios žmones dalyvauti renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiai datai paminėti rengiama:

12 val.  Mitingas prie memorialo “Liūdinti žydų motina” (Atminties skveras, Vasario 16-osios g.)

12.30 val. Mitingo pratęsimas prie paminklo “Geto vartai” (Klaipėdos, Krekenavos gatvių kampas)

13.20 val. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18) diskusija apie Holokausto istoriją, priežastis ir vykdytojus.

Dokumentinio filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą peržiūra.

Didžiausia koncentracijos stovykla II pasaulinio karo metu, kurioje nužudyta 1,5 milijono žmonių.

Tokiu būdu Panevėžio žydų bendruomenė prisijungia prie Lietuvos žydų (litvakų) paskelbtos pasaulio žydų kongreso (WJC) akcijos, kuri skirta Holokausto aukų atminimui.

Renginio rėmėjai:    

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

Dr. S. Strelcovo knygos “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje” pristatymas

 Kaune, Sugiharos namuose buvo pristatyta Dr. Simono Strelcovo knyga “Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje”.
Nepaprastai įdomi istorija, kupina tarptautinių santykių peripetijų, aukščiausio rango politikų, diplomatų ir finansų pasaulio veikėjų, tačiau ne Sugiharos, ne pabėgėlių ir ne Lietuvos istorija. Ir jai reikalingas kitoks įdarbis ir kitokia šaltinių bazė, nei buvo surinkta medžiagos ruošiantis darbui” (Strelcovas, 2018)

Intriguojančioje knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ atsispindi dalis globalios Antrojo pasaulinio karo istorijos. Pasiremiant pirminiais šaltiniais analizuojama skaudi karo pabėgėlių, atsidūrusių Lietuvoje, istorija. 1939 – ųjų rudenį prasidėjo tragiška pabėgėlių odisėja, kuomet tūkstančiai Vokietijos ir SSSR užpultos Lenkijos piliečių rado laikiną prieglobstį Lietuvoje.Knygos pristatymas 2019 sausio 8d. prasidėjo autoriaus pasakojimu apie kelis metus trukusį knygos medžiagos rinkimo procesą; darbą su šaltiniais, iškilusius iššūkius bei įspūdžius.

Filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ kūrėja: šaknų paieškų klausimas darosi vis aktualesnis

Didžioji dalis Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvenančių žydų yra kilę iš Lietuvos, dauguma jų – iškilūs menininkai, verslininkai ar visuomenės veikėjai, buvo ir nobelistų bei žinomų aktorių, „Oskaro“ nominantas, portalui LRT.lt sako viena iš dokumentinio filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ kūrėjų, žurnalistė ir dokumentinių istorijų pasakotoja Ieva Balsiūnaitė. Kai kurie filmo herojai gimė Lietuvoje, kai kurie – jau PAR, tad ir jų ryšys su šiuo kraštu labai skirtingas. Vyresnei kartai yra sunku suvokti, kaip visos gražios ir šiltos istorijos virto Holokaustu, tad apie tai herojai kalbėjo labai jautriai, emocionaliai ir atvirai, sako režisierė.
Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Pinchos Fridberg,
<an alter vilner id> [senas Vilniuje gimęs ir augęs žydas]

– Rebe, ar sugrįš laikai, kai žodžiai <Vilne un idiš> [Vilnius ir jidiš] bus vėl neatsiejami?
– <Saidn nor mit Mešijechn in einem> [Nebent, kartu su Mesiju].                                                                                            ***

Norite žinoti, ką veikia senas žydas po sočių skanių pietų?

Tai aš jums pasakysiu: jis gulasi <af a sofke> [<a sofke>  – mažybinė forma žodžio sofa, divanas] <un chapt a dreml> [neverčiamas žodžių junginys – idioma: <chapt> – gaudo, čiumpa, <a dreml> – snūduriavimas, snaudulys].

Ir kas toliau?

O toliau jis sapnuoja, kad …

Prieš porą dienų iš elektroninio pašto motke.chabad@gmail.com atėjo laiškas su neįtikėtinu pasiūlymu: jo autorius prašė įrodyti jam, kad aš, iš tiesų, esu <an alter vilner id>.  Aš jums nepasakočiau šios <bobe-maise>  [bobutės pasakos], jeigu ne būdas, kurio jis griebėsi, norėdamas tuo įsitikinti.

Jau iš trijų pirmų žodžių tapo aišku, kad autoriaus gimtoji kalba yra jidiš.

<Main tajerer reb> [mano brangus pone] Pinchosai!

<Mir iz kemat 80> [man beveik 80]. Aš <abisale> [šiek tiek] kalbu ir rašau lietuviškai. Mano pavardė – Chabad, vardas – Motke. Pagal žydišką tradiciją gavau tą vardą mano žymaus senelio garbei.

<Zaine vicn>  [jo juokeliai] sklido <gicher vi di hic in parovoz> [greičiau nei karštis garvežyje]. Jei pasakysite man žinomiausią iš jų, <ich vel gleibn, az ir zait an emeser> [aš patikėsiu, kad esate tikras] <vilner id>.

Kaip supratote, Motke užkabino jautriausią mano vietą, ir aš negalėjau jam neatsakyti. Štai ką aš jam parašiau:

<Brangus <reb Motke>!

Skaičiau Jūsų laišką, juokiausi, o akyse tvinko ašaros. <Cum groisn badojern> [dideliam apgailestavimui], senų vilniečių žydų , kurie kalba <mame-lošn> [jidiš], <kemat nit geblibn> [beveik neliko]. <Alte idiše Vilne> [senas žydiškas Vilnius] išėjo į nebūtį ir niekada nebegrįš. <Saidn nor mit Mešijechn in einem> [Nebent, kartu su Mesiju].

Tikiuosi, neapmaudaujate, kad viešinu Jūsų laišką.

Mano mama, tebūnie palaiminta jos atmintis, kuri gimė <in Vilne> dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Jūsų senelio geriausiu juokeliu laikė šį:

– <Motke, zog nit trachtndik a lign, gib ich a rubl>.
– <Host gezogt, a du vest gebn cvei>.
[– Motke, sumeluok nesusimąstęs, duosiu rublį.
– Sakei, kad duosi du].

Dabar, Motke, Jūs tikite, kad aš esu <an emeser> [tikras] <vilner id>?

P.S. Siūlau, Motke, kartu prisiminti ir atgaivinti Jūsų senelio juokelius. Kad išlikę gyvi žydai juoktųsi. Juk ne kiekvienas iš jų sulauks Mesijaus atėjimo.

————————-

Pastaba.
Tik viena!!!
Bet užtai – didelė:

a) Rutai Bloshtein kartu su autoriumi pasisekė „konvertuoti“ „rusų-jidiš mišinį“ į „lietuvių-jidiš“. Rutos gimtoji kalba yra lietuvių, o autoriaus – jidiš.

b) Motke Chabad (tikrasis vardas Mordechajus Broinšveigas; mirė 1900 m.) – gerai žinomas žydų pasaulyje, gyvenęs Vilniuje, juokdarys ir aštrialiežuvis. Jo juokelius surinko ir išleido (<Maiselech vegn Motke Chabad> [Istorijos apie Motkę Chabadą], Vilnius, 1940) Š. Bastomskis (Shloyme Bastomski, Vilna, 1891–Paneriai, 1941).

с) trikampinese skliaustuose <> mes pateikiame žydiškų išsireiškimų transliteraciją lietuviškos abėcėlės  raidėmis, o šalia (laužtiniuose skliaustuose []) – jų vertimą.

d) Keleto žodžių ir išsireiškimų vertimas iš jidiš kalbos:

<rebe> – rabinas; kreipinys į rabiną;
<reb> – žodžio „ponas“ ekvivalentas;
<Vilne> – Vilnius;
<a id> – žydas, “a” – nežymimasis artikelis;
<a vilner id> – Vilniuje gimęs ir augęs žydas; iki karo žydų pasaulyje tai buvo “aukščiausia praba”

Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

Julijana Zarchi, Kauno žydų bendruomenės narė, getininkė pasakoja savo gyvenimo istoriją

15min.lt

Būdama trimetė J. Zarchi, padedant žydų gelbėtojams, pabėgo iš geto ir taip išvengė mirties, o jos šeimos istorija, prasidėjusi Vokietijoje, galiausiai atvedė iki tolimojo Tadžikistano medvilnės laukų. Tai – Julijanos ir jos mamos tremties šalis. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratoriams apie savo šeimą pasakojusi J.Zarchi sako, kad jos šeimos likimą paženklino du praėjusiojo amžiaus režimai – nacizmas ir stalinizmas. Jos artimiausi šeimos nariai, išskyrus mamą, buvo nužudyti. „Visus nužudė naciai. Per tris kartus. Tiek maždaug buvo žudymų, – kalbėjo moteris. – Niekur nerandu savo giminaičių iš tėvo pusės, o į senatvę norisi ryšio. Nerandu nė vieno. O juk buvo didelė šeima, reta pavardė. Senelis, senelio broliai, seserys, daug vaikų“.


Nuotraukoje J.Zarchi dalyvauja Holokausto aukų pegerbimo ceremonijoje.

Auksinio gaublio laimėtoja už išvaizdą dėkinga protėviams iš Lietuvos

Auksinio gaublio laimėtoja už išvaizdą dėkinga protėviams iš Lietuvos

„Lietuva – dalis manęs. Nesvarbu, kad prosenelė mirė dar prieš man gimstant. Augau girdėdama pasakojimą, kad „babi“ buvo iš Lietuvos, kaip ji vedžiojo mano mamą į teatrą, kokia buvo asmenybė.“ Šiuos žodžius yra ištarusi Patricia Clarkson – Holivudo žvaigždė, kuri sausio 7d. buvo apdovanota Auksiniu gaubliu kaip geriausia antraplanė serialo, miniserialo arba televizijos filmo aktorė. Šį pripažinimą 59-erių amerikietei atnešė psichologiniame trileryje „Sharp Objects“ sukurtas Adoros Crellin vaidmuo,- rašoma lryte.lt.

Naujajame Orleane 1959 m. gimusi ir augusi aktorė Patricia Davies Clarkson dramos studijas  baigė magistro laipsniu prestižinėje Yale kolegijoje. Nuo pat 1990-ųjų  ši įspūdinga talentinga aktorė surenka intriguojančią kino ir televizijos auditoriją, žavėdama savo spindinčia, ekscentriška stilinga išvaizda. Ją amerikiečiai dažnai vadina Patty.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasidomėjo šios garsios aktorės lietuviškomis šaknimis. Patricia Clarkson gimė Naujajame Orleane, Luizianoje. Jos mama – Jackie Clarkson ( Brechtel), Naujojo Orleano politikė, tėvas – Arthur Clarkson, dirbo Luizianos valstijos universiteto medicinos mokykloje.

Patricijos Clarkson promočiutė Sophie Bass emigravo iš Kauno gubernijos. Pagal archyvinius duomenis yra žinoma, kad jos tėvo vardas Abraomas. Kaip teigiama Wikipedijoje, kur rašoma apie Sophie Bass, tarpukariu Kauno žydai verslavo įvairiuose miesto komerciniuose, profesionalų ir amatininkų sektoriuose. Kaunas  taip pat buvo svarbus sionistų centras. Sophie Bass  susituokė su Joseph William Berengher. Jis mirė būdamas 40 metų Naujajame Orleane 1929 m. Patricijos Clarkson promočiutė Sophie Bass  gim 1886m. Kauno gubernijoje. Mirė ir palaidota 1955m. Naujajame Orleane. Nuotraukoje promočiutės antkapis.

Sophie Bass  dukra – Berengher Brechtel gimė 1916m., mirė 1989. Ji turėjo 2 vaikus Jacquelyn Brechtel ir Johną Patriką Brechtel.

Jacquelyn Brechtel – Holivudo žvaigždės Patricijos Davies Clarkson mama  – išauginusi 5 vaikus, žinoma Naujojo Orleano politikė ir Lietuvos garbės konsulė.

Tokia trumpa žinomos Naujojo Orleano litvakų šeimos istorija.

R. Šimašiaus komitetas pristatė kandidatų sąrašą iš 90 žmonių

R. Šimašiaus komitetas pristatė kandidatų sąrašą iš 90 žmonių

 Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komitetas suformavo kandidatų į sostinės tarybą sąrašą ir ruošiasi jo reitingavimui. Komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sąraše šiuo metu – 90 vilniečių iš įvairių sričių. Sąrašas dar gali pildytis naujais kandidatais iki jo reitingavimo gruodžio 11 d., teigiama R. Šimašiaus komandos pranešime žiniasklaidai.
R. Šimašiaus komiteto kandidatų sąraše – Linas Kvedaravičius, Audronis Imbrasas, Vincas Jurgutis, Vytautas Mitalas, Renaldas Vaisbrodas, Donalda Meiželytė, Gediminas Jaunius, Redita Dominaitytė, Domininkas Velička, kiti daugiau ar mažiau žinomi vilniečiai.

Anksčiau įvykusiame šio judėjimo susirinkime R. Šimašius buvo patvirtintas komiteto kandidatu naujai kadencijai, kuris ir ves sąrašą į rinkimus. Kitos vietos sąraše paaiškės kitą savaitę vyksiančiame reitingavime.

„Esu tikras, kad pavyko sutelkti labai stiprų sąrašą, ir rinkėjai tai įvertins. Mūsų stiprybė – skirtingų ir miestui gyvybiškai svarbių sričių atstovavimas. Sąraše turime žmonių iš kultūros, sporto, miesto plėtros sričių, sutelkėme architektus, visuomenininkus, žmogaus teisių aktyvistus, mokytojus, dėstytojus, akademikus ir tautinių bendrijų atstovus”,  sakė R. Šimašius.

Pasak Vilniaus mero, šiuo metu baigiama kurti komiteto rinkiminė programa, kurios pagrindas – jau anksčiau viešai pristatytos 12 ambicijų Vilniui, pakeisiančios sostinės veidą keturiose srityse: švietime, miegamuosiuose rajonuose, Stoties rajone bei judėjime.

„Žvelgiant į sudėtingą dabartinį kontekstą su švietimo situacija, simboliška, kad būtent švietimą išskyrėme kaip vieną esminių sričių, kuriai turime sukūrę aiškų pertvarkos planą. Akivaizdu, kad šioje srityje kylančioms problemoms spręsti reikalinga radikali pertvarka, o ne nuolat išrašomi laikinai galiojantys vaistai. Padarysime viską, kas yra savivaldos galioje, kad švietimo sritis per artimiausius kelerius metus Vilniuje sulaukti didžiausio proveržio”, – teigė meras.

12 ambicijų Vilniui

Ambicingiausia iš 12 idėjų meras įvardino visų Vilniaus mokyklų radikalų atnaujinimą. Vietoje kasmet atliekamų remonto darbų, kurie kainuoja apie 20 mln. eurų, siūloma privačios ir viešosios partnerystės dėka pritraukti 300 mln. eurų investiciją ir per 4–7 metus vienu atnaujinti visas Vilniaus mokyklas. Taip pat švietimo srityje žadama sukurti mokytojų pritraukimo ir motyvavimo programą, įvesti Vilniaus mokytojų atlyginimų „grindis” ir tokiu būdu dabar esančius mažiausius atlyginimus padidinti bent 50 proc. Trečiuoju švietimo srities tikslu R. Šimašius įvardijo mokymosi aplinkos keitimą, kuri moksleivius išmokytų spręsti gyvenime iškylančias problemas.

„Geležinis Vilnius” – taip pavadintas antrasis strateginis blokas, kuriame numatyta vietoje nebereikalingų geležinkelio bėgių pastatyti naują autobusų stotį ir požemine galerija sujungti ją su atnaujinta traukinių stotimi. Stoties rajonas turėtų virsti šiuolaikinės miesto kultūros centru su savo neformalia dvasia, gatvės menu, pramonės objektų virsmu į kultūros, kūrybos ir pramogų erdves. Stoties ir Naujininkų rajonams žadamas radikalus atnaujinimas ir jų glaudesnis sujungimas su senamiesčiu.

R. Šimašiaus komanda planuoja Vilniaus miegamuosius rajonus paversti gyvenamaisiais, tam numatytos trys priemonės. Pirmiausia – sovietinių rajonų atgaivinimas, taikant kompleksinį požiūrį į jų renovaciją. Pradedant nuo seniausiųjų rajonų, būtų atnaujinama jų aplinka –  apšvietimas, takai, parkavimas, sporto ir žaidimų aikštelės, gatvės ir žaliosios zonos. Kiekvienam rajonui taip pat numatoma po naują išskirtinį traukos objektą, aplink kurį galėtų formuotis savotiškas kiekvieno rajono centras. Tokių traukos objektų pavyzdžiai – Nacionalinis stadionas Šeškinėje, baseinai Lazdynuose ir Fabijoniškėse, Nacionalinė koncertų salė Naujamiestyje, modernus skveras Perkūnkiemyje ir kt.

Judėjimo pagerinimui Vilniuje numatoma vystyti greitojo viešojo transporto sistemą – išnaudojant jau atnaujintą autobusų parką ir jiems sukuriant autonomines juostas mieste, kurios nesikirstų su automobilių judėjimu. Iki 2020 m. žadama sukurti vientisą mikromobilumo tinklą – dviračių ir paspirtukų takai bus sujungti į magistralinį tinklą, kuris tokiu būdu leis patogiai pasiekti bet kurį miesto rajoną. O miesto arterijų kokybiškam palaikymui siūlomas naujas standartas – kasmet sostinėje nutiesti bent po 100 km gatvių ir šaligatvių.

Sausio 13, Laisvės gynėjų dieną pagerbti Laisvės kovotojai – pokario partizanai

Sausio 13, Laisvės gynėjų dieną pagerbti Laisvės kovotojai – pokario partizanai

Dzūkijos partizanas Lietuvos laisvės kovotojas J. Jakavonis-Tigras su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirm. F. Kukliansky.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies Nepriklausomybę.

Žydų liaudies bankas tarpukario Lietuvoje: pagalba kooperacijai, smulkiam ir vidutiniam verslui

Žydų liaudies bankas tarpukario Lietuvoje: pagalba kooperacijai, smulkiam ir vidutiniam verslui

Nuotraukoje: Žydų liaudies bankas tarpukario Kaune

Ona Biveinienė lzb.lt, DELFI.lt

Lietuvos žydai nuo seno vertėsi pinigų skolinimu už palūkanas. Jau Vytauto Didžiojo 1388 m. suteiktoje privilegijoje Brastos žydams ne tik užtikrinama teisė išpažinti ir praktikuoti judaizmą, bet ir suteikiamas leidimas verstis  palūkininkavimu (kreditavimu), tuo metu Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje  dar gana nauja  ekonomine veikla. Už suteiktą kreditą, kaip nurodyta Brastos privilegijoje „ (…) žydas gali kaip įkaitą priimti visokį jam atneštą daiktą, nesvarbu kaip tas daiktas vadintųsi, apie jį nieko neklausdamas, išskyrus kruvinus ir šlapius drabužius bei bažnytinius drabužius ir indus, kurių jokiu būdu neturi imti“.[1]

 Kelis šimtmečius žydai buvo pagrindiniai visuomenės kreditoriai: ‚skolindami pinigus už ne menkus procentus.

Nepriklausomos Lietuvos paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. joje gyvenusiems žydams tapo palankia dirva plėtoti įprastus bei kurti  naujus, jaunai valstybei reikalingus, verslus. Žydai, kaip jokia kita tauta, pasinaudojo šiomis galimybėmis:  jie siekė atkurti ir plėtoti iki Pirmojo pasaulinio karo savo turėtas krautuvėles, amatų dirbtuves, fabrikus. Nemaža jų dalis drąsiai pradėjo verslą ir  net dažnai pirmieji Lietuvoje ėmėsi mažai žinomos ar visai nematytos tais laikais veiklos.

Aaron Klug, Nobelio premijos laureatas, gimęs Lietuvoje, mirė sulaukęs 92

Aaron Klug, Nobelio premijos laureatas, gimęs Lietuvoje, mirė sulaukęs 92

Liūdna žinia apie garsaus mokslininko, Lietuvoje gimusio Nobelio chemijos premijos laureato Aarono Klugo mirtį mus pasiekė pavėluotai. Jo netektis yra skaudi žinia mokslo pasauliui, Lietuvos žydams ir visiems su juo dirbusiems.

Aaron Klug gimė 1926 m. rugpjūčio 11 d. Želvoje, 1982 m. gavo Nobelio premiją chemijos srityje už kristalografinės elektroninės mikroskopijos išradimą ir jos svarbą nukleino rūgščių baltyminiams kompleksams tirti.

Seras Aaron Klug gimė Lietuvoje, išsilavinimą gavo Pietų Afrikoje, studijavo mediciną, chemiją, fiziką, matematiką, kristalografiją. Jis dirbo Didžiojoje Britanijoje, buvo Kembridžo universiteto profesorius, Karališkosios draugijos narys. Už mokslo pasiekimus jam suteiktas Sero titulas. A. Kliugas Želvoje pragyveno pirmuosius 4 gyvenimo metus, yra sakęs, kad nieko apie tą laikotarpį neprisimena. Vėliau jo šeima emigravo į Pietų Afriką. Aron Klug buvo vienas iš penkių Nobelio premijos laureatų, turėjusių Lietuvos žydų šaknis. 2005 m. spalio 14 d. Želvoje atidengta skulptūrinė kompozicija A. Kliugo garbei.

Nuotraukoje: Aaron Klug savo laboratorijoje Kembridže, Anglijoje, 1992 m. Jis buvo „XX amžiaus molekulinės biologijos milžinas“, – sakė Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos vadovas.

Želvos miestelis yra už 21 km į rytus nuo Ukmergės. XVIII a. pradžioje Želvoje įsikūrė žydai. Jie iki pat Antrojo pasaulinio karo sudarė didesnę Želvos gyventojų dalį. Jų pastangomis miestelyje buvo pastatyta sinagoga, keli maldos namai, įkurtos žydų kapinės. Želva garsi joje gimusiais, pasaulyje žinomais žydais.

Želvoje garsiojo kraštiečio A. Klugo atminimą įamžino mažosios architektūros paminklasL.Ežerskytės nuotrauka

Žydai šiame miestelyje gyveno iki 1941 m. liepos pabaigos, dauguma jų buvo sušaudyti per Holokaustą. Miestelio vakarinėje dalyje yra nacionalinės reikšmės istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas – Želvos žydų senųjų kapinių ir žudynių vietos kompleksas, kuris užima 8 349 kv. m. Žudynių vietoje pastatytas paminklas. Kapinėse yra ir dar vienas mažosios architektūros statinys –akmens plokštė su užrašu lietuvių ir hebrajų kalbomis.

Užuojauta

Su dideliu skausmu ir liūdesiu  pranešame, kad po sunkios ligos mirė žinoma Rebecinė  ponia Judith Schlesinger, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto (CPJCE), svarbiausio halachic (žydų įstatymų) viršenybės ir priežiūros autoriteto – pirmininko, garsaus Rabino Elyakimo Schlesingerio žmona.

Lietuvos žydai nuoširdžiai užjaučia Rabinus E. Schlesingerį ir jo sūnus, rabiną Yeshaya Schlesingerį. Šiuo metu šeima išgyvena gedulingos savaitės laikotarpį Shiva,  (septynias gedulo dienas) savo namuose  Londone.

Lankymo laikas yra kasdien nuo 10 iki 14 val. ir nuo 17 iki 22 val.