Žydų šventės ir valgiai

Žydų vienybės ir džiaugsmo Šabatas

Žydų vienybės ir džiaugsmo Šabatas

Šiandiena prie Šabato stalo susės milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose! Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakariene nuo 16:00 val.

Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos siunčia šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikina šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!

Sužinokite daugiau apie 7 žingsnius, kaip pasiruošti šventei. http://bit.ly/2rMfP54

Renginiai šalia Jūsų: https://www.theshabbosproject.org/en/find-events 

#ShabbosProject2019

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.

„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.

Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.

Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!

O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.

Sužinokite daugiau

 

 

Ir šoko vaikai Kauno gete per Simchat Torą šventę…

Ir šoko vaikai Kauno gete per Simchat Torą šventę…

Ištrauka iš Beerot Yitzhak Švietimo fondo, pavadinto Gaono Yitzhak Zilber vardu, leidinio, kuriame pristatomi prisiminimai apie Kauno getą.

„… Kovno (Kaunas) gete buvo suburta jaunuolių grupė Toros mokymams, grupė pavadinta „Tiferet Bachurim“. Ją organizavo rabinas Shimon Segal ir broliai Abels. Susirinko 40 paauglių nuo dvylikos iki penkiolikos metų. Šie vaikai  rinkosi į žodines pamokas, vėliau gete atsirado  knygos. Stebuklas,- kasdien nuolat jaučiant pavojų gyvybei, gete įkuriama „beit midrash“ (švietimo įstaiga).

Nuotraukoje: Kauno geto vaikai (Yad Vashem archyvas).Tuomet rabinas Yitzhakas Elkhananas Gebralteris buvo vienas iš tų paauglių. Jis dalyvavo visose Tiferet Bachurim pamokose, gerokai vėliau parašęs šį pasakojimą apie tų baisių dienų įvykius….

Kai kurie paaugliai buvo našlaičiai, alkani, nematę duonos gabalo. Tačiau per Simchat Toros šventę visi pamiršo bėdas ir rūpesčius, sunkumus ir našlaičių likimą, jie valgė skurdų maistą, šoko, džiaugėsi Tora. Kai kurie  savo gyvenime nebuvo jautę tokio džiaugsmo, kurio  ypač trūko gete…Tate, ich dank dir, Tate ich leib dir .„Tėve (dangiškasis), dėkoju Tau. Tėve, aš garbinu Tave, nes esu žydas … nes myliu tave“. Mes giedojome šią dainą, liedami ašaras, kartodami ją vėl ir vėl. Giedojome tikėjimo giesmę tuo metu, kai dauguma Lietuvos žydų jau buvo nužudyti!

Mes, žydai paaugliai, nežinojome, kas nutiks mums po valandos, ypač berniukams, vaikams, kuriuos pirmiausia žudydavo vokiečiai. Girdėjome, kad Šiaulių gete vyko „vaikų akcija“ ir kad Vilniaus getas jau buvo sunaikintas. Bet vis tiek giedojome dainą Visagaliui: ,,dėkojame Tau, kad gimėme žydais, ir mes už tai Tave mylime. Dėl Tavęs mus kasdien žudo“. Ši giesmė sukėlė drebulį mūsų širdyse, ypač todėl, kad gete buvo kalbama, kad naikinant Kelmės žydus, jie giedojo būtent šią giesmę.

Vienas iš išgyvenusiųjų pasakojo, kad Kelmės lietuvis žudikas prisiminė, kaip žydai po vaikščiojimo sinagogoje su  Toros ritiniais rankose, išėjo šokti į gatves su Tora. Tas monstras pareikalavo, kad pasekėjas, rabinas Geršonas Miyadnikas paimtų Toros ritinį ir mirtų su juo.

Taip ir įvyko. Tačiau vietoj nevilties staiga visi Kelmės gyventojai žydai, vedami mirti, pradėjo šokti ir dainuoti, o kartu su jais ir rabinas Danielis Movshowitzas. Jie dainavo „Ashrein, ma tov helkeinu … „Mes laimingi, koks nuostabus mūsų likimas … Tėve, ačiū tau“. Ši daina dainuojama, švenčiant „Simchat Torą“.

Jie dainavo: „Tu mus pasirinkai … mylėjai mus ir norėjai mūsų tarnystės“, jie vis kartojo „Mylėjai mus“. Rabinas Geršonas Miyadnikas šoko su Toros ritiniais ir nužudytas krito į duobę su Toros ritiniu rankose.

Maldoje „Av Arahamim“ yra žodžiai:  „Džiaukitės visos tautos, šlovinkit Jo tautą, žmones! Nes jis atkeršys už savo tarnų kraują, atkeršys priešams “. Nuo tada daina „Ashrain, ma tov Helkeinu“ mums tapo ypatingai reikšminga. Ir dabar, kai ją girdžiu, drebu …Daugelis berniukų buvo alkani, tačiau šoko ir šypsojosi iš visų jėgų su nuoširdžiu džiaugsmu. Su tuo palaimingu džiaugsmu, atsikračius pavojų,  esame vis dar gyvi …Staiga  tikro džiaugsmo ir giesmių metu atvyko policininkas, vietinis žydas su savo draugais ir labai nustebo. Argi gete įmanomas toks džiaugsmas? Ypač tarp vaikų, kurių dauguma buvo našlaičiai? Ravas Šimonas Segalas šiuos žydus nuvedė į šokėjų ratą šokančių aplink „bimą“. Šis policininkas pradėjo šokti ir nebeišėjo – juk tokios dienos gete dar nebuvo. „Izraelio tauta gyva!“

Biedno maistas-turtuolio delikatesas: Sukkot valgiai

Biedno maistas-turtuolio delikatesas: Sukkot valgiai

Ypatingą reikšmę per Sukotą žydai teikia maistui. Šventės patiekalai nebūna prabangūs, bet sotūs ir gardūs. Ant Sukoto stalo visada patenka įdarytų patiekalų: balandėlių, suktinukų, įdarytos žuvies.

„Patiekalai turi būti tokie, kad išvaizda primintų Toros ritinėlį, kuriame labai susiglaudę lapas prie lapo“, – aiškino D.Rūkaitė.

Šiemet per Sukotą Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai irgi mėgavosi įdarytu patiekalu – kepta kimšta silke su marinatu, kurią Beigelių krautuvėlės kepėja R.Portnaja ruošė pagal mamos receptą. Taip pat R.Portnaja patiekė nuostabaus saldoko skonio tradicinį litvakų patiekalą – „flaumen cimes“. Tai jautienos troškinys su slyvomis, kurį kulinarė virė net apie 10 valandų, kad mėsa būtų minkštutėlė ir tiesiog kristų nuo kaulų!

>>Skaitykite visą straipsnį 

Sukkot – palapinių šventė  Panevėžyje

Sukkot – palapinių šventė  Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (suka), kurioje pažymėjo derliaus nuėmimo šventę bei prisiminė žydų kelionę, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė palapinę (suką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman aiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi.

Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė jų užaugintas rudens gėrybes, ragavome obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių ir kitų vaisių.

G.Kofman perskaite Sukkot skirtą maldą ir pūtė Šofarą. Šventėje perskaityta malda, aukščiausiojo palaiminimas, skaityti gauti sveikinimai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas. Į svečius atėjusi Onutė Jospaitienė pasveikino susirinkusius.

 

Po skanios vakarienės, kurią paruošė bendruomenės moterys, linksmoje aplinkoje vyko įvairūs žaidimai ir šokiai. Vaikai pristatė savo menines improvizacijas, už kurias buvo apdovanoti dovanėlėmis.

lo

Sukkot šventė su svečiais iš JAV ir kepta gefilte silke

Sukkot šventė su svečiais iš JAV ir kepta gefilte silke

Nuo seno priimta per Sukkot šventę statyti kučką, kviesti svečius ir vaišinti juos skaniausiais šeimos patiekalais iš visokių produktų. Sako, kad nėra tipiško Sukot patiekalo, bet būdinga gaminti kimštus, suktus – kaip Toros ritinėlių lapai. Todėl tokie populiarūs yra balandėliai, blyneliai su įdaru, kimštas kopūstas.

Tačiau ne tokie paprasti tie litvakai – pirmąją Sukkot dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su aškenazių virtuvės ekspertu Jeffrey Yoskowitz gamino iš litvakų kulinarinio paveldo lobyno ištrauktus patiekalus. Į svečius atėjo litvakų  maisto mylėtojai ir apie kiekvieną patiekalą pasakojo bent po kelias istorijas, prisiminė visus vaikystės kvapus, o šeimininkės ginčijosi net dėl morkos pjaustymo formos. Šiomis dienomis pas mus viešėjo mieli bičiuliai iš TAUBE Jewish Heritage Tours. Grupės vadovas Jeffrey ir Beigelių krautuvėlės vadovė Dovilė ilgai diskutavo, kokius patiekalus rinktis kulinarinėms dirbtuvėms. Nugalėjo litvakiško išskirtinumo koncepcija – pasirinkti tie patiekalai, kurių negamino Lenkijos žydai ir kurie negirdėti JAV žydų bendruomenėje.

Roš Ha Šana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Roš Ha Šana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus sutiko 5780 m. išvakarėse. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų. Šventinį vakarą pradėjo Frida Šteinienė, kuri uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą,  priminė šios šventės prasmę, tradicijas.

Ant šventinio stalo buvo tradiciniai patiekalai: chala, obuoliai su medumi, granatai, farširuotas karpis, vištienos kepenėlės, kapota silkė.  Šventę pasaldino mūsų bendruomenės puikių šeimininkių pagaminti tradiciniai žydų saldumynai: taigalach, imberlach ir obuolių pyragas.

Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Skambėjo ir jauniausių šventės dalyvių Sofijos, Karinos ir Natano dainos. Vyravo puiki nuotaika ir šilta atmosfera.

Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems. Vaikams įdomią programėlę parengė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5780 m. žydiškas kalendorius.

Susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo, dar ilgai bendravo ir džiaugėsi puikiu 5780 m. sutikimu.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė visiems linki laimingų ir saldžių metų!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei gerų,  saldžių ir laimingų metų linki LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, ambasadoriaus pavaduotoja, Adi Cohen, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Švenčiant Naujuosius žydų metus, įprasta pasikviesti draugus ir gimines, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi laimingi, laikytis micvos – tai žodis  reiškiantis žmogaus gerumo poelgį.

Per Roš ha Šana rengiama jauki šventė, kurios neatsiejama dalis yra granatas, apvali chala ir obuoliai. Obuolių gabaliukai yra mirkomi meduje, valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų.

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

H“B

Pats ryškiausias Naujųjų metų – Roš ha‘Šana šventės akcentas – Šofaro pūtimas. Jis padarytas iš avino rago, jo garsus išgauti gana sudėtinga. Šofaras primena tikintiesiems apie artėjantį D-vo teismą. Dvi šventines dienas žydai renkasi į sinagogą ir skaito maldas.

Svarbi Roš ha‘Šana tradicija – nuėjus prie vandens telkinio iškratyti likučius iš drabužių kišenių ir taip simboliškai atsiriboti nuo užsilikusių nuodėmių. Skaitoma speciali malda. Šis ritualas vadinamas tašlich, (išmetimu).

Pagrindinės Roš ha‘Šana šventės vaišės granatas. Lietuvoje, kur jie neauga – pakeičiami obuoliais su medumi – kad metai būtų saldūs. O palinkėjimai „saldžių metų“ yra lyg ir privaloma linkėjimų dalis.

Dažnai svečiai vaišinami žuvimi ir būtinai su galva. Juk šventės pavadinimas Roš ha‘Shana ir reiškia „metų galva“. Būtinai šventiniam stalui kepama apskritos formos chala (duona), kuri simbolizuoja metų cikliškumą. Per Roš ha‘Šaną D-vas apspręs žmogaus likimą 5780 metams. Todėl priimta linkėti „Chatima tova“ (heb.) – gero įrašo į Gyvenimo knygą.

Dešimta Roš ha‘Šana diena – Teismo diena (Jom Kipur). Tai vienintelė metų diena, kai Tora kviečia žmogų niekuo neužsiimti, o tik analizuoti nugyventų metų poelgius. Tai laikas, kai 5780 metams bus priimtas galutinis žmogaus likimo sprendimas. Todėl žydai prieš šią dieną linki vieni kitiems „Gmar chatima tova“ (heb.) – gero galutinio įrašo.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Lietuvos (litvakų) ŽB, Geros valios fondas sveikina su švente – Šana tova u‘metuka ir laukia jūsų sinagogoje!

Vilniaus žydų religinės bendruomenės  pirmininkas Simas Levin

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Atvykus į Vilnių, dalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginyje PŽB narių laukė visą dieną vykusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams? Todėl, kad  buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėje, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio ,,Fajerlach“ atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom sužavėti idėja, kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos 20 amž. pradžios žmogus. Kita freska  – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meniškai įdomiai papasakoti miestų istorijas, tuo pačiu įprasminant ir papuošiant erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei Rūkaitei,  o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Daugiau nuotraukų su šventinėmis akimirkomis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.

Šventė pavyko. Įdomi programa pritraukė daug dalyvių ir svečių. Skambant Žydų dainų ir šokių ansamblio uždegančioms melodijoms, visi susirinkusieji lingavo, plojo ir niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas. Oras buvo puikus.

Senamiesčio kavinių durys buvo atviros visiems, norintiems ragauti žydišką maistą. Tradiciniai pusryčiai laukė ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Šiuolaikinę muzikinę programą parengė trys didžėjai RafRaf, Akvilina, ir Marius Šmitas. Programa  tęsėsi 10 valandų Bare Amadeus.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartale susirinkusius su ypatingą švente  sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Nėra Lietuvoje miesto ar miestelio, kuriame nebūtų išlikę žydų namų ar jų pėdsakų. Tai ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas, kuris yra svarbus, jo apsauga rūpinamasi vis rimčiau,- kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras ir Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Apie žydišką Vilnių rašiusi Kristina Sabaliauskaitė, prisiminė, koks svarbus jai buvo nuo pat vaikystės žmonių bendravimas su kaimynystėje, Vilniaus centre gyvenusiais žydais. Jie tapo geriausiais draugais. Iki šiol rašytojai žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų.

Šventės pavadinimas ir programa  – ,,Šabas žydų kvartale“ patiko ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visiems susirinkusiems vilniečiams,svečiams bei turistams, kuriuos visada traukia ši Vilniaus vieta, vadinama senuoju žydų kvartalu.

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas toje vietoje, kur tarpukariu ramiai gyveno, meldėsi ir šventė Šabą tūkstančiai žydų šeimų ir dabar gali pajusti, žydišką dvasią. Prieš kelis dešimtmečius čia šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Rugsėjo 1d. vyko įdomios ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istąrines Vilniaus žydų vietas. Mėsinių g. buvo atidengta freska , sukurta pagal senąja vilniečio žydo nuotrauką. Europos žydų kultūros dieną daugelis prisiminė arba atrado žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

 

Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkę žmonės domėjosi Judėjų religija, klausėsi rabino Šolomo Ber Krynskio ir kantoriaus Šmuelio Jatomo.

Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Nuotraukų su šventės akimirkomis bus daugiau artimiausiu metu.

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje

Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.

Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.

Lauksime Jūsų!

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena

Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.

Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės  atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?

Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija.  Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.

Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename  stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?

Pranešimas spaudai

Pranešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. kviečia minėti 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale  – ,,Šabas žydų kvartale“

,,Ilgas vasaros penktadienis. Šeimininkės eina į kepyklėlę apsipirkti šeštadieniui: jos perka chalą, duoną su kmynais, su svogūnais, su razinom, baltą duoną, kuri iškepta ant kopūsto lapų, sausus beigelius, tamsius sausainius, taip pat sausainius su aguonomis, kietus mažus pyragėlius, pabarstytus cukraus pudra.“

Vienas geriausių pasaulio rašytojų, kūrusių jidiš kalba, vilnietis Chaimas Gradė šią Vilniaus vietą vadino senuoju žydų kvartalu, apie kurį jis rašė maždaug 1930 metais. Ši citata yra iš jo knygos „Nebylus minjanas“ .

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet rugsėjo 1d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia tarpukariu gyvenimas virė savitu ritmu, šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Šabas žydų kvartale – išnykusi tradicija. Kas savaitę  judėjai Šabą pasitinka penktadienį, saulėlydžio metu, jidiš kalba linkėdami ,,Guten Šabes“, o hebrajų kalba: ,,Šabbat Šalom“. Šeštadienio vakare, kai danguje matomos 3 žvaigždės, Šabas pasibaigia.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartalo restoranai ir kavinės pristatys atkurtą žydiškų patiekalų meniu, skambės žydiškos melodijos, vyks paskaitos ir ekskursijos. 12 val. sveikinimo žodį tars Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Svečius sveikins Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Tradiciniai pusryčiai lauks ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Programoje numatyta Žydų dainų ir šokių kolektyvo „Fajerlach“ pasirodymas,  be to muzikinę programą rengia keturi didžėjai. Bus ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.

Šis kvartalas šiandien atgimsta vietos bendruomenės dėka. Visus vilniečius ir svečius kviečiame prisiminti ir prisiliesti prie jo didingos istorijos.

Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/events/939971886349063/

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Sienos prisimena, o žmonės pasakoja

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia visai neseniai pasirodė ir akimirksniu buvo pastebėtos kelios freskos. Jų autorės Rugsėjo 1 d. ves ekskursiją ir nustebins savo projekto istorijomis. Štai ką Lina Šlipavičiutė-Černiauskienė pasakoje apie jautrią idėją:

Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui. Neturime teisės pamiršti tų žmonių – ir nepamirštame.
Tačiau per mažai prisimename tą laiką, kai tie žmonės Vilniuje buvo tiesiog laimingi. Šie šviesūs prisiminimai turi būti matomi: kaip tie žmonės čia dirbo, augo, kūrė šeimas, seno… Kaip kūrė savo gyvenimus tame pačiame Vilniuje, kurio gatvėse dabar vaikštome ir kurį taip pat mylime mes, dabartiniai vilniečiai.

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq

>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G

>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena ‬ #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Užburiantis Flaumen Cimes (פלוימען צימעס)

Šią vasarą litvakų virtuvės paslaptimis Beigelių krautuvėlės kepėjos dalinosi su Merkinėje įsikūrusio restoranėlio Šilo kopa šeimininkėmis. Kartu kepėme beigelius, kapojom silkę ir gaminome Flaumen cimmes.
Po šiuo įmantriu pavadinimu slypi visa žydų litvakų namų ir šabo stalo jaukumo ir saldumo filosofija. Tai saldus slyvų ir jautienos troškinys, kurį dažnai gamindavo šabo stalui bei Roš ha‘ Šana , žydų naujų metų stalui. Patiekalo pavadinimo niekas neverčia, taip ir vadina jidiš kalba „Flaumen cimes“ ir priduria ach!
Slyva – פלוימען , troškinys – צימעס
Beigelių krautuvėlės kepėja Riva taip pat puikiai prisimena ir iki šiol gamina šį troškinį pagal patį paprasčiausią receptą: Jautiena (priekinė dalis) apie 1,5 kg , kaulas, slyvos apie 15-20 vnt., bulvės apie 1,5 kg. ir 1 svogūnas, kurį paskui nuvirus išimam. Net lauro lapo nereikia, tik druska. Pagrindinis akcentas – pabaigoje užpilami keli šaukštai karamelizuoto cukraus.