Žydų šventės ir valgiai

Sukkot šventė su svečiais iš JAV ir kepta gefilte silke

Sukkot šventė su svečiais iš JAV ir kepta gefilte silke

Nuo seno priimta per Sukkot šventę statyti kučką, kviesti svečius ir vaišinti juos skaniausiais šeimos patiekalais iš visokių produktų. Sako, kad nėra tipiško Sukot patiekalo, bet būdinga gaminti kimštus, suktus – kaip Toros ritinėlių lapai. Todėl tokie populiarūs yra balandėliai, blyneliai su įdaru, kimštas kopūstas.

Tačiau ne tokie paprasti tie litvakai – pirmąją Sukkot dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su aškenazių virtuvės ekspertu Jeffrey Yoskowitz gamino iš litvakų kulinarinio paveldo lobyno ištrauktus patiekalus. Į svečius atėjo litvakų  maisto mylėtojai ir apie kiekvieną patiekalą pasakojo bent po kelias istorijas, prisiminė visus vaikystės kvapus, o šeimininkės ginčijosi net dėl morkos pjaustymo formos. Šiomis dienomis pas mus viešėjo mieli bičiuliai iš TAUBE Jewish Heritage Tours. Grupės vadovas Jeffrey ir Beigelių krautuvėlės vadovė Dovilė ilgai diskutavo, kokius patiekalus rinktis kulinarinėms dirbtuvėms. Nugalėjo litvakiško išskirtinumo koncepcija – pasirinkti tie patiekalai, kurių negamino Lenkijos žydai ir kurie negirdėti JAV žydų bendruomenėje.

Roš Ha Šana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Roš Ha Šana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus sutiko 5780 m. išvakarėse. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų. Šventinį vakarą pradėjo Frida Šteinienė, kuri uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą,  priminė šios šventės prasmę, tradicijas.

Ant šventinio stalo buvo tradiciniai patiekalai: chala, obuoliai su medumi, granatai, farširuotas karpis, vištienos kepenėlės, kapota silkė.  Šventę pasaldino mūsų bendruomenės puikių šeimininkių pagaminti tradiciniai žydų saldumynai: taigalach, imberlach ir obuolių pyragas.

Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Skambėjo ir jauniausių šventės dalyvių Sofijos, Karinos ir Natano dainos. Vyravo puiki nuotaika ir šilta atmosfera.

Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems. Vaikams įdomią programėlę parengė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5780 m. žydiškas kalendorius.

Susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo, dar ilgai bendravo ir džiaugėsi puikiu 5780 m. sutikimu.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė visiems linki laimingų ir saldžių metų!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei gerų,  saldžių ir laimingų metų linki LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, ambasadoriaus pavaduotoja, Adi Cohen, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Švenčiant Naujuosius žydų metus, įprasta pasikviesti draugus ir gimines, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi laimingi, laikytis micvos – tai žodis  reiškiantis žmogaus gerumo poelgį.

Per Roš ha Šana rengiama jauki šventė, kurios neatsiejama dalis yra granatas, apvali chala ir obuoliai. Obuolių gabaliukai yra mirkomi meduje, valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų.

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

H“B

Pats ryškiausias Naujųjų metų – Roš ha‘Šana šventės akcentas – Šofaro pūtimas. Jis padarytas iš avino rago, jo garsus išgauti gana sudėtinga. Šofaras primena tikintiesiems apie artėjantį D-vo teismą. Dvi šventines dienas žydai renkasi į sinagogą ir skaito maldas.

Svarbi Roš ha‘Šana tradicija – nuėjus prie vandens telkinio iškratyti likučius iš drabužių kišenių ir taip simboliškai atsiriboti nuo užsilikusių nuodėmių. Skaitoma speciali malda. Šis ritualas vadinamas tašlich, (išmetimu).

Pagrindinės Roš ha‘Šana šventės vaišės granatas. Lietuvoje, kur jie neauga – pakeičiami obuoliais su medumi – kad metai būtų saldūs. O palinkėjimai „saldžių metų“ yra lyg ir privaloma linkėjimų dalis.

Dažnai svečiai vaišinami žuvimi ir būtinai su galva. Juk šventės pavadinimas Roš ha‘Shana ir reiškia „metų galva“. Būtinai šventiniam stalui kepama apskritos formos chala (duona), kuri simbolizuoja metų cikliškumą. Per Roš ha‘Šaną D-vas apspręs žmogaus likimą 5780 metams. Todėl priimta linkėti „Chatima tova“ (heb.) – gero įrašo į Gyvenimo knygą.

Dešimta Roš ha‘Šana diena – Teismo diena (Jom Kipur). Tai vienintelė metų diena, kai Tora kviečia žmogų niekuo neužsiimti, o tik analizuoti nugyventų metų poelgius. Tai laikas, kai 5780 metams bus priimtas galutinis žmogaus likimo sprendimas. Todėl žydai prieš šią dieną linki vieni kitiems „Gmar chatima tova“ (heb.) – gero galutinio įrašo.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Lietuvos (litvakų) ŽB, Geros valios fondas sveikina su švente – Šana tova u‘metuka ir laukia jūsų sinagogoje!

Vilniaus žydų religinės bendruomenės  pirmininkas Simas Levin

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Atvykus į Vilnių, dalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginyje PŽB narių laukė visą dieną vykusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams? Todėl, kad  buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėje, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio ,,Fajerlach“ atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom sužavėti idėja, kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos 20 amž. pradžios žmogus. Kita freska  – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meniškai įdomiai papasakoti miestų istorijas, tuo pačiu įprasminant ir papuošiant erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei Rūkaitei,  o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Daugiau nuotraukų su šventinėmis akimirkomis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Šventė pavyko. Įdomi programa pritraukė daug dalyvių ir svečių. Skambant Žydų dainų ir šokių ansamblio uždegančioms melodijoms, visi susirinkusieji lingavo, plojo ir niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas. Oras buvo puikus.

Senamiesčio kavinių durys buvo atviros visiems, norintiems ragauti žydišką maistą. Tradiciniai pusryčiai laukė ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Šiuolaikinę muzikinę programą parengė trys didžėjai RafRaf, Akvilina, ir Marius Šmitas. Programa  tęsėsi 10 valandų Bare Amadeus.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartale susirinkusius su ypatingą švente  sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Nėra Lietuvoje miesto ar miestelio, kuriame nebūtų išlikę žydų namų ar jų pėdsakų. Tai ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas, kuris yra svarbus, jo apsauga rūpinamasi vis rimčiau,- kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras ir Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Apie žydišką Vilnių rašiusi Kristina Sabaliauskaitė, prisiminė, koks svarbus jai buvo nuo pat vaikystės žmonių bendravimas su kaimynystėje, Vilniaus centre gyvenusiais žydais. Jie tapo geriausiais draugais. Iki šiol rašytojai žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų.

Šventės pavadinimas ir programa  – ,,Šabas žydų kvartale“ patiko ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visiems susirinkusiems vilniečiams,svečiams bei turistams, kuriuos visada traukia ši Vilniaus vieta, vadinama senuoju žydų kvartalu.

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas toje vietoje, kur tarpukariu ramiai gyveno, meldėsi ir šventė Šabą tūkstančiai žydų šeimų ir dabar gali pajusti, žydišką dvasią. Prieš kelis dešimtmečius čia šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Rugsėjo 1d. vyko įdomios ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istąrines Vilniaus žydų vietas. Mėsinių g. buvo atidengta freska , sukurta pagal senąja vilniečio žydo nuotrauką. Europos žydų kultūros dieną daugelis prisiminė arba atrado žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

 

Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkę žmonės domėjosi Judėjų religija, klausėsi rabino Šolomo Ber Krynskio ir kantoriaus Šmuelio Jatomo.

Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Nuotraukų su šventės akimirkomis bus daugiau artimiausiu metu.

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.

Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.

Lauksime Jūsų!

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.

Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės  atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?

Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija.  Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.

Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename  stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?

Pranešimas spaudai

Pranešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. kviečia minėti 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale  – ,,Šabas žydų kvartale“

,,Ilgas vasaros penktadienis. Šeimininkės eina į kepyklėlę apsipirkti šeštadieniui: jos perka chalą, duoną su kmynais, su svogūnais, su razinom, baltą duoną, kuri iškepta ant kopūsto lapų, sausus beigelius, tamsius sausainius, taip pat sausainius su aguonomis, kietus mažus pyragėlius, pabarstytus cukraus pudra.“

Vienas geriausių pasaulio rašytojų, kūrusių jidiš kalba, vilnietis Chaimas Gradė šią Vilniaus vietą vadino senuoju žydų kvartalu, apie kurį jis rašė maždaug 1930 metais. Ši citata yra iš jo knygos „Nebylus minjanas“ .

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet rugsėjo 1d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia tarpukariu gyvenimas virė savitu ritmu, šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Šabas žydų kvartale – išnykusi tradicija. Kas savaitę  judėjai Šabą pasitinka penktadienį, saulėlydžio metu, jidiš kalba linkėdami ,,Guten Šabes“, o hebrajų kalba: ,,Šabbat Šalom“. Šeštadienio vakare, kai danguje matomos 3 žvaigždės, Šabas pasibaigia.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartalo restoranai ir kavinės pristatys atkurtą žydiškų patiekalų meniu, skambės žydiškos melodijos, vyks paskaitos ir ekskursijos. 12 val. sveikinimo žodį tars Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Svečius sveikins Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Tradiciniai pusryčiai lauks ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Programoje numatyta Žydų dainų ir šokių kolektyvo „Fajerlach“ pasirodymas,  be to muzikinę programą rengia keturi didžėjai. Bus ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.

Šis kvartalas šiandien atgimsta vietos bendruomenės dėka. Visus vilniečius ir svečius kviečiame prisiminti ir prisiliesti prie jo didingos istorijos.

Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/events/939971886349063/

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia visai neseniai pasirodė ir akimirksniu buvo pastebėtos kelios freskos. Jų autorės Rugsėjo 1 d. ves ekskursiją ir nustebins savo projekto istorijomis. Štai ką Lina Šlipavičiutė-Černiauskienė pasakoje apie jautrią idėją:

Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui. Neturime teisės pamiršti tų žmonių – ir nepamirštame.
Tačiau per mažai prisimename tą laiką, kai tie žmonės Vilniuje buvo tiesiog laimingi. Šie šviesūs prisiminimai turi būti matomi: kaip tie žmonės čia dirbo, augo, kūrė šeimas, seno… Kaip kūrė savo gyvenimus tame pačiame Vilniuje, kurio gatvėse dabar vaikštome ir kurį taip pat mylime mes, dabartiniai vilniečiai.

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq

>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G

>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena ‬ #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Šią vasarą litvakų virtuvės paslaptimis Beigelių krautuvėlės kepėjos dalinosi su Merkinėje įsikūrusio restoranėlio Šilo kopa šeimininkėmis. Kartu kepėme beigelius, kapojom silkę ir gaminome Flaumen cimmes.
Po šiuo įmantriu pavadinimu slypi visa žydų litvakų namų ir šabo stalo jaukumo ir saldumo filosofija. Tai saldus slyvų ir jautienos troškinys, kurį dažnai gamindavo šabo stalui bei Roš ha‘ Šana , žydų naujų metų stalui. Patiekalo pavadinimo niekas neverčia, taip ir vadina jidiš kalba „Flaumen cimes“ ir priduria ach!
Slyva – פלוימען , troškinys – צימעס
Beigelių krautuvėlės kepėja Riva taip pat puikiai prisimena ir iki šiol gamina šį troškinį pagal patį paprasčiausią receptą: Jautiena (priekinė dalis) apie 1,5 kg , kaulas, slyvos apie 15-20 vnt., bulvės apie 1,5 kg. ir 1 svogūnas, kurį paskui nuvirus išimam. Net lauro lapo nereikia, tik druska. Pagrindinis akcentas – pabaigoje užpilami keli šaukštai karamelizuoto cukraus.
Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Birželio 9-10 švenčiam Šavuot. Birželio 8 d. šventės išvakarės, o visa naktis į Šavuot paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi. Tą naktį skaitoma Tora.
Šavuot yra senoji piligrimystės šventė, jos ritualai sutelkti į bendruomenę. Šventės metu gaminama ir degustuojama sūrio ir pieno produktų meniu. Šavuot stalo karalius, tai klasikinis sūrio pyragas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos žydų bendruomenėse labai populiaru kepti blynelius su varške. Izraelyje šiomis dienomis klesti sūrių verslas, mažosios sūrių daryklos atveria duris grupėms. Turistai per Šavuot kviečiami į III metus rengiamą „Šiaurės sūrio pyrago festivalį“, vaikams siūloma pieno melžimo stotyje išmokti melžti pieną, kepti, pasigaminti gabalėlį sviesto.
Lag BaOmer šventė

Lag BaOmer šventė

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Šeimos eina į iškylas ir piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai eina žaisti su lankais ir strėlėmis į laukus. „Lag BaOmer“  yra žydų šventė su laužais, griliais it kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas.

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Į šventę veš autobusas.

Būtina registracija (vardas, pavardė):                                                                                                                              rabbi@jewishlita.com                                                                                                                          arba telefonu – 868508550

Užsiregistruoti iki gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 12 v.                                                                       Į autobusus bus sodinami asmenys, esantys registracijos lape.

Išvykstame autobusais 17.30 valnuo Sinagogos (Plačiosios g. pusės).

 

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

56 Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT septintokai šventė Bar/ Bat micvą  (pažodžiui, šis terminas reiškia įsakymų sūnų ir dukrą). Bar / Bat mitzva yra viena didžiausių žydų švenčių, kurios laukiama su jauduliu ir džiaugsmu. Bar / Bat mitzva yra berniukų ir mergaičių pilnametystė. Pažymėtina, kad berniukai sulaukia šio amžiaus, būdami – 13 metų, mergaitės – 12 metų. Iki tol tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas visapusiškai laikytųsi judaizmo tradicijų ir įstatymų. Kai tik vaikai pasiekia šį amžių, jie gauna savo pareigas ir teises: teisę mokyti Torą, vykdyti jos įsakymus, būti visiškai atsakingais už savo veiksmus. Be to Bar / Bat mitzva yra labai iškilminga ir neįtikėtinai įdomi diena.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Bar mitzva šventė Liron Blank. Prieš ceremoniją sinagogoje rabinas Sholom-Ber Krinsky pažymėjo, kokia ši šventė yra svarbi kiekvienam žydų berniukui, jo šeimai ir draugams.

„Tai didelis džiaugsmas – atvirai, pagal visas taisykles, švęsti Bar mitzva! Mano Bar mitzva buvo namuose, užtraukus užuolaidas … Juk mes bijojome … Tai buvo pavojinga … Todėl išmokime vertinti tai, ką turime “, – kalbėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorius Miša Jakobas. Ceremonijos metu Leronas pirmą kartą perskaitė iš Toros ištrauką visiems dalyviams. Klasės draugai ir jų tėvai, mokytojai ir Lirono giminės ceremoniją stebėjo su jauduliu.

Likusiems berniukams ir mergaitėms Bar / Bat mitzva šventė  vyko Valstybinio žydų muziejaus  Tolerancijos centre. Mokytojams Ruth Rehes, Tatjanai Sezamanienei ir Yehudai Vagneriui vadovaujant, vaikai parengė šventinį spektaklį, kurio metu uždegė žvakes su padėkos žodžiais, linkėdami taikos, džiaugsmo, gerumo ir sėkmės savo tėvams, seneliams, mokytojams ir gimnazijai.

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Šiais metais Kauno žydų bendruomenės nariai Pesach šventė “iš peties” visą savaitę, įvairiose erdvėse ir įvairiomis sudėtimis: rinkosi į rabino Šolom Ber Krinskio organizuotus Sederius, jidiš kalbos bei Hesed klubus, šventinį Šabatą.

Visus šiuos susitikimus vainikavo tradicinė nuotaikinga vakaronė, kurios dalyviai, minėdami žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, laisvės šventę, azartiškai varžėsi viktorinoje, linksmame švaraus macų valgymo konkurse, šėlo skambant uždegančioms, “Fajerlach” muzikantų Michailo ir Leonardo atliekamoms žydiškoms melodijoms.

Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik kauniečiai, bet ir KŽB nariai, gyvenantys kituose miestuose. Beje, nors viktorinos nugalėtoju tapo kaunietis, jau ne pirmą kartą puikias žydų tradicijų, kultūros žinias pademonstravęs Arūnas Pečkis, kitus prizus susirinko svečiai: Jevgėnijus Piliuginas iš Jonavos, Algimantas Smolenskas iš Vilkijos bei  jaunasis Davidas Jančius iš Vilniaus. Pakili nuotaika ir bičiuliškas bendravimas apjungė tiek seną, tiek jauną šventės dalyvį, sustiprino bendruomeniškumą ir norą būti kartu, kai kurie, dar šventei nepasibaigus, teiravosi, kada vėl susirinksime.

Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis

Sederis Vilniaus Rotušėje

Sederis Vilniaus Rotušėje

Nuotraukoje: į šventę renkasi žydų bendruomenė. Visos nuotraukos  fotografuotos iki prasidedant  šventei.

Lietuvos žydų bendruomenė pakvietė švęsti Sederį į Vilniaus senamietyje esančią Rotušę. Istorinio pastato atmosfera šiai šventei suteikė dar daugiau iškilmingumo. Pagrindinėje salėje antrajame aukšte ir dideliame šoniniame kambaryje buvo paruošta apie 40 stalų, kiekvienas su 10 vietų. susirinko apie 400 žmonių.

Sederyje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky,  Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, Choralinės sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky, Rebbetzin Nechama Dina Krinsky ir vienas jų vyresniųjų sūnų vadovavo žvakių uždegimui, Agados skaitymui ir Kidušui, paaiškinęs ypatingas taisykles, kada pirmoji Pesacho diena švenčiama per Šabatą. Šiemet į Sederio šventę susirinko pats didžiausas skaičius žydų bendruomenės narių, lyginant su pastaraisiais dešimtmečiais.

Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visam Vilniaus Rotušės personalui už bendradarbiavimą.

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,

Sveikinu Jus visus su Pasachu, tegul ši saulėta laisvės šventė suteikia Jums visiems daugiau širdies šilumos, laimingų šypsenų artimųjų apsuptyje. Tegu Pesacho stebuklas visada išlieka mūsų širdyse.

Faina Kukliansky