Paveldas

Istoriniai Žydų gatvės atspindžiai: namas su 500 gyventojų ir optimizmas begaliniame skurde

Istoriniai Žydų gatvės atspindžiai: namas su 500 gyventojų ir optimizmas begaliniame skurde

Jei ši knyga būtų išleista spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais, tai ji įsitaisytų knygnešių topų viršūnėje. Taip knygą „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX-XX a. (iki 1940 m.)“ leidinio pristatyme apibūdino istorikas Aureljus Gieda. O knygoje kalbama ne tik apie žydų gyvenimą ir architektūrą. Tai – visos gatvės, kuri buvo tarsi atskiras pasaulis, atspindys. Kaip knygos pristatyme pabrėžė istorikas A.Gieda, į leidinį sugulė miesto archeologija, kurią papildo 166 iliustracijos, kalbančios apie virusį gyvenimą keturiolikoje namų – penki iš jų yra išlikę. Čia galima rasti ir pavardžių rodyklę ir išsamių šaltinių sąrašą.

Peiliukas

Peiliukas

Šolom – Aleichem

Klausykit, vaikučiai , aš jums papasakosiu istoriją apie peiliuką, ne prasimanytą istoriją, bet tikrą, kuri atsitiko man pačiam.

Jokio daikto pasaulyje aš taip negeidžiau, kaip peiliuko; jokio daikto aš taip netroškau turėti, kaip peiliuko, savo peiliuko! Kad tas peiliukas gulėtų sau mano kišenėje, ir aš galėčiau kada tinkamas jį išsitraukti ir ką tinkamas juo pjauti. Ir tegu mano draugai žino!

Skaitykite visą apysaką:

Peiliukas
Iliustravo Ilja Bereznickas, 20182018 m. Europos žydų kultūros dienų tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senaisiais ir naujaisiais žydų raštais, pažinti litvakų paveldą kaip bendrą Lietuvos kultūros dalį.Iniciatyvą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos #EDCJ2018Storytelling#žydųpasakojimai
Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

2018-11-23. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui paminėti dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai, kauniečiai ir jų svečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas priminė renginio dalyviams istorinius žydų ir lietuvių santykius, kai žydai kariavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m. ir tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir   Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė atminimo ženklą-medalį. Renginio metu taip pat kalbėjo LR Seimo narys Gediminas Vasilauskas, Gičiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė,  Kauno ukrainiečių  bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.


1861 m. įsteigtos Kauno  senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ar nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. 

Irene Pletka dovanoja milijoną dolerių YIVO saugomų Bundo archyvų skaitmeninimui

Irene Pletka dovanoja milijoną dolerių YIVO saugomų Bundo archyvų skaitmeninimui

Niujorke įsikūrusio YIVO Žydų tyrimų institute nuo 1992 m. saugomi Bundo archyvai. Institutas paskelbė naują iniciatyvą, siekdamas, kad šie archyvai taptų prieinami mokslininkams ir visuomenei, – jie turėtų būti skaitmeninami. YIVO valdybos pirmininko pavaduotoja Irene Pletka inicijavo šį projektą ir pranešė, kad ji dovanoja 1 mln. dolerių, paremdama “Bundo” skaitmeninimo projektą.

Daugiau nei 150 žmonių dalyvavo YIVO Žydų tyrimo instituto galerijoje Niujorke surengtose iškilmėse, skirtose pagerbti YIVO valdybos pirmininko pavaduotoją Irene Kronhill Pletka už pavyzdinį vadovavimą, įkvepiantį dosnumą, ypatingą įsipareigojimą išsaugoti žydų istoriją ir kultūrą. Irene ir jos įkurtas fondas Kronhill Pletka ieško projektų, kuriuos galėtų paremti lėšomis kritiniu metu, kai jų labai trūksta. Bundo projekte numatyta, kad surinkus 2,5 mln. – 3 mln. dolerių, YIVO institutas pradės pirmąjį skaitmeninimo etapą, (skaičiuojant pėdomis), apimantį apie 219 pėdų įrašų. Archyvarų žargonu, 1 linijinė pusė paverčiama į 5000 puslapių.

1897 m. Vilniuje įkurta žydų politinė partija Bund turėjo savo programą, drąsiai kovojo  su pogromų organizatoriais. YIVO apibūdina Bund’ą kaip “žydų politinę partiją, palaikančią socialistinę demokratinę ideologiją, taip pat jidiš kultūrą, vadinamą jidišizmą ir žydų tautinę autonomiją”.Džekas Jacobsas, politinių mokslų profesorius Niujorko Kembridžo universitete  teigia, kad Bundas  buvo pirmoji moderni žydų politinė partija Rytų Europoje. Bundo ideologija  orientuota į žydų darbininkų sluoksnį.

Nuotraukoje Vilnius, Bundo demonstarcija1936. YIVO Žydų tyrimų instituto archyvai.

Irene Pletka – Kronhill Pletka fondo įkūrėja ir pirmininkė. Fondas remia pasaulietinę žydų kultūrą, jidiš kalbą ir atsikuriančias žydų bendruomenes Europoje ir kitur.

Australijoje augusi Irene, gimė Šanchajuje jos tėvai Lenkijos žydai, kuriems Čijunė  Sugihara Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas išdavė Gyvenimo vizas. Antrojo pasaulinio karo metais Sugihara padėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas.

Irene išmoko kelias kalbas, ji įgijo psichologijos specialybę ir Menų magistro laipsnį kaip fotografė, ji 20 metų dirbo  Bezalel Akademijoje Jeruzalėje fotografe, dizainere ir neseniai prodiusavo filmą “Kas parašys mūsų istoriją?”

Pasak Irene, atvykmas į YIVO turėjo įvykti neišvengiamai. Jos Jidiš mokytoju vaikystėje Australijoje buvo vieno YIVO įkūrėjų sūnus. Jos tėvas, visą gyvenimą buvo Bundo narys, Jidiš dienos mokyklos, Šolomo Aleichemo koledžo įkūrėjas ir Australijos Melburno žydų bendruomenės aktyvus narys.

Irene Pletkos darbai, žinantiems Č.Sugiharos – diplomato, humanisto, pasiaukojimą gelbstint žydus, įrodo, jog diplomato žygdarbis įkvėpė ir Irene Pletke, nes ji užaugo su tėvų patirtu gelbėtojo stebuklu.

Nuo pat Kronhill Pletka fondo įkūrimo 2007 m. ir tapus į YIVO valdybos nare 2011 m., Irene aktyviai dalyvavo YIVO ir kitų organizacijų veikloje. Ji remia projektus Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Serbijoje, Rumunijoje, Venesueloje, Italijoje, Afrikoje, Australijoje, Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įvairūs svarbūs projektai, kuriuos remia Kronhill Pletka fondas: XVII a. restauruota medinė sinagoga su tapybos darbais Lenkijoje – fondo finansavimas, Balkanų Sefardų muzikos festivalio ir  sirų pabėgėlių gydymo Izraelyje finansavimas.

Irene palaiko YIVO,  ji vadina šį žydų institutą kultūrine organizacija ir neįkainojamos Rytų Europos žydų istorijos paveldo saugykla, kuri suteikia žinių ir priemonių, padedančių žmogui formuoti savo ateitį. 

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Populiarus internetinis kelionių po Lietuvą žemėlapis www.Lietuvon.lt papildytas nauja lankomų objektų grupe – štetlais – vietovėmis, kuriose didelę dalį gyventojų iki Holokausto sudarė žydai.

Nuo šiol čia rasite nuolat atnaujinamus lokalius ir regioninius žydų paveldo maršrutus [nuoroda – https://www.lietuvon.lt/stetlai], kuriuos plėtoja ir siūlo savivaldybių turizmo informacijos centrai, muziejai, bibliotekos bei individualūs kelionių entuziastai.

Projektą įgyvendino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su svetainės www.Lietuvon.lt autoriumi Karoliu Žukausku.

Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Geros valios fondas.

Šiauliuose pagaliau yra Frenkelių šeimos garbei pavadinta gatvė

Šiauliuose pagaliau yra Frenkelių šeimos garbei pavadinta gatvė

Lapkričio 19 dieną  Šiaulių apskrities žydų bendruomenės iniciatyva atverstas dar vienas primirštas Šiaulių miesto istorijos puslapis, menantis pramoninkų Frenkelių šeimą, jos reikšmę Šiaulių pramonei ir apskritai miesto raidai. Gausiai susirinkę žydų bendruomenės, savivaldybės atstovai, “Aušros” muziejaus darbuotojai, svečiai iš Kauno, Klaipėdos dalyvavo atidengiant pirmąją lentelę su naujos Frenkelių gatvės pavadinimu (buvusi Elnio g.). Lentelė pakabinta ant pastato pažymėtu 23 numeriu.

 

Renginyje dalyvavo ir susirinkusius šiltai pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, priminęs bendrą žydų ir lietuvių gyvenimo tarpsnį ir bendrą istoriją, kurią privalome gerbti. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis,  rabinas Kalev Krelin, LR seimo narys Stasys Tumėnas, LZB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, bei kiti garbus svečiai.

Nuoširdžiai ačiū istorikui Andriui Kvedarui – už netikėtą ir labai informatyvią ekskursiją, apžvelgiant žymiųjų Chaimo ir Jokūbo Frenkelių istoriją.

Vie­nas iš idė­jos ini­cia­to­rių gat­vę pa­va­din­ti vi­sos Fren­ke­lių gi­mi­nės var­du bu­vo vi­ce­me­ras Do­mas Griš­ke­vi­čius. Jis ti­ki­no, kad „Sa­vi­val­dy­bė dar tu­rės bend­ra­dar­biau­ti su šio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­čiais vers­lo su­bjek­tais, kad jie kuo grei­čiau pa­si­keis­tų ir sa­vo len­te­les“ su nau­jos gat­vės pa­va­di­ni­mu, – rašoma „Šiaulų krašte“. Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė, pa­sak D. Griš­ke­vi­čiaus, mo­kė­jo už len­te­lės pa­ga­mi­ni­mą, nes „už na­mo nu­me­rio len­te­lę mo­ka jos sa­vi­nin­kas“. Vi­ce­me­ras vi­lia­si, kad „mies­to biu­dže­te at­si­ras ma­ža ei­lu­tė“, kad bū­tų pa­da­ry­ti Ch. Fren­ke­lio odų fab­ri­ko „da­bar­ties ir praei­ties že­mė­la­piai tu­ris­tams“.

Seimo Kultūros komitetas svarstė žydų paveldo klausimus

Seimo Kultūros komitetas svarstė žydų paveldo klausimus

Lapkričio 14d. vyko Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvos žydų paveldui. Posėdis vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaujant komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Svarstyti 3 svarbūs klausimai.

  1. Dėl papildomų lėšų skyrimo ir teritorijos išplėtimo  Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui (VVGŽM).
  2. Žydų paveldo klausimai.
  3. Dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo.

Posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė rezoliuciją dėl Didžiosios sinagogos atstatymo. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pareiškė kitokią nuomonę, ją motyvuodama LŽB pirmininkė  Faina Kukliansky pasakė, kad Lietuvos žydai neprašo ir niekada neprašė Lietuvos valstybės lėšų Didžiąjai sinagogai atstatyti. Be to šiuo metu LŽB studijuojamos kitokios priemonės ir problematika, kadangi Lietuvos valstybė (ar Vyriausybė?) pavedė LŽB parengti studiją apie žydų paveldą.

Šiuo metu niekas kitas Lietuvoje neužsiima žydų paveldu, – tik LŽB su valstybinių institucijų pagalba. Tai yra tiesioginė Lietuvos žydų bendruomenės pareiga: kontroliuoti esamo paveldo būklę, tariantis su Lietuvos ir pasaulio paveldosaugos specialistais. Visi archeologiniai kasinėjimai žydų paveldo vietose buvo atliekami su Geros valios fondo ir LŽB lėšomis.

Lietuvoje išlikusios visos sinagogos priklauso LŽB, kuri kartu su vietos savivaldybėmis rūpinasi jų atstatymu. LŽB nuomone, Didžiosios sinagogos sakralinę vietą panaudoti  pagal paskirtį nėra jokios galimybės ir poreikio, nes tiek žydų, kurie ten melstųsi, Lietuvoje nėra. (Be to valstybė nėra tiek turtinga, kad skirtų pinigus sinagogų atstatymui.)

LŽB pasiūlė Seimo Kultūros komiteto posėdyje atidėti svarstymą, kol bus atlikta studija apie Didžiosios sinagogos atstatymą ir esamų liekanų įamžinimą.

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume pristatyta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ . Visi parodos eksponatai ir sienų dizaino elementai – iš Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos kolekcijos.


Vilniaus krašto žydų bendruomenės nariai vieni pirmųjų apžiūrėjo parodą, kurią jiems maloniai pristatė Lara Lempertienė, humanitarinių mokslų daktarė, Judaikos centro vadovė. Ji papasakojo apie tarpukario Lietuvos žydų socialinį gyvenimą, modernųjį meną, literatūrą, žydų knygas ir skaitymo kultūrą, leidybą, mediciną.

Parodos ekspozicijoje išties pristatytas turtingas ir įvairiaspalvis visos Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu su socialine rūpyba ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Paroda įdomi, suteikianti naujų žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą.

Dėkojame Larai už įdomų pasakojimą, patirtus įspūdžius, sužinotas naujienas ir kviečiame visus, kuriems rūpi žydų istorija, aplankyti šią parodą.  Vilniaus krašto žydų bendruomenė padovanojo Judaikos institutui G. Talo fotografiją, joje – Vilniaus senamiestyje žaidžiantys vaikai, fotografuota,  9-ojo deš. pradžioje. Nuotraukose apsilankymo akimirkos.

Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer

Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer

Lapkričio 6-8 d. Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer.
Lietuvos žydų bendruomenėje Paul Packer aptarė žydų paveldo situaciją Lietuvoje, dalyvavo Vilniaus choralinėje sinagogoje vykstančiose maldose, su bendruomenės atstovais apžvelgė sinagogos mikvos (judėjų ritualinės vonios) atkūrimo poreikį ir perspektyvas.
Taip pat svečias aplankė restauruojamą Zavelio sinagogą Gėlių gatvėje.
Paulo Packerio iniciatyva ir rūpesčiu Šnipiškėse įrengtos informacinės lentelės, žyminčios Senųjų žydų kapinių teritoriją. Susitikme su Vilniaus m. savivaldybės atstovais, buvo konstruktyviai aptariamos tolesnės Senųjų žydų kapinių įamžinimo gairės. Taip  pat svečias lankėsi Olandų kapinėse, kuriose, jo vertinimu, taip pat trūksta informacinių nuorodų, bei vienintelėse veikiančiose Vilniaus žydų kapinėse Sudervės plente.

 

Kaune Paul Packeris aplankė Chasidų sinagogos pastatą, kuris, tinkamai jį restauravus, galėtų tarnauti pagal savo paskirtį antrai pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenei bei čia studijuojantiems izraeliečiams. Svečią nemaloniai nustebino situacija Kauno Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse, kuriose palaidota daugybė garsių religinių ir visuomeninių žydų veikėjų . Centrinėje miesto vietoje esančiose kapinėse nemažai antkapių sudaužyta, nuversta, o tai svečio nuomone, netarnauja kuriant gerą, savo turtinga žydų istorija besididžiuojančio, miesto įvaizdį. Taip pat LŽB atstovai susisiekė su kompetentingomis institucijomis dėl vaizdo stebėjimo techninių trūkumų šalinimo kapinių teritorijoje.
Lapkričio 8-ąją  JAV paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas Paulas Packeris susitiko su Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovais, aptarė Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo problematiką, pabrėžiant, kad ši ypatinga judėjų sakralinė vieta ir jos įamžinimo gairės privalėtų būti Lietuvos žydų bendruomenės ir Valstybės žinioje. Taip pat buvo iškeltas klausimas dėl papildomo susitarimo, numatančio Vyriausybės, LŽB, Kultūros paveldo departamento ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto (Jungtinė Karalystė) įsipareigojimus žydiškų objektų paveldosaugos srityje.
Svečias aplankė restauruojamą Žiežmarių medinę sinagogą ir kapines,  dalyvavo įspūdingame renginyje Vandžiogaloje, kuomet buvo atidengtas paminklas žuvusiesiems Holokausto metu ir pristatytos sutvarkytos Senosios žydų kapinės.
Svečias vizitą Lietuvoje užbaigė apsilankymu restauruotame Joniškio sinagogų komplekse, kuris ne tik puošia miestą bet it yra pritaikomas miesto gyventojų poreikiams.

 

Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda

Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda

Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta retrospektyvinė fotomenininko Antano Sutkaus paroda. Toks išsamus 79 metų menininko kūrybos pristatymas surengtas daugiau nei po dešimtmečio pertraukos. Didžiojoje galerijos salėje eksponuojama per 300 A. Sutkaus fotografijų.

 Vienas „KOSMOS“ kuratorių, fotografas Gintaras Česonis teigė, jog A.Sutkus yra išskirtinė Lietuvos fotografijos figūra. „A.Sutkus yra nepaprastai svarbus visam kultūros laukui. Su jo kūryba užaugo ne viena karta. Nėra paprasta į ją pažvelgti naujai. Prisilietus prie Sutkaus archyvo daugelis pripažįsta, kad jo kūryba yra neaprėpiama, tai yra visa visata. Iš čia, turbūt, ir kilo parodos pavadinimas „KOSMOS“ – tai yra neaprėpiama daiktų ir laiko visuma“, – kalbėjo G.Česonis. Kitas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas sakė, jog A.Sutkus, jo nuomone, yra vienas didžiųjų XX a. fotografų.

Prieš dvejus metus išleistas A.Sutkaus fotografijų albumas, skirtas Vilniaus ir Kauno geto kaliniams “IN MEMORIA” su tekstu anglų kalba.
Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki sausio 13 d.

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydams atminti. Lapkričio 8 d., 14 val., planuojamos memorialo atidarymo iškilmės, į kurias ketina atvykti Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriai, projektą finansiškai parėmusios kompanijos „Alex Lyon&Son” prezidentas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai. Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

Diskusija dėl žydų paveldo perspektyvos

Diskusija dėl žydų paveldo perspektyvos

Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) spalio 24 d. įvyko diskusija dėl žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais, apie svarbiausius tikslus ir uždavinius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste. Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimui.

Susitikime dalyvavo LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, JAV ambasados Lietuvoje patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore ir LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai: Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).

Žydų paveldas yra svarbus ne tik žydams, jis svarbus Lietuvos valstybei,  aktualus visiems, kam rūpi paveldo klausimai, – priminė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Daugelį metų diskutuojama apie Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimą, apie LŽB vaidmenį šiame procese, ką daryti su sinagogos vietoje stovinčiu vaikų darželio pastatu, po kuriuo archeologai rado sinagogos likučius. Šiemet vasarą atkastas įspūdingas radinys – sinagogos bima.  Ne viskas paprasta šioje buvusios sinagogos vietoje. Šiemet darželio pastatas, kurį ketinta griauti, išnuomotas dvejiems metams kelioms organizacijoms. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir komerciniai interesai panaudoti šią ypatingą vietą.

Susitikimas-diskusija “Žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais: svarbiausi tikslai ir uždaviniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste”

Susitikimas-diskusija “Žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais: svarbiausi tikslai ir uždaviniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste”

Maloniai kviečiame sudalyvauti susitikime-diskusijoje

Žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais: svarbiausi tikslai ir uždaviniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekstevyksiančioje  spalio 24 d. 17.30  val.
Lietuvos žydų bendruomenėje, adresu Pylimo g. 4.

Susitikime dalvauja LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai:
Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).

Registracija: renginiai@lzb.lt

Muziejaus trečiadienis. Dar nematyta tarpukario Lietuva

Moksleiviai, bendradarbiai, miestiečiai, giminės, miestų ir gamtos vaizdai. Daug iki šiol nematytų vaizdų. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje jau veikia paroda „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“. Jos iniciatorė – 1978 m. iš Šiaulių su vyru į Niujorką išvykusi Faina Borovsky, kuriai parodą surengti padėjo Ukmergės kraštotyros muziejus. Mauša Levis (1886–1941) – p. Fainos senelis, o Simonas Bajeras (1893–1942) – senelės brolis.

Kaip rašoma parodos anotacijoje, iškart po Pirmojo pasaulinio karo Kaune dirbo vos keli fotografai, o 1918 m. prie jų prisijungė ir fotografas Simonas Bajeras, fotografijos studiją atidaręs Laisvės alėjoje 57 (čia veikė ir garsioji Perkovskio cukrainė, daug vėliau – populiari naktinė kavinė „Orbita“, – red. past.) . S. Bajeras buvo ne tik fotografas, bet ir fotokorespondentas, vienas to meto Lietuvos fotografų bendros veiklos iniciatorių ir organizatorių. Taip pat žinoma, kad apie 1918 m. Ukmergėje S. Bajeras kartu su M. Leviu atidarė fotografijos studiją „Baer ir Levi“. Nuo 1923 m. M. Levis tapo vieninteliu populiarios portretų, vinječių, grupinės fotografijos studijos savininku.

Faina Borovsky. Dainiaus Ščiukos nuotr.

„Prieš ketverius metus nusprendusi daugiau pasidomėti šeimos istorija nė nenutuokiau, kiek ir ko atrasiu“, – prieš pat parodos atidarymą pasakojo p. Faina. Jau po II pasaulinio karo gimusios moters tėvas daug apie giminės istoriją nebūdavo linkęs pasakoti, nes beveik visa ji, įskaitant ir abu fotografus, žuvo Holokauste – tai pats sužinojo tik po karo grįžęs į Lietuvą.

Neplanuotai su seniai pažįstamais šiauliečiais susitikusi Palangoje ji buvo supažindinta su Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėju britu Richardu Schofieldu („Kaunas pilnas kultūros“ interviu su Richardu rasite čia, – red. past.). Fotografas savo ruožtu išeivę iš Lietuvos nukreipė į akademiką Mindaugą Kaminską. Jis buvo rašęs mokslinį darbą apie komercinę fototgrafiją Kaume, kuriuo ir pasidalino su p. Faina.  Ji savo giminaičio S. Bajero pavardę darbe suskaičiavo paminėtą net 19 kartų!

Tuomet prasidėjo pačių fotografijų paieškos. Parodos iniciatorė buvo maloniai nustebinta, kiek M. Levy ir S. Bajero darbų galima rasti Lietuvos muziejuose (tarp jų – ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Maironio lietuvių literatūros muziejuje) kurių fondų darbuotojai sutiko pasidalinti skaitmeninėmis fotografijų kopijomis. Kai ką su vyru sugebėjo ir įsigyti iš kolekcionierių. Įdomi, nors ir nedidelė, ekspozicijos dalis – YIVO institute Niujrke rastos iškarpos iš tarpukario laikraščių, kurių straipsniams iliustruoti panaudotos S. Bajero fotografijos. Vienoje jų – su Brodvėjumi sulyginta Laisvės alėja, kitoje – savo darbais „apsiginklavę“ kibirų gamyklos darbuotojai.

Keliose dešimtyse parodoje eksponuojamų fotografijų – ir Bajerų bei Levių giminės atstovai (mūsų favoritas – paslaptingas gražuolis Mordechai), ir p. Fainai visai nepažįstami žmonės. Žinoma, įdomių draugystės ir giminystės ryšių renkant fotografijas tikrai pavyko atrasti. Tokie, kartais malonūs, kartais – ne tiek, netikėtumai – pats geriausias paskatinimas imti domėtis savo šeimos istorija. Fotografijų albumų juk turime ne vienas, bet ar visus nuotraukose užfiksuotus žmones galime identifikuoti? O gal padarytume kokį istorinį atradimą, jei atidžiau pasidomėtume?

Kauno rotušės rūsys – jau trečioji parodos stotelė. Ji eksponuota Ukmergėje, kur tarpukariu veikė S. Bajero ir M. Levio salonas, taip pat – Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje. Būtų malonu, kad paroda keliautų ir toliau – gal net iki Niujorko? Į dar nematytus laikinosios sostinės ir kitų Lietuvos miestų vaizdus Kauno miesto muziejuje pasidomėti galite iki pat 2019 m. sausio 2 d.

kaunomuziejus.lt

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Parnasas

Parnasas

…Kai Draga Mariška pradeda dainuoti, publika apmiršta. Ir visi norėtų, kad daina tęstųsi, tęstųsi be galo…

Žydai mėgsta klausytis Dragos Mariškos dėl to, kad jos dainavime daug „sielos“, kvepia žydišku liūdesiu…Jos dainavime jie girdi sužeistos krūtinės ir nuskriaustos sielos verksmą. Gailesio jausmas slėgia širdį, ir paskui ne taip lengva pamiršti jos šviesųjį veidelį, gilias juodas, susimąsčiusias akis, keistus dainos žodžius ir maloniai skambantį balsą. Aišku, kad dėl Dragos Mariškos atsiranda daug, daug mėgėjų, pasiruošusių eikvori pinigus. O „raudonanosis“ tuo labai patenkintas. Kitos dainininkės ir šokėjos jai pavydi ir, kad galėtų, vandens šaukšte ją paskandintų. O, kad jos sužinotų, kur buvo šią naktį Draga Mariška! Jos atiduotų už tai visus savo dirbtinius brilijantus! Jos praneštų apie tai, kam reikia, ir atsilygintų su ja už visus pavydo metus…

Kur tačiau buvo Draga Mariška?

Sinagogoje…

Visą Šolom-Aleichem apysaką skaitykite iš pageltusių “Žydų rinktinės apysakos” puslapių. Rinkinys išleistas 1931 m. Kaune. Vertimai surinkti ir parengti spaudai Žydų Švietimo Draugijos rūpesčiais. 

Kviečiame į kolekcininko Michailo Duškeso dokumentų parodą

Kviečiame į kolekcininko Michailo Duškeso dokumentų parodą

LŽB būstinės trečiajame aukšte dabar veikianti dokumentų paroda, skirta Vilniaus geto sunaikinimo 75 mečiui pamineti – tik apie Vilnių ir jo žmones: paprastus ir įžymius: rabiną Chaimą Ozer Grodzenski, daktarą ir visuomenininką Cemachą Šabadą, bankininką  Izraelį  Bunimovičių, verslininką Isaką Šumaną ir kitus. Eksponatai surinkti iš viso pasaulio, daugiausiai iš Vokietijos, JAV ir Izraelio.

Vienas įdomiausių eksponatų – pirmame stende, dideliuose lapuose apačioje to meto rusišku pavadinimu “Projekt ustava duchovnogo obsčestva Vilniuskoj sinagogi” (1888 m.) Šis dokumentas įsigytas Izraelyje iš žinomo judaikos kolekcionieriaus Leizerio Rano palikimo.

Kolekcijoje yra daug retų Vilniaus Choralinės sinagogos bei istorinės Vilniaus Didžiosios sinagogos nuotraukų įvairiais rakursais.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pasakoja, kad Lietuvos  žydų dokumentus iki Holokausto pradėjo rinkti maždaug prieš 15 metų, o prieš tai, nuo 1980 m. iki dabar renka įvairių šalių pašto ženklus. Ypač gerą pašto ženklų kolekciją jis surinko stalo teniso tema.

Vilniečiai šiandien gali įsitikinti, koks buvo turtingas jų miesto gyvenimas iki Holokausto ir ką Lietuva prarado. 

Priimtas sprendimas Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė spalio 4d. gavo džiugią žinią – šauni idėja tapo realybe.  Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m. Šiaulių Aušros muziejaus archyvas.

Mūsų bendruomenės pasiūlymą tokiu būdu įamžinti žymų šiaulietį pramoninką Chaimą Frenkelį, su dideliu entuziazmu ir nuoširdumu palaikė be galo daug garbingų šiauliečių.

Už idėjos įgyvendinimą, per tokį trumpą laiką, dėkojame Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (ypatingai norime išskirti Ziną Žuklijienę, Gintarą Karalevičių ir Domą Griškevičių), LR Seimo nariui Stasiui Tumėnui ir jo šauniai padėjėjų komandai, politikui Vytautui Juškui, Šiaulių “Aušros” muziejaus vadovybei ir kolektyvui, Šiaulių “Laiptų” galerijos vadovei Janinai Ališauskienei, Šiaulių Turizmo informacijos centro direktorei Rūtai Stankuvienei ir kolektyvui bei kitiems.

Tikimės, kad tai yra viena iš pilietiškumo pamokų, kuri padės mums visiems po truputį atstatyti istorinį teisingumą.