Jidiš

Kodėl rašytojas, Nobelio premijos laureatas Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui

Kodėl rašytojas, Nobelio premijos laureatas Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui

Druskininkuose vykusiame LŽB Limude vieną įdomiausių paskaitų skaitė rabinas Boruch Gorin (Rusija). Tema: „Nelaisvas Baševis Singeris. Apie tai kodėl Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui“.

Gorin yra „Lechaim“ žurnalo ir leidyklos ‚Knyžniki“ vyriausias redaktorius. Šiuo metu žurnalas leidžiamas ne tik popieriuje (tiražas apie 7 tūkst.), bet ir internetu, kur jį skaito 80 tūkst. prenumeratorių. Žurnalą prenumeruoja skaitytojai visame pasaulyje, Amerikoje, Europoje, Izraelyje ir kitose 75 valstybėse. „Lechaim“ vyr. redaktorius jį pristato kaip langą į šiuolaikinį žydų pasaulį, jame rašoma apie istoriją, religiją ir žydų tautos šiandienos gyvenimą. Žurnalas leidžiamas rusų kalba. Naujienose būna tekstų ir apie Lietuvos žydus. Prieš kurį laiką rašyta apie Niujorke gyvenusį rašytoją vilnietį Chaimą Grade (1910 m. balandžio 4 d. Vilniuje – 1982 m. balandžio 26 d. Niujorke, JAV) – vieną žymiausių rašytojų jidiš kalba. Mirus jo žmonai, namuose buvo surasti Ch. Grade nepublikuoti rankraščiai, pasak ekspertų, po poros metų skaitytojų laukia stebuklas. Jis rašė apie Vilnių.

Boruchas Gorinas – intelektualus pasakotojas, auditorijai pateikęs daug žinių apie Baševį Singerį – garsiausią Lenkijos žydų rašytoją pasaulyje, Nobelio premijos laureatą, rašiusį jidiš kalba. Pasak B. Gorino, yra du gerai žinomi, jidiš kalba rašę kūrėjai: Šolomas Aleichemas ir Baševis Singeris.

Singeris – „ jidiš lende“ rašytojas, rašęs apie Lenkijos žydų gyvenimą iki Holokausto. Žmogus, gavęs turtingą literatūrinį paveldą, parašęs daug knygų, skirtingai nuo savo brolio, išgarsėjusio kur kas anksčiau, tačiau anksti mirusio. Singerių šeima buvo unikali, – sudėtinga būtų rasti kitą panašią. Trys vaikai ir visi žinomi revoliucingi, talentingi rašytojai. Sesuo Ester – pirmoji moteris, žinoma rašytoja, jidiš kalba kūrusi meninę prozą. Du broliai Singeriai: Israelis Josifas Singeris ir Isakas Singeris (slapyvardis Baševis), sunku pasakyti, kuris iš jų buvo talentingesnis.

Ypatinga išsilavinusių žydų šeima – tėvas rabinas gražuolis, įdomus pasakotojas, mama aristokratė, racionali moteris. Šeima gyveno aškenazių žydų lūžio laikotarpiu, kai griuvo nusistovėjusios tradicijos.

Emigravęs į JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą, pradėjo dirbti „The Jewish Daily Forward“ laikraštyje, kuriame ėmė publikuoti savo romaną – sagą apie Lenkijos žydų šeimą.

Baševio Singerio didžiausias nuopelnas – plačiai aprašytas Lenkijos žydų gyvenimas. Jis rašė po karo tarsi nebūtų įvykęs Holokaustas.

Gorinas savo paskaitoje kalbėjo, kad „žydams sunku rašyti apie žuvusius kaip apie šventuosius, bet šiuo atveju glūdi viena bėda – šventieji mums ne visiškai suprantami, todėl jie ir yra šventieji. Baševis Singeris mums parodė sunaikintą civilizaciją ir tokius žmones kaip mes patys iki Katastrofos. Skaitydami jaučiame ne kitą civilizaciją, bet mūsų pačių civilizaciją, kuri galėjo pakeisti pasaulį į geresnį…

Sakoma, jei iki šiol nerandami vaistai nuo vėžio, tai tik todėl, kad vaistų išradimai sudegė Osvencime. Tūkstančiai talentingų žmonių, gabių mokslininkų, civilizacijos nešėjų žuvo per Katastrofą. B. Singerio kūriniai skamba kitaip, kai mes ateiname į masinių žudynių vietą, lankome ištuštėjusius žydiškus kvartalus ir miestelius. Jis didis rašytojas, nes labai sunku aprašyti savąjį pasaulį, kuris tarsi niekur nedingo, jis tebėra, tragiškos baigties tarsi nebūta“- pasakojo B.Gorinas.

Baševio Singerio jidiš kalbos įgūdžiai buvo  jo pasididžiavimas. Kartą jis supyko, kai „Forward“ redaktorius bandė jam patarti kaip rašyti. “Nebandykite mokyti manęs jidiš!”- B. Singeris šaukė: “Žinau, kaip rašyti jidiš!”

Tėvas rabinas norėjo jį matyti rabinu. Bet būdamas 20-ies B. Singeris priėmė svarbų sprendimą: jis atsisakė religinių studijų ir tapo pasaulietiniu rašytoju. Žengti šį žingsnį, jį įtakojo vyresnysis brolis Izraelis Josefas Singeris, jau būdamas garsus rašytojas.1935 m. susirūpinęs dėl didėjančio nacizmo grėsmės ir blogėjančių Lenkijos žydų gyvenimo sąlygų, Baševis išvyko į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno brolis.

Niujorke „Forward“ pradėjo spausdinti jo romaną „Moskatų šeima“ mažomis dalimis kaip serialą, tai truko pusantrų metų. Kūrinys „Moskatų šeima“ išgarsėjo kaip rimtas Centrinės Europos žydų šeimos gyvenimo romanas; jame rašoma apie tai, kaip Lenkijoje per 50 metų iki Antrojo pasaulinio karo smuko gerai gyvenančios žydų šeimos reikalai. Knyga „Moskatų šeima“ 1945 m. išleista jidiš kalba, autorius ją skyrė 1944 m. mirusio brolio atminimui. 1950 m. Buvo išleistas vertimas į anglų kalbą.

Net ir po dešimtmečių Jungtinėse Amerikos Valstijose B. Singeris  rašė ir kalbėjo jidiš. Jo kūriniai pasirodydavo jidiš kalba, o po to buvo verčiami į anglų k. Rašytojas pats atidžiai stebėdavo vertėjų darbą ir visus vertimus smarkiai cenzūruodavo, išmesdamas spalvingiausias jidiš gyvenimo kultūros vietas, sakydamas, kad vis tiek skaitytojui anglų kalba žydiškumo grožio ir išsireiškimų nuotaikos spalvigumo, neįmanoma perteikti.

Skaitytojai turėtų žinoti, kad dauguma B. Singerio knygų, išleistų įvairiose šalyse buvo ir yra verčiamos iš anglų kalbos, o ne iš originalo jidiš kalba, todėl jos netenka pusės vertės. Norintys pažinti Baševio Singerio kūrybą, turėtų ieškoti jo knygų, verstų iš jidiš.

Apie Baševį rašoma, kad buvo kuklus žmogus, turintis nepriekaištingą savo  gyvenimo stilių: jam patiko dėvėti paprastus verslo kostiumus, pirmenybę teikė pieno restoranams, rašytojų barams. Jo gyvenimą pagyvino aistra metafizikai.

1978 m. gruodžio mėn. B. Singeriui buvo sutekta Nobelio premija. Ją atsiimdamas, nustebino Stokholmo auditoriją, kreipdamasis jidiš kalba. Paskelbdama apie premiją, Švedijos akademija taip pat pagerbė jidiš kalbą šiais žodžiais: “a loshon fun golus, ohn a land, ohn grenitzen, nisht gshtitzt fun kein shum meluchoch” — “kalba tremtyje, be savo šalies, be sienų ir nepalaikoma  jokios vyriausybės“.

Knygų mugėje – penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio palikimas

Knygų mugėje – penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio palikimas

Įspūdingu literatūriniu talentu apdovanotas penkiolikmetis Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.

Lietuvos žydų bendruomenė  kviečia susipažinti su šiuo  laikui nepavaldžiu Holokausto liudijimu –  lietuviškuoju “Vilniaus geto dienoraščio” leidimu.

Knygos pristatymas vyks  2018 m. vasario 25 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje, Konferencijų salėje 1.2.

Dalyvauja: Faina Kukliansky,  Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Sigutė Chlebinskaitė, Fania Brancovskaja,  Akvilė Grigoravičiūtė.

Renginio metu maestro A. Šenderovo kūrinį Cantus in memoriam Jascha Heifetz svečiams ir visiems prarastiems jauniesiems žydų talentams dedikuos 16-iolikmetė smuiko meistrė, tarptautinių konkursų laureatė Ugnė Liepa Žuklytė

Firos Bramson atminimui…

Mindaugas Kvietkauskas. Esteros žirklutės

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Vadinsiu ją bibliniu vardu – Estera. Dabar jau galiu. Taip ją neseniai pašaukė į amžinybę rabinas savo maldose, sukalbėtose prieš užberiant tris pirmas žemės saujas ant sumenkusio kūno, jau atkirpto nuo gyvųjų pasaulio.

Gyvenime – kitaip: dažniausiai ji buvo Fira, kartkartėmis Firočka. Šypteliu pagalvojęs, kaip neatpažįstamai pakito Persijos karalienės vardas, reiškęs rytmečio žvaigždę, mūsų kraštuose, didžiųjų slavų kalbų nuskalautoje kasdienėje jidiš šnektoje. Tačiau dabar įžengusi į tobulesnio matavimo laiką Fira vėl tapo Izraelio dukra Estera, ryto žvaigžde, Ester bat Israel.

Nuotraukoje Fira Bramson 1949m.

Bramson Esfira

Vilniaus jidiš instituto vasaros programos dalyviai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje

Vilniaus jidiš instituto vasaros programos dalyviai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje

 Rugpjūčio 7 d., penktadienį, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Vilniaus jidiš vasaros programos dalyviai kartu su Vilniaus jidiš instituto programų koordinatore Indre Joffyte, nusipelniusio panevėžiečio Elijaus Joffės anūke. Grupėje buvo įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų atstovai bei įvairių sričių studentai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Vokietijos, Austrijos, Švedijos ir Lietuvos. Visus grupės dalyvius vienija vienas tikslas – tobulinti savo jidiš kalbos žinias, gilinti supratimą apie Rytų Europos žydų kultūrą ir paveldą. Kai kuriems jidiš kalba reikalinga darbui (pvz., archyvuose), moksliniams tyrinėjimams, kiti tiesiog nori sugrįžti prie savo šaknų.

Jidiš kalbos mokymasis Lietuvoje

Jidiš kalbos mokymasis Lietuvoje

Savo mintimis apie jidiš kursus Vilniuje tinkalapyje huffingtonpost.com dalijasi Ellen Cassedy. Ji yra knygos „Mes čia: atsiminimai apie Holokaustą Lietuvoje“ („We Are Here: Memories of the Lithuanian Holocaust“) autorė. Man einant per Vilniaus universiteto kiemelį į jidiš kalbos kursus dangus buvo nuostabiai mėlynas, pasipuošęs minkštais debesimis.

Į Lietuvos sostinę atvykau mokytis kalbos, kuria kažkada kalbėjo Rytų Europos žydai abiejose Atlanto pusėse, tarp jų mano senelis ir daugelis kitų šeimos narių. Atvykau pasivaikščioti gatvėmis, kuriomis vaikščiojo mano protėviai. Taip pat atvykau pažiūrėti, kaip lietuviai susigyvena su žydiška praeitimi.

„Mieli studentai, mokantis jidiš privalote pasitelkti ne tik savo akis, bet ir savo nosis“,

– sakė mūsų mokytojas. Jis turėjo omenyje, kad šios kalbos įgijimas nėra tik įgūdis, bet ir menas, reikalaujantis iš mūsų ne tik proto pastangų, bet ir įdėti širdies. Pradėjome nuo pradžių – nuo abėcėlės. Taip, kaip senais laikais maži žydų berniukai pradėdavo savo pamokas būdami trejų metų amžiaus. Pirmąją dieną raidės elementoriuje būdavo apibarstomos cukrumi, jiems parodant, kad mokymasis yra saldus.

Skaitykite visą straipsnį

LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais

LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais

   Vilniaus Jidiš institute Vilniaus universitete šiuo metu vykdoma Vasaros Jidiš kalbos ir literatūros Vasaros programa 2015. Iš viso pasaulio suvažiavusieji gali studijoms pasirinkti keturis lygius nuo pradedančiųjų iki stipriai pažengusiųjų.

   Kai jidiš kalba skamba dainos ir visiems jauniems ir vyresniems gera jas dainuoti, o jų nemokantys bando pritarti, panašu, Lietuvos žydų bendruomenėje iš tiesų bus atgaivinta tradicija per šventes visiems dainuoti  jidiš. Paskutinis liepos mėnesio šabas švenčiamas su Vilniaus Jidiš instituto Vasaros dalyviais,  profesoriais ir studentais, suvažiavusiais iš įvairių šalių. Jidiš dainuoti įkvepia profesorius Abrahamas  Lichtenbaumas. Gimęs Argentinoje Buenos Aires mieste Europos žydų šeimoje, jo mama iš Odesos, o tėvas iš Varšuvos, namuose kalbėdavo ispaniškai. Jidiš jis vaduna savo bobutės kalba, nes  būtent ji  šnekėjo tik jidiš, net kortų žaidimus išmokė iš jos skaitytos Šolomo Aleichemo knygos. Profesorius pasakoja, kad jis studijavo Argentinoje ir Izraelyje, pedagogu  dirba jau 50 metų ir yra žinomas jidiš kalbos puoselėtojas. Vilniuje jis dėsto jau 10-oje programoje.

Profesorius A. Lichtenbaumas sako, kad Vilniuje jaučiasi labai gerai, beveik kaip gimtajame mieste. ,,Niujorką iškeičiau į Vilnių, nes man čia patinka, myliu žmones, myliu studentus ir mėgstu Lietuvos orą. Penkerius metus dėsčiau Niujorke ir dešimt metų Vilniuje. Atmosfera čia gera, studentai jaučiasi  laisvai –niekas mūsų nevaržo. Aš dėstau aukščiausiajįį jidiš kalbos lygį“.

Profesorius pristato savo kolegę dėstytoją, buvusią studentę Karolina Szymaniak, gimusią Krokuvoje, dabar gyvenančią Varšuvoje.

VILNIAUS JIDIŠ SKAITYMAI

PASKUTINIS SUSITIKIMAS ŠIĄ SESIJĄ*

Ketvirtadienį, balandžio 9 d. 15 val.

Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštas)

Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, pradėjęs ją vykdyti Lietuvos žydų bendruomenėje nuo 1999 m. Dr. Dovid Katz ddirbo profesoriumiVilniaus universitete, Oksfordo ir Yale’io  universitetuose.Daugiau apie jo veiklą Jidiš srityje:

 www.dovidkatz.net

LAUKIAMI VISI !

*Jidiš skaitymų susitikimai po neilgos pertraukos vėl pradės vykti bendruomenėje vėliau šį pavasarį.

Jidiš skaitymai ir nuotraukų galerija

Jidiš skaitymai ir nuotraukų galerija

VILNIAUS JIDIŠ SKAITYMAI

Jidiš kalbos programa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje tęsiasi!

Ketvirtadieniais, 15 val.

Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštas)

Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, pradėjęs ją vykdyti Lietuvos žydų bendruomenėje nuo 1999 m. Dr. Dovid Katz dirbo profesoriumi Vilniaus universitete, Oksfordo ir Yale’io  universitetuose. Daugiau apie jo veiklą jidiš srityje:  www.dovidkatz.net

LAUKIAMI VISI, KALBANTYS, SKAITANTYS JIDIŠ, AR TIESIOG TIE, KURIE, NORI SUSIPAŽINTI SU ŠIA KALBA !

Seminaras iš ciklo “Jidiš kultūros perlai”

Seminaras iš ciklo “Jidiš kultūros perlai”

Vilniuje vyksta trijų dienų seminaras iš ciklo “Jidiš kultūros perlai”. Tarptautinį seminarą organizavo Pasaulinio žydų kongreso Vilniaus ,,Jidiš centras”. Į Vilnių atvyko 36 Izraelio mokyklų mokytojai, dėstantys muziką, literatūrą ir žydų istoriją. Mokytojai susipažįsta su turtingu ir unikaliu Rytų Europos žydų kultūros palikimu. Paskaitas apie jidiš kalbos praeitį ir dabartį skaito dėstytojai iš JAV, Lietuvos ir Izraelio. Programoje ne tik paskaitos, vyksta susitikimai su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariais, organizuojamos ekskursijos po žydiškojo Vilniaus vietas ir Panerių memorialą. Pasak Pasaulinio žydų kongreso Vilniaus ,,Jidiš centro“ vadovo Isaako Averbucho, jidiš kalba, literatūra ir kultūra yra pasaulio žydų paveldo pagrindas.

VILNIAUS JIDIŠ SKAITYMAI

VILNIAUS JIDIŠ SKAITYMAI

4 savaičių jidiš kalbos programa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!

 Ketvirtadieniais, 15 val.

Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštas)

Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, pradėjęs ją vykdyti Lietuvos žydų bendruomenėje nuo 1999 m. Dr. Dovid Katz dėstytojavo Vilniaus universitete, Oksfordo ir Yale’io  universitetuose. Daugiau apie jo veiklą Jidiš srityje:

www.dovidkatz.net

LAUKIAMI VISI !

VILNIAUS JIDIŠ SKAITYMAI

4 savaičių jidiš kalbos programa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!

Ketvirtadieniais, 15 val.

Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštas)

Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, pradėjęs ją vykdyti Lietuvos žydų bendruomenėje nuo 1999 m.

 Dr. Dovid yra vienas garsiausių jidišistų, dirbęs profesoriumi Vilniaus universitete, Yale’io  ir Oksfordo  universitetuose.

Daugiau apie jo veiklą Jidiš srityje: www.dovidkatz.net

 LAUKIAMI VISI !

LŽB sugrįžo Jidiš skaitymai!

LŽB sugrįžo Jidiš skaitymai!

Kovo 12d 2015 į Lietuvos žydų bendruomenę sugrįžo garsieji Jidiš skaitymai. Vėl su šypsenom susirinko draugų būrelis, kurį sukvietė skaitymams vadovaujantis  pasaulinio garso jidiš kalbos žinovas profesorius Dovidas Katzas. Tai buvo šventė, kuri vyko Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenės pastato antrame aukšte, didelėje salėje .

  Profesorius D.Katzas 11 metų dėstė jidiš, domėjosi ir tyrinėjo jidiš, kuri iki Holokausto buvo visų litvakų gimtoji kalba, neatsiejama nuo jų kultūros. D. Katzas kvietė Vilniaus žydų bendruomenės narius, kurių gimtoji kalba jidiš, į neformalų ratą jidiš skaitymams. Būrelis gyvavo, kiek leido profesoriaus užimtumo grafikas. Šiemet visi būrelio nariai džiaugiasi pradėję 16 –ąjį sezoną. Pasak profesoriaus, nebuvo per tą laiką nei vienų metų be Skaitymų būrelio. Jis pats visada stengdavosi, kad per metus įvyktų septynių savaičių mokymų sesija. Dabar į skaitymus kviečiami visi, kuriems jidiš kalba yra įdomi.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje tęsiasi Jidiš kalbos programa!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje tęsiasi Jidiš kalbos programa!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje tęsiasi Yiddish kalbos programa!

 Pirmas susitikimas jau 2015 m. kovo 12 d. 15 val.

16-asis metinis Vilniaus Jidiš skaitymų ratelio ciklas prasidedaketvirtadienį, kovo 12 d. 15 val. Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštes)

Laukiami visi, kursai nemokami. Kalbama tik Jidiš kalba, tačiau visi kviečiami pasiklausyti (Jidiš klausymas gerina sveikatą!). Projektas tęsiamas, siekiant pagerbti trijų Lietuvos jidiš puoselėtojų atminimą ir mokymosi tradicijas: Dr. Šeinės Sideraitės, Dr. Izraelio Lemperto (Yisroel Lempert) ir p. Meilach Stalevič .

Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, kuris pradėjo šiuos  svarbius Lietuvos žydų bendruomenei mokymus prieš16 metų 1999-aisiais rugsėjo mėnesį. Profesorius Dovid Katz dėstė Vilniaus universitete nuo 1999-2010m.,Jis taip pat dirbo ir dėstė Oksfordo ir Yale’io  universitetuose. Daugiau apie jo veiklą Jidiš studijų srityje:

       www.dovidkatz.net

Papildomos pamokos ir seminarai – jau greitai.

LAUKIAMI VISI !

Knygos „Mes esame čia“ autorė Ellen Cassedy: Jidiš kalba ir kultūra man yra žydiškumo šerdis

Pradingusi Vilniaus gatvelių kalba

Jeigu šiandien jūsų kas nors paklaustų, kokia kalba tarpukariu kalbėjo beveik pusė Vilniaus miestiečių, o kita pusė ją bent šiek tiek suprato, ką atsakytumėte? Lenkų, rusų, o gal lietuvių? O jeigu jums duotų užuominą, kad katastrofa sustabdė šios paslaptingos kalbos, susiformavusios vokiečių, hebrajų ir aramėjų kalbų pagrindu, sklaidą Europoje?

Jau šešiolika metų liepos–rugpjūčio mėnesiais ši kalba sugrįžta į Vilniaus senamiestį – jos melodingi žodžiai skamba Vilniaus universiteto kiemeliuose, o juos taria žmonės iš pačių įvairiausių pasaulio šalių, susirinkę į šios kalbos vasaros kursus. Tai jidiš – tolima ir nepažįstama skubančiam XXI amžiaus vilniečiui, tačiau prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus buvusi neatskiriama Vilniaus miesto dalimi.

Jidiš studijų atgimimas