Žydų istorija Lietuvoje

LŽB kviečia į filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūrą

2017 m. lapkričio 23 d.18 val. kviečiame į filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūrą. Filmas pagal Marijos Rolnikaitės knygą „Turiu papasakoti“, apie gyvenimą gete ir Strazdamuižos ir Štuthofo koncentracijos stovyklose.

Marijai Rolnikaitei 89 metai. Ją dažnai vadina lietuvių Ana Frank. Kai Marijai buvo 14 metų, ji kartu su šeima atsidūrė Vilniaus gete. Po to laukė dvi koncentracijos stovyklos. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas paauglės pomėgis – įprotis rašyti dienoraštį, – virto svarbiu dokumentu, kuriame užfiksuota viskas, kas atsitiko Lietuvos žydams nuo 1941 iki 1945 metų. Mergina įsiminė viską, ką matė pati ir ką jai pasakojo artimieji, rašė ant popieriaus skiaučių, maišinio audinio atraižų, kalė atmintinai. O kai viskas baigėsi, dar kartą perrašė į švaraštį. Pirmą kartą M.Rolnikaitės knyga „Turiu papasakoti“ apie gyvenimą gete ir Strazdamuižos ir Štuthofo koncentracijos stovyklose išleista septintajame dešimtmetyje.

M.Rolnikaitė rašo: “Gimiau žydų šeimoje. Mano gimtoji kalba – jidiš. Gimiau Klaipėdoje, o gyvenau nedideliame Lietuvos mieste Plungėje. Ten buvo gimęs mano tėvas. Kai jam buvo 12 metų, jis paliko namus, kad baigtų gimnaziją. Jo tėvas, mano senelis, buvo labai tikintis ir leido jį į žydų religinę mokyklą. Sulaukęs dvylikos metų mano tėvas nusivylė tikėjimu ir išėjo iš mokyklos – nutarė vykti į Rygą, kad ten baigtų gimnaziją. Pinigais tėvai negalėjo jo paremti, vienintelis dalykas, kuo galėjo padėti, – tai skamba kaip anekdotas – įsitaisyti juodą kostiumą ir kaklaraištį. Jis labai džiaugėsi kaklaraiščiu, nes kai suplyšo kelnės, kaklaraištis pravertė lopams”.

FILMO PERŽIŪROJE DALYVAUS FELIKS DEKTOR, FILMO PRODIUSERIS, ZEVI ŽABOTINSKIO RAŠTŲ VYR. REDAKTORIUS, RUSŲ-ŽYDŲ INTELEKTUALŲ KLUBO “KOVČEG” STEIGĖJAS MASKVOJE, JAKOVO BUNKOS PARAMOS LABDAROS FONDO DIREKTORIUS EUGENIJUS BUNKA.

FIilmo gamybą dalinai finansavo

 

 

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus

Pajūrio naujienos,  Romualdas BENIUŠIS,  2017-11-17

 

Chaimų šeima, dar nežinanti, kas jų laukia ateityje. Darbėnai, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) Šaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas.

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941–1945 metais – skaudi, neužgyjanti žaizda tiek žydams, tiek ir patiems lietuviams.

Nuo viduramžių čia gyvenusių žydų palikuonys, nors ir gyvendami toli nuo Lietuvos, ją tebelaiko savo gimtuoju kraštu, ne tik mintimis sugrįžtantys ten, kur gyveno jų tėvai ir seneliai, kuriems karo metais pavyko išlikti, ir kur jos miškuose ir laukuose amžiną poilsį rado jų giminės, kuriems nepavyko išvengti tragiško likimo. Kiekvieno išgelbėto žydo gelbėjimo istorija yra unikali, o jos herojai – beginkliai kovotojai prieš nusikalstamą nacių režimą – verti ypatingos pagarbos. Deja, laikas nenumaldomai bėga, nusinešdamas į amžinybę ne tik šiuos herojus, bet ir tada dar vaikais buvusius gyvus šių įvykių liudininkus ir dalyvius, tad kasdien vis sunkiau atkurti tų dienų istoriją ir pagerbti savo ir savo šeimos narių gerove dėl kito niekuo nekalto žmogaus gyvybės išsaugojimo rizikavusius žmones, kuriuos šiandien jau vadiname ir rezistentais-kovotojais už Lietuvos laisvę.

JAV gyvenantis profesorius iš Emory universiteto Atlantoje Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, jau daugiau nei dešimt metų kasmet aplanko šį miestelį, kalbindamas čia gyvenančius senolius. Jis pasidalijo ir neseniai jo sužinota vienos darbėniškių žydų šeimos istorija.

Seime pagerbti labiausiai prie daugiatautės Lietuvos vienijimo prisidėję žmonės ir institucijos

Lapkričio 16 d., pasaulyje minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos Respublikos Seime vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamas iškilmingas renginys, kuriame dalyvavo virš 400 Lietuvos tautinių bendrijų atstovų, akademinės bendruomenės narių, švietimo darbuotojų, žurnalistų, politikų, valstybės tarnautojų, visuomenininkų ir diplomatų. Renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, atidarydamas renginį pažymėjo, kad kalbėdami apie toleranciją Lietuvoje, negalime neminėti mūsų šalyje susiklosčiusio ilgamečio daugiakultūriškumo ir pagarbos tautinėms bendruomenėms. „Kuomet kalbėdami apie žmogų sakome „geras“, turime galvoje, kad jis leidžia mums būti savimi. Šiandien turime prisiminti, kad tolerancija neturi būti vieną dieną – ji turi lydėti kasdien. Linkiu mums visiems būti gerais žmonėmis“,- sakė Seimo Pirmininkas.

Tarp apdovanotųjų aukščiausiu Tautinių mažumų departamento apdovanojimu – Didžiuoju Garbės Ženklu „Už nuopelnus yra Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas – už aktyvią veiklą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, skatinant pagarbą Holokausto aukoms ir domėjimąsi Lietuvos žydų bendruomenės kultūra.

Ambasadorius Amiras Maimonas padėkojo Tautinių mažumų departamentui už darbų pripažinimą ir bendradarbiavimą nuo pat ambasados atidarymo. „Nuo ambasados atidarymo vadovaujamės pagrindiniu principu – galime nesutikti su įvairiais dalykais, bet gebame apie juos šnekėtis ir diskutuoti. Tai ir yra tolerancija“,– sakė ambasadorius.

Vilniuje atidarytas dailininko S. Bako muziejus

Vilniuje atidarytas dailininko S. Bako muziejus

BNS.   Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas litvako pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus.

Tai pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio dailininko kūrybai, pranešė Kultūros ministerija. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

F. Kukliansky: žydams ir lietuviams būtina apgludinti nesutarimus

„Man labai patiko istoriko Sauliaus Sužiedėlio mintis, kad galima ne vieną kartą perskaityti kokį nors dokumentą arba daug dokumentų ir padaryti skirtingas išvadas. Studijuojant dokumentus, būtinas specialus pasirengimas, jų išmanymas. Jei tuos pačius dokumentus perskaitys bobutė, jai galbūt jie pasirodys įdomūs, tačiau ji nesugebės nieko paaiškinti. O jei knyga yra rašoma dėl viešųjų ryšių, ja siekiama naudos ir nustebinti skaitytojus bei klausytojus?“ – vertindama R. Vanagaitės skandalo atgarsius, portalui LRT.lt sakė F. Kukliansky.

Sostinės meras Samueliui Bakui įteikė Vilniaus garbės piliečio regalijas

Sostinės meras Samueliui Bakui įteikė Vilniaus garbės piliečio regalijas

Visame pasaulyje žinomas žydų menininkas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu – sostinės meras Remigijus Šimašius dailininkui Rotušėje įteikė garbės piliečio regalijas. Specialiai iš JAV į ceremoniją atvykęs menininkas džiaugėsi tokiu įvertinimu gimtajame Vilniuje. Sostinėje duris atvėrė  S. Bako vardo muziejus.

„Kai žiūriu į Samuelio Bako paveikslus, nekyla klausimų vardan ko visa tai ir kodėl. Man atrodo, kad šie paveikslai yra, kad padarytų mus geresnius ir primintų, jog yra sunkių dalykų, bet tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jie, ar gėris klestės. Miesto Taryboje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris suabejotų, ar verta suteikti menininkui miesto garbės piliečio vardą. Samuelio Bako gyvenimo istorija yra ir paties Vilniaus istorija, žmogaus, kuriam teko pamatyti vieno totalitarinio režimo keitimą kitu, kuris išvyko į laisvą pasaulį ir buvo atplėštas nuo savo miesto, susieto su skaudžiais prisiminimais, kuris šio miesto neišsižadėjo ir į jį sugrįžo, jį tapė ir vaizduoja jį tokį, kokį mes norime matyti – su visa jo praeitim ir ateitim.“ – įteikdamas Vilniaus garbės piliečio regalijas sakė miesto meras Remigijus Šimašius.

Garbės piliečio vardas S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos šių metų balandžio 25 d. sprendimu.

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu?
Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.

G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė didelio dėmesio sulaukusią   tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškojo ir siūlė atsakymus į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, JAV ambasadore Anne Hall, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Izraelio misijos Lietuvoje vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškino sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuotas,  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitėspecialiai iš JAV atvykęs profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys.

Pranešimas spaudai

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškos atsakymų į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuojamas  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Lapkričio 9 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys specialiai iš JAV atvyksiantis profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys. Prof. S. Sužiedėlio pranešimo tema – „Istorijos perspėjimas: antisemitizmo ištakos ir raida Lietuvoje“, kuriame jis apžvelgs antisemitizmo vystymąsi Lietuvoje nuo jo šaknų XIX-ame amžiuje iki antižydiškos propagandos Holokausto metu ir vėliau, kokios ideologinės priemonės, konkretūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai įtakoja antisemitinius stereotipus ir aplinką.

Pranešimus skaitys žinomi Lietuvoje mokslininkai:  Šarūnas Liekis, Vygantas Vareikis, Linas Venclauskas, Violeta Davoliūtė, Charles Perrin.

Numatyta diskusija apie antisemitizmą,  keliantį iššūkius šiuolaikinei visuomenei.

Šį projektą vykdo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su partneriais:

Romų visuomenės centru,

Lietuvos žmogaus teisių centru,

Moterų informacijos centru.

Konferencija vyks Vilniuje lapkričio 9 d. Novotelio viešbučio Konferencijų salėje, pradžia po registracijos, 9.30 val.

PROGRAMA 

https://www.lzb.lt/2017/11/07/pasizymekite-data-tarptautine-konferencija-minint-tarptautine-diena-pries-fasizma-ir-antisemitizma/

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Įžanginis žodis

Dovilė Budrytė

Politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV, projekto vertintoja.  

Rašydamas apie atmintį Rytų Europoje, Alexander Etkind knygoje Warped Mourning argumentavo, kad šiame regione įvairios grupės kultivuoja savo atskiras atmintis, taip nubrėždamos ribas tarp savęs ir kitų bei kurdamos atskiras atminties bendruomenes, kurios veliasi į konfliktus, susijusius su atmintimi.  Etkindo mintys skatina kelti keletą svarbių klausimų, tokių kaip:  Ar gali didelė istorinė trauminė patirtis sujungti grupes kovai prieš neapykantą ir smurtą? Kaip reikia minėti svarbias istorines traumines patirtis norint išvengti konfliktų, susijusių su atmintimi? Ar istorinių įvykių paminėjimas gali padėti išvengti baisių istorinių ivykių pasikartojimo?

Žinoma, kad nėra vienareikšmiškų, lengvų atsakymų į šiuos klausimus.  Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai netgi yra linkę abejoti, ar iš tikrųjų galima pasimokyti iš praeities ir ar skausmingų istorinių patirčių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje.  Tačiau net ir tokie pesimistiški požiūriai negali nuneigti vadinamosios įvariakryptės atminties galios.  Kaip įsivaizdavo Michael Rothberg, tokia atmintis nėra konkurencinga.  Tai nėra politinis žaidimas su vienu laimėtoju.  Tokia atmintis dinamiška ir paslanki; apie ją galima kalbėti įvairiose grupėse; ją galima skolintis. Ji produktyvi, o ne paralyžiuojanti. Ji atvira. Rothbergo manymu, įmanoma, kad daug kam priimtina Holokausto atmintis gali tapti tokia atmintimi bei būdu priemonių kovai su rasizmu artikuliavimui. Taigi, Holokausto atmintis, priimtina daugeliui grupių ir individų, gali skatinti produktyvų bendravimą ir netgi padėti kovoti su įvairiomis rasizmo formomis.

Prisimindami Kristallnacht, vieną iš geriausiai žinomų vaizdinių susijusių su antisemitizmu ir po to įvykusiu Holokaustu, konferencija #AmintisAtsakomybeAteitis pamėgins padaryti būtent tai.  Pagrindinis konferencijos tikslas—sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje; mėgins peržengti atminties bendruomenių ribas.  Bus atskleistos romų Holokausto istorijos.  Šios skausmingos patirtys vis dar nėra gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų; apie jas mažai kalbama.  Dar žinomos kaip “Samudaripen” (romų kalba “masinės žudynės”) ir “Pharrajimos” (romų kalba “suplėšymas,” “supjaustymas”, “išniekinimas”), šios patirtys dar netapo integralia Holokausto atminties dalimi Lietuvoje.  Šių patirčių atskleidimas gali būti pirmas žingsnis neapykantos susijusios su romafobija išryškinimui Lietuvoje.  Kaip ir praeityje, šiandien Lietuvos romų bendruomenė vis dar marginalizuojama ir siejama su nusikalstamumu.  Mokymasis apie Holokaustą ir ypač apie įvairių bendruomenių kriminalizavimą gali padėti suprasti pragaištingą stereotipų galią šiandieniniame pasaulyje.

Taip pat žvilgsnis į įvairias sankirtas tarp istorinės atminties apie Holokaustą ir šiandieninės politikos gali padėti geriau suprasti įvairių neapykantos formų sudėtingumą.  Tai gali būti pritaikoma ir antisemitizmui, ir ksenofobijai.  Nors ir pastaruoju metu Lietuvoje galima pastebėti pozityvių pasikeitimų (vis daugiau žmonių žino apie Holokaustą ir jį pripažįsta), dar reikia padaryti daug darbo.  Dar vis yra daug pasipriešinimo atviram kalbėjimui apie “nepatogias” istorines tiesas apie Holokaustą, tokias kaip lietuvių dalyvavimas Holokauste.  Dar vis yra stiprūs gynybiniai instinktai gražinti skausmingą praeitį.  Kova su šiais instinktais ir mėginimas sąžiningai elgtis su praeitimi—tai neatsiejamos sėkmingo tolerancijos ugdymo dalys, būtina sąlyga dabartinei kovai su antisemitizmu, romafobija ir ksenofobija.  Tai nelengvas, bet būtinas pirmas žingsnis žmogaus teisių puoselėjimui ir tam, kad nebūtų nieko panašaus į Kristallnacht ateityje.  Aš tikiu, kad #AtmintisAtsakomybeAteitis konferencija bus svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

Konferencija vyko anglų ir lietuvių kalbomis.

>>Programa

Atgarsiai spaudoje:

>> Profesorius S. Sužiedėlis: antisemitizmas niekur nedings, bet tai ne visuomet grėsminga

>>Akimirkos

Pranešimai:

-From Philosemitism to Anti-Semitism: Jonas Sliupas, Refugees, and the Holocaust, Charles Perrin, Ph. D., Vytauto Didžiojo universitetas
– Jewish life and anti-Semitism manifestations in Finland,  Rony Smolar, rašytojas, Suomijos žydų bendruomenės tarybos narys

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky pasisakymas LRT TV laidoje “Savaitė”

2017-11-05 / 21:00 — Joana LapėnienėLRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“LRT.lt

 Rūta Vanagaitė nebūtais dalykais kaltino Adolfą Ramanauską-Vanagą, jos gynėjai kaltina Lietuvą. Čia garsiausiai skamba Europos žydų kongreso balsas, kurio vadovas Kremliui prijaučiantis oligarchas, turintis savo verslą Rusijoje, besipuikuojantis nuotraukomis greta Vladimiro Putino ir dažnokai jo giriamas, tačiau faktas – garsas pasklido už Lietuvos ribų. Ir svarstymai, ar Lietuvoje nėra varžomos kitaip manančiųjų teisės, dėl savo nuomonės turėjimo deginamos knygos, o tarp tų knygų – ir Holokausto tema, ar mes vėl mėginame kratytis atsakomybės dėl žydų žudynių – ne į naudą Lietuvai.

Ar tokiam scenarijui Lietuva buvo pasirengusi? Pasirodo, Europos žydų kongreso vadovą, tą patį V. Putino mylimą oligarchą nuo kaltinimų Lietuvai mėgino atkalbėti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako prieš trejus metus pareikalavusi ir gavo oficialią informaciją apie Lietuvos partizanų vadų veiklą. A.Ramanausko-Vanago pavardės tarp prisidėjusių prie Holokausto nėra, 1991 m. Aukščiausiasis Teismas jį visiškai reabilitavo. F. Kukliansky sako, sužinojusi apie Europos žydų kongreso prezidento V. Kantoro ketinimą pasmerkti Lietuvą, bandė įtikinti šio sumanymo atsisakyti.

„Bandėme kalbėti ta tema, tačiau gal mes vienas kito iki galo nesupratome, ir galbūt aš ateičiai linkėčiau visoms tarptautinėms organizacijoms labiau pasitikėti vietinėmis bendruomenėmis specifinėje būsenoje. Viena vertus, mes nukentėję nuo Holokausto, o ne kokie kiti ponai, kurie mokina ar duoda patarimus, ką gi daryti su tais, kurie galbūt dalyvavo Holokauste“, – teigė F. Kukliansky.

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

 Andrej Vasilenko/New York Times/Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka/BNS nuotr.

Vilnius, lapkričio 3 d. (BNS). Vilniuje sustiprinus judaikos tyrimus, mokslininkai šiemet identifikavo tūkstančius vertingų žydų rankraščių, jie sovietų okupacijos metais išgulėjo paslėpti bažnyčios rūsiuose, o du nepriklausomybės dešimtmečius buvo išbarstyti po skirtingus archyvus.

Dalis naujai identifikuotų dokumentų šiuo metu pristatomi Niujorke, su rinkiniu ateityje numatoma supažindinti ir Lietuvos visuomenę.

„Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas.

Paslėpė bažnyčioje

Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo buvo šimtai žydų visuomeninių, religinių, kultūros ir mokslo organizacijų. Ypač reikšmingas buvo nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo veikęs Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO. Jis  tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų, kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas.

Premjeras S.Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti pozicijos dėl lietuvių vaidmens per Holokaustą

Vilnius, lapkričio 2 d. (BNS). Lietuvos vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą.

„Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai. Taip, kad nėra ką peržiūrinėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Taip jis komentavo Europos žydų kongreso raginimą Lietuvai iš pagrindų peržiūrėti lietuvių vaidmenį per nacių okupaciją, nustoti gerbti tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais naciais ir aktyviai prisidėjo Lietuvoje žudant žydus.

„Jeigu kas nors nori ką nors peržiūrėti ar gilintis, tai yra istorikų darbas, ir istorikai turi remtis labai aiškia sistemine istorine informacija, faktais, o ne faktų interpretacija, bet faktų visuma. Tada galima diskutuoti ir kalbėti“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad valstybės ir žydų bendruomenės santykiai būtų geri.

„Manau, kad Lietuva kaip valstybė padarė viską ir toliau daro, kad santykiai tarp žydų bendruomenės, Lietuvos visuomenės, mūsų valstybės būtų tokie, kurių kitos valstybės gali ir pavydėti“, – sakė premjeras. 

URM ragina nepriešinti žydų genocido su antisovietine rezistencija

Vilnius, lapkričio 1 d. (BNS). Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.

„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.

Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.

LŽB pozicija dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų, susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo A. Ramanausko – Vanago veiklos atžvilgiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB)  reiškia susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų , susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo Adolfo Ramanausko- Vanago veiklos atžvilgiu.  Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtininačių  A. Ramanauskui- Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto.
Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog  diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.
LŽB gerbia privačios leidyklos „Alma littera“ teisę pačiai vykdyti ir plėtoti jos verslo strategiją. Tačiau LŽB laiko leidyklos sprendimus utilizuoti R. Vanagaitės kūrinius neproporcingais, ir galimai sudarančius prielaidas kilti visuomenės priešpriešai.

Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

2015 m. Panevėžyje įvyko konferencija, kuri buvo skirta Pasaulio Tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės  garbei. Joje dalyvavo svečiai iš Vilniaus – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, likusi gyva liudininkė Sulamit Lev išgelbėta iš pražūties, Panevėžio žydų bendruomenė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolės. Sulamitos pasakojimas apie 15-os žydų vaikų istoriją, kurie rado duonos kąsnį ir prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais, sulaukė didelio dalyvavusiųjų susidomėjimo. Tada ir gimė idėja, tapusi projektu, įamžinti Marijos Rusteikaitės atminimą Panevėžio mieste.

2017 m. spalio 27 dieną pagal projektą vyko stelos atidengimas  Marijos Rusteikaitės atminimui. Šis paminklas yra pirmas Lietuvoje, kai pagerbta gelbėtojusi žydus Holokausto metu Dievo apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė, visuomenininkė, medikė, pedagogė Marija Rusteikaitė. Atidengiant atminimo lentą Panevėžyje, dalyvavo  Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, kuris pabrėžė, kad Lietuva turi didžiuotis tokiais žmonėmis, kurie gelbėjo nekaltus žmones, rizikuodami savo gyvybėmis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuliansky pasakė, kad ši iškilminga ceremonija buvo įvykdyta Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolių, Panevėžio m. žydų bendruomenės, Panevėžio miesto vadovų dėka, jiems priėmus teigiamą sprendimą dėl Marijos Rusteikaitės vardo įamžinimo Panevėžyje. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė inicijuoja šį mums žydams labai svarbų sprendimą  įvykdyti Pasaulio Tautų teisuolių įamžinimą ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir Vilniuje.

Daugiau apie Marijos Rusteikaitės asmenybę papasakojo išgelbėta Holokausto metais likusi  gyva liudininkė Sulamit Lev. Ji iki šiol dėkinga Marijai  ir vadina ją “Motinėle”. Moters prisiminimus pagyvino jos atsinešti išgelbėtojų laiškai vienuolei bei paveikslas, kuriame pavaizduota prie Marijos Rusteikaitės klupanti pati maža Sulamit.

Panevėžys pirmasis padėkojo žydų gelbėtojai

Panevėžys pirmasis padėkojo žydų gelbėtojai

Sekundė.lt, Panevėžys

Panevėžyje iškilo pirma paminklinė lenta Lietuvoje, skirta žydų gelbėtojai Holokausto metu. Tokia padėka pagerbta šiame mieste pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris subūrusiai vienuolei, visuomenininkei, medikei, pedagogei Marijai Rusteikaitei. Akmeninė lenta II pasaulinio karo metais nusipelniusiai asmenybei iškilmingai atidengta ties J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių sankirta. Remiantis istorine medžiaga išsiaiškinta, kad būtent netoli šios vietos buvo įkurtas Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas bei jo ligoninė. „Visų pirma ši vieta, už kelių dešimčių metrų, mums buvo pati svarbiausia vienuolyno istorijos vieta, nes čia M. Rusteikaitė 1925–1936 m. būrė vienuoles, pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris. Ką tik baigusi Sankt Peterburgo medicinos universitetą iš Žemaitijos kilusi motinėlė įsijungė į Šventojo Vincento Pauliečio draugiją, siekdama padėti vargstantiems Panevėžio miesto ir apylinkių žmonėms. Prieš tai ji dėstė Kražių progimnazijoje matematiką ir geografiją, kitoje vietoje lenkų kalbą“, – savo pirmtakę prisiminė sesuo Leonora Kasiulytė, daug metų besidominti istorine asmenybe.

Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. spalio 27 d.

Žydų raštijos paveldo dokumentai, Antrojo pasaulinio karo metais paslėpti ir išsaugoti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje (buvusiuose Knygų rūmuose), pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje. Iki šiol manyta, kad neseniai atrasti rankraščiai, religiniai raštai, sinagogų ir jašivų įrašų knygos hebrajų ir jidiš kalbomis, kitas vertingas Vilniaus žydų kultūros palikimas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Dešimt iš  dešimčių tūkstančių žydų dokumentų kolekcijos atrastų dokumentų pirmą kartą atverti visuomenei Žydų mokslinių tyrimų institute (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) Niujorke, kur bus eksponuojami nuo spalio 24 d. iki 2018 m. sausio.

Pasak Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovės dr. Laros Lempertienės, eksponatai buvo atrinkti taip, kad sukrėstų ir ne tokią jautrią Rytų Europos žydų kultūrai amerikiečių auditoriją.

Daugiau apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomą judaikos dokumentinį paveldą ir neseniai Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose atrastus žydų raštijos dokumentus žiūrėkite pokalbio su L. Lempertiene vaizdo įraše.