Žydų bendruomenių Lietuvoje atsikūrimo istorija

Lietuvos žydų bendruomenės atsikūrimo istorija. Pirmininkai.

1989 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas,
jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas.

1989-1992 Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas.
Šiuo metu gyvena Izraelyje.
Teisininkas Dr. Simonas Alperavičius, Z”L,  bendruomenės Pirmininku buvo 1992-2013.

Nuo 2013 metų Lietuvos žydų bendruomenei vadovauja advokatė Faina Kukliansky

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Rugpjūčio 26 d. Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime. Po gaivaus lietučio pasirodžiusi saulė nušviečia susirinkusiųjų veidus, liejasi liaunų mergaitės pirštų virkdomo akordeono garsai ir sunku patikėti, kad prieš 76-ius metus ši graži miško laukymė buvo pripildyta siaubo ir kančios. Apie protu nesuvokiamą žiaurumą, nacius ir jų vietinius talkininkus, nekaltas jų aukas, į nebūtį prievarta išėjusius savo kaimynus bei pareigą juos prisiminti jautriai kalbėjo šio reginio organizatoriai ir jų pagalbininkai: Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Balbieriškio tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius. Savo mintimis pasidalino ir padėką susirinkusiems į pagerbimo ceremoniją išreiškė KŽB pirmininkas Gercas Žakas. KŽB narė, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė visiems priminė už širdies griebiančią vokiečių kompozitoriaus Edvino Geisto ir buvusios prieniškės pianistės Lydos Bagrianskytės meilės istoriją, jų bičiulius ir gelbėtojus – garsų Prienų gydytoją Juozą Brundzą ir kaunietį Františeką Vocelką. Minėjime dalyvavo ir geri KŽB bičiuliai – Balbieriškio pagrindinės mokyklos atstovai: direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai.

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

“Fajerlech” kviečia į šventinį koncertą

fajerlech

Švęsdamas savo gyvavimo 45-etį, žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ kviečia visus į koncertą,vyksiantį gruodžio 18 d. (sekmadienį) 17 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76, Vilnius)!Koncerte išvysite žydiškus šokius, išgirsite dainas jidiš kalba ir pamatysite klezmer muzikantų grupę.

Ansamblį sudaro virš 40 narių, jauniausiajam „Fajerlech“ nariui –  vos penkeri metukai, vyriausiajam –  beveik septyniasdešimt.„Fajerlech“ savo pasirodymais džiugina ne tik daugelio Lietuvos miestų publiką, bet ir koncertavo įvairiose pasaulio šalyse – Izraelyje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir t.t.
Keičiasi laikai, tradicijos, dalyviai ir vadovai, tačiau ansamblyje „Fajerlech“ negęsta jidiš ugnelė, įžiebta dar 1971-aisiais.

Bendruomenės nariams bilieto kaina 8 eur!
Bilietus galite įsigyti internetu – http://www.tiketa.lt/jubiliejinis_koncertas_fajerlech__45_75662

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Ryškių spalvų didžiulės gėlių puokštės, skraidantys įsimylėjėliai, – tokie vaizdai žvelgia iš Marko Šagalo litografijų, eksponuojamų Raudondvario pilyje.

Pusšimtis garsiojo modernisto kūrinių Kauno rajono muziejuje kvies lankytojus iki Naujųjų metų. M.Šagalas (1887–1985) – ne tik žymus tapytojas ir akvarelininkas, bet ir grafikas, dizaineris, meninius vaizdus kūręs, remdamasis emocinėmis ir poetinėmis asociacijomis. Meno istorikai šį dailininką pristato kaip vieną garsiausių XX a. modernistų ir iškilų žydų menininką, kurio kūrybą veikė kelios meno srovės. Paryžiuje M.Šagalas išgyveno modernizmo aukso amžių, savo kūryboje jungdamas kubizmo, simbolizmo, fovizmo ir siurrealizmo idėjas. Tarsi per miglą iškylantys jo vaikystės gyvenimo Vitebske apmąstymai – žydiškosios temos atspindys. Apie jo kūrybą Pablo Picasso yra pasakęs: “Kai mirs Matisas, Šagalas bus vienintelis likęs dailininkas, suvokiantis, ką iš tiesų reiškia spalva.”

Knygos „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ pristatymas

Knygos „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ pristatymas

Lapkričio 13 d., kai Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Margaritos Rimkevičaitės technologine mokykla surengė konferenciją visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir atidengė memorialinę lentą ant buvusios žydų ligoninės, Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas, kuriame dalyvavo Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai Jurij Smirnov, Tamara Antanaitienė bei Panevėžio m. Saulėtekio progimnazijos mokytoja Asta Kurulytė ir Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja, Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė. Pakviestas į knygos pristatymą Biržuose, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į šventę atvyko anksčiau, nes norėjo pats aplankyti senąsias Biržų žydų kapines, uždegti žvakutę ant neseniai Anapilin iškeliavusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo kapo, pasimelsti prie memorialo žuvusiems žydams Pakamponyse. Sveikindamas į renginį gausiai susirinkusius biržiečius ir svečius, ambasadorius priminė vieno žydų filosofo išmintį: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“.

Vaikų renginys Klaipėdos žydų bendruomenėje

Vaikų renginys Klaipėdos žydų bendruomenėje

Sekmadienį Klaipėdos žydų bendruomenėje vyko vaikų renginys “Izraelio valstybės” tema. Interaktyvaus renginio metu vaikai buvo supažindinti su geografiniu Izraelio žemėlapiu. Vaikai “keliavo” per visą Izraelį, sustodami istoriniuose miestuose bei turistų, jaunimo traukos objektuose, plačiau susipažindami su miesto gyvenimu. Buvo rodomas Izraelis iš viršaus per projektorių bei puikūs vaizdai virš Negyvosios jūros ir Jeruzalės. Nauji madrichai iš Vilniaus parodė savo sugebėjimus, kaip tinkamai bei įdomiai vesti pamokas bet kurio amžiaus vaikams. Renginiui baigiantis, visi šventė Havdalą  su vaišėmis.

Nuotraukų galerija

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.

Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.

Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.

Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.

Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Laisvės kolona – vienam iš didžiųjų

Laisvės kolona – vienam iš didžiųjų

Vienijantis keturias tautas, trimis salvėmis palydėtas, taikai ir laisvei pašvęstas paminklas iš Kretingos kilusiam žydų tautybės Lenkijos ir Prancūzijos didvyriui Berekui Joselevičiui atidengtas mūsų šaliai simboliniu momentu – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

Pasak Kretingos rajono Garbės piliečio, profesoriaus, akademiko, Izraelio valstybės Garbės konsulo Lietuvoje Vlado Algirdo Bumelio, B. Joselevičius iškilmingai stojo šalia dviejų iškiliausių Kretingos istorinių asmenybių – miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir tėvo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos – visus juos kretingiškiai garbingai įamžino ateinančioms kartoms.

Atidengti paminklą patikėta miesto šeimininkui – merui Juozui Mažeikai ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, dėkojusiam vietos istorijos entuziastui Romualdui Beniušiui, pirmajam iš praeities Kretingai prikėlusiam Bereko Joselevičiaus vardą.

Panevėžio žydų bendruomenės istorija

Panevėžio žydų bendruomenės istorija

Nuo XVII a. iki I –ojo pasaulinio karo. Panevėžio mieste žydai gyveno nuo XVII amžiaus. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste.

1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydų tautybės asmenys. Tuo metu Panevėžyje ypač sustiprėjo amatų ir prekybos verslo vystimasis. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu. Panevėžio žydai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.

1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, kurias sudarė 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi torų nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri.

Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais  pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.

Skaitykite daugiau

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

2014.08.28 Kauno Žydų Bendruomenė, puoselėdama ilgametes tradicijas ir pratęsdama šiais metais minimo Kauno Geto sunaikinimo 70-ųjų metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą, aplankė IV-ojo forto prieigose įvykdytos inteligentų akcijos  ir Petrašiūnų žudynių  aukų atminimui skirtus monumentus.

Minėjime dalyvavo KŽB nariai, Lietuvos  Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir negausus būrelis miestelėnų.

Vilniaus žydų bendruomenė

Vilniaus žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt

>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai

Vilniaus žydų bendruomenės veikla

>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai

Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.

Vilniaus žydų istorija

Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą.  Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.

Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.

1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.

Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.

VilnaVilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė,  žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė  XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.

Švenčionių žydų bendruomenė

 Švenčionių žydų bendruomenė įregistravo savo veiklą 2013 m. pabaigoje.

LŽB  tinklapiui bendruomenę pristato jos pirmininkas Moisiejus Šapiro

   Švenčionių bendruomenė dabar vienija žydus, gyvenančius ne tik Švenčionyse, bet ir Nemenčinėje, Pabradėje ir Arnionyse. Nors Švenčionėliuose neliko nė vieno žydo, kasmet visa bendruomenė suvažiuoja į Švenčionėlius paminėti netekties – 8 tūkstančių per Holokaustą ten sušaudytų žydų. ,,Čia mūsų ašaros, mūsų protėviai sušaudyti, ir mano močiutė ir mano diedukas. Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį renkamės iš visų miestų: Vilniaus,  Kauno, Panevėžio, o iš Izraelio valstybės atskrenda iš šių vietų kilusieji, kad aplankytų  mums brangią gedulingą vietą“,-pasakoja žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Švenčionyse gimęs Moisiejus, visų darugų vadinamas Miša, dabar gyvena Pabradėje. Jis – pensininkas, bet  tebedirba socialiniu darbuotoju ir kirpėju su neįgaliais vaikais Pabradės Vaikų globos namuose. Ten jis jau 38-erius metus, didžiausią darbo stažą turintis Vaikų globos namų darbuotojas.

Moisiejus Šapiro:

Mano tėvas buvo kirpėjas ir aš tapau plataus profilio kirpėju, juo dirbau Vilniaus ir Pabradės kirpyklose. Dabar vadovauju mūsų mažai žydų bendruomenei, kurioje yra 28 nariai. Aš ir mokytoja Galina Kozlova esame vyriausi nariai. Švenčionyse gyvena mūsų gerbiamas Moisiejus Preisas – Dachau ir Osvencimo koncentracijos stovyklų buvęs kalinys, kurį mes vadiname paskutiniu mohikanu. Mums padeda Lietuvos žydų bendruomenė ne tik dėmėsiu, bet maisto kortelėm senjorams ir jaunoms šeimoms. Vaikai dalyvauja kultūrinėse programose. Per didžiąsias žydų šventes atvažiuojam į Vilnių, į bendruomenės renginius. Aš pats žadu susitvarkyti šiemet savo namus taip, kad Švenčionių bendruomenės nariai galėtų pas mane rinktis bent jau per šventes.

   Mūsų laukia svarbus darbas- senųjų Švenčionių žydų kapinių restauravimas. Rėmėjai jau padėjo restauruoti Švenčionėlių žydų kapines. Pastaruoju metu kasmet sulaukiame daug svečių, kurie iš viso pasaulio suvažiuoja aplankyti protėvių kapų. Pernai amerikiečiai studentai ir jų profesorius atvyko tvarkyti kapinių savo jėgom.

   Anksčiau Švenčionių rajono žmonės bijodavo pasakyti, kur buvo šaudomi žydai, kur jų palaikai guli. Tik dabar žmonės išdrįsta papasakoti, ką jie žino, kas ir kur slėpė žydus, kas išdavė ir sušaudė. Dabar mes renkame istorijas drauge su muziejumi ir ketiname pažymėti visas žydų žudynių vietas. Visai neseniai ir aš gavau ilgą laišką, kuriame aprašyta, pas ką slėpėsi žydai, kas jiems padėdavo, juos gelbėjo. Renkame tokias istorijas, kurias pasakoja gelbėtojų vaikai, tikriname faktus, siekiame fiksuoti kuo daugiau Holokausto atsiminimų. Pernai lankiausi Izraelyje Jad Vašemo muziejuje, pats mačiau įamžintą gelbėtojų atminimą.

   Švenčionių getas buvo ten, kur dabar yra įrengtas miesto parkas. Prieš trejus metus žymus Švenčionių drožėjas Juozapas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo, kuri pastatyta ir pašventinta miesto parke, nes senoji, kurią drožė ir padovanojo miestui beveik prieš 30  metų pradėjo irti. Menora saugo 8 tūkstančių per Holokaustą nužudytų nekaltų žydų atminimą. Juos į žudynių vietą Švenčionėliuose varė iš 22 mažų aplinkinių miestelių (štetlų) . Man svarbu, kad mums šventos sušaudymo vietos būtų ramios.

   Apie svarbiausius naujosios Švenčionių žydų bendruomenės darbus ir rūpesčius pasakojo bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Klaipėdos žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Pozemskij, tel. 865021335 el. paštas felix.ultima@gmail.com

Klaipėdos žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Klaipėdos žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 200 žmonių. Bendruomenė organizuoja judėjiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, organizuoja sekmadienines mokyklas vaikams, laisvalaikio užsiėmimus vyresnio amžiaus žmonėms, teikia ir skirsto labdarą: pinigus, paslaugas ir materialines vertybes.

Klaipėdos žydų istorija

Nuo XV a. iki XX a. pr.

Mėmelyje žydai pasirodė maždaug XV a., nors pirmame dokumente jie paminėti 1567 m. Apie abu šiuos dokumentus galima kalbėti su didele išlyga – 1567 m. balandžio 20 dieną Prūsijos didysis hercogas Albrechtas visiems žydams skyrė 21 dienos terminą išvykti iš miesto ir niekada į jį negrįžti. Draudimas galiojo iki XVII a. vidurio. Tačiau ir jį panaikinus žydų buvimą Mėmelio krašte griežtai ribojo laikas ir erdvė.

Tik 1662 m. vienam konkrečiam prekeiviui žydui buvo dovanota teisė apsigyventi mieste – Brandenburgo kurfiursto Fridricho Vilhelmo valia. Jis buvo suinteresuotas stiprinti prekybos ryšius su Memeliu. Pirmuoju žydu klaipėdiečiu tapo Mošė Jakobsonas jaunesnysis. Tačiau po kelerių metų už pernelyg aktyvų spekuliavimą druska jis buvo išsiųstas iš miesto kartu su visais vaikais ir namiškiais.

Šiaulių žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Šiaulių žydų bendruomenė, tel. 8 (41) 426796 el. p. sazb@splius.lt , Višinskio g. 24, Šiauliai.

Šiaulių žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Šiaulių žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių. Bendruomenė aktyviai bendrauja tarpusavyje, švenčia žydiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, bendradarbiauja su Šiaulių universitetu, teikia ir skirsto socialinę paramą.

Šiaulių žydų istorija
Pirmasis žydų bendruomenės apsigyvenimas Šiauliuose minimas XVII a. pab., tačiau tik 1701 m. kunigaikštis Jokūbas Liudvikas Šiauliuose leido žydams legaliai gyventi ir kurti savo bendruomenę.

Iš pradžių žydai sudarė nedidelę gyventojų dalį, tačiau situacija keitėsi ir pamažu vis daugiau prekybinių ir strategiškai svarbių objektų ėmė valdyti žydų tautos atstovai.

Istoriškai itin reikšmingas buvo 1831 m. įvykęs Tautinio išsivadavimo judėjimas, kuris turėjo didelės reikšmės ir Šiaulių krašto žydams. Sunkiose kautynėse, kurios vyko miesto priemiesčiuose tarp lenkų maištininkų ir Rusijos armijos nukentėjo ir miesto gyventojai žydai. Įsitvirtinę mieste sukilėliai nusavino žydų nuosavybę, turtus ir pakorė keletą žydų, įtartų ryšiais su rusais. Po šio judėjimo situacija pagerėjo – siekdama susilpninti lenkų įtaką, rusų valdžia leido žydams dalyvauti savivaldybės rinkimuose.

Ukmergės žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Arturas Taicas, tel. 861007961 el. paštas jewish_ukmerge@mail.lt

Ukmergės žydų bendruomenės veikla

Ukmergės žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Ukmergės žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių. Bendruomenė aktyviai bendrauja tarpusavyje, švenčia žydiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, rūpinasi žydų tautai nusipelniusių asmenų ir vietų atminimo įamžinimu, vykdo kultūros programas, tvarko veikiančias žydų kapines, teikia ir skirsto socialinę paramą.

Ukmergės žydų istorija

Centrinė Vilkmergės gatvė

Centrinė Vilkmergės gatvė

Nuo XIII a. iki XX a. pr.

Ukmergės miestas, anksčiau vadintas Vilkmergė arba Vilkomir, minimas nuo XIII a. Miestas vystėsi kaip svarbus prekybos ir administracijos centras iki 1700–1701 m. Šiaurės karo. 1654–1667 m. karo metu, 1656 m. Ukmergę buvo užėmę švedai. Miestas smarkiai nukentėjo; karo padarytus nuostolius rodo ir pasikeitusi miesto gyventojų nacionalinė sudėtis. Manoma, kad būtent po švedų karų Ukmergėje ėmė kurtis ir plėstis žydų bendruomenė, tačiau ši data nurodoma skirtingai: pasak vienų šaltinių, jau 1665 m. Ukmergėje gyveno 622 žydai, jiems buvo leista statyti Sinagogą ir suteiktas plotas kapinėms; remiantis Lietuvos archyvine medžiaga, teigiama, kad 1674 m. mieste paminėtas pirmas žydas krautuvininkas, o apie 1685 m. jau minimas kahalas ir sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, tačiau 1851 m. perstatyta į mūrinę.

Kauno žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas, tel. 8686 54585 el. paštaskzb@pub.vdu.lt 

Kauno žydų bendruomenės veikla

Kauno žydų bendruomenės Sukot šventė

Kauno žydų bendruomenės Sukot šventėŠiuo metu Kauno žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 400 žmonių. Bendruomenė vykdo aktyvią veiklą:

Panevėžio žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, pirmininko pavaduotojas Jurij Smirnov, Ramygalos g. 18, Panevėžys, tel. 8611 20882 el. paštas  genakofman@yahoo.com  Panevėžio žydų bendruomenės intermeto tinklapis www.jewishpanevezys.lt

Panevėžio žydų bendruomenės veikla Ši bendruomenė vienija apie 75 žmones. Bendruomenė organizuoja įvairius renginius, švenčia judėjiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas. Ji palaiko glaudžius ryšius su visuomenės veikėjais, ambasadų darbuotojais, Panevėžio Rožyno vidurine mokykla, Gabrielės Petkavičiatės-Bitės biblioteka, krikščioniškomis religinėmis bendruomenėmis. Panevėžio žydų bendruomenė organizuoja įvairias parodas, rengia Žydų kultūros dienas, tarptautines konferencijas, prižiūri ir tvarko Panevėžio žydų kapines, vykdo aktyvią socialinę veiklą.

Panevėžio žydų istorija

Nuo XVII a. iki Pirmojo pasaulinio karo

Panevėžys XX a. pr.

Panevėžys XX a. pr.

Panevėžio mieste žydai gyveno nuo XVII a. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžyje. 1766 m. Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose gyveno 254 žydų tautybės asmenys. Tuo metu Panevėžyje ypač sustiprėjo amatų ir prekybos verslo vystymasis. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu. Panevėžio žydai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.

1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, iš viso – 1447 asmenys kurie sudarė uždarą bendruomenę, laikėsi Toros nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir gana geri.

Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 m. atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų mokėsi žydų maldos namuose. Tais pačiais metais  pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.

1897 m. Žydų bendruomenė turėjo vieną pagrindinę sinagogą, pastatyta 1764 m.,  ir 12 maldos namų.

1904 m. Panevėžio bendruomenę sudarė 14 733 gyventojai. Iš jų 3088 žydų tautybės vyrai ir 3556 moterys priklausė judėjų religijai. Gyventojų būtų buvę dar daugiau, jei žydai nebūtų masiškai emigravę į Vengriją ir Šiaurės Amerikos Valstijas.

Po dešimties metų Panevėžio mieste ir priemiesčiuose gyveno apie 17 tūkst. gyventojų. Beveik pusę miestelėnų sudarė žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą prekyba Panevėžyje vertėsi 60 lietuvių ir 351 žydas. Taigi, miesto ūkis telkėsi daugiausia žydų verslininkų rankose.

Tarpukaris

1915 m. liepos mėn. 27 dieną Vokietijos kariuomenė įžengė į Panevėžį, tačiau tuo metu miestą jau buvo palikusi didžioji dalis gyventojų. Žydų verslininkai į Rusiją išgabeno prekių ir žaliavų atsargas, tad pramonė, amatai, prekyba apmirė.

Pasirašius Bresto taiką, 1918 m. gegužės mėnesį į miestą pradėjo grįžti žydų tautybės mokiniai, amatininkai, inteligentai.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę visi užrašai ant parduotuvių ir įstaigų buvo pradėti rašyti lietuvių kalba. Žydų, rusų ir lenkų kalbos oficialiai imtos vartoti rečiau.

Tarpukariu grįžę žydai vėl turėjo didelę įtaką vystantis amatams, organizuojant prekybą ir gerinant miesto infrastruktūrą. Žydai miesto Taryboje turėjo savo frakciją, kuri rūpinosi žydų bendruomenės reikalais.

Nuo 1921 m. Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo naujas žydų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo etapas. Žydai turėjo labai didelę įtaką visam Lietuvos visuomeniniam gyvenimui. Tuo metu atidaryta labai daug mokyklų, kurias steigė žydų tautybės žmonės.

1920 m. rugsėjo 26 d. pradėjo veikti Panevėžio žydų gimnazija – pasaulietinė mokykla, kurioje mokėsi ir berniukai, ir mergaitės. Baigdami jie įgydavo techninį išsilavinimą.

1925 m. įsteigtas Panevėžio kraštotyros muziejus, garsėjęs turtingu archeologijos skyriumi, numizmatikos kolekcija. Muziejaus fonduose buvo apie 15 tūkst. eksponatų.

Po kelerių metų Ramygalos gatvėje atidaryta religinė mergaičių gimnazija. Į ją buvo priimamos mergaitės, įgijusios aštuonmetį išsilavinimą. Joje vienu metu mokėsi 180 mergaičių. Taip pat atidaryta berniukų gimnazija, pastatyta už žydų bendruomenės surinktas lėšas. Visi to meto statiniai buvo statomi iš plytų, jie derėjo prie miesto architektūrinio ansamblio, nors pastatų frontonuose buvo pavaizduota Dovydo žvaigždė, Tora arba menora.

Panevėžys XX a. pr.

Panevėžys XX a. pr.Nuo Antrojo pasaulinio karo iki Nepriklausomybės atkūrimo

1940–1941 m. žydų tautybės žmonėms buvo tragiški metai. Atėjus tarybų valdžiai, visoje Lietuvoje, o taip pat ir Panevėžyje, buvo uždarytos žydų mokyklos, gimnazijos, spaustuvės, ješibotas. Nacionalizuota daug pramonės, prekybos įmonių, gyvenamųjų namų, taip pat Panevėžio žydų ligoninė.

1940 m. birželio mėnesį, pasikeitus santvarkai, prasidėjo pirmieji trėmimai, kurių neišvengė ir žydai.

1941 m., nacių armijai užėmus Panevėžį, birželio mėnesį prasidėjo pirmieji žydų areštai ir žudynės. 57 areštuotus žydus išvežė į Staniūnų mišką ir sušaudė.

1941 m. liepos mėnesį buvo įrengtas Žydų getas Skerdyklos, Tilvyčio, Jungio,  Upytės ir Klaipėdos gatvių teritorijoje. Iš pradžių gete gyveno 4423 asmenys, tarp jų – 417 vaikų iki šešerių metų.  Žydų perkraustymas buvo vykdomas pagalbinės policijos jėgomis, sutarus su vietine komendantūra.

1941 m. rugpjūčio 17 d. getas buvo likviduotas ir visi žydai sušaudyti. 8 tūkst. žmonių sušaudyta Kurganavos miške (netoli Taruškų); 4,5 tūkst. žydų nužudyti Žaliojoje girioje (Klimbalos apylinkėje). Masinių žudynių vietose šiuo metu pastatyti paminklai ir atminties ženklai su užrašais. Panevėžyje karo metais buvo sunaikinta 95 proc. žydų tautybės asmenų.

1945 m., kai kurie evakuoti žydai iš Vakarų Ukrainos, Rusijos, Uzbekijos, Kazachijos ir kitų vietovių buvo atsiųsti į Lietuvą – sovietinė valdžia stengėsi apgyvendinti kuo daugiau įvairių tautybių žmonių, kad Lietuva būtų daugiatautė respublika. Po karo išgyveno tik nedidelė prieškaryje gyvenusių Panevėžio žydų dalis, kuri grįžo į miesto apylinkes. Daugelis iš jų vėliau išmirė arba emigravo į Izraelį ar Ameriką.

1955 m. spalio 16 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu buvo uždarytos žydų kapinės, o 1966 m. nuspręsta jas visiškai likviduoti. Likę antkapiai buvo panaudoti įvairių objektų statybos darbams. Statant Panevėžio dramos teatrą iš dalies antkapinių akmenų buvo padaryti laiptai ir dekoratyvinės sienos.

Nuo 1945 iki 1990 m. Panevėžio žydų bendruomenės veikla buvo apmirusi. Šiuo laikotarpiu iš Lietuvos emigravo apie 10 tūkst. žydų.

1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atgimė ir Panevėžio žydų bendruomenė. Atsikūrė bendruomenės Taryba, kuriai vadovavo istorikas, publicistas, visuomenės veikėjas Anatolijus Fainbliumas. 1991 m. Tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas Gennady Kofman, nuo 2001 m. einantis pirmininko pareigas. Atsikūrusios Panevėžio žydų bendruomenės pagrindinis tikslas ir uždaviniai buvo judėjiškų tradicijų, turtingos žydų kultūros saugojimas ir puoselėjimas.

1993 m. buvusio geto vietoje Panevėžio miesto savivaldybės ir Žydų bendruomenės pastangomis pastatytas paminklas „Geto vartai“. 1994 m. atidengtas memorialinė lenta ant buvusio ješiboto pastato, o 2001 m. tokiu pačiu atminimo ženklu pažymėti žydų maldos namai.