Religija

Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas

Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas

Arkivyskupas P. R. Gallagheris
VATIKANAS
Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų ir žydų santykiuose padaryta didelė pažanga: geresnis abipusis pažinimas padėjo geriau vieniems kitus suprasti ne tik teologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu lygmenimis, pasakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaudamas Izraelio ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje kampanijoje #StopAntiSemitism.
Šabas balandžio 2d. su Odesos  Progresyviojo judaizmo rabine

Šabas balandžio 2d. su Odesos  Progresyviojo judaizmo rabine

Šabo sutikimą Odesos Progresyviojo judaizmo sinagogoje ZOOM platformoje vedė rabinė Julija Gris. Ekrane visi susirinkusieji galėjo skaityti Toros puslapio tekstą, rabinė nurodydavo puslapį, visi galėjo ne tik skaityti, bet ir kartu dainuoti maldą.

Julia gimė ir augo Brianske žydų šeimoje, tačiau būdama 13 metų ji tapo žydų informacijos ir švietimo centro sekmadieninės žydų mokyklos mokine. Vėliau ji dėstė šioje mokykloje ir buvo pirmoji miesto žydų jaunimo klubo koordinatorė. 1999 m. Ji baigė Briansko pedagoginį universitetą ir įgijo matematikos bei informacinių technologijų specialybę, tačiau nuo 18 metų savo ateitį matė tik tarnaudama progresyviam judaizmui. „Būtent šis judėjimas suteikia vienodas teises vyrams ir moterims ir moko prasmingai vykdyti įsakymus“, – paaiškino ji savo pasirinkimą.

2000 m. Baigusi Mahon, bendruomenės darbuotojų mokymo institutą, Julija buvo pakviesta dirbti į Odesą, kur kaip tik buvo kuriama progresyviojo judaizmo bendruomenė.

2009 m. Julija įstojo į Leo Baeck koledžą Londone. Stažuotės metu ji dirbo įvairiose Londono ir Anglijos kongregacijose, gavo specialius pastoracijos mokymus ir 2014 m. Gavo rabino „Smihą“.

2014 m. Liepos mėn. Julija Gris grįžo į Emanu-El bendruomenę kaip rabinė, taigi tapo vienintele rabine moterimi Ukrainoje.

Lietuvos žydai jau kuris laikas Šabą sutinka su Įvairių valstybių progresyviojo judaizmo bendruomenėmis ir tai yra įdomu, ypač pandemijos laikotarpiu, kai visiems trūksta bendrystės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje – nauja tradicija, naudojantis  ZOOM platforma, švęsti Šabą su skirtingomis pasaulio žydų bendruomenėmis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje – nauja tradicija, naudojantis ZOOM platforma, švęsti Šabą su skirtingomis pasaulio žydų bendruomenėmis

Tokie susitikimai naudojantis naujausiomis technologijomis – ZOOM platforma, yra galimybė ne tik bendrauti, susipažinti su pažangiųjų istorija, tradicijomis ir su liberalaus ar progresyvaus judaizmo  bendruomenėmis  leistis į virtualią kelionę.

Kovo 19d. LŽB Šabą pasitiko kartu su Londono liberalia bendruomene  jos sinagogoje su rabinais  Alexandra Rait ir Igoriu Zinkovu.

Įdomu, kad rabinės Aleksandros protėviai kilę iš Plungės . Jos prosenelis N. Levitas taip pat buvo rabinas. Jos senelis išyko iš Lietuvos, tikėdamasis atvykti į Niujorką, bet atsidūrė Dubline (Airija): laivo kapitonas apgavo jaunuolį, patikinęs, kad jie atvyko į Niujorką.

Šabo susitikimai ir pokalbiai

Šabo susitikimai ir pokalbiai

Kiekvienas, norėjęs atsiversti į judaizmą, ( atlikti gijurą). būdamas kitos tautybės (ne žydu atsivertęs į judaizmą), laikomas žydu ir turi teisę repatrijuoti į Izraelį pagal grįžimo įstatymą (alija).
Tokį beprecedentį sprendimą kovo 1 d. priėmė Izraelio Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (BAGATS), po 15 metų trukusių prašymų ir nagrinėjimo, pagaliau pripažinti konservatorių ir reformarorių atsivertimą.

Šis faktas, taip pat virtualūs Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ,,Šabo susitikimai” su Johanesburgo ir Minsko bendruomenėmis, kurios atstovauja reformatorių sinagogas, paskatino Viljamą Žitkauską surengti pokalbį apie judaizmo sroves ir jų skirtumus. Tai vyko
jau įprastoje Zoom platformoje kaip visi „Šabo susitikimai“.

Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenė sutiko Šabą su Johanesburgo sinagogos rabine Julija Margolis

Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenė sutiko Šabą su Johanesburgo sinagogos rabine Julija Margolis

Tai pirmoji Progresyviojo judaizmo sinagoga, kurią atidarė rabinė moteris. Rabinė Julija Margolis atkakliai siekė tapti rabine, jai padėjo draugai, taip pat Pietų  Afrikos pažangiosios judaizmo sąjungos garbės prezidentas. Sinagogoje  suburta Progresyvaus judaizmo kongregacija. Taip 2019m. Johanesburge oficialiai atsirado 11-oji Progresyvi sinagoga Beit Luria, Progresyviojo judaizmo sinagoga,  pirmoji Gautengo provincijoje.

Rabinė Jullja laiko Toros ritinį, kurį padovanojo rabinas Hillelis Cohnas.

Tai buvo emocingas įvykis, ypač rabinei Julijai Margolis, įgyvendinus savo svajonę, ir tiems, kurie jai padėjo tapti rabine Progresyvaus judaizmo sinagogoje.

Lietuvos  ir Pietų Afrikos žydų bendruomenės virtualiai drauge pasitiko Šabą su smagia nuotaika ir dainomis. Dainuoja Tull Eckhart

Virtualus Šabas, kuriame dalyvauja  Vilnius. Nuotraukoje Viljamo Žitkausko šeima.

Rabinė Julija Margolis ir Beit Luria komanda ruošiasi naujiems darbams  kartu su SAUPJ ir Pasauline progresyvaus judaizmo sąjunga, siekdami pažangos ir propaguodami Progresyvaus judaizmo tradicijas bei vertybes ne tik savo bendruomenėje, bet ir plačiau Pietų Afrikoje, jungiantis į pasaulinį judėjimą.

 

,,Būti moterimi rabine ir mama kartais  būna šiek tiek keblu, kai kurie žmonės mane mato tik bendruomenės renginiuose, atliekant laidotuvių ar vestuvių paslaugas, – apie save pasakoja Facebooke Julija Margolis. Per tokias gyvenimo paslaugas aš natūraliai dėviu oficialius drabužius su religiniais atributus, bet taip pat esu mama, kuri apsiperka maisto parduotuvėse, perka kavą (kaip galima išgyventi be jos) įprastą duoną ir pieną. Kartais net nuvykstu į vietinę sporto salę, norėdama būti sveika ir, tikiuosi išlikti šiek tiek ilgiau šiame pasaulyje, pamatyčiau augančias ir gyvenančias savo gyvenimą gražias dukteris.

Žmonės yra sukurti pagal D-vo atvaizdą ir svarbiausia yra tai, kad mes išmoktume gyventi kaip menches; kaip geri padorūs žmonės. Manoma, kad mes esame tokie, kokius D-vas įsivaizdavo kaip žmones, kai Jis sukūrė savo pirmąjį žmogų. Judaizmo esmė nėra tokia, kad privalėtume tarnauti savo religijai, – mūsų religija yra tam, kad tarnautų mums; padėtų mums tapti kuo patys norėtume ir  kuo tik galime būti. Mūsų tradicijos padeda  išsiugdyti gerą savęs suvokimą, tačiau taip pat tramdo mūsų ego primena, kad iš tikrųjų yra kažkas aukštesnio, Kuriam mes tarnaujame”.

Šabas su Keiptauno rabinu Greg Aleksander ir Lietuvos žydų (litvakų ) bendruomene per ZOOMą vasario 19d.

Šabas su Keiptauno rabinu Greg Aleksander ir Lietuvos žydų (litvakų ) bendruomene per ZOOMą vasario 19d.

Šabo sutikimas prasidėjo sveikinimais: rabinas Greg Aleksander sveikino visus susirinkusius prie ZOOM platformos Vilniuje ir Keiptaune iš namų ir pristatė LŽB pirmininkę Fainą Kukliansky.

Pasitinkant Šabą, girdėjome daug dainų. Rabinas ir Millian Rivlin grojo gitara ir dainavo. Po to susitelkė maldai.Viskas vyko draugiškoje atmosferoje kaip jaukiuose namuose.

Pietų Afrikoje gyvenantys žydai 80 % yra litvakai. Gal todėl po žodžių Šabat Shalom, visi Vilniaus ir Keiptauno žydai, pasijungę prie ZOOM, pasijuto kaip geri draugai.

Rabinas Greg Aleksander užaugo ir subrendo išpažindamas progresyvų judaizmą Johanesburge. Jis ir yra baigęs Keiptauno universitetą ir Netzer Olami. Rabinų kursuose mokėsi Londone Leo Baeck koledže. Dabar jis yra Keiptauno sinagogos, kuri vadinama Izraelio šventykla, rabinas.

 

Po maldos visi dalyvavusieji išklausė naujienas apie apie būsimus įvykius

Keiptaune įsteigtas žydų muziejus, pasakojama, kad jame pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvai. Beje, šalia muziejaus prieš porą metų buvo įsikūrusi kavinė „Cafe Riteve“ – jidiš kalba taip vadinamas Rietavas.

 

Pasaulio žydų kongresas giria popiežiaus susitikimą su Holokaustą išgyvenusia moterimi

Pasaulio žydų kongresas giria popiežiaus susitikimą su Holokaustą išgyvenusia moterimi

Pasaulio žydų kongresas sekmadienį sveikino popiežiaus Pranciškaus „didžiulę atjautą“, kai jis Romoje aplankė Holokaustą išgyvenusią moterį, ir gyrė pontifiko „moralinį vientisumą ir istorijos pojūtį“.

Šeštadienį Pranciškus maždaug valandą kalbėjosi su Vengrijoje gimusia poete Edith Bruck, o Vatikanas sakė, kad jų pokalbis „išryškino atminties vertę ir pačių vyriausiųjų vaidmenį ją puoselėjant ir perduodant patiems jauniausiesiems“.

„Tuo metu, kai daugybėje pasaulio vietų atgimsta neonacizmas, antisemitizmas ir kitoks fanatizmas, popiežiaus Pranciškaus moralinis vientisumas ir istorijos pojūtis nustato standartą kitiems tikėjimo, politiniams ir bendruomenės lyderiams“, – savo pranešime sakė Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S.Lauderis.

 

 

Šabat Šalom sveikino viena kitą Vilniaus ir Minsko žydų bendruomenės per ZOOM platformą vasario 5d. pavakare

Šabat Šalom sveikino viena kitą Vilniaus ir Minsko žydų bendruomenės per ZOOM platformą vasario 5d. pavakare

Baltarusijos pažangaus judaizmo bendruomenės rabino „Beit Simha“ (Džiaugsmo namai) rabino Grigorijaus Abramovičiaus inicijuotas tarptautinis projektas suvienijo Lietuvos, Baltarusijos ir Izraelio miestus. Lietuvos žydų (litvakų)ydų  bendruomenės  programų vadovė Žana Skudovičienė padėjo organizuoti Lietuvos, Baltarusijos ir Izraelio miestus. Virtualiame Šabato susitikime dalyvavo daugiau nei keturiasdešimt šeimų.

Nuotraukoje rabinas Grigorijus Abramovičius.

„Mes pažįstame ir mylime Lietuvos Jeruzalės žydų bendruomenę, mums patinka ten lankytis. Naujausios technologijos leidžia būti arčiau vienas kito, nepaisant atstumo ir laiko skirtumo “, – sakė rabinas Grigorijus Abramovičius.

.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad šiuo sunkiu pandemijos metu kiekvienam iš mūsų trūksta bendravimo, palaikymo, o Šabas turi unikalų sugebėjimą suvienyti žmones.

Nuotraukoje: LŽB pirmininkė Faina Kuklansky sveikina ZOOM susitikimo dalyvius.

„Per Pesachą mes sakome vieni kitiems: „ Kitais metais Jeruzalėje “, šiandien norėčiau formuluoti šį norą ir pasakyti visiems mūsų virtualaus Šabo dalyviams: „Kitais metais Minske, Vilniuje ir, galbūt, visi švęsime Šabą. kartu Jeruzalėje! “, – sakė Michailas Segalis, LŽB vykdomasis direktorius. Nuotraukoje su šeima.

Nuotraukoje: Viljamas Žitkauskas su šeima pasidalino su susitikimo dalyviais  garsaus talmudisto, rabino Salanterio pasakojimu.

Ačiū visiems už susitikimą, ačiū už gerus žodžius ir šypsenas!

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Visa Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Simą Leviną kaip Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininką. Kauno dvi žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos ir Vilniaus žydų bendruomenės yra šios bendrijos narės. S. Levinas buvo pirmasis pokario žydų mokyklos direktorius, taip pat dirbo LŽB Socialinio centro vadovu.

Vilniuje yra vienintelė veikianti sinagoga, kuri yra Pylimo g. ir vadinama Choraline. Kaip ten vyksta maldos?

Maldos vyksta tris kartus per dieną. Maldininkų yra pakankamai. Žydų religija yra sudėtinga, žmonės ateina melstis ryte, dieną ir vakare. Žmogaus gyvenimą reguliuoja atėjimas ir išėjimas iš sinagogos. Tik per Šabatą vyksta vieną kartą. Vasarą susirenka labai daug maldininkų, atvyksta garsūs rabinai, – Vilniaus Gaono pasekėjai. Dažnai visi giriasi savo lietuviškomis šaknimis, nes litvakas reiškia Gaono mokyklos tasą, tai reškia, kad jų tėvai ar protėviai kilę iš LDK teritorijos, daugelis iš Lietuvos. Jie skiria visą dieną maldai, po to išvyksta į Voložiną, kur Talmudo teksto nagrinėjimo metodą, sukurtą Vilniaus Gaono, dėstė jo mokinys Chaimas iš Voložino (1749-1821) specialiai tam tikslui jo sukurtoje ješivoje. Per žydų šventes sinagoga būna pilnutėlė ( taip buvo iki pandemijos), dalyvauja ne vien žydai ateina daug svečių lietuvių. Dalyvauja Lietuvoje reziduojantys įvairių šalių ambasadoriai.

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimas. Deklaracija „Nostra Aetate“ (lotyniškai „Mūsų laikais“), kuri buvo priimta baigiantis Vatikano II Susirinkimui, skelbia, kad visa žydų tauta negali būti laikoma atsakinga už Jėzaus Kristaus mirtį, kaip buvo teigiama ankstesniais šimtmečiais.

Vienas iš kardinolo K. Kocho susitikimų su žydų atstovais. Šiame susitikime paminėtos Holokausto metinės.

Šiandien, lapkričio 23d. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky su nedidele Pasaulio žydų kongreso atstovų (WJC) grupe interaktyviai susitiko su kardinolu Kurtu Kochu, kuris yra  Popiežiaus krikščionių vienybės skatinimo tarybos prezidentas, kardinolas Kurtas Kochas yra Bazelio vyskupas emeritas. Susitikime dalyvavo ir Fr. Norbert Hofmanas,  žydų ir katalikų religinių santykių komisijos sekretorius

Deklaracijos „Nostra aetate“ metinės paprastai yra proga draugiškiems susitikimams tarp Šventojo Sosto santykių su žydais komisijos ir Tarptautinio žydų religinių konsultacijų komiteto. Šiemet buvo numatyta surengti susitikimą Brazilijoje, tačiau dėl epideminės krizės pasaulyje renginys buvo atšauktas ir apsiribota bendru pareiškimu, kurį pasirašė kardinolas Kurtas Kochas ir rabinas Noamas Marans,  atitinkamai Vatikano Komisijos ir žydų organizacijos vadovai. Jame dar kartą pabrėžiama, kad „Nostra aetate“ paskelbta 1965 m. spalio 28 d. Paskelbė popiežius Paulius VI. Atvertdamas naują santykių puslapį deklaracija tapo kertiniu akmeniu geresnei erai.

VILNIAUS GAONO ELIJO LAIŠKAS

VILNIAUS GAONO ELIJO LAIŠKAS

Elijo ben Šlomo Zalmano Etikos testamentas

Norėčiau Jūsų prašyti nesisieloti dėl mano kelionės į Izraelį (tebūnie jis pastatytas ir įkurtas). Juk Jūs man iš tiesų tai prižadėjote. Ir kam Jums rūpintis? Daug yra žmonių, kurie išvažiuoja ilgam laikui dėl pinigų. Jie palieka savo žmonas ir vaikus. Ir jie keliauja, klajoja nieko neturėdami. Bet aš, ačiū Dievui, keliauju į Šventąją Žemę, kurią visi norėtų pamatyti. Tai yra visų izraeliečių svajonė ir Viešpaties Dievo troškimas. Ir tie, kurie yra danguje, ir tie, kurie yra žemėje, trokšta būti ten. Ir aš važiuoju taikiai, tebūnie pašlovintas Dievas. Nors tu žinai, kad palikau vaikus, kad mano širdis nerimauja dėl jų, kad palikau brangias man knygas ir visą mano namų šlovę ir taurumą. Ir buvau svetimas svetimoje šalyje.

Žinome, kad visas šitas pasaulis yra tuštybė ir visi džiaugsmai trumpalaikiai, lyg jų nebūtų buvę. Vargas tiems, kurie vaikosi tuštybės, neturinčios jokios naudos. Ir nepavydėk niekam turto, šeimininko saugomo vien jo nelabui.

Žmogus į pasaulį ateina iš motinos įsčių, — nuogas jis ir grįš; koks jis atėjo, toks ir paliks šį pasaulį. Ir kokia jam nauda darbuotis vėjui? Ir nors žmogus gyventų tūkstantį metų, visiems yra žinoma, kad ir kiek metų jis gyventų viskuo džiaugdamasis, visados prisimins tas tamsybės dienas, kurių bus daug, ir visa tai, kas ateis, yra tuštybė. Laikas apgaudinėja; jis kaip svarstyklės: pakelia viską, kas lengva, ir mažina sunkumus.

Ir šitas pasaulis panašus į tą žmogų, kuris geria sūrų vandenį. Jam atrodo, kad malšina troškuliį, bet po to jis dar labiau trokšta. Nė vienas žmogus nemiršta valdomas tik dalies aistrų.

Kokia žmogui nauda iš viso jo triūso? Prisimink tas ankstesnes  kartas, kurių meilė, ambicijos ir džiaugsmas dingo. Už tai jis gauna visokeriopas bausmes. Ir koks džiaugsmas žmogui, kai galų gale virsta žemės kauburėliu ir kirminu? Ir visi jo džiaugsmai kape pavirs kartėliu. Mirtis surišta su žmogumi. Tai ne atsitiktinumas. Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nė vienas žodis, kad ir koks nesvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėms sykiu paėmus.

Išmintingieji priduria, kad šmeižtas ir liežuvavimas yra didesnė nuodėmė negu uždrausto valgio vartojimas.

Kodėl aš taip daug kalbu apie vieną rimčiausių nuodėmių? Žmogus dirba tik savo burnai, ir jo mokslas nesugeba kompensuoti tuščiažodžiavimo. Ir koks pagrindinis žmogaus uždavinys šiame pasaulyje? Dėtis nebyliu, kad jo lūpos susispaustų kaip girnapusės. Viskas, visos pragaro kančios—dėl tuščiažodžiavimo nuodėmės. Ir dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo,– ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, priesaikos, įžadų, vaidų, keiksmų, ypač Sinagogoje ir Šabo  bei švenčių dienomis, — dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis—visi jie būna užrašyti.

Žmogus visada sekamas negailestingųjų angelų, neatsitraukiančių nuo jo ir užrašančių visus jo žodžius. Ir dangaus paukštis savo balsu viską skelbs, ir visi turintieji sparnus viską papasakos. Neleisk savo burnai priversti kūną nusikalsti, ir nesakyk angelo akivaizdoje, kad tai buvo atsitiktinė nuodėmė, dėl kurios Dievas gali supykti. Dėl to moteris turi prisiminti, kad jos, kaip karaliaus dukters, garbė yra viduje. Ir viską, ko jai reikia, tegu ji perka per tarpininką, nors jai teks už tai mokėti du ar tris kartus brangiau. Nejaugi dėl to Valdovo ranka sutrumpės? Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes.

Ir Šabo, ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus. Net apie labai reikalingus kalbėkite trumpai, nes Šabo šventumas yra tikras. Ir nenoriai buvo leista Šabo dienomis sakyti ”Šalom”. Įsidėmėk, kaip viskas sugriežtinta vienu vieninteliu žodžiu. Pagerbkime Šabą kiek išgalėdami, kaip buvo daroma mano akivaizdoje. Nebūki jokiais atvejais šykštus, nes žmogui maisto nustatyta pagal jo reikmes, išskyrus išlaidas švenčių ir šabo dienomis.

Turiu dar ypatingą prašymą, kad tu mokytumei savo dukteris nevartoti prakeiksmų, neduoti įžadų, nemeluoti ir nesibarti. Tegul jos bendrauja tik taikiai, su meile, maloniai ir švelniai. Aš turiu keletą knygų apie dorovę jidiš kalba, tegul jos nuolat skaito jas švento švenčiausio Šabo dienomis, kurių metu jos neprivalo niekuo kitu užsiimti, išskyrus knygas apie dorovę. Dėl keikimosi, priesaikos ir melo mušk vaikus, visai  negailėdama jų, nes, saugok Dieve, dėl vaikų gadinimo bus nubausti tėvas ir motina.

Nes jeigu jūs ir stengsitės auklėti juos doroviškai, bet nepavyko, vargas dėl tos gėdos ir kančių šitame ir aname pasaulyje, — gėda niekina savo tėvą. Todėl pasistenk visomis jėgomis juos auklėti dorybės dvasia, tegul Viešpats Dievas padeda tau pasiekti tikslo, ir nenusivilk. Taip ir su kitais dalykais: būtina vengti šmeižto, liežuvavimo, prieš ir po valgio reikia kalbėti maldas, skaityti, “kriat šma”  (malda prieš miegą), — ir visa tai daryti su nuoširdžiu pamaldumu. Ir svarbu, kad jie, saugok Dieve, neišeitų iš namų ir kad atkreiptų savo ausį jūsų žodžiams ir pagerbtų tave ir motiną, ir visus vyresniuosius už save. Įpareigok juos ir kartok jiems, kad vykdytų viską, kas parašyta dorovės knygose.

Ir augink savo sūnus, duok Dieve, kad ilgai gyventų, ir auklėk juos dorais, kad eitų teisingu keliu. Mokėk jų mokytojui dosniai, laikyk jį savo namuose. Visos žmogaus išlaidos maistui nustatytos jau nuo Roš ha Šana, išskyrus išlaidas už Šventraščio mokymą.

Aš palikau jiems knygas studijoms. Nuolat rūpinkis jų sveikata ir maistu, kad nieko jiems netruktų. Tegul jie pirmiausia studijuoda “Chumaš” (Penkiaknygės pavadinimas hebrajų kalba), kad žinotų beveik atmintinai. Tegul mokytojas neapsunkina jų dideliu krūviu, nes mokslas įsisavinamas tik tada, kai jis lengvai ir maloniai pateikiamas.

Apdovanok vaikus nedidelėmis piniginėmis sumomis, nudžiuginsi juos, ir tas padės jų mokymuisi. Į tai vertėtų visada atkreipti savo dėmesį, nes visa kita yra tuštybė. Kai žmogus miršta, jis nieko nepasiima su savimi išskyrus dvi pamainas baltų apdarų (mirusiojo drobulė ir talesas-apsiautalas, kurį vyrai užsideda maldos metu), ir net brolis jokia kaina negali išpirkti jo.

Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirštant jis nieko su savimi nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles—vienos žydi, o kitos vysta. Kiekvienas gimsta su savo likimu ir yra Aukščiausiojo Dievo globoje. Turtingo žmogaus paveldėtojai džiaugiasi jo mirtimi, tikėdamiesi gauti jo turtą, o jis nugrimzdo į kapą ir paliko savo turtus kitiems. Taip kaip buvo sakyta apie R. Šimoną ben Lakišą, kuris nieko, be kroko žiupsnio, prie kurio buvo pridėtas tekstas: “Ir palik savo turtą kitiems”, daugiau nepaliko.

Deja, vargas žmonėms, kurie triūsia ir kankinasi, kad galėtų palikti savo sūnums pinigus, vertybes ir visa, kuo pilni namai. Visa tai yra tuštybė, nes vienintelė nauda iš sūnų ir dukterų yra jų Tora ir dorybė. Jų maistas yra Dievo duotas. Kas juos sukūrė, tas ir pasirūpina būtiniausiais jų gyvenimo poreikiais. Svarbiausia, kad žmogus panaudotų savo pinigus labdarybei, išmaldoms ir, kad savo turtu pagerbęs Viešpatį Dievą, užsitarnautų aną pasaulį.

Be to, gerai žinoma, kad moteriai atpildas—matyti kaip jos sūnus lanko mokyklą. Ir ypač svarbu įteigti tai mano žmonai. Mūsų Išmintingieji sako, kad žmona yra garbinga, kai ji vykdo vyro norus. Tuo labiau, kad aš jai rašau tikrus Dievo žodžius. Esu įsitikinęs, kad ji padarys viską, ką aš jai parašiau. Nežiūrint į tai, aš norėčiau paraginti, kad nepakeistų nieko, kas mano parašyta.

Ir skaityk šitą laišką kiekvieną savaitę, ir ypač Šabo dienomis, prieš valgį. Ir įspėk namiškius, kad jie valgymo metu vengtų pokalbių apie nešventiškus dalykus ir nevartotų tuščių, šmeižiančių ir panašių žodžių.

Kai vesi savo sūnus dorovės keliu, tebūnie tavo žodžiai švelnūs ir geranoriški, ir jautrūs, prasiskinantys kelią į širdį ir užsitarnaujantys pritarimą. Ypač jei būsime verti persikelti į Izraelį, nes ten būtina eiti Dievo keliais. Todėl įpratink juos dorai gyventi  ir būti kilniadvasiais, o tai reikalauja kruopštaus kasdienio darbo. Įprotis nulemia viską ir tampa prigimtimi.

Kiekviena pradžia sunki, tik į pabaigą darosi lengviau.  Nuodėmingieji patys žino, kad jų kelias blogas ir kartus, bet jiems sunku atsikratyti savo kvailysčių. Toks jau žmogus. Vos tik jis nusižengia, jau ir užvaldo blogi instinktai. Tinkama priemonė vyrams — studijuoti Torą, moterims—būti santūrioms. Ir iki pat mirties žmogus turi drausminti save, bet ne pasninkais ir nuodėmių išpirkimais, o tramdydamas savo burną ir savo aistras. Ir tai yra atgaila.

Tai  ir yra visi pasaulio vaisiai, kaip parašyta: labdarybė ir žvakė, Tora—šviesa, bet dorybės mokymas yra gyvenimo kelias. Ir tai svarbiau už visus pasninkus ir savęs marinimą. Ir žmogus, kuris sugeba suturėti burną, užsitarnaus amžiną šviesą, saugomą aname pasaulyje. Raštuose pasakyta, kad žmogus, kuris trokšta gyventi ir svajoja apie geras dienas, privalo sulaikyti burną nuo pykčio ir lūpas nuo apgaulės. Tuo jo blogis bus išpirktas, ir jis bus išgelbėtas  nuo pragaro. Yra sakoma: tie, kurie sulaiko savo burną ir liežuvį, išsaugo savo sielą nuo bėdų; mirtis ir gyvenimas yra mūsų liežuvio rankose. Vargas tam, kuris žudo save kalbomis.

Ir koks yra plepumo pranašumas? Nuo visko yra vaistų, tik ne nuo šmeižto. Todėl pagrindinis dalykas — negirk nė vieno žmogaus, tuo labiau – nepeik jo. Ką pelno žmogus šmeižtu? Juk pasakyta: “Šmeižto burna yra gili duobė, į kurią krenta Dievo pasipiktinimas”.

Ir apsitverk pagrindine tvora — vienatve. Neišeik iš namų į gatves, — tik būtinam reikalui esant, arba labdarai ar religiniais tikslais. Į sinagogą išeik trumpam. Geriau melskis namie, nes sinagogoje negali išvengti pavydo ir negirdėti tuščių plepalų, o klausantysis ir tylintysis  taip pat yra baudžiami. Tuo labiau Šabo ir švenčių ir dienomis, kai susirenkama kalbėtis, — tada verčiau visai nesimelsk.

Geriau, kad ir tavo duktė neitų į sinagogą, nes ten ji mato gerus drabužius ir panašius dalykus. Ji pavydi ir pasakoja apie tai namuose, ir neapseinama be apkalbų bei piktų žodžių. Tegul ji suranda kaip karaliaus dukra, savo garbę savo namuose, ir tegul atsiduoda dorybei ir nepavydi pasaulio prabangos.

Viskas tuštybė, viskas apgaulinga. Kas pasirodo naktį, tas naktį ir išnyksta. Juk pasakyta, net jei jo didybė pakils iki dangaus, jo turtai vis tiek ne amžiams. Ir šito pasaulio džiaugsmas, net tą akimirką yra tuštybė, ir jis kiekvieno protingai galvojančio žmogaus yra smerkiamas. Deja, vargas tam, kuris eina blogu keliu. Verčiau būk visą dieną dievobaiminga, ir užsitarnausi aną pasaulį. Ir nesakyk: kaip užsitarnausiu aną pasaulį? Ką galiu padaryti? Nesvarbu, kas daugiau ar mažiau daro, bet svarbu, kad jo širdis būtų atverta dangui.

Tarp mano knygų  yra Saliamono išminties knyga jidiš kalba. Dėl Dievo meilės, reikia ją skaityti kasdien, nes ji yra svarbiausias veikalas apie dorybę. Reikia taipogi nuolatos skaityti Ekleziastą, nes ten atskleidžiami baisūs šito pasaulio dalykai. Bet saugok Dieve, kad skaitymas netaptų pagrindiniu tikslu, nes tuo žmogus neskatinamas darbams.

Daugelis žmonių skaito knygas apie dorybę, bet lieka abejingi darbams. Tai yra dėl to, kad jie skaito ir nesupranta, ir tuo viskas prarandama. Tai rodo alegorija apie žmogų, kuris sėja neardamas žemės, ir vėjas nusineša grūdus ir numalšina paukščių alkį. Ir visa tai dėl to, kad jis nesugeba paimti savęs į rankas ir atsiriboti, užsitverti tvora—ir jis lyg tas sėjėjas plyname lauke, kur kiaulės viską praryja ir sutrypia.

Kartais būna, kad žmogus sėja ant akmens, į kurį grūdas visai nepatenka, ir reikia akmenį taip suskaldyti, kad sutrupėtų. Dėl to aš rašau tau, kad muštumei savo vaikus, jei atsisakytų tau paklusti. Auklėk vaiką taip, kad jisai žinotų, kokiu keliu turėtų eiti, kad ir senatvėje nuo jo nenukryptų. Tai yra svarbi taisyklė, ypač auklėjant. Ir savo žentą raginau būtinai laikytis nurodymų, kaip skaityti, kuriuos anksčiau daviau. Tegul jo mokymas būna dėl Viešpaties Dievo ir tegul jis auklėja tuo save, vardan Dievo. Tegul nepaiso tų, kurie teigia, kad jaunuoliui tai nėra būtina. Atvirkščiai, žalio riešuto kiautas lengvai atsiveria. Ir svarbiausia, kad tai yra pagrindas visam kam. Tuo žmogus užsitarnauja viską; kaip Protingasis Rabis Meiras pažymi, tas, kas užsiima Tora dėl jos pačios, bus palaimintas. Pratink savo vaikus studijuoti skyrius ir Avot, ypač  Avot iš Rabi Natano darbų bei traktatą “Drech Erec”, nes jis pirmiau už mokslus – gražus elgesys. Parodyk didelę pagarbą savo senai uošvei ir elkis su kiekvienu žmogumi mandagiai, ramiai ir pagarbiai.

 

Brangioji motina. Suprantu, kad tau nereikalingas mano pamokymas, nes žinau tavo kuklumą ir padorumą. Ir nepaisant to, tegul skaito tau šitą laišką, nes jame yra gyvi Dievo patarimai. Ir nuoširdžiai tavęs prašau nesielvartauti dėl manęs, kaip prižadėjai. Ir jei Dievo malonė leis man būti Jeruzalėje, Šventame mieste, prie pat Dangaus vartų pasimelsiu ir paprašysiu už tave, kaip prižadėjau. Ir jei mes visi būsime palaiminti, visi kartu pamatysime šį miestą, jei Gailestingasis Valdovas to pageidaus.

Aš taip pat prašau savo žmoną, kad ji, kaip parašyta Toroje, gerbtų mano motiną, ir ypač—kaip našlę. Ir net mažiausias mėginimas jai sukelti sielvartą yra nusižengimas. Ir savo motiną paprašiau, kad tarp jų abiejų būtų santaika. Ir moteris turi savo artimąją nudžiuginti geru žodžiu, nes tai yra kiekvieno žmogaus pirminė dorybės pareiga. Teismo valandą kiekvienas bus klausiamas, ar jis elgėsi su savo draugu ramiai ir mandagiai. Didžiąja dalimi Tora siekia suteikti žmogui laimę. Tegul tarp šeimos narių, tarp vyrų ir moterų nekyla jokių ginčų, teviešpatauja tarp jų tik meilė ir brolybė. Ir jei kas nors iš jų pasielgtų nederamai, atleiskite vienas kitam ir gyvenkite, dėl Dievo meilės, tik santarvėje. Aš taipogi paprašiau savo motiną, kad auklėtų mano sūnus ir dukras švelniais žodžiais, kurie paveiktų, ir kad ji juos prižiūrėtų. Aš liepiu savo sūnums ir dukroms gerbti ją, ir kad tarp jų nekiltų jokių ginčų ir pykčio, bet viešpatautų tik taika. Taikos Valdovas teduoda jums ir sūnums, ir dukroms, ir žentams, ir broliams, ir visam Izraeliui – gyvybę ir taiką.

Tai yra žodžiai žmogaus, kuris visada meldžiasi už jus – žodžiai Elijo ben Šlomo Zalmano: tebūnie palaimintas jo doras atminimas.

 

Iš hebrajų kalbos vertė Filologijos mokslų daktarė Lėja Levitienė

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje  giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky.  2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.

Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.

Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.

Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.

Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.

Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.

Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Ultradoksinių  bendruomenių  rabinai Chaimas Kanevskis ir Geršonas Edelšteinas paskelbė eilę instrukcijų, raginančių tikinčiuosius laikytis atsargumo priemonių, susijusių su artėjančia Simchat Tora švente.

Šurmulingas šventės pobūdis ir dažnai perpildytos sinagogos nesudaro sąlygų rabinų nurodymams vykdyti. Nors rabinai teigė, kad reiktų stengtis organizuoti maldą lauke, jie nedraudė pamaldų sinagogose.

„Simchat Torah“ išsiskiria linksmais šokiais, taip pat ir ilgomis maldomis.

Šie rabinai pareiškė, kad šokantys žmonės neturėtų susikibti už rankų ir kad jie turėtų stovėti vietoje, nešokti. Laikantys Toros ritinius  turėtų dezinfekuoti rankas.

Garbūs rabinai pridūrė, kad tradicinės AKAFOT, sinagogos procesijos su Toros ritiniais metu, turėtų būti sutrumpintos ir kad žmonės neturėtų tiesiogiai bučiuoti ritinių, kaip yra tradiciškai daroma, todėl tai  daryti reikia per savo talitą.

Jie taip pat teigė, kad tikintieji šventės metu turėtų būti kuo toliau vienas nuo kito ir dėvėti kaukes.

 Užuot kvietus kiekvieną žmogų laiminti Torą, galima pakviesti tik 10 vyrų.

Kviečiame švęsti Simchat Tora

Kviečiame švęsti Simchat Tora

B”H  

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“.

Simchat Tora – šventė, kuri pažymi ištisus metus skaitytų savaitinių Toros skyrių ciklo pabaigą. Tą dieną mes skaitome paskutinį jos skyrių ir iš karto vėl pradedame skaityti Torą nuo pradžių.

Iš sinagogos Aron Kodešo paimamos visos ten saugomos Toros ir prasideda procesija su šokiais ir dainomis. Septynis kartus laikydami rankose Toros ritinius šokame apeidami sinagogos Bimą (paaukštinimas ant kurio ir skaitoma Tora). Visi esantys sinagogoje žmonės linksminasi.

Atrodytų keista, kad pasaulio žydai per Simchat Tora linksminasi ir šoka su Toros ritiniais. Tai siboliška. Tą diena panaikina skirtumą tarp Toros žinovų ir žydų retai ją skaitančių. Kai šokame su susuktais ritiniais prispaustais prie širdies ir jos turinys nematomas, visi esantys sinagogoje žydai susilygina ir gali džiaugtis kartu.

Simas Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas

 

S I M C H A T   T O R A

KIDUŠAS

Š o k i a i  su  TORA

BARAS : GĖRIMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS 

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 10 D.   19:15 val.

  Vilniaus choralinė sinagoga

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Pasibaigė ilgas mūsų savianalizės laikotarpis – atgaila ir apsivalymas.

Sulaukėme ir linksmybių laikotarpio, kuris sujungia judėjų tautą – SUKKOT.

Nepaisant apribojimų dėl pandemijos, Vilniaus Choralinės sinagogos teritorijoje sukonstruota tradicinė palapinė, skirta švęsti Sukkoto šventę,  šiemet ji prasidėjo spalio 2 d. ir trunka septynias dienas. Idėja – „apsigyventi“ arba praleisti laiką palapinėje kiekvieną savaitės dieną, valgyti ir švęsti, prisimenant praeitį, kai žydai gyveno palapinėse po išėjimo ir išsivadavimo iš Egipto.

 

Kaip ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų, laikinai paliekame savo šiltus ir jaukius namus, kad kiekvieną dieną pabūtume Sukkoje, trapiame statinyje be tvirtų sienų ir stogo. Taip tęsiame savo tradicijas, kurios prasidėjo mūsų gyvenimo Sinajaus dykumoje laikotarpiu.

Nepatogu, tačiau esame laimingi!  Ir šiandien išliekame ištikimi JAM, nežiūrint į pandemijas ir kitus gyvenimo sunkumus.  Esame kartu, kaip ir gyvenimo Sinajuje laikotarpiu.                                                                                                        Linkime, kad SUKKOT šventė būtų džiugi ir prasminga!

Esate laukiami Vilniaus Choralinės sinagogos Sukoje!

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

LŽB pirmininkė Faina  Kukliansky:

Prieš Yom Kippurą  prašau  man atleisti, jei  aš netyčia įskaudinau žmones. Nebuvau pakankamai jautri, kad galėčiau tai pripažinti iškart. Man reikėjo stengtis geriau pažinti ir suprasti kitus,  tapti jautresne.  “Aš atsiprašau“ yra pati stebuklingiausia frazė, kokia tik gali būti ištarta. Tai tiltas tarp karo ir taikos ir žmonijos išlikimo pagrindas.

Linkiu visiems prieš Yom Kipurą atsiprašyti už savo kaltes. Kaip linki visiems Aukščiausiasis – gero įrašo gyvenimo knygoje!

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

2020-09-22


Ištark nužudyto žydo vardą – tegul būna gyva jo atmintis. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri yra minima rugsėjo 23 dieną, išvakarėse Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonija.

Kantorius Šmuelis Yatomas atliko „Kaddish“ – atminimo maldą. Antrojo pasaulinio karo metu šeši milijonai žydų žuvo nuo nacių ir jų pakalikų rankų.

Daugeliu atvejų buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė miestuose ir miesteliuose. Nebeliko kam pasakoti savo istorijos ir ištarti jų vardus. Tai buvo dalis nacių plano -„galutinai išspręsti žydų klausimą“ Europoje.


Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenės ir LŽB nariai. Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino prašymu ceremonijos dalyviai pasidalino  savo šeimų istorijomis ir mintimis.

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

B”H  

 Sekmadienis, rugsėjo 27 d.
17:45  Vaišės prieš pasninką
18:46  Pasninko pradžia 
18:30  Malda KOL NIDREI

 

Pirmadienis, rugsėjo 28 d.
10:00  Šacharit
12:30  Iskor (atminimo malda)
17:30  Mincha

 

18:30  Baigiamoji malda NEILA
19:55  Pasninko pabaiga / vaišės
Aukos  artimųjų atminčiai (taip parašyta Iskor maldoje) –
priimamos sekmadienį nuo 16 v. sinagogoje.