Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2023 m. paruošė eilę paskaitų įvairioms tikslinėms grupėms. Grupė ekspertų ruošė specialiai mokymams skirtą mokomąją medžiagą apie žydų papročius, tradicijas ir šiuolaikinės bendruomenės gyvernimą. Visa šia medžiaga dalinomės ir toliau dalinsimės per mūsų edukacijas.
Susipažinkite su Vilniaus Šalom Aleichemo ORT gimnazijos mokinių paruoštais ir aprašytais žydiškų valgių receptais.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Žydų gyvenimo ratas kupinas simbolių, religinių praktikų, tradicijų, griežtų prievolių, linksmų bei rimtų švenčių ir, žinoma, nepakartojamų žydiškų patiekalų. Norint jį pažinti, reiktų labai pasistengti, o geriausiai – atrasti žydą kaimyną ir pasinerti į nepaprastą patyrimo kelionę. Į tokią kelionę kviečia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorių ir kūrėjų grupė sukūrusi Žydų gyvenimo ratą. Tai šiuolaikiškos, žydiško stiliaus, humoru persmelktos Iljos Bereznicko iliustracijos atspindinčios 29 svarbius Žydų gyvenimo etapus. Ši priemonė skirta mokytojams, edukatoriams, visiems, kas domisi žydų kultūra ir tradicijomis.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Gruodžio pabaigoje projekto EVZ dalyviai svečiavosi POLIN muziejuje Varšuvoje. 2016 metais muziejui buvo skirtas prestižinis apdovanojimas – muziejus buvo išrinktas Europos 2016 metų muziejumi (European Museum of the Year Award 2016). Nuolatinėje parodoje, naujausių technologijų dėka, galima keliauti laiku ir pamatyti, kaip atrodė beveik 1000 metų trukusi Lenkijos žydų istorija – nuo momento, kai žydai atvyko į dabartinės Lenkijos teritoriją iki dabartinių laikų, kurie paženklinti siaubinga žydų drama II pasaulinio karo metais.
Diskusija kartu su romų ir žydų tarptautine bendruomene muziejaus edukacijų erdvėje.
Kartu keliavę jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai dar kartą įsitikino, kad Lenkijos ir Lietuvos istorija turi daug ką bendro. O Lietuvos žydų bendruomenėje dažnai pasakojama, kad Varšuvos buvo bent jau dvi: iki 1939 m. ir po 1945 m. bei kaip atsitiko taip, kad rasti tikrą Varšuvietį prilygsta tikro gintaro atradimui Baltijos jūros pakrantėje (teoriškai galima, o praktiškai – mažai kam pavyksta).
Mūsų gidė kalbanti gal 7 kalbom.
Šis muziejus yra didžiulė istorija ir mes turime moralinę pareigą ją papasakoti“, – sakė muziejaus gidė. Buvusio žydų geto vietoje pastatytas švytintis muziejaus pastatas yra kontrastas įspūdingam juodo granito monumentui priešais jį, kuriuo pagerbiami 1943 metų geto sukilimo didvyriai.
Daugelį amžių 80 proc. pasaulio žydų gyveno Lenkijoje. Dalyviai vedini gidės pasinėrė į istoriją per multimedijos instaliacijas, tekstus, muziką, paveikslus ir atkurtas kasdienio gyvenimo scenas.
Lenkijos miškas.
Pagrindinė ekspozicija prasideda nuo legendos apie pirmųjų žydų atvykimą į Lenkiją viduramžiais. Eidami per didžiulį Lenkijos mišką žydai išgirdo balsą iš dangaus, sakantį „Po lin“ – hebrajiškai tai reiškia „ilsėkitės čia“. Taip Lenkijai buvęs duotas vardas. Lenkija tapo saugiu prieglobsčiu iš Prancūzijos, Reino krašto ir Ispanijos išvarytiems žydams. 1765 metais Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respublikoje gyveno 750 tūkst. žydų. 1939 metais tas skaičius siekė 3,3 mln. – maždaug 10 proc. visos Lenkijos gyventojų. Karą išgyveno tik 200-300 tūkst. žydų. Dauguma jų emigravo, o paskutinė emigracijos banga vyko po komunistų režimo surežisuotos 1968 metų antisemitinės kampanijos.
Apie baisųjį Holokausto laikotarpį Lenkijos žydų istorijoje bei Panerių masines žudynes Lietuvoje – taip pat pasakojama naujajame muziejuje. Šiandien maždaug 7 tūkst. šalies gyventojų priklauso maždaug 30-čiai žydų organizacijų, dar keli tūkstančiai žmonių turi žydiškas šaknis.
Lietuvos žydų bei romų bendruomenių nariai kartu su muziejaus darbuotojais diskutavo apie besiformuojančią tolerancijos ir empatijos atmosferą, kuri jei ir nėra plačiai išplitusi, ji atveria kelią kitam ilgalaikiam žydų bei romų buvimui Lenkijoje ir Lietuvoje.
Seminaro metu Lietuvos romų bendruomenės lyderiai džiaugėsi susitikimu su Varšuvos romų bendruomenės atstovais diskutavo apie romų kalbos skirtumus ir panašumus Lenkijoje bei pasidžiaugė, kad jei palyginsime romus su karaimais, totoriais, žydais, kurie gyveno Lietuvoje, jau beveik niekas nekalba savo kalbomis. Jau beveik nebėra žydų, kurie kalbėtų jidiš kalba, o romai sugebėjo išsaugoti savo kalbą ir vis dar plačiai ją naudoja.
Ekspozicijos akcentas yra 18-ojo amžiaus medinės sinagogos iš prieškarinio Gvozdzeco miesto, dabar esančio Ukrainos teritorijoje, polichrominių ištapytų lubų replika.
lenkijos romų bendruoemnės pranešimas:
Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation
Šią kelionę ir galimybę susitikti su Lenkijos romų bendruomenės aktyvistais iš dalies rėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis įgyvendinat projektą “Hear the Other – open dialogue on historical justice and memory: empowering Jewish and Roma community leaders”.
„Dar Izraelio karaliaus Dovydo laikais, prieš 3000 metų, karalius buvo laikytas geriausiu giesmininku, jam valdant prasidėjo profesionalių muzikų levitų, kilusių iš Levio giminės, dinastija. Pradėta steigti muzikos mokyklas giesmininkams ir instrumentininkams. Giesmės ir instrumentinė muzika skambėdavo per aukų atnašavimo ritualus karaliaus Saliamono 959 pr. m.e. pastatytoje Šventykloje Jeruzalėje. Per šventines apeigas kunigai pūsdavo iki 120 trimitų hasosrų.
Žinoma, taip giliai į istoriją nesileisime. Tiesiog aptarsime žydų muzikos periodą nuo Smetoninės Lietuvos iki šios dienos“ – teigia diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai iniciatorius Arkadijus Vinokuras.
Tad kviečiame Jus į Birželio 14- tos dienos Žydiškų pašnekesių klubo diskusiją: „Žydiška muzika – kokia ji ir kodėl ji niekada nesensta?“.
Diskusijos vieta neeilinė, kaip ir patys svečiai! Susitinkame 17 val. tradiciškai Beigelių krautuvėlėje, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Diskusijos dalyviai:
• Leonidas Melnikas – Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Borisas Traubas – garsus smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio Musica Camerata Baltica dalyvis, ansamblio Lietuvos Jeruzalė įkūrėjas.
• Borisas Kirzneris – smuiko virtuozas, savo žanro menininkas – improvizatorius, be kurio neapsieina nei viena žydiška šventė.
• Maša Duškina – dainininkė, jidiš dainų interpretatorė, garsaus muzikos ir šokių ansamblio „Fajerlach“ narė.
Diskusiją moderuoja aktorius, žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Vilniuje jau vasara, o bendruomenėje – jokių atostogų. Prasidėjo ir turistinis sezonas, sulaukiam vis daugiau svečių. Mus aplankė žingeidūs studentai iš Miami University Jie domėjosi bendruomenės istorija, žydų istorija Lietuvoje, Vilniaus žydišku gyvenimu. Mes kartu kepėme beigelius Beigelių krautuvėlėje nes taip susijungia bendruomenės! Supažindinome svečius su Saulo Kagano gerovės centro idėja ir darbais taip pat pakvietėme į unikalią Izraelio gatvės maisto oazę Cvi parkas Užsukite ir jūs!
„Žydų žudikai, vykdę Holokaustą, tampa herojais, kadangi vėliau kovojo prieš sovietus. Jiems statomi paminklai, jų vardais pavadinamos įvairios vietos, tačiau niekas neužsimena, kad jie žudė savo kaimynus žydus“, – interviu portalui LRT.lt sako rašytojas, Tel Avivo universiteto dėstytojas dr. Benas Tsiyonas Klibansky, tiriantis Rytų Europos žydų istoriją.
Į Lietuvą dalyvauti Pasauliniame litvakų kongrese atvykęs Benas Tsiyonas Klibansky taip pat sako, kad į diskusijas apie Holokaustą turėtų labiau įsitraukti ir politikai.
– Gimėte Lietuvoje, Vilniuje, čia praleidote pirmuosius savo gyvenimo metus, o šiuo metu gyvenate Izraelyje. Papasakokite apie savo sąsajas su Lietuva.
– Mano šeima buvo tradicinė – mano senelis buvo dvasinis bendruomenės vadovas. (…) Dvejus metus mokiausi Antano Vienuolio mokykloje, o tada mano tėvai gavo leidimą išvykti iš Lietuvos ir emigruoti į Izraelį. Apie tai jie svajojo daugybę metų. Gyventi Izraelyje jie norėjo ne dėl to, kad nekentė Lietuvos, bet dėl pranašų Izaijo ir Ezechielio pranašysčių, kad vieną dieną mes sugrįšime į Izraelio žemes ir vėl ten įsikursime.
Mano tėvai bandė gauti leidimą palikti Lietuvą ir vykti į Izraelį, tačiau sovietai jiems neleido. Gauti leidimą tėvams užtruko 13 metų – nuo 1956-ųjų, kai jie sugrįžo iš Sibiro, iki 1969-ųjų. (…) Tuomet nebūčiau pagalvojęs, kad po 50 metų tirsiu Lietuvos žydų istoriją ir būsiu pakviestas kalbėti Pasaulio litvakų kongrese, taip pat Lietuvos Seime.
Pabaigęs mokyklą Izraelyje, pradėjau studijuoti Tel Avivo universitete. (…) Vėliau daug metų tarnavau Izraelio kariuomenėje. (…) Pradėjau galvoti apie savo istoriją – didžioji dauguma žydų buvo nužudyti, o aš esu vienas iš nedaugelio išgyvenusiųjų.
Man svarbu tirti Lietuvos žydų istoriją – nėra kitų, kurie tai darytų, o aš turiu žinių, kadangi esu čia gimęs, esu prie to prisilietęs. Nesakau, kad esu ekspertas, tačiau suprantu tai. Taigi, pradėjau studijuoti žydų istoriją. Lietuvos žydai buvo kertinis akmuo žydų pasaulyje, labai svarbi kultūros dalis, galbūt pati svarbiausia. Tai neįtikėtina.
– Rašėte, kad jautėte „šventą pareigą tirti ir papasakoti pasauliui šio išnykusio Lietuvos žydų pasaulio istoriją“. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleidote Lietuvoje. Ar vis dar jaučiate ryšį su Lietuva? Ar tai – viena iš priežasčių, kodėl nusprendėte tirti būtent Lietuvos žydų istoriją?
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su koordinuojančiu partneriu – Lietuvos žmogaus teisių centru ir partneriu Lietuvos sakaliukų sąjungos filialu „Padėk Pritapti“ – vykdo projektą „S4Change“.
Projekto metu bus siekiama įvertinti antidiskriminavimo politiką Lietuvoje, pateikti išsamias rekomendacijas, didinti mokytojų bei jaunimo atsparumą antisemitiniams, romafobiniams ir ksenofobiniams naratyvams.
Projekto metu bus:
Atliekamas tyrimas ir vertinamas valstybės atsaką į šiuolaikines antisemitizmo, romafobijos ir ksenofobijos formas Lietuvoje;
Suformuluotos išsamios rekomendacijos valstybės institucijoms, skatinamas strateginis atsakas į diskriminaciją ir ksenofobiją;
Stiprinamas Lietuvos romų bendruomenė atsparumas neapykantos naratyvams, rengiamos dirbtuvės romų bendruomenės vaikams, jaunuoliams ir moterims;
Didinamas mokytojų ir mokinių atsparumas neapykantos naratyvams, ugdomas kritinis mąstymas, susijęs su antisemitizmu, romafobija ir knesnofobija, rengiami mokymai bei pildoma „Nepatogaus kino klasė“ edukatoriams reikalingais metodiniais įrankiais bei filmais;
Rengiama tarptautinė konferencija, skirta stiprinti valstybės strateginį atsaką į antisemitizmą, romafobiją bei ksenofobiją;
Didinamas visuomenės sąmoningumas komunikacijos priemonėmis.
Pilnas projekto pavadinimas – „S4Change: Strategy for a change in anti-discrimination policies in Lithuania“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (angl. Citizens, Equality, Rights and Values programme) lėšomis.
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2022 m. vasaris – 2024 m. sausis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruoemnėje vyko apvaliojo stalo diskusija: žmogaus teisių klausimai tautinių mažumų (Lietuvos žydų) srityje. Būdama aktyvi Žmogaus teisių organizacijų koalicijos narė, šiemet prisidėjusi prie šalies pažangos – šešėlinės ataskaitos rengimo JT, inicijavo bei pateikė LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetams išplėtotus siūlymus, kurie padėtų gerinti tautinių mažumų – konkrečiai žydų – žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Spalio 20 dieną, trečiadienį, 18 val., Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4) organizuota APVALIOJO STALO DISKUSIJA, kurioje aptarti LR Seimui teikti išplėtoti siūlymai tautinių mažumų srities (konkrečiai – Lietuvos žydijos) politikos priemonėms ar teisės aktams tobulinti.
Kviečiame žiūrėti įrašą!
Diskusijoje savo įžvalgomis dalinasi:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė adv. Faina Kukliansky
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė, psichologijos mokslų daktarė Ruth Reches
LŽTC direktorė, žmogaus teisių ekspertė Jūratė Juškaitė
Diplomatas Marius Janukonis
Seimo narė, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė
2021 spalio 10-13 dienomis Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas prisijungė prie pasaulio lyderių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, ES, Pagrindinių teisių agentūrą, ESBO, Jungtines Tautas ir UNESCO. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama skatinti Holokausto atminimą ir kovoti su Holokausto iškraipymu bei antisemitizmu.
Prie 50 šalių atstovų prisijungė socialinės žiniasklaidos įmonės, politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos susitarti, kaip sustiprinti Holokausto atminimą ir švietimą tuo metu, kai auga antisemitizmas, anti-romų rasizmas ir kitos diskriminacijos formos. IHRA atstovavo IHRA pirmininkas, ambasadorius Chrisas J. Lazaris, IHRA generalinis sekretorius, dr. Kathrin Meyer ir garbės pirmininkas, profesorius Yehuda Bauer.
Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.
1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.
2021-07-11
„Facebook“ plečia savo kovos su Holokausto neigimu pastangas nukreipdamas vartotojus į mokomąją medžiagą apie Holokaustą 12 kalbų, įskaitant arabų, rusų ir vokiečių kalbas, pranešė JTA.
Nuo sausio žmonės, ieškantys informacijos anglų kalba apie Holokaustą ar Holokausto neigimą, buvo paraginti apsilankyti AboutHolocaust.org, kuriame pateikiami pagrindiniai faktai apie genocidą ir išgyvenusių Holokaustą liudijimai. Iki liepos 13 dienos svetainė bus prieinama žmonėms, ieškantiems šios informacijos keliomis kitomis plačiai vartojamomis kalbomis.
Ši svetainė yra Pasaulio žydų kongreso (WJC) ir Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UNESCO projektas. “Labai svarbu, kad žmonės visame pasaulyje turėtų prieigą prie patikimos informacijos apie Holokaustą”, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay. „Visuotinio dezinformacijos augimo kontekste socialinės žiniasklaidos platformos vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klaidingais pasakojimais ir neapykanta bei nukreipiant vartotojus į patikimus informacijos šaltinius.“
Holokausto švietimui svetainės išplėtėstos, tai žymi lūžio tašką „Facebook“ politikoje, kuris prasidėjo praėjusiais metais, kai socialinės žiniasklaidos milžinė paskelbė uždrausianti Holokausto neigimą po to, kai daugelį metų pasisakė už jo sklaidą kaip klaidinančią, bet teisėtą išraišką. WJC kartu su „Facebook“ kovoja su Holokausto neigimu. Pernai, prieš keičiantis politikai, ”Kovos su šmeižtu lyga”, remdama „Facebook“ boikotą, parėmė reklamuotojų boikotą, protestuodama prieš savo požiūrį į neapykantos kalbą.
Trečiadienį užfiksuota, kaip ant Trispalvės alėjos lentelės klijuojamas senasis pavadinimas – Kazio Škirpos. Vaizdo įraše matosi, kaip vyras lygina lipduką, o tada, matyt, apačioje stovintiems bičiuliams šypsosi ir rodo iškeltą nykštį. Tokių atvejų jau būta, tuomet lipduką nuėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tai žadama padaryti ir šįsyk. Šis vaizdas užfiksuotas trečiadienį apie pietus. Lipdukas užklijuotas ant alėjos pavadinimo lentelės, kuri kabo ant Taikomosios dailės muziejaus pastato, esančio Trispalvės alėjos ir Arsenalo gatvių sankirtoje. „Veiksime kaip ir praėjusius kartus – nuimsime lipduką, kreipsimės į pareigūnus“, – 15min teigė Vilniaus mero patarėjas Karolis Vaitkevičius. Panašių atvejų jau yra buvę – pernai pirmosiomis sausio dienomis toks lipdukas užklijuotas net dukart. Kaip tuomet BNS sakė buvęs savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, savivaldybė dukart parašė skundus prokuratūrai: „Vertiname šiuos veiksmus neigiamai“. Diplomato bei karininko K.Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė 2019 m. liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją. Tokį sprendimą Vilniaus valdžia grindė viešai deklaruotomis K.Škirpos antisemitinėmis pažiūromis. Trečiadienį taip pat Vytautas Sinica išplatino pranešimą, kuriame piktinamasi, kad neleista pakabinti atminimo lentos K.Škirpai. „Birželio 22 dieną vykusio Birželio sukilimo pagerbimo mitingo metu visuomenei pristatyta jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lėšomis pagaminta atminimo lenta Sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai. Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K. Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista – priešingai įprastoms procedūroms, policija įspėjo tokiu atveju įsikišianti ir nutrauksianti darbus jėga.
Leidimo pakabinti lentą prašė keliolika iškiliausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Laisvės premijos laureatų ir kitų su atminimo įamžinimu susijusių asmenų. Mitingo organizatoriai teigia gerbiantys policiją, tačiau smerkiantys akivaizdžiai politinį sprendimą jėga stabdyti Kazio Škirpos pagerbimą ir laukiantys kuo skubesnio leidimo išdavimo“, – teigta pranešime. KOMENTARAI
2021 m. Birželio 9 d. – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į tūkstančius dalyvaujančių 2021 m. Amerikos žydų komiteto (AJC) virtualiame pasauliniame forume. Ji pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, puoselėti žydų gyvenimą, Holokausto atminimą ir tvirtą ES ir Izraelio partnerystę.
Citata 2019 m. ,,Pradėjusi eiti Komisijos pirmininkės pareigas, aš sustiprinau Europos kovą su antisemitizmu. Štai kodėl vėliau šiais metais Komisija priims savo pirmąją „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją“. (…) Visi Europos studentai turėtų sužinoti apie Holokaustą, neatsižvelgiant į jų kilmę, šeimos istoriją ar kilmės šalį. (…) Mes norime puoselėti žydų gyvenimą visoje Europoje. Mes norime įsitikinti, kad žydai gali laisvai laikytis savo religinių ir kultūrinių tradicijų. (…) Europos Komisija gerokai padidino biudžetą antisemitizmo prevencijai ir kovai su juo bei žydų gyvenimo puoselėjimui. Taip pat imsimės veiksmų, jei Europos pinigai bus naudojami abejojant Izraelio teisei egzistuoti.”
Komisija ragina Graikiją, Nyderlandus ir Lietuvą visiškai pakeisti savo kriminalizuojančią neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus bei įtvirtinti ES teisę.
2021 m. Gegužės 11 d. Izraelio pietiniame Aškelono mieste, gyvenamųjų namų rajone, vaizdas po apšaudymo per „Hamas“ p[uolimą iš Gazos Ruožo.
Smūgiai nukreipti į Aškeloną, kitus pasienio miestus; 31 izraeliečiai sužeisti, 1 sunkiai; „Hamas“ teigia, kad 23 žuvo per atsakomuosius raketų smūgius. Raketųs atakos iš Gazos ruožo tęsiasi.
Izraelio kariuomenės vadas Avivas Kohavi įsakė kariuomenei tęsti smūgius prieš raketų smūgiusGazoje, kurią kontroliuoja „Hamas“ ir Palestinos islamo džihado teroristų grupės, – praneša Izraelio gynybos pajėgos.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu perspėjo, jog paleidęs raketų Jeruzalės link „Hamas“ peržengė „raudoną liniją“ ir kad žydų valstybė „atsakys jėga“.
Graikija perima IHRA pirmininkavimą iš Vokietijos
“Bėgant metams, mūsų pareiga yra pasakoti šią istoriją. Saugoti atmintį, išmokti pamokas, niekada, niekada nepamiršti”, – savo vaizdo įraše IHRA perdavimo proga sakė ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.
Graikijos ministro pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras bei švietimo ir religijos reikalų ministras pritarė, pabrėždami tvirtą Graikijos įsipareigojimą vykdyti IHRA misiją.
Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų ir žydų santykiuose padaryta didelė pažanga: geresnis abipusis pažinimas padėjo geriau vieniems kitus suprasti ne tik teologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu lygmenimis, pasakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaudamas Izraelio ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje kampanijoje #StopAntiSemitism.
IHRA ANTISEMITIZMO APIBRĖŽIMO PRAKTINIO NAUDOJIMO VADOVAS
Kova su antisemitizmu: Komisija ir Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas išleido IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovą.2021 m. Sausio 8 d. – buvo paskelbtas IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovas. Šį dokumentą užsakė Europos Komisija ir paskelbė kartu su Tarptautiniu Holokausto atminimo aljansu, šį projektą rėmė Vokietija, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Taryboje. Nors IHRA veikiantis antisemitizmo apibrėžimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis tapo plačiai naudojamu įrankiu visame pasaulyje. Jis suteikia žinių, šviečia žmones apie antisemitizmą, moko atpažinti kaip kovoti su jo apraiškomis.
Remiantis išsamiais tyrimais, kuriuos atliko Federalinė antisemitizmo tyrimų ir informacijos departamentų asociacija (Bundesverband RIAS), vadove pateikiama tarptautinių organizacijų, nacionalinių administracijų, pilietinės visuomenės ir žydų bendruomenių iš visos Europos gerosios patirties apžvalga. 35 gerosios praktikos pavyzdžiai nuo teisėsaugos mokymų iki įvykių registravimo ir pranešimo. Be to, leidinyje yra aprašomi 22 antisemitizmo atvejai Europoje, kurie pabrėžia IHRA darbinio antisemitizmo apibrėžimo svarbą, vertinant antisemitizmo apraiškas. Šiais metais Komisija planuoja priimti išsamią ES kovos su antisemitizmu strategiją. Pirmininko pavaduotojas Schinas sakė:
Citata
„Mes turime kovoti su antisemitizmu, kai tik su juo susiduriame. Žydų gyvenimas – mūsų visuomenės dalis ir mes esame pasiryžę jį apsaugoti. Šis naujas vadovas palengvina visų įsipareigojimų vykdymą. Tai atsako į mūsų valstybių narių prašymus geriau dalytis žiniomis apie IHRA apibrėžimo naudojimą. Vadovas taps dar viena vertinga priemone valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinti svarbią Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu “.
Šiandien visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, kuriai pradžią davė 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šūkis „Stovėk už žmogaus teises“ kviečia įsitraukti į pokyčius kuriant solidarias ir žmogaus teises gerbiančias visuomenes ir geriau pažinti etnines, religines ir kultūrines mažumas bei jų gyvenimo būdą. Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, simboliška, kad šiemet Tarptautinė žmogaus teisių diena sutampa su tradicinės žydų šventės Chanukos pradžia, kai uždegama pirmoji Chanukijos žvakė ir prasideda aštuonias dienas trunkanti šviesos šventė.
„Prieš du amžius iškovota pergalė už savo tikėjimą turi tęsinį ir šiandieninėje Lietuvoje, kur visi žmonės turi teisę į religijos laisvę. Chanuka suteikia progą plačiajai visuomenei suprasti ir atrasti tradicinę žydų kultūrą, o kartu ir bendruomenės veiklą. Mes tikime, kad tik per supratimą ir bendradarbiavimą galime sumažinti nesusikalbėjimą ir stereotipus, užtikrinti pagarbą visų Lietuvoje gyvenančių žmonių teisėms“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Faina Kukliansky atkreipia dėmesį, kad dabar pagarbos žmogaus teisėms žinia ypač aktuali, nes visame pasaulyje žydų bendruomenės susiduria su antisemitizmo nuotaikomis. Europos Sąjungos Taryba, reaguodama į padažnėjusius išpuolius prieš žydų tautybės asmenis ir įvairaus tipo antisemitizmo apraiškas, gruodžio 2 d. priėmė deklaraciją dėl bendrų pastangų kovojant prieš antisemitizmą. Europos žydų kongresas, atstovaujantis ES valstybių narių ir kitų Europos šalių žydų bendruomenes, skatina valstybių vadovus įsiklausyti į deklaracijos žodžius, vadovautis deklaracijos teise ir skirti papildomą dėmesį kurti kultūrinėms solidarumo sąsajoms su žydų bendruomene.
„Tai stiprus visos europinės bendruomenės signalas, kad neapykantos ir netolerancijos apraiškoms Europoje nėra vietos. Deklaracijoje antisemitizmas įvardijamas kaip ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Valstybės narės kviečiamos mažinti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatant žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei“, – sako Faina Kukliansky.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, gruodžio 10 d. – Tarptautinė žmogaus teisių diena ir Chanukos pradžia – suteikia progą visai Europai susitelkti ir skleisti pagarbos žmogaus teisėms ir šviesos žinią. Faina Kukliansky kartu su Europos žydų kongreso valdyba kviečia visus išreikšti palaikymą ES Tarybos deklaracijos žiniai, vienu metu visose laiko zonose įžiebiant pirmąją Chanukos žvakę. Lietuvoje ši žvakė bus įžiebiama 17 valandą, ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje, Pylimo g. 4. Prieš tai žvakė bus įžiebta Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39).
Europos Sąjungos Tarybos pranešimas spaudai 2020 m. gruodžio 2 d.
Taryba patvirtino deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu integravimo į visas politikos sritis.
Šioje deklaracijoje Taryba pabrėžia, kad kova su antisemitizmu yra kompleksinis klausimas, apimantis įvairius valdžios lygmenis ir vietos politiką, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Todėl reikia geriau informuoti apie antisemitizmą ir atsakomybę visose politikos srityse. ES valstybės narės sutiko integruoti visų formų antisemitizmo prevenciją ir kovą su juo.
,,Antisemitizmas yra visos ES reiškinys. Norint veiksmingai kovoti su juo, mums Europoje reikia tinkamų priemonių ir pakankamo pagrindo.
Būtent tokio požiūrio laikosi deklaracija, kurią aš labai vertinu. Mano manymu, kova su antisemitizmu,- tai visapusiškai bendradarbiaujant vykdoma užduotis, apimanti visas politikos sritis ir valdžios lygmenis, šis sprendimas yra naujas reikšmingas etapas.”
Feliksas Kleinas, federalinės vyriausybės komisaras, atsakingas už žydų gyvenimą Vokietijoje ir kovą su antisemitizmu.
Taryba reiškia susirūpinimą dėl didėjančios grėsmės Europos žydams ir sąmokslo mitų atgimimo, ypač COVID-19 pandemijos kontekste, taip pat antisemitinių išpuolių ir neapykantos nusikaltimų padaugėjimo.
Pabrėžiama, kad antisemitizmas plinta įvairiomis formomis, su juo turi būti kovojama vykdant papildant viešosios politikos taisykles ir priemones. Interneto paslaugų teikėjai turi greitai ir nuosekliai šalinti neteisėtą neapykantos kurstymą ir internetinį teroristinį turinį. Taip pat būtina griežtai ir sistemingai reaguoti į antisemitinius veiksmus.
Švietimas apie Holokaustą, antisemitizmą ir žydų gyvenimą tebėra viena iš svarbiausių priemonių, siekiant užkirsti kelią antisemitiniams prietarams.
Taip pat labai svarbu dalintis žiniasklaidos priemonėmis, kurios atskleidžia sąmokslo mitų praktiką.
Valstybės narės palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą: kovą su antisemitizmu laikyti prioritetu, stiprinti institucinę bazę, kovojant su antisemitizmu ir puoselėti žydų gyvenimą.
2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos deklaracija dėl kovos su antisemitizmu integravimo į visas politikos sritis
Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.
Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.
Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.
