Žydų istorija Lietuvoje

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

“Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Iškilmėse, kurios vyko saulėtą ir vėjuotą balandžio 19 dieną erdviame mokyklos kieme, dalyvavo ir sveikino Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Izraelio garbės konsulas Lietuvoje Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos miestų žydų bendruomenių pirmininkai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras Šimašius. Šventiški sveikinimuose skambėjo žodžiai apie Izraelio stiprybę, pasiekimus, pasauliui svarbius išradimus, pavyzdį Lietuvai rodančią valstybę.

Šventiškai maloni nuotaika uždegė visus. Grojo orkestras, šoko vaikai ir suaugusieji, visiems buvo gera ir linksma, žydų dainas dainavo pirmokai ir vyresnieji, dainavo mokytojai, moksleivių tėvai paruošė vaišes kieme ir sveikino vieni kitus.

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena.

S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

 

 

Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1  punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.

Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.  Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.

Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama  užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą,  jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau  imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir  atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.

Startuoja puslapis, pristatantis asmeniškas Holokausto metu nukentėjusių žmonių istorijas

Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete“, – taip naujai startavusiame puslapyje atminimoakmenys.lt pristatoma Kauno inteligentijai tarpukariu priklausiusi Lazersonų šeima.

Klinikinės psichologijos pradininkas Lietuvoje kartu su žmona gydytoja Regina Lazersoniene-Safochinskaite buvo įkalinti Kauno gete, vėliau išvežti į koncentracijos stovyklas, kur ir mirė. Holokaustą išgyveno tik du iš trijų Lazersonų vaikų.

Tvarkomos Užupio senosios žydų kapinės

Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtais
Užupio senųjų žydų kapinių teritorijos sutvarkymo projektiniais pasiūlymais bei autorine kompozicija ARKA, sukurta iš buvusių išniekintų žydiškų antkapių,
sovietmečiu paverstų laiptų pakopomis.
Kompozicijos ARKA autoriai: architektė Viktorija Sideraitė Alon, kūrybininkas Albinas Šimanauskas, architektė-konsultantė Anna Perelmuter. Simbolio autorius – Samuelis Bakas.

Patariamoji paveldo klausimų tarptautinė grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės padedanti profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė. 

Sergejus Kanovičius – poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas.

James E. Young – Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow – Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Lyudmila Sholokhova – Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė.

Sergey Kravtsov – Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Ekspertai vienbalsiai palaikė autorių siūlomą žydų kapinių įpaminklinimo koncepciją ir pateikė nemažai naudingų patarimų, kurie bus panaudoti plėtojant projektą.
Šią savaitę numatoma Užupio senųjų žydų kapinių projektinius pasiūlymus aptarti su Vilniaus miesto meru bei savivaldybės administracijos specialistais.

Vėliau projekto idėjos ir vizualizacijos bus pristatytos plačiajai visuomenei.

Yom Ha Shoa minėjimas LŽB prasidėjo filmu “Manoji Vilne”

Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo dokumentiniu filmu „Manoji Vilne“ apie šimtmečius gyvavusį, per Holokaustą išnykusį Vilniaus žydų pasaulį.

Balandžio 10d. Jašos Heifetzo salėje vykusioje filmo peržiūroje dalyvavo režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius. “Manoji Vilnė”   filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą. Filme skambėjo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muzika. Vakaro metu buvo pristatyta grafiko Ovidijaus Talijūno paroda  „Manologas“- kiekvienas paveikslas – jidiš abėcėlės viena raidė ir jos įsivaiduojama prasmė.

Dingusio pasaulio vaizdai, plaukiantys ekrane,  su žmonėmis, namais, kapinėmis, sinagoga,- priminė iki Holokausto buvusį Lietuvos Jeruzalės gyvenimą ir žūtį, juk prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilnius buvo vadinamas dvasiniu žydų centru. Todėl Yom Ha Shoa išvakarėse, pagerbdami Holokausto aukas, klausėmės fotografo Rimanto Dichavičiaus, kuris spėjo užfiksuoti dar tai, kas liko Vilniuje po Holokausto – Olandų g. buvusias žydų kapines. Kapinės buvo sunaikintos 1965m.

Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha  žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Dabar teritorija tvarkoma ir turėtų būti  įpaminklinta.

Buvusių kapinių vieta Vilniuje – tik aidas tik šešėlis, menki  trupiniai To, ko jau nebėra. Nei žmonių, nei kapų. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, skaudžiu dokumentu.

Tokiu pat dokumentu, liudijusiu apie žydų gyvenimą, filme rodomi namų griuvėsiai su jidiš kalba užrašytais žodžiais, prieš 30 metų filmuoti, Holokaustą išgyvenę, vilniečiai žydai, kurie kalba apie savo šeimų praradimą gimtąja jidiš. Jei ne Holokaustas, turbūt ir šiandien Vilniaus gatvėse skambėtų jidiš…

Filmo kadruose slenka tarpukario Vilniaus vaizdai su Šnipiškių kapinių nuotraukomis, kapines sunaikinti ketinta dar 1930 m., bet išgelbėjo žydų protestai, tačiau po Holokausto, sovietmečiu jau nebuvo kam protestuoti ir kapinės ant Neries kranto buvo nušluotos, net žymės neliko, tik paminkliniai akmenys buvo įmūryti įvairiose Vilniaus vietose.

Pasak menininko, kūrusio fotografijas, Rimanto Dichavičiaus – kapinės – daugiaprasmis simbolis. „Antkapiniai paminklai – tai dar subtilesnis žemiškas klodas. Žmogus gyvena žmoguje, jo atminty,  jo širdy, pradėtų darbų tąsoje. Kam statyti paminklus, įdėti tiek triūso, meilės, kūrybos, jei atėję kiti, juos sunaikins, kaip mes sunaikiname iš kitų paveldėtą palikimą?

Kas suskaičiuos visas aukas, skriaudas ir praradimus, kai net akmenys paverčiami dulkėmis. Tai vyks tol, kol kiekvienas suprasim paprastą ir amžiną Tiesą – Naikini Atmintį – uždarai sau Kelią į Ateitį.“

 

  1. Talijūno darbų paroda vyks iki gegužės 10 d., J.Heifetzo salės fojė, III a. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Vilnius

Kviečiame aplankyti parodą, kurios metu Jums patikusius darbus galėsite ir įsigyti!

 

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą

Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Kalvarijos savivaldybės vadovai po susitikimo su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Kultūros paveldo departamento atstovais nusprendė nenutraukti sinagogų komplekso panaudos sutarties, kaip planavo, ir svarsto tęsti sinagogų atnaujinimą.

Susitikime Kalvarijos savivaldybei buvo pristatytos galimybės siekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, aptarta galimybė skirti lėšų iš Kultūros paveldo departamento.

Prieš kelerius metus LŽB buvo parengusi projektus sinagogų kompleksui tvarkyti, bendra darbų suma siekė beveik 2 mln. eurų, tačiau lėšų iki šiol nerasta.

2014 metais LŽB ir Kalvarijos savivaldybė pasirašė panaudos sutartį. Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, panaudos sutartimi Kalvarijos savivaldybė įsipareigojo pastatus saugoti ir tinkamai naudoti, o atsiradus finansinėms galimybėms pradėti pastatų restauravimą, siekiant pritaikyti juos kultūros, švietimo ir mokslo reikmėms, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei paskirčiai.

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Institucijos nesusitaria, kur Vilniuje statyti paminklą žydų gelbėtojams

Nuotraukoje Lietuvos gelbėtojų, Pasaulio teisuolių vardai ant sienos, skirtos Lietuvai nuolatinėje ekspozicijoje JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

(BNS) Skirtingoms institucijoms nesusitariant dėl paminklo žydų gelbėtojams vietos Vilniuje, pozicijas bandys suderinti Vyriausybės atstovas.

Diskusijos dėl paminklo Pasaulio tautų teisuoliams tęsiasi jau kelerius metus, o įstaigos ir toliau priekaištauja viena kitai.

Lietuvos žydų bendruomenė siūlė paminklą statyti Onos Šimaitės gatvės kaimynystėje – Misionierių ir Maironio gatvių sankirtoje.Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, vieta labai simboliška, nes į Misionierių vienuolyno kiemą 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, tūkstančiai Vilniaus žydų atvesti paskutinei atrankai, ten nužudyti geto pasipriešinimo dalyviai. 

Pesacho Sėderis Vilniaus choralinėje sinagogoje

Nuotraukoje Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas S.Levinas ir Chorainės sinagogos rabinas Š.B.Krynskis. Kadangi šventinės apeigos vyko per Šabą, kai negalima fotografuoti, todėl nuotraukos darytos iki žmonėms susirenkant į sinagogą.

Vilniaus choralinė sinagoga atjaunėjusi,  svetingai pasitiko svečius, atėjusius švęsti Pesachą.  Šiais metais pažymėsime šios sinagogos 115 metų jubiliejų!

Daugiau nei 170 žmonių autentiškai atšventė ir tuo pačiu pratęsė šią svarbią judėjams tradiciją. Pesacho šventė turi ypatingą apeigų eigos tvarką. Prisiminėme ir išjautėme tai, ką patyrė judėjai, išeidami iš vergijos į laisvę, į pažadėtąją žemę.                                                                                    Vilniaus sinagoga laukia svečių. 

Smagu, kad nemaža grupė izraeliečių atėjo į Vilniaus sinagogą ir entuziastingai įsijungė į šventę. Atsisveikindami dėkojo ir sakė, kad jautėsi kaip namuose.

Džiugu, kad  apie 40 jaunuolių patys papuošė sinagogos valgyklą ir šauniai šventė. Ši Amit ir Viktorijos iniciatyva – puikus rezultatas. Tikimės, kad tai taps tradicija.

Nuotraukoje jaunimo Sėderio stalas.

Visur suspėjantis rabinas Krinskis ir rebecen Dina sukūrė ir palaikė ypatingą šventinę atmosferą, vedė šventę, aiškino jos prasmę, pasirūpino, kad Pesachas būtų estetiškas ir prasmingas.

Ačiū ir mūsų bičiuliams ne žydams, kurie atėjo ir parodė nuoširdų susidomėjimą.

 

Sionistų politiniai lūkesčiai

Sionistų politiniai lūkesčiai

Nuotraukoje: grupė studentų ir žurnalistų iš Lietuvos 17-ojo Pasaulinio sionistų kongreso metu Bazelyje 1931m.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje publikuojame sionizmo organizacijų Lietuvoje susivienijimo 100-mečiui skirtą Humanitarinių mokslų daktarės Eglės Bendikaitės  straipsnių ciklą Sionistų prioritetai kovoje už Litę (1916-1918)“. Pirmasis straipsnis iš ciklo publikuotas lzb.lt tinklapyje 2016 vasario 16d.

1897 m. rugpjūtį I Pasauliniame sionistų kongrese Bazelyje (Šveicarijoje) buvo sukurta Pasaulinė Sionistinė organizacija. Lietuvos sionizmas kaip tyrimų objektas išnyko kartu su pačia tarpukario žydų bendruomene. Atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje imta išsamiau gilintis į šio judėjimo esmę.

Sionizmo pavadinimas yra kilęs nuo Siono kalno, ant kurio buvo pastatyta Jeruzalės šventykla, vardo. Jau ankstyvoje žydų istorijoje jis tapo Jeruzalės ir Izraelio žemės sinonimu. Vilties grįžti į Pažadėtąją žemę simbolis daugelį amžių buvo žydų religinių maldų elementas. Tik  XIX amž. pabaigoje atsiradęs sionizmo terminas įgijo politinį turinį ir ėmė reikšti ideologinį visuomeninį judėjimą, kurio tikslas – sukurti politinius namus žydų tautai jos istorinėse žemėse, t.y. atkurti žydų valstybę.

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Dr. Ona Biveinienė

Nuotraukos iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos

Žydai vadinami ne tik knygos, bet ir verslininkų tauta. Tai patvirtina ir Lietuvos žydų (litvakų) XX a. pirmosios pusės istorija, atskleidžianti jų svarų indėlį į jaunos valstybės ekonomikos plėtrą.

Žydų verslumas Lietuvoje turi gilias šaknis. Jau XIX a. pabaigoje išryškėjo lietuvių ir žydų „biznio“ skirtumai. Lietuvių, kuriems didžiausia ir, ko gero, vienintelė vertybė per amžius buvo žemė, absoliuti dauguma gyveno kaime ir vertėsi žemės dirbimu, tik su juo siedami savo gerovę. Žydai gi, kurių teisės pirkti, nuomotis bei dirbti žemę buvo suvaržytos, turėjo rasti kitus pragyvenimo šaltinius miesteliuose ir miestuose, kuriuose gyveno. Ilgainiui, XIX a. pab.– XX a. pradžioje, jie ėmė dominuoti prekyboje: Kauno gubernijoje net 87 proc. krautuvių buvo žydų rankose. Amatuose ir pramonėje buvo panaši padėtis – žydams priklausė visi 6 muilo fabrikai, iš 6 tabako įmonių – 5, iš 32 odos apdirbimo įmonių – 31. Iš pastarųjų išsiskyrė Chaimo Frenkelio fabrikai Šiauliuose.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą juose dirbo beveik 1000 darbininkų. Šie fabrikai buvo įvertinti net 25 mln. aukso rublių. Iki I pasaulinio karo 53 proc. pramonininkų ir 74 proc. prekybininkų Lietuvoje buvo žydai.1 Pirmasis pasaulinis karas ne tik sugriovė Lietuvos ūkį, bet ir sudarė palankias sąlygas lietuvių tautiniam judėjimui užbaigti „valstybės atstatymo bylą“. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo tik deklaracija, kurią paversti „kūnu“ reikėjo visos visuomenės pastangų. Šiame Lietuvos valstybės ekonomikos kūrimo ir stiprinimo kelyje žydų indėlis yra ženklus ir reikšmingas.

 

Rekomendacijos dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje 2018 m.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Adv. Faina Kukliansky apie projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas “

Nuoširdžiai džiaugiuosi Lietuvos žydų bendruomenei suteikta galimybe įgyvendinti EVZ (Vokietija) remiamą projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas “. Vertinant didžiulę tarptinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir aktualumą, bendruomenė projektą įgyvendina kartu su patyrusiais ir gerai pažįstamais partneriais: Romų visuomenės centru, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Moterų informacijos centru bei suburta ekspertų grupe.

Kalbant apie antisemitizmo apraiškas Lietuvoje, teigiami pokyčiai akivaizdūs – švęsdama 30 metų nuo atsikūrimo pradžios, Lietuvos žydų bendruomenė išgyvena tikrą šiuolaikinį kultūrinį renesansą – ji yra stipresnė, o susidomėjimas žydiškąja tematika Lietuvoje yra didesnis negu bet kada anksčiau. Bendruomenė savo jėgomis iš dalies prisidėjo prie šio teigiamo lūžio –  nuo 2013 m. įgyvendindama Tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė “, kuri iki šiol pritraukė daugiau nei 7000 sekėjų socialinėse medijose ir atvėrė žydų kultūrą Lietuvos visuomenei. 2017-ieji taip pat žymėjo keletą svarbių laimėjimų Žmogaus teisių ir istorinės tiesos įamžinimo kontekste: surengtas jubiliejinis „Gyvųjų Maršas“ Panerių masinių žydų žudynių vietoje, Lietuva priėmė Tarptautinio Holokausto Aljanso (IHRA) Antisemitizmo definiciją, bendruomenė Lietuvoje ėmėsi lyderio vaidmens įgyvendinant tarptautinę atminties kampaniją „We Remember“, kurios kulminacija tapo Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo renginys LR Užsienio reikalų ministerijoje kartu su aukštais valstybės vadovais, žydų bendruomenės nariais bei visuomenininkais. 2018 m. vasarį bendruomenės pastangomis į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis “. Šis leidinys, kuris yra autentiškas pirminis Holokausto istorijos šaltinis, sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, tikimės, kad jis bus priimtas kaip Holokausto švietimo priemonė šalies bendrojo lavinimo įstaigose.

Seimas balsuos dėl nepasitikėjimo akademinės etikos kontrolieriumi

Seimas balsuos dėl nepasitikėjimo akademinės etikos kontrolieriumi

Žydų lietuvšaudžių skatinusiam ieškoti etikos kontrolieriui – mokslininko kaltinimai: jis tai daro ne pirmą kartą.

Labai dviprasmišką frazę „kas nemoka, tegu moka“ savo tinklalapyje cituojantis Seimo patvirtintas valstybei atstovauti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas turės ne tik išmokti pamoką, jog net privatus jo viešas pasisakymas ar veiksmas vertintini kaip tam tikra valstybės pozicija, bet ir galimai sumokėti nemažą savo karjeros kainą – jau šiandien Seimas imasi svarstyti klausimą dėl V. Sadausko atleidimo iš užimamų pareigų.

Likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos kontrolierius politikų ir ne tik jų nemalonę užsitraukė dėl provokacijos subtilia ir labai jautria žydų lietuvšaudžių tema. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai jo darbdaviai galimai nebūtų buvę patenkinti dėl kontrolieriaus sukeltų situacijų – mokslininkas D. Milčius papasakojo apie tai, kaip, galimai vykdydamas užsakymą, kontrolierius persistengė ir privertė tarptautines organizacijas suabejoti Lietuvos mokslininkų reputacija.

LŽB atidengta atminimo lentelė žydų pasipriešinimo kovų dalyviui Abai Kovneriui

 

Minint Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo dalyvio, rašytojo ir kovotojo 100-metį, kovo 14d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje pagerbtas jo atminimas, atidengiant lentelę. Ceremonijoje dalyvavlo bendruomenės nariai, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kalbėjusi, kad Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, drąsų partizaną, keršytoją, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.

Izraelio ambasadorius Amir Maimon priminė A.Kovnerio atsišaukimo, skirto geto kaliniams, žodžius, ragindamas juos priešintis:“ Neiti kaip avys į skerdyklą“.  Po Antrojo pasaulinio karo jis vadovavo grupei keršytojų plano kūrėjų, keršydamas naciams už žydų žudynes. Izraelyje gyvendamas, jis kovojo mūšiuose dėl Izraelio Nepriklausomybės. Kai vieno kibuco kovotojus apsupo egiptiečiai, jie norėjo pasiduoti, Kovneris kritikavo juos viešai, nes jo nuomone, visada reikia priešintis. Ambasadorius priminė garsų A.Kovnerio liudijimą 1960 m. pradžioje,  kai jis buvo autoritetingu Holokausto liudininku, dalyvaudamas nacių nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo procese Izraelyje.

Fania Brancovska – buvusi Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvė kaip ir Aba Kovneris. Ji pasakojo savo prisiminimus apie Kovnerį, kai gete atsidūrę jaunuoliai svarstė, kaip pasipriešinti naciams. Jie įkūrė Suvienytą jaunimo pasipriešinimo organizaciją, panašią kaip Varšuvos gete, joje dalyvavo įvairių politinių partjų atstovai, susivienyję į partizaninį karinį judėjimą. Aba Kovneris buvo darbininkų sionistų atstovas, organizacijos vado pavaduotojas. Vadas buvo I.Vitenbergas. Norint kovoti, reikėjo ginklų.Šmuelis Kaplinskis iki karo dirbęs Vilniaus kanalizacijos įrenginiuose parodė kelią, kaip įnešti ginklus per kanalizacijos tinklus. Prisimenu kaip Kaplinskis 1943m. kanalizacijos tinklais išvedė 130 žmonių iš geto į laisvę. Jis labai daug gero padarė pogrindžio kovotojams. Mes mokėmės šaudyti geto bibliotekoje Žemaitijos g. Mums daug padėjo kaminkrečiai, kurie galėjo laisvai vaikščiori po miestą, jie atnešdavo mums ginklų. Dirbtuvėse dirbdavo žydai, kurie remontuodavo ginklus, jie juos pavogdavo ir tokiu būdu buvo kaupiamos ginklų atsargos partizaninei kovai.

Aba Kovneris iki 1935 m. mokėsi Vilniaus privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut” tame pačiame pastate, kur  šiuo metu yra įsikūrusi Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, mokydamasis  “Tarbut”, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją.

 

 

Abos Kovnerio – žydų rašytojo ir kovotojo 100-mečio minėjimas

Praradimas ir atsinaujinimas, aukos dalia ir pasipriešinimas, sunaikinimas ir atgimimas: nedaug rašytojų sugebėjo papasakoti  apie sunkų žydų gyvenimą ir XX a. žudynių anomaliją,  kaip pats Aba Kovneris (1918-1987).

Pirmoji didžioji šio žmogaus biografija, kurią parašė Izraelio istorikė Dina Porat, laimėjo Nacionalinį Žydų knygos apdovanojimą. Jis skirtas už sugebėjimą perteikti istoriją ir atgaivinti atmintį.

Aba Kovneris gimė kovo 14, 1918 Ašmenoje, 50 km nuo Vilniaus. Išvykus gyventi į Izraelį, jis dažnai pristatomas kaip Izraelio poetas ir prozininkas. Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, partizaną, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.

1927m. A.Kovneris su tėvais persikėlė i Vilnių, kur iki 1935m. mokėsi privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut”. Šiuo metu tame pastate yra įsikūrusi Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, “Lietuvos Jeruzalėje”.

Mokydamasis hebrajų kultūros mokyklose, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją.  1939 m. dar besimokydamas gimnazijoje, jis priimamas laisvu klausytoju į Stepono Batoro universiteto Menų  fakultetą.1940m. sovietmečiu jis dalyvavo nelegalioje sionistų veikloje.Jo kitas lavinimas vyko intensyvioje žydų jaunimo judėjimo aplinkoje, kur jis tapo Sionistų socialistinės grupės Hashomer Hatzair lyderiu. („Jaunoji gvardija”). Šios lyderystės netrukus laukė nepakeliamai skausmingas išbandymas.

LŽB POZICIJA: AR ŽYDŲ METAI APSIEIS BE ŽYDŲ? [Patikslinta]

Pranešimas spaudai
2018 m. kovo 13 d.

LŽB POZICIJA: AR ŽYDŲ METAI APSIEIS BE ŽYDŲ?

Šiandien LR  Seime bus svarstomas 2019-ųjų metų paskelbimo Žydų metais klausimas. Ką apie tai galvoja Lietuvos žydų bendruomenė, panašu, jog domina tik žiniasklaidos atstovus, bet ne Žydų metų projekto iniciatorius.

Iniciatyvos autoriai jokioje šio klausimo stadijoje nesikonsultavo su didžiausia Lietuvos žydus vienijančia organizacija, kas skatina mus kvestionuoti šio projekto turinį ir idėjos nuoširdumą.  Lakoniškame įstatymo projekte neatsispindi nieko, ko valstybėje neturėtų vykti kiekvienais metais, tačiau galima suponuoti lėšų numatymą specialiai komisijai (-oms) steigti. Tikimės, kad projekto sėkmės atveju bus išvengta dar vienos komisijos, kuri užsiimtų  moksleivių “ekskursijomis” Holokausto aukų kapavietėse Šabato metu, sudarymo.

 Neturėjus galimybės susipažinti su idėjos autorių planais ir ketinimais, savotiškai tokia iniciatyva primena praėjusių laikų atavizmą  — žuvies dieną ketvirtadieniais. Kitomis dienomis liaudžiai žuvis netiekiama, o Šimtmečio metais  — žydų klausimas nepatogus ir neįdomus?  Verta paminėti, kad būtent 2018-ieji žymi eilę Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbių datų  — bendruomenės atsikūrimo 30-metį, Lietuvos Sionistų, parėmusių Lietuvos valstybingumo siekius, susivienijimo 100-metį, Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsiais metines, Vienintelės Vilniuje veikiančios sinagogos 115-os metų sukaktį. Todėl kviečiame pradėti Žydų metus šiais, Valstybės atsikūrimo Šimtmetį žyminčiais metais, kartu su Lietuvos žydų bendruomene.

Lietuvos žydų bendruomenė vertina valstybės progresą sprendžiant įvairias mums aktualias problemas, tačiau politinis žongliravimas žydų klausimu net nedalyvaujant žydų bendruomenei nėra tinkama priemonė užtikrinti efektyvų lietuvių ir žydų tautų dialogą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
T:+370 5 261 3003
 info@lzb.lt
 www.lzb.lt

Vaiko liudijimas išsaugotas per stebuklą: atrodo, žodžiai ant popieriaus dega krauju

Vaiko liudijimas išsaugotas per stebuklą: atrodo, žodžiai ant popieriaus dega krauju

Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt

Man atrodo, kad žodžiai ant popieriaus dega krauju“, – savo dienoraštyje rašė Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis, kurio per stebuklą išlikęs dienoraštis pagaliau sugulė į lietuviškai išleistą knygą „Vilniaus geto dienoraštis“.
Dienoraštyje rasime ir kraupius vaiko liudijimus apie lietuvius žydšaudžius – Icchokas susirietęs drebėjo sandėliuke ant lentų, o po juo vaikščiojo ir žibintuvėliais švietė sugauti norėję lietuviai. Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš kalba Icchokas įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje. Lietuvių ir jidiš kalbomis išleista knyga savaitgalį pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Namas išlikęs iki šių dienų Dienoraščio vertėjas ir tyrėjas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakojo, kad tokių dokumentų pasaulyje yra apie 50.

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ yra vienas svarbiausių gete parašytų istorinių liudijimų  – autentiškų Holokausto ir Vilniaus geto istorijos dokumentų. Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva sutelkta daug pastangų išversti jidiš rankraščio tekstą į lietuvių kalbą, surinkti archyvinę medžiagą, skirtą pirmajam “Vilniaus geto dienoraščio” leidimui lietuvių kalba.

„Man atrodo, kad mano žodžiai ant popieriaus parašyti krauju“ –  Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.15-os metų gete sulaukęs Icchokas buvo nužudytas su savo šeima Paneriuose. Jad Vašemo muziejaus duomenimis, Holokausto metu Europoje nužudyta apie 1 milijoną žydų vaikų.

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines.

“Meilės Sione” sėkmė

Apie šį Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą, kurio vardu pavadintoje gatvėje ir vyko minėtas renginys, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, kaip teigė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Jo 1852 m. Vilniuje išleistas biblinio pasakojimo stiliaus romanas “Meilė Sione” – jame aprašytas gyvenimas senovės Izraelyje – sulaukė didžiulės sėkmės visoje Rusijos imperijoje ir už jos ribų. Romanas buvo išleistas net šešiolika kartų ir išverstas į kelias žydų bei Europos kalbas. “Meilė Sione” darė didelę įtaką žydų jaunimui ir net tiems, kurie mokėsi ješivose (žydų religinė akademija), – studentai ne kartą buvo bausti už slaptą šio pasaulietinio kūrinio skaitymą.

 

Lietuvos žydų bendruomenės stendas Vilniaus Knygų mugėje

Lietuvos žydų bendruomenės stendas Vilniaus Knygų mugėje

Lietuvos žydų bendruomenė Vilniaus Knygų mugėje dalyvavo pirmą kartą, pristatydama ką tik lietuvių kalba išleistą Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštį“.  Stende taip pat buvo galima susipažinti ir su kitomis  knygomis apie žydų istoriją ir kultūrą,  išleistomis su Geros valios fondo parama bei paskanauti tradicinių Purim skanėstų. Stendo lankytojai noriai domėjosi ne tik LŽB leidiniais, bet ir bendruomenės veikla, žydų tradicijomis ir kultūra, dalinosi įspūdžiais, įžvalgomis ir senelių prisiminimais apie kartu su žydais praleistą vaikystę.

Dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Akvilė Grigoravičiūtė pasirašo autografus.