Beigelių krautuvėlė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.

Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.

Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Iššūkiai daugiakultūrio miesto bendruomenei – kaip tai turėtų pasibaigt?

Gausiai vilniečių ir miesto svečių gausiai lankomame Rūdininkų g. skvero kampe stovi maža mergaitė, ant rankų laikanti katinėlį, o šalia jos pasirėmęs lazdele  – gydytojas. Mergaitė pakėlusi galvelę į gydytoją prašo katinėliui pagalbos, o gydytojas geraširdiškai šypsosi ir suprantame, kad tikrai jai padės. Tikriausiai daugelis iškart atpažįsta, kad tai žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas paminklas nepaprastai gerbiamam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, tapusiam Kornelijaus Čiukovskio pasakų vaikams pagrindinio veikėjo – daktaro Aiskaudos – prototipu.

Šis paminklas gausiai lankomas ne tik į Lietuvą atvykstančių užsienio svečių bet ir pro šalį einančių miestelėnų, vaikų. Jo nuotraukos su užfiksuota pozityvia emocija per socialinius tinklus sklinda po visą pasaulį.

Žinia apie birželio 27 d., suniokotą paminklą žydų kultūros patriarchui suglumino ir nuliūdino. Atsakingos savivaldybės institucijos tuoj pat sureagavo paminklą bandydamos valyti. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išplatino pranešimą smerkiantį įvykdytą vandalizmo aktą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į policiją prašydama ištirti šį nusikaltimą.

Deja… Ant skulptūrų išpilto ir liko srovelėmis nuvarvėjusio gelsvo skysčio pėdsakai.

Žiniasklaidoje kone kasdien skaitome šiurpą keliančią informaciją apie kenčiančius, apleistus vaikus, tai gal šis išpuolis prieš mažą mergaitę – kerštas visuomenei už sužalotą vaikystę. Gal tas, kuris suniokojo paminklą, pats buvo nemylimas, žmonių atstumtas, niekada nepatyrė gerumo, motiniškos meilės, gal jam niekas nesekė pasakų? Gal tai pykčio protrūkis už vaikystėje patirtas skriaudas?

Šiandien nuėjau prie vandalų nuniokotų paminklų Vilniaus Gaonui ir gydytojui Šabadui. Policija teigia pradėjusi tyrimą….

Posted by Faina Kukliansky on 2020 m. birželio 27 d., šeštadienis

 

O gal tai antisemitinis išpuolis – gydytojas C. Šabadas žydų tautybės žmogus. Tuo pačiu metu buvo suniokotas ir paminklas Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomonui Zalmanui, didžiausiam XVIII a. išminčiui, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriui, išgarsinusiam Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. Susidaro įspūdis, jog paminklų niokotojas turėtų būti nelaimingas, pilnas pykčio ir pagiežos aplinkiniams, miestui, nevertinantis kultūros, nežinantis, kad šie metai Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais. Juk bent kiek susipažinęs su Vilniaus praeitimi žmogus niekaip negalėtų taip negarbingai pasielgti.

O gal tai mūsų visuomenės nemokėjimas paaiškinti, kad Vilnius yra daugiakultūrinis, orus laisvų piliečių bendrabūvį telkiantis miestas, kuriame tobulai dera didinga istorija, įstabi gamta ir galimybė pačiam būti miesto kūrėju? Natūralu, kad iškart norisi paklausti: kam to reikėjo? kuo trukdo Vilnių garsinantys, puošiantys ir sutaurinantys paminklai?

Nebaudžiamas vandalizmas turi tendenciją plėstis. Nors visuomenė bandoma įtikinti, kad Lietuvoje požiūris į žydus, o kartu ir į žydų istoriją, keičiasi, tačiau nebaudžiamo vandalizmo atvejų ant paminklų, dažais išpurkštų svastikos ženklų ant sienų, internetinėje erdvėje antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų nemažėja.

Ikiteisminio tyrimo metu retai kada pavyksta nustatyti asmenybes ir niokotojai dažnai lieka nenubausti. Šis vandalizmo aktas – tai ne tik miesto paniekinimas, bet ir grėsmingo žmonių kiršinimo, smurto išraiška, šalies reputacijos sumenkinimas.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą

“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020 m.

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Šioje šalyje niekada nebūtų buvę Lietuvos Jeruzalės, jei ji nebūtų saugi ir tolerantiška vieta žydams

Dar prieš  karantiną ,,Beigelių krautuvėlėje” lankėsi svarbi  viešnia. Šis interviu  yra toks pat svarbus ir aktualus šiandien – padiskutuokime apie tautos teisę į savo nacionalinę virtuvę ir kokią svarbą tam teikia Lietuvoje gyvenantys žydai. Su nekantrumu laukiam ,,Beigelių krautuvėlės” atidarymo ir tikimės pratęsti diskusijas jau gyvai.

JAV ambasados Vilniuje kultūros atašė Meghan Luckett kalbino LŽB projektų vadovė Dovilė Rūkaitė

-Ar jums patinka beigeliai? Koks jūsų mėgstamiausias?

Taip, žinoma, mes mėgstame beigelius. Mano mėgstamiausi yra beigeliai „su viskuo“ (all bagels – su visais pabarstukais iškarto – aut. past.), mes juos perkame – jūsų kepyklėlėje, turguje ir valgome beveik  kiekvieną savaitę. Mes gaminame beigelius su keptais kiaušiniais, įvairiais prieskoniais ir viskuo, kas po ranka pasitaiko. Viena mūsų kolegė yra puiki kepėja, ji gamina mums naminius patiekalus. Kai mes jai parvežėm beigelių iš JAV, ji iškepė puikiausius beigelius „su viskuo“.  Mano žmona yra puiki virėja, ji kartais kepa beigelius, bet mes vis tiek perkame pas jus, nes jie labai geri.

-Papasakokite apie beigelių kultūrą. Beigelių šaknys yra čia, bet jie suklestėjo Amerikoj?

Aš esu iš Tuksono, Arizonos valstijos Amerikos pietvakariuose. Ten gyvena labai didelė žydų bendruomenė. Užaugau su keliomis žydų šeimomis, lankiau bar mitcvas, bat mitvcas. Daug laiko praleidau Žydų bendruomenės centre ir ten visada valgydavome beigelius su kreminiu sūriu, lašiša, beigel loks (beigelis su lašiša – jidiš- aut past.). JAV yra daugybė beigelinių. Tarp jų garsieji tinklai – Einstein Bros, Bruegger’s Bagels. Aš užaugau žinodama, kad beigeliai yra žydų kultūros dalis. Niujorkas ir Naujasis Džersis visada konkuruoja tarpusavyje, kas geriau gamina beigelius. Tačiau tik atvykus į Lietuvą, aš supratau, kad beigeliai gimė čia ir būtent čia prasidėjo jų istorija.

-Ar kada pagalvojot apie teisę į etninį maistą? Mes sakom, kad tai yra ta pati teisė, kaip ir žmogaus teisės. Ar žydai turi teisę kovoti už etninį maistą?

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

Apie Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą Abraomą Mapu, kurio vardu pavadintoje gatvėje buvo pastatyta jo skulptūra, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, Slabadoje, arba Slabodkoje (šiandien – Vilijampolė), tuomet Kauno priemiestyje, gimęs A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Gercas Žakas

Rašytojo vardas vienai Kauno senamiesčio gatvei suteiktas 1919-aisiais, sovietų okupacijos metais pakeistas. Tik 1989 metais A. Mapu gatvės pavadinimas buvo sugrąžintas. 2019 m. į A. Mapu gatvę grįžo ir A.Mapu skulptūra. Žaisminga, neįpareigojanti būti rimtam, greičiau – prisėsti ir iš tiesų susipažinti su istorine asmenybe, pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. Prie kompozicijos nugulė lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A. Mapu ir jo kūrybą.

Šį projektą sumanė ir įgyvendino VŠĮ “Artkomas”- Kauno menų inkubatorius, Kauno žydų bendruomenė, bei Kauno savivaldybė. Naujasis mažosios architektūros objektas Kaune vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius.

Iš kairės: Gercas Žakas, Josifas Buršteinas, Faina Kukliansky, Naum Gleizer.

Juk yra daug žmonių, kurie nelabai domisi žydų tautos istorija, kultūra, nėra dideli meno gerbėjai, bet ši linksma skulptūra per savo emocinę šilumą yra suvokiama, kelia pozytivias emocijas, norą domėtis galbūt ne tik šiuo žydų kilmės kauniečiu, bet ir žydų kultūra apskritai. A. Mapu skulptūrinė kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys, puoselėjantis gyventojų tautinę toleranciją, istorinę atmintį, skatinantis kultūrinį dialogą.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

Istorijos atodangos

Istorijos atodangos

Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Gennady Kofman

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

LIŪDINTI ŽYDŲ MOTINA Autoriai: Tallat-Kelpša Vytautas Architektai: Klimavičius Valdas

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

 

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Pasaulis mini Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa

Izraelio atminimo sirena: 04/20 19:45 val. skambant Izraelio Holokausto atminimo sirenai, įžiebiant žvakes bus skaitomas KADIŠ, klausomi išgyvenusių liūdiimai (anglų kalba).  Registracija ir daugiau informacijos >>spustelėkite čia.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimas: 04/21, antradienį 10:00 val. kviečiame visus prisijungti prie LŽB FACEBOOK paskyros ir virtualiai kartu su mumis paminėti Yom Ha Shoah (Jom HaŠoa). Įjungus sireną prašome visus minutei susikaupti ir prisiminti Holokauste žuvusius tautiečius. Daugiau informacijos >>čia

Yom Ha Shoah violončelės koncertas su Aaronu Friedu: 04/22, 1.00 val. (Lietuvos laiku) Transliuoja “My Jewish lerning”  Koncertą stebėkite per >>ZOOM>>

Yad Vashem: Izraelio nacionalinis Holokausto muziejus kviečia dalyvauti tarptautiniame  Holokausto aukų pavardžių skaityme ir dalintis vaizdo įrašu socialinėje žiniasklaidoje naudojant #RememberingFromHome #ShoahNames

Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Virtualus gyvųjų maršas: Kasmetinis žygis iš Osvencimo į Birkenau vyksta ir šiais metais. 04/21, 19 val., (Lietuvos laiku) Transliacijoje Izraelio prezidento Reuveno Rivlino kalba ir Holokaustą išgyvenusių asmenų atsiminimai. Renginį galima tiesiogiai stebėti >>čia.

Holokausto centras žmonijai: Sietlo Holokausto švietimo centras 04/21 Vidurdienį (JAV laiku), surengs tiesioginę virtualią programą. Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite >>čia.

Mokykimės apie Shoah: „Šviesa iš tamsos“  04/20 – virtualus PESACHO Sederio  ritualas: istorija apeigos, dainos. Daugiau informacijos ir registracija >>ČIA

>>Daugiau  renginių visame pasaulyje 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Kartu su koronaviruso užkratu išplito ir jo šalutinis efektas – kaltųjų ieškojimas. Į Lietuvą grįžę „sėkmingo gyvenimo“ standarto neatitinkantys emigrantai premjero buvo įvardyti kaip tie „kurių žmonėmis pavadinti negalime“, kurie „kelia grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei.“ Ligoninei skirtas kaukes bandžiusi parduoti gydytoja sulaukė grasinimų būti sumušta ir išprievartauta.

Tuo tarpu JAV, kurių prezidentas ilgą laiką koronavirusą vadino „kinų virusu“, išaugo neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Azijos-amerikiečius – tarsi jie būtų atsakingi už viruso plitimą.

Istorikei, Toronto universiteto daktarei, Holokausto tyrėjai Violetai Davoliūtei-Opgenorth tai jau atrodo matyta. „XIX a. viduryje, per choleros epidemiją, dėl ligos plitimo buvo kaltinami Rytų Europos žydai.“ Anot jos, kilus krizei, politikai ir kiti įtakos siekiantys žmonės siekia visuomenę padalinti į „mes“ ir „jie“.

Kaip tam nepasiduoti? Apie tai yra „Nyla“ podkasto pokalbis su p. Davoliūte. Su mokslininke kalbasi podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas.

 

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte

Norėdami išgirsti epizodą, paspauskite >>„Play“

Taip pat įrašą raskite podkastų programėlėse ir „Spotify“

Interviu paruoštas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

Pesacho pusryčių tradicija

Pesacho pusryčių tradicija

Maca Brei – klasikinis Pesacho pusryčių ir bunčo patiekalas iš macų ir kiaušinių. Maca Brei gaminama visas aštuonias dienas ir dažnai net nebūtinai per Pesachą. Pasaulio virtuvėms maišantis su žydiškais receptais šiandiena Maca Brei pateikiama su įvairiausiais priedais, pavyzdžiui kvapnus avokado quakamole Meksikietiškam stalui, medus dėl saldumo, uogienės, cinamonas, tarkuotas obuolys,,,,

O Litvakai Maca Brei ruošia su druska ir pipirais, kaip ir gefilte fiš, saldžiai – nepripažįsta.

Liuba Šerienė šeimoje Maca Brei negamina, bet prisimena, kad nuo vaikystės jai skaniausi buvo macai su sviestu. Taip valgo macus iki šiol ir dar olandiško sūrio užsideda.

Geršonas Taicas nepamena Maca Brei, bet  puikiai pamena macų kukulius ir kaip vaikystėje  skaniai valgė šį desertą ir taukai varvėdavo.

  • Prasijoti macu miltai, atskirti smulkūs ir stambūs gabaliukai
  • atskirti kiaušinių tryniai nuo baltymų

Smulkūs macai užplikomi verdančiu vandeniu, paskui sumaišoma su baltymais, formuojami kukuliai. Į vidų kimšdavo stambių macų masę su tryniu ir medum. Obuolio dydžio kukulius virdavo ir apkepdavo taukuose. Valgydavo karštus ar šaltus su cukrum ir cinamonu, o užgerdavo slyvų kompotu. Toks Geršono skaniausias vaikystės  macų desertas.

Maca Brei litvakiškai

  • Verdantis vanduo – stiklinė (kuo daugiau- tuo minkštesnė macų masė)
  • Druska ir pipirai
  • 4 kiaušiniai
  • 6 macų lakštai

Dideliame inde sulaužykite macų lakštus, galite ketvirčiais, galite smulkiau ir užplikykite verdančiu vandeniu. Kol macai minkštėja, suplakite kiaušinius, supilkite ant suminkštintų macų, dėkit druskos ir pipirų pagal skonį. Gerai išmaišykit.

Supilkite mišinį į karštą riebią keptuvę ir kepkit ant vidutinės ugnies, maišydami, kol Maca Brei bus sausa, bet ne traški.

Patiekite su cinamonu ir cukrumi, medumi ar uogienėm.

Daugiau patiekalų iš macų:

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Pasiruoškime Sederiui

Pasiruoškime Sederiui

Sederis yra Pesacho simbolis.  Daugybė šios nakties papročių suteikia galimybę vėl išgyventi praeities įvykius.

Namuose turi būti balta staltiese užtiestas ir pačiais gražiausiais stalo įrankiais papuoštas stalas, ant kurio – taurės pagal dalyvių skaičių, o centre – ypatinga – „Elijahu taurė“. Uždengtos specialiomis servetėlėmis ant stalo padedamos macos, ant kėdės žmogaus, kuris ves sederį, padedamos pagalvėlės.

Prieš vedantįjį ant stalo padedamas ypatinga lėkštė KEARA kur sudedama viskas, kas reikalinga sederiui. Šalia padedamas dubuo su sūdytu vandeniu ir servetėle, kurioje bus paslepiamas „afikomanas“.

Namų šeimininkė uždega žvakes nuo ugnies, uždegtos dar prieš sutemstant, palaimindama: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir prisakęs mums uždegti šventines žvakes“. Tada pasako „Šeechejanu“, turėdama omenyje, kad šis palaiminimas skirtas taip pat ir visoms priedermėms, kurios yra atliekamos kartą metuose. Namų šeimininkas pasako „Šeechejanu“ Kidušo metu.

Sederio naktį yra atliekamos dvi Toros priedermės: macos valgymas pirmąją Pesacho naktį ir pasakojimas apie išėjimą iš Egipto.

Pasiruoškite Sederiu ir likite namuose!

Hag Pesach Sameach!

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Šaltiniai: tora.lt

Startuoja projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020”

Startuoja projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Romų visuomeniniu centru bei  Lietuvos žmogaus teisių centru įgyvendina projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020

Šiuo projektu siekiama sustiprinti Žmogaus teisių koalicijos partnerių – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Romų visuomenės centro ir Žmogaus teisių centro matomumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės iniciatyvose šešiuose Lietuvos regioniniuose centruose, kuriuose veikia žydų bendruomenės.

Ši koalicija atstovaus etnines mažumas Lietuvoje ir skatins netoleruoti neapykantos, romafobijos ir antisemitinių apraiškų viešojoje erdvėje.

Projekto veiklose kviečiami dalyvauti 6 LŽB regioninių centrų atstovai ir 4 Romų bendruomenės centrų atstovai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai – Vilniaus ir regioninės bendruomenės Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Švenčionyse ir Šiauliuose. Romų bendruomenės centro partneriai regionuose – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Šalčininkuose.

Koalicija – [<lot. coalitus “sisivienijęs, jungtinis”]

  1. susivienijimas, sąjunga savanoriškais pagrindais bendriems tikslams pasiekti;
  2. politinių partijų sąjunga, susitarimas, bendradarbiavimas bendrai vyriausybei sudaryti ir joje dalyvauti (žr. koalicinė vyriausybė)
  3. politinė valstybių sąjunga bendriems veiksmams.

Koalicijų stiprinimo renginiuose dalyvauti kviečiami visi regionų atstovai kartu su vietos pilietinės visuomenės grupėmis, veikiančiomis žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių gynimo srityje.

Pagrindinis aktyvių piliečių įtraukimo į koaliciją tikslas yra suteikti žinių ir įgūdžių koordinuotiems prevencijos ir advokacijos veiksmams.

Kiekviena organizacija turės galimybę planuoti ir rengti vietos prevencines informacines kampanijas, derinti savo veiksmus su vietos bendruomenių aktyvistais.

Advokacija – tai aktyvių piliečių instrumentas atstovauti savo interesams ir daryti įtaką valstybinėms institucijoms bei sprendimų priėmimo procesui.

Advokacija – tai kalbėjimas kito asmens, vietos ar daikto vardu ar siekiant juos palaikyti.
Advokacija – tai procesas, palaikantis ir įgalinantis žmones siekiant pareikšti savo požiūrį ir susirūpinimą.

Bendruomenių nariai dalyvaus advokacijos seminare, gilins žinias kaip valdyti informacijos priemones, parengti komunikacijos priemonių planą bei mokysis bendrauti su žiniasklaida.

Antisemitizmo, romafobijos, ksenofobijos – neapykantos apraiškos mūsų visuomenėje nėra svetimos, todėl diskusijų ir atviro dialogo keliu bus ieškoma tinkamo atsako apie antisemitizmo ir romafobijos problemas, kurios vis dar nepaprastai svarbios šioms bendruomenėms.

Vienas pagrindinių projekto tikslų yra informuotumo didinimas tokiomis temomis kaip neapykantos kalbos, kurios skatina neapykantą ar prievartą ir yra nukreiptos į asmenį ar asmenų  grupę diskriminuojamą etnine grupe, tautybe, kalba, religija.

Valstybei rengiant naują Nacionalinį nediskriminavimo planą 2020 – 2022 metams, labai svarbu įtraukti vietos romų ir žydų bendruomenių nuomones ir rūpesčius, užtikrinti valstybės paramą, dėmesį ir finansavimą kovojant su antisemitizmu ir romafobija.

Bus rengiami susitikimai su oficialiais ir neoficialiais vietos romų ir žydų bendruomenių lyderiais, o jų nuomonė ir rūpesčiai bus įtraukti į Nacionalinio nediskriminavimo plano rekomendacijas. Bendruomenių atstovai taip pat bus pakviesti į apskritojo stalo diskusijas su valstybinėmis institucijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Siekiant paremti rekomendacijose išreikštą balsą ir požiūrį, bus parengta 5 internetinių transliacijų (Podkastų) ir 10 straipsnių serija. Romų ir žydų bendruomenių nariai bus pagrindiniai herojai, kurie pristatys savo, kaip ekspertų, antisemitizmo ir romafobijos balsus Lietuvoje.

Pagrindinės tikslinės grupės:

– pilietinės visuomenės grupės ir organizacijos, dirbančios ir (arba) besidominčios etninių mažumų problemomis, įgyjamos įgalinimo ir gynimo bei socialinių klubų renginių, tikslinės informavimo kampanijos, advokacijos susitikimų metu.

– žydų ir romų bendruomenių atstovai Lietuvos regionuose pasiekiami per įgalinimo ir gynimo bei socialinių klubų renginius, tikslinę informacinę kampaniją.

– politikai, institucijos, nuomonės formuotojai ir bendruomenės vadovai, užsiimantys etninių mažumų problemomis, pasiektomis tiksliniuose advokacijos susitikimuose ir informacinėse kampanijose.

– bendra visuomenės veikla, skirta jaunimui, pasiekiama per informacines kampanijas, socialinių klubų renginius ir bandomąją švietimo veiklą.

Žydų ir romų bendruomenės bendradarbiauja jau ne pirmus metus. Dar 2017-2018 m. kartu su žmogaus teisių ekspertais bendradarbiavo rengiant projektą „Rekomendacijos dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje“.

 

Projektą remia EVZ fondas, Vokietija. Iš dalies projektą remia „Geros valios fondas“, Lietuva.

Sekite naujienas socialiniuose tinkluose: #SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

 

Lietuvos indėlis pasaulio gastronomijos istorijoje

Lietuvos indėlis pasaulio gastronomijos istorijoje

-…Lietuva tokia kartočių kultūra, ar tai netiesa?
-Na turbūt sakyčiau netiesa
-Turėjom kažką unikalaus ir tokio firminio?
-Na jei paprastai ir linksmai tai kiekvieną kart bet kurioje pasaulio šaly užeidamas į beigelinę ir valgydamas beigelius aš pagalvoju, kad tai yra ir mūsų indėlis į pasaulio gastronomijos istoriją!
-Kas yra tie beigeliai, atsiprašau…?

Žiūrėkite nuo 28 minutės >>ČIA

 

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.

„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.

Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.

Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!

O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.

Sužinokite daugiau

 

 

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Birželio 9-10 švenčiam Šavuot. Birželio 8 d. šventės išvakarės, o visa naktis į Šavuot paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi. Tą naktį skaitoma Tora.
Šavuot yra senoji piligrimystės šventė, jos ritualai sutelkti į bendruomenę. Šventės metu gaminama ir degustuojama sūrio ir pieno produktų meniu. Šavuot stalo karalius, tai klasikinis sūrio pyragas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos žydų bendruomenėse labai populiaru kepti blynelius su varške. Izraelyje šiomis dienomis klesti sūrių verslas, mažosios sūrių daryklos atveria duris grupėms. Turistai per Šavuot kviečiami į III metus rengiamą „Šiaurės sūrio pyrago festivalį“, vaikams siūloma pieno melžimo stotyje išmokti melžti pieną, kepti, pasigaminti gabalėlį sviesto.
Sėkmės istorija. Primirštus skanėstus gaminanti kepykla turi savo aurą – čia verkia ir klientai, ir darbuotojai

Sėkmės istorija. Primirštus skanėstus gaminanti kepykla turi savo aurą – čia verkia ir klientai, ir darbuotojai

Autorė S.Viltrakytė-Varkalienė, ,,Lietuvos rytas”

„Maisto kultas mums labai naudingas, tačiau tai nereiškia, kad, kai atsidarėme, visi puolė pirkti beigelius“, – sakė trečiąjį gimtadienį atšventusios „Beigelių krautuvėlės“ projektų vadovė Dovilė Rūkaitė.

Nors be Lietuvos žydų bendruomenės finansinės paramos krautuvėlė neišsilaikytų, pašnekovė nė neabejoja: košerinė kavinė yra absoliuti sėkmės istorija. Susidomėjimas tradicine žydiška virtuve mestelėjo mintį apie restoraną. Tam rimtai ruošiamasi, tik konkrečios atidarymo datos dar nėra. Vis dėlto idėja jau juda.

Kol kas košerinio maisto galima paragauti kuklioje kavinėje, įrengtoje patalpose, kuriose anksčiau buvo Lietuvos žydų bendruomenės namų koridorius. Sočių pietų čia negausite – pernelyg maža virtuvė, kad penkių žmonių kolektyvas turėtų kur juos paruošti. Tačiau paragauti šakšukų, sriubos, salotų, beigelių, pyragų galėsite. „Su mūsų pajėgomis tai yra super maksimum“, – savo komandą gyrė D.Rūkaitė.

Čia užsukantys klientai per dieną nuperka po 100-120 beigelių, sekmadieniais – ir visus 200. Kavinė taip pat maitina Vilniaus religinės bendruomenės narius – kiekvieną rytą jie, prieš atsidarant kavinei, valgo šiltus pusryčius.

Eilutė projekte

Beigelinė – eilutė didelio projekto, kuriam žydų bendruomenė dar 2013 m. mėgino gauti vieno Norvegijos fondo paramą. Tai buvo konkursas apie žmogaus teises, antisemitizmą, savita tolerancijos kampanija, raginanti kovoti prieš bet kokios neapykantos apraiškas .

Kavinės logotipe – šeši stilizuoti spalvoti beigeliai ir užrašas lietuvių bei jidiš kalbomis. Šeši skirtingi beigeliai reiškia, kad čia norima matyti kuo įvairesnę publiką.

„Manome, kad mums tai pavyko, nes čia kiekvieną dieną, ypač vasarą, galite girdėti bent dvi tris kalbas. Atvyksta ir jaunimas, kuris beigelius žino iš „Starbucks“. Iš įvairiausių Lietuvos miestų atvyksta pagyvenę žmonės, kurie pasakoja apie kaimynus žydus, kaip pas juos ragaudavo beigelius. Vienas lankytojas su nostalgija sakė: „Mano kaimynė Sara kepdavo beigelius. Jūs taip skaniai tikrai neiškepsite“. Kitą sykį atėjo toks piktas vyrukas, kuris kalbėjo: „Ką jūs apie košerį nusimanote? Ar žinote, kad jums reikia bent dviejų šaldytuvų?“ Tokių istorijų – daugybė“, – prisiminė D.Rūkaitė.

 Ir verkia, ir džiaugiasi

Būna ir ašarų – verkia ir atėjusieji, ir čia dirbantieji. Iš Prancūzijos atvažiavusi 85-erių močiutė, kalbanti jidiš,  Lietuvą palikusi dar būdama vaikas, apsiverkė, kai „Beigelių krautuvėlėje“ paragavo kapotos silkės su obuoliais. Senolė prisiminė, kad taip silkę ruošdavo jos babūnia.

Prieš dvejus metus į beigelinę užėjo trys gražūs žmonės: jaunuolis su peisais, kipa, kalbantis literatūrine lietuvių kalba, per 40 metų vyrukas su barzdele ir įspūdinga mergina juodais plaukais ir juodomis akimis. „Pas mus susitiko Niujorkas, Jonava ir Jeruzalė – du broliai ir sesuo. Atvažiavo čia aplankyti kapų ir susitarė po šimto metų susitikti „Beigelių krautuvėlėje“. Ir verkiam, ir džiaugiamės, ir taip – kiekvieną vasarą“, – jautriai kalbėjo D.Rūkaitė.

„Beigelių krautuvėlė“ įkurta Lietuvos žydų bendruomenės koridoriuje.

„Litvakė Hebrajų universiteto profesorė Shalva Weil Lietuvoje ieškojo savo šaknų. Pasikvietėme ją kavai ir beigeliui. Atsisėdo prieš pokalbį ir apsiverkė. Ir mums nebereikia įrodinėti, kad „Beigelių krautuvėlė“ – projektas, vertas dėmesio.

 Trys mėnesiai be tuno

„Beigelių krautuvėlėje“ visas maistas – košerinis. Mėgėjiškai pasakius, košeris – tai taisyklė, neleidžianti derinti mėsos ir pieno. Tačiau iš tiesų košeris – vandenynas be dugno.

 Pavyzdžiui, beigelinė jau trečią mėnesį neturi tuno, nes Maroko įmonė, iš kurios anksčiau pirkdavo tuną, jo nepagamina. Pasirodo, jei tunas plaukioja tuose pačiuose vandenyse su banginiais, jau neatitinka aukštų košerio reikalavimų.

Humusas čia daromas iš itališkų avinžirnių, ant kurių skardinės yra košerio ženklas. Košerio ženklas nereiškia, kad produktas tinka, nes ne kiekvienas pasaulio rabinas, duodamas savo košerį, atitinka košerio reikalavimus, kurių laikosi „Beigelių krautuvėlė“.

 Aštrius pipirus, amba padažą, kreminį sūrį ji vežasi iš Belgijos košerinės parduotuvės, kuri perparduoda produktus iš Izraelio. „Šiuo metu – laimės valanda – turime sūrio iš Belgijos. Todėl beigelis su lašiša tepamas su sūriu kaip ir turi būti“, – juokėsi pašnekovė.
Būtinai septintą ryto kartu su kepėja į kepyklą ateina mašgiach, tikintis žydas, kuris nuo pirmos iki paskutinės sekundės sukasi virtuvėje: įjungia pečių, atplėšia chalą, sijoja miltus, peržiūri šviežias žoles salotoms, tikrina, ar produktai atitinka košerio reikalavimus, sudaužo kiaušinius.

„Sykį pas mus atėjo delegacija su atstovais iš Užsienio reikalų ministerijos. Pas juos atvyko garbaus amžiaus „Jerusalem Post“ žurnalistė, kuri griežtai laikosi košerio taisyklių. Kur jai pavalgyti, jei Lietuvoje daugiau niekur nėra košerinio maisto? Po to sulaukėme ministerijos padėkos“, – šypsojosi D.Rūkaitė.

Toks užsispyrimas laikytis aukštų košerio reikalavimų kainuoja: prancūziškas aliejus su košerio ženklu yra tris kartus brangesnis nei aliejus be ženklo per akciją.

Chalų diena

Nors košerinio tuno kol kas „Beigelių krautuvėlė“ neturi, už tai kiekvieną penktadienį čia kvepia chalomis. Vyresnės kartos žmonės tikriausiai prisimena baltos duonos pynutę, kurios tikrasis pavadinimas – chala, puoštą sezamais arba aguonomis. Jos būdavo kiekviename duonos skyriuje. Iš tiesų tradicinė chala kepama tik penktadieniais, mat šis skanėstas – žydiška duona, kuri plėšiama ir valgoma prieš Šabo vakarienę.

Chalos, beigeliai, imberlach ir teiglach.
„Tai gausi vakarienė su malda ir tradicija, kai chala atplėšiama, pamirkoma druskoje ir užgeriama vynu, vaikai – vynuogių sultimis. Po šio ritualo jau sėdama vakarieniauti“, – apie tradiciją pasakojo D.Rūkaitė.

Penktadieniais chalomis kvepia visas Lietuvos žydų bendruomenės pastatas, kur ir įsikūrusi kukli „Beigelių krautuvėlė“. Jos iškeptas chalas išgraibsto per pusantros valandos.

Pašnekovė aiškino, kad chalas reikia pirkti po dvi: vieną šeimai, kitą – gyvenantiems nepritekliuje. Per maldą jos suglaudžiamos. „O mes sakome, kad reikia pirkti dvi chalas, nes vieną namo gal ir parsineši, bet kitą tikrai suvalgysi pakeliui, nes ji be galo skani“, – šypsojosi projektų vadovė.

Izraelyje chalomis visos gatvės pradeda kvepėti jau ketvirtadienio vakarą, o turistams siūloma atrakcija: stebėti, kaip chalos kepamos, kaip gabalėlį tešlos rabinas sudegina aukai, turistai pakviečiami į šeimą prie stalo.

 lrytas.lt
Kviečiame į knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristatymą

Kviečiame į knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristatymą

„Vidiniame kieme Zivų šeima laikė nedidelį vaismedžių sodelį ir daržą. Naftalis prisimena, kad vienas skaniausių dalykų būdavo mamos kepta duona su ką tik iš daržo nuskintu agurku. Namuose šeima bendraudavo jidiš kalba, kaip ir daugelis miestelio žydų, žinoma, mokėjo ir lietuviškai.“

Išgirskite daugiau apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvenimą susitikime su naujos knygos autore, Beigelių krautuvėlė savanore ir Švėkšnos ekspozicijos muziejininke Monika Žąsytiene.

Knygoje „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ chronologiškai aptariami Švėkšnos žydų bendruomenės gyvenimo etapai iki Antrojo pasaulinio karo ir visuomenę ištikusi katastrofa karo metais.
Plačiau apie knygą: goo.gl/7wdteh  Jūsų laukiame vasario 19 d., nuo 18,00 val. Beigelių krautuvėlėje! Registruokitės>> goo.gl/qPruv2

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Ar pastebėjote, kad gatvės maistas nejučia pakeitė greitą maistą? O gal greitas maistas išėjo į gatves? Būrys draugų šiandiena renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių chaotiškai neaiškiose erdvėse primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne kol pagamins. Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką. Kviečiame pasinerti į Beigelių krautuvėlės 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Vasario 8-17 d. ragaukite mūsų falafelių, sabich ir kitų sveikų patiekalų ir balsuokite kuris gi skaniausias. Pažadame laimėjusį patiekalą palikti naujajame Beigelių krautuvėlės meniu.