Beigelių krautuvėlė

Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, vyko trečiasis koalicijų stiprinimo seminaras, kuriame dalyvavo  ne tik Klaipėdos žydų ir romų bendruomenių atstovai bet ir totorių, baltarusių bei rusų tautinių mažumų atstovai. Gvildenamos temos sulaukė daug klausimų ir susidomėjimo. Ypač įdomu buvo klausyti rašytojo, visuomenės veikėjo Vytauto Čepo pranešimo tema “Tautinės mažumos Lietuvoje: istorinė savimonė ir etninė savastis”.  Kas yra tautinė mažuma ir tautinė bendrija? Dažnai šios sąvokos yra sutapatinamos. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja kalbėjo apie romų istorijos paraleles.

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Istorinių faktų, skiriančių tautas, įvairių nuoskaudų turime pakankamai, šį kartą paieškokime faktų ir istorinių asmenybių jas vienijančių. Lankomės Klaipėdos žydų bendruomenėje.

 

Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas Berekas Joselevičius gimė 1764 metų rugsėjo 17 d. viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės g. ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba Josepo) šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi (Juzelevičiumi).

Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kaune vykusio Koalicijos formavimo seminaro 7 ŽINGSNIAI metu pristatyta daug emocijų ir diskusijų sukėlus tema – Žydų sudievinimas ir demonizavimas: antisemitiniai prietarai viešumoje?

Prietarai apie žydus neatsiejami nuo antisemitizmo, tačiau jie nėra antisemitizmo priežastis, – teigė seminare šią temą pristatę Eva ir Viktoras Tombakai.

„Žydas – smarvė, žydas – sukčius, makliorius, žydai – ne krikščionys, Kristų nukankino. Žydai ir po šiai dienai katalikų vaikus grobsto, užbadę jų kraują deda į macas. Žydai – išnaudotojai, siurbėlės, žydai sukūrė Covid virusą…“

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” tęsiasi. Liepos 24 d. Kaune vyko Koalicijos formavimo seminaras 7 ŽINGSNIAI. Seminaro metu Kauno žydų bei romų bendruomenių nariai pristatė bendruomenėse iškilusias aktualias etninės diskriminacijos, stereotipinio neigiamo mąstymo problemas, teigiamos žiniasklaidos sklaidos apie tautines mažumas trūkumą ir galimus sprendimo būdus. Seminaro dalyviams bendrystės idėjų linkėjo Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, patirtimi kuriant daugiakultūrinį miestą, kuris burtų bendruomenes dalijosi doc. Aurelijus Zykas, Kauno – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, Sugiharos savaitės rengėjas. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja bei Tautinių mažumų departamento tarpininkas, Romų intelektualų organizacijos vadovas Gopalas Michailovskis kalbėjo apie romų situaciją Lietuvoje, romų integracijos į visuomenę strategiją, romų istorijos paraleles, o Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė ir manoteises.lt redaktorė pristatė Žmogaus teisių organizacijų koalicija‘os veiklą .
PROGRAMA
Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

 Štai tokios yra iškeltos problemos ir pirmųjų advokacijos mokymų Druskininkuose rezultatai įgyvendinat projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020 – žiūrėkite infografiką.

Šiuo projektu siekiama sustiprinti Žmogaus teisių koalicijos partnerių – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Romų visuomenės centro ir Žmogaus teisių centro matomumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės iniciatyvose šešiuose Lietuvos regioniniuose centruose, kuriuose veikia žydų bendruomenės.

 

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.

Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.

Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Gausiai vilniečių ir miesto svečių gausiai lankomame Rūdininkų g. skvero kampe stovi maža mergaitė, ant rankų laikanti katinėlį, o šalia jos pasirėmęs lazdele  – gydytojas. Mergaitė pakėlusi galvelę į gydytoją prašo katinėliui pagalbos, o gydytojas geraširdiškai šypsosi ir suprantame, kad tikrai jai padės. Tikriausiai daugelis iškart atpažįsta, kad tai žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas paminklas nepaprastai gerbiamam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, tapusiam Kornelijaus Čiukovskio pasakų vaikams pagrindinio veikėjo – daktaro Aiskaudos – prototipu.

Šis paminklas gausiai lankomas ne tik į Lietuvą atvykstančių užsienio svečių bet ir pro šalį einančių miestelėnų, vaikų. Jo nuotraukos su užfiksuota pozityvia emocija per socialinius tinklus sklinda po visą pasaulį.

Žinia apie birželio 27 d., suniokotą paminklą žydų kultūros patriarchui suglumino ir nuliūdino. Atsakingos savivaldybės institucijos tuoj pat sureagavo paminklą bandydamos valyti. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išplatino pranešimą smerkiantį įvykdytą vandalizmo aktą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į policiją prašydama ištirti šį nusikaltimą.

Deja… Ant skulptūrų išpilto ir liko srovelėmis nuvarvėjusio gelsvo skysčio pėdsakai.

Žiniasklaidoje kone kasdien skaitome šiurpą keliančią informaciją apie kenčiančius, apleistus vaikus, tai gal šis išpuolis prieš mažą mergaitę – kerštas visuomenei už sužalotą vaikystę. Gal tas, kuris suniokojo paminklą, pats buvo nemylimas, žmonių atstumtas, niekada nepatyrė gerumo, motiniškos meilės, gal jam niekas nesekė pasakų? Gal tai pykčio protrūkis už vaikystėje patirtas skriaudas?

Šiandien nuėjau prie vandalų nuniokotų paminklų Vilniaus Gaonui ir gydytojui Šabadui. Policija teigia pradėjusi tyrimą….

Posted by Faina Kukliansky on 2020 m. birželio 27 d., šeštadienis

 

O gal tai antisemitinis išpuolis – gydytojas C. Šabadas žydų tautybės žmogus. Tuo pačiu metu buvo suniokotas ir paminklas Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomonui Zalmanui, didžiausiam XVIII a. išminčiui, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriui, išgarsinusiam Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. Susidaro įspūdis, jog paminklų niokotojas turėtų būti nelaimingas, pilnas pykčio ir pagiežos aplinkiniams, miestui, nevertinantis kultūros, nežinantis, kad šie metai Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais. Juk bent kiek susipažinęs su Vilniaus praeitimi žmogus niekaip negalėtų taip negarbingai pasielgti.

O gal tai mūsų visuomenės nemokėjimas paaiškinti, kad Vilnius yra daugiakultūrinis, orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir galimybė pačiam būti miesto kūrėju? Natūralu, kad iškart norisi paklausti: kam to reikėjo? kuo trukdo Vilnių garsinantys, puošiantys ir sutaurinantys paminklai?

Nebaudžiamas vandalizmas turi tendenciją plėstis. Nors visuomenė bandoma įtikinti, kad Lietuvoje požiūris į žydus, o kartu ir į žydų istoriją, keičiasi, tačiau nebaudžiamo vandalizmo atvejų ant paminklų, dažais išpurkštų svastikos ženklų ant sienų, internetinėje erdvėje antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų nemažėja.

Ikiteisminio tyrimo metu retai kada pavyksta nustatyti asmenybes ir niokotojai dažnai lieka nenubausti. Šis vandalizmo aktas – tai ne tik miesto paniekinimas, bet ir grėsmingo žmonių kiršinimo, smurto išraiška, šalies reputacijos sumenkinimas.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą

“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020 m.

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Dar prieš  karantiną ,,Beigelių krautuvėlėje” lankėsi svarbi  viešnia. Šis interviu  yra toks pat svarbus ir aktualus šiandien – padiskutuokime apie tautos teisę į savo nacionalinę virtuvę ir kokią svarbą tam teikia Lietuvoje gyvenantys žydai. Su nekantrumu laukiam ,,Beigelių krautuvėlės” atidarymo ir tikimės pratęsti diskusijas jau gyvai.

JAV ambasados Vilniuje kultūros atašė Meghan Luckett kalbino LŽB projektų vadovė Dovilė Rūkaitė

-Ar jums patinka beigeliai? Koks jūsų mėgstamiausias?

Taip, žinoma, mes mėgstame beigelius. Mano mėgstamiausi yra beigeliai „su viskuo“ (all bagels – su visais pabarstukais iškarto – aut. past.), mes juos perkame – jūsų kepyklėlėje, turguje ir valgome beveik  kiekvieną savaitę. Mes gaminame beigelius su keptais kiaušiniais, įvairiais prieskoniais ir viskuo, kas po ranka pasitaiko. Viena mūsų kolegė yra puiki kepėja, ji gamina mums naminius patiekalus. Kai mes jai parvežėm beigelių iš JAV, ji iškepė puikiausius beigelius „su viskuo“.  Mano žmona yra puiki virėja, ji kartais kepa beigelius, bet mes vis tiek perkame pas jus, nes jie labai geri.

-Papasakokite apie beigelių kultūrą. Beigelių šaknys yra čia, bet jie suklestėjo Amerikoj?

Aš esu iš Tuksono, Arizonos valstijos Amerikos pietvakariuose. Ten gyvena labai didelė žydų bendruomenė. Užaugau su keliomis žydų šeimomis, lankiau bar mitcvas, bat mitvcas. Daug laiko praleidau Žydų bendruomenės centre ir ten visada valgydavome beigelius su kreminiu sūriu, lašiša, beigel loks (beigelis su lašiša – jidiš- aut past.). JAV yra daugybė beigelinių. Tarp jų garsieji tinklai – Einstein Bros, Bruegger’s Bagels. Aš užaugau žinodama, kad beigeliai yra žydų kultūros dalis. Niujorkas ir Naujasis Džersis visada konkuruoja tarpusavyje, kas geriau gamina beigelius. Tačiau tik atvykus į Lietuvą, aš supratau, kad beigeliai gimė čia ir būtent čia prasidėjo jų istorija.

-Ar kada pagalvojot apie teisę į etninį maistą? Mes sakom, kad tai yra ta pati teisė, kaip ir žmogaus teisės. Ar žydai turi teisę kovoti už etninį maistą?

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Apie Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą Abraomą Mapu, kurio vardu pavadintoje gatvėje buvo pastatyta jo skulptūra, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, Slabadoje, arba Slabodkoje (šiandien – Vilijampolė), tuomet Kauno priemiestyje, gimęs A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Gercas Žakas

Rašytojo vardas vienai Kauno senamiesčio gatvei suteiktas 1919-aisiais, sovietų okupacijos metais pakeistas. Tik 1989 metais A. Mapu gatvės pavadinimas buvo sugrąžintas. 2019 m. į A. Mapu gatvę grįžo ir A.Mapu skulptūra. Žaisminga, neįpareigojanti būti rimtam, greičiau – prisėsti ir iš tiesų susipažinti su istorine asmenybe, pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. Prie kompozicijos nugulė lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A. Mapu ir jo kūrybą.

Šį projektą sumanė ir įgyvendino VŠĮ “Artkomas”- Kauno menų inkubatorius, Kauno žydų bendruomenė, bei Kauno savivaldybė. Naujasis mažosios architektūros objektas Kaune vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius.

Iš kairės: Gercas Žakas, Josifas Buršteinas, Faina Kukliansky, Naum Gleizer.

Juk yra daug žmonių, kurie nelabai domisi žydų tautos istorija, kultūra, nėra dideli meno gerbėjai, bet ši linksma skulptūra per savo emocinę šilumą yra suvokiama, kelia pozytivias emocijas, norą domėtis galbūt ne tik šiuo žydų kilmės kauniečiu, bet ir žydų kultūra apskritai. A. Mapu skulptūrinė kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys, puoselėjantis gyventojų tautinę toleranciją, istorinę atmintį, skatinantis kultūrinį dialogą.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

Istorijos atodangos

Istorijos atodangos

Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Gennady Kofman

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

LIŪDINTI ŽYDŲ MOTINA Autoriai: Tallat-Kelpša Vytautas Architektai: Klimavičius Valdas

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

 

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Izraelio atminimo sirena: 04/20 19:45 val. skambant Izraelio Holokausto atminimo sirenai, įžiebiant žvakes bus skaitomas KADIŠ, klausomi išgyvenusių liūdiimai (anglų kalba).  Registracija ir daugiau informacijos >>spustelėkite čia.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimas: 04/21, antradienį 10:00 val. kviečiame visus prisijungti prie LŽB FACEBOOK paskyros ir virtualiai kartu su mumis paminėti Yom Ha Shoah (Jom HaŠoa). Įjungus sireną prašome visus minutei susikaupti ir prisiminti Holokauste žuvusius tautiečius. Daugiau informacijos >>čia

Yom Ha Shoah violončelės koncertas su Aaronu Friedu: 04/22, 1.00 val. (Lietuvos laiku) Transliuoja “My Jewish lerning”  Koncertą stebėkite per >>ZOOM>>

Yad Vashem: Izraelio nacionalinis Holokausto muziejus kviečia dalyvauti tarptautiniame  Holokausto aukų pavardžių skaityme ir dalintis vaizdo įrašu socialinėje žiniasklaidoje naudojant #RememberingFromHome #ShoahNames

Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Virtualus gyvųjų maršas: Kasmetinis žygis iš Osvencimo į Birkenau vyksta ir šiais metais. 04/21, 19 val., (Lietuvos laiku) Transliacijoje Izraelio prezidento Reuveno Rivlino kalba ir Holokaustą išgyvenusių asmenų atsiminimai. Renginį galima tiesiogiai stebėti >>čia.

Holokausto centras žmonijai: Sietlo Holokausto švietimo centras 04/21 Vidurdienį (JAV laiku), surengs tiesioginę virtualią programą. Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Mokykimės apie Shoah: „Šviesa iš tamsos“  04/20 – virtualus PESACHO Sederio  ritualas: istorija apeigos, dainos. Daugiau informacijos ir registracija >>ČIA

>>Daugiau  renginių visame pasaulyje 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Kartu su koronaviruso užkratu išplito ir jo šalutinis efektas – kaltųjų ieškojimas. Į Lietuvą grįžę „sėkmingo gyvenimo“ standarto neatitinkantys emigrantai premjero buvo įvardyti kaip tie „kurių žmonėmis pavadinti negalime“, kurie „kelia grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei.“ Ligoninei skirtas kaukes bandžiusi parduoti gydytoja sulaukė grasinimų būti sumušta ir išprievartauta.

Tuo tarpu JAV, kurių prezidentas ilgą laiką koronavirusą vadino „kinų virusu“, išaugo neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Azijos-amerikiečius – tarsi jie būtų atsakingi už viruso plitimą.

Istorikei, Toronto universiteto daktarei, Holokausto tyrėjai Violetai Davoliūtei-Opgenorth tai jau atrodo matyta. „XIX a. viduryje, per choleros epidemiją, dėl ligos plitimo buvo kaltinami Rytų Europos žydai.“ Anot jos, kilus krizei, politikai ir kiti įtakos siekiantys žmonės siekia visuomenę padalinti į „mes“ ir „jie“.

Kaip tam nepasiduoti? Apie tai yra „Nyla“ podkasto pokalbis su p. Davoliūte. Su mokslininke kalbasi podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas.

 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Norėdami išgirsti epizodą, paspauskite >>„Play“

Taip pat įrašą raskite podkastų programėlėse ir „Spotify“

Interviu paruoštas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

Pesacho pusryčių tradicija

Pesacho pusryčių tradicija

Maca Brei – klasikinis Pesacho pusryčių ir bunčo patiekalas iš macų ir kiaušinių. Maca Brei gaminama visas aštuonias dienas ir dažnai net nebūtinai per Pesachą. Pasaulio virtuvėms maišantis su žydiškais receptais šiandiena Maca Brei pateikiama su įvairiausiais priedais, pavyzdžiui kvapnus avokado quakamole Meksikietiškam stalui, medus dėl saldumo, uogienės, cinamonas, tarkuotas obuolys,,,,

O Litvakai Maca Brei ruošia su druska ir pipirais, kaip ir gefilte fiš, saldžiai – nepripažįsta.

Liuba Šerienė šeimoje Maca Brei negamina, bet prisimena, kad nuo vaikystės jai skaniausi buvo macai su sviestu. Taip valgo macus iki šiol ir dar olandiško sūrio užsideda.

Geršonas Taicas nepamena Maca Brei, bet  puikiai pamena macų kukulius ir kaip vaikystėje  skaniai valgė šį desertą ir taukai varvėdavo.

  • Prasijoti macu miltai, atskirti smulkūs ir stambūs gabaliukai
  • atskirti kiaušinių tryniai nuo baltymų

Smulkūs macai užplikomi verdančiu vandeniu, paskui sumaišoma su baltymais, formuojami kukuliai. Į vidų kimšdavo stambių macų masę su tryniu ir medum. Obuolio dydžio kukulius virdavo ir apkepdavo taukuose. Valgydavo karštus ar šaltus su cukrum ir cinamonu, o užgerdavo slyvų kompotu. Toks Geršono skaniausias vaikystės  macų desertas.

Maca Brei litvakiškai

  • Verdantis vanduo – stiklinė (kuo daugiau- tuo minkštesnė macų masė)
  • Druska ir pipirai
  • 4 kiaušiniai
  • 6 macų lakštai

Dideliame inde sulaužykite macų lakštus, galite ketvirčiais, galite smulkiau ir užplikykite verdančiu vandeniu. Kol macai minkštėja, suplakite kiaušinius, supilkite ant suminkštintų macų, dėkit druskos ir pipirų pagal skonį. Gerai išmaišykit.

Supilkite mišinį į karštą riebią keptuvę ir kepkit ant vidutinės ugnies, maišydami, kol Maca Brei bus sausa, bet ne traški.

Patiekite su cinamonu ir cukrumi, medumi ar uogienėm.

Daugiau patiekalų iš macų:

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Pasiruoškime Sederiui

Pasiruoškime Sederiui

Sederis yra Pesacho simbolis.  Daugybė šios nakties papročių suteikia galimybę vėl išgyventi praeities įvykius.

Namuose turi būti balta staltiese užtiestas ir pačiais gražiausiais stalo įrankiais papuoštas stalas, ant kurio – taurės pagal dalyvių skaičių, o centre – ypatinga – „Elijahu taurė“. Uždengtos specialiomis servetėlėmis ant stalo padedamos macos, ant kėdės žmogaus, kuris ves sederį, padedamos pagalvėlės.

Prieš vedantįjį ant stalo padedamas ypatinga lėkštė KEARA kur sudedama viskas, kas reikalinga sederiui. Šalia padedamas dubuo su sūdytu vandeniu ir servetėle, kurioje bus paslepiamas „afikomanas“.

Namų šeimininkė uždega žvakes nuo ugnies, uždegtos dar prieš sutemstant, palaimindama: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir prisakęs mums uždegti šventines žvakes“. Tada pasako „Šeechejanu“, turėdama omenyje, kad šis palaiminimas skirtas taip pat ir visoms priedermėms, kurios yra atliekamos kartą metuose. Namų šeimininkas pasako „Šeechejanu“ Kidušo metu.

Sederio naktį yra atliekamos dvi Toros priedermės: macos valgymas pirmąją Pesacho naktį ir pasakojimas apie išėjimą iš Egipto.

Pasiruoškite Sederiu ir likite namuose!

Hag Pesach Sameach!

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Šaltiniai: tora.lt

Startuoja projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020”

Startuoja projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Romų visuomeniniu centru bei  Lietuvos žmogaus teisių centru įgyvendina projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020

Šiuo projektu siekiama sustiprinti Žmogaus teisių koalicijos partnerių – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Romų visuomenės centro ir Žmogaus teisių centro matomumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės iniciatyvose šešiuose Lietuvos regioniniuose centruose, kuriuose veikia žydų bendruomenės.

Ši koalicija atstovaus etnines mažumas Lietuvoje ir skatins netoleruoti neapykantos, romafobijos ir antisemitinių apraiškų viešojoje erdvėje.

Projekto veiklose kviečiami dalyvauti 6 LŽB regioninių centrų atstovai ir 4 Romų bendruomenės centrų atstovai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai – Vilniaus ir regioninės bendruomenės Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Švenčionyse ir Šiauliuose. Romų bendruomenės centro partneriai regionuose – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Šalčininkuose.

Koalicija – [<lot. coalitus “sisivienijęs, jungtinis”]

  1. susivienijimas, sąjunga savanoriškais pagrindais bendriems tikslams pasiekti;
  2. politinių partijų sąjunga, susitarimas, bendradarbiavimas bendrai vyriausybei sudaryti ir joje dalyvauti (žr. koalicinė vyriausybė)
  3. politinė valstybių sąjunga bendriems veiksmams.

Koalicijų stiprinimo renginiuose dalyvauti kviečiami visi regionų atstovai kartu su vietos pilietinės visuomenės grupėmis, veikiančiomis žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių gynimo srityje.

Pagrindinis aktyvių piliečių įtraukimo į koaliciją tikslas yra suteikti žinių ir įgūdžių koordinuotiems prevencijos ir advokacijos veiksmams.

Kiekviena organizacija turės galimybę planuoti ir rengti vietos prevencines informacines kampanijas, derinti savo veiksmus su vietos bendruomenių aktyvistais.

Advokacija – tai aktyvių piliečių instrumentas atstovauti savo interesams ir daryti įtaką valstybinėms institucijoms bei sprendimų priėmimo procesui.

Advokacija – tai kalbėjimas kito asmens, vietos ar daikto vardu ar siekiant juos palaikyti.
Advokacija – tai procesas, palaikantis ir įgalinantis žmones siekiant pareikšti savo požiūrį ir susirūpinimą.

Bendruomenių nariai dalyvaus advokacijos seminare, gilins žinias kaip valdyti informacijos priemones, parengti komunikacijos priemonių planą bei mokysis bendrauti su žiniasklaida.

Antisemitizmo, romafobijos, ksenofobijos – neapykantos apraiškos mūsų visuomenėje nėra svetimos, todėl diskusijų ir atviro dialogo keliu bus ieškoma tinkamo atsako apie antisemitizmo ir romafobijos problemas, kurios vis dar nepaprastai svarbios šioms bendruomenėms.

Vienas pagrindinių projekto tikslų yra informuotumo didinimas tokiomis temomis kaip neapykantos kalbos, kurios skatina neapykantą ar prievartą ir yra nukreiptos į asmenį ar asmenų  grupę diskriminuojamą etnine grupe, tautybe, kalba, religija.

Valstybei rengiant naują Nacionalinį nediskriminavimo planą 2020 – 2022 metams, labai svarbu įtraukti vietos romų ir žydų bendruomenių nuomones ir rūpesčius, užtikrinti valstybės paramą, dėmesį ir finansavimą kovojant su antisemitizmu ir romafobija.

Bus rengiami susitikimai su oficialiais ir neoficialiais vietos romų ir žydų bendruomenių lyderiais, o jų nuomonė ir rūpesčiai bus įtraukti į Nacionalinio nediskriminavimo plano rekomendacijas. Bendruomenių atstovai taip pat bus pakviesti į apskritojo stalo diskusijas su valstybinėmis institucijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Siekiant paremti rekomendacijose išreikštą balsą ir požiūrį, bus parengta 5 internetinių transliacijų (Podkastų) ir 10 straipsnių serija. Romų ir žydų bendruomenių nariai bus pagrindiniai herojai, kurie pristatys savo, kaip ekspertų, antisemitizmo ir romafobijos balsus Lietuvoje.

Pagrindinės tikslinės grupės:

– pilietinės visuomenės grupės ir organizacijos, dirbančios ir (arba) besidominčios etninių mažumų problemomis, įgyjamos įgalinimo ir gynimo bei socialinių klubų renginių, tikslinės informavimo kampanijos, advokacijos susitikimų metu.

– žydų ir romų bendruomenių atstovai Lietuvos regionuose pasiekiami per įgalinimo ir gynimo bei socialinių klubų renginius, tikslinę informacinę kampaniją.

– politikai, institucijos, nuomonės formuotojai ir bendruomenės vadovai, užsiimantys etninių mažumų problemomis, pasiektomis tiksliniuose advokacijos susitikimuose ir informacinėse kampanijose.

– bendra visuomenės veikla, skirta jaunimui, pasiekiama per informacines kampanijas, socialinių klubų renginius ir bandomąją švietimo veiklą.

Žydų ir romų bendruomenės bendradarbiauja jau ne pirmus metus. Dar 2017-2018 m. kartu su žmogaus teisių ekspertais bendradarbiavo rengiant projektą „Rekomendacijos dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje“.

 

Projektą remia EVZ fondas, Vokietija. Iš dalies projektą remia „Geros valios fondas“, Lietuva.

Sekite naujienas socialiniuose tinkluose: #SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

 

Lietuvos indėlis pasaulio gastronomijos istorijoje

Lietuvos indėlis pasaulio gastronomijos istorijoje

-…Lietuva tokia kartočių kultūra, ar tai netiesa?
-Na turbūt sakyčiau netiesa
-Turėjom kažką unikalaus ir tokio firminio?
-Na jei paprastai ir linksmai tai kiekvieną kart bet kurioje pasaulio šaly užeidamas į beigelinę ir valgydamas beigelius aš pagalvoju, kad tai yra ir mūsų indėlis į pasaulio gastronomijos istoriją!
-Kas yra tie beigeliai, atsiprašau…?

Žiūrėkite nuo 28 minutės >>ČIA

 

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.

„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.

Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.

Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!

O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.

Sužinokite daugiau