Žydų šventės ir valgiai

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Atvykus į Vilnių, dalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginyje PŽB narių laukė visą dieną vykusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams? Todėl, kad  buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėje, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio ,,Fajerlach“ atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom sužavėti idėja, kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos 20 amž. pradžios žmogus. Kita freska  – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meniškai įdomiai papasakoti miestų istorijas, tuo pačiu įprasminant ir papuošiant erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei Rūkaitei,  o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Daugiau nuotraukų su šventinėmis akimirkomis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Šventė pavyko. Įdomi programa pritraukė daug dalyvių ir svečių. Skambant Žydų dainų ir šokių ansamblio uždegančioms melodijoms, visi susirinkusieji lingavo, plojo ir niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas. Oras buvo puikus.

Senamiesčio kavinių durys buvo atviros visiems, norintiems ragauti žydišką maistą. Tradiciniai pusryčiai laukė ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Šiuolaikinę muzikinę programą parengė trys didžėjai RafRaf, Akvilina, ir Marius Šmitas. Programa  tęsėsi 10 valandų Bare Amadeus.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartale susirinkusius su ypatingą švente  sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Nėra Lietuvoje miesto ar miestelio, kuriame nebūtų išlikę žydų namų ar jų pėdsakų. Tai ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas, kuris yra svarbus, jo apsauga rūpinamasi vis rimčiau,- kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras ir Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Apie žydišką Vilnių rašiusi Kristina Sabaliauskaitė, prisiminė, koks svarbus jai buvo nuo pat vaikystės žmonių bendravimas su kaimynystėje, Vilniaus centre gyvenusiais žydais. Jie tapo geriausiais draugais. Iki šiol rašytojai žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų.

Šventės pavadinimas ir programa  – ,,Šabas žydų kvartale“ patiko ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visiems susirinkusiems vilniečiams,svečiams bei turistams, kuriuos visada traukia ši Vilniaus vieta, vadinama senuoju žydų kvartalu.

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas toje vietoje, kur tarpukariu ramiai gyveno, meldėsi ir šventė Šabą tūkstančiai žydų šeimų ir dabar gali pajusti, žydišką dvasią. Prieš kelis dešimtmečius čia šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Rugsėjo 1d. vyko įdomios ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istąrines Vilniaus žydų vietas. Mėsinių g. buvo atidengta freska , sukurta pagal senąja vilniečio žydo nuotrauką. Europos žydų kultūros dieną daugelis prisiminė arba atrado žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

 

Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkę žmonės domėjosi Judėjų religija, klausėsi rabino Šolomo Ber Krynskio ir kantoriaus Šmuelio Jatomo.

Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Nuotraukų su šventės akimirkomis bus daugiau artimiausiu metu.

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.

Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.

Lauksime Jūsų!

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.

Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės  atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?

Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija.  Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.

Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename  stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?

Pranešimas spaudai

Pranešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. kviečia minėti 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale  – ,,Šabas žydų kvartale“

,,Ilgas vasaros penktadienis. Šeimininkės eina į kepyklėlę apsipirkti šeštadieniui: jos perka chalą, duoną su kmynais, su svogūnais, su razinom, baltą duoną, kuri iškepta ant kopūsto lapų, sausus beigelius, tamsius sausainius, taip pat sausainius su aguonomis, kietus mažus pyragėlius, pabarstytus cukraus pudra.“

Vienas geriausių pasaulio rašytojų, kūrusių jidiš kalba, vilnietis Chaimas Gradė šią Vilniaus vietą vadino senuoju žydų kvartalu, apie kurį jis rašė maždaug 1930 metais. Ši citata yra iš jo knygos „Nebylus minjanas“ .

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet rugsėjo 1d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia tarpukariu gyvenimas virė savitu ritmu, šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Šabas žydų kvartale – išnykusi tradicija. Kas savaitę  judėjai Šabą pasitinka penktadienį, saulėlydžio metu, jidiš kalba linkėdami ,,Guten Šabes“, o hebrajų kalba: ,,Šabbat Šalom“. Šeštadienio vakare, kai danguje matomos 3 žvaigždės, Šabas pasibaigia.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartalo restoranai ir kavinės pristatys atkurtą žydiškų patiekalų meniu, skambės žydiškos melodijos, vyks paskaitos ir ekskursijos. 12 val. sveikinimo žodį tars Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Svečius sveikins Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Tradiciniai pusryčiai lauks ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Programoje numatyta Žydų dainų ir šokių kolektyvo „Fajerlach“ pasirodymas,  be to muzikinę programą rengia keturi didžėjai. Bus ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.

Šis kvartalas šiandien atgimsta vietos bendruomenės dėka. Visus vilniečius ir svečius kviečiame prisiminti ir prisiliesti prie jo didingos istorijos.

Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/events/939971886349063/

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia visai neseniai pasirodė ir akimirksniu buvo pastebėtos kelios freskos. Jų autorės Rugsėjo 1 d. ves ekskursiją ir nustebins savo projekto istorijomis. Štai ką Lina Šlipavičiutė-Černiauskienė pasakoje apie jautrią idėją:

Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui. Neturime teisės pamiršti tų žmonių – ir nepamirštame.
Tačiau per mažai prisimename tą laiką, kai tie žmonės Vilniuje buvo tiesiog laimingi. Šie šviesūs prisiminimai turi būti matomi: kaip tie žmonės čia dirbo, augo, kūrė šeimas, seno… Kaip kūrė savo gyvenimus tame pačiame Vilniuje, kurio gatvėse dabar vaikštome ir kurį taip pat mylime mes, dabartiniai vilniečiai.

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq

>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G

>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena ‬ #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Šią vasarą litvakų virtuvės paslaptimis Beigelių krautuvėlės kepėjos dalinosi su Merkinėje įsikūrusio restoranėlio Šilo kopa šeimininkėmis. Kartu kepėme beigelius, kapojom silkę ir gaminome Flaumen cimmes.
Po šiuo įmantriu pavadinimu slypi visa žydų litvakų namų ir šabo stalo jaukumo ir saldumo filosofija. Tai saldus slyvų ir jautienos troškinys, kurį dažnai gamindavo šabo stalui bei Roš ha‘ Šana , žydų naujų metų stalui. Patiekalo pavadinimo niekas neverčia, taip ir vadina jidiš kalba „Flaumen cimes“ ir priduria ach!
Slyva – פלוימען , troškinys – צימעס
Beigelių krautuvėlės kepėja Riva taip pat puikiai prisimena ir iki šiol gamina šį troškinį pagal patį paprasčiausią receptą: Jautiena (priekinė dalis) apie 1,5 kg , kaulas, slyvos apie 15-20 vnt., bulvės apie 1,5 kg. ir 1 svogūnas, kurį paskui nuvirus išimam. Net lauro lapo nereikia, tik druska. Pagrindinis akcentas – pabaigoje užpilami keli šaukštai karamelizuoto cukraus.
Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Birželio 9-10 švenčiam Šavuot. Birželio 8 d. šventės išvakarės, o visa naktis į Šavuot paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi. Tą naktį skaitoma Tora.
Šavuot yra senoji piligrimystės šventė, jos ritualai sutelkti į bendruomenę. Šventės metu gaminama ir degustuojama sūrio ir pieno produktų meniu. Šavuot stalo karalius, tai klasikinis sūrio pyragas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos žydų bendruomenėse labai populiaru kepti blynelius su varške. Izraelyje šiomis dienomis klesti sūrių verslas, mažosios sūrių daryklos atveria duris grupėms. Turistai per Šavuot kviečiami į III metus rengiamą „Šiaurės sūrio pyrago festivalį“, vaikams siūloma pieno melžimo stotyje išmokti melžti pieną, kepti, pasigaminti gabalėlį sviesto.
Lag BaOmer šventė

Lag BaOmer šventė

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Šeimos eina į iškylas ir piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai eina žaisti su lankais ir strėlėmis į laukus. „Lag BaOmer“  yra žydų šventė su laužais, griliais it kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas.

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Į šventę veš autobusas.

Būtina registracija (vardas, pavardė):                                                                                                                              rabbi@jewishlita.com                                                                                                                          arba telefonu – 868508550

Užsiregistruoti iki gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 12 v.                                                                       Į autobusus bus sodinami asmenys, esantys registracijos lape.

Išvykstame autobusais 17.30 valnuo Sinagogos (Plačiosios g. pusės).

 

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

Bar/Bat micvą švenčia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai

56 Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT septintokai šventė Bar/ Bat micvą  (pažodžiui, šis terminas reiškia įsakymų sūnų ir dukrą). Bar / Bat mitzva yra viena didžiausių žydų švenčių, kurios laukiama su jauduliu ir džiaugsmu. Bar / Bat mitzva yra berniukų ir mergaičių pilnametystė. Pažymėtina, kad berniukai sulaukia šio amžiaus, būdami – 13 metų, mergaitės – 12 metų. Iki tol tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas visapusiškai laikytųsi judaizmo tradicijų ir įstatymų. Kai tik vaikai pasiekia šį amžių, jie gauna savo pareigas ir teises: teisę mokyti Torą, vykdyti jos įsakymus, būti visiškai atsakingais už savo veiksmus. Be to Bar / Bat mitzva yra labai iškilminga ir neįtikėtinai įdomi diena.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Bar mitzva šventė Liron Blank. Prieš ceremoniją sinagogoje rabinas Sholom-Ber Krinsky pažymėjo, kokia ši šventė yra svarbi kiekvienam žydų berniukui, jo šeimai ir draugams.

„Tai didelis džiaugsmas – atvirai, pagal visas taisykles, švęsti Bar mitzva! Mano Bar mitzva buvo namuose, užtraukus užuolaidas … Juk mes bijojome … Tai buvo pavojinga … Todėl išmokime vertinti tai, ką turime “, – kalbėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorius Miša Jakobas. Ceremonijos metu Leronas pirmą kartą perskaitė iš Toros ištrauką visiems dalyviams. Klasės draugai ir jų tėvai, mokytojai ir Lirono giminės ceremoniją stebėjo su jauduliu.

Likusiems berniukams ir mergaitėms Bar / Bat mitzva šventė  vyko Valstybinio žydų muziejaus  Tolerancijos centre. Mokytojams Ruth Rehes, Tatjanai Sezamanienei ir Yehudai Vagneriui vadovaujant, vaikai parengė šventinį spektaklį, kurio metu uždegė žvakes su padėkos žodžiais, linkėdami taikos, džiaugsmo, gerumo ir sėkmės savo tėvams, seneliams, mokytojams ir gimnazijai.

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Šiais metais Kauno žydų bendruomenės nariai Pesach šventė “iš peties” visą savaitę, įvairiose erdvėse ir įvairiomis sudėtimis: rinkosi į rabino Šolom Ber Krinskio organizuotus Sederius, jidiš kalbos bei Hesed klubus, šventinį Šabatą.

Visus šiuos susitikimus vainikavo tradicinė nuotaikinga vakaronė, kurios dalyviai, minėdami žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, laisvės šventę, azartiškai varžėsi viktorinoje, linksmame švaraus macų valgymo konkurse, šėlo skambant uždegančioms, “Fajerlach” muzikantų Michailo ir Leonardo atliekamoms žydiškoms melodijoms.

Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik kauniečiai, bet ir KŽB nariai, gyvenantys kituose miestuose. Beje, nors viktorinos nugalėtoju tapo kaunietis, jau ne pirmą kartą puikias žydų tradicijų, kultūros žinias pademonstravęs Arūnas Pečkis, kitus prizus susirinko svečiai: Jevgėnijus Piliuginas iš Jonavos, Algimantas Smolenskas iš Vilkijos bei  jaunasis Davidas Jančius iš Vilniaus. Pakili nuotaika ir bičiuliškas bendravimas apjungė tiek seną, tiek jauną šventės dalyvį, sustiprino bendruomeniškumą ir norą būti kartu, kai kurie, dar šventei nepasibaigus, teiravosi, kada vėl susirinksime.

Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis

Sederis Vilniaus Rotušėje

Sederis Vilniaus Rotušėje

Nuotraukoje: į šventę renkasi žydų bendruomenė. Visos nuotraukos  fotografuotos iki prasidedant  šventei.

Lietuvos žydų bendruomenė pakvietė švęsti Sederį į Vilniaus senamietyje esančią Rotušę. Istorinio pastato atmosfera šiai šventei suteikė dar daugiau iškilmingumo. Pagrindinėje salėje antrajame aukšte ir dideliame šoniniame kambaryje buvo paruošta apie 40 stalų, kiekvienas su 10 vietų. susirinko apie 400 žmonių.

Sederyje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky,  Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, Choralinės sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky, Rebbetzin Nechama Dina Krinsky ir vienas jų vyresniųjų sūnų vadovavo žvakių uždegimui, Agados skaitymui ir Kidušui, paaiškinęs ypatingas taisykles, kada pirmoji Pesacho diena švenčiama per Šabatą. Šiemet į Sederio šventę susirinko pats didžiausas skaičius žydų bendruomenės narių, lyginant su pastaraisiais dešimtmečiais.

Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visam Vilniaus Rotušės personalui už bendradarbiavimą.

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,

Sveikinu Jus visus su Pasachu, tegul ši saulėta laisvės šventė suteikia Jums visiems daugiau širdies šilumos, laimingų šypsenų artimųjų apsuptyje. Tegu Pesacho stebuklas visada išlieka mūsų širdyse.

Faina Kukliansky

Pesach – mūsų laisvės simbolis

Pesach – mūsų laisvės simbolis

Pesach (ivrit k.) arba Peisach (jidiš k.) – seniausia ir svarbiausia žydų tautos šventė.

Prieš 3300 metų jie išėjo  iš Egipto vergovės. Šis laikotarpis  laikomas žydų  tautos, jos dvasinės civilizacijos gimimu. Pesacho dienomis švenčiamas žydų dvasinis ir fizinis  išsivadavimas iš Egipto vergovės. Eidama į pažadėtąją žemę, tauta iš Aukščiausiojo gavo Torą ir 10  Įsakymų. Tai ir išugdė judėjų civilizaciją ir suformavo jos moralę. Turėjo didžiulę įtaką ir kitiems monoteistiniams tikėjimams.

Seder (ivrit k.) – tvarka, seka

Pesacho Sederis – iškilmingiausia ir svarbiausia žydų švenčių apeigų. Kiekvienas žydas supranta, kad Sederis turi ypatingą prasmę – „nes kiekvienoje kartoje žydas turi suvokti, lyg jis pats, asmeniškai, išeitų iš dvasinės ir fizinės vergovės“. Laisvė ne dovana – už ją reikia kovoti ir jos siekti.

Svarbus Pesacho atributas Maca. Tai judėjų ėjusių į pažadėtąją žemę duona – pagaminta tik iš miltų ir vandesns. Sederio seką mes randame knygelėje Pesacho Agadoje (pasakojime), kurią gauna kiekvienas Pesacho šventės dalyvis.

Šiais metais Pesachą iš viso švęs apie 700 Lietuvos žydų.

Linksmo ir košerinio Pesacho!

LŽB klube „Ilan vyko ciklas užsiėmimų, skirtų „Pesacho“ šventei

LŽB klube „Ilan vyko ciklas užsiėmimų, skirtų „Pesacho“ šventei

Sekmadienį, pieš savaitę iki Pesacho Lietuvos žydų bendruomenės vaikų klubas „Ilan“ pakvietė vaikus į antrąją pamoką apie artėjančią Pesacho šventę.

Šį kartą vaikai ruošė lėkštę – ,,kiarą”: jie dažė plokštes su specialiais dažais. Jiems padėjo madrichė Avital. ,,Kiara” yra speciali lėkštė patiekalams, kurie svarbūs ant Sėderio  ritualinio šventinio stalo.

Žydų tradicija įpareigoja į ,,kiarą” padėti macą, rūkytą kaulą (zroa), kartų priekonį, dažniausiai – krienus (maror), kiaušinį (baitsa), saldų vaisių ir riešutų mišinį (haroset), petražoles, mirkomas sūriame vandenyje (karpas) ir romanines salotas (chazeret).

Šie produktai yra būtini šventiniam stalui, Sėderio metu jie primena apie žydų išėjimą iš Egipto.

PESACHO šventė ir jos gili prasmė plačiau

PESACHO šventė ir jos gili prasmė plačiau

Aut. Jonatanas Vitkauskas

Pirmoji dalis

Žinijos draugijos GAUBLIO klubo nariai susitiko su Ruth Reches*, kuri baigusi Izraelio Bar Ilano universitetą, sugrįžo į Lietuvą mokyti hebrajų kalbos.

Prelegentė klubo nariams ir dalyviams papasakojo apie svarbiausią žydų šventę – Pesach**, kuri skirta įvykiams, susijusiems su žydų išsilaisvinimu iš vergijos.

Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą, po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Todėl ritualas atliekamas pagal griežtą tvarką, vakarienė vadinama Sederiu.

Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas –  Magid. Tai yra pasakojimas, sukurtas, vykdant Dievo nurodymą, kuris skamba taip: ,,Papasakok savo sūnui.“

Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus. Kviečiu visus pasinaudoti šia išskirtine proga.“

Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma. Be kita ko, ši forma nesutrukdė po jos pranešimo įsiplieksti karštoms diskusijoms.

Magid prasideda taip:

Prieš daugelį metų Mesopotamijoje kilo badas, todėl žydai persikėlė gyventi į Egiptą. Ten žydai susirado darbo, kūrė šeimas, jų daugėjo, galop jie apgyvendino visą šalį. Žydai laimingai gyveno tol, kol neatėjo į valdžią faraonas, kuriam žydai nepatiko. Jis baiminosi, kad žydų neatsirastų daugiau nei egiptiečių, kitaip  manė galįs prarasti valdžią. Faraonas nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir paskelbė įsakymą: ,,Nuo šios dienos visi žydai Egipte tampa vergais.“

*Ruth Reches – psichologė, Šolom Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja. Knygos ,,Mano pirmasis iliustruotas hebrajų-lietuvių, lietuvių-hebrajų kalbų žodynėlis“ autorė.

**Šventės pavadinimas kilo iš hebrajiško žodžio pereiti.

***Senovėje vergas  buvo traktuojamas kaip savininkui priklausantis daiktas, toks pat kaip arklys, karvė arba kitas gyvasis inventorius. Pirmasis, kuris pradėjo skelbti, kad šis daiktas yra labai panašus į žmogų, buvo Romos imperijos filosofas  Lucilijus Seneka ( apie 4 m. prieš mūsų erą )

Prasidėjus vergijai, laimingas žydų gyvenimas Egipte pasibaigė.

Kartą faraonas susapnavo, kad gims žydų berniukas, kuris užaugęs sukels maištą prieš faraono valdžią. Faraonas nežinojo, kam gims būsimasis maištininkas, tad apsidrausdamas paskelbė antrą įsakymą: ,,Visus žydų naujagimius-berniukus sumesti į Nilo upę.“

Faraono tarnai pradėjo vykdyti įsakymą.

Tuo metu Egipte gyveno žydų šeima, kurios tėvo vardas buvo Abraomas, o motinos–Cipora. Šeimoje buvo sūnus Aaronas ir dukra Mirjam. Šioje šeimoje taip pat augo trijų mėnesių kūdikis. Šeima pasipriešino faraonui.

Cipora pagamino krepšelį, į šį krepšelį paguldė kūdikį ir paslėpė Nilo pakrantės švendruose.

Ant kranto ji paliko dukrą Mirjam, kuri privalėjo žiūrėti, kas nutiks jos broliukui.

Tuo metu faraono duktė (ar žmona) atėjo prie Nilo maudytis ir pamatė švendruose plūduriuojantį  krepšelį. Ji pasiuntė tarnaitę, kad ši ištrauktų krepšelį.

Pamačiusi jame kūdikį, faraono duktė suprato, kad tai gali būti persekiojamų žydų kūdikis, bet vaikelis jai taip patiko, jog ji parsinešė kūdikį į rūmus. Praminė jį Moše pagal hebrajišką žodį mašach, kuris reiškia ištraukti.

Išvydęs kūdikį,  faraonas suabejojo, ar jį galima pasilikti, ir nusprendė išbandyti.

Jis liepė tarnams pastatyti prieš kūdikį du dubenis: viename iš jų žibėjo auksinės monetos, o kitame–karštos anglys. Faraonas stebėjo, ką vaikas  pasirinks.

Jeigu vaikas pasirinks auksą galima galvoti, kad užaugęs jis sieks turtų ir valdžios. Tokį pasilikti rūmuose pavojinga.

Jeigu vaikas pasirinks anglis, vadinasi, jis kvailas ir užaugs kvailiu. Kvailys niekam pavojaus nekelia.

Mošė ištiesė rankutę prie auksinių monetų, bet Dievas nukreipė jo ranką į karštą anglį. Mošė įsidėjo karštą anglį į burną ir visam gyvenimui liko šveplas.

Tačiau  faraonas pasiliko jį rūmuose, nes nusprendė, kad šis užaugs kvailiu.

Bet čia iškilo kita bėda. Faraono duktė neturėjo motinos pieno kūdikiui maitinti. Tuomet pas ją atėjusi kūdikio sesutė papasakojo, kad pažįsta moterį, kuri neseniai pagimdė ir prarado savo naujagimį, nes kareiviai įmetė jį į Nilą.

Galop, su Dievo pagalba, Cipora tapo savo pačios kūdikio žindyve ir auklėtoja. Kai berniukas užaugo, ji jam papasakojo, kad jis yra žydas.

Gyvendamas rūmuose Mošė matė, kaip yra skriaudžiami  vergai ir juos užjautė. Kartą Mošė išvydo, kaip vergų prižiūrėtojas ypač žiauriai muša žydą. Mošė užmušė vergų prižiūrėtoją, bet po to suprato, kad jo laukia bausmė. Išsigandęs Mošė pabėgo iš Egipto į šalį, kuri vadinosi Midijan.  

Ten Mošė nusipelnė Midijan valdovo palankumo, vedė karaliaus dukrą ir dirbo prižiūrėdamas karaliaus turtą–avių kaimenes.

Kartą Mošė kalnuose pamatė krūmą apimtą liepsnos, bet nedegantį. Iš šio krūmo pasigirdo Dievo balsas. Dievas liepė Mošei grįžti į Egiptą ir išvesti žydus iš vergijos.

„Kas aš toks, kad grįžčiau į šalį, iš kurios pabėgau?- atsikalbinėjo Mošė,- be to, esu šveplas, žmonės manęs nesupras ir nepatikės manimi“.

Tačiau Dievas pasakė, kad tie žmonės, kurie žinojo apie jo nusikaltimą, seniai išmirė, o kalbėti su faraonu ir vergais galės jo brolis Aaronas. Dievas pažadėjo paremti Mošės ir jo brolio žodžius stebuklais.

Tuomet Mošė susirado Aaroną ir jie abu perdavė Mošės išgirstus Dievo žodžius Egipte vergaujantiems žydams: „Išvesiu jus iš vergų namų – Egipto. Stebuklais įrodysiu savo galybę egiptiečiams. Padarysiu jūsų tautą pavyzdžiu visoms tautoms. Atvesiu jus į Kanaano žemę.“

   Čia Ruth Reches  nutraukia pasakojimą ir sako: ,,Pagal tradiciją mes po kiekvieno Dievo įsakymo sukalbame trumpą maldą ir geriame iš savo taurės vyną. Ant Sederio stalo taip pat privalo stovėti vyno taurė, iš kurios negeriame. Ši taurė  puošni ir skirta pranašui Elijachui, kurio laukiame atvykstant į šį mūsų Sederį. Galbūt kartu su pranašu Elijachu atvyks ir Mesijas, todėl mes paliekame šiek tiek pravertas kambario duris…“

Po šių žodžių prelegentė vėl grąžina klausytojų dėmesį į Egipto įvykius.

Mošė su broliu Aaronu nueina pas faraoną ir jam perduoda Dievo įsakymą: ,,Išleisk mano tautą iš vergijos.“

Tačiau faraonas tik nusijuokia ir atsako: ,,Nesiruošiu tarnauti svetimiems dievams, be to, nenoriu prarasti savo vergų!“

Tuomet Dievas nubaudžia Egiptą dešimčia bausmių.(Bausmių pavadinimai: kraujas, varlės, utėlės, žvėrys, epidemijos, raupai, kruša, skėriai, tamsa, pirmagimių mirtis). Po kiekvienos bausmės Mošė klausia faraono: ,,Ar išleisi?“ Tačiau faraonas atkakliai atsako : ,,Ne!”*

Faraonas pasiduoda tik po dešimtosios bausmės – pirmagimių mirties. Miršta ne tik visi egiptiečių pirmagimiai, bet ir paties faraono sūnus – būsimasis sosto įpėdinis. Faraonas labai išgyvena ir pagaliau pasako: ,,Eikit, eikit, tik kuo greičiau!“

Žydai naujagimių mirties bausmės išvengia, nes vykdydami Dievo  valią, papjauna avinėlių ir jų krauju ištepa savo namų durų staktas. Tai yra ženklas Mirties angelui, kad būtina aplenkti tokius namus.

Pagal Sederio tradicijas, minint kiekvieną iš bausmių, Sederio dalyviai ima popierines servetėles ir suvynioję, mirko į sūrų vandenį.* Išgirdę bausmės pavadinimą ,,pirmagimių mirtis“, Sederio dalyviai suglamžo ir išmeta servetėles, tikėdami, kad šis veiksmas juos apsaugos nuo baisiausios Dievo bausmės.

Tačiau grįžkime į Egiptą.

Sulaukę ilgai lauktos žinios ,,Eikite!”, žydai ne tik apsidžiaugia, bet ir išsigąsta. Juk faraonas gali ir persigalvoti. Dar tą pačią naktį jie pradeda ruoštis išeiti. Todėl sumaišo miltus su vandeniu ir nelaukdami, kol tešla pradės rūgti, išsikepa macas (neraugintą duoną), o išaušus rytui, pasitraukia iš Egipto.

Ir iki šiol kepant macas, tešla  maišoma ne ilgiau kaip 18 minučių, nes po to tešla pradeda rūgti.** Remiantis Tora, iš Egipto pabėgo 600 tūkst. vyrų, neskaičiuojant jų šeimų narių.

Bėgliai ėjo tol, kol priėjo jūrą. Čia sustojo pailsėti. O po trijų dienų faraonas iš tikrųjų persigalvojo ir pasiuntė kariuomenę bėgliams sugrąžinti.

Ir štai žydai mato: priešakyje jūra, o už jų artėja faraono kariuomenė. Ką daryti?

Vėl išgelbsti Dievo angelas, kuris visą laiką eina kartu. Angelas liepia Mošei savo stebuklingąja lazda smogti per vandenį. Jūra prasiskiria ir žydai vandens tarpekliu sėkmingai pasiekia kitą jūros krantą.

O kai paskui juos į vandens tarpeklį įsiveržia faraonas su savo kariuomene, Mošė vėl smogia vandeniui savo stebuklinga lazda, vandenynas užsiveria ir egiptiečių kariuomenė žūsta.

Netrukus, po išėjimo iš Egipto žydai gauna Torą ir 40 metų klajoja dykumoje.

Klausimas: Kaip patys žydai aiškina savo klajonių  priežastį?

Ruth Reches: Mošė norėjo, kad išmirtų visa vergų karta. Kaanano žemę pasiekė žmonės, kurie net ir norėdami nebegalėjo tapti vergais, nes nežinojo, kas yra vergija.

Kanaane gimė žydų tauta, tapusi pavyzdžiu visai žmonijai.

*Sūrus vanduo ant Sederio stalo simbolizuoja vergų ašaras.

**Rūgimas ir raugas hebrajiškai Chamec pagal žydų tradicijas simbolizuoja pasipūtimą. Išpuikęs žmogus galvoja, kad jis pranašesnis už aplinkinius. Į išpuikimą žydai žiūri kaip į vieną iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios kyla nesantaika tarp žmonių. Todėl ruošdamiesi Sederiui, žydai išvalo savo namus nuo chamec taip kruopščiai, kad jo nelieka net kvapo.

Macai įteikti ORT gimnazijoje

Macai įteikti ORT gimnazijoje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bendradarbiaudama su Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, prisideda prie Pesacho šventės tinkamo pažymėjimo Vilniaus žydų šeimose. Šiandien, kovo 5d. tradicinio gimnazijos moksleivių Šabo sutikimo ceremonijos metu, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pasveikino gimnazijos bendruomenę su atėjusiu pavasariu, artėjančia Pesacho švente, pakvietė ir toliau aktyviai puoselėti žydišką gyvenimą Vilniuje.

Bendruomenės vardu kiekvienam gimnazistui ir ORT gimanzijos darbuotojui buvo įteikta macų dėžutė – Pesacho stalo simbolis.

Dėkojame už paramą Geros Valios Fondui.