Religija

Savaitinė rabino pamoka

Vienas labai sėkmingas sporto treneris kartą pasakė: „Kai mes turime žaisti prieš komandą, kuri turi išskirtinį žaidėją, aš visada ieškau informacijos, kaip tas žaidėjas pasirodė ankstesniame žaidime. Jei blogai, tada man yra aišku, kad bus labai sunku laimėti šiose varžybose. Faktas yra tai, kad geri žaidėjai visada naudoja savo praeities nesėkmes kaip trampliną, kad siektų dar aukščiau.“

Mūsų savaitinio Toros skyriaus komentatoriai aiškina, kad VISOS Abraomo ir Saros gyvenimo dienos buvo geros, vienodai geros. Bet kaip tą galima tvirtinti? Juk Sara buvo nevaisinga iki 90 metų, ir jie abu su Abraomu turėjo daug įvairių išbandymų ir negandų.

Atsakymas yra toks: kad ir kaip  dideli žaidėjai,  kurie visada naudoja savo nesėkmes kaip savęs tobulinimo paskatą, taip ir Abraomas su Sara žvelgė į visas negandas ir išbandymus (net objektyviai neigiamus įvykius) kaip į medžiagą, siekdami stiprinti ryšį su Dievu,  ir dvasiškai stiprėdami.

Pamoka mums : kai mes parpuolame arba suklystame, tai yra puiki galimybė nukreipti savo nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą, pakilimui aukštyn, kad taptume stipresni – fiziškai, ir ypač dvasiškai.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Trečiadienį, lapkričio 8 d., Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė ir kartu meldėsi Maskvos Choralinės Sinagogos rabinas Meir Manevich. Svečias gimė ir gyveno Vilniuje. Judaizmo pagrindus gavo  Vilniaus choralinėje sinagogoje.Rabinas džiaugėsi išsaugota macų kepimo mašina ir jos keptų macų skoniu, kuri dar prisimena, mažąja sinagogos salę, kurioje dažniausiai vyko sovietinio periodo religinis Vilniaus žydų gyvenimas.Kartu su minjano nariais paragavo labdaros pusryčių, pasidalino prisiminimais ir jausmais, kuriuos jis patyrė po daugelio metų sugrįžęs į sinagogą ir Vilnių.

Savaitinis Toros skyrius

“Vajiera”

Toros skyriuje mes skaitėme apie tai, kaip Abraomas gavo iš D-vo įsakymą iškeliauti: „Eik iš savo šalies, iš savo tėvynės ir iš savo tėvo namų į žemę, kurią tau parodysiu“. D-vas liepė jam palikti įprastą situaciją ir eiti į nežinomą vietą. Laikui bėgant paaiškės, kad jis iškeliavo į Izraelio žemę, kuri jam bus palikta, tačiau tuo metu Abraomas tikriausiai net nenutuokė, kur jis eina. Bet paliepimas yra paliepimas, todėl jis sąžiningai iškeliavo.

Galų gale, didžioji Abraomo kelionė bus jo kaip monoteizmo tėvo pašaukimo įgyvendinimas. Jis mes iššūkį visam stabmeldystės pasauliui ir laimės tokią pergalę šioje kovoje, apie kurią jis negalėjo net svajoti. Beje, manau, kad mes savo Biblijos herojus suprantame pernelyg kaip savaime suprantamą dalyką. Mes nepakankamai vertiname didžiulį indėlį, kurį Abraomas padarė pasaulio civilizacijos vystymuisi. Galų gale jis vienut vienutėlis pakeitė viso pasaulio mąstymo būdą, nei daugiau, nei mažiau! Tikėjimas į vieną neregimą D-vą buvo kultūrinis šokas to laikų stabmeldžiams. Šis nuopelnas padarė Abraomą ne tik žydų tautos pradininku, bet ir visų pasaulio monoteistinių religijų tėvu. Nenuostabu, kad paskutinė apklausa apie „šimtą įtakingiausių žmonių“ istorijoje iškėlė Abraomą į sąrašo viršų, toli nuo kitų tikėjimų pradininkų ir netgi tokių žmonių kaip Madonna, Britney ir Billai – tiek Clinton, tiek ir Gates. 

Vieną dieną. Vienas Šabatas. Vienas pasaulis!

Pranešimas spaudai

Vilnius, 2017-10-26

Viso pasaulio žydai jau ketvirtus metus iš eilės šiemet rengia chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas  –  bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu, laikantis visų taisyklių, susėsti prie šventinio Šabo stalo. Spalio 26-28 d. 1 milijonas žydų  susiburs 1 357 miestuose net 96 šalyse. Bus kepamos chalos, švenčiamas ypatingas Šabatas.

Globalus žydų socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai, apibūdinantys The Shabbos Project. Pernai tokį Šabatą kartu organizavo 6000 savanorių iš 95 šalių ir 1152 miestų, kalbančių 10 kalbų.  8000 moterų chalas kepė Buenos Airese, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams statyti, 10000 susirinko į Havdalos koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61 884 223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.

Žydų rudens šventės – kviečiame į paskaitą!

Žydų rudens šventės – kviečiame į paskaitą!

Sukkot – palapinių šventė
Simchat Tora – Toros džiaugsmo šventė.

Aprašas:
Lietuvos Žydų bendruomenė su edukatore Natalja Cheifec kviečia į paskaitą, kurioje Jūs sužinosite:

-Kodėl per Sukkot per šventę žydai privalo gyventi tik šiai šventei suręstose palapinėse?
– Kada nuodėmės pavirsta nuopelnais?
– Kodėl vykdoma 4-iu rūšių augalų prievolė?
– Kodėl Simchat Tora pavadinta Toros Džiaugsmo švente?
– Kodėl per Simchat Tora žydams ne tik leidžiama, bet ir būtina prisigerti?

Paskaitos metu bus atsakyta ir į kitus Jus dominančius klausimus ir gausite dovanėlių.

Registruokitės >> https://docs.google.com/forms/d/1oN-Nj3-EYpdg2xFAl82GJPeWLxqhzyomQ6e6JdEZ9OQ/edit

Susitinkame spalio 8 d. 14.00 val. kūčkoje prie Beigelių krautuvėlės, Pylimo g. 4, Vilnius

SUKKOT šventės  Vilniaus Choralinėje sinagogoje

SUKKOT šventės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Spalio 4 d. – malda 18:30 v., po maldos vaišės Sukkot palapinėje, Bokšto g. 19

Spalio 5 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 6 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 7 d. – malda 9:00 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 8 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 9 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 10 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 11 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

SHMINI ATZERES

Spalio 12 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

SIMCHAT TORA

Spalio 12 v. – malda 19:21 šokiai su Tora, po maldos – Sushi sinagogoje

Spalio 13 d. – malda 9:30 v., – po maldos vaišės sinagogoje

 Spalio 12 – 13 – ne darbo dienos

 Vilniaus žydų religinė bendruomenė

Rabinas Chaim Burštein pristatė rabino  Mendelio Lefino knygą “Sielos analizė”

Rabinas Chaim Burštein pristatė rabino Mendelio Lefino knygą “Sielos analizė”

Rugsėjo 28, Jom Kipuro išvakarėse, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos. Heifetzo salėje  rabinas Chaim Burštein pristatė naują knygą “Sielos analizė”.  Jos autorius yra vienas iš  Mussaro mokymo pasekėjų – Mendelis Lefinas iš Satanovo miestelio.

Rabinas H. Buršteinas, pristatydamas knygą “Sielos analizė”, pažymėjo, kad joje pateikta rinktinė garsaus Toros mokymų išminčiaus rabino Mendelio Lefino apmastymų. “Leidėjai atliko milžinišką darbą, prieš išleisdami knygą, jie tyrinėjo rabino Léfino  biografiją, taip pat pateikė knygoje naudingus komentarus ir santraukas, – visa tai palengvina šių laikų skaitytojui suprasti, nes būtent jam, šiuolaikiniam žmogui yra pritaikytas knygos tekstas ir papildomas skyrius “Musaro mokymų brangakmeniai”.  Leidėjų ir knygos sudarytojų komentarai remiasi vėlesnėmis rabino Musaro knygomis, tuo būdu jie padeda skaitytojui suprasti ir įsigilinti į rabino Musaro Lefino mokymą, – knygos pristatyme pasakojo rabinas Chaim Burštein.

Knygos “Sielos analizė” leidimą rėmė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas.

    

 

Per Jom Kipur kiekvienam reikėtų susimąstyti: ar iš tiesų paprašėme atleidimo visų, kuriuos įžeidėme?
Ar išsprendėme visus nesusipratimus? Užglaistėme visas padarytas nuoskaudas?
Svarbu atminti: per Jom-Kipurą verta sutvarkyti savo santykius ir su kitais žmonėmis,
ir su savo bendruomene.
Jom-Kipur – švenčiausia diena metuose,  geros valios ir nuodėmių atpirkimo prieš Kūrėją diena.

Jom Kipur Vilniaus choralinėje sinagogoje:

Rugsėjo 28 d. 19 val. (ketvirtadienis) – pasiruošimas Jom Kipurui:

–       Kaparot
–       Pokalbis apie Jom Kipur

Rugsėjo 29 d. (penktadienis):
Nuo 14 v. sinagogos gabė (seniūnas) surašinės vardus, kurie bus perskaityti per Izkor maldą,  aukų rinkimas labdarai (savanoriškumo pagrindu).
–       17:00 val. – Mincha

–       17:30  val. – paskutinė „dienos trapeza“ (seuda amafseket) prieš Jom Kipurą
–       18:30 val. – maldos pradžia – Kol Nidrei

Rugsėjo 28 d. 18 val rabinas Chaim Burshtein kviečia į Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.

Rugsėjo 28 d. 18 val., rabinas Chaim Burshtein kviečia Jus į didžiojo Musaro mokytojo rabino Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą. 
Knyga skirta paslaptingų sielos galių ir lobynų tyrinėjimams, didžiai žmogaus tarnystei pasaulio Kūrėjui, priartinančiai Izraelio sūnus prie tokios dvasinės būsenos, kurioje kurdamas juos pagal savo atvaizdą Aukščiausiasis ir norėjo matyti.

Renginys vyks Jašos Heifeco salėje, III a.

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Aut. Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Išskirtinė diena kalendoriniuose metuose – Jom Kipuras, užbaigia dešimties dienų jamim noraim laikotarpį, kuris buvo prasidėjęs per Roš Ha šana, Naujuosius metus. Tos dienos yra ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos, laukiant Jom Kipuro, per kurį Kūrėjas, kaip sakoma, užtvirtina galutinį savo sprendimą kiekvienam individui ateinantiems metams, atsižvelgiant į praėjusius metus ir į pastangas, kad ir per paskutiniąsias dienas taisytų savo kelius. Bet svarbiausia – tai Atpirkimo diena. Dėl to tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko, ir džiaugsmo diena. Vilkima baltai, nes balta spalva reiškia tyrumą. Pasninkas (nevalgoma ir negeriama nuo vakaro iki vakaro, 25 valandas, taip pat nesitepama tepalais, kvepalais, nesimaudoma ir neavima odinė avalynė) turi atitolinti nuo visų malonumų, ir pataikavimų sau, ir visiškai atsidėti maldai ir tšuvai. O džiaugsmas aiškinamas tuo, kad šią dieną veikia dieviško gailestingumo (Rahamim) savybė. Šio žodžio šaknis reiškia įsčias ir, kaip interpretuoja rabinas Kalevas Krelinas, kaip įsčios nešioja būsimą kūdikį, teikdamos jam visa, ko jam reikia, „avansu“, dar iki tam kūdikiui gimstant, prieš jam ėmus veikti gerai ar blogai, taip ir dieviškas Rahamim tą dieną uždengia (kaper) nuodėmes ir prasižengimus lyg avansu, atsižvelgdamas į ateitį. Tikintis palankaus sprendimo užtvirtinimo, įrašymo į gyvenimo knygą, linkima gmar chatima tova (pažodžiui, gero galutinio užantspaudavimo). Taip pat yra aiškinama, kad džiaugsmas turėtų būti suprantamas kaip priėmimas be kokio sprendimo, nes bet kuris sprendimas yra į gera, suteikiantis galimybę žmogui tobulėti ir taisyti gyvenimo kelius.

Šiemet Jom Kipuras sutaps su šabu. Gerai žinomas litvakiškos rabiniškos Soloveičikų dinastijos palikuonis Josefas Dov-Ber ha-Levi Soloveitchikas analizavo įvairių Jom Kipuro pavadinimų reikšmes. Vienas iš jų yra šabbat šabbaton, t.y. šabų šabas. Jis rašo:

„Yra trys pagrindiniai Šabo laikymosi aspektai:

1) draudžiantys įsakai dėl darbų  nutraukimo,

2) įpareigojantys įsakai, patvirtinantys dienos šventumą,

3) šešių dienų kūrimo ir septintos dienos dieviškojo poilsio liudijimas.“

Roš ha Šana išvakarės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Roš ha Šana išvakarės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Rugsėjo 20 d., trečiadienį LŽB bendruomenė ir svečiai susirinko į tradicinį Roš ha Šana išvakarių sutikimą Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Geromis jidiš dainomis prasidėjęs sutikimas jaudino visus susirinkusius. Dainavo  žymus Lietuvos muzikantas, vargonininkas, pianistas,  dainininkas Vitalijus Neugasimovas. Bendruomenei  Šana Tova u Metuka linkėjo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus žydų religinės  bendruomenės pirmininkas Simas Levinas.

Naująjį 5778 metų kalendorių gavo dovanų visi, kas norėjo, o to laukė tradicinės Roš haŠana vaišės, kurias  paruošė “Beigelių krautuvėlės” kulinarės.
Po vaišių prasidėjo malda.

Nuotraukos

Trys kartos šalia sinagogos: gyvenimas šalia žydų

Trys kartos šalia sinagogos: gyvenimas šalia žydų

Autorius: Ieva Elenbergienė

Irena Ivanova, jos dukra Žana ir anūkas Andrejus – visą gyvenimą gyvena šalia žydų. Tai jie pasirūpina sinagogos švara ir ramybe. Ir nors šeima turi savo religiją ir šventes, kalbėdamos apie žydų bendruomenę moterys dažnai sako „mes“. Irenos ir Žanos akimis galime paklaidžioti po praeities ir dabarties sinagogą bei atsikratyti jausmo, jog viskas čia – slapta ir niekam nevalia kaišioti nosies.

Žana Chlebnikova, apžiūrėjusi mane per kamerą, paspaudžia mygtuką ir įleidžia pro sinagogos vartelius. Moteris dabar oficialiai dirba apsaugoje, tačiau sinagogoje sukiojasi nuo vaikystės su savo mama Irena Ivanova, kuri jau 34-erius metus dirba šių maldos namų prižiūrėtoja, anksčiau padedama jau amžinatilsį vyro. Tarp macų miltų dūkdavo ir mažas Žanos sūnus Andrejus, kuriam augant čia taip pat visad atsirasdavo papildomo darbo. Kol šnekučiuojamės su Žana, atskuba ir jos 71-erių metų mama, kuri labai nustemba išvydusi mane su diktofonu. „Nesakiau jai apie interviu, nes nebūtų atėjusi. Mama kukli ir nemano, kad kitiems reikia viską žinoti…“ – šypsosi dukra. Irena truputį pasibara, bet žodžių traukti iš jos nereikia.
Skaityti plačiau

Rabino Mordechai Weits užsiėmimai

Rabino Mordechai Weits užsiėmimai

​Edukaciniai užsiėmimai su Rabinu Mordechai Weits:
1.Pokalbiai apie Toros savaitinius skyrius ​ ​- 08.29., 18 val. sinagogoje​  (II a. klasėje)
​2.Pasiruošimas judėjų rudens šventėms​ – 08.31., 18 val. sinagogoje (II a. klasėje).
Po teroristinių išpuolių Barselonos vyriausiasis rabinas sako, kad jo bendruomenė yra pasmerkta

Po teroristinių išpuolių Barselonos vyriausiasis rabinas sako, kad jo bendruomenė yra pasmerkta

JTA. Nuotraukoje: “Policijos pareigūnai patruliavę Las Ramblas gatvėje Barselonoje kitą dieną po to, kai Barselonoje į žmonių minią įvažiavo furgonas, 13 žmonių mirė, 80 buvo sužeista. Policija tai pavadino teroristiniu išpuoliu.

Komentuodamas mirtinus teroristų išpuolius Katalonijoje, šio regiono vyriausiasis rabinas Ispanijoje teigė, kad jo bendruomenė yra pasmerkta, iš dalies dėl radikaliojo islamo ir valdžios institucijų nenoro su juo susidoroti.

Rabinas Meiras Bar-Henas ragino savo bendruomenes išvykti iš Ispanijos. Interviu JTA agentūrai jis pavadino Ispaniją “islamo teroro centru visai Europai” .

Rabinas Bar-Hen, kurio bendruomenė penktadienį atnaujino veiklą, trumpam sustabdytą po Barselonos atakos, kreipėsi į savo bendruomenę: “žydai čia nėra ilgam”, – turėdamas minty miestą ir regioną. “Sakau savo kongregacijai: nemanykit, kad mes esame čia visam laikui. Aš raginu jus įsigyti nuosavybę Izraelyje. Ši vieta yra pasmerkta. Negalime pakartoti Alžyro ir Venesuelos žydų klaidų. Geriau išvykti anksčiau nei vėliau. “