Paruošė Dovilė Rūkaitė
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui – tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Paisdomėkime šio kultinio patiekalo istorija.
Karalienės Esteros sausainiai
Autorius: Dovilė Rūkaitė
Purimo homentašenai, žinomi, kaip Hamano ausys – tai tradiciniai sausainiai, kuriuos kepame iš mielinės arba smėlinės tešlos. Tai trikampio formos sausainiai, kartais lipdomi ir delno dydžio.
Iš pasirinktos iškočiotos tešlos formuojami apskritimai, į vidurį dedame 1-2 šaukštelius pasirinkto įdaro, užlenkiame iš trijų kampų tešlos kraštus, o per vidurį paliekame mažą “langelį”, kad matytųsi šiek tiek įdaro.
Įdarų įvairovė didesnė nei tešlos receptų pasirinkimas. Štai „Žydų maisto naujienlaiškio archyvas„ (JAV) skelbia 60 receptų, bet įdomesnių nėra daug. Rekomenduojam hamentašenus įdaryti su senovišku slyvų įdaru – receptas žemiau.
Legendiniai falafeliai ir atmintis
Vilniečiai ir svečiai jau trečius metus džiaugiasi galimybe ragauti Izraelio gatvės maisto skambant gyvai muzikai miesto centre. Kas tai per vieta? Tai CVI Parkas – stilingas spalvotas kioskas prigrūstas DJ įrangos, gražių žmonių ir gero maisto. Meniu nesikeičia ir nenusibosta jau trečius metus – tai falafeliai.
Falafeliai – populiarus Artimųjų Rytų gatvės maistas ir pagrindinis Viduržemio jūros regiono patiekalas, kuris paplito įvairių šalių virtuvėje, ypač tarp vegetarų. Nors žinoma, kad Viduržemio jūros regiono maistas turi mažai sočiųjų riebalų ir cukraus, ar Viduržemio jūros regiono maistas ir falafeliai iš tikrųjų yra sveiki?
CVI parkas falafelių kioskas, 1323.lt foto
Užsukite čolnto- mūsų paguodos maisto
Dabar mums visiems praverstų šiek tiek paguodos maisto. Galbūt pagalvojote apie karštą obuolių pyragą su vaniliniais ledais? Žydų tradicijoje tai karštas, sotus, aromatingas šeštadienio pietų troškinys – čolntas. Šiomis neramiomis dienomis dubenėlio nepakanka – reikia didelio šaukšto ir viso puodo aromatingos jautienos tirštame prieskoningame padaže su bulvėmis, perlinėmis krupom, rytietiškais prieskoniais.
Tiem kas negirdėjo apie čolntą tuoj nutįs seilės, o patiekalo istorija išties įdomi. Tiek patiekalas, tiek žodis pirmą kartą pasirodė Prancūzijos žydų aškenazių bendruomenėje maždaug prieš 800 metų. Sakoma, kad patiekalo išradingumą paskatino būtinybė.
Kas būtina, o kas išradinga?
2 naujos mokymų priemonės apie žydų papročius, tradicijas ir kasdieną
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2023 m. paruošė eilę paskaitų įvairioms tikslinėms grupėms. Grupė ekspertų ruošė specialiai mokymams skirtą mokomąją medžiagą apie žydų papročius, tradicijas ir šiuolaikinės bendruomenės gyvernimą. Visa šia medžiaga dalinomės ir toliau dalinsimės per mūsų edukacijas.
Susipažinkite su Vilniaus Šalom Aleichemo ORT gimnazijos mokinių paruoštais ir aprašytais žydiškų valgių receptais.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Žydų gyvenimo ratas kupinas simbolių, religinių praktikų, tradicijų, griežtų prievolių, linksmų bei rimtų švenčių ir, žinoma, nepakartojamų žydiškų patiekalų. Norint jį pažinti, reiktų labai pasistengti, o geriausiai – atrasti žydą kaimyną ir pasinerti į nepaprastą patyrimo kelionę. Į tokią kelionę kviečia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorių ir kūrėjų grupė sukūrusi Žydų gyvenimo ratą. Tai šiuolaikiškos, žydiško stiliaus, humoru persmelktos Iljos Bereznicko iliustracijos atspindinčios 29 svarbius Žydų gyvenimo etapus. Ši priemonė skirta mokytojams, edukatoriams, visiems, kas domisi žydų kultūra ir tradicijomis.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Kūrybinė grupė: Dovilė Rūkaitė, Algis Davidavičius, Natalja Cheifec, Ilja Bereznickas.
C Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2023
Lengva pasninko pabaiga po Jom Kipūro – tradicijos iš įvairių šalių
Neseniai Lietuvos žydų bendruomenė pasikvietė narius ir bičiulius iš Vilniaus ir aplinkinių vietovių į dar vieną įdomią žydiškos kelionės patirtį! Ar girdėjote apie lengvą pasninko pabaigą po Jom Kipūro – atgailos dienos? Jom Kipūro pabaigą skelbia ilgas šofaro garsas, o tie, kurie visas 25 valandas ir ilgiau pasninkavo, jaučiasi alkani ir ištroškę.
Daugelyje sinagogų po havdalos vaišinamasi nedideliais užkandžiais, kad žmonės neitų į vakarienes tuščiu skrandžiu. Tokius lengvus užkandžius pasauliečių žydų šeimose dažnai pateikia pusryčiams. Ant tokių pusryčių stalo karaliauja “BAGEL LOX” – mūsų mylimi beigeliai su lašiša. Kviesdami patirtį šį lengvą pasninko baigimą Beigelių krautuvėlėje, kartu kepėme litvakiškus beigelius ir tepėme juos lengvomis užtepėlėmis.
Ar žinote šios tradicijos istoriją?
Į Beigelių krautuvėlę atkeliavo rugelach
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų – rugelach. tai dar vienas žydų kulinarinio paveldo stebūklas, saldesis tradiciškai ruošiamas Šavuot ir Roš ha Šana švenčių stalui, tačiau šiandiena rugelach užkariavo kepyklėles, kur kasdien jų iškepama kalnai.
Foršmakas pagal Fainą Kukliansky
Teigiama, kad ankstesniais laikais litvakai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Dažniausiai šeimininkės gamindavo foršmaką – silkės kapotinį.
Buvo norinčių šį patiekalą priskirti kitų šalių virtuvėms, tačiau jis – neatsiejama Lietuvos žydų virtuvės dalis. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą. Gero žiūrėjimo, smagaus gaminimo, skanaus ragavimo!
Patiekalo receptą rasite čia >>> https://rb.gy/o68zd
Šiandien vakare prasideda Yom HaZikaron
Šiandien lygiai aštuntą vakaro Izraelyje kauks sirenos. Taip kiekvienais metais prasideda Yom HaZikaron – nacionalinė karių ir žmonių, žuvusių už Izraelio valstybę, atminimo diena.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Pasigirdus sirenoms, visa šalis pagarbiai sustingsta tylos minutei – greitkeliuose sustoja automobiliai, nebedirba visos įstaigos, vakarieniaujančios šeimos nustoja valgyti.
Rytoj, 11 val., prieš nacionalines atminimo ceremonijas šalies karių kapinėse, skambės dviejų minučių trukmės sirena. Naktį paskutinė ceremonija vyks Mount Herzl nacionalinėse kapinėse. Ji baigia Yom HaZikaron ir žymi Izraelio Nepriklausomybės dienos pradžią. Taip yra todėl, kad Izraelio valstybė negalėtų švęsti savo egzistavimo, jei ne tie, kurie už ją paaukojo savo gyvybes.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Koks Purim be „Hamantašen“ sausainių!
Rytoj, 14-ąją Adaro dieną pagal hebrajų kalendorių arba kovo 7-ąją pagal Grigalių, viso pasaulio žydai švęs linksmiausią metų šventę Purim, kurios metu visi vaišinasi tradiciniais žydiškais sausainiais.
Švenčiame Purim!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę – PURIM! Nuio mažiausių iki vyriausių Su kaukėmis, @Fajerlech dainomis, vaidinimu, nuo vaišių lūžtančiais stalais, tradiciniais Hamantašen, dovanomis mažiesiems ir puikia nuotaika!
„Dubi“ klube mažųjų laukė smagus spektaklis, linksmybės su smagiais personažais ir dovanėlės.
Ir tai – tik pradžia. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius) – tradicinė Purim šventė.
Laukiami visi!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Mažųjų Purim “Dubi” klube / LŽB nuotr.
Purim Raimondo Savicko dailės mokykloje / LŽB nuotr.
Kada susitiksime litvakiškoje virtuvėje?
Gruodžio pabaigoje nemaža grupė romų ir žydų bendruomenių atstovų viešėjo Varšuvoje ir net dvi dienas praleido Žydų muziejuje POLIN. Iš karto norisi pasidalinti rekomendacija – skirkite tam mažiausiai tris dienas, nes informacijos gausa, modernios ekspozicijos, gilus turinys tiesiog užburia.
Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta žydų istorijai nuo senų iki modernių laikų, o besikeičiančių parodų erdvėse suspėjome pamatyti parodą, skirtą žydų kulinarinėms tradicijoms “What’s Cooking?” – Kas verda?. Taip pat susitikome ir su POLIN edukacijų vadove ir parodos apie žydų virtuvę kuratore.
“Praktiškai, mano mokiniams tai yra reguliaraus darbo vieta”
– apie POLIN muziejų sako Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicijų dėstytojas Algis Davidavičius
Kodėl tokie mokomieji vizitai turi būti privalomi visiems, dirbantiems žydų paveldo puoselėjimo ir tyrinėjimo srityje? Atsakymas paprastas – nėra nieko stipresnio ir kokybiškesnio Lietuvos pašonėje nei šis muziejus Varšuvoje, nėra nieko kelių šimtų kilometrų spinduliu, kas galėtų konsoliduoti ekspertų, istorikų bei kitų specialistų pajėgas ir perteiktų tiek daug informacijos tokiu išsamiu, moderniu ir patogiu formatu kaip POLIN muziejus.
Kas ta žydų kulinarijos tradicija per edukacijas?
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dar 2016 m. atvėrė žydiškos kavinė Beigelių krautuvėlės duris vilniečiams ir miesto svečiams ir iš karto susilaukė pasaulinio dėmesio Čia iki šiol kepamos chalos, sukami įmantrūs teiglach, verdamas žydiškas penicilinas – sultinys su macos kukuliais, o per šventes kemšamas litvakiškas karpis. Šį maistą atpažįsta vyresnioji karta, nes kapoti silkę ir kepenėles Lietuvos šeimininkės mokėsi iš žydžių kaimynių.
Simboliškas sutapimas – tiek Beigelių krautuvėlės atidarymą tiek po 7 metų įvykusį vizitą rėmė tas pats fondas, kurio pagrindinė misija remti žmogaus teises ginančias iniciatyvas. Tad nuo 2016 m. BK kovoja su diskriminacijos ir antisemitizmo apraiškomis kepdama beigelius ir pristato litvakiškos virtuvės patiekalus bei tradicijas.
Beigelinė, tai sinagoga žydam pasauliečiams.Tai ne muziejus, bet socialinė, kultūrinė, gurmaniška patirtis. Dažnai bendruomenė kviečia kartu pasitikti Šabatą, taip pristato gislesnį žydų tradicijų supratimą. Kiekviena vieša šventė neapsieina be žydiškų saldėsių ar košeriniomaisto ypatingiems svečiams.
Žasis, žasies taukai ir kuom svarbus česnakas
Žydų kulinarinis paveldas skaičiuoja šimtmečius ir gefilte fiš (farširuota žuvis) tiek pat metų nekeičia savo keistos konsistencijos ir drebučių atspalvio su pervirta morka. Senoji, tradicinė žydų virtuvė – pripažinta pasaulyje, o pasak istorikų pasaulio paveldo sąraše yra ir Lietuvos pėdsakas, palikęs populiariąsias beigelines. Didžiuojamės tuo, kad pavyko mažais žingsneliais atgaivinti šį paveldą ir nesustoti. Nuo 2016 m. pavyko pasiekti ne tik nostalgiškai žydų virtuvę menančius kaimynus, bet ir jaunąją Lietuvos kartą. Keli šimtai moksleivių pagal Kultūros paso programą ir progresyvių mokytojų iniciatyva apsilankė BK organizuojamose edukacijose, kepėme chalas ir ragavome beigelius miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje.
Kinder tiš (vaikų stalas jidiš) kasmet sulaukia didėjančio mažųjų kulinarų skaičiaus tarkuojant bulves, sukant blinces, verdant buljoną, o vaikų tėveliai nuolat reikalauja edukacijų suaugusiems. Tarp maisto ruošos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorės stengiasi pasakoti kiekvieno patiekalo esmę ir prasmę – juk viskas parašyta Toroje.
Kiekvieną kartą sulaukiame klausimo apie specifiškai litvakų virtuvei būdingus patiekalus ir kaip juos atrasti tarp gausios žydų patiekalų pasiūlos.
Koks turėtų būti sekantis žingsnis – tikriausiai nesustoti, o gal net pradėti bėgti pirmyn, kol dar bendruomenės nariai prisimena autentišką litvakiškų patiekalų skonį ir kvapą ir turi jėgų receptus perduoti jaunajai kartai.
Šabatinės staltiesės menininkės akimis
Grįžkim į Varšuvą. Laikinąją parodą apie žydų virtuvės tradicijas apžiūrėjome per kelias valandas su gide. Vertinome ne tik turinį, bet ir visą ekspozicijos dizainą, pasakojimo seką, surinktus eksponatus, meninius intarpus apie Šabato staltieses ir žvakių uždegimą. Viena erdvė nuosekliai pasakojo istoriją ir virtuvės taisyklių pagrindus, kurie surašyti Toroje ir remiasi Košerio taisyklėmis.
Apžiūrėjome retus eksponatus – pavyzdžiui gyvulių ir paukščių skerdimo peilius ir Lietuvos, aliuminius puodus, kelis įrankius, lydytų paukštienos taukų indelius. Eksponatai iš Europos žydų bendruomenės yra labai retas dalykas, nes Holokaustas sunaikino viską. Matėme kaip kepama maca Kabule ir Lydoje. Ypač svarbūs ir reti eksponatai yra garsiosios Fanios Levando iš Vilniaus receptų knyga ir archyvinės nuotraukos.
Fania Lewando (centre) kartu su savo kulinarijos mokyklos mokinėmis
Dalis pasakojimo susijęs su JAV žydų diasporos kasdienybe, nes būtent čia iškeliavo didelė Rytų Europos žydų bendruomenės dalis, čia suklestėjo beigeliai.
Žydų kulinariojos testas vaikams
Kol apžiūrėjome parodą, erdvėje nuolat lakstė vaikai su rašikliais, pieštukais, popieriais, kuriuos įnirtingai pildė ir spalvino. Žavu buvo matyti jų degančias akis ieškant chalos recepto ar košerinio žvėries atvaizdo. Tai dar vienas modernaus muziejaus darbo su lankytojais aspektas – absoliutus įtraukimas mažo ir seno. Na o antrasis ekspozicijos aukštas kvietė suptis ant beigelio sūpuoklių, virti čiolnto puodą iš teisingų ingredientų ir pinti chalos pynes!
Kviečiame pažiūrėti mūsų foto akimirkų albumą ir POLIN virtualią parodą, kuri taip pat profesionaliai integruota į visą pažinimo ir mokymosi paketą, kurį norisi vėl ir vėl atsiversti, kaip ir pačios parodos katalogą.
Tad kada susitiksime litvakiškos virtuvės erdvėse Vilniuje, Žąsliuose, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šeduvoje, Telšiuose…?
O kelionės įspudžius užfiksavo lrt.lt laida MENORA (žiūrėti nuo 15.36 min)
Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation
Šią kelionę į parodą ir galimybę susitikti su Lenkijos romų bendruomenės aktyvistais iš dalies rėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis įgyvendinat projektą “Hear the Other – open dialogue on historical justice and memory: empowering Jewish and Roma community leaders”.
Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma.
Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v
#evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Taip pat skaitykite:
Nepaprasta kelionė į POLIN – žydų istorijos muziejų Varšuvoje
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky Chanukos sveikinimas
Pasaulinės chalų kepimo šventės išvakarėse kviečiame į Beigelių krautuvėlę kepti chalas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir pasitikti Šabatą su šeima!
Pasižymėkite datą!
Pasaulinės chalų kepimo šventės išvakarėse kviečiame į Beigelių krautuvėlę kepti chalas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir pasitikti Šabatą su šeima!
Kasmet vėlyvą rudenį milijonai žydų visame pasaulyje susijungia į vieną neparastai jaudinantį vyksmą – kartu kepa chalas, laimina duoną ir vyną, gieda Šabato giesmes, pasitinką šabą, jį leidžia kartu su šeima ir artimaisiais, įžiebia havdalos smilkalus ir taip kasmet…
Tai didžioji pasaulinė chalų šventė išjudinusi milijonus bendruomenių daugiai nei 1 600 miestuose, šimte pasaulio šalių.
Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vėl kviečia kepti chalą!
Tradiciškai kviečiame užsukti į Beigelių krautuvėlę Šabato išvakarėse, lapkričio 11 d. nuo 14:00 iki 16:00 val.
Čia jus pasitiks vyriausioji kepėja Riva Portnaja, apie savo šeimos tradicijas švęsti šabą dalinsis bendruomenės nariai.
Kviečiame kartu išsikepti chalas, parsinešti jas namo, pasikviesti prie stalo vienišus bendruomenės narius, susėdus su šeima palaiminti duoną ir vyną ir pasinerti į Šabato ramybę kartu su viso pasaulio žydų bendruomene!
Renginys nemokamas, laukiami vilniečiai, Vilniaus svečiai, bičiuliai, visi besidomintys mūsų bendruomenės gyvenimu ir tradicijomis.
EVZ Foundation #evzfoundation #SupportedByEVZ
Skelbiame Europos žydų kultūros dienos renginių Vilniuje programą
Šiemet jau 7 –tus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja tradicinius Europos žydų kultūros dienos renginius atliepdama 2022 m. paskelbtai temai – ATSINAUJINIMAS.
Atsinaujinimas yra įaustas beveik į visus žydų gyvenimo ir praktikos aspektus – iš tiesų žydai kaskart naujai žvelgia į praeitį, o nuolatiniai pokyčiai užtikrina tradicijos tęstinumą.
Kviečiame dalyvauti renginiuose, visi renginiai nemokami, >>REGISTRACIJA
būtina, dalyvių vietos ribotos.
Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė
Vasara ne tik atostogų, bet ir darbingų kelionių metas. Lankomės Berlyne ir užsukame į legendinę FINE BAGELS beigelinę. Ji duris atvėrė keliais metais anksčiau nei Vilniaus Beigelių krautuvėlė. Susipažinome su Fine Bagels savininke ir įkūrėja Laurel Kratochvila dar 2018 m. Lenkijoje žydiško maisto festivalyje TISH, kur ji surengė dar tuo metu unikalią beigelių kepimo pamoką. Taip susipažinome su Montrealio ir Niujorko stiliaus beigeliais ir skirtumais tarp jų. Atsivežėme skaniausio žydiško saldėsio RUGELACH receptą.
Rugelach su riešutų ir figų įdaru, 2018 m.
FINE BAGELS ISTORIJA
Ankstyviausias beigelių įrašas apie beigelius šeimos įkūrėjos istorijoje yra 1897 m., kai proprosenelis Hymanas (ne Chaimas) Cooperis pareiškė, kad persikelia iš Varšuvos į Niujorką, nes „užjūryje Beigeliai yra geresni“. Likusi šeima netrukus apleido savo nedidelę chalos kepyklėlę ir persikėlė į Naująjį pasaulį, nes, pasirodo, Amerikoje beigeliai buvo išties geresni. Amerikoje užaugo keturios kartos, bet šeima iki šiol nerimsta dėl beigelių.
2013 m. „Fine Bagels“ atvėrė duris Berlyne ir nuo to laiko kočioja, verda ir kepa autentiškus Niujorko riestainius su skylėm.
Kepyklėlės misija – gaminti nuostabius beigelius ir kitus gardžius žydų ir amerikiečių kepyklų skanėstus, išlaikyti maisto tradicijas ir paveldą šiame naujame-sename pasaulyje.
Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė
Fine bagels moto.
Ketvirtadienio popietę lijo, bet madingas Berlyno rajonas klegėjo ir buvo gyvas. Fine Bagels kepyklėlė įsikūrusi ant nemažos sankryžos ir per pietų metą čia buvo pilna žmonių. Nepanašu, kad tai minia iš ofisų, labiau tai nuolatinis beigelių gerbėjų klubas. Staliukai palei vitrinas puspilniai, viduje stovi eilė, groja muzika, lentynos užgultos ir kvepia kava.
Kavinės interjeras niekuo lyg nenustebino, meniu išrašyta palei lubas ant juodos lentos kreida, pavadinimas kukliai šviečia neonine šviesa ant vitrinos ir atsikartoja ant sienų. Tačiaiu labai nustebino, jog patekome į…knygyną. gerų madingų knygų buvo pilnos sienos ir prekystaliai, tarp jų išsidėstę staliukai kavai. Kavinės erdvė išties didelė. Prieš pat kasą, garbingiausioje vietoje radome visą „Svajonių“ lentynėlę su visomis kultinėmis žymiosiomis žydų kulinarijos knygomis, tad nebereikia ir AMAZON.
Knygynas – tai savininkės vyro verslas puikiai įsipaišantis į beigelinės erdves ir idėją.
Kavinė siūlo net 16 rūšių beigelių MENIU
Patys beigeliai išdėstyti vintažinio stiliaus medinėse lentynose. Vitrinoje puikuojasi chalos, klasikinės cinamoninės bandelės , tik va ir čia kepyklėlės lentynos buvo tuščios – pasigedome būtent to, dėl ko užsukome – legendinių rugelach.
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Skrandžio gidas: tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka”
Maloniai nustebino įdomi recenzija apie @CVIparkas
“Apsilankėme žydiško gatvės maisto kioskelyje (visai šalia tos vietos, kur dar visai neseniai stūksojo paminklas Petrui Cvirkai) ir šiek tiek užkandom. “
Susipažinkite – įspūdžiais dalinasi Skrandžio gidas 1323.lt
Dailus „Cvi parkas” kioskelis lyg ir turėtų tapti atraminiu naujosios „Cvirkos” tašku. Ir iš tiesų, ne taip retai iš jo skamba didžėjų leidžiamos melodijos, trinkteli ir gyva muzika, sukasi šokėjų poros, tačiau kol kas tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka” – klezmerio „subatvakariais”.
Tačiau patraukiame kultūrinę P. Cvirkos aikštės viziją į šoną ir dirstelėkime į gastronominę „Cvi parko” pasiūlą. Ji nėra didelė ir besimeldžiantiems mėsainiaims ar kebabams čia nėra ką veikti – nebent sukorus kelis šimtus metrus susirasti Tauro kalno „Jammi” ir prisėsti ten. Tačiau mums tinka ir falafeliai – pasirenkame falafelius pitoje, kainuojančius 7.2 eur, ir tai galbūt dar nėra Tel Avivo gatvės maisto kainų lygis, bet Vilniuje tai yra tikrai nemažai.
„Cvi parko” gastronominė pasiūla. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kol maistelis ruošiamas, persimetame vienu kitu žodeliu su čia dirbančia ukrainiete , ir štai, pita, gausiai apšlakstyta žalsvu šugo padažu, jau rankose. Užuot prisėdę šalia kiosko, turinčiam ir savą prisėdimo zoną, o ir „cvirkiniai” suoliukai čia pat, šauname tolyn: juk taip įdomu gatvės maistą testuoti pagal jo paskirtį – žingsniuojant gatve. Tačiau po kelių minučių prasideda lietus ir netrukus jau slepiamės po stogeliu. Lietus pasitarnauja kaip vietoje ir laiku pasitaikęs vandens čiaupas – mat šugo padažas gerokai veržiasi per kraštus ir sulig kiekvienu kąsniu pirštai vis labiau skęsta jame. Tačiau jame, o taip pat marinuotose daržovėse, ir slypi visa pirkinio magija – net ausys linksi nuo to skanumo ir Artimųjų Rytų egzotikos.
Pita su falafeliais. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Šavuot šventė bendruomenėje
ŠAVUOT šventės laikas:
– birželio 4 d. – išvakarės sinagogoje 20:15
– birželio 5 d. – sinagogoje pradžia 10:00
– birželio 6 s. – sinagogoje pradžia 10:00
Sveikiname su šia ypatinga švente ir rekomenduojame birželio 6 d. nedirbti.
Linksmų švenčių ir skanių patiekalų iš pieno produktų!
Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę
Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.
Jie ne tik dalyvavo rabino Mendelio Krinsky organizuotuose Sederiuose, bet ir susirinko į bendruomenės vadovų surengtą Pesach vakarą, kuriame šiltai bendravo bičiulių būryje, suko galvas atsakinėdami į Pesachui skirtos viktorinos klausimus, klausėsi žydiškų melodijų, atliekamų puikiai susigrojusių muzikantų Michailo Bolšuno ir Michailo Javičiaus bei dainingos Ilanos Krivoščenkaitės ir Gari Libson poros, ir, žinoma, skaniai vaišinosi.
Smagu, kad bendruomenės šventėje jau ne pirmą kartą dalyvavo Kaunui neabejinga Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja Efrat Kedem, šį kartą ir su pas ją besisvečiavusiomis dukra ir anūke, o taip pat prisijungė ir puikus muzikantas Arkadij Gotesman.
LŽB PESACH su bendruomenės vaikais iškeptas kugelis
PESACH išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko #KinderTiš vaikų kulinarinės dirbtuvės. Tema, žinoma, PESACH patiekalai ir tik iš macų. Juk žydai visus 8 rytus keps maca brei pusryčiams, maca kukulius pietums ir maca kugelį vakarienei.
Daugelis vaikų ir tėvelių šiandien ne tik pirmą kartą gamino, bet ir ragavo Rivos Portnajos macų kugelį su auksinėmis razinomis, varške ir miško uogų uogiene, dar ir pagardintą sviestu.
Kad žydiški PESACH pusryčiai būtų nenuobodūs – išmokome gaminti meksikietišką maca brei su avokadais, raudonom pupelėmis, kukurūzais ir gaiviomis laimo sultimis.