Beigelių krautuvėlė

Skelbiame Europos žydų kultūros dienos renginių Vilniuje programą

Skelbiame Europos žydų kultūros dienos renginių Vilniuje programą

Šiemet jau 7 –tus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja tradicinius Europos žydų kultūros dienos renginius atliepdama 2022 m. paskelbtai temai – ATSINAUJINIMAS.
Atsinaujinimas yra įaustas beveik į visus žydų gyvenimo ir praktikos aspektus – iš tiesų žydai kaskart naujai žvelgia į praeitį, o nuolatiniai pokyčiai užtikrina tradicijos tęstinumą.
Kviečiame dalyvauti renginiuose, visi renginiai nemokami, >>REGISTRACIJA
būtina, dalyvių vietos ribotos.

Lietuvoje minima Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena

1944 m. rugpjūčio 2 d. naktį Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo nužudyti 4 300 sinti ir romų kilmės asmenų. Europos Parlamentas 2015 m. paskelbė šią datą Europos sinti ir romų Holokausto atminimo diena, prisimenant 500 000 sinti ir romų, nužudytų nacių okupuotoje Europoje.
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą.
Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone. Dokumentuose rasta įrodymų, kad Vilniuje, Kirtimų vietovėje buvo sunaikintas romų taboras, tikslus žuvusiųjų skaičius nenurodytas. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Žinoma, kad naciai sušaudydavo klajojančių romų šeimas tiesiog sutikę kelyje, tačiau tai nebuvo nurodoma pranešimuose ir dokumentuose, todėl spėjama, jog šis skaičius gali būti ir didesnis. Lietuvos romų visuomeninės organizacijos kasmet organizuoja rugpjūčio 2 d. Holokausto aukų minėjimą.
Išgirskite A. Jablonskienės-Bagdonavičiūtės istoriją.
Vienintelė A. Jablonskienės-Bagdonavičiūtės dukra Elžbieta išvengė lagerio – suimant šeimos narius ji buvo išvykusi. Karo metu Elžbieta sugebėjo pasislėpti, naciai jos nerado. Iš viso Anastazija pagimdė 18 vaikų.

Kviečiame į pusdienį su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir žmogaus teisės“

Kviečiame į pusdienį su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir žmogaus teisės“

Mieli Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir bičiuliai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Lietuvos žmogaus teisių centras  kviečia į prasmingą ekskursiją ir paskaitą apie istorinės atminties įamžinimą kartu su Jūrate Juškaite.

Pusdienis su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir

žmogaus teisės“

2022 m. liepos 21 d., ketvirtadienis.

9.30 val. susitinkame prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, Pylimo g. 4

9.35 – 10.40 val. susipažinimas su Atminimo akmenimis ir jų aplankymas Vilniuje (Basanavičiaus ir Islandijos g.)

11.00 – 11.15 val. įsikuriame Lietuvos žydų bendruomenės Konferencijų salėje IV aukšte

11.15 – 13.30 val. pranešimas/ diskusija: „Kad istorija nesikartotų: kaip užkirsti kelią neapykantai ir neapykantos sklaidai?“

13.30 val. pietūs „Beigelių krautuvėlėje“

Ekskursiją ves ir pranešimą/ diskusiją ves Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Prašome registruotis: https://bit.ly/3vU5fI2

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Vasara ne tik atostogų, bet ir darbingų kelionių metas. Lankomės Berlyne ir užsukame į legendinę FINE BAGELS beigelinę. Ji duris atvėrė keliais metais anksčiau nei Vilniaus Beigelių krautuvėlė. Susipažinome su Fine Bagels savininke ir įkūrėja Laurel Kratochvila dar 2018 m. Lenkijoje žydiško maisto festivalyje TISH, kur ji surengė dar tuo metu unikalią beigelių kepimo pamoką. Taip susipažinome su Montrealio ir Niujorko stiliaus beigeliais ir skirtumais tarp jų. Atsivežėme skaniausio  žydiško saldėsio RUGELACH receptą.

Rugelach su riešutų ir figų įdaru, 2018 m.

FINE BAGELS ISTORIJA

Ankstyviausias beigelių įrašas apie beigelius šeimos įkūrėjos istorijoje yra 1897 m., kai proprosenelis Hymanas (ne Chaimas) Cooperis pareiškė, kad persikelia iš Varšuvos į Niujorką, nes „užjūryje Beigeliai yra geresni“. Likusi šeima netrukus apleido savo nedidelę chalos kepyklėlę ir persikėlė į Naująjį pasaulį, nes, pasirodo, Amerikoje beigeliai buvo išties geresni. Amerikoje užaugo keturios kartos, bet šeima iki šiol nerimsta dėl beigelių.

2013 m. „Fine Bagels“ atvėrė duris Berlyne ir nuo to laiko kočioja, verda ir kepa autentiškus Niujorko riestainius su skylėm.

Kepyklėlės misija – gaminti nuostabius beigelius ir kitus gardžius žydų ir amerikiečių kepyklų skanėstus, išlaikyti maisto tradicijas ir paveldą šiame naujame-sename pasaulyje.

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Fine bagels moto.

Ketvirtadienio popietę lijo, bet madingas Berlyno rajonas klegėjo ir buvo gyvas. Fine Bagels kepyklėlė įsikūrusi ant nemažos sankryžos ir per pietų metą čia buvo pilna žmonių. Nepanašu, kad tai  minia iš ofisų, labiau tai nuolatinis beigelių gerbėjų klubas. Staliukai palei vitrinas puspilniai, viduje stovi eilė, groja muzika, lentynos užgultos ir kvepia kava.

Kavinės interjeras niekuo lyg nenustebino, meniu išrašyta palei lubas ant juodos  lentos kreida, pavadinimas kukliai šviečia neonine šviesa ant vitrinos ir atsikartoja ant sienų. Tačiaiu labai nustebino, jog patekome į…knygyną. gerų madingų knygų buvo pilnos sienos ir prekystaliai, tarp jų išsidėstę staliukai kavai. Kavinės erdvė išties didelė. Prieš pat kasą, garbingiausioje vietoje radome visą „Svajonių“ lentynėlę su visomis kultinėmis  žymiosiomis žydų kulinarijos knygomis, tad nebereikia ir AMAZON.

Knygynas – tai savininkės vyro verslas puikiai įsipaišantis į beigelinės erdves ir idėją.

Kavinė siūlo net 16 rūšių beigelių MENIU

Patys beigeliai  išdėstyti vintažinio stiliaus medinėse lentynose. Vitrinoje puikuojasi chalos, klasikinės cinamoninės bandelės , tik va ir čia kepyklėlės lentynos buvo tuščios – pasigedome būtent to, dėl ko užsukome – legendinių rugelach.

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

„Dar Izraelio karaliaus Dovydo laikais, prieš 3000 metų, karalius buvo laikytas geriausiu giesmininku, jam valdant prasidėjo profesionalių muzikų levitų, kilusių iš Levio giminės, dinastija. Pradėta steigti muzikos mokyklas giesmininkams ir instrumentininkams. Giesmės ir instrumentinė muzika skambėdavo per aukų atnašavimo ritualus karaliaus Saliamono 959 pr. m.e. pastatytoje Šventykloje Jeruzalėje. Per šventines apeigas kunigai pūsdavo iki 120 trimitų hasosrų.
Žinoma, taip giliai į istoriją nesileisime. Tiesiog aptarsime žydų muzikos periodą nuo Smetoninės Lietuvos iki šios dienos“ – teigia diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai iniciatorius Arkadijus Vinokuras.
Tad kviečiame Jus į Birželio 14- tos dienos Žydiškų pašnekesių klubo diskusiją: „Žydiška muzika – kokia ji ir kodėl ji niekada nesensta?“.
Diskusijos vieta neeilinė, kaip ir patys svečiai!
Susitinkame 17 val. tradiciškai Beigelių krautuvėlėje, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Diskusija vieša visiems, taip pat bus transliuojama LŽB FB paskyroje.
Diskusijos dalyviai:
• Leonidas Melnikas – Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Borisas Traubas – garsus smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio Musica Camerata Baltica dalyvis, ansamblio Lietuvos Jeruzalė įkūrėjas.
• Borisas Kirzneris – smuiko virtuozas, savo žanro menininkas – improvizatorius, be kurio neapsieina nei viena žydiška šventė.
• Maša Duškina – dainininkė, jidiš dainų interpretatorė, garsaus muzikos ir šokių ansamblio „Fajerlach“ narė.
Diskusiją moderuoja aktorius, žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Bendruomenę aplankė studentai iš Miami University Ohajo valstijos JAV

Bendruomenę aplankė studentai iš Miami University Ohajo valstijos JAV

Vilniuje jau vasara, o bendruomenėje – jokių atostogų. Prasidėjo ir turistinis sezonas, sulaukiam vis daugiau svečių. Mus aplankė žingeidūs studentai iš Miami University Jie domėjosi bendruomenės istorija, žydų istorija Lietuvoje, Vilniaus žydišku gyvenimu. Mes kartu kepėme beigelius Beigelių krautuvėlėje nes taip susijungia bendruomenės! Supažindinome svečius su Saulo Kagano gerovės centro idėja ir darbais taip pat pakvietėme į unikalią Izraelio gatvės maisto oazę Cvi parkas Užsukite ir jūs!
#OurCommunitiess #MūsųBendruomenės EVZ Foundation
Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto

BALKANAKTIS!
Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti gastrobare CVI PARKAS

Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.

BALTIC BALKAN  performancu ir Izraelio gatvės maistu mėgavosi minia vilniečių!

 

 

Kaimynai romai – Inesa ir Ištvanas

Siauroje sostinės senamiesčio gatvelėje juodu prasilenkia kasryt. Plačiai nusišypso vienas kitam, persimeta keliais sakiniais ir neria į dienos rutiną.

Viena garsiausių Lietuvos florisčių Inesa Borkovska ir romų kilmės dainininkas Ištvanas Kvikas save vadina kaimynais, mat moters gėlių butikas ir vyro restoranėlis “Gypsy Lounge & Grill “prieš kurį laiką įsikūrė vienas priešais kitą. Nuo tada juodu tapo gerais bičiuliais.

“Greitai įsitikinau, kad romai gyvena kaip viena didelė šeima, o jų patiekaluose visada yra kažkokios paslapties ar egzotinių prieskonių, kurių Ištvanas, kaip virtuvės šefas iki šiol neatskleidžia. Man tikrai teko laužyti galvoje susikurtus stereotipus apie romus – nors iš šono veiksmas, vykstantis restorane atrodė garsus ir chaotiškas, tačiau išragavus patiekalus, įsitikinau, kad jie gali būti labai skanūs ir estetiškai pateikti, – šypsosi meile gėlėms gyvenanti ir tuo jau suaugusį sūnų užkrėtusi vilnietė. – Romus apibūdinčiau kaip itin iškalbingus, daug energijos turinčius žmones. Jų restoranas tapo tikrų tikriausiu visų mūsų gatvės traukos centru. Jų dominuojantis ir ekspresyvus bendravimo būdas tapo atsvara mums, kurie pripratę prie ramios šiaurietiškos kultūros. Būtent tuo jie ir žavūs.”

Inesa mėgsta klausyti žmonių istorijų, o Ištvanas nevengia dalintis savosiomis. Ko gero, mažai kas žino, kad vienas žinomiausių ir matomiausių mūsų šalies romų jaučia ypatingą ryšį su žydų kultūra. Vos 15-os šeimą sukūręs Ištvanas yra daugiavaikis tėvas, o seneliu tapo būdamas tik 33 metų. “Mums su žmona niekaip nepavyko sulaukti dukros. Ir tuomet per gastroles Latvijoje pataikiau į žydų šventę Chanuką. Rabinas kažkodėl kaip tik man suteikė didžiulę garbę uždegti vieną Menoros žvakę sinagogoje. Degant ją galvoje šmėstelėjo mintis, bet tikrai ne priekaištas: „Dieve, tu taip ir nebeleidai mums sulaukti daugiau vaikų…“ Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad pasidarė nėštumo testą, o šis parodė, jog ji laukiasi! Dukrai norėjau suteikti būtinai žydišką vardą, tad pavadinau ją Sara.”

Tai dar viena dviejų žmonių pažinties istorija, parodanti, kad ištrynus bet kokias tautiškumo ar socialines ribas, mes visi, galų galiausiai, esame žmonės.

 

Lietuvos žydų bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių ar vaizdiniu iliustracijas. Rašykite info@lzb.lt

#SupportedByEVZ #MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras EVZ Foundation

#KinderTiš – Vaikų stalas sugrįžta!

#KinderTiš – Vaikų stalas sugrįžta!

Mieli  bendruomenės vaikai ir bičiuliai, esame labai pasiilgę šurmulio ir klegesio prie puodų ir viryklių! O jūs?

Startuoja antras  #KinderTiš vaikų sekmadieninės mokyklėlės cikals.

Artėja Pesach – viena svarbiausių ir didžiausių žydų švenčių.

Garbės reikalas yra žinoti ne tik jos prasmę, bet ir mokėti pasiruošti Pesach šventės sederiui. Apie Pesach tradicijas ir prasmę kviečiame pasikalbėti  balandžio 14 d. nuo 16.00 val. Beigelių krautuvėlėje.

O kaip gi be kulinarinės pamokėlės tik apie Pesach patiekalus ir Kearą?!

Kartu gaminsime macų kugelį ir prisiminsime kaip kepti Chremzelach.

Laukiame jūsų, registruokitės: >>https://bit.ly/3x17OJc

O kol laukiame susitikimo, parašykite mums laišką, papasakokite apie savo šeimos Pesach tradicinius patiekalus ir ką labiausiai mėgstate.

Laukiami mažieji nuo 5 iki 12 metų.

Tikimės susitikti dažniau nes mus remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – ačiū!
Daugiau informacijos projects@lzb.lt

IKI

Kad jums, vaikai, niekada netektų to išgyventi…

“Kad jums, vaikai, niekada netektų to išgyventi, bet visais atvejais atminkite viena – išlikti žmogumi kitam žmogui yra svarbiausia”, – savo dukrai ir sūnui kartodavo šviesaus atminimo Bronislava Čiuberkytė. Šioje nuotraukoje – ji su vyru Petru savo vestuvių dieną.

Tačiau dar keleri metai atgal iki šios svarbios dienos, šios moters veide šypsena buvo reta. Tremtinio dukra su mama ir seserimi gyveno Latvijos pasienyje. Trys moterys pakaitomis išgąsčio kupinomis akimis žvelgė į už langų esančius miškus. Iš jų bet kurią akimirką galėjo atpėdinti JIE. Moterys bijojo garsiai ištarti, kad tie JIE – žydų ieškotojai, kaip pačios juos vadino.

Savo mažoje troboje jos saugojo paslaptį – nedideliame po medinėmis grindimis esančiame rūsyje jos glaudė žydaitę Ruthą ir jos mažylę dukrą.

“Žydukus slėpėme ir jais rūpinomės ne tik mes, bet ir kaimo kunigėlis bei dar pora trobų, – savo anūkams pasakojo Bronislava. – Rizikavome savo gyvybe, bet išlikome žmonėmis, dalinomės duonos kepalu, su lupena virta bulve ir kiekvienu gardesniu kąsniu, kurį pavykdavo parnešti namo.”

Po daugelio metų lietuvės ir žydaitės draugystę nutolino geografija. Bronislava gyvenimą susikūrė Šiauliuose, o Ruth su dukra persikėlė į Izraelį. Tačiau laikas neištrynė skaudžios šių moterų istorijos prisiminimų.

Po daugelio metų lietuvės anūkas Jeruzalėje susitiko su močiutės globotos žydų šeimos palikuoniais. Tai buvo naujos draugystės pradžia. Paženklinta širdį veriančia senelių istorija ir dar sykį pabrėžianti žmogiškumo svarbą.

Pasaulis tai turi išgirsti ir saugoti atmintį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių bei kitus vaizdiniu iliustracijoms. Rašykite info@lzb.lt  #SupportedByEVZ  #MūsųBendruomenės #OurCommunities  #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

 

LŽB su partneriais pradeda igyvendinti projektą S4Change

LŽB su partneriais pradeda igyvendinti projektą S4Change

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su koordinuojančiu partneriu  – Lietuvos žmogaus teisių centru ir partneriu Lietuvos sakaliukų sąjungos filialu „Padėk Pritapti“ – vykdo projektą  „S4Change“.

Projekto metu bus siekiama įvertinti antidiskriminavimo politiką Lietuvoje, pateikti išsamias rekomendacijas, didinti mokytojų bei jaunimo atsparumą antisemitiniams, romafobiniams ir ksenofobiniams naratyvams.

Projekto metu bus:

  • Atliekamas tyrimas ir vertinamas valstybės atsaką į šiuolaikines antisemitizmo, romafobijos ir ksenofobijos formas Lietuvoje;
  • Suformuluotos išsamios rekomendacijos valstybės institucijoms, skatinamas strateginis atsakas į diskriminaciją ir ksenofobiją;
  • Stiprinamas Lietuvos romų bendruomenė atsparumas neapykantos naratyvams, rengiamos dirbtuvės romų bendruomenės vaikams, jaunuoliams ir moterims;
  • Didinamas mokytojų ir mokinių atsparumas neapykantos naratyvams, ugdomas kritinis mąstymas, susijęs su antisemitizmu, romafobija ir knesnofobija, rengiami mokymai bei pildoma „Nepatogaus kino klasė“ edukatoriams reikalingais metodiniais įrankiais bei filmais;
  • Rengiama tarptautinė konferencija, skirta stiprinti valstybės strateginį atsaką į antisemitizmą, romafobiją bei ksenofobiją;
  • Didinamas visuomenės sąmoningumas komunikacijos priemonėmis.

Pilnas projekto pavadinimas – „S4Change: Strategy for a change in anti-discrimination policies in Lithuania“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos  Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (angl. Citizens, Equality, Rights and Values programme) lėšomis.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2022 m. vasaris – 2024 m. sausis.

Startuoja naujas projektas stiprinantis romų bei žydų tautų istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje

Startuoja naujas projektas stiprinantis romų bei žydų tautų istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje

Jaunieji  romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą

2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.

#ŽydiškiPašnekesiai kėlė aktualiausius žmogaus teisės klausimus

#ŽydiškiPašnekesiai kėlė aktualiausius žmogaus teisės klausimus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruoemnėje vyko apvaliojo stalo diskusija: žmogaus teisių klausimai tautinių mažumų (Lietuvos žydų) srityje. Būdama aktyvi Žmogaus teisių organizacijų koalicijos narė, šiemet prisidėjusi prie šalies pažangos – šešėlinės ataskaitos rengimo JT, inicijavo bei pateikė LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetams išplėtotus siūlymus, kurie padėtų gerinti tautinių mažumų – konkrečiai žydų – žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Su raštu galite susižpažinti čia: https://ztok.lt/…/LIETUVOS_ZYDU_BENDRUOMENE_PAGRINDINES
Spalio 20 dieną, trečiadienį, 18 val., Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4) organizuota APVALIOJO STALO DISKUSIJA, kurioje aptarti LR Seimui teikti išplėtoti siūlymai tautinių mažumų srities (konkrečiai – Lietuvos žydijos) politikos priemonėms ar teisės aktams tobulinti.
Kviečiame žiūrėti įrašą!
Diskusijoje savo įžvalgomis dalinasi:
 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė adv. Faina Kukliansky
 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė, psichologijos mokslų daktarė Ruth Reches
 LŽTC direktorė, žmogaus teisių ekspertė Jūratė Juškaitė
 Diplomatas Marius Janukonis
 Seimo narė, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė
 Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius
 Moderuoja – Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, publicistas, rašytojas dr. Justinas Žilinskas

 

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Lietuvos laukia svarbus žmogaus teisių egzaminas. Šiemet šalies pažanga bus vertinama Jungtinių Tautų (JT) Visuotinės periodinės peržiūros metu. Lietuvai siekiant būti išrinktai į JT Žmogaus teisių tarybą, ši peržiūra ir jos rezultatai ypač svarbūs.
Šalies pažangos ataskaitą teiks valstybė ir bei nevyriausybinės organizacijos.
Šiemet pažangą įvertino bei išsamią šešėlinę ataskaitą parengė Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
Šios pastabos kartu su valstybės atsakymais taip pat bus vertinami JT.
Kokie pasiekimai ir kokias problemas įvardijo žmogaus teisių ekspertai?
Spaudos konferencijoje apžvelgsime padėtį moterų teisių ir lyčių lygybės, negalios, LGBTI, migrantų, tautinių mažumų bei vaikų ir jaunimo teisių užtikrinimo srityje.
Dalyvauja:

Monika Antanaitytė, teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė;
Giedrė Blažytė, Diversity Development Group, tyrėja;
Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras, projektų koordinatorė;
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė;
Aivaras Žilvinskas, teisininkas;

Spaudos konferenciją ves Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Šešėlinė ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, kuris finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis.

F. Kukliansky: Žydų gatvėse nemuša ir svastikų ant nugaros nepiešia, bet neapykantos vis dar daug

F. Kukliansky: Žydų gatvėse nemuša ir svastikų ant nugaros nepiešia, bet neapykantos vis dar daug

Žydų bendruomenės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkstančius žydų tautybės žmonių, kurie sudaro mažiau nei 1 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Nepaisant nedidelio demografinio paplitimo Lietuvoje gyvenantys žydų bendruomenės nariai, kaip ir visame pasaulyje, vis dar susiduria su tolerancijos stoka bei neapykantos išraiškomis. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teigimu, nors žydų gatvėse niekas nemuša ar svastikų ant nugarų nepiešia, žmogiškumo ir pagarbos galėtų būti kur kas daugiau.

Nestokodami piktų komentarų, siunčia atgal į Izraelį

„Trisdešimt metų nepriklausomybės praplėtė mūsų visuomenės akiratį ir padarė vienus kitiems pakantesnius. Keliaudami po užsienio šalis žmonės ėmė pažinti įvairovę ir suprasti, kad visi esame skirtingi. Vis tik viešojoje erdvėje pasirodžius teigiamai informacijai apie žydus ir šios bendruomenės Lietuvoje palaikymą, atsiranda nepamatuojamai daug šlykščių komentarų ir neapykantos kalbos“, – teigia F. Kukliansky.

Pašnekovė atskleidžia, kad savo gyvenime yra patyrusi ne vieną antisemitinį išpuolį, todėl niekada neleistų sau kito žmogaus laikyti prastesniu už save dėl tautybės, rasės ar kitokių savybių.

„Dar vaikystėje man teko patirti kitų vaikų patyčias ir kai kurių mokytojų antisemitinius pasisakymus, tačiau tada tai nebuvo laikoma nusikaltimu. Kuomet mano pačios vaikai augo, tai pat buvo visko – net ir fizinių veiksmų. Paskutinį išpuolį savo atžvilgiu patyriau praėjusiais metais, kuomet Seime sausio 13-ąją vienas iš pakviestų asmenų viešai pareiškė, kad aš su savo žydais važiuočiau į Izraelį. Labiausiai stebino tai, kad iš aplinkinių neatsirado tokių, kurie mane užstotų, priešingai – tarpusavyje gynė neapykantą kurstantį žmogų. Atpažinusi išpuolį sukėlusį žmogų, nunešiau jo nuotrauką į policiją, tačiau nebuvau aktyvi nukentėjusioji. Jis taip ir liko nenubaustas, bet aš ir nebereikalauju jo bausmės“, – prisimena F. Kukliansky.

Skaitykite visą straipsnį >>manoteisės.lt

Beigelių krautuvėlės naujienlaikraštis 2020 m.

Beigelių krautuvėlės naujienlaikraštis 2020 m.

Išleistas ilgai lauktas Beigelių krautuvėlės naujienlaikraščio numeris 2020 m. Prieš jus atsinaujinęs dizainas, 11 puslapių įdomybių ir tik nedidelė dalis vyksmo atspindžių per išties turiningus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus.

Dalinkitės, skleiskite mūsų žinią 3 kalbomis! Malonaus skaitymo!

Beigelių krautuvėlė-LT-internet (2)
Beigelių krautuvėlė-EN-internet

 

Beigelių krautuvėlė-RU-internet
Medžiaga edukatoriams

Medžiaga edukatoriams

Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.

Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.

Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.

Šis leidinys sukurtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje”.
Veiklas remia EVZ Foundation

Daugiau  informacijos: Dovilė Rūkaitė, Projektų vadovė projects@lzb.lt

Metodinė medžiaga edukatoriui:

 

LBZ layout_interactive (1)

 

Skaidrės pamokai:

 

ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE PREZENTACIJA_rgbb_compressed

 

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis