Žydų šventės ir valgiai

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

LŽB pirmininkės sveikinimas su Pesacho švente!

Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,

Sveikinu Jus visus su Pasachu, tegul ši saulėta laisvės šventė suteikia Jums visiems daugiau širdies šilumos, laimingų šypsenų artimųjų apsuptyje. Tegu Pesacho stebuklas visada išlieka mūsų širdyse.

Faina Kukliansky

Pesach – mūsų laisvės simbolis

Pesach – mūsų laisvės simbolis

Pesach (ivrit k.) arba Peisach (jidiš k.) – seniausia ir svarbiausia žydų tautos šventė.

Prieš 3300 metų jie išėjo  iš Egipto vergovės. Šis laikotarpis  laikomas žydų  tautos, jos dvasinės civilizacijos gimimu. Pesacho dienomis švenčiamas žydų dvasinis ir fizinis  išsivadavimas iš Egipto vergovės. Eidama į pažadėtąją žemę, tauta iš Aukščiausiojo gavo Torą ir 10  Įsakymų. Tai ir išugdė judėjų civilizaciją ir suformavo jos moralę. Turėjo didžiulę įtaką ir kitiems monoteistiniams tikėjimams.

Seder (ivrit k.) – tvarka, seka

Pesacho Sederis – iškilmingiausia ir svarbiausia žydų švenčių apeigų. Kiekvienas žydas supranta, kad Sederis turi ypatingą prasmę – „nes kiekvienoje kartoje žydas turi suvokti, lyg jis pats, asmeniškai, išeitų iš dvasinės ir fizinės vergovės“. Laisvė ne dovana – už ją reikia kovoti ir jos siekti.

Svarbus Pesacho atributas Maca. Tai judėjų ėjusių į pažadėtąją žemę duona – pagaminta tik iš miltų ir vandesns. Sederio seką mes randame knygelėje Pesacho Agadoje (pasakojime), kurią gauna kiekvienas Pesacho šventės dalyvis.

Šiais metais Pesachą iš viso švęs apie 700 Lietuvos žydų.

Linksmo ir košerinio Pesacho!

LŽB klube „Ilan vyko ciklas užsiėmimų, skirtų „Pesacho“ šventei

LŽB klube „Ilan vyko ciklas užsiėmimų, skirtų „Pesacho“ šventei

Sekmadienį, pieš savaitę iki Pesacho Lietuvos žydų bendruomenės vaikų klubas „Ilan“ pakvietė vaikus į antrąją pamoką apie artėjančią Pesacho šventę.

Šį kartą vaikai ruošė lėkštę – ,,kiarą”: jie dažė plokštes su specialiais dažais. Jiems padėjo madrichė Avital. ,,Kiara” yra speciali lėkštė patiekalams, kurie svarbūs ant Sėderio  ritualinio šventinio stalo.

Žydų tradicija įpareigoja į ,,kiarą” padėti macą, rūkytą kaulą (zroa), kartų priekonį, dažniausiai – krienus (maror), kiaušinį (baitsa), saldų vaisių ir riešutų mišinį (haroset), petražoles, mirkomas sūriame vandenyje (karpas) ir romanines salotas (chazeret).

Šie produktai yra būtini šventiniam stalui, Sėderio metu jie primena apie žydų išėjimą iš Egipto.

PESACHO šventė ir jos gili prasmė plačiau

PESACHO šventė ir jos gili prasmė plačiau

Aut. Jonatanas Vitkauskas

Pirmoji dalis

Žinijos draugijos GAUBLIO klubo nariai susitiko su Ruth Reches*, kuri baigusi Izraelio Bar Ilano universitetą, sugrįžo į Lietuvą mokyti hebrajų kalbos.

Prelegentė klubo nariams ir dalyviams papasakojo apie svarbiausią žydų šventę – Pesach**, kuri skirta įvykiams, susijusiems su žydų išsilaisvinimu iš vergijos.

Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą, po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Todėl ritualas atliekamas pagal griežtą tvarką, vakarienė vadinama Sederiu.

Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas –  Magid. Tai yra pasakojimas, sukurtas, vykdant Dievo nurodymą, kuris skamba taip: ,,Papasakok savo sūnui.“

Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus. Kviečiu visus pasinaudoti šia išskirtine proga.“

Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma. Be kita ko, ši forma nesutrukdė po jos pranešimo įsiplieksti karštoms diskusijoms.

Magid prasideda taip:

Prieš daugelį metų Mesopotamijoje kilo badas, todėl žydai persikėlė gyventi į Egiptą. Ten žydai susirado darbo, kūrė šeimas, jų daugėjo, galop jie apgyvendino visą šalį. Žydai laimingai gyveno tol, kol neatėjo į valdžią faraonas, kuriam žydai nepatiko. Jis baiminosi, kad žydų neatsirastų daugiau nei egiptiečių, kitaip  manė galįs prarasti valdžią. Faraonas nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir paskelbė įsakymą: ,,Nuo šios dienos visi žydai Egipte tampa vergais.“

*Ruth Reches – psichologė, Šolom Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja. Knygos ,,Mano pirmasis iliustruotas hebrajų-lietuvių, lietuvių-hebrajų kalbų žodynėlis“ autorė.

**Šventės pavadinimas kilo iš hebrajiško žodžio pereiti.

***Senovėje vergas  buvo traktuojamas kaip savininkui priklausantis daiktas, toks pat kaip arklys, karvė arba kitas gyvasis inventorius. Pirmasis, kuris pradėjo skelbti, kad šis daiktas yra labai panašus į žmogų, buvo Romos imperijos filosofas  Lucilijus Seneka ( apie 4 m. prieš mūsų erą )

Prasidėjus vergijai, laimingas žydų gyvenimas Egipte pasibaigė.

Kartą faraonas susapnavo, kad gims žydų berniukas, kuris užaugęs sukels maištą prieš faraono valdžią. Faraonas nežinojo, kam gims būsimasis maištininkas, tad apsidrausdamas paskelbė antrą įsakymą: ,,Visus žydų naujagimius-berniukus sumesti į Nilo upę.“

Faraono tarnai pradėjo vykdyti įsakymą.

Tuo metu Egipte gyveno žydų šeima, kurios tėvo vardas buvo Abraomas, o motinos–Cipora. Šeimoje buvo sūnus Aaronas ir dukra Mirjam. Šioje šeimoje taip pat augo trijų mėnesių kūdikis. Šeima pasipriešino faraonui.

Cipora pagamino krepšelį, į šį krepšelį paguldė kūdikį ir paslėpė Nilo pakrantės švendruose.

Ant kranto ji paliko dukrą Mirjam, kuri privalėjo žiūrėti, kas nutiks jos broliukui.

Tuo metu faraono duktė (ar žmona) atėjo prie Nilo maudytis ir pamatė švendruose plūduriuojantį  krepšelį. Ji pasiuntė tarnaitę, kad ši ištrauktų krepšelį.

Pamačiusi jame kūdikį, faraono duktė suprato, kad tai gali būti persekiojamų žydų kūdikis, bet vaikelis jai taip patiko, jog ji parsinešė kūdikį į rūmus. Praminė jį Moše pagal hebrajišką žodį mašach, kuris reiškia ištraukti.

Išvydęs kūdikį,  faraonas suabejojo, ar jį galima pasilikti, ir nusprendė išbandyti.

Jis liepė tarnams pastatyti prieš kūdikį du dubenis: viename iš jų žibėjo auksinės monetos, o kitame–karštos anglys. Faraonas stebėjo, ką vaikas  pasirinks.

Jeigu vaikas pasirinks auksą galima galvoti, kad užaugęs jis sieks turtų ir valdžios. Tokį pasilikti rūmuose pavojinga.

Jeigu vaikas pasirinks anglis, vadinasi, jis kvailas ir užaugs kvailiu. Kvailys niekam pavojaus nekelia.

Mošė ištiesė rankutę prie auksinių monetų, bet Dievas nukreipė jo ranką į karštą anglį. Mošė įsidėjo karštą anglį į burną ir visam gyvenimui liko šveplas.

Tačiau  faraonas pasiliko jį rūmuose, nes nusprendė, kad šis užaugs kvailiu.

Bet čia iškilo kita bėda. Faraono duktė neturėjo motinos pieno kūdikiui maitinti. Tuomet pas ją atėjusi kūdikio sesutė papasakojo, kad pažįsta moterį, kuri neseniai pagimdė ir prarado savo naujagimį, nes kareiviai įmetė jį į Nilą.

Galop, su Dievo pagalba, Cipora tapo savo pačios kūdikio žindyve ir auklėtoja. Kai berniukas užaugo, ji jam papasakojo, kad jis yra žydas.

Gyvendamas rūmuose Mošė matė, kaip yra skriaudžiami  vergai ir juos užjautė. Kartą Mošė išvydo, kaip vergų prižiūrėtojas ypač žiauriai muša žydą. Mošė užmušė vergų prižiūrėtoją, bet po to suprato, kad jo laukia bausmė. Išsigandęs Mošė pabėgo iš Egipto į šalį, kuri vadinosi Midijan.  

Ten Mošė nusipelnė Midijan valdovo palankumo, vedė karaliaus dukrą ir dirbo prižiūrėdamas karaliaus turtą–avių kaimenes.

Kartą Mošė kalnuose pamatė krūmą apimtą liepsnos, bet nedegantį. Iš šio krūmo pasigirdo Dievo balsas. Dievas liepė Mošei grįžti į Egiptą ir išvesti žydus iš vergijos.

„Kas aš toks, kad grįžčiau į šalį, iš kurios pabėgau?- atsikalbinėjo Mošė,- be to, esu šveplas, žmonės manęs nesupras ir nepatikės manimi“.

Tačiau Dievas pasakė, kad tie žmonės, kurie žinojo apie jo nusikaltimą, seniai išmirė, o kalbėti su faraonu ir vergais galės jo brolis Aaronas. Dievas pažadėjo paremti Mošės ir jo brolio žodžius stebuklais.

Tuomet Mošė susirado Aaroną ir jie abu perdavė Mošės išgirstus Dievo žodžius Egipte vergaujantiems žydams: „Išvesiu jus iš vergų namų – Egipto. Stebuklais įrodysiu savo galybę egiptiečiams. Padarysiu jūsų tautą pavyzdžiu visoms tautoms. Atvesiu jus į Kanaano žemę.“

   Čia Ruth Reches  nutraukia pasakojimą ir sako: ,,Pagal tradiciją mes po kiekvieno Dievo įsakymo sukalbame trumpą maldą ir geriame iš savo taurės vyną. Ant Sederio stalo taip pat privalo stovėti vyno taurė, iš kurios negeriame. Ši taurė  puošni ir skirta pranašui Elijachui, kurio laukiame atvykstant į šį mūsų Sederį. Galbūt kartu su pranašu Elijachu atvyks ir Mesijas, todėl mes paliekame šiek tiek pravertas kambario duris…“

Po šių žodžių prelegentė vėl grąžina klausytojų dėmesį į Egipto įvykius.

Mošė su broliu Aaronu nueina pas faraoną ir jam perduoda Dievo įsakymą: ,,Išleisk mano tautą iš vergijos.“

Tačiau faraonas tik nusijuokia ir atsako: ,,Nesiruošiu tarnauti svetimiems dievams, be to, nenoriu prarasti savo vergų!“

Tuomet Dievas nubaudžia Egiptą dešimčia bausmių.(Bausmių pavadinimai: kraujas, varlės, utėlės, žvėrys, epidemijos, raupai, kruša, skėriai, tamsa, pirmagimių mirtis). Po kiekvienos bausmės Mošė klausia faraono: ,,Ar išleisi?“ Tačiau faraonas atkakliai atsako : ,,Ne!”*

Faraonas pasiduoda tik po dešimtosios bausmės – pirmagimių mirties. Miršta ne tik visi egiptiečių pirmagimiai, bet ir paties faraono sūnus – būsimasis sosto įpėdinis. Faraonas labai išgyvena ir pagaliau pasako: ,,Eikit, eikit, tik kuo greičiau!“

Žydai naujagimių mirties bausmės išvengia, nes vykdydami Dievo  valią, papjauna avinėlių ir jų krauju ištepa savo namų durų staktas. Tai yra ženklas Mirties angelui, kad būtina aplenkti tokius namus.

Pagal Sederio tradicijas, minint kiekvieną iš bausmių, Sederio dalyviai ima popierines servetėles ir suvynioję, mirko į sūrų vandenį.* Išgirdę bausmės pavadinimą ,,pirmagimių mirtis“, Sederio dalyviai suglamžo ir išmeta servetėles, tikėdami, kad šis veiksmas juos apsaugos nuo baisiausios Dievo bausmės.

Tačiau grįžkime į Egiptą.

Sulaukę ilgai lauktos žinios ,,Eikite!”, žydai ne tik apsidžiaugia, bet ir išsigąsta. Juk faraonas gali ir persigalvoti. Dar tą pačią naktį jie pradeda ruoštis išeiti. Todėl sumaišo miltus su vandeniu ir nelaukdami, kol tešla pradės rūgti, išsikepa macas (neraugintą duoną), o išaušus rytui, pasitraukia iš Egipto.

Ir iki šiol kepant macas, tešla  maišoma ne ilgiau kaip 18 minučių, nes po to tešla pradeda rūgti.** Remiantis Tora, iš Egipto pabėgo 600 tūkst. vyrų, neskaičiuojant jų šeimų narių.

Bėgliai ėjo tol, kol priėjo jūrą. Čia sustojo pailsėti. O po trijų dienų faraonas iš tikrųjų persigalvojo ir pasiuntė kariuomenę bėgliams sugrąžinti.

Ir štai žydai mato: priešakyje jūra, o už jų artėja faraono kariuomenė. Ką daryti?

Vėl išgelbsti Dievo angelas, kuris visą laiką eina kartu. Angelas liepia Mošei savo stebuklingąja lazda smogti per vandenį. Jūra prasiskiria ir žydai vandens tarpekliu sėkmingai pasiekia kitą jūros krantą.

O kai paskui juos į vandens tarpeklį įsiveržia faraonas su savo kariuomene, Mošė vėl smogia vandeniui savo stebuklinga lazda, vandenynas užsiveria ir egiptiečių kariuomenė žūsta.

Netrukus, po išėjimo iš Egipto žydai gauna Torą ir 40 metų klajoja dykumoje.

Klausimas: Kaip patys žydai aiškina savo klajonių  priežastį?

Ruth Reches: Mošė norėjo, kad išmirtų visa vergų karta. Kaanano žemę pasiekė žmonės, kurie net ir norėdami nebegalėjo tapti vergais, nes nežinojo, kas yra vergija.

Kanaane gimė žydų tauta, tapusi pavyzdžiu visai žmonijai.

*Sūrus vanduo ant Sederio stalo simbolizuoja vergų ašaras.

**Rūgimas ir raugas hebrajiškai Chamec pagal žydų tradicijas simbolizuoja pasipūtimą. Išpuikęs žmogus galvoja, kad jis pranašesnis už aplinkinius. Į išpuikimą žydai žiūri kaip į vieną iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios kyla nesantaika tarp žmonių. Todėl ruošdamiesi Sederiui, žydai išvalo savo namus nuo chamec taip kruopščiai, kad jo nelieka net kvapo.

Macai įteikti ORT gimnazijoje

Macai įteikti ORT gimnazijoje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bendradarbiaudama su Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, prisideda prie Pesacho šventės tinkamo pažymėjimo Vilniaus žydų šeimose. Šiandien, kovo 5d. tradicinio gimnazijos moksleivių Šabo sutikimo ceremonijos metu, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pasveikino gimnazijos bendruomenę su atėjusiu pavasariu, artėjančia Pesacho švente, pakvietė ir toliau aktyviai puoselėti žydišką gyvenimą Vilniuje.

Bendruomenės vardu kiekvienam gimnazistui ir ORT gimanzijos darbuotojui buvo įteikta macų dėžutė – Pesacho stalo simbolis.

Dėkojame už paramą Geros Valios Fondui.

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

Po hebrajų kalbos pamokos visi mokiniai drauge su savo mokytoja Ruta Reches šventė kaip dera per Purimą – su kaukėmis ir vaišėmis.

Džiaugsminga Purimo šventės istorija pasakoja apie piktavalio sugalvotą žydų tautos naikinimo planą, kurį persų karaliui Ahašverui nurodė jo patarėjas Hamanas. Tačiau Ahašvero gražuolė karalienė Estera, slėpdama savo žydiškumą, išdrįso gelbėti žydus, todėl Purimo istorija yra žinoma kaip „Megillat Esther“ arba Esteros ritinys – knyga, skaitoma per Purimo šventę, kuri vyksta kaip karnavalinė puota su kaukėmis, linksmybėmis, ir  vaišėmis su skanėstu, vadinamu hamantašenais arba Hamano ausimis.

Rabino Sholomo Ber Krinsky ir rebecenės Dinos organizuotas Purimas žydų bendruomenei

Rabino Sholomo Ber Krinsky ir rebecenės Dinos organizuotas Purimas žydų bendruomenei

VILNIUS GRAND RESORT viešbutyje įvyko linksmoji judėjų šventė PURIMAS. Ją organizavo rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecenė Dina. Meksikos stiliaus rūbais pasipuošę PURIMO karnavalo dalyviai skanavo meksikietiškos virtuvės patiekalais ir kokteiliais.
Šventės karnavalo komisija išrinko įdomiausius kostiumus, jų “autorius” salė apdovanojo gausiais aplodismentais ir dovanomis.
Chabad Liubavič mokyklos auklėtiniai ir seminarų dalyviai, išsibartę po visą pasaulį, atsiuntė video įrašus, kuriuose dėkojo rabinui Krinsky ir rebecenei Dinai, kad jų dėka atrado žydiško gyvenimo kelią, pasveikino su jų veiklos 25 – mečiu Lietuvoje.
Rabinas Krinsky perskaitė Magilat Ester ritinį.
Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Tai yra linksmiausia žydų šventė. Jos metu rengiami karnavalai, dabinamasi kaukėmi, gausiai vaišinamasi, aukojamas maistas kitiems. Šią šventę pakiliai pasitiko ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.  Mažieji  dalyviai buvo su kaukėmis, žaidė, linksminosi, vaišinosi skanėstais. Suaugę, klausydamiesi žydiškos muzikos, maloniai bendravo tarpusavyje, vaišinosi, gėrė kavą su  hamentašenais.

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje iškilmingai įvyko pirmadienį, kovo 11 d. Ją vedė rabinas Sholom Ber Krinsky. Penki jauni žmonės, susėdę prie balta staltiese užtiesto stalo, įdėmiai klausėsi rabino kalbos ir sveikinimo su ypatingu gyvenimo įvykiu – perėjimu iš vaikystės į pilnametystę.

Tėvai ir vaikai susirinko į reikšmingą visai šeimai šventės ritualą: berniukai, sulaukę trylikos metų, o mergaitės – dvylikos pagal judaizmo tradicijas laikomi pilnamečiais. Bar micva, išvertus pažodžiui reiškia „įstatymo sūnus“, Bat micva – „įstatymo duktė“, nes nuo šio laiko vaikai tampa atsakingi už visų Toros įstatymų laikymąsi.
Bar/ bat micva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė, todėl sveikiname bendruomenės vardu visus, šventusius savo pilnametystę! Jaunuoliai gavo simbolines dovanas, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo.

Estera Reches – Bat Micvos metu Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Su tėvais, rabinu Sholom Ber Krinsky ir rebecene Dina.

 

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje rusų kalba

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje rusų kalba

“Vaikų ir stiklinių niekada nebūna per daug” sako žydų išmintis. Kinder un gleser hot men nicht cufil (jidiš)
Ką reiškia šis posakis? Iš tikrųjų žydų namuose stiklinių ir vaikų visuomet būdavo daug, nes jie atneša džiaugsmą, dėl to šventė tęsiasi visą gyvenimą.
Vaikai yra Dievo dovana! Pagrindinis mūsų turtas gyvenime – mūsų vaikai! Nepriimti nuo Dievo dovanos yra nuodėmė. Kuo daugiau turto, tuo geriau. O per šventes visuomet susirenka daug svečių, todėl visada yra daug indų, taurių, stiklinių.
Kas nespėjo į paskaitą, kviečiame vėl, kovo 6 d. į paskaitą rusų kalba.
Apie: 
„Beigelių krautuvėlė“ švenčia 3-jų metų gimtadienį

„Beigelių krautuvėlė“ švenčia 3-jų metų gimtadienį

Pranešimas spaudai

2019-02-14

   

„Beigelių krautuvėlė“- prieš 3 metus įsikūrusi, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kavinė, (Vilnius,Pylimo 4), nuosekliai puoselėja žydų litvakų kulinarinį paveldą ir tradicijas. Beigeliai čia kepami pagal šeimos receptą, kiekvieną penktadienį kepamos chalos, švenčiamos žydų šventės.

„Beigelių krautuvėlės“ projektas, 2014m. gimęs tik popieriuje kaip tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje, su Norvegijos grantu, tapo realiai egzistuojančia jaukia žydų bendruomenės kavine.

Švęsdami 3 metų sukaktį nutarėme nustebinti savo mielus draugus ir gerbėjus, pristatydami Izraelio gatvės maistą ir kultūrą. Visą mėnesį kepame pitas ir falafelius bei kalbame apie maistą.

Sakome, kad būrys draugų šiandien renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių, chaotiškai neaiškiose erdvėse, primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių – ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių, įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys, bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne prie stalų Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką.

Kviečiame pasinerti į „Beigelių krautuvėlės“ 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Šį sekmadienį, vasario 17 d. visus kviečiame į edukacinę šventę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kur visi galės paragauti legendinių falafelių ir sabichų su izraelietiškais prieskoniais. Skambės žydiškos melodijos.

Apie Izraelio gatvės maistą ir šurmulį pasakos Izraelio ambasadorius Amir Maimon, o apie košerinio maisto paslaptis kalbės rabinas S.B. Krinsky.

Renginyje dalyvauja Vilniaus žydų religinės  bendruomenės vadovas Simas Levinas. Giesmes geroms šeimininkėms giedos kantorius Šmuel Jatom, apie žydišką virtuvę galėsite pasikalbėti asmeniškai su mūsų kepėja Riva Portnaja ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariais bei svečiais. Durys atsidaro 10.00 val. Pylimo g. 4, Vilnius.

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, „Beigelių krautuvėlės“ ir LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

-Balagano programa >> https://www.facebook.com/events/1884003295061200/

-Izraelio gatvės maistas „Beigelių krautuvėlėje“ >>https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/

-Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

>> https://www.lzb.lt/2019/02/13/falafeliai-kopustai-gentrifikacija-ir-bendruomeniskumas-visa-tai-apie-izraelio-gatves-maista/

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Pastebėjote, kad Beigelių krautuvėlė visą lietingą vasario mėnesį kalba apie Izraelio šilumą ir gatvės maistą. Kalbiname mūsų bendruomenės narius, gerbėjus ir draugus, klausiame apie gyvenimo džiaugsmą ir bendruomeniškumo dvasią patiriamą su maistu.

Mūsų kepėja Riva gamina skaniausią šakšuką Vilniuje, bet pati labiau mėgsta burekas. Mes rekomenduojame aplankyti kultinę šakšukos vietą Tel Avive. Mūsų šakšukos idėja atsivežta iš ten, Dr. Shakshuka, o tai kas tas burekas? Tai dar šilti sluoksniuotos tešlos pyragėliai su įvairiausiais įdarais: špinatais, grybais, bulvėm. Patiekiami dar ir su virtu kiaušiniu. Juos Riva perka Izraelio gatvės kepyklėlėse, kurios sprogsta nuo kepinių gausos penktadienio rytais ir kur nespėji apsisukti, jei neturi izraelietiško įžūlumo. Šio sezono Rivos atradimas…nustebsite – kopūstas iš Jafo. Laukite siurprizo.

Keptas kopūstas iš Jafo, 2019

Burekas, Izraelis, 2019

Neseniai Beigelių krautuvėlėj viešėjusi litvakė Shalva Weill, Hebrajų universiteto profesorė, daug dėmesio skirianti Indijos ir Etiopijos žydų bei dešimties prarastų genčių studijoms. Su profesore apie Izraelio maistą galima buvo kalbėtis visą dieną. Ji pati labiausiai mėgsta lankytis Jeruzalės Mahane Jehuda turguje, kur gali rasti visą Izraelio kulinarinį ir kultūrinį virsmą,  čia ir dabar.

-Ach, gatvės maistas, žinoma tai falafeliai – tikrai sveikas maistas, nes jie iš avinžirnių, bet jie taip pat yra nesveikas maistas, nes kepami aliejuje. Dabar ant bangos – garsiojo Mahane Jehuda turgaus gentrifikacija** ??!! Tai tapo labai madinga! Dienos metu čia parduodamos daržovės, o vakare turgus pavirsta į didelį vakarėlį, – gyvybinga vieta. Mažos kavinukės, gatvės maistas, čia pilna jaunimo, daug triukšmo. Neseniai švenčiau gimtadienį ir pasikviečiau visus savo vaikus su 11 anūkų į Karmelio turgaus kulinarinį turą Tel Avive. Mes sustodavome prie kiekvieno prekystalio, ragavome viską – burikas,  taip burikas, – ne burekas! Tai kažkas labai panašaus, bet  naujas patiekalas, ragavom visokiausių rūšių humuso, kiaušinių ritinėlių (egg rolls) – tai tikras gatvės maistas. Ekskursija po turgų yra puikus ir linksmas laiko praleidimas su vaikais ir suaugusiais, pasakoja prof. Shalva Weill .

**Gentrifikacija – istorinio miesto centro ar kitų istorinių gyvenamųjų teritorijų traukos paskatinta socialinė kaita, kai viduriniosios ar aukštesnės socialinės klasės gyventojai keičia žemesnės socialinės klasės gyventojus.”

Profesorė Shalva Weill Vilniuje, “Beigelių krautuvėlėje”, 2019.

Tame pačiame Machne Jehuda Jėruzalės turgaus kvartale įsikūrusiuose restoranėliuose LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas viešėjo pavasarį. Čia ragavo ypatingų Vidurio rytų patiekalų.

-Kvapai ir skoniai užburia, o atmosfera įkvepia gomurio atradimams. Nuotraukoje iš Sirijos atkeliavęs tradicinis patiekalas “shamburak”.

Šamburak – kurdų ir sirų virtuvės skanėstas iš Jeruzalės Mahane Jehuda turgaus, 2019.

Kurdų virtuvė ir krosnis įsikūrusi Mahane Jehuda turguje Jeruzalėje.

Mūsų gerbėja Vykinta – dažnas svečias Izraelyje, štai ką ji rašo apie Izraelį ir gatvės maistą: “Izraelį pamilau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – už laisvę žmogui būti savimi. Nepatikėsite, tai atsispindi net Izraelio virtuvėje – čia pilna improvizacijos ir laisvės kūrybai, tai įvairių tautų tradicinių virtuvių elementų mišinys. Apie šios šalies maistą galėčiau kalbėti be sustojimo, tačiau pati kaskart būdama Tel Avive, pirmiausia lekiu pavalgyti Sabich‘o Frishman‘o gatvėje. Jei susigundytumėte ir Jūs, neieškokite kavinės ar restorano – nerasite. Tai labai paprastas gatvės maistas – kepti baklažanai su virtais kiaušiniais, daržovėmis, humusu, tahini ir prieskoniais pitoje.

Amžina eilė prie sabichų Frišmano gatvėj, Tel Avive, 2019.

Esu įsitikinusi, kad tai geriausi sabichai mieste! Ir visai nesvarbu, kad atstovėjus milžinišką eilę (kurioje stovi vietiniai!), tenka valgyti prisėdus ant šaligatvio pastatytos kėdės, virš galvos iš vamzdžių pastatytas stogas, šalia vyksta statybos, pro šalį juda mašinų srautas, šone į šalia įsikūrusią parduotuvę, iškraunamos dėžės, o per klegesį, muziką ir juoką, sunku susikalbėti telefonu. Ir viso to nė už ką nekeisčiau į jokį prabangų restoraną. Tiems, kas dar nebuvote, būtinai keliaukite ir atraskite savąjį Izraelį, kuris, esu tikra, abejingų nepalieka.”

Garsusis Tel Avivo sabich iš Frišmano gatvės, 2019.

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Ar pastebėjote, kad gatvės maistas nejučia pakeitė greitą maistą? O gal greitas maistas išėjo į gatves? Būrys draugų šiandiena renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių chaotiškai neaiškiose erdvėse primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne kol pagamins. Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką. Kviečiame pasinerti į Beigelių krautuvėlės 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Vasario 8-17 d. ragaukite mūsų falafelių, sabich ir kitų sveikų patiekalų ir balsuokite kuris gi skaniausias. Pažadame laimėjusį patiekalą palikti naujajame Beigelių krautuvėlės meniu.

 

Tu Bishvat – Medžių šventė

Tu Bishvat – Medžių šventė

Tariama: [tu biš švaat}, hebrajų kalba pažodžiui: 15-osios Shvat mėnesio diena. Tai žydų kalendoriaus mėnuo, kuris paprastai būna sausio ar vasario mėn. Ši šventė – „Naujieji medžių metai“, arba visų vaismedžių „gimtadienis“,  tarsi specialiai sukurtas šiuolaikiniams žydų aplinkosaugininkams. Tiesą sakant, yra senovės midrašas (rabinų mokymas), kuriame teigiama: “Kai Dievas vedė Adomą aplink Edeno sodą, Aukščiausiasis tarė: „Pažvelk į mano darbus. Pažiūrėkite, kaip nuostabu! Jūsų labui aš juos sukūriau. Prižiūrėkite, kad nepažeistumėte mano pasaulio, nes jei tai padarysite, niekas po jūsų jo nebepataisys.”

Tu Bishvat senovės laikais buvo tik kalendoriaus data, padedanti žydų ūkininkams tiksliai nustatyti, kada sulaiks derliaus ir kada bus galima jį valgyti ar parduoti.

Kai XIX a. pabaigoje pirmieji sionistai pradėjo grįžti į Izraelio žemę, Tu Bishvat tapo   proga švęsti savo medžių sodinimą, atkurti senovės Izraelio ekologiją ir skatinti žydų, kurie grįžta į savo protėvių tėvynę, sodų ir miškų auginimą ir žydėjimą.

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Chanuka – tokia pati linksma, su dideliu būriu dalyvių, beveik 400 kaip ir prieš 30 metų. Žinoma, pasikeitė kartos, nebėra daugelio dalyvavusių  1988, mes juos prisimenam, minim geru žodžiu ir džiaugiamės dabar, kad dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, vaikai, jaunos šeimos, atvažiavo Lietuvos žydų regioninės bendruomenės. Pažvelgus į nuotraukas, – kaip smagu būti drauge, aišku, kad šventė buvo tikrai ypatinga jubiliejinė, įsimintina.

Susirinkusius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, apie pirmąją bendrą Chanuką, praėjus keliems dešimtmečiams po karo, 1988 m. gruodžio 4d, vykusią Vilniaus centre, restorane Dainava pasakojo Žana Skudovičienė, LŽB programų vadovė. Tuomet kaip ir dabar skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos, koncertavo ansamblis Fajerlach, o šventę su programa prieš 30 metų organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė.

Fajerlach ansamblio jaunučių grupės programa sulaukė nuoširdžių plojimų.

Solo dainavo Estera Reches.

Šį kartą Chanuką šventėm Radison Blu Lietuva viešbučio restorane. Svečius linksmino klezmerių ansamblis is Izraelio „Gefilte Ddrive“ ir puikus saksofonininkas Juozas Kuraitis su savo magišku saksofonu.

Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

į LŽB organizuotą bendruomenės vaikų Chanuką, kuri vyko Vilniaus PC CUP renginių salėje “Future Live” susirinko 70 vaiku, uždegė Chanukos žvakutę, dainavo šventės daineles jidish ir hebraju kalbomis.

Vyresnieji žaidė, suko tradicinį  dreidelį, visi dalyvavo smagiose viktorinose ir estafetėse, kurias organizavo madrichai.

Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto žydų bendruomenė švenčia visas tradicines žydų šventes. Chanuka nėra išimtis. Gruodžio 8 d. Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės susirinko kartu švęsti šviesos šventę. Bendruomenių pirmininkai Naum Gleizer ir Gennady Kofman pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo laimės, sveikatos ir šilumos šeimoje. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes ir priminė šventės istoriją.