Žydų šventės ir valgiai

Švęskime PURIM kartu!

Švęskime PURIM kartu!

Apsisuko žydų švenčių ratas ir sulaukėme PURIM – linksmiausios žydų šventės.

Jau šį vakarą nuo 19:00 val.  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  kviečia kartu švęsti, linksmintis ir klausytis sinagogos kantoriaus Šmuelio Jatomo skaitomos Megilat Ester!

Purimas yra gausus papročiais. Tarp daugybės kentėjimų, rūpesčių ir išbandymų, supančių žmogų ištisus metus, Purimas buvo kaip vieniša beatodairiško linksmumo, jumoro ir optimizmo, būdingo judėjų tautai, sala. Ypatinga Purimo literatūra, jumoristiniai vaidinimai su persirengimu ir linksmomis kaukėmis linksmino širdis. Tik šią dieną leidžiama vaidinimai su charakteringais personažais. Pavyzdžiui, renkamas „Purimo rabinas“, tuo pačiu „suvesdamos sąskaitos“ su nemėgstamais bendruomenės veikėjais, ant kurių „griežiami dantys”.

HAG PURIM SAMEACH! LINKSMO PURIMO!

 

Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių

Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių

Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai , kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus.

„Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia daug ir skaniai valgyti, ypač tradicinius „Hamantašen“ sausainius. Šis tradicinis skanėstas primena, kad piktavalių kėslai dažnai atsisuka prieš juos pačius, o išmintingi valdovai visada sulaukia pagalbos priimti teisingus sprendimus. „Hamantašen“ sausainių nusiųsime ir valstybės vadovams, linkėdami išmintingų ir žmonėms naudingų sprendimų“ , – sako  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Žydų bendruomenės religinis vadovas Simas Levinas primena pačią Purimo istoriją, kuri siekia Biblinius laikus, kai žydų tauta buvo ištremta iš Jeruzalės ir gyveno Babilone. Nors karalius buvo vedęs gražuolę žydę Esterą, Babilono didikai ir valdininkai ypač nekentė šalyje ne savo noru gyvenusių žydų. Viziris Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.

Tarbut gimnazijos mokiniai Pabradėje pasiruošę Purim vaidinimui, 1939 m. kovo 3 d. YIVO Institute for Jewish Research archyvo nuotrauka.

Vasario 25-oji (pagal hebrajų kalendorių Adaro 14-oji) burtų keliu buvo pasirinkta nuosprendžiui įvykdyti: „Purimas ir reiškia burtą – tik tas lemtingas burtas atsisuko prieš pačius piktavalius. Paskutinę akimirką karalienė Estera perkalbėjo savo vyrą ir žydų tauta buvo išgelbėta. Karaliaus už negarbingus kėslus nubaudė patį vizirį Hamaną ir jo dešimt sūnų. Pagal žodį פור „pur“ šventė vadinasi Purimu, o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje) – aiškina S. Levinas.

Purimo tradicijos – linksmintis, skaniai ir gausiai valgyti, lankyti kaimynus ir draugus su dovanomis, persirengti įvairiais kostiumais, pasiekė ir mūsų laikus. Purimas – tai ne pačios tragedijos, o būtent išsigelbėjimo nuo jos minėjimas, todėl jis švenčiama džiaugsmingai ir triukšmingai. Ši šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas. Izraelyje Purimo šventė yra didžiulis, spalvingas, linksmas karnavalas.

Nors dėl karantino šventė vyks tik namuose, F. Kukliansky kviečia pabandyti „Hamantašen“ sausainių pasigaminti patiems ir dalinasi receptu, kurį jos šeima išsaugojo dar nuo tarpukario. „Turbūt tas pats receptas buvo naudojamas dar seniau ir mena laikus, kai šių sausainių kvapą galėjai užuosti ne tik Vilniaus senamiestyje, bet ir daugelyje žydų apgyvendintų Lietuvos miestų ir miestelių. Nors dabar šio skanėsto galima rasti  „Beigelių krautuvėlėje“, tačiau smagiausia jį išsikepti patiems“. Litvakiškas „Hamantašen“ – tai trikampis mielinės tešlos sausainis, tradiciškai įdarytas aguonomis.

 

Fainos Kukliansky „Hamantašen“ sausainių receptas:

Tešlai jums reikės:

125 ml pieno
1 v. š. cukraus
1 a. š. sausų mielių
1/2 a. š. druskos
500 ml miltų
100 g sviesto
1 kiaušinio trynio

Aguonų įdarui:
1/2 puodelio pieno
100 g cukraus

100 g medaus
100 g maltų aguonų sėklų
tarkuotos apelsino žievelės

Šik tiek citrinos sulčių
1/4 puodelio razinų (jei turite)

 

PARUOŠIMO BŪDAS:

Šiltą pieną sumaišyti su mielėmis, kiaušinio tryniu ir cukrumi. Miltus sumaišyti su druska, į vidurį supilti mielių masę, sudėti minkštą sviestą ir tešlą minkyti 5 – 10 min., kol tešla taps minkšta ir elastinga. Tešlą pridengti ir palaikyti 20 min.

Atriekite trečdalį tešlos. Padalinkite atriektą tešlos gabalą į 10 lygių rutuliukų. Kiekvieną rutuliuką iškočiokite arba suploninkite pirštais, padarykite apskritus 3-5 mm storio ir 10 mm skersmens skritulius. Galima kočioti visą atriektos tešlos gabalą ir skritulius išpjauti naudojant lėkštelę ar puodelį.

Į kiekvieno skritulio vidurį dėkite po 1-2 šaukštelius įdaro, užlenkite iš trijų kampų tešlos kraštus taip, kad per vidurį matytųsi šiek tiek įdaro. Viršų aptepkite plaktu kiaušiniu.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 ˚C

Sausainius sudėkite į truputį sviestu pateptą kepimo skardą, išklotą pergamentiniu popieriumi. Kepkite 20-25 minutes, kol sausainiai gražiai paruduos. Išėmę iš orkaitės palaikykite 5-10 minučių skardoje, tada atsargiai išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių. Prieš patiekdami pabarstykite milteliniu cukrumi.

SKANAUS!

Kabalat Šabat su draugais per ZOOM platformą

Kabalat Šabat su draugais per ZOOM platformą

Pandemijos ir socialinio atstumo epochoje vaizdo ryšys vaidina didžiulį vaidmenį, kuris leidžia mums išlaikyti normalų gyvenimą ir nesijausti vienišiems. Praėjusį penktadienį Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) programos direktorės Žannos Skudovichene iniciatyva LŽB nariai buvo pakviesti kartu su istorijos žinovu Viljamu Žitkausku iš esmės švęsti Tu Bišvatą – Naujuosius medžių metus – ir pasiruošti iškilmingam Kabalat Šabat susitikimui.

Viljamo dėka sužinojome apie Tu Bišvat šventę, tradicijas ir istoriją, kodėl medžiai turi Naujuosius metus, kaip ši šventė švenčiama Izraelyje ir išeivijoje. Iš tikrųjų pajusti „Tu Bišvat“ aromatą ir skonį padėjo specialūs dovanų rinkiniai su šviežia ir kvapnia chala, džiovintais vaisiais, kurie yra tradiciniai šiai šventei ir vynuogių sultimis.

Virtualioje šventėje dalyvavo apie 20 šeimų! Kaip malonu vėl matyti draugus ir pažįstamus, didelius ir mažus, net kompiuterio ekrane! Ir labai ačiū visiems, organizavusiems šią šventę: jūsų dėka žiemos Šabo vakaras buvo džiaugsmingas, šviesus, šiltas ir skanus!

Tu Bishvat – Medžių šventė šiemet sausio 28 dieną

Tu Bishvat – Medžių šventė šiemet sausio 28 dieną

Žydintis migdolo medis Izraelyje

Tu Bishvat – hebrajų kala tariama: [tu biš švaat},  pažodžiui reiškia: 15-oji Shvat mėnesio diena. Tai žydų kalendoriaus mėnuo, kuris paprastai būna sausio ar vasario mėn. Ši šventė tai – „Naujieji medžių metai“, arba visų vaismedžių „gimtadienis“,  tarsi specialiai sukurtas šiuolaikiniams žydų gamtininkams ir aplinkosaugininkams bei visiems mylintiems sodinimą ir auginimą.

Senovės midraše (rabinų mokymas), kuris teigia: “Kai Dievas vedė Adomą po Edeno sodą, Aukščiausiasis tarė: „Pažvelk į mano darbus. Pažiūrėkite, kaip nuostabu! Jūsų labui aš juos sukūriau. Prižiūrėkite, kad nepažeistumėte mano pasaulio, nes jei tai padarysite, niekas po jūsų jo nebepataisys.”

Tu Bishvat senovės laikais buvo tik kalendoriaus data, padedanti žydų ūkininkams tiksliai nustatyti, kada jie sulaiks derliaus ir kada bus galima juo patiems džiaugtis, valgyti arba parduoti.

Kai XIX a. pabaigoje pirmieji sionistai pradėjo vykti į Izraelį, Tu Bishvat tapo švente kuri dar ir suteikia  progą švęsti savo medžių sodinimą, atkurti senovės Izraelio ekologiją ir skatinti žydus, grįžtančius į savo protėvių tėvynę, auginti sodus ir puoselėti miškus,  džiaugtis augalų žydėjimu.

Įdomiausios žydiškų švenčių tradicijos: taip vaikai mokosi skaičiuoti pinigus

Įdomiausios žydiškų švenčių tradicijos: taip vaikai mokosi skaičiuoti pinigus

Belaisviai dega Chanukos žvakes tranzitinėje koncentracijos stovykloje; Yad Vashem nuotr.

Delfi.lt,  Sekundė

Ilgus šimtmečius Lietuvoje gyvenantys žydai kartu su turtinga kultūra išsaugojo ir savo švenčių išskirtinumą. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad kaip ir kiekviena tauta turi puoselėjamų tradicijų bei papročių, taip ir žydai jautriai saugo savo kultūros savitumą, kad ir kuriame krašte gyventų. Ypatingą vietą šiame tūkstantmečius skaičiuojančiame pavelde užima šventės. Jų nepaprastai daug – tiek, kad sunku būtų visas išvardyti, sako pašnekovas. Nepamiršo net sunkiausiais laikais.

Chanuka Berlyne, vaikai žaidžia; Yad Vashem nuotr.

Panašiu metu, kai katalikai švenčia Kalėdas, žydai sulaukia Chanukos. Nepamiršo net sunkiausiais laikais Ši šventė būna vadinamojo kislevo mėnesio 25 dieną ir trunka 8 dienas. Šiemet Chanuka prasidės gruodžio 10-ąją. Genadijus Kofmanas neabejoja, kad šios šventės simbolis – chanukija vadinama aštuonšakė žvakidė, arba menora – žinoma visiems. Pirmąją dieną joje reikia uždegti vieną žvakę, antrąją – antrą ir taip kol sužibs visos aštuonios. Visą tą laiką chanukiją turi stovėti tokioje vietoje, kad visi ją matytų ir žinotų, jog šventė.

Chanukos metu skaitomos specialios maldos prisimenant maždaug prieš tris tūkstantmečius įvykusį stebuklą. Tada, makabiejams sukilus prieš seleukidų imperiją – kitaip Sirijos karalystę, makabiejai įžengė į seleukidų išniekintą Jeruzalės šventyklą ir joje berado tik nedidelį šlakelį aliejaus žvakidėms įžiebti. Pasak G. Kofmano, šio aliejaus, kurį ruošia rabinai ir laiko specialiuose ąsočiuose, galėjo pakakti vos vienai nakčiai.

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

2020 m. gruodžio 10 d. vakarą žydai visame pasaulyje pradėjo švęsti Chanukos šventę, uždegdami pirmąją žvakę. Chanuka – tai šventė, kuri mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę.

Kasmet Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai per Chanuką susėsdavo prie bendro šventinio stalo, skambant gyvai žydiškai muzikai vaišindavosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis, smagiai šokdavo bei dainuodavo vakaro metu. Deja, šiemet negalėjome susirinkti ir drauge pažymėti šią gražią žiemos šventę. Ir nors pandemija pakeitė šių metų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai turėjo galimybę tą patį vakarą visi kartu susėsti prie šventinio stalo, tiesa, kiekvienas savo namuose. Antrąją Chanukos dieną kiekvienas bendruomenės narys (tiek mažas, tiek didelis) gavo šventinės vakarienės rinkinuką su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlėmis, vištienos vyniotiniu, bulvinių blynų tarke, paruošta blynų kepimui, bei spurgomis su džemu. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Taigi, šį kartą antrąją Chanukos žvakę uždegėme kiekvienas savo namuose, skanavome tradicinius šventinius patiekalus, bet mintimis mes buvome kartu.

Nors karantinas ir esama padėtis mūsų, deja, nedžiugina, tačiau uždegtos Chanukos žvakės į mūsų visų namus įnešė šviesos bei vilties.

Nuotraukose Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai dalijasi jaukiomis šventinės Chanukos vakarienės akimirkomis savo namuose.

Pirmoji žvakė – dalinamės nuostabiu prisiminimu

Šiandiena baigiasi Chanuka, prasideda ateinančių švenčių laukimo laikotarpis. Dalinamės nuostabiu prisiminimu apie prieš 8 dienas įžiebta žvake ir įspūdinga 3D audiovizualine projekcija, suteikusią netikėtą dimensiją LŽB būstinei – istoriniam pastatui, kuriame iki 1940 m. veikė žydų gimnazija „Tarbut“.

 

Pirmąją didžiosios chanukijos žvakę skyrė medikams

Pirmąją didžiosios chanukijos žvakę skyrė medikams

Prasidėjus Chanukai, prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato uždegta didžiosios chanukijos pirmoji žvakė.

Bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad šiemet pirmosios žvakės uždegimas buvo išskirtinis. Daugelis izraeliečių pirmąją žvakę degė baltą ir skyrė ją medikams. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė solidarizavosi ir taip pat uždegė baltą, medikams skirtą, žvakę.

Chanuka – viena svarbiausių žydų kalendoriaus švenčių.

Pirmosios Chanukos žvakės įžiebimas

Pirmosios Chanukos žvakės įžiebimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2020 m. gruodžio 4 d.

 

Žydų bendruomenė skelbs Chanukos pradžią ir šviesos žinią

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengiasi švęsti vieną iš svarbiausių metų švenčių – Chanuką, kuri šiemet prasidės ateinantį ketvirtadienį, gruodžio 10 d., ir pasibaigs gruodžio 18 dieną. Lietuvoje šventė bus paskelbta gruodžio 10 d., 16 val., uždegus pirmąsias Chanukos žvakes Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39, o 17 val. – ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje. Švenčiant Chanuką visų žydų namuose ir bendruomenėse kas vakarą bus uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės – Chanukijos.

Pasižymėkite naują Shabbos project datą 2021

Pasižymėkite naują Shabbos project datą 2021

 

Jau galite pasižymėti datą – pasaulinė chalų kepimo šventė kitais metais nusimato lapkričio 22-23 dienomis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tapo projekto super partneriu po 5 metų aktyvaus šventės organizavimo nacionaliniu  mastu.  Esame pakylėti po  šilto susitikimo su projekto dalyviais iš viso pasaulio. Gruodžio 1 d. vakarą visus aktyviausius organizatorius pasitarimui pakvietė Rabinas dr. Warrenas Goldšteinas. Jis yra Pietų Afrikos vyriausiasis rabinas ir projekto įkūrėjas. Bendravome su žydų bendruomenių lyderiais iš Meksikos, Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV. Sužinojome, apie naujas idėjas kitiems metams ir siūlėme iniciatyvas pasaulio žydų bendruomenei.

Rabinas dr. Warrenas Goldšteinas

dr. Warrenas Goldšteinas pradėjo ir vadovavo daugybei revoliucinių iniciatyvų, kurios pakeitė jo paties, jo bendruomenės ir pasaulio žydų kraštovaizdį. Rabinas Goldšteinas išleido keletą knygų, įskaitant „Sefer Mishpat Tzedek“, „Žmogaus dvasios gynimas“ ir „Paveldas“. Vyriausiasis rabinas turi žmogaus teisių ir konstitucinės teisės daktaro laipsnį ir yra nuolatinis „The Jerusalem Post“ apžvalgininkas.

Lapkričio 6 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kvietė kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų, pasitikti šabatą kartu ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

ių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse buvo švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyko – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kvietėme dalintis socialiniuose tinkluose.

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Kas ta Chanuka?

Chanuka, dar žinoma kaip Šviesų festivalis, švenčiama nuo  II a.  Pr. Kr. Antrosios šventyklos atnaujinimo ir Makabėjų sukilimo prieš graikus garbei.

Kada švenčiama Chanuka?

Chanuka 2020 m. prasideda saulei nusileidus gruodžio 10 d., ketvirtadienio vakarą, baigiasi  gruodžio 18 d., penktadienį.

Koks yra Šventinis maistas?

Per Chanuką tradiciškai valgo riebų, aliejuje keptą maistą, pavyzdžiui, latkes ir sufganiyot (spurgos su džemu viduje) – natūralus gaminimo būdo pasirinkimas pagal šventės temą apie aliejaus likučius oloje.

Latkės – bulviniai blynai užkariavo žydų diasporos stalus JAV ir Izraelyje. Blyneliai kepami maži, delniuko dydžio. Vis dar ginčijamasi, kas geriau, ar   smulkiai tarkuojamos bulvės, ar burokinės tarkos dydžio tarkiai ? Kepami visokie.

Visai nebesvarbu, kad bulvės atsirado palyginti neseniai ir nebuvo plačiai naudojamos Rytų Europos žydų virtuvėje iki XIX amžiaus vidurio. Nebesvarbu, kad originalios Chanukos latkės buvo gaminamos iš sūrio. Šiais laikais bulvinės latkės yra aškenazių namų ūkio simbolis – na beveik šalia silkės. Beliko tik sudalyvauti diskusijoje ir pagaliau apsispręsti  – grietinė ar obuolienė patiekiame šalia blynų.

O mes jums siūlome latkes su bruknių uogiene – litvakiškai!

Ruoškitės Chanukai kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.

Gaminame kartu penktadienio popietę su Beigelių krautuvėlės vyriausiąja kepėja Riva Portnaja.

Virtualią edukaciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Ši edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Žydiškos silkės receptai

Žydiškos silkės receptai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis  žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.

Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.

Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.

Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.

Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.

Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas

Kaip gaminame žiūrėkite video:

Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Žydiškos silkės kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.

Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:

Danų sild Norvegų sild
Olandų baring Lenkų sledz
Suomių silli, silakka Portugalų arenque
Prancūzų hareng Rusų seld
Vokiečių hering Ispanų arenque
Graikų régha Švedų sill
Islandų sild Turkų ringa
Italų aringa Jugoslavų heringa, sledy
Japonų nishin, kadoiwashi

Įdomūs faktai apie silkę:

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”

Žydiško maisto kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.

Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.

Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.

„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen  įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.

Sefardiška chala

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

 

Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus  Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy,  Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.

Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose 

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

 

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 

Pranešimas spaudai

2020-11-05

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus, seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato (Šabo) šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių žydų bendruomenes.

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė socialiniuose tinkluose.

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai  #ShabesatHome #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose #KeepingItTogether #GeroŠabato

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt