Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų – rugelach. tai dar vienas žydų kulinarinio paveldo stebūklas, saldesis tradiciškai ruošiamas Šavuot ir Roš ha Šana švenčių stalui, tačiau šiandiena rugelach užkariavo kepyklėles, kur kasdien jų iškepama kalnai.
Teigiama, kad ankstesniais laikais litvakai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Dažniausiai šeimininkės gamindavo foršmaką – silkės kapotinį.
Buvo norinčių šį patiekalą priskirti kitų šalių virtuvėms, tačiau jis – neatsiejama Lietuvos žydų virtuvės dalis. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą. Gero žiūrėjimo, smagaus gaminimo, skanaus ragavimo!
Patiekalo receptą rasite čia >>> https://rb.gy/o68zd
Rytoj, 14-ąją Adaro dieną pagal hebrajų kalendorių arba kovo 7-ąją pagal Grigalių, viso pasaulio žydai švęs linksmiausią metų šventę Purim, kurios metu visi vaišinasi tradiciniais žydiškais sausainiais.
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę – PURIM! Nuio mažiausių iki vyriausių Su kaukėmis, @Fajerlech dainomis, vaidinimu, nuo vaišių lūžtančiais stalais, tradiciniais Hamantašen, dovanomis mažiesiems ir puikia nuotaika!
„Dubi“ klube mažųjų laukė smagus spektaklis, linksmybės su smagiais personažais ir dovanėlės.
Ir tai – tik pradžia. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius) – tradicinė Purim šventė.
Laukiami visi!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Mažųjų Purim “Dubi” klube / LŽB nuotr.
Purim Raimondo Savicko dailės mokykloje / LŽB nuotr.
Gruodžio pabaigoje nemaža grupė romų ir žydų bendruomenių atstovų viešėjo Varšuvoje ir net dvi dienas praleido Žydų muziejuje POLIN. Iš karto norisi pasidalinti rekomendacija – skirkite tam mažiausiai tris dienas, nes informacijos gausa, modernios ekspozicijos, gilus turinys tiesiog užburia.
Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta žydų istorijai nuo senų iki modernių laikų, o besikeičiančių parodų erdvėse suspėjome pamatyti parodą, skirtą žydų kulinarinėms tradicijoms “What’s Cooking?” – Kas verda?. Taip pat susitikome ir su POLIN edukacijų vadove ir parodos apie žydų virtuvę kuratore.
“Praktiškai, mano mokiniams tai yra reguliaraus darbo vieta”
– apie POLIN muziejų sako Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicijų dėstytojas Algis Davidavičius
Kodėl tokie mokomieji vizitai turi būti privalomi visiems, dirbantiems žydų paveldo puoselėjimo ir tyrinėjimo srityje? Atsakymas paprastas – nėra nieko stipresnio ir kokybiškesnio Lietuvos pašonėje nei šis muziejus Varšuvoje, nėra nieko kelių šimtų kilometrų spinduliu, kas galėtų konsoliduoti ekspertų, istorikų bei kitų specialistų pajėgas ir perteiktų tiek daug informacijos tokiu išsamiu, moderniu ir patogiu formatu kaip POLIN muziejus.
Kas ta žydų kulinarijos tradicija per edukacijas?
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dar 2016 m. atvėrė žydiškos kavinė Beigelių krautuvėlės duris vilniečiams ir miesto svečiams ir iš karto susilaukė pasaulinio dėmesio Čia iki šiol kepamos chalos, sukami įmantrūs teiglach, verdamas žydiškas penicilinas – sultinys su macos kukuliais, o per šventes kemšamas litvakiškas karpis. Šį maistą atpažįsta vyresnioji karta, nes kapoti silkę ir kepenėles Lietuvos šeimininkės mokėsi iš žydžių kaimynių.
Simboliškas sutapimas – tiek Beigelių krautuvėlės atidarymą tiek po 7 metų įvykusį vizitą rėmė tas pats fondas, kurio pagrindinė misija remti žmogaus teises ginančias iniciatyvas. Tad nuo 2016 m. BK kovoja su diskriminacijos ir antisemitizmo apraiškomis kepdama beigelius ir pristato litvakiškos virtuvės patiekalus bei tradicijas.
Beigelinė, tai sinagoga žydam pasauliečiams.Tai ne muziejus, bet socialinė, kultūrinė, gurmaniška patirtis. Dažnai bendruomenė kviečia kartu pasitikti Šabatą, taip pristato gislesnį žydų tradicijų supratimą. Kiekviena vieša šventė neapsieina be žydiškų saldėsių ar košeriniomaisto ypatingiems svečiams.
Žasis, žasies taukai ir kuom svarbus česnakas
Žydų kulinarinis paveldas skaičiuoja šimtmečius ir gefilte fiš (farširuota žuvis) tiek pat metų nekeičia savo keistos konsistencijos ir drebučių atspalvio su pervirta morka. Senoji, tradicinė žydų virtuvė – pripažinta pasaulyje, o pasak istorikų pasaulio paveldo sąraše yra ir Lietuvos pėdsakas, palikęs populiariąsias beigelines. Didžiuojamės tuo, kad pavyko mažais žingsneliais atgaivinti šį paveldą ir nesustoti. Nuo 2016 m. pavyko pasiekti ne tik nostalgiškai žydų virtuvę menančius kaimynus, bet ir jaunąją Lietuvos kartą. Keli šimtai moksleivių pagal Kultūros paso programą ir progresyvių mokytojų iniciatyva apsilankė BK organizuojamose edukacijose, kepėme chalas ir ragavome beigelius miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje.
Kinder tiš (vaikų stalas jidiš) kasmet sulaukia didėjančio mažųjų kulinarų skaičiaus tarkuojant bulves, sukant blinces, verdant buljoną, o vaikų tėveliai nuolat reikalauja edukacijų suaugusiems. Tarp maisto ruošos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorės stengiasi pasakoti kiekvieno patiekalo esmę ir prasmę – juk viskas parašyta Toroje.
Kiekvieną kartą sulaukiame klausimo apie specifiškai litvakų virtuvei būdingus patiekalus ir kaip juos atrasti tarp gausios žydų patiekalų pasiūlos.
Koks turėtų būti sekantis žingsnis – tikriausiai nesustoti, o gal net pradėti bėgti pirmyn, kol dar bendruomenės nariai prisimena autentišką litvakiškų patiekalų skonį ir kvapą ir turi jėgų receptus perduoti jaunajai kartai.
Šabatinės staltiesės menininkės akimis
Grįžkim į Varšuvą. Laikinąją parodą apie žydų virtuvės tradicijas apžiūrėjome per kelias valandas su gide. Vertinome ne tik turinį, bet ir visą ekspozicijos dizainą, pasakojimo seką, surinktus eksponatus, meninius intarpus apie Šabato staltieses ir žvakių uždegimą. Viena erdvė nuosekliai pasakojo istoriją ir virtuvės taisyklių pagrindus, kurie surašyti Toroje ir remiasi Košerio taisyklėmis.
Apžiūrėjome retus eksponatus – pavyzdžiui gyvulių ir paukščių skerdimo peilius ir Lietuvos, aliuminius puodus, kelis įrankius, lydytų paukštienos taukų indelius. Eksponatai iš Europos žydų bendruomenės yra labai retas dalykas, nes Holokaustas sunaikino viską. Matėme kaip kepama maca Kabule ir Lydoje. Ypač svarbūs ir reti eksponatai yra garsiosios Fanios Levando iš Vilniaus receptų knyga ir archyvinės nuotraukos.
Fania Lewando (centre) kartu su savo kulinarijos mokyklos mokinėmis
Dalis pasakojimo susijęs su JAV žydų diasporos kasdienybe, nes būtent čia iškeliavo didelė Rytų Europos žydų bendruomenės dalis, čia suklestėjo beigeliai.
Žydų kulinariojos testas vaikams
Kol apžiūrėjome parodą, erdvėje nuolat lakstė vaikai su rašikliais, pieštukais, popieriais, kuriuos įnirtingai pildė ir spalvino. Žavu buvo matyti jų degančias akis ieškant chalos recepto ar košerinio žvėries atvaizdo. Tai dar vienas modernaus muziejaus darbo su lankytojais aspektas – absoliutus įtraukimas mažo ir seno. Na o antrasis ekspozicijos aukštas kvietė suptis ant beigelio sūpuoklių, virti čiolnto puodą iš teisingų ingredientų ir pinti chalos pynes!
Kviečiame pažiūrėti mūsų foto akimirkų albumą ir POLIN virtualią parodą, kuri taip pat profesionaliai integruota į visą pažinimo ir mokymosi paketą, kurį norisi vėl ir vėl atsiversti, kaip ir pačios parodos katalogą.
Tad kada susitiksime litvakiškos virtuvės erdvėse Vilniuje, Žąsliuose, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šeduvoje, Telšiuose…?
O kelionės įspudžius užfiksavo lrt.lt laida MENORA (žiūrėti nuo 15.36 min)
Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation
Šią kelionę į parodą ir galimybę susitikti su Lenkijos romų bendruomenės aktyvistais iš dalies rėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis įgyvendinat projektą “Hear the Other – open dialogue on historical justice and memory: empowering Jewish and Roma community leaders”.
Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma.
Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v
#evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Taip pat skaitykite:
Nepaprasta kelionė į POLIN – žydų istorijos muziejų Varšuvoje
Šiemet jau 7 –tus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja tradicinius Europos žydų kultūros dienos renginius atliepdama 2022 m. paskelbtai temai – ATSINAUJINIMAS.
Atsinaujinimas yra įaustas beveik į visus žydų gyvenimo ir praktikos aspektus – iš tiesų žydai kaskart naujai žvelgia į praeitį, o nuolatiniai pokyčiai užtikrina tradicijos tęstinumą.
Kviečiame dalyvauti renginiuose, visi renginiai nemokami, >>REGISTRACIJA
būtina, dalyvių vietos ribotos.
Vasara ne tik atostogų, bet ir darbingų kelionių metas. Lankomės Berlyne ir užsukame į legendinę FINE BAGELS beigelinę. Ji duris atvėrė keliais metais anksčiau nei Vilniaus Beigelių krautuvėlė. Susipažinome su Fine Bagels savininke ir įkūrėja Laurel Kratochvila dar 2018 m. Lenkijoje žydiško maisto festivalyje TISH, kur ji surengė dar tuo metu unikalią beigelių kepimo pamoką. Taip susipažinome su Montrealio ir Niujorko stiliaus beigeliais ir skirtumais tarp jų. Atsivežėme skaniausio žydiško saldėsio RUGELACH receptą.
Rugelach su riešutų ir figų įdaru, 2018 m.
FINE BAGELS ISTORIJA
Ankstyviausias beigelių įrašas apie beigelius šeimos įkūrėjos istorijoje yra 1897 m., kai proprosenelis Hymanas (ne Chaimas) Cooperis pareiškė, kad persikelia iš Varšuvos į Niujorką, nes „užjūryje Beigeliai yra geresni“. Likusi šeima netrukus apleido savo nedidelę chalos kepyklėlę ir persikėlė į Naująjį pasaulį, nes, pasirodo, Amerikoje beigeliai buvo išties geresni. Amerikoje užaugo keturios kartos, bet šeima iki šiol nerimsta dėl beigelių.
2013 m. „Fine Bagels“ atvėrė duris Berlyne ir nuo to laiko kočioja, verda ir kepa autentiškus Niujorko riestainius su skylėm.
Kepyklėlės misija – gaminti nuostabius beigelius ir kitus gardžius žydų ir amerikiečių kepyklų skanėstus, išlaikyti maisto tradicijas ir paveldą šiame naujame-sename pasaulyje.
Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė
Fine bagels moto.
Ketvirtadienio popietę lijo, bet madingas Berlyno rajonas klegėjo ir buvo gyvas. Fine Bagels kepyklėlė įsikūrusi ant nemažos sankryžos ir per pietų metą čia buvo pilna žmonių. Nepanašu, kad tai minia iš ofisų, labiau tai nuolatinis beigelių gerbėjų klubas. Staliukai palei vitrinas puspilniai, viduje stovi eilė, groja muzika, lentynos užgultos ir kvepia kava.
Kavinės interjeras niekuo lyg nenustebino, meniu išrašyta palei lubas ant juodos lentos kreida, pavadinimas kukliai šviečia neonine šviesa ant vitrinos ir atsikartoja ant sienų. Tačiaiu labai nustebino, jog patekome į…knygyną. gerų madingų knygų buvo pilnos sienos ir prekystaliai, tarp jų išsidėstę staliukai kavai. Kavinės erdvė išties didelė. Prieš pat kasą, garbingiausioje vietoje radome visą „Svajonių“ lentynėlę su visomis kultinėmis žymiosiomis žydų kulinarijos knygomis, tad nebereikia ir AMAZON.
Knygynas – tai savininkės vyro verslas puikiai įsipaišantis į beigelinės erdves ir idėją.
Kavinė siūlo net 16 rūšių beigelių MENIU
Patys beigeliai išdėstyti vintažinio stiliaus medinėse lentynose. Vitrinoje puikuojasi chalos, klasikinės cinamoninės bandelės , tik va ir čia kepyklėlės lentynos buvo tuščios – pasigedome būtent to, dėl ko užsukome – legendinių rugelach.
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Maloniai nustebino įdomi recenzija apie @CVIparkas
“Apsilankėme žydiško gatvės maisto kioskelyje (visai šalia tos vietos, kur dar visai neseniai stūksojo paminklas Petrui Cvirkai) ir šiek tiek užkandom. “
Susipažinkite – įspūdžiais dalinasi Skrandžio gidas 1323.lt
Dailus „Cvi parkas” kioskelis lyg ir turėtų tapti atraminiu naujosios „Cvirkos” tašku. Ir iš tiesų, ne taip retai iš jo skamba didžėjų leidžiamos melodijos, trinkteli ir gyva muzika, sukasi šokėjų poros, tačiau kol kas tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka” – klezmerio „subatvakariais”.
Tačiau patraukiame kultūrinę P. Cvirkos aikštės viziją į šoną ir dirstelėkime į gastronominę „Cvi parko” pasiūlą. Ji nėra didelė ir besimeldžiantiems mėsainiaims ar kebabams čia nėra ką veikti – nebent sukorus kelis šimtus metrus susirasti Tauro kalno „Jammi” ir prisėsti ten. Tačiau mums tinka ir falafeliai – pasirenkame falafelius pitoje, kainuojančius 7.2 eur, ir tai galbūt dar nėra Tel Avivo gatvės maisto kainų lygis, bet Vilniuje tai yra tikrai nemažai.
„Cvi parko” gastronominė pasiūla. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kol maistelis ruošiamas, persimetame vienu kitu žodeliu su čia dirbančia ukrainiete , ir štai, pita, gausiai apšlakstyta žalsvu šugo padažu, jau rankose. Užuot prisėdę šalia kiosko, turinčiam ir savą prisėdimo zoną, o ir „cvirkiniai” suoliukai čia pat, šauname tolyn: juk taip įdomu gatvės maistą testuoti pagal jo paskirtį – žingsniuojant gatve. Tačiau po kelių minučių prasideda lietus ir netrukus jau slepiamės po stogeliu. Lietus pasitarnauja kaip vietoje ir laiku pasitaikęs vandens čiaupas – mat šugo padažas gerokai veržiasi per kraštus ir sulig kiekvienu kąsniu pirštai vis labiau skęsta jame. Tačiau jame, o taip pat marinuotose daržovėse, ir slypi visa pirkinio magija – net ausys linksi nuo to skanumo ir Artimųjų Rytų egzotikos.
Pita su falafeliais. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.
PESACH išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko #KinderTiš vaikų kulinarinės dirbtuvės. Tema, žinoma, PESACH patiekalai ir tik iš macų. Juk žydai visus 8 rytus keps maca brei pusryčiams, maca kukulius pietums ir maca kugelį vakarienei.
PESACHO PASAKOJIMAI PAGAL ARIKĄ BRAUERĮ: EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI SU NATALJA CHEIFEC 04 10
Balandžio 15 – 23 d. švenčiamas Pesachas. Šiais metais edukacijų dalyviams suteikta unikali proga pažinti Pesacho istorijas, interpretuojant austrų menininko litvako Ariko Brauerio kūrinius parodoje ,,Pesacho pasakojimai”.
Mieli bendruomenės vaikai ir bičiuliai, esame labai pasiilgę šurmulio ir klegesio prie puodų ir viryklių! O jūs?
Startuoja antras #KinderTiš vaikų sekmadieninės mokyklėlės cikals.
Artėja Pesach – viena svarbiausių ir didžiausių žydų švenčių.
Garbės reikalas yra žinoti ne tik jos prasmę, bet ir mokėti pasiruošti Pesach šventės sederiui. Apie Pesach tradicijas ir prasmę kviečiame pasikalbėti balandžio 14 d. nuo 16.00 val. Beigelių krautuvėlėje.
O kaip gi be kulinarinės pamokėlės tik apie Pesach patiekalus ir Kearą?!
Kartu gaminsime macų kugelį ir prisiminsime kaip kepti Chremzelach.
Laukiame jūsų, registruokitės: >>https://bit.ly/3x17OJc
O kol laukiame susitikimo, parašykite mums laišką, papasakokite apie savo šeimos Pesach tradicinius patiekalus ir ką labiausiai mėgstate.
Laukiami mažieji nuo 5 iki 12 metų.
IKI
Visame pasaulyje švenčiant Chanuką, Ukmergės miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti paminėti šią šventę kartu. Renginį pradėjo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems miestiečiams trumpai papasakodamas Chanukos šventės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę. Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega Chanukos žvakidę: po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Lapkričio 29 diena buvo antra Chanukos diena, todėl buvo uždegtos dvi žvakės. Pirmąją žvakę uždegti buvo pakviesta Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Antrąją uždegė pats pirmininkas.
Renginį papuošė „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantų grupė Lietuvoje populiarinanti išnykusią Europos žydų muzikos tradiciją. Tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, jau septinti metai grojanti tradicinę žydų muziką. Vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais unikalios tradicijos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį, o ir Lietuvoje jau nebesvetimą, žanrą.
Po šventės susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su tradiciniais Chanukos šventei skirtais patiekalais: latkėmis, spurgomis ir kitais žydų virtuvės skanėstais. Gaila, kad kartu paragauti jų nepavyko, bet kiekvienam atėjusiam buvo paruošti „lauknešėliai“ į namus.
Projekto organizatoriai: Žydų kultūros ir informacijos centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Geros valios fondas.
2021 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose buvo švenčiama Rosh
Hashana šventė, žydų 5782 Naujieji Metai. Taip pat svarbi sukaktis bendruomenei,
30 metų, kaip atkurta Panevėžio miesto žydų bendruomenės veikla. Šventė buvo pradėta Šofaro pūtimu ir sveikinimais bei linkėjimais nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, o tai pat kolegų ir užsieniečių draugų.
