Religija

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje  giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky.  2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.

Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.

Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.

Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.

Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.

Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.

Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Ultradoksinių  bendruomenių  rabinai Chaimas Kanevskis ir Geršonas Edelšteinas paskelbė eilę instrukcijų, raginančių tikinčiuosius laikytis atsargumo priemonių, susijusių su artėjančia Simchat Tora švente.

Šurmulingas šventės pobūdis ir dažnai perpildytos sinagogos nesudaro sąlygų rabinų nurodymams vykdyti. Nors rabinai teigė, kad reiktų stengtis organizuoti maldą lauke, jie nedraudė pamaldų sinagogose.

„Simchat Torah“ išsiskiria linksmais šokiais, taip pat ir ilgomis maldomis.

Šie rabinai pareiškė, kad šokantys žmonės neturėtų susikibti už rankų ir kad jie turėtų stovėti vietoje, nešokti. Laikantys Toros ritinius  turėtų dezinfekuoti rankas.

Garbūs rabinai pridūrė, kad tradicinės AKAFOT, sinagogos procesijos su Toros ritiniais metu, turėtų būti sutrumpintos ir kad žmonės neturėtų tiesiogiai bučiuoti ritinių, kaip yra tradiciškai daroma, todėl tai  daryti reikia per savo talitą.

Jie taip pat teigė, kad tikintieji šventės metu turėtų būti kuo toliau vienas nuo kito ir dėvėti kaukes.

 Užuot kvietus kiekvieną žmogų laiminti Torą, galima pakviesti tik 10 vyrų.

Kviečiame švęsti Simchat Tora

Kviečiame švęsti Simchat Tora

B”H  

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“.

Simchat Tora – šventė, kuri pažymi ištisus metus skaitytų savaitinių Toros skyrių ciklo pabaigą. Tą dieną mes skaitome paskutinį jos skyrių ir iš karto vėl pradedame skaityti Torą nuo pradžių.

Iš sinagogos Aron Kodešo paimamos visos ten saugomos Toros ir prasideda procesija su šokiais ir dainomis. Septynis kartus laikydami rankose Toros ritinius šokame apeidami sinagogos Bimą (paaukštinimas ant kurio ir skaitoma Tora). Visi esantys sinagogoje žmonės linksminasi.

Atrodytų keista, kad pasaulio žydai per Simchat Tora linksminasi ir šoka su Toros ritiniais. Tai siboliška. Tą diena panaikina skirtumą tarp Toros žinovų ir žydų retai ją skaitančių. Kai šokame su susuktais ritiniais prispaustais prie širdies ir jos turinys nematomas, visi esantys sinagogoje žydai susilygina ir gali džiaugtis kartu.

Simas Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas

 

S I M C H A T   T O R A

KIDUŠAS

Š o k i a i  su  TORA

BARAS : GĖRIMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS 

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 10 D.   19:15 val.

  Vilniaus choralinė sinagoga

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Pasibaigė ilgas mūsų savianalizės laikotarpis – atgaila ir apsivalymas.

Sulaukėme ir linksmybių laikotarpio, kuris sujungia judėjų tautą – SUKKOT.

Nepaisant apribojimų dėl pandemijos, Vilniaus Choralinės sinagogos teritorijoje sukonstruota tradicinė palapinė, skirta švęsti Sukkoto šventę,  šiemet ji prasidėjo spalio 2 d. ir trunka septynias dienas. Idėja – „apsigyventi“ arba praleisti laiką palapinėje kiekvieną savaitės dieną, valgyti ir švęsti, prisimenant praeitį, kai žydai gyveno palapinėse po išėjimo ir išsivadavimo iš Egipto.

 

Kaip ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų, laikinai paliekame savo šiltus ir jaukius namus, kad kiekvieną dieną pabūtume Sukkoje, trapiame statinyje be tvirtų sienų ir stogo. Taip tęsiame savo tradicijas, kurios prasidėjo mūsų gyvenimo Sinajaus dykumoje laikotarpiu.

Nepatogu, tačiau esame laimingi!  Ir šiandien išliekame ištikimi JAM, nežiūrint į pandemijas ir kitus gyvenimo sunkumus.  Esame kartu, kaip ir gyvenimo Sinajuje laikotarpiu.                                                                                                        Linkime, kad SUKKOT šventė būtų džiugi ir prasminga!

Esate laukiami Vilniaus Choralinės sinagogos Sukoje!

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

LŽB pirmininkė Faina  Kukliansky:

Prieš Yom Kippurą  prašau  man atleisti, jei  aš netyčia įskaudinau žmones. Nebuvau pakankamai jautri, kad galėčiau tai pripažinti iškart. Man reikėjo stengtis geriau pažinti ir suprasti kitus,  tapti jautresne.  “Aš atsiprašau“ yra pati stebuklingiausia frazė, kokia tik gali būti ištarta. Tai tiltas tarp karo ir taikos ir žmonijos išlikimo pagrindas.

Linkiu visiems prieš Yom Kipurą atsiprašyti už savo kaltes. Kaip linki visiems Aukščiausiasis – gero įrašo gyvenimo knygoje!

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

2020-09-22


Ištark nužudyto žydo vardą – tegul būna gyva jo atmintis. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri yra minima rugsėjo 23 dieną, išvakarėse Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonija.

Kantorius Šmuelis Yatomas atliko „Kaddish“ – atminimo maldą. Antrojo pasaulinio karo metu šeši milijonai žydų žuvo nuo nacių ir jų pakalikų rankų.

Daugeliu atvejų buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė miestuose ir miesteliuose. Nebeliko kam pasakoti savo istorijos ir ištarti jų vardus. Tai buvo dalis nacių plano -„galutinai išspręsti žydų klausimą“ Europoje.


Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenės ir LŽB nariai. Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino prašymu ceremonijos dalyviai pasidalino  savo šeimų istorijomis ir mintimis.

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

B”H  

 Sekmadienis, rugsėjo 27 d.
17:45  Vaišės prieš pasninką
18:46  Pasninko pradžia 
18:30  Malda KOL NIDREI

 

Pirmadienis, rugsėjo 28 d.
10:00  Šacharit
12:30  Iskor (atminimo malda)
17:30  Mincha

 

18:30  Baigiamoji malda NEILA
19:55  Pasninko pabaiga / vaišės
Aukos  artimųjų atminčiai (taip parašyta Iskor maldoje) –
priimamos sekmadienį nuo 16 v. sinagogoje.       

                        

Roš ha’Šana Choralinėje sinagogoje

Roš ha’Šana Choralinėje sinagogoje

 

Maldų tvarkaraštis

Rugsėjo 18 d., Penktadienis

18:45 Mincha / Maariv šventinės maldos, kidušas, šventiniai patiekalai.

Rugsėjo 19 d., Šeštadienis

10:00 Šacharit
20:15 Maariv
Rugsėjo 20 d., Sekmadienis
10:00 Šacharit
12:00 Pučiamas šofaras, skanėstai ir dovanos (Žydų 5781 m. kalendorius, medaus pyragas, specialios dovanos vaikams);
18:00 Tašlich pamaldos (Bokšto g. 19, Vilnius).
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas apie Šnipiškių kapines

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas apie Šnipiškių kapines

RABBINICAL Board“ (Rabinų tarybos) rabinas E Schlesinger, rabinas J H Dunner, rabinas CM Wosnerio rabinas E Shechteris, rabinas Z Feldman, rabinas B Z Blum, rabinas H Gluck.

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas

34a Fairholt Road, London N16 5HW. Tel .: 020 8802 6853 • Faksas: 020 8802 6905/8800 0279

HershaftMB „Krausz“J SikasME Stern SGrosz SB E Bergerio rabinas A Pinter J Kruskal

PATIKSLINIMAS

Šis raštas sukurtas remiantis rašytu pareiškimu, paskelbtu Elul mėnesį 5775 (2015 m. rugsėjo mėn.). Jį paskelbė Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto rabinų taryba:                                                                                                                                                 rabinas Elyokim Schlesinger – Horomo ješivos vadovas ir CPJCE prezidentas,                                            rabinas Ezriel Schechter – Moreh Tzedek-London,                                                                        rabinas Ahron Dovid Dunner – Dayan (teisėjas) UOHC ir Adas Yisroel rabinas                        rabinas Ze’ev Feldman – Dayan (teisėjas) UOHC ir rabinas Torah Etz Chayim,                            rabinas Yosef Padwa – Dayan (teisėjas) UOHC ir Cheshev Ho’eifod rabinas, rabinas Blum – Dayan (teisėjas) Bobov-Londonas, rabinas Shemaya Low – Dayan (teisėjas) ir Kollel Satmar-London, rabinas Yosef Binyomin Wosner – buvęs Kehal Yetev Lev Satmaro-Londonas rabinas (šiuo metu Rosh (vadovas) Yeshiva Chachmei Lublin – Bnei Brak).

Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų  kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.

Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų  kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.

Jų pareiškime išreiškiamas palaikymas ir parama mūsų šventam darbui, pasirašant po derybų ir susitarimo su Lietuvos vyriausybe, siekiant išgelbėti Vilniaus Šnipiškių žydų kapines.

Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Tą dieną (šiais metais tai liepos 29 d. vakare)  buvo sugriautos abi žydų Šventovės (Pirma – Babilono 586 m. iki m.e., antra – Romos imperijos 70 m.e. metais).

9 Avo metu gedėsime, bet ir pasnikausime, skaitysime ypatingas  Eicha ir Kinot ritinėlių maldas.

Šiandien pasaulio judėjai sutinka Tiša B‘Av, kai greitai kinta gyvenimo realijos: globali pandemija be aiškios jos pabaigos, su uždarytomis valstybių sienos, ekonominėmis krizėmis ir pilietiniais neramumais.

Žinome, kad Antroji Šventovė buvo sugriauta dėl judėjų nepagrįstų tarpusavio nesutarimų. Tiša B‘Av šiandien rezonuoja  gilų liūdesį  dėl Šventovės ir realybės, kurioje mes šiandien esame. Tai ne tik pandemija, bet ir gilus, nesuprantamas visuomenės susiskaldymas.

Nauja fizinio ir moralinio žmonių susiskaldymo forma verčia mus dar labiau liūdėti dėl vienybės ir bendrų tikslų praradimo.

Šiandien labai svarbu atsiminti praeitį vardan mūsų ateities.                                               Gyva istorija, kai imperatorius Napoleonas Bonapartas išgirdęs kaip judėjai rauda sinagogoje  9 Av‘o naktį – paklausė, kodėl jie taip liūdi. Jam paaiškino, kad jie rauda dėl prarastos savo Šventovės.

Kaip seniai jie ją prarado?

Jam atsakė: prieš tūkstančius metų.

Tauta, kuri daugiau  kaip tūkstantį metų dar gedi savo sugriautos Šventovės, – tikrai turi ateitį.

Nepaisant milžiniškų netekčių per savo 4000 metų istoriją, judėjai liedami ašaras žinojo ir tikėjo, kad Mošijach (Mesijas) ateis per Tiša B‘Av.

Istorija su koronovirusu įrodo, kad žmogus – ne visagalis. Ne jis valdo pasaulį. Mes galime padaryti tai, ką pajėgia padaryti žmogus, bet tos veiklos rezultatas priklauso nuo Jo.

Tiša B‘AV – liūdniausia, bet ir viltį nešanti diena.

Maariv maldos sinagogoje šiandien prasideda 20 val.

Pasninkas – šiandien – trečiadienį, liepos 29 d., 21:25val.    

Tradicinis RITINĖLIO EICHA skaitymas sinagogoje – tą pačią dieną  22 v.     

Pasninkas baigiasi ketvirtadienį, liepos 30 d.22:09 v.

 

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Dalelė Panevėžio Izraelyje

Dalelė Panevėžio Izraelyje

Nuotraukoje Panevėžio ješiva Beni Brake, Izraelyje. PY nuotr.

Daiva Savickienė

Tragiškas Lietuvos žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais tapo akstinu atkurti dalelę Panevėžio Izraelyje.

Izraelis – populiari kryptis turistams iš Lietuvos. Daug kas ten keliauja dėl paplūdimių ir viešbučių Viduržemio jūros pakrantėje. Visgi Bnei Brako miestas, kur nėra turistinio šurmulio, vyrauja susikaupimas ir ramybė, turėtų būti ypač įdomus panevėžiečiams.

Čia veikia viena žinomiausių ir prestižiškiausių pasaulio ješivų Izraelyje, dar vadinama ortodoksų Harvardu – „Ponevezh Yeshiva“: Panevėžio ješiva. Dabar ši mokymo įstaiga net nebegali priimti visų norinčiųjų mokytis, o pasaulyje beveik nėra šalies, kurioje negyventų buvę ješivos auklėtiniai. Ne tik žydų rabinai, bet ir advokatai, gydytojai, dėstytojai, mokslininkai.

Ši dabar tarptautiniu mastu itin garsi mokykla pradžioje veikė Panevėžyje ir tik 1943 metais perkelta į Izraelį.


Naujos Panevėžio ješivos Izraelyje įkūrėjas rabinas Josefas Šlioma Kahanemanas. ARCHYVŲ nuotr.

Atstatė naujojoje tėvynėje Izraelyje

Panevėžio ješiva įsteigta po didžiulės tragedijos. Šios dvasinės mokyklos, tarpukariu veikusios Aukštaitijos sostinėje, rabinas Josefas Šlioma Kahanemanas kartu su sūnumi Abraomu 1940 metais su diplomatine misija išvyko į komandiruotę JAV. Tai išgelbėjo jiems gyvybes. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visa Kahanemanų šeima, jų giminaičiai buvo nužudyti.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas pasakoja, kad būdamas toli nuo Lietuvos ir sužinojęs apie tragiškus šeimos ir visos žydų tautos išbandymus, J. Š. Kahanemanas apsisprendė steigti naują ješivą.

„Dabar ne laikas verkti… Tačiau niekas neturi būti pamiršta. Prisiminti reikia viską, kas buvo, – su liūdesiu kalbėjo rabinas. – Jei Panevėžio ješiva sunaikinta, ji turi būti atstatyta kitur.“

Tokie dvasininko žodžiai tapo atspirtimi atkurti, kas Antrojo pasaulinio karo metais pražuvo.

Pasak G. Kofmano, vieta Panevėžio ješivai buvo parinkta 1944 metais netoli Izraelio sostinės Tel Avivo.

Pirmiausia J. Š. Kahanemano iniciatyva Izraelyje įkurta prieglauda Lietuvos ir aplinkinių šalių žydų vaikams – našlaičiams, per karą praradusiems tėvus.

Vėliau įkurta ir Panevėžio ješiva. Po kurio laiko duris atvėrė dar dvi ješivos – Ukmergės ir Gardino.

Panevėžio ješiva 1949-aisiais. PY nuotr.

Trokštamiausios studijos

Bnei Brake sukurtas mokomasis kompleksas, kuriame kasmet studijuoja apie 3 000 studentų nuo pačių mažiausiųjų iki suaugusiųjų. Ją yra baigę daugiau nei 20 000 žmonių, tarp jų dabar yra tūkstančiai mokslininkų, šimtai rabinų, pedagogų ir kitų profesijų žmonių.

2001 metų rugpjūtį Panevėžyje viešėję šios ješivos atstovai, Kahanemano ainiai, pasakojo, kad prašymų studijuoti kasmet sulaukiama apie 500, tačiau vietų tėra apie 150. Žmonės plūsta studijuoti iš įvairiausių pasaulio kampelių, tad ir konkursai stojantiesiems į Panevėžio ješivą – išties dideli.

„Tai tarsi plačiai žinomi Oksfordas ar Harvardas“, – apie šią mokymo instituciją pasakojo jos vadovai.

„Kai 1944 metais J. Š. Kahanemanas Bnei Brake atidarė Panevėžio ješivą, visas pasaulis žinojo, ką jis ten sukūrė.“ G. Kofmanas Panevėžio ješivoje yra kelių pakopų mokymai. Šią pasaulyje garsią mokslo instituciją sudaro nemažai įvairių mokymo įstaigų. Ješivos atstovai, viešėdami Panevėžyje, yra pasakoję, kad aukščiausioje pakopoje mokosi jau suaugę ir šeimas sukūrę rabinai. Neturtingų šeimų vaikai čia priimami nuo penkerių metų, o turtingųjų, išgalinčių susimokėti už mokslą – nuo trylikos metų.

Be to, ši ješiva turi savo sinagogą Jeruzalėje. Yra ir didžiulė Toros biblioteka, atvira ir plačiajai visuomenei. Pats J. Š. Kahanemanas buvo ilgametis Panevėžio ješivos vadovas ir Izraelio Didžiųjų Toros žinovų tarybos narys.

Panevėžio vardą turintis mokomasis kompleksas Bnei Brake, kuriame kasmet studijuoja apie įvairaus amžiaus 3 000 studentų, tarp pasaulio žydų turi tokią pat reputaciją, kaip prestižiškiausi planetos universitetai. PY nuotr.

Sužinojo visas pasaulis

„Kai 1944 metais J. Š. Kahanemanas Bnei Brake atidarė Panevėžio ješivą, visas pasaulis žinojo, ką jis ten sukūrė. Įdomu, kad vienoje iš patalpų yra vitražai, vaizduojantys visas Lietuvos vietas, kuriose gyveno žydų bendruomenės. Tai išties unikalu.

Iš čia pavyzdį paėmė ir „Yad Vashem“ – Tautos atminimo institutas, kuris sukūrė tarsi akmeninius labirintus, vaizduojančius visos Europos žydų bendruomenes, egzistavusias prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – pasakoja G. Kofmanas.

Panevėžio ješivą baigė tūkstančiai gabių žydų jaunuolių. Pasak G. Kofmano, viename garsiausių dvasinių centrų pasaulyje žydų jaunuoliai įgyja religinį išsilavinimą. Ji yra tapusi viena didžiausių Toros studijų centrų pasaulyje.

Pagal Izraelio ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kasmet į šią ješivą iš Lietuvos važiuoja mokytojai, istorikai, publicistai. Čia organizuojamos ne tik ekskursijos, bet ir seminarai. Tokie mokymai, trunkantys maždaug 10–12 dienų, rengiami jau apie dvidešimt metų.

Per juos susipažįstama ne tik su Holokausto, žydų tautos istorija, bet ir aplankomos visos su Panevėžio ješiva, žydų tautos tragedija susijusios vietos.

Panevėžio ješivos Bnei Brake 1954-ųjų laida. PY nuotr.

Garsina miestą Lietuvoje

2001 metais Panevėžyje lankęsi J. Š. Kahanemano ainiai teigė, kad besimokantieji Panevėžio ješivoje žino jos istoriją ir kur yra miestas, kurio vardu pavadinta dvasinė mokykla. Be to, čia stengiamasi išlaikyti tradicijas, buvusias prieškario Panevėžyje.

Pasak G. Kofmano, svečiai tuomet dovanojo Panevėžio ješivos Izraelyje istoriją. Šiuo metu Panevėžio ješiva veikia jau ne tik Izraelyje. Ji turi filialus ir Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Kanadoje. Kasmet Panevėžyje apsilanko nemenkos žydų delegacijos. Be kitų žydams svarbių vietų, jie pageidauja išvysti ir Panevėžio ješivos Izraelyje pirmtakę – atvyksta prie buvusio ješivos pastato Savanorių aikštėje (jame šiuo metu veikia konditerijos cechas).

„Jie nori pamatyti, kur buvo Panevėžio ješiva, kur jos šaknys. Viso pasaulio tikintys žydai – o tokių yra dauguma – žino, kad Panevėžyje tarpukariu buvo viena garsiausių ješivų pasaulyje. Kasmet sulaukiame svečių ir jie eina prie Panevėžio ješivos, pagal tradicijas meldžiasi, pasirašo mūsų bendruomenės svečių knygoje“, – pasakoja G. Kofmanas.

Gegužės 28d.  prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Gegužės 28d. prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Šavuot – Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Ji švenčiama sivano mėnesio 6 dieną pagal žydų kalendorių. Tai nedarbo diena Izraelyje.

Hebrajų kalba Šavuot reiškia „savaitės“. Tai septinta savaitė po Pesacho antrosios šventės dienos. Tą dieną Mošė (Mozė) Sinajaus kalne gavo 10 D-vo įsakymų. Jie buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių. Hebrajų kalba vadinamų עשרת הדברים , o skaitoma „Aseret ha-Dvarim“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Dabar dažnai vartojamas ir graikiškos kilmės terminas Dekalogas.

10 D-vo įsakymų apsprendė visos žmonijos moralę ir civilizacijos eigą. Gavus žodinę Torą, dalis jos buvo užrašyta, o kitą dalį užrašė tik po 1500 metų, sugriovus antrąją Jeruzalės šventovę.

Šiais laikais per Šavuot dienas sinagogose išnešamos Toros ir skaitomi                              dešimt  D-vo įsakymų. Laikomasi senųjų tradicijų: Šavuot išvakarių naktį skaitoma Tora.

Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus. Išvakarėse vaikai eina į darželius ir mokyklas su krepšeliais vaisių, nešdami iškirptas spalvingas aplikacijas mokyklos papuošimui.

Šavuot dieną skaitoma Rūt knyga (Megilat Rut), kuri buvo karaliaus Dovydo promočiūtė. Dovydas laikomas Jeruzalės įkūrėju.

Yra labai daug pasakojimų, kodėl skaitoma Rūt knyga Šavuoto metu. Dažniausiai aiškinama, kad Rūt atvykimas į Izraelį sutapo su Šavuot laiku, kai ji priėmė žydų tikėjimą, šis veiksmas buvo analogiškas žydų tautos pritarimui D-vo Torai.

VŽRB pirmininkas   Simas Levinas

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Pirmadienį, gegužės 25 dieną, 8:30 val. 14 maldininkų susirinko po karantino rytinei Shacharit maldai į atidarytą sinagogą. Juos pasitiko neįprasta tvarka – kaukės, apsauginiai su pirštinėmis, kurie matavo atėjusiems temperatūrą, dezinfekavo rankas, priminė dėvėti kaukes.

Sinagogos salėje maldininkams teko iš naujo „susirasti“ sau vietą maldai. Jos buvo sužymėtos, išlaikant daugiau nei 2 m saugų atstumą.

Su visais susirinkusiais aptarta, kaip elgsimės  Toros skaitymo metu.   Malonu buvo pamatyti artimus veidus, kuriuos jungė daugelį bendros maldos metų.

Sutarėme, kad laikinai sutrupinsime maldų skaičių – jos vyks dienomis, kai skaitoma Tora – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadienias.  Aišku, kad šį tvarkaraštį  pakoreguos judėjų tradicinės šventės.

Šiuo metu paruošta 30 saugių maldos vietų vyrams ir 14 moterims galerijoje. Vilniaus miesto žydai, kurie epizodiškai lanko sinagogą, pradėjo skambinti ir klausti įvairių dalykų, kaip dalyvauti, ar užsakyti tėvų mirties metinių maldų skaitymą (jorcait). Visiems paaiškinome.

Galime pasidžiaugti įvykusia švente – uždara kamerine bar micva.

Rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecen Dina Krinsky su sūnumis negaili laiko iš karantino miego pabudusiai sinagogai džiaugtis įprastu žydišku gyvenimu.

 

Iškilus klausimams,  susijusiems su sinagogos veikla – prašome skambinti pirmadieniais – ketvirtadieniais tel.: 865018270 nuo 11 iki 13 val.

VŽRB pirmininkas Simas Levinas

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

 15min.   Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Lietuvos miestų ir miestelių istorija neįsivaizduojama be žydų statytų ir jiems priklausiusių pastatų. Tai – ne tik mūrinės sinagogos, bet ir ligoninės, mokyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, net fabrikai. Visa tai kadaise alsavo gyvybe ir virė gyvenimu.

Nemaža dalis šių pastatų XXI amžiaus nesulaukė – karai, skirtingos santvarkos ir laikas padarė nepataisomos žalos. Vis dėlto labai daug mūrinio žydų paveldo yra ir dabar, tik mes jo nepastebime. Be to, ne visų statinių likimas vienodas. Kas tai lėmė? Kaip išsaugoti tai, kas išliko?

Kokią istoriją ir kaip šie pastatai turėtų papasakoti mums visiems? Apie tai rašome šiame projekto „Litė: kas ji?“ straipsnyje.

Antrąjį šios temos straipsnį, kuriame apžvelgsime mūrinių pastatų likimą Kaune, kviečiame skaityti gegužės 27-ąją, vakare, rubrikoje „Litė – ליטע. Kas ji?“. Išlikusių mūrinių sinagogų yra, tačiau jų būklė skirtinga Vieni iš svarbiausių mūrinio žydiško paveldo objektų – sinagogos. Jų išsaugojimui valstybė jau kurį laiką skiria išskirtinį dėmesį.

Kalbėdamas apie tai Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo, kad iki šių dienų išlikusios sinagogos yra vos 10 proc. to skaičiaus, kuris buvo anksčiau.

„Skirtumai tarp išlikusių sinagogų būklės labai dideli net ir didesniuose miestuose, jau nekalbant apie kaimo vietoves ir miestelius, kur ne tik žydų, bet ir pačių lietuvių dabar likę mažai“, – 15min sakė KPD vadovas V.Bezaras.

Kita vertus, yra ir labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškis, kuriame išliko, o dabar jau ir restauruotos dvi sinagogos – Baltoji ir Raudonoji. „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje.

Džiugiausia, anot pašnekovo, kad šios sinagogos nestovi tuščios – jos pritaikytos kultūrinei veiklai, jose vyks žydų paveldo, taip pat ir vietos bendruomenei skirti renginiai.

Panevėžio sinagogų atminimą saugo tikintieji ir archyvai

Panevėžio sinagogų atminimą saugo tikintieji ir archyvai

Didžioji Panevėžio žydų sinagoga. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

 

Daiva Savickienė

Iš Panevėžyje veikusių žydų maldos namų vos per kelis dešimtmečius teliko prisiminimas.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą miesto centras ir pagrindinė aikštė atrodė visiškai kitaip. Iš tais laikais Panevėžyje veikusių bemaž dviejų dešimčių sinagogų didžioji dalis telkėsi būtent ten, miesto širdyje, kur būta net Sinagogų aikštės.

Deja, dabar šį paveldą dažniausiai mena tik archyviniai dokumentai ir retos nuotraukos.

Nepagailėjo nei istorija, nei laikas

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad XVII–XVIII amžiuje daugelis Lietuvos vietovių minėtos kaip turinčios sinagogas. Nors statytos šios, žinoma, jau kelis šimtmečius.

Maldos namai, pasak istoriko, buvo ne tik dvasinis, bet ir kultūrinis, ekonominis, politinis žydų bendruomenės centras.

„Skirtingai nuo katalikų, sinagoga atlieka kelias funkcijas, – aiškina D. Pilkauskas. – Tai ir bendruomenės susitikimų, Talmudo studijų vieta.“

Pasak jo, pastatų dydį, skaičių ir tipą lemdavo bendruomenės gausumas bei poreikiai, taip pat finansinės galimybės. Bet ne tik. Sinagogų statybą reguliavo tam tikri draudimai bei įstatymai. Jos negalėjo kilti aukštesnės nei katalikų šventyklos, nuo pastarųjų privalėjo būti nutolusios tam tikru atstumu.

Skirtingai nuo kitų religinių konfesijų, sinagogos statytos kompleksais. Be to, skirstytos pagal sezoną – į vasarines ir žiemines, pagal priklausomybę tam tikram luomui ar profesijai – į pirklių, darbininkų, siuvėjų, muzikantų ir panašiai.

Pesacho šventės pagrindinė mintis

Pesacho šventės pagrindinė mintis

Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas Simas Levinas 

Pesacho šventės istorijos pagrindinė mintis – pavergtos sąmonės išlaisvinimas, jos transformavimas. Nustokime būti robotais ir diena iš dienos atlikinėti tuos pačius veiksmus. Šventė suteikia galimybes ir jėgas  iš naujo pažinti save, ateina „priežastis“ atrasti pačius save, naujai pažvelgti į gyvenimą, išlaisvinti iš savo mąstymo kalėjimo protą ir dvasią.

Nugalėję save, mes pakylame į naują lygį – pranokstame patys save. Tą dieną mes nusimetame savo ego grandines, dvasios vergovę ir pakylame į naują lygmenį. Tik išsivadavę galime pamatyti, ko mums iš tiesų trūksta – pamatome objektyvią tikrovę ir sukuriame tvarką, vietoje kasdieninio chaoso  gyvenime.

Prieš šventę mes ruošiame kūną, sąmonę, namus, tvarką aplink save, kad priimtume galingą šventės transformacijos ir išsilaisvinimo energiją.

Pesacho vakare vyksta dvasinis susikaupimas – Seder‘is  (hebr. „tvarka“). Ši tvarka nurodo ir šventės vaišių eilę, kuri pabrėžia ir moko kurti harmoniją bei tvarką (Seder), priešpastato dominuojančią chaoso inerciją kasdieniame mūsų gyvenime. Prie jo energijos prisededa švari ir atvira Šabato Šviesa. Nepraleiskite progos gauti dvigubos jėgos ir tikrosios laisvės!

Šiais metais Pesachas švenčiamas kaip ir visada 8 dienas, nuo balandžio 8d. vakaro iki 16d.- ketvirtadienio.

 

Atviras pasaulio vyriausiųjų rabinų laiškas prieš Šabatą Ha Gadol žydus vienijančioje maldoje

Atviras pasaulio vyriausiųjų rabinų laiškas prieš Šabatą Ha Gadol žydus vienijančioje maldoje

Gerbiami Lietuvos žydų bendruomenės nariai!
Ištuštėjo miestai ir gatvės. Žmonės pasisliepė vieni nuo kitų.
Išmokome naują, baisų terminą “koronavirusas”.
Tai jo baimės radiacija privertė “izoliuotis” ir “karantinuotis”.
Tačiau stiprius, drąsius ir padorius žmones subūrė: gydytojai, slaugės kaunasi už mus,
kuriami savanoriški paramos fondai. Jaunimas puolė padėti senoliams (jie dabar vadinami “rizikos grupe”).
Ne, koronavirusas mus suvienijo, padėjo suprasti, kad po vieną savo izoliuotuose namuose išsigelbėti neįmanoma.
Pasaulio religinių bendruomenių rabinai vieningai palaimino šį Šabatą Ha Gadol ir nuramino – mes stiprūs ir mes kartu maldoje.
Simas Levin, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

 

Šis Šabatas – prieš Pesachą – vadinamas Šabatu Ha Gadol (Didžiuoju Šabatu). Pirmą kartą jis buvo švenčiamas žydų tautos gimimo išvakarėse – išsivadavimo iš Egipto vergijos. Kiekviena žydų šeima, savo namuose Egipte, nekantriai laukė vieningos  tautos svajonės – išsivadavimo.

Po 3 332 metų, šį Šabat Ha Gadol mes taip pat sėdėsime izoliuoti savo namuose, susivieniję maldoje, siekdami įveikti pasaulinę pandemiją sukrėtusią  pasaulį.

Raginame viso pasaulio žydus laikytis savo valstybių sveikatos saugojimo nurodymų.

Kviečiame pasaulio žydus paversti šį Šabatą Ha Gadol,  gerumo Šabatu, savo karšta malda susijungti su dieviška Šabato jėga ir   D-vo palaima.

Kviečiame žydus kiekviename pasaulio kampelyje atlikti šiuos tris dalykus:

1. Paskambinkite vienas kitam, sakydami palaikymo žodžius prieš prasidedant Šabatui. Drąsiai siekime apsaugoti vieni kitus, fiziškai atsiribodami vienas nuo kito. Daugelis iš mūsų  visiškai vieni. Paskambinkite, artimam žmogui, kuris yra vienišas arba kovoja su liga, palinkėkite jiems Shabbat shalom ir ištarkite palaikymo ir padrąsinimo žodžius. Šiandien yra tiek daug dalykų, kurių negalime atlikti, tačiau nenuvertinkime ir savo jėgų, kurias turime, kad vieni kitus galėtume padrąsinti ir paremti.

2. Melskitės vienas už kitą prieš pat žvakių uždegimą. Kai COVID-19 niokoja ir plinta visame pasaulyje, mūsų maldai reikia daug žmonių. Melskimės kartu vienas už kitą ir visą žmoniją.

3. Laikykimės šį Šabatą kartu. Atneškime Šabatą į savo namus kartu ir pasitelkime jo neišmatuojamą gaivinančią galią. Prisijunkite prie šviesos ir meilės, atsiribokite nuo negailestingų žinių tas brangias 25 valandas. Pripildykime savo namus spindinčia Šabato žvakių šviesa.

Paskelbkime visagalio D-vo aukščiausiąją valdžia pasaulyje ir pajuskime jo meilę, kai drauge sukalbėsime Kidušą. Pasiruoškime Šabato vakarienę, padėkime automobilio raktelius, persirenkime šventiniais drabužiais, išjunkime visą elektroniką, valgykime, dainuokime, melskimės, tikėkime ir svajokime kartu. Tai laikas, kai galime susivienyti drauge. Tai laikas mums būti kartu – pasveikinti Šabatą kaip viena tauta su viena širdimi. Tegu visi pajunta Šabato jaukumą ir stiprybę. Tegu Šabatas „HaGadol“ – tampa nuostabiausiu ir puikiausiu Šabatu!  D-vas atneš savo pasauliui sveikatos ir stiprybės.

Vyriausieji Izraelio rabinai:  David Lau, Yizchak Yosef, Prancūzijos vyriausiasis rabinas Haïm Corsia, Rusijos vyriausiasis rabinas Berel Lazar, vyriausiasis Maskvos ir Europos rabinų konferencijos rabinas  Pinchas Goldschmidt,  vyriausiasis Jungtinės Karalystės rabinas  Ephraim Mirvis, vyriausieji Argentinos rabinai Gabriel Davidovich ir Yosef Chehebar, vyriausiasis Briuselio rabinas  Albert Guigui, vyriausiasis Romos rabinas Dr Riccardo Di Segni, vyriausiasis Pietų Afrikos rabinas  Dr Warren Goldstein.

 

i

Šabato meditacija COVID-19 laikais

Šabato meditacija COVID-19 laikais

Menachem Rosensaft 

Mieli draugai,

Artėjant  Šabatui, kai šiandien mes visi susiduriame su pasauline COVID-19 pandemija, kuri sutrikdė ir toliau trikdo mūsų gyvenimą, tikiuosi, kad šis pasakojimas apie mažai žinomą chasidų mokytoją (už kurį dėkoju rabinui Rami Šapiro) ) gali suteikti šiek tiek paguodos ar bent jau sukelti šypseną: Rabinas Efraimas Fiszele Šapiro, gyvenęs Lenkijos Strykovo mieste  XIX amžiaus pirmąjį ketvirtį, buvo rabino Dovo Bero mokytojas,  Baal Shem Tovo mokinys.

Chasidizmo įkūrėjas. Žinomas kabalistas rabinas Fiszele – taip jis buvo meiliai vadinamas, beje buvo rabino Yosefo Leybo iš Baltos sūnus, rabino Yaakovo Yosefo mokinys.

Garsus rabinas Fiszele turėjo neįprastą  ritualą. Kiekvieną vakarą prieš miegą jis įsipildavo sau taurę degtinės, nuostabiai pasakydavo maldą, išgerdavo gurkšnį ir garsiai ištardavo: „Lechaim”! (vertimas- už gyvenimą!) ,,Dieve, labai geros nakties tau.”

 Sužavėti  jo mokiniai prieidavo prie jo paklausti, kodėl jis taip pasakė? Rabinas Fiszele, savo ruožtu  jų klausė: „Ar Dievas kenčia nuo žmonių kančių?“

„Taip“, jie atsakė: „Mes esame mokomi, kad kenčia Dievas, kai žmonės kenčia “.

Taigi, – tęsė rabinas Fiszele, – jei Dievas mus kenčia dėl mus kankinančio skausmo, savaime suprantama, kad Dievas džiaugiasi mūsų džiaugsmu. Jei tai tiesa, tuomet reiškia, kad pasaulio kančios   naktį nekankintų ir atneštų Dievui taip pat geros nakties, ar ne taip? “

Chasidai atsakė: ,,Taip”.

„Taigi, – aiškino rabinas Fiszele, – kai linkiu Dievui labos nakties, jis gali tai įgyvendinti tik vienu būdu. Jis gali suteikti nakties ramybę visiems pasaulio kenčiantiems! “

Rabino Fiszeles’ filosofijos pagrindas buvo nuoširdus, tikras, todėl ne tik žydų tauta, bet ir visi žmonės gyvena su amžina meile Dievui.

Visa tai atspindi intuityvų supratimą, kad visus žmones sukūrė Dievas,  ir kad tas „kitas“ dažniausiai nėra mūsų veidrodinis atvaizdas.

Man patinka ši istorija ne tik todėl, kad joje vienu metu pateikiama žydų ir pamatinė universali vertybė – visos žmonijos meilė, bet ir todėl, kad rabinas Fiszele buvo mano pro pro pro pro – prosenelis.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasiuntė savo  žinią žydų bendruomenėms visame pasaulyje, prašydamas Auščiausiojo palaiminti žydų tautą, visą žmoniją ir kiekvieną  mūsų.

Kai šį Šabatą būsime izoliuoti savo namuose ir, suprantama, jausimės nepatenkinti,  bijosime, pamėginkime sekti rabino Fiszele’s pavyzdžiu ir paprašykim Dievo,  kad suteiktų mums visiems geresnę naktį, geresnę savaitę, geresnį mėnesį, geresnius metus ir, dar tiesą sakant, – geresnę ateitį.

Ah gutten Shabbos  – Shabbat Shalom!

Būkite sveiki ir saugūs.

Menachem Rosensaft <mzrosensaft@gmail.com>

Vertė I.R.

 

Dviem savaitėms stabdoma Vilniaus choralinės sinagogos veikla, pranešė VŽR bendruomenė

Dėl korono viruso Lietuvos teritorijoje įvedus karantiną, dviem savaitėms stabdoma ir Vilniaus choralinės sinagogos veikla.

Tai sekmadienį pranešė Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Pateikiame Bendruomenės pareiškimą:

“Judėjai Vilniaus choralinėje sinagogoje, priklausomai nuo metų laiko, meldžiasi 2-3 kartus per dieną. Tai šimtamečių tradicijų tąsa. Todėl pasiūlymas laikytis Vyriausybės rekomendacijų ir  nutraukti viešas maldas sinagogoje sulaukė karštų diskusijų.

Skaudančia širdimi, bet atsižvelgę, kad didžiają dalį Vilniaus sinagogos bendruomenės (ypač minjano) narių patenka į ypatingos rizikos žmonių grupę, dauguma minjano narių pritarė nuomonei – LAIKINAI STABDYTI RELIGINĘ VEIKLĄ SINAGOGOJE.

Primename, kad Vyriausybės sprendimu nuo šių metų kovo 16 d. 00:00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Lietuvoje įsigalioja karantinas. Nutarime rekomenduojama “Lietuvoje veikiančioms religinėms organizacijoms neorganizuoti religinių apeigų, kurie reikalautų viešų susibūrimų“.  Dauguma religinių konfesijų vadovai, suprasdami savo asmeninę moralinę atsakomybę, jau šį sekmadienį nevedė viešų religinių apeigų.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas                                                                                                                        Shmuel (Simas) Levin