Žydų šventės ir valgiai

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Kasmet Lietuvos žydų bendruomenėje rengiama Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių Barmicvos, Batmicvos tradicinė šventė. Iškilminga ceremonija prasideda Vilniaus Choralinėje sinagogoje, po to moksleiviai su tėvais ateina į Jašos Heifetzo salę Lietuvos žydų bendruomenėje ir šventė tęsiasi.

Tėvai ir vaikai susirenka į reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą: Barmicvą ir Batmicvą,  švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės – 12 metų. Pagal Torą, nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus.

Šventę vedė hebrajų kalbos mokytojai Motti Feigin (mokytojas iš Izraelio) ir Ruta Reches, pasveikinę vaikus, tapus suaugusiais. Šviečiantys nuo šypsenų ir jaudulio vaikų ir tėvų veidai, ir žinoma gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo, su pasididžiavimu, žvelgiančio į savo auklėtinius, išaugusius jo akyse. Direktorius prisiminė savo Barmicvą, švęstą prieš 55 metus Telšiuose su tėvais ir seneliais, kai ant šventinio stalo tais laikais garavo puode bulvės ir kotletai, kepti ant ugnies, o didžiausia dovana buvo laikrodis, kuris dar tiksi iki šiol, nes padovanotas iš širdies…

M.Jakobas priminė visiems, kad nei viena mokykla Lietuvoje nesulaukia tiek sveikinimų ir pagarbos. Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas atsiuntė sveikinimą, kuriame Izraelio vardu linki didžiausios sėkmės vaikams jų pasirinktame gyvenimo kelyje.

Gimnazijos direktorius iškilmingos dienos proga įteikė visiems moksleiviams asmeniškai po sveikinimą, kiekvienam surasdamas malonius žodžius.

Moksleivius su labai reikšminga diena jų gyvenime sveikino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir į teikė dovanas kiekvienam nuo bendruomenės.

Tėvų vardu visus sveikino Daniel Gurevich.

Puošnioje salės scenoje ant stalo sustatytas žvakes degė visi švenčiantys Barmicvą ir Batmicvą, tardami, už ką jas uždega: už senelius, tėvus, už LŽB, Jeruzalę, Izraelį, Holokauste žuvusius vaikus…

Moksleiviai su savo mokytoja, kuri profesionaliai parengė, o vaikai  suvaidino įdomias istorijas – vaizdelius iš žydiško gyvenimo. Jie taip pat demonstravo hebrajų kabos žinias, taisyklingai kalbėdami scenoje. Gimnazijoje dirba ir mokytojai iš Izraelio, kuriuos atsiunčia Izraelio Švietimo ministerija į Šolomo Aleichemo mokyklą. Šventę vainikavo puikiai atlikta daina, sulaukusi nuoširdžių plojimų.

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.

Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.

 „Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:

Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino,  vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.

Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė gegužės 3d. švęsti Lag Ba Omer prie Didžiulio ežero. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Šalomas Ber Krinskis.

Lag Ba Omer – žydų vienybės šventė pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis Kūrėjui. Lag Ba Omer naktis – laužų naktis. Svarbiausias laužas uždegamas ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma –jam priskiriama knygos „Zohar“ autorystė.

Ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

Švęsdama Izraelio 70-metį Lietuvos Žydų bendruomenė surengė smagų ir nuoširdų pikniką Vilniaus senamiestyje. Džiaugėmės puikiu saulėtu oru ir pavasario žaluma. Giedojome Izraelio himną.

Gerą šventišką toną piknikui suteikė ansamblio „Fajerlech“ solistai, uždainavę žydiškas dainas. Šokti tradicinių šokių raginti nereikėjo, kojos pačios kvietė į ratą. Nuotaikingą šventės programą sukūrėme patys savo nuotaika, pasimėgavę vaišėmis.

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui

Pasaulio žydų kongresas (WJC) antradienį Jeruzalėje įteikė Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui oficialią “Deklaraciją apie žydų diasporos įsipareigojimą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės paskelbimo 70-ties metų proga”.

Po deklaracija yra ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky parašas. Deklaraciją pasirašė 83 žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Pasaulio žydų kongresas inicijavo ir priėmė šią precedento neturinčią deklaraciją šešiuose žemynuose esančių žydų bendruomenių vardu kaip Žydų Diasporos manifestą, išreiškiantį “didžiulį pasididžiavimą ir susižavėjimą žymiais ir įkvepiančiais Izraelio pasiekimais per pastaruosius septynerius dešimtmečius, kaip nepalaužiamą įsipareigojimą “tvirtą paramą Izraeliui, žydų tautos valstybei ir žydų tautos svarbiausiam centrui”.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis sakė: “Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis 100 žydų bendruomenių šešiuose žemynuose, yra tvirtai įsipareigojęs Izraelio valstybei ir jos piliečiams. Šis manifestas yra mūsų pažadų deklaracija toliau ginti ir skatinti žydų valstybę, padėti ir  užtikrinti ryškią bei saugią jos ateitį “.

Deklaracija, sukurta pagal pirmąją Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją. Ją Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui pristatė Pasaulio žydų kongreso delegacija, kuriai vadovavo WJC generalinis direktorius Robertas Singeris ir WJC pagrindinės programos atstovai, WJC – žydų diplomatinis korpusas – būsimi žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.

Priėmus deklaraciją, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė: “Mūsų,  žydų tautos santykių pagrindas yra paprastas, visiems suprantamas, visada svarbiausias ir vyraujantis: mūsų abipusė atsakomybė už vieni kitus, įsipareigojimas saugumui, laisvei ir gerovei kiekvieno mūsų tautos nario atžvilgiu. Šis įsipareigojimas turi būti stipresnis už bet kokius nesutarimus. Mūsų iššūkis – stiprinti  tarpusavio ryšius kaip vertybę, kurią turime saugoti be jokių diskusijų. Mūsų santykiai turi visada būti pagrįsti žydų egzistavimo dvasia, misija, kuri yra Izraelio valstybės įsipareigojimas žydų tautai. Džiaugiuosi galėdamas priimti šią jaudinančią deklaraciją, visiems suprantamą įrodymą abipusės atsakomybės, kurios niekada neturėtume pamiršti.”

DEKLARACIJA

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Apsiginklavę pakilia nuotaika Kauno žydų bendruomenės nariai susibūrė viena džiaugsmingiausių progų – pažymėti žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, pavasario, macos šventę – Pesach. Renginyje buvo ir Pesach skirta muzikinė programa, ir viktorina, kurioje buvo varžomasi žiniomis apie šventę ir jos tradicijas, o nugalėtojais tapo ir sveikatai naudingus prizus gavo Filomena Jančiuvienė, Raja Verblinskienė ir Robertas Baltusevičius, ir nuotaikingi šokiai. Be galo smagu buvo matyti, kaip šiltai bendrauja bei kartu linksminasi ir devyniasdešimtmetis, ir – niolikmetis.

PESACH šventė ir jos gili prasmė plačiau

Aut. Jonatanas Vitkauskas

Pirmoji dalis

2018m. pavasarį Žinijos draugijos GAUBLIO klubo nariai susitiko su Ruth Reches*, kuri baigusi Izraelio Bar Ilano universitetą, sugrįžo į Lietuvą mokyti hebrajų kalbos.

Prelegentė klubo nariams ir dalyviams papasakojo apie svarbiausią žydų šventę – Pesach**, kuri skirta įvykiams, susijusiems su žydų išsilaisvinimu iš vergijos.

Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Todėl ritualas atliekamas pagal griežtą tvarką, vakarienė vadinama Sederiu.

Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas –  Magid. Tai yra pasakojimas, sukurtas, vykdant Dievo nurodymą, kuris skamba taip: ,,Papasakok savo sūnui.“

  

Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus. Kviečiu visus pasinaudoti šia išskirtine proga.“

Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma. Be kita ko, ši forma nesutrukdė po jos pranešimo įsiplieksti karštoms diskusijoms.

Magid prasideda taip:

Pesacho Sėderis Vilniaus choralinėje sinagogoje

Nuotraukoje Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas S.Levinas ir Chorainės sinagogos rabinas Š.B.Krynskis. Kadangi šventinės apeigos vyko per Šabą, kai negalima fotografuoti, todėl nuotraukos darytos iki žmonėms susirenkant į sinagogą.

Vilniaus choralinė sinagoga atjaunėjusi,  svetingai pasitiko svečius, atėjusius švęsti Pesachą.  Šiais metais pažymėsime šios sinagogos 115 metų jubiliejų!

Daugiau nei 170 žmonių autentiškai atšventė ir tuo pačiu pratęsė šią svarbią judėjams tradiciją. Pesacho šventė turi ypatingą apeigų eigos tvarką. Prisiminėme ir išjautėme tai, ką patyrė judėjai, išeidami iš vergijos į laisvę, į pažadėtąją žemę.                                                                                    Vilniaus sinagoga laukia svečių. 

Smagu, kad nemaža grupė izraeliečių atėjo į Vilniaus sinagogą ir entuziastingai įsijungė į šventę. Atsisveikindami dėkojo ir sakė, kad jautėsi kaip namuose.

Džiugu, kad  apie 40 jaunuolių patys papuošė sinagogos valgyklą ir šauniai šventė. Ši Amit ir Viktorijos iniciatyva – puikus rezultatas. Tikimės, kad tai taps tradicija.

Nuotraukoje jaunimo Sėderio stalas.

Visur suspėjantis rabinas Krinskis ir rebecen Dina sukūrė ir palaikė ypatingą šventinę atmosferą, vedė šventę, aiškino jos prasmę, pasirūpino, kad Pesachas būtų estetiškas ir prasmingas.

Ačiū ir mūsų bičiuliams ne žydams, kurie atėjo ir parodė nuoširdų susidomėjimą.

 

Vilniaus Choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui ir laukia visų

Vilniaus choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui.
Šį kartą švęsime kartu su jaunimu. Nuotraukose bendra salė ir salė skirta jaunimui, ji antroje nuotraukoje. Pesachas, skirtas jaunimui prasideda 21:00 ir jį organizuoja Lietuvos žydų studentų sąjunga kartu su LŽB, VRŽB bei Rabinu Sholom Ber Krinskiu i r rebecen Dina .
Bilietų dar yra. Juos galima bus įsigyti prie įėjimo.
Malda 19 v., Sederio pradžia – 19:30 v.
Sederį ruošia ravas Krinsky ir rebecen Dina.
Pesach kasher v’sameach !
               VŽRB pirmininkas Sh. Levin                   

                 

Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė

Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą rusų kalba.
Rusų kalba skaitykite žemiau.

Trumpasis paskaitos turinys:

– Kaip žydai tapo vergais Egipte;
– Kokiais būdais egiptiečiai kankino žydus;
– Mozė – žydų tautos vadas;
– Žydų išsigelbėjimo priežastys;
– Kaip D- vas nubaudė egiptiečius: 10 Egipto bausmių;
– Paruošimas PESACHo šventei: kodėl reikia atsikratyti nuo raugo;
– PESACHo šventinimas:
* Macos;
* 4 vyno bokalai;
* Būtinieji PESACHo stalo komponentai
Registracija >>goo.gl/JbypwU

RUS
ПЕСАХ – ПРАЗДНИК ИЗБАВЛЕНИЯ И СВОБОДЫ (на русском языке)

LŽB vyko Purimo karnavalas vaikams

LŽB vyko Purimo karnavalas vaikams

Kovo 4d. LŽB Jašos Heifetzo salėje vyko linksma vaikų šventė, kurioje dalyvavo apie 60 žydų bendruomenės narių vaikų. Dauguma atėjo su gražiais karnavaliniais kostiumais. Renginio vedėja aktorė Julijan Volodko, jai  žydų istorija yra artima, kadangi vaikysteje dalyvavo LŽB stovykloje Olameinu, – papasakojo vaikams apie svarbiausią Purimo įvykį iš Esteros ritinio,- visi susikaupę išklausė.

Linksmoje programoje netrūko muzikos ir šokių. Pirmiausiai savo programą demonstravo “Fajerlach” ansamblio mažosios šokėjos, o po to  smagiai šoko visi. Tėveliai ir seneliai vos spėjo filmuoti ir fotografuoti savo atžalas. Po geros programos šventės dalyvių laukė tradicinės vaišės su pagrindiniu Purimo patiekalu – Hamantašenais (Hamano ausimis vadinamais sausainiais.  

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Purimo šventę šiemet pradedame švęsti trečiadienio vakare, vasario 28-tą.

Ravas Josefas Dovas Soloveičikas yra aiškinęs Purimo (bei Chanukos) skirtumą nuo kitų švenčių, tame tarpe ir Šabo. Šventės hebrajiškai (halakhiniu požiūriu) vadinamos dvejopai (t.y., liaudyje gali pasitaikyti visaip). Yra dvi sąvokos:  jom kadoš (pažodžiui, šventa diena, kartais sakoma kdušat hajom, dienos pašventinimas) ir jom tov, jomim tovim (pažodžiui gera diena, geros dienos).  Pirmuoju atveju yra švenčių, kurios turi kdušat hajom, t.y. šventumą savyje. Ir yra kita grupė švenčių, kurias klasifikuojame kaip jomim tovim. Abu terminai yra biblinės kilmės. Kai žmonės kalba apie dienas apskritai, jos yra tiesiog laiko skaičiavimo matas, nieko daugiau. Prasmės požiūriu jos tokios pat tuščios, kaip ir erdvė. O judaizme jos yra lyg gyvos būtybės, turi savo pobūdį, savybes, individualumą, ar netgi galima sakyti, asmeniškumą: geros dienos, blogos dienos. Tačiau ne ta prasme, kad kažkas žmogui tomis dienomis atsitiko – geri ar blogi dalykai, bet todėl, kad pačios dienos yra geros arba blogos. Tą dieną (per vieną Roš hašana), kai kunigas Ezra perskaitė Jeruzalėje susirinkusiems žmonėms Įstatymo knygą, verkiantiems žmonėms jis pasakė: „Eikite, valgykite rinktinius valgius ir gerkite saldžius gėrimus(…), nes ši diena šventa mūsų Viešpačiui [ki-kadoš hajom laadoneinu]“ (Neh 8,10).

O jom tov matome Esteros knygoje tą dieną, kurią žydai apsigynė nuo savo priešų (t.y. Purimas), ir jiems „skausmas pavirto džiaugsmu, o gedulas – gera diena [jom tov], „jie buvo įpareigoti jas švęsti kaip puotų ir linksmybės dienas, kaip progą siųsti skanėstus vieni kitiems ir dovanas vargšams“ (Est 9,23). Ir nors kitos visos šventės gali būti pavadinamos jom tov, bet Šabas niekada negali būti taip vadinamas. Tačiau daugelis švenčių, kaip ir Šabas, turi kdušat hajom, pašventinimą. Tik Chanuka ir Purimas neturi. Jos yra tik jomim tovim. Geros dienos. Ką reiškia šis skirtumas?

Ravas aiškina, kad dienos pašventinimas yra jos išskyrimas. Tokių dienų kaip ir Šabo laikymosi esmė – ne socializacija, ne bendravimas, ne dalinimasis su kitais, bet atsiskyrimas. Pirmiausia – atsiskyrimas nuo visuomenės. Kūrėjas per Šabą nori žmogaus vien tik sau, nenori juo su niekuo dalintis. Tai „išlaisvinimo nuo visuomenės“ diena. Visas kitas savaitės dienas žmogus dirba, per darbą kurdamas ir plėtodamas įvairius saitus ir ryšius su kitais žmonėmis. Per Šabą visa tai turi liautis, būti sustabdyta. Tada žmogus lieka vienišas Kūrėjo akivaizdoje. Tai lyg egocentrizmas, kuris yra būtinas, kad žmogus išsilaisvintų, kad, galiausiai jo kūrybingumas rastų resursų. Kai tik žmogaus individualumas kokioje nors visuomenėje (pvz., Ravas pateikia „komunistinės Rusijos“ pavyzdį) būna pajungiamas sociumui, visuomeniškumui, užsiblokuoja ir nuskursta jo kūrybingumas. Tačiau yra ir kitas pavojus – individualizmas, visiškai iškritus iš visuomenės, kaip kad Robinzono Kruzo atveju. Žmogus, būdamas vien tik sau ir dėl savęs, atsiduria Jobo situacijoje: visiško praradimo. Kada Jobas viską atgauna? Kai meldėsi už savo bičiulius (prieš tai jis buvo susirūpinęs tik savimi ir savo šeima).

Judaizme,- teigia Ravas, per halakhinę švenčių sampratą, per tuos du skirtingus terminus, yra išlaikyta dialektinė pusiausvyra, nes jomim tovim, priešingai, nei jomim kdošim, yra dalinimosi dienos. Dienos, per kurias dovanojamos dovanos, vaišinamasi, socializuojamasi, ir per kurias darbas nėra uždraustas.

Kas bendro ir kuo skiriasi Chanuka nuo Purimo

Kas bendro ir kuo skiriasi Chanuka nuo Purimo

Chanukos „stebuklas“ įvyko Izraelio žemėje, o Purimo „stebuklas“ – Persijoje ir Midijoje. Chanukos „stebuklas“ – tai „noras sąlygoti“, t.y. įvyko tik sielos „stebuklas“

Tada mūsų „kūnai“ nebuvo tremtyje, tik sielos ten  buvo.

Tai reiškia, kad mūsų „tikėjimas“ buvo „galute“ (tremtyje). Graikai siekė neleisti Izraelio tautai laikytis Toros priedermių, bet ir nenorėjo sunaikinti jų „kūnų“.

Per Purimą matome, kaip „kūnai“ jautėsi „galute“ (tremtyje).

Nusidėjėlis Hamanas siekė sunaikinti visą judėjų tautą, t.y. nužudyti visus „kūnus“.Iš tikrųjų nusidėjėlis Hamanas taip pat norėjo sumenkinti Izraelio dėmesį ir tikėjimą Tora.

Išeina, kad Hamanas norėjo „pakenkti“ ir „kūnui“, ir „sielai“. Tai reiškia, kad Purimo „stebuklas“ buvo skirtas „kūnui“ ir „sielai“. Štai todėl Purimo „stebuklas“ yra didesnis už Chanukos „stebuklą“!

Kuo žmogus mažiau galvoja apie šventumą, tuo greičiau gali įvykti ypatingas stebuklas

Lyginant dvi judėjų šventes, Purimas atspindi išminčių žodžius, jie rašė:

„Toje vietoje kur stovi baalei tšuva (atlikę atgailą), negali išstovėti absoliutūs teisuoliai“ (Talmudas, Sanhedrin 99 – 1). Čia matome analogiją Chanukai – „absoliutus teisuolis“,

Purimas – „baal tšuva“ (atlikęs atgailą). Tai reiškia, kad atgailaudamas žmogus „iškelia“ iš „purvo“ žemiausius instinktus, taiso juos ir pakelia į didžiausias aukštumas Kūrėjo garbei.

Žydų bendruomenė prie Atkurtos Lietuvos 100-ečio laužo

Vasario 16-os pavakare Vilniuje, Gedimino prospekte nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros buvo uždegta šimtas simbolinių  laužų. Prie vieno laužo, priešais Lukiškių aikštę būriavosi žydų bendruomenės nariai su pirmininke Faina Kukliansky, Izraelio ambasadoriumi Amiru  Maimonu, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu. Seimo narys Emanuelis Zingeris atskubėjo su Žydų karių savanorių vėliava ir sveikindamas visus susirinkusius su Atkurtos Lietuvos valstybės 100-čiu, uždegė laužą.

Beigelių krautuvėlės virtuvės naujienos

Beigelių krautuvėlės virtuvės naujienos

Beigelių krautuvėlėje šaltuoju metu verdame įvairias sriubas. Mūsų virėjos įkvėpimo semiasi Izraelio virtuvje ir dažnai varto Fanios Levando vegetariškų patiekalų knygą. Dažnai verdame moliūgų sriubą su rytietiškais prieskoniais – ją labai mėgsta lankytojai. Mūsų receptas:

Moliūgų sriuba su Izraelio prieskoniais

2 morkos

Moliūgas

2 svogūnai

Nedidelė pasternoko šaknis

Saliero šaknis

2 bulvės

Krapų stiebai

Svarbiausia prieskoniai: kalendra, zataras, kuminas, aštrus pipiras, ciberžolė, Provanso žolelės, druska.

Viską išverdame, užtrunka apie 30-40 min. ir sutriname blenderiu iki vientisos masės. Įmaišome prieskonius. Papuošiam moliūgo sėklom, petražolėm ir juodu sezamu.

Skanaus!

LIMMUD LIETUVA 2018

LIMMUD LIETUVA 2018

Penktadienį prasidėjusi Vilniaus Grand resort viešbutyje edukacinė judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018 sukvietė visus Lietuvos žydų bendruomenės narius tradiciškai pabūti visiems tris dienas kartu, pajusti bendrystės jausmą, pasikalbėti, atšvęsti Šabatą visiems drauge linksmai ir su gera programa bei nuotaika.

Susirinkusieji galėjo pasirinkti juos dominusias paskaitas, filmus ar atlikėjus pagal savo skonį. Pasirinkimas buvo didelis. Gražią programą visiems parengė Šolomo Aleichemo mokyklos mokiniai.

Limudo programa ir veikla užfiksuota renginių nuotraukose. Žiūrėti toliau. Nuotraukų autorė Gintarė Zakarauskaitė