Žydų šventės ir valgiai

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Kas ta Chanuka?

Chanuka, dar žinoma kaip Šviesų festivalis, švenčiama nuo  II a.  Pr. Kr. Antrosios šventyklos atnaujinimo ir Makabėjų sukilimo prieš graikus garbei.

Kada švenčiama Chanuka?

Chanuka 2020 m. prasideda saulei nusileidus gruodžio 10 d., ketvirtadienio vakarą, baigiasi  gruodžio 18 d., penktadienį.

Koks yra Šventinis maistas?

Per Chanuką tradiciškai valgo riebų, aliejuje keptą maistą, pavyzdžiui, latkes ir sufganiyot (spurgos su džemu viduje) – natūralus gaminimo būdo pasirinkimas pagal šventės temą apie aliejaus likučius oloje.

Latkės – bulviniai blynai užkariavo žydų diasporos stalus JAV ir Izraelyje. Blyneliai kepami maži, delniuko dydžio. Vis dar ginčijamasi, kas geriau, ar   smulkiai tarkuojamos bulvės, ar burokinės tarkos dydžio tarkiai ? Kepami visokie.

Visai nebesvarbu, kad bulvės atsirado palyginti neseniai ir nebuvo plačiai naudojamos Rytų Europos žydų virtuvėje iki XIX amžiaus vidurio. Nebesvarbu, kad originalios Chanukos latkės buvo gaminamos iš sūrio. Šiais laikais bulvinės latkės yra aškenazių namų ūkio simbolis – na beveik šalia silkės. Beliko tik sudalyvauti diskusijoje ir pagaliau apsispręsti  – grietinė ar obuolienė patiekiame šalia blynų.

O mes jums siūlome latkes su bruknių uogiene – litvakiškai!

Ruoškitės Chanukai kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.

Gaminame kartu penktadienio popietę su Beigelių krautuvėlės vyriausiąja kepėja Riva Portnaja.

Virtualią edukaciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Ši edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Žydiškos silkės receptai

Žydiškos silkės receptai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis  žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.

Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.

Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.

Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.

Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.

Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas

Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Žydiškos silkės kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.

Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:

Danų sild Norvegų sild
Olandų baring Lenkų sledz
Suomių silli, silakka Portugalų arenque
Prancūzų hareng Rusų seld
Vokiečių hering Ispanų arenque
Graikų régha Švedų sill
Islandų sild Turkų ringa
Italų aringa Jugoslavų heringa, sledy
Japonų nishin, kadoiwashi

Įdomūs faktai apie silkę:

  • Statinė, skirta silkėms marinuoti, yra ta pati statinė, kuria matuojamas aliejaus tūris
  • Silkė yra seniausia egzistuojanti žuvų rūšis, yra net 180 silkių veislių
  • 150 kilometrų – tokio ilgio gali būti vienas silkių būrys
  • Grenlandijos apylinkėse silkė gyvena iki penkiolikos metų
  • Kiekvienus silkės nugyventus metus žymi žiedas ant žvyno – kaip ir ant nupjauto medžio
  • Pirmą kartą silkė buvo paminėta Anglijos vienuolynų įrašuose 702 m. Aleksandras Diuma, rašęs apie muškietininkų nuotykius, labai mylėjo silkę ir jai skyrė visą skyrių savo „Didžiajame kulinarijos žodyne“
  • Silkė yra nepakeičiama priemonė kovojant su širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto rizika dėl antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių, seleno ir B bei D grupės vitaminų.
  • Labiausiai naudinga šiuo atžvilgiu yra Kamčatkos silkė. Jame yra 33,5 procentai riebalų.
  • 1492 m. Britai visoje šalyje priėmė įstatymą dėl vienodo silkių statinių tūrio. Tai sudarė maždaug 168 litrus. 1862 m. buvo priimtas kitas įstatymas: silkės statinės tūris buvo paskelbtas oficialiu naftos tūrio vienetu. Taigi naftos statinė.
  • Didžiausia silkės vartotoja pasaulyje yra Rusija. Metinis šios žuvies suvartojimas Rusijos Federacijoje yra apie pusė milijardo tonų per metus.

Silkės stainės laukia išvežimo, Škotijos uostas. Foto edp24.co.uk

Foršmako  istorija

Norint suprasti, kodėl žydai taip mėgsta silkę, reikėtų suprasti, kad dabartinė žydų virtuvė stipriai skiriasi nuo senovės Izraelio. Košeris – yra vienintelis dalykas, kuris jas sieja. Pagrindinis silkės privalumas yra kašruto taisyklių laikymasis: žuvys turėtų turėti žvynus ir pelekus.

Silkė ant žydų stalo pasirodė ne anksčiau kaip XVI a.  nepaisant to, kad Raudonojoje jūroje plaukioja keletas šios rūšies veislių. Iki XV amžiaus silkė tarp daugelio tautų buvo laikoma nekokybiška žuvimi dėl prasto kvapo ir kartaus skonio. Tada silkę taupymo sumetimais valgė tik vienuoliai ir vargingiausi.

Tačiau pasaulis nestovėjo vietoje. Olandijoje XIV amžiaus pabaigoje vienas iš žvejų silkei pradėjo šalinti  žiaunas supratęs, kad po šio proceso nemalonus kvapas išnyksta. Tuomet jis pradėjo sūdyti tokią silkę statinėse. Tai pirmiausia paragavo ir įvertino žvejo kaimynai, vėliau ir kiti silkių valgytojai daugelyje pasaulio šalių. Beje už šią inovaciją žvejui buvo pastatytas paminklas.

Silkės valgytojas, Hagos pakrantė, Nyderlandai. Foto notesfromcamelidcountry.net

Maždaug tuo pačiu laikotarpiu silkė atkreipė visų kitų dėmesį. Silkė buvo pigi ir tai buvo didelis pliusas. Žydai buvo engiami ir dažnai jiems nebuvo leista praturtėti. Maždaug tuo pačiu metu atsirado įvairūs silkės receptai. Reikia padėkoti ne tik olandų žvejui, bet ir prancūzams, kurie visai nepaisė burnos higienos ir prarasdavo dantis dar būdami jauni…taip jie pamilo paštetus. Artėja istorijos kulminacija, tuoj gims foršmakas. Tais laikais žydų persekiojimas Europoje augo. Prancūzijoje buvo ramiau, todėl žydų diaspora kūrėsi ten. Čia juos užklupo…paštetas ir žinomą jį žydai pradėjo gaminti savaip. Sena gera silkė atvyko kartu, pradėta ir eksperimentuoti su naujais produktais, kurie į Europą atvežti iš ne taip seniai atrastos Amerikos, pavyzdžiui, su bulvėmis.

Taip  pasirodė garsusis klasikinis foršmakas, kurį pradėjo ruošti ne tik žydai. Tik pamanykite – garsusis foršmakas  žinomas paštetas atsirado atradus olandų žveją, bėgant nuo persekiojimų ir klajojant po pasaulį, susitikus bedančius prancūzus ir atradus naujų produktų, kurie pasirodė Europoje, kai Kolumbas atrado Ameriką.

Sukapota silkė – foršmakas. Foto autorės

Kas yra foršmakas?

Jidiš :  פֿאָרשמאַק

 Lietuvos žydai vadinagehakte herring – kapota silkė

Oficialiai sakoma, kad tai silkės patiekalas, kuris kepamas su bulvėmis, svogūnais, grietine ir pipirais. Jo atitikmuo pvz. rusų viruvėje vadinamas „kūnišku“ («тельное»). Tokį patiekalą, pateiktą V. Levšino knygoje „Rusų kulinarija“, galima virti, kepti, tada patiekti tiek karštą, tiek atvėsintą. Sunku įsivaizduoti tradicinę žydų virtuvę be foršmako, kur be silkės dedami virti kiaušiniai, svogūnai, obuoliai, baltos duonos minkštimas ar džiūvėsėliai, sviestas, bulvės ir graikiniai riešutai. Šis užkandis tapo žydų nacionaliniu patiekalu. Tačiau, tiesą sakant, pasirodė, kad jis nėra autentiškas, o pasiskolintas iš Rytų Prūsijos virtuvės, kurioje taip vadinta kepta silkė.

Villiamas Pokhliobkinas pristato foršmaką kaip Rytų Prūsijos karštą užkandį, kuris buvo pagamintas iš keptos silkės*.

 

Beje, jei vartojate prūsų ar švedų technologijas, tada foršmakas turi būti patiekiamas karštas, o silkė apdorojama per mėsmalę.

Kaip gaminamas:

Žydų virtuvėje foršmakas yra šaltas užkandis, pagamintas silkę kapojant. Senovėje tokiam patiekalui ruošti buvo naudojama žemiausios kokybės žuvis, kaip tada vadinta „surūdijusia“. Patiekiant foršmaką su pienišku meniu, silkes buvo leista išmirkyti piene.Internete yra tūkstančiai šio patiekalo receptų. Reikėtų pasakyti, kad kartu su silke, į tokį užkandį galima įdėti ir jautienos, avienos, vištienos, grybų, bulvių, kopūstų, makaronų, artišokų, varškės, burokėlių, ropių, grietinės su sūriu, majonezo, garstyčių, kečupo. Egzistuoja net iš veršienos smegenų ruošiamas foršmakas.

Skanaus!

Šis straipsnis parengtas minint Europos žydų kultūros dienas. 2020 m. paskelbta tema – „Žydiško kelionės“

Už paramą dėkojame Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

 

В. В. Похлебкин. Национальные кухни наших народов. Москва, изд. Пищевая пром-сть, 1980. Еврейская кухня. (William PokhlyobkinThe Ethnic Cuisines of our Peoples. Moscow, Food Industry publishing house, 1980; Russian)

Šaltiniai: www.bernardinai.lt  

isralove.org

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”

Žydiško maisto kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.

Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.

Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.

„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen  įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.

Sefardiška chala

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

 

Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus  Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy,  Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.

Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose 

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

 

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 

Pranešimas spaudai

2020-11-05

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus, seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato (Šabo) šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių žydų bendruomenes.

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė socialiniuose tinkluose.

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai  #ShabesatHome #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose #KeepingItTogether #GeroŠabato

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių žydų bendruomenes.

 

 

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo ZOOMe! Registracija būtina.

ČIA >> https://bit.ly/3jDS9VQ

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Žydiškos silkės kelias

Žydiškos silkės kelias

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Ar galite įsivaizduoti, jog silkės istorija skaičiuojama daugiau nei tūkstantį metų. Ją nuodugniai dokumentuoja „silkės maniakai“, clupea harengus mėgėjai, kurie jaučia aistrą mažoms, druskingoms žuvims. Ir dėl rimtų priežasčių – ši maža žuvytė turi ilgą istoriją, įtakojančią pasaulio geopolitiką ir ekonomikos istoriją jau 1000 metų. Silkių kaulai buvo rasti neolito laikų Skandinavijos kapuose. Islandijos pirkliai jau X amžiuje eksportavo į Europą džiovintas, sūdytas žuvis.

“Hanzos sąjunga, viduramžių ekonominė gildija, atsirado todėl, kad vokiečiai turėjo druskos, kurios skandinavai troško kaip savo silkių konservanto, o britų ir olandų jūreivystės galia formavosi ir laikėsi dėl silkės prekybos[1]“.

Lietuva ir Norvegija 2020 m. minint #ŽydųKultūrosMetus galėtų surengti silkės ragautųjų vakarėlį skirtą 200 m. silkės kelio jubiliejui. Ant stalo puikuotųsi tuzinas tiek lietuviškos, tiek žydiškos, tiek norvegiškos silkės patiekalų. Pasirodo XIX a. pradžioje silkės paliko Baltijos jūrą ir mūsų protėviai Lietuvoje buvo priversti ieškoti, iš kur gauti silkių. Užsimezgė ryšiai su Norvegijos miestu Stavangeriu, iš kurio šimtai laivų nuo 1815 iki 1870 metų aprūpindavo Baltijos jūros uostus silkėmis. Būtent silkėms šis miestas turi būti dėkingas už savo suklestėjimą – iki tol buvęs varganas ir menkai apgyvendintas, per 60 metų jis tapo ketvirtuoju didžiausiu Norvegijos miestu su 25 000 gyventojų.

Russ & Daughters, 106 m. veikiantis žydiško maisto restoranų tinklas, MATIAS silkės dienos

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Žydiškos kulinarinės kelionės

Autorė Dovilė Rūkaitė

Žydų Litvakų virtuvė vilioja savo įmantriais kvapais ir skoniais. Europos žydų kulinarinis  paveldas neįsivaizduojamas be beigelių, be jautienos troškinių, be kapotos silkės su obuoliais. Lietuvoje tai atpažįstama, kaip žydų litvakų virtuvė – labai įdomi ir gal net kiek paslaptinga, būdinga tik čia gyvenantiems žydams.  Norint atskleisti bent dalį šios paslapties žvelgiam į šventinį stalą. Ruduo – didžiųjų žydų švenčių metas.  Rosh Hashanah ir Yom Kippur, Sukkot, Simchat Tora tai šventės, kurias  švenčia viso pasaulio žydų bendruomenės. Visuose miestuose ir miesteliuose lankoma sinagoga, vyksta renginiai, gaminami specialūs šventiniai patiekalai.

Žydų šventinių patiekalų paieškos

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

 

Sukkot  kaip ir kasmet Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai  organizavo laikydamiesi žydų tradicijų. Kieme pastatė palapinę, kad būtų pažymėta derliaus nuėmimo šventė bei prisiminta žydų kelionė, kuomet žydai  klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą  bendruomenes pirmininkas  Gennady Kofman paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje.  Bendruomenės nariai atnešė užaugintų rudens gėrybių: obuolių, cukinijų, moliūgų, vynuogių ir kitų gėrybių.

Į bendruomenės šventę atvyko  Panemunėlio UDC teatras su teatralizuota kompozicija „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“ pagal Matildos Olkinaitės  biografiją. Po spektaklio kalbėjomės su artistais ir  režisiere  Neringa Dainiene apie knygą „Matilda Olkinaitė  Atrakintas dienoraštis“. Įsiminė Matildos žodžiai spektaklio pabaigoje:

Kaip Vilniaus Choralinėje sinagogoje šventė Yom Kipur

Kaip Vilniaus Choralinėje sinagogoje šventė Yom Kipur

Praėjusį sekmadienį ir pirmadienį Vilniaus Choralinėje sinagogoje Lietuvos žydų bendruomenė pažymėjo Yom Kippur – tai didžiausia žydų religinė šventė, kasmetinė atpirkimo diena, vykstanti Tišrej mėnesio 10 d. Atpirkimo diena – vieną iš svarbiausių judaizmo švenčių.

Nuotraukoje: prieš šventės pradžiąYom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje.2020-09-29

.Prieš Yom Kipur yra įprasta prašyti draugų atleidimo, jei atsitiktinai įžeidėte juos žodžiu ar veiksmu, nes Aukščiausiasis negali žmogui atleisti, kol jam neatleidžia žmonės.

 

 


Atpirkimo dienos išvakarėse, likus maždaug valandai iki saulėlydžio, sinagogoje buvo surengta vakarienė prieš pasninką: per Yom Kippur negalima nei valgyti, nei gerti, nei praustis. Šis griežtas pasninkas trunka parą.

Yom Kippur maldos yra persmelktos prašymų Aukščiausiajam. Maldaujama atleisti ir išpirkti kiekvieno žmogaus ir visos žydų tautos padarytas nuodėmes.

Kantorius tris kartus gieda Kol Nidrei maldą, o visi susirinkusieji tyliai kartoja kiekvieną žodį po jo. Po Nidrei seka vakarinė malda Maariv.

Kitos pamaldos (Šacharitas) prasideda anksti ryte. Atvertę Torą, judėjai skaito Izkoro maldą – atminimo maldą už mirusiuosius.

Po Musaro ir Minchos maldų prasideda iškilmingiausia (ir paskutinė) Neilo tarnystė – Yom Kippur maldų viršūnė.Tada pasigirsta paskutinis (rago) šofaro garsas, o Atpirkimo diena baigiama žodžiais: “Kitais metais – Jeruzalėje!”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Choralinės sinagogos rabinui Šolomui Ber Krynskiui, Rebetsenei Dinai Krynski, kantoriui Šmuelui Yatomui ir Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkui Simui Levinui už puikų švenčių organizavimą.

Nuotraukos fotografuotos prieš šventės pradžią.

 

Sukkot šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Sukkot šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Sukkot – Šventė, kada žydai mini išsilaisvinimą iš Egipto vergijos ir kelionę iki Šventosdios žemės. Šventė turi dvi prasmes: kasdieninė – derliaus  ir SUKA – iš Hebrajų kalbos – palapinė, iš Egipto išėjusių protėvių laikinas bustas.

 

2020m. spalio 4d. (sekmadienį) 14 val. PŽB patalpose vyks SUKKOT šventė.

Gerbiami svečiai, nariai, partneriai ir vaikai kviečiami dalyvauti. Vaikų lauks dovanėlės. Jūsų visų lauks vaišių stalas su rudens gėrybėmis.

Dalyvaus Rokiškio liaudies teatras „Nutildyta mūza“, režisierė –vadovė Neringa Dainienė. Pristatys spektaklio ištrauką. Skaitys eilėraščius.

PŽB nariams bus dalijamos apsauginės veido kaukės ir rankų dezinfekavimo priemonės.

Įėjimas 3 eurai.

Laukiame visų su gera nuotaika. Apie dalyvavima prašome pranešti organizatoriams.

PŽB valdybos pirmininkas Gennady Kofman

Nuotaikinga Europos žydų kultūros diena 2020

Nuotaikinga Europos žydų kultūros diena 2020

2020 rugsėjo 6d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smagiai minėjo Europos žydų kultūros dieną. Bendruomenės nariai su pirmininke Faina Kukliansky, Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Yosi Levy, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie LR Kultūros ministerijos direktoriumi  Vidmantu Bezaru, su susirinkusiais svečiais linksminosi, dalyvavo hebrajų kalbos pamokoje su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktore Ruth Reches. Žydų bendruomenė  sukvietė vilniečius ir svečius linksmai praleisti pirmąjį rugsėjo sekmadienį ragauti žydiškų skanėstų gamintų ,,Beigelių krautuvėlėje“, kur žydai dažnai pravirksta, kalbėdami apie savo mamų ir močiučių keptus beigelius.

Bendruomenės ,,Beigelių krautuvėlės” sienas papuošė nuostabūs paveikslai iš Marko Kaplano kolekcijos

             

Europos žydų kultūros diena Vilniuje kviečia

Europos žydų kultūros diena Vilniuje kviečia

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai pirmąjį rugsėjo sekmadienį vilniečius ir miesto svečius kviečią į jau V kartą smagiai rengiamą Europos žydų kultūros dieną Vilniuje!

Visi renginiai atviri ir nemokami. Dalyvių skaičius ribojamas dėl suprantamų priežasčių tad suskubkite registruotis.

Kulinarinė edukacija – registracija tik el. paštu kavine@lzb.lt

Jerulitos ekskursija – registracija tik el. paštu travel@jerulita.lt

REGISTRACIJA INTERNETU >>ČIA

Kulinarinis litvakų paveldas – ne tik beigeliai: kokie dar mums įprasti patiekalai atkeliavo iš žydų virtuvės?

Kulinarinis litvakų paveldas – ne tik beigeliai: kokie dar mums įprasti patiekalai atkeliavo iš žydų virtuvės?

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė 15min.lt

„Litė – ליטע. Kas ji?“ – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 metais skirta turinio rubrika portale 15min apie žydų kultūros paveldą Lietuvoje. Rubriką inicijavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Beigeliai, cepelinai, kugelis: už visus šiuos patiekalus turėtume padėkoti litvakams. Tiesa, žydiška ir lietuviška virtuvės taip persipynusios, jog kartais sudėtinga pasakyti, kas, ką ir iš ko paveldėjo ar pasiskolino.

„Lietuvos žydų (litvakų) gastronominis pasaulis lietuviams visada buvo savas, nes esantis gretimame name, kitoje gatvelėje, karčemoje ar krautuvėlėje. Tačiau kartu svetimas – nes kitoks, pažymėtas krikščioniui sunkiai suprantamų košerinio maisto reikalavimų“, – 15min sako Lietuvos kulinarinį paveldą tyrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Kviečiame skaityti straipsnį apie žinomą ir dar neatrastą žydiškos virtuvės paveldą, taip pat tai, kas yra košerinis maistas, kokių taisyklių ruošdamos maistą iki šiol laikosi religingos žydų šeimos.

Kas yra košerinis maistas?

„Kai pas mus į „Beigelių krautuvėlę“ ateina žmonės, norintys sužinoti, kas yra košerinė mityba, mes papasakojame, jog yra trys produktų grupės: pieno, neutralūs parve ir mėsos produktai. Kiekvienoje grupėje, žinoma, yra daugiau niuansų – ypač mėsos. Pvz., ne visi gyvūnai, žvėrys yra košeriniai. Tačiau esmė – tos trys grupės ir jų derinimas. Joks mėsos patiekalas nebus ruošiamas su pieno produktais. Tačiau pieną su parve produktais arba parve su mėsa galima derinti. Parve – tai viskas kas auga, t.y. augalinės kilmės produktai: daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai ir žuvys. Tiesa, ir čia yra išimčių: valgyti negalima tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų. Pvz., šamo, eršketo“, – pasakoja viena iš „Beigelių krautuvėlės“ atstovių, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė.

Gegužės 28d.  prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Gegužės 28d. prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Šavuot – Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Ji švenčiama sivano mėnesio 6 dieną pagal žydų kalendorių. Tai nedarbo diena Izraelyje.

Hebrajų kalba Šavuot reiškia „savaitės“. Tai septinta savaitė po Pesacho antrosios šventės dienos. Tą dieną Mošė (Mozė) Sinajaus kalne gavo 10 D-vo įsakymų. Jie buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių. Hebrajų kalba vadinamų עשרת הדברים , o skaitoma „Aseret ha-Dvarim“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Dabar dažnai vartojamas ir graikiškos kilmės terminas Dekalogas.

10 D-vo įsakymų apsprendė visos žmonijos moralę ir civilizacijos eigą. Gavus žodinę Torą, dalis jos buvo užrašyta, o kitą dalį užrašė tik po 1500 metų, sugriovus antrąją Jeruzalės šventovę.

Šiais laikais per Šavuot dienas sinagogose išnešamos Toros ir skaitomi                              dešimt  D-vo įsakymų. Laikomasi senųjų tradicijų: Šavuot išvakarių naktį skaitoma Tora.

Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus. Išvakarėse vaikai eina į darželius ir mokyklas su krepšeliais vaisių, nešdami iškirptas spalvingas aplikacijas mokyklos papuošimui.

Šavuot dieną skaitoma Rūt knyga (Megilat Rut), kuri buvo karaliaus Dovydo promočiūtė. Dovydas laikomas Jeruzalės įkūrėju.

Yra labai daug pasakojimų, kodėl skaitoma Rūt knyga Šavuoto metu. Dažniausiai aiškinama, kad Rūt atvykimas į Izraelį sutapo su Šavuot laiku, kai ji priėmė žydų tikėjimą, šis veiksmas buvo analogiškas žydų tautos pritarimui D-vo Torai.

VŽRB pirmininkas   Simas Levinas

Lag-Baomer 2020 – naktis be laužų

Lag-Baomer 2020 – naktis be laužų

Gegužės 11 d. vakare prasideda Lag-Baomer šventė.

Lag – tai yra raidės ל „lamed“ ir ג „gimel“ – taip žymimas skaičius „33“. Lag-Baomer – trisdešimt trečioji Omero diena.

Lag-Baomer tai nedidelė šventė, kuri patenka į 33-ą septynių savaičių laikotarpį tarp Pesach  ir Šavuot, vadinamą Omer. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.

Lag-Baomer taip pat yra vieno didžiausio išminčiaus, tanajaus rabi Šimono bar Jochajaus, kuris buvo Rabi Akivos mokinys, mirties metinės.

Lag-Baomer naktis – laužų naktis. Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako trys metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose („peot“).

Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia vienu geru kepsniu, nes visi  kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru kol vaikai tempia viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių Lag-Baomer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija  valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų,  bulvių salotas, tahini padažą…

Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.

Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu  paskelbė apribojimus –  Lag-Baomer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje.

Taip pat uždrausta iki gegužės 13 d. vykti į Meirono kalną – piligriminę vietą, kur yra Rabino Shimon Bar Yochai kapas.

Foto: www.editravel-israel.com

Ansamblio ,,Fajerlech‘ klipas – ,,Kitais metais Jeruzalėje“ 

Baigėsi Pesacho šventė. Lietuvos žydų  dainų ir šokių ansamblio ,,Fajerlech“  nariai  šiemet per Sederį nesirinko ir nekoncertavo, bet būdami namuose jie drauge sudainavo žinomą tradicinę žydų dainą ,,Kitais metais Jeruzalėje“. Šiemet, ši daina labai tiko, kai visi dainavo savo namuose.

AČIŪ ansambliui ,,Fajerlech”!

Laisvės šventė žydams – be priespaudą primenančių patiekalų

Laisvės šventė žydams – be priespaudą primenančių patiekalų

lrytas.lt

Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pirmininkė Judita Gliauberzonaitė (42 m.) mena, kaip močiutė Cilė Žiburkienė kiekvieną pavasarį prieš Pesachą tvarkydavo ir plaudavo visus namus, kad tik, gink Dieve, jokiame kamputyje neliktų miltų net dulkelių – tai reikštų, kad namie užsilikę kildintos tešlos, kuri žydams primintų priespaudą, ženklų.

Viso pasaulio žydai tūkstantmečius menančią savo istorijos ir religijos šventę – Pesachą švenčia pradedant nisano mėnesio (kovo arba balandžio) 15 diena: septynias dienas – Izraelyje, o gyvenantys ne istorinėje tėvynėje – 8. „Pasauliečiai žydai, besilaikantys tradicijų, dažniausiai švenčia pirmąją ir paskutinę Pesacho dieną, susirinkdami su šeimomis vakarienės.

Per visas Pesacho dienas sinagogoje meldžiasi labiau religingi žmonės“, – atskleidė J.Gliauberzonaitė.

Pesachas neretai sutampa su katalikų Velykomis. Šiemet jis prasidėjo balandžio 8-ąją ir tęsis iki 15 dienos.

Anksčiau Lietuvoje macų Pesachui žydai gaudavo sinagogose, kur jie ir būdavo kepami. Dabar jau niekas nebekepa ir kasmet sulaukia nemenkos jų siuntos iš Izraelio. „Džiaugiamės, kad Lietuvos žydų bendruomenės užsakymu visas konteineris macų į Lietuvą buvo atgabentas dar iki karantino. Kiekvienam bendruomenės nariui buvo skirta po kilogramą sverianti dėžutė macų. Taigi tas konteineris buvo tikrai nemažas“, – pirmojo Sedero išvakarėse pasakojo Judita.

Močiutės „Floimen cimes“