Holokaustas

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.

Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu  Linlev Wartenberg;  Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;

Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.

Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.

Sveikinimo žodį tarė ir  Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.

Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio  Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais.  Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.

Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.

Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą  renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai paminėjo Holokausto pradžios ir Šiaulių geto likvidavimo metines

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai paminėjo Holokausto pradžios ir Šiaulių geto likvidavimo metines

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.

Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.

Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.

Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.

 

Per Šiaulius nusidriekusiu „Atminties keliu“ žengė Izraelio ir JAV ambasadoriai .

Per Šiaulius nusidriekusiu „Atminties keliu“ žengė Izraelio ir JAV ambasadoriai .

 lrytas.lt  Ričardas Vitkus

Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.

Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.

Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.

Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“.  R.Vitkaus nuotr. 

Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.

Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.

Utenos žydai prabyla atsiminimų knygoje: nuo Holokausto iki negyjančio ilgesio

Utenos žydai prabyla atsiminimų knygoje: nuo Holokausto iki negyjančio ilgesio

DELFI.lt

Visuomenei pristatoma vienintelė Lietuvoje tiesiogiai iš jidiš kalbos išversta žydų atsiminimų knyga, skirta Utenos miestui ir jo regionui (Molėtai, Anykščiai, Vyžuonos ir kt.) Neįtikėtina, kad knyga iki Lietuvos skaitytojo keliavo net 42 metus: išleista 1979 m. Tel Avive („Yisker-bukh Utyan un umgegnt“. Tel Aviv, Nay Leben, 1979. (Yiddish), skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione. „Senieji kaimynai grįžta į savo miestelius įvairiomis formomis: meno kūriniais gatvėse, gyvais pasirodymais, bet mums labai trūko autentiškos istorijos – ši knyga užpildo šią spragą. Tai ne mokslinis darbas, ne istorinė studija, o autentiški nuo Holokausto išsigelbėjusių ar anksčiau Lietuvą palikusių žydų prisiminimai, ir keliantys daug klausimų, ir daug į juos atsakančių“, – sako Sandra Dastikienė.


Sandra Dasikienė

Prisiminimai, į vieną knygą surinkti 1945 – 1979 metais Izraelyje, iki Lietuvos skaitytojo keliavo labai ilgai ir netgi su detektyvo elementais. Roma Jančauskienė seniai domėjosi Utenos žydų istorija ir, sužinojusi apie šią knygą, gan ilgą laiką bandė ją įsigyti interneto aukcionuose. Deja, nesėkmingai. Tik maždaug prieš ketverius metus Utenos žydų „Atminties knygą“ ji įsigijo „eBay“ aukcione, tačiau ji buvo originalo – jidiš– kalba.

Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai dalyvavo Holokausto aukų pagerbime Ylakiuose

Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai dalyvavo Holokausto aukų pagerbime Ylakiuose

Remiantis XIX a. pabaigos gyventojų surašymu, Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, tarp kurių 57 proc. (775) buvo žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 1913 m. – gyveno 150 žydų šeimų (apie 800). Per karą Ylakių miestelis buvo nuniokotas, sugriautas, nemažai sudeginta namų, taip pat ir sinagoga. Po karo, 1918 m., didele dalimi žydų pastangomis Yalkiai buvo atstatyti. 1923 m. Ylakiuose gyveno 999 gyventojai, tarp kurių buvo 409 žydai (41 proc.).

Iki Pirmojo pasaulinio karo žydai vertėsi prekyba, amatais bei nedidelė dalis – žemės ūkiu. Jiems priklausė 2 dideli malūnai, komercinė veikla vyko turgaus dienomis ir kas penkeri metai – mugėse. Remiantis 1931 m. Vyriausybės apklausa, miestelyje buvo 20 parduotuvių, iš kurių 17 – žydų.

1938 m. daugelis ylakiškių žydų emigravo į JAV, Pietų Afriką, Izraelį. Likę išlaikė hebrajų mokyklą, kurioje mokėsi apie 40 mokinių, biblioteką… Tuo laiku aktyviai veikė sionistų jaunimo organizacija bei sporto organizacijos padalinys “Makabi”. 1940 m. vasarą Lietuva prijungta prie sovietų sąjungos. Malūnai, parduotuvės buvo nacionalizuoti, o organizacijos išformuotos, hebrajų mokykla uždaryta. 1941 m. liepos 6-7 d. vietos baltaraiščiai suėmė visus Ylakių žydus (apie 300) ir uždarė į sinagogą. Liepos 6-osios vakare buvo sušaudyti vyrai, o liepos 7-ąją ten pat – moterys bei vaikai…

Praėjus lygiai 80-čiai metų nuo tų tragiškų įvykių, liepos 6 d. Ylakiuose pagerbtos Holokausto aukos. Miestelio centre pristatyta paroda “Namai, kuriuose gyveno…” apie žydų šeimas, verslus, veiklas.

Paroda skirta Holokausto aukoms atminti. Minėjimo metu operos solistė Olga Šardt-Žarova hebrajų kalba giedojo “Tėve mūsų” bei atliko keletą kitų širdį virpinančių kūrinių. Tylos minute pagerbtas Ylakių miestelio Holokausto aukų atminimas. Po minėjimo eisena nusidriekė “Paskutinės kelionės taku” į žydų sušaudymo vietą ir senąsias žydų kapines.

Prie buvusios sinagogos uždegtos žvakelės, padėtos gėlės. Dabar buvusios sinagogos vietoje yra autobusų stotelė. Iš čia žydai buvo išvaryti į savo paskutinę kelionę… Paskutinės žydų kelionės taku prie bendro kapo atvedė pakeliui uždegamos žvakelės. Jų sušaudymo vietoje taip pat uždegtos žvakės, padėta gėlių ir atminimo akmenukų, masinių žudynių vietoje sugiedota malda – Kadiš.

Minėjime dalyvavo Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai.

Sergejus Kanovičius. Kodėl LAF mano senelio nekvietė į Birželio sukilimą

Sergejus Kanovičius. Kodėl LAF mano senelio nekvietė į Birželio sukilimą

Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas 2021.06.30.

Man visada sunku kalbėti Holokausto tema Lietuvoje. Man sunku ne tik kalbėti apie tai, bet ir galvoti. Didžiausias nusikaltimas Lietuvos žemėje. Mes visi esame istorijos dalyviai, mes visi – istorikai, istorijos mėgėjai, politikai, visuomenė – ją interpretuojame. Aš esu rašytojas, Lietuvos žydų, išgyvenusių Holokaustą, palikuonis, Lietuvos vaikas.

Ir aš esu nuoširdžiai sutrikęs. Manau, ne aš vienas. Atsargios deklaracijos, kad Holokaustas Lietuvoje buvęs tragiškas mūsų istorijos įvykis, išpopuliarėjusi pseudoempatijos išraiška, kai Lietuvos žydų aukos pavadinamos bendrapiliečiais, bet užmirštama net Seime paminėti, kas buvo jų budeliai, o nustatytų tame nusikaltime dalyvavusių asmenų sąrašas yra slepiamas.

Kai respublikos prezidentas, ir ne tik jis, sukilimą gretina su Persitvarkymo Sąjūdžiu, istorikai – su Kosciuškos sukilimu, net su 1918 metų nepriklausomybės kovomis, kai Genocido centras birželio 22-ąją skelbia dr. Alfredo Rukšėno pranešimą apie Birželio sukilimą, kuriame buitiškai, beveik nuobodžiai aprašoma, kaip jis vyko – dienomis, valandomis, minutėmis: „1941 m. birželio 23 d. anksti ryte, apie 3 val., L. Prapuolenis, dr. A. Damušis ir J. Vėbra centriniame Kauno LAF štabe suredagavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją bei trumpą atsišaukimą į lietuvių tautą ir netrukus nuvyko į Kauno radiofoną. 9 val. 28 min. Leonas Prapuolenis LAF Vyriausiojo štabo vardu per Kauno radiofoną paskelbė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Po to buvo paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, sugrotas Lietuvos himnas ir tautinė giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Galiausiai užgrota Kipro Petrausko „Saulelė raudona“ – tai buvo sutartas LAF signalas Lietuvai sukilti. Birželio 23-iąją paskelbta vyriausybės sudėtis.“

A. Rukšėnas nepamiršta paminėti ir to, kad „kpt. Jonas Noreika buvo Plungėje ir spausdino proklamacijas lietuvių aktyvistų vardu po 500 ir 1 000 egzempliorių“. Antisovietinė literatūra buvo rengiama ir už Lietuvos ribų. Nutylimas tik tų proklamacijų turinys. Nes didelė jo dalis buvo antisemitinė. Kaip nutylima ir tai, kad išsyk po šių pranešimų Lietuvos žmonės per radiofoną išgirdo, kad žydams Lietuvoje vietos nebeliko. Tai irgi sukilimo dalis.

Kaune, gimnazijos kieme, paminėtos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje

Kaune, gimnazijos kieme, paminėtos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje

Kauno diena

Kaune, gimnazijos kieme, paminėtos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje. Dabar čia aikštelė Simboliškai šio pirmadienio pavakarę Kauno sporto mokyklos „Startas“ ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kieme esanti aikštelė buvo užrakinta. Kamuolio joje nemušinėjo krepšininkai, apšilimo prieš treniruotes nedarė ir plaukikai. Spengiant tylai, aktorės Kristinos Kazakevičiūtės lūpose suskambo poeto Aleksandro Boso eilutės, menančios šios vietos tragediją: „Egzekucijos vietoje – krepšinio aikštelė, jos danga – sukrešusio kraujo spalvos. Skaudus žinojimas širdį man gelia, štai sienos kampelis, deja, tos pačios.“ Eidami pro minią su Dovydo žvaigždėmis atlapuose, sporto mokyklos auklėtiniai sulėtino žingsnį. Kai kurie jų stabtelėjo, tačiau atsakyti į klausimą ar žino, kodėl mokyklos kieme stovi paminklinis akmuo ir ką čia veikia gausus būrys žmonių, negalėjo atsakyti nei vienas.

„Matyt, kažkas čia palaidotas arba primena kokį nors įvykį“, – sužinoję apie kiemo tragediją, jaunieji kauniečiai negalėjo patikėti, kad kadaise čia buvo garažai, o jie kiekvieną dieną mina taką, kuris būriui žydų prieš aštuonias dešimtis metų virto paskutine gyvenimo stotele.

Lenkija išsikvietė Izraelio atstovę po pareiškimų apie turto restitucijos įstatymą

Lenkija išsikvietė Izraelio atstovę po pareiškimų apie turto restitucijos įstatymą

Lenkija sekmadienį pranešė iškvietusi Izraelio atstovę po to, kai Izraelis „amoraliu“ pavadino ketvirtadienį Lenkijos Seimo priimtą įstatymą, kuris, pasak ekspertų, gali blokuoti restitucijos procesą, įskaitant per Antrąjį pasaulinį karą žydų prarasto turto grąžinimą.

Užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonski sakė, kad Varšuva norėtų paaiškinti situaciją dėl naujojo įstatymo. Reikalų patikėtinė Tal Ben-Ari Yaalon „buvo iškviesta …. ir mes jai aiškiai ir remdamiesi faktais paaiškinsime, dėl ko visa tai“, valstybinei televizijai TVP sakė P. Jablonski, kalbėdamas apie pirmadienį įvyksiantį susitikimą. „Mes manome, kad, deja, susiduriame su situacija, jog kai kurie Izraelio politikai išnaudoja ją vidiniais politiniais tikslais“, – sakė jis.

Šiurpiausias forto istorijos tarpsnis – nacių okupacija

Šiurpiausias forto istorijos tarpsnis – nacių okupacija

Nuotraukoje: Kauno tvirtovės VII fortas
Delfi.lt
Kauno tvirtovės VII fortas ne tik vieta, kurioje auga būsimieji gamtos mokslų talentai. Tai vienintelė neformaliojo švietimo įstaiga, įsikūrusi vietoje, kurioje nacių okupacijos metais veikė pirmoji koncentracijos stovykla ne tik Lietuvoje, bet ir visose okupuotose teritorijose. Čia vyko ir masinės Kauno gyventojų, daugiausia žydų žudynės.

Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o jau kitą dieną – birželio 30-ąją Juozo Ambrazevičiaus vadovaujama Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą ją steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).

Kvietimas į “Lietūkio” garažo žudynių aukų pagerbimo renginį

Kvietimas į “Lietūkio” garažo žudynių aukų pagerbimo renginį

Kviečiame dalyvauti!

Dėl vykimo iš Vilniaus kreipkitės į Liubą Šerienę: +37068506900

 

1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame “Lietūkio” garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų.  Atsitiktinai “atrinktos”, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi.

2021 m. birželio 28 d. 17 val. Kaune, Miško g. 3, prie paminklo “Lietūkio” garažo žudynių aukoms, pagerbsime jų atminimą ir minėsime 80-ąsias šių baisių įvykių metines.

18.30 val. Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.), kuriose, kaip manoma, buvo užkastos “Lietūkio” garažo žudynių aukos, atidengsime atminimo ženklą jų atminimui.

Kauno žydų bendruomenė ir Kauno m. savivaldybė kviečia jus kartu pagerbti nekaltai nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą.

Būtume dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte iki 2021 m. birželio 22 d. el. pašto adresu: ieva0102@yahoo.com

Gercas Žakas

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas

 

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Jie nebegali sugrįžti į mūsų gyvenimą…

Mums visiems reikia prisiminti visus nekaltai nužudytus mūsų tautiečius, kurie niekada nebesugrįš.

Panevėžio m. žydų bendruomenė kreipėsi į Panevėžio m. savivaldybės administraciją su prašymu atnaujinti (renovuoti) užrašus ant paminklų ir memorialinių lentų, skirtų žydų aukoms sunaikintoms Antrojo pasaulinio karo metu prieš 80 metų. Ant paminklo „Geto vartai“ jau atlikta užrašų renovacija.

Panevėžio m. bendruomenė  vykdo projekto ciklą „Tvarkome masinių žudynių vietas“ Holokausto pradžios 80-mečiui paminėti. Planuojame aplankyti visas masinių žydų žudynių vietas Panevėžio apskrityje.

Savo darbu ir indėliu norime ne tik prisiminti visą tragediją, įvykusią prieš 80 metų, bet ir parodyti pavyzdį atsakingiems savivaldybės darbuotojamas, kuriems ir priklauso pagal LR įstatymą prižiūrėti masines žudynių vietas ir žydų kapines. Šiais metais sutvarkyta Kurganavos  masinių žudynių vietos aplinka, bet dar liko išpjauti sausus medžius ir sutvarkyti tvorą.

PŽB  valdyba dėkoja  savanoriams ir darbuotojams : Albertui ir Virginijai Savinčiams, Jurijui Grafmanui, Timūrui Jerovickiui, Borisui Marijampolskiui, Onai Juospaitienei ir kitiems už dalyvavimą šiame projekte.

Tvarkymas vyks kitą mėnesį: PŽB nariai  važiuos  į Žaliosios girios, Ramygalos, Raguvos ir kitas masines žydų žudynių vietas.

 

 

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

Panevėžyje  žymime Holokausto pradžios 80-metį

1941 m. birželio 22d. Lietuvoje taip pat ir Panevėžio apskrityje prasidėjo pragaras – Holokaustas (Šoa). Mes turime nepamiršti kaip litvakai gyveno XX a.,  tragedijos pradžioje ir kaip jų istorijos pasibaigė 1941m.

 Panevėžio apskrityje, kur gyveno žydai iki Antrojo Pasaulinio Karo, liko vietos  liudininkai, kur žydai buvo šaudomi. „…Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios  baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Pirmieji šaudymai Panevėžio apskrityje prasidėjo liepos  mėnesio pradžioje, tada ir buvo įkurtas getas  kiekviename mieste: Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje ir t.t .

Panevėžio miesto žydų bendruomenė bendradarbiaudama su Panevėžio skautais pradėjo ciklą  pagal Michailo Adomo ir Elenos Adelinos sumanymą: „Tvarkome masinių žudynių vietas“

Šį kartą tvarkymas prasidėjo birželio 9 d. Panevėžio rajone Kurganavos miške. Vyko talka, kurioje dalyvavo Panevėžio krašto skautai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. Panevėžio skautai susipažino su Holokausto tragedija Lietuvoje, Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Iš viso Lietuvoje buvo sušaudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių), o Panevėžio rajone per patį trumpiausią laiką, buvo sušaudyta 13,5 tūkstančių žydų.

Tvarkydami masinę žydų žudynių vietą Panevėžio krašto skautai pareiškė užuojautą žydų tautai už prarastas gyvybes.

LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms

LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms

Šiandien LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo. Prisiminkime, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo žmonių, kurie žudė kaimynus žydus

Nuotraukoje: Kauno geto vaikai (Yad Vashem archyvas). 

Šiandien LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo, kurioje sakoma, kad „nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai pradėjo vykdyti Lietuvos žydų genocidą, atvėrusį kelią masinėms žudynėms ir smurtui, lėmusį didžiosios dalies žydų bendruomenės netektį“.

Šioje formuluotėje trūksta vieno esminio elemento – priminimo, kad masinės žudynės buvo vykdomos su vietinių kolaborantų pagalba. Norite paprasčiau ir aiškiau? Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsirado tokių žmonių, kurie dalyvavo žudant savo kaimynus žydus. Pasakyti dar kitaip? Prie žvyrduobių pamiškėse stovėjo ne nacių tankai ir daliniai, o ginkluoti vietos gyventojai, kurie paleido mirtinus šūvius į išrikiuotus žydus – vyrus, moteris ir vaikus. Ir dar viena formuluotė, kurios taip bijome: tarp pasirengimą žudynėms organizavusių ir jas fiziškai įvykdžiusių asmenų buvo lietuvių.

Skamba baisiai? Bet tai yra tiesa. Tiesa, kurią dar kartą pabijota pripažinti. Gal LR Seimas vadovaujasi patarle „šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina“?

Jei taip, tai ne vietoje ji taikyta – nes lietuvių tauta nėra medaus statinė, ir tie lietuviai, kurie dalyvavo žudant žydus nėra deguto šaukštas. Tai – nusikaltėliai žmogiškumui. Ir drąsi, ir garbinga yra ta tauta, kuri sugeba pripažinti, kad tokių žmonių būta. Ne jų nuodėmės krenta ant mūsų, o tai, kad šiandienė karta vis dar bijo tiesos.

Lietuvos žydų bendruomenė tikėjosi, jog vienintelis žydų tautybės Seimo narys E. Zingeris šiandien Seime bus išgirstas – jis siūlė papildyti rezoliucijos tekstą formuluote „naciai ir jų vietiniai kolaborantai“. Jis liko neišgirstas. Neišgirsta liko ne tik Lietuvos žydų bendruomenė, bet ir tūkstančiai aukų, stovėjusių prieš kaimynų šautuvus, ir šimtai tūkstančių žydų ir kitų geros valios žmonių visame pasaulyje, kurie prašo tik vieno – pasižiūrėti tiesai į akis.

Prieš rašant šį komentarą nemažai žmonių sakė: „Neverta kelti klausimo, geriau patylėti, nutylėti, nejautrinti, nekiršinti“. Tačiau, kaip yra pasakęs poetas ir publicistas Tomas Venclova: ”Reikėtų vengti veltis į šiuos skandalus, tačiau jie bus neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų“.

LŽB Pirmininkė
Faina Kukliansky

Prie LGGRTC vairo stojęs Bubnys – apie Birželio sukilimo sąsajas su Holokaustu, Noreikos asmenybę ir istorinę tiesą

Prie LGGRTC vairo stojęs Bubnys – apie Birželio sukilimo sąsajas su Holokaustu, Noreikos asmenybę ir istorinę tiesą

Arūnas Bubnys / D. Umbraso/LRT nuotr.

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt

„Absoliučios istorinės tiesos nėra. Ir manau, kad jos iš principo būti negali“, – teigė naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. Interviu portalui LRT.lt jis taip pat pasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė centras, bei planus kelti LGGRTC prestižą.

A. Bubnio kelias į LGGRTC vadovo pareigas nebuvo ramus. Balandžio pradžioje, po kelis mėnesius trukusio konflikto su centro darbuotojais, buvo atleistas devynis mėnesius centrui vadovavęs Adas Jakubauskas. Seimas tam pritarė balsų dauguma, tačiau vos pasiūlius kandidatu į vadovus A. Bubnį, pasipylė parlamentinės opozicijos kaltinimai.

Kai kurie opozicijos atstovai tvirtino, kad A. Bubnys įvykdė perversmą ir esą nuo pat konflikto pradžios siekė pats užimti generalinio direktoriaus pareigas. Pats naujasis LGGRTC vadovas portalui LRT.lt tvirtino neturėjęs nė tokios minties.

Jis taip pat pasakojo nesitikėjęs sulaukti pasiūlymo vadovauti nesutarimų purtomam centrui, o ir dvejonių dėl to būta: „Su mielu noru būčiau šitą postą užleidęs kitiems, jei būtų atsiradę žmonių, kurie būtų norėję eiti į šias pareigas ir prisiimti atsakomybę už sudėtingą situaciją centre.“

– Norėčiau pradėti nuo praėjusių metų liepos, kuomet pasikeitė centro vadovybė ir direktoriumi tapo A. Jakubauskas. Su kokiais lūkesčiais Jūs tuomet sutikote pokyčius?

– Negaliu kalbėti už visus centro darbuotojus. Tačiau jei kalbėtume apie mūsų departamentą, centro istorikus, tai sakyčiau, kad lūkesčiai buvo optimistiniai. Pats direktorius deklaravo, kad reikia stiprinti mokslinį-ekspertinį centro sparną, kad reikia iš pradžių visam centrui, bet vėliau, kai išsiaiškino, kad centras yra daugiafunkcė įstaiga, tai bent daliai centro suteikti mokslinį statusą.

Buvęs direktorius daug bendravo, susitikinėjo su centro padaliniais, istorikais. Pirmas įspūdis buvo visai neblogas. Keletą pirmųjų savaičių ar mėnesių tuomet dar naujasis centro direktorius darė simpatiško, bendraujančio žmogaus įspūdį.

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

15min.lt

Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė.

Penktadienį Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai su Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriais pagerbs Holokausto aukas.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams, pranešė organizatoriai. „Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Paminklas nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms.

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Šeduvoje, kur aplankė kuriamą unikalų Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejų.

„Būsimas šiuolaikinis muziejus Šeduvoje leis dar geriau atskleisti nepaprastai turtingą Lietuvos žydų istoriją ir paveldą tiek mums patiems, tiek pasauliui. Nuoširdžiai dėkoju projekto iniciatoriams ir vykdytojams”, – sakė ministras.

Šis privatus projektas yra remiamas iš Šeduvos kilusių žydų palikuonių įkurto fondo ir yra įgyvendinamas, bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe.

Ministras G. Landsbergis taip pat pagerbė Holokausto aukų atminimą, padėdamas gėlių Šeduvos žydų žudynių vietose.

Kartu su Ministru Šeduvoje lankėsi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija: https://www.flickr.com/photos/mfa_lithuania/albums/72157719097637626

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Hirsch Glick – Hiršas Glikas – žydų poetas ir partizanas gimė 1922 m. balandžio 24d. Vilniuje. Paauglystėje jis pradėjo rašyti jidiš poeziją ir tapo jaunųjų žydų poetų grupės „Yungvald“ įkūrėju.

Gimęs vargingoje Glikų šeimoje dėl finansinių sunkumų 1938 m. jis buvo priverstas nutraukti mokymąsi mokykloje ir pradėjo  dirbti pardavėju, po to darbininku kartono gamykloje. Nuo 1935 m. Jis jis jau kūrė eiles hebrajų kalba, tačiau literatūrinės grupės „Jung Vilne“ įtakotas, perėjo į jidiš kalbą. 1940–1941 m. Jo eilėraščiai buvo paskelbti laikraštyje „Vilner Emes“, Vilniaus žurnale „Shtraln“ ( Spinduliai “) ir Kauno„ Naye Blater “(„ Nauji puslapiai “). Su grupe bendraamžių jis įkūrė žurnalą „Jungvald“.

1941 m.  prasidėjus karui  Glikas pateko į Vilniaus getą. Ten jis aktyviai dalyvavo pogrindžio (Jungtinės partizanų organizacijos) veikloje ir toliau rašė eilėraščius. Gete 1942 m. Glikas parašė savo garsiausią dainą „Zog nit keinmol“ (Niekada nesakyk), kuri tapo žydų partizanų  himnu.

Kai 1943 m. spalio mėn. getas buvo likviduotas, Glikas bandė pabėgti, buvo sugautas ir išsiųstas į Gottfieldo stovyklą Estijoje. 1944 m. Vasarą jis pabėgo iš lagerio, tikėtina, buvo sugautas ir nužudytas.

Žydų partizanų  ir Vilniaus geto himnas

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų. 

 

BBC televizijos interviu  „HARDtalk“ 2021 m. balandžio 16 d. su Silvia Foti, kurios senelis Jonas Noreika bendradarbiavo su naciais

BBC televizijos interviu „HARDtalk“ 2021 m. balandžio 16 d. su Silvia Foti, kurios senelis Jonas Noreika bendradarbiavo su naciais

 

Kova dėl Lietuvos sielos per BBC laidą “HARDtalk“

„Silvia Foti: kai tiesa sužlugdo šeimos lojalumą ir santykius”, anūkė pasakoja apie santykius su šeima, kurios narys atsakingas už veiksmus per Holokaustą “.

„Silvijos Foti senelis- lietuvis, kuris buvo vadinamas didvyriu, patriotu,  sumokėjusiu gyvybe priešindamasis sovietams. Tačiau, pasak jos, Jonas Noreika nebuvo didvyris – ant jo rankų buvo tūkstančių žydų kraujas. Jos pasirinkimas kalbėti apie  atskleistus įvykius, supykdė daugelį Lietuvoje. Kas atsitiks, kai tiesa sužlugdys ištikimybę šeimai? “

BBC žurnalistas Stephen Sackur reikalavo Silvijos Foti pateikti dokumentinius įrodymus, kad jos senelis buvo atsakingas už maždaug 1800 žmonių nužudymą Plungėje ir ne tik, – sunaikinta visa  žydų bendruomenė 1941 m. Plungėje, Telšiuose ir Šiauliuose. Sackur domėjosi išdidžios lietuvės amerikietės Foti kelione į Lietuvą, kurioje ji stengėsi pažinti šalį, tačiau jai teko susidurti su Holokausto nusikaltimais, kuriuose dalyvavo  jos senelis Jonas Noreika.

Foti pasipriešino šeimai, nenutylėdama įvykių, apie kuriuos sužinojo, nes problema buvo kur kas platesnė nei jos šeima suprato. Nusikaltimuose dalyvavę arba jų palikuonys vis dar dangstė tiesą apie  Holokaustą Lietuvoje, ji pacitavo vieną dalyvaujantį tyrimuose centrą, nurodydama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, slėpusį istorinius šalies įvykius. Silvija Foti teigė, kad jos ir Granto Gochino  kova prieš Noreikos atminimo lentos neteisėtą egzistavimą ant Lietuvos mokslų akademijos pastato Vilniuje, iš tikrųjų yra kova už Lietuvos sielą.

Stephen Sackur paklausė, ar Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro teisingai vadino Lietuvą lokomotyvu, tempusiu paskui save Rytų Europos Holokausto iškraipymus. Foti prisipažino, kad apskritai nežinojusi bendros situacijos Rytų Europoje, bet galbūt…

 

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

IHRA rekomendacijos. Supratimas apie Holokaustą

Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljansas (IHRA)

Rekomendacijomis siekiama pagilinti supratimą apie Holokaustą, keliant esminius klausimus apie jo istorinį kontekstą, Holokausto apimtį ir mastą bei mėginant suvokti, kodėl ir kaip tai nutiko.Visų pirma, pedagogai turėtų būti įsitikinę, kad gerai pasiruošus ir naudojant tinkamą medžiagą apie Holokaustą galima mokyti efektyviai ir sėkmingai. Dalyje „Kaip mokyti apie Holokaustą?“ aptariamos mokymo ir mokymosi apie Holokaustą galimybės ir iššūkiai, pateikiami praktiniai patarimai, metodai, taikytini tiek formaliojoje, tiek neformaliojoje švietimo aplinkoje.

Visą Mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijų tekstą atsisiųsk čia

 

Nėra vieno „teisingo“ bet kurio dalyko mokymo būdo, nėra idealios metodikos, tinkančios visiems pedagogams ir jų mokiniams. Tačiau čia pateikiamos rekomendacijos yra grindžiamos praktine patirtimi ir turėtų būti naudingos mokyklų mokytojams ir kitiems pedagogams planuojant savo darbą atsižvelgus į asmenų mokymosi poreikius.

Kitas Rekomendacijų ištraukas skaityk čia

Hands putting up a poster, Holocaust education
Photo by Luis Paredes.

 

3.1 PAGRINDINIAI PRINCIPAI

3.1.1 Apie Holokaustą gali būti mokoma sėkmingai; nebijokite paliesti šios temos

 

Kai kurie pedagogai abejoja, ar verta analizuoti Holokausto istoriją vien dėl to, kad supranta sunkumus, kylančius mokant šios temos, ir įvertina temos jautrumą. Kai kuriems pedagogams kyla klausimų, kaip perteikti šios tragedijos mastą, įvertinti šioje tragedijoje dalyvavusių asmenų skaičių ir apskritai kaip arti žmonija gali prisiliesti prie šios temos.

Kai kurie pedagogai svarsto, kaip įtraukti savo mokinius netraumuojant jų, arba nerimauja dėl galimos jų reakcijos į šią temą. Apskritai pedagogai nori būti pasirengę kuo įvairiausiam savo mokinių elgesiui ir jų reakcijoms, kurios gali kilti dėl galimo emocinio turinio poveikio.

Holokausto istorijos gali būti mokomi įvairaus amžiaus vaikai, atitinkamai pritaikius jiems metodus ir turinį. Asmeninių istorijų, susijusių su aukomis, pabėgimu ir gelbėjimu, akcentavimas gali puikiai tikti jaunesnei auditorijai. Vyresniųjų gali būti prašoma dirbti su sudėtingesne ir daugiau iššūkių reikalaujančia medžiaga, naudojant daugiau tinkamų pirminių šaltinių.

Tiek šaltiniai, tiek ir vadovėliai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į šias Rekomendacijas ir paisant mokinių emocinių poreikių bei konkrečių aplinkybių. Nesibaiminkite liesti šios temos. Nors ši užduotis gali atrodyti šiek tiek bauginanti, patirtis rodo, kad galima sėkmingai supažindinti su Holokausto istorija ir kad toks mokymas gali duoti teigiamų rezultatų. Išanalizuokite ir naudokite įvairiausią medžiagą, aprašančią metodus, geriausią praktiką ir konkrečias mokymo strategijas, kad kuo geriau susiplanuotumėte, pasirengtumėte ir pravestumėte užsiėmimus.

3.1.2 Stenkitės kalbėti tiksliai, aiškiai apibrėžkite Holokausto sąvoką

 

Kalbos tikslumas apibūdinant sąvokas ir veiksmus gali padėti mokiniams išvengti per didelių apibendrinimų, dėl kurių išnyksta ribos ir kurie trukdo suvokti esmę. Pavyzdžiui, sąvoka „stovykla“ yra vartojama įvairiausiems objektams ir vietoms apibūdinti. Nors žmonės mirdavo ir būdavo žudomi daugumoje nacių ir jų kolaborantų įkurtų stovyklų, vis dėlto ne visos stovyklos tapo žudymo ir mirties centrais. Skirtingais laikotarpiais stovyklose buvo taikomi nevienodi metodai, nes vienos iš jų buvo koncentracijos stovyklos, kitos – baudžiamosios, dar kitos – tranzitinės. Į šią specifiką būtina atsižvelgti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir netgi klaidų.

Aiški sąvokos Holokaustas (arba Šoa) apibrėžtis gali užkirsti kelią vėlesnei painiavai. IHRA vartoja Holokausto sąvoką įvardinti valstybės remtą sistemingą žydų persekiojimą ir žudymą, kurį 1933–1945 m. vykdė nacių vyriausybė ir jos kolaborantai. Didžiausi persekiojimai ir žudynės vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kurios organizacijos (net kai kurios valdžios institucijos) sąvoką Holokaustas taiko labai plačiai ir laiko, kad ši sąvoka apima visas nacių persekiojimo aukas. Tačiau dauguma šio laikotarpio istorikų vartoja tikslesnę apibrėžtį, pagal kurią pripažįstama, kad buvo siekiama sistemingai persekioti ir išžudyti visus žydus, todėl jų likimas išsiskyrė iš kitų. Holokausto sąvoka neaprėpia sinčių ir romų. Verta atkreipti dėmesį, kad įvairiuose šaltiniuose ši sąvoka gali būti suprantama ir vartojama skirtingai, todėl užtikrinkite, kad jūs mokydami šias sąvokas vartotumėte nuosekliai ir tiksliai.

Pasidalykite informacija, kad daugybei žmonių sunku suvokti Holokausto sąvoką. Paaiškinkite, kad Holokausto sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių „paaukojimą sudeginant“. Ši sąvoka gali suklaidinti, esą masinės žydų žudynės buvo kankinystės forma, o ne genocidas. Dėl šios priežasties daug kas pageidauja vartoti hebrajišką žodį Šoa, kuris reiškia ‘katastrofa‘.

Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Suteikite mokiniams galimybę kritiškai padiskutuoti apie terminologiją. Pavyzdžiui, patikslinkite, kad tokios sąvokos kaip „galutinis sprendimas“ arba „žydų problema“ yra buvę eufemizmai, kuriuos tuo istoriniu laikotarpiu sukūrė ir vartojo nusikaltimų vykdytojai tam, kad perteiktų savo pasaulėžiūrą; palyginkite šias sąvokas su neutralia kalba, vartojama nešališkam praeities įvykių apibūdinimui. Taip pat turėtų būti išnagrinėta tokia sąvoka kaip „getas“, siekiant atskleisti nacių jai suteiktą reikšmę, kuri skyrėsi nuo reikšmių, turėtų prieš ir po nacių laikotarpio.

Pedagogai skatinami apsvarstyti, kokiais būdais visuomenė ir kultūra kalba apie Holokaustą, nes šios socialinės nuostatos gali turėti įtakos mokinių supratimui. Populiarioji kultūra ir pasakojimas gali įtvirtinti mitus ir neteisingą istorijos supratimą. Nuoseklaus požiūrio ir tikslios kalbos formavimas gali padėti atskleisti išankstines nuostatas.

 

3.1.3 Plačiai nušvieskite šią temą istorijos kontekste

 

Holokaustas – tai tarpusavyje susiję įvykiai, peržengę nacionalines valstybių sienas ir neatsiejami nuo II Pasaulinio karo. Taigi, šie įvykiai tebėra įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių istorijos ir istorinių procesų dalis. Mokiniai turėtų suvokti, kad Holokausto vykdymo būdai skirtingose šalyse buvo nevienodi. Be to, genocidas tapo įmanomas susipynus įvairiems trumpalaikiams, vidutinės trukmės ir ilgalaikiams veiksniams Europos ir pasaulio istorijoje. Sudarykite galimybes išnagrinėti šias sąvokas aptardami platesnius kontekstus, kuriuose buvo vykdomas Holokaustas. Mokslininkai plačiai nagrinėja šiuos aspektus. Rengdami darbo planus ir planuodami atskirus užsiėmimus, pasistenkite naudotis patikimais ir pačiais naujausiais akademiniais tyrimais, aprėpiančiais skirtingus genocido ir jo raidos aspektus.

Lithuania