Žydų šventės ir valgiai

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!

Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.

Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

   

Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.

Daugiau nuotraukų:

Šis savaitgalis – vienas Šabatas, vienas pasaulis!

Ši savaitė – pasaulio žydų vienybės savaitė. Nesvarbu, kur žydai begyventų, kokia kalba bekalbėtų, mus vienija mūsų tradicijos ir mūsų identitetas,- sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Ketvirtadienį Vilniuje  per šimtas Lietuvos žydų bendruomenės narių ir žydų kultūros entuziastų kepė šventines chalas, penktadienį  sinagogoje laukia ypatingas Šabatas. Jau antrus metus iš eilės prisidedame prie pasaulinio Šabato iniciatyvos. Kartu tai proga Lietuvai ir pasauliui išreikšti žydiškąjį solidarumą, pasidžiaugti sustiprėjusia ir visuomenei atsivėrusia Lietuvos žydų bendruomene, prisiminti mūsų Tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ sėkmę. Dabar Vilniuje gyvuoja to paties pavadinimo kone vienintelė košerinė kavinė Lietuvoje, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia ne tik kultūros, paveldo, socialinėje bet ir Žmogaus teisių srityje – didžiuojasi būdama stiprėjančios Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nare.

Faina Kukliansky: “Linkiu, kad kad smagus chalų kepimas nuteiktų Jus šventiškai ir taikiai, o šilta Šabato laukimo nuotaika aplankytų kiekvieno namus. Linkiu, kad  diena, kai kepama chala, kuri veikiausiai ir įkvėpė lietuviškosios pynutės idėją, simbolizuotų ne tik pasaulio žydų vienybę, bet taptu švente visai Lietuvai”.

Vieną dieną. Vienas Šabatas. Vienas pasaulis!

Pranešimas spaudai

Vilnius, 2017-10-26

Viso pasaulio žydai jau ketvirtus metus iš eilės šiemet rengia chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas  –  bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu, laikantis visų taisyklių, susėsti prie šventinio Šabo stalo. Spalio 26-28 d. 1 milijonas žydų  susiburs 1 357 miestuose net 96 šalyse. Bus kepamos chalos, švenčiamas ypatingas Šabatas.

Globalus žydų socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai, apibūdinantys The Shabbos Project. Pernai tokį Šabatą kartu organizavo 6000 savanorių iš 95 šalių ir 1152 miestų, kalbančių 10 kalbų.  8000 moterų chalas kepė Buenos Airese, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams statyti, 10000 susirinko į Havdalos koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61 884 223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Žydų pavasaris, globalus socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai apibūdinantys The Shabbos Project.

Pernai vieną šabatą kartu organizavo 6000 savanorių, 95 šalyse, 1152 miestuose, kalbėjo 10 kalbų, 8000 moterų chalas kepė Buenos Aires, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams išstatyti, 10000 susirinko į Havdalą koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61884223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.
Tapkite šio stebuklo dalimi, organizuokite Šabato vakarienę savo namuose, džiaukitės Havdala muzika.

Kviečiame kartu kepti chalas ir kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ruoštis šiam nuostabiam vakarui. Spalio 26 d. nuo 18.00 val. Registracija:>> goo.gl/Pi5X7k

Dalinamės Beigelių krautuvėlės penktadienio chalos receptais:

Klasikinė chala 

Išeina: 2 chalos po 300 gr ir 1 mini arba viena šeimyninė

Vanduo – 150-200 ml

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių. 

Per Jom Kipur kiekvienam reikėtų susimąstyti: ar iš tiesų paprašėme atleidimo visų, kuriuos įžeidėme?
Ar išsprendėme visus nesusipratimus? Užglaistėme visas padarytas nuoskaudas?
Svarbu atminti: per Jom-Kipurą verta sutvarkyti savo santykius ir su kitais žmonėmis,
ir su savo bendruomene.
Jom-Kipur – švenčiausia diena metuose,  geros valios ir nuodėmių atpirkimo prieš Kūrėją diena.

Jom Kipur Vilniaus choralinėje sinagogoje:

Rugsėjo 28 d. 19 val. (ketvirtadienis) – pasiruošimas Jom Kipurui:

–       Kaparot
–       Pokalbis apie Jom Kipur

Rugsėjo 29 d. (penktadienis):
Nuo 14 v. sinagogos gabė (seniūnas) surašinės vardus, kurie bus perskaityti per Izkor maldą,  aukų rinkimas labdarai (savanoriškumo pagrindu).
–       17:00 val. – Mincha

–       17:30  val. – paskutinė „dienos trapeza“ (seuda amafseket) prieš Jom Kipurą
–       18:30 val. – maldos pradžia – Kol Nidrei

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Aut. Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Išskirtinė diena kalendoriniuose metuose – Jom Kipuras, užbaigia dešimties dienų jamim noraim laikotarpį, kuris buvo prasidėjęs per Roš Ha šana, Naujuosius metus. Tos dienos yra ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos, laukiant Jom Kipuro, per kurį Kūrėjas, kaip sakoma, užtvirtina galutinį savo sprendimą kiekvienam individui ateinantiems metams, atsižvelgiant į praėjusius metus ir į pastangas, kad ir per paskutiniąsias dienas taisytų savo kelius. Bet svarbiausia – tai Atpirkimo diena. Dėl to tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko, ir džiaugsmo diena. Vilkima baltai, nes balta spalva reiškia tyrumą. Pasninkas (nevalgoma ir negeriama nuo vakaro iki vakaro, 25 valandas, taip pat nesitepama tepalais, kvepalais, nesimaudoma ir neavima odinė avalynė) turi atitolinti nuo visų malonumų, ir pataikavimų sau, ir visiškai atsidėti maldai ir tšuvai. O džiaugsmas aiškinamas tuo, kad šią dieną veikia dieviško gailestingumo (Rahamim) savybė. Šio žodžio šaknis reiškia įsčias ir, kaip interpretuoja rabinas Kalevas Krelinas, kaip įsčios nešioja būsimą kūdikį, teikdamos jam visa, ko jam reikia, „avansu“, dar iki tam kūdikiui gimstant, prieš jam ėmus veikti gerai ar blogai, taip ir dieviškas Rahamim tą dieną uždengia (kaper) nuodėmes ir prasižengimus lyg avansu, atsižvelgdamas į ateitį. Tikintis palankaus sprendimo užtvirtinimo, įrašymo į gyvenimo knygą, linkima gmar chatima tova (pažodžiui, gero galutinio užantspaudavimo). Taip pat yra aiškinama, kad džiaugsmas turėtų būti suprantamas kaip priėmimas be kokio sprendimo, nes bet kuris sprendimas yra į gera, suteikiantis galimybę žmogui tobulėti ir taisyti gyvenimo kelius.

Šiemet Jom Kipuras sutaps su šabu. Gerai žinomas litvakiškos rabiniškos Soloveičikų dinastijos palikuonis Josefas Dov-Ber ha-Levi Soloveitchikas analizavo įvairių Jom Kipuro pavadinimų reikšmes. Vienas iš jų yra šabbat šabbaton, t.y. šabų šabas. Jis rašo:

„Yra trys pagrindiniai Šabo laikymosi aspektai:

1) draudžiantys įsakai dėl darbų  nutraukimo,

2) įpareigojantys įsakai, patvirtinantys dienos šventumą,

3) šešių dienų kūrimo ir septintos dienos dieviškojo poilsio liudijimas.“

Roš ha Šana šventės išvakarės LŽB su svečiais ir bendruomene

Daugiau nuotraukų po teksto.

Roš ha Šana išvakarėse LŽB buvo surengtas gražus vakarėlis su tradicinėmis žydų litvakų vaišėmis Jašos Heiftzo salės centre. Šventiška nuotaika, garbūs susirinkę svečiai ir bendruomenės nariai, žydiški skanumynai, kuriuos pagamino „Beigelių krautuvėlės‘‘ kulinarės bei gerų  saldžių Naujųjų metų likėjimai su ypatinga dovana – LŽB išleistu 5778 m. kalendoriumi, skirtu senosioms Lietuvos medinėms sinagogoms, šiam vakarui suteikė malonią ir jaukią atmosferą.

ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Naujųjų metų šventė,  kuri švenčiama 1 ir 2-ą Tišrėjaus mėnesio dieną, ir yra atskaitos taškas, skaičiuojant metus nuo Pasaulio sukūrimo, sinagoginėje liturgijoje, vardijama kaip  diena, kurią „visi kūriniai yra teisiami“. Toroje ši diena (septinto mėnesio 1-oji) net nėra vadinama Naujųjų metų švente, ji įvardijama kaip rago pūtimo atminimo šventė (Kun 23:24-25):

 „Taip kalbėk izraelitams, sakydamas: ‘Septintą mėnesį, pirmą mėnesio dieną turėsite rago pūtimo atminimo (zichron trua) šabinę dieną (šabbaton), šventą sueigą.“ Hebrajiškas žodis trua čia išverstas labai sąlyginai kaip rago pūtimas, nes šis žodis daugiaprasmis, reiškiantis ypatingą signalą, kuris būdavo duodamas, pučiant ragą. Biblijoje reiškia tiek aliarmo, perspėjimo apie priešo armijos artėjimą, signal1, tiek ir džiaugsmo šūksnį… Šis žodis daug kartų kartojamas Roš ha Šana ir Jom Kippuro liturgijoje sinagogose, kai atliekamas šofaro (rago) pūtimo ritualas, pakaitomis, skirtingomis „pėdomis“ (naudojant poetikos terminą) pučiant trua ir tkia ilgiais.

Ir dar daugiau, tik vieną kartą Biblijoje paminėta Roš ha Šana, pranašo Ezekielio knygoje (40:1), bet siejant ne su pirmąja, bet dešimtąja septinto mėnesio diena, kurią šiandien turime Jom Kipuro (Atpirkimo, Permaldavimo) dieną:

„Dvidešimt penktaisiais mūsų tremties metais, metų pradžioje (Roš haŠana), dešimtąją mėnesio dieną, penkiolika metų po to, kai miestas buvo paimtas, tą pačią dieną VIEŠPATIES ranka mane palietė, ir Jis nuvedė mane ten…“

Kodėl tokia painiava? Paprastai Naujųjų metų mėnuo būna pirmas metuose, ne septintas. Tuo labiau, logiškai mąstant, ta diena švenčiama kaip pasaulio sukūrimo diena. O jei sukūrimo, tai kodėl dar ir teismo diena?

ŽYDAI KVIEČIA – ŠVĘSTI NAUJUS METUS!

 

Artėjant žydų Naujiesiems metams, žydai verčia naują gyvenimo puslapį ir kviečia kaimynus padaryti tą patį – žengti į tolerantišką ateitį. Ta proga jie siunčia visiems dovaną – uždegančią žydišką melodiją, kuri gali virsti Jūsų telefono skambučiu.

Muzika yra ta kalba, kuri suprantama kiekvienam ir kuri ištirpdo žmones skiriančius barjerus. Jie gali nesuprasti kits kito žodžių, nepažinti kultūros, tačiau vis tiek suartėti per muziką. O telefonas – kiekvienam prie rankų prilipęs daiktas, kuriuo šiais laikais bendraujame ne ką mažiau, nei akis į akį. Todėl dovana telefone turi ir simbolinę prasmę – atsiliepdami į kvietimą kaskart parodome ir sau, ir šią melodiją girdintiems aplinkiniams, jog esame plačių pažiūrų, mūsų gyvenime tolerancija yra stipri vertybė, o draugystės tikrai nelemia tautybė.

Ši melodija – tai draugiškas gestas, ištiesta ranka bendrauti ir artimiau susipažinti. Vienu kvietimu ir viena proga ši akcija nesibaigs – su šūkiu „Žydai kviečia!“ žydai ketina atverti vis daugiau durų, kad pažintis peraugtų į tvirtą draugystę. Juk žydai tikrai turi kuo pasidalinti ir papasakoti!

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky: „Žydai yra tauta, turinti ryškią etnokultūrą, papročius, puoselėjanti pagarbų ir civilizuotą santykį su kitomis tautomis. Mes esame progresyvūs, visuomeniškai aktyvūs, o taip pat šilti, linksmi ir atviri žmonės. Todėl ši linksma melodija – tai mūsų šypsena ir mirktelėjimas savo kitų tautybių kaimynams, juk kvietimas priimti ištiestą ranką ne visad turi būti oficialus ir rimtas, kartais smagu tiesiog papokštauti“.

Kokia tai melodija? Žydų bendruomenė ragina parsisiųsti ir prisiminti vieną populiariausių pasaulyje žydiškų melodijų:

>>Parsisiųsk, paklausyk! Atsiliepk, žydai maloniai kviečia artimiau susipažinti!

LŽB renginiai ir šventės >>Programa

Rugsėjo 1-oji – tikra šventė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje

Pirmokai su LŽB dovanėlių krepšeliu: Košeriniu beigeliu ir hebrajų kalbos žodynėliu. 

Visos mokyklos bendruomenę, moksleivius ir jų tėvus sveikino su naujųjų mokslo metų pradžia ir sėkmės linkėjo direktorius Miša Jakobas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio misijos vadovo ambasadoriaus pavaduotoja Hochstetler Efrat, Izraelio garbės konsulas Prof. Vladas Algirdas Bumelis.

LŽB pirmininkė sveikina pirmokus, linki  gerai mokytis, o kad jie neišalktų, įteikia “Beigelių krautuvėlės” košerinius beigelius. Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Izraelio ambasados Lietuvoje kvietimas

Mieli draugai,

Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį

ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)

kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.

Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!

Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!

Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.

Komandoms, kurios užsiregistruos  iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti  šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!

Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!

Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius

 ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,

Tel.: +370-5-2502500

E-mail:  info@vilnius.mfa.gov.il

 *Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val.  Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.

*Rekomenduojame devėti šalmus! 

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Daugumai žmonių košerinė virtuvė asocijuojasi su griežtais mitybos suvaržymais, pavyzdžiui, su atsisakymu vartoti kiaulieną ir draudimu maišyti mėsą su pieno produktais. Paprastai tuo mūsų žinios apie tai, ką valgo tikintys žydai, ir apsiriboja. Pateiksime keletą įdomių faktų, kurie praplės jūsų supratimą apie košerinę mitybą.

Žydai nevalgo krevečių, austrių, midijų ir kitų jūrų gėrybių. Su žuvimi taip pat nėra paprasta: negalima valgyti tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų, pavyzdžiui, šamo, eršketo. Atitinkamai eršketiniai ikrai (juodieji) yra netinkami košerinei mitybai, o lašišiniai (raudonieji ) laikomi košeriniais.

Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra kramtantys arba atrajojantys ir turi porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. O gyvūnai, kurie turi tik vieną šių požymių (kiaulės ar triušiai), yra draudžiami.

Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Kadangi mokslo metai baigiasi ir vasaros atostogos prasideda, Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tėvai ir vaikai, gražiai pasipuošę, susirinko į savo reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą :Barmicvą ir Batmicvą Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Su pasididžiavimu tėvai klausėsi kiekvieno rabino Š. Izaksono žodžio ir palaiminimo, skirto berniukams ir mergaitėms, sustojusiems po “hupa“ arba baldakimu. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kreipėsi į visus savo auklėtinius su jautriu sveikinimu. Po ritualo visi su tėvais linksminosi ir šventė LŽB buveinėje.   Šeimos su vaikais ir artimaisiais trečiajame  Lietuvos žydų bendruomenės aukšte uždegė žvakes, pagerbdami savo tėvus, mokyklą, Lietuvą ir Izraelį, ir žuvusius Izraelio karius.  Šventė vyko lietuvių ir hebrajų kalbomis. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sveikino visus hebrajų kalba, sveikinimą vertė į lietuvių k. Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja Ruth Reches. Moksleiviai parengė koncertą su dainomis,  šokiais ir ištraukomis iš rašytojo Šolomo Aleichemo bei kitų žydų rašytojų, kurie rašė idiš kalba. Po to jaunuoliai gavo simbolines dovanas iš Lietuvos žydų bendruomenės, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo, kur buvo gausu užkandžių, sulčių, kavos, vyno ir vandens bei geros nuotaikos.

Šavuot šventė

Šavuot šventė

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Šavuot šventė, kuri netrukus (2017 gegužės 30, 31) bus švenčiama, yra lyg Pesachą užbaigianti šventė. Lietuviškai jos pavadinimas reiškia savaitės, arba septynetas, tai  – nuoroda į septynias savaites nuo Pesacho, arba dar kitaip, nuo pjūties pradžios („Atskaitysi septynias savaites, pradėdamas skaičiuoti nuo to laiko, kai pjautuvas pirmąkart paliečia nepjautus javus. Tada tu švęsi Savaičių iškilmes, VIEŠPATIES, savo Dievo, garbei atnašaudamas geros valios atnašą pagal derlių, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs“ (Įst 16,9-10)), kurių metu buvo skaičiuojamos omero dienos (Kun 23,15-21) bei švęsta Lag b‘Omer šventė.

Tačiau ši šventė turi ir kitus pavadinimus, ateinančius iš Toros: „Pjūties šventė“ (Iš 23,16), „Pirmienų šventė“ (jom ha‘bikurim, Sk 28,26). O dar vienas pavadinimas, Aceret, – iš Toros išminčių. Pastarasis terminas tiksliausiai pabrėžia šios šventės kaip Pesacho šventės užbaigimo prasmę.

Nors Toroje ši šventė tiesiogiai nevadinama Toros dovanojimo švente (Matan Tora), t.y. su vienkartiniu istoriniu įvykiu, o pirmiausia siejama su derliumi, būtent ši šventės prasmė šiandien žinoma ir priimta. Žinoma, ir derlius yra priimamas kaip dovana, ir pjūties pradžia, ir pabaiga, kuri švenčiama kartu su Dievu, tam, kad būtų galima dėkoti už jo rūpestį ir Apvaizdą. Tačiau vien jis nesuteiktų šios šventės prasmei išskirtinumo.