Holokaustas

Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymas LŽB

Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymas LŽB

Holokaustas – baisiausia XX a. žmonijos tragedija, į kurios pasekmes gilinasi garsūs mokslininkai, istorikai, menininkai, kino ir teatro režisieriai iškilūs mūsų laikų rašytojai, poetai. Jų visų kūriniai sugrąžina mus į praeitį, primindami siaubingą nacių laikų žiaurumą, jie perspėja apie nusikaltimus prieš  žmogiškumą, įspėdami, kad Holokaustas ateityje nepasikartotų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Baltojoje salėje vyko Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorės, Dr. Ruth Reches knygos pristatymas.

Ruth Reches monografija „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ parengta daktaro disertacijos pagrindu. Joje nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui.

Mokslininkų tyrimai įrodo, kad Holokaustas skausmingas ne tik tiems, kurie tai išgyveno, bet ir jų vaikams: kartų kartoms perduodamos traumos veikia stipriai,  galima pastebėti poveikį net ir trečioje kartoje. Būtent apie tai, remiantis savo patirtimi, pristatyme kalbėjo buvusių geto kalinių anūkė Ruth Rehes.

„Labai svarbu suprasti Holokaustą išgyvenusių žmonių jausmus ir mintis. Laikui bėgant turėsime  galimybę tik interpretuoti jų emocinį palikimą. Dažnai galvojau kaip karas pakeitė mano senelių gyvenimą? Kuo jie būtų tapę, jei ne karas? Kas aš būčiau? Net ir po 70 metų po karo Holokaustą išgyvenę žmonės ir toliau gyvena praeitimi. Ši tragedija paveikė jų emocinį, socialinį ir dvasinį tobulėjimą “, – sakė R. Reches.

11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu – pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas.

Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo.

Pasak autorės, knyga „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ domina ne tik istorikus, bet ir skaitytojų ratą. Monografijos pristatyme dalyvavo, įspūdžiais pasidalijo literatūrologė Rima Kasperionyte, M.  Riomerio universiteto psichologė Aiste Diržytė, kultūros istorikas, VU docentas Aurimas Švedas, leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Renginį moderavo filosofas, VDU lektorius Algirdas Davidavičius. Ištraukas iš knygos pristatė  Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT mokiniai. Renginyje dalyvavo Pianistas Vitalijus Neugasimovas

Knygos pristatymas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.

Knyga turi svarbią išliekamąją vertę, kadangi tyrimo dalyviai, kurių interviu pateikiami knygoje, buvo 80 ir daugiau metų amžiaus tyrimo metu, o dabar, praėjus keliems metams po tyrimo, dalies jų jau nebėra gyvųjų tarpe.

Monografija išleista dviem lietuvių ir hebrajų kalbomis su išsamia santrauka anglų kalba. Knyga iliustruota nuotraukomis iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų, kuriose užfiksuota Holokausto vietos Lietuvos teritorijoje.

Knygos autorė Ruth Reches g. 1975 m. 1996 m. įgijo visuomeninių mokslų – sociologijos, psichologijos, kriminologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Bar Ilan universitete Izraelyje, 1988 m. – psichologijos bakalauro laipsnį, 2001 m. psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (klinikinė psichologija) Vilniaus universitete. 2011-2019 m. studijavo Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kordobos universiteto jungtinėje Psichologijos krypties doktorantūroje.

Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d.

Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d.

Spalio 28d. kaunos žydų bendruomenė prisiminė Didžiąją akciją ir jos aukas. Pasak bendruomenės pirmininko Gerco Žako, ,,pagerbėme jas toje vietoje, kurioje Kauno geto laikais buvo Demokratų aikštė. Aikštė, kurioje prieš 79 metus nuo pat ankstyvo ryto stingdančiame šaltyje Kauno geto žydai visą dieną stovėjo ir laukė… Iš pradžių net gerai nenutuokė, ką reiškia esesininko tariami „į dešinę, į kairę… “, palydimi balta pirštine apmauto jo piršto gesto, – kuri pusė gera, kuri bloga, kuri – kelias į mirtį, kuri – į gyvenimą (bent kol kas).
Vakare gete tvyrojo niūri, slogi nuotaika, kiekviename namelyje, kiekviename žmonių prigrūstame kambarėlyje kažko trūko, vienur liko užmerktas žlugtas, kitur kelios bulvės puodelyje…
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
“Užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą.” Nobelio literatūros premijos laureatas Elie Wiesel.
Kasmet spalio mėnesį Švenčionyse vyksta tradicija tapęs liūdnas minėjimas Holokausto aukoms atminti

Kasmet spalio mėnesį Švenčionyse vyksta tradicija tapęs liūdnas minėjimas Holokausto aukoms atminti

 Švenčionių rajono žydų bendruomenė

2020 m. spalio 18 d. Švenčionių rajone vyko tradicija tapęs renginys, skirtas Holokausto aukoms atminti. Kiekvienais metais spalio mėnesį prie paminklinės Menoros susirenkama prisiminti  Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, nukankintus Švenčionių krašto gyventojus, kurie kalėjo miesto parke įkurtame gete ir buvo masiškai nužudyti Švenčionėlių poligone.

Žudynių aukas pagerbė Izraelio ambasadorius Yossi Levy, jis  lankėsi  Švenčionyse, kur susitiko su rajono vicemere Violeta Čepukova, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sekretore Miranda Kaneckaja-Steckevičiene, Nalšios muziejaus muziejininke, istorike Nadežda Spiridonoviene  ir  Švenčionių žydų bedruomenės pirmininku Moisej Šapiro.

Vizito metu aplankyta Švenčionių miesto parke esanti Menora, taip pat masinių žudynių aukoms atminti skirtas memorialas Švenčionėlių apylinkėse esančiame Platumų kaime. Lankantis abejose istorinės reikšmės vietose, prie paminklų uždegtos žvakutes ir padėtos gėles, taip pagerbiant Holokausto aukų atminimą.

Iš beveik 250 tūkstančių prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų po Holokausto liko tik apie 6 procentus. Švenčionių rajone kelis šimtmečius sėkmingai gyvavusios ir per kelis metus sunaikintos  žydų bendruomenės atminimas įamžintas ne tik monumentuose, bet ir išlikusių žmonių atmintyje.

To meto žydai buvo apsišvietę ir dvasingi. Bendruomenė turėjo žydų mokyklas ir net penkias sinagogas. Būta žydų farmacininkų, amatininkų, net daktarų. 1883 m. farmacininkas N. Taraseiskis atidarė ir dabar mums visiems gerai žinomą Švenčionių vaistažolių fabriką, tas rodo, kad ši bendruomenė buvo tikrai versli.

Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, 1941m. birželio 29 d. užimti Švenčionys. Nuo pirmųjų karo dienų žydai pajuto savo padėties tragiškumą. Istorikas Isakas Aradas, buvęs per vokiečių okupaciją Švenčionių gete, rašė: “Tarybų Sąjungoje prasidėjo nacistinis žydų genocidas,  jų likimas skyrėsi nuo to, kuris laukė baltarusių, lietuvių ir kitų.

Ela Gurina, LŽB Socialinės komisijos narė, Holokaustą išgyvenusiųjų asmenų patariamojo komiteto pirmininkė prie paminklo kalbėjo: ,,aš čia ne svečias. Mano mamos visa šeima čia guli …Tik mama liko gyva. Kiek save prisimenu, nuo vaikystės važiuodavom su mama ir tėvu, o dabar kiekvieną pirmąjį spalio sekmadienį važiuojam kasmet su vyru pagerbti aukas. Mes jau trečioji karta, kuri mažėja nes vieni serga, sensta ar dėl kitų priežasčių negali atvažiuoti. Esam dėkingi Švenčionių valdžiai, kuri visada atvažiuodavo, dabar sulaukiam atvykstant ir Seimo narių. Čia netoliese matome pylimą, supiltą  iš nužudytų žydų, anksčiau  čia augo ir didelis beržas, dar pernai jis augo, o šiemet matau, kad jo nebėra. Medis neištvėrė, nulūžo. Į šį medį naciai ir vietiniai pakalikai daužydavo vaikų galvas, kadangi taupė šovinius. Jie griebdavo vaiką už kojų ir trenkdavo į medį… Tokių vietų Lietuvoje labai daug, mes turime prisiminti ir atvykti, pagerbti čia prisiminti žiauriai nužudytuosius”.

Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija

Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija

Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Akmenės ir Viekšnių krašte žydai ėmė kurtis dar XVII a. II pusėje. Akmenės krašto žydų bendruomenė išugdė nusipelniusių Lietuvai žmonių, mokslo, kultūros veikėjų.

Akmenėje, Klykoliuose, Papilėje, Vegeriuose veikė sinagogos bei pradinės mokyklos, žydų bendruomenės aktyviai plėtojo verslus, Akmenėje ir Papilėje laikė žydų liaudies bankelius. Deja, Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta Holokausto Lietuvoje metu.

Po Antrojo Pasaulinio karo Akmenės krašte neišliko sinagogų ir mokyklų pastatų, sunaikintos Papilės žydų kapinės įamžintos tik paminkliniu akmeniu, išliko Viekšnių, Akmenės, Klykolių ir Vegerių žydų kapinės, jas dar aplanko čia palaidotų žydų palikuonys.1941 m. birželio – lapkričio mėnesiai laikomi pirmuoju žydų genocidų Lietuvoje laikotarpiu.

Tai pats baisiausias ir tragiškiausias Holokausto tarpsnis, per kurį nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų.Būtent tuo kruvinuoju laikotarpiu 1941 metais Akmenės krašto žydai iš krašto gyvenviečių buvo suvaryti į Akmenės sinagogas, kuriose 1941 m. vasarą buvo įkurtas moterų ir vaikų getas, o vėliau išvežti į Mažeikius, kur buvo sušaudyti.

2020 m. spalio 18 d., Akmenėje įvyko Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija. Dianos ir Marijaus Lopaičių bei VšĮ “Akmenės istorijos muziejus” direktoriaus Arūno Ostrauskio iniciatyvos dėka prie Akmenės miesto aikštės, buvusių Akmenės sinagogų vietoje, atidengtas paminklinis akmuo sunaikintoms Akmenės sinagogoms pažymėti.

Paminklinio akmens autorius – skulptorius Antanas Adomaitis. Plazdant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, vyko Akmenės krašto žydų, 1941 m. kalintų Akmenės gete ir vėliau nužudytų Mažeikiuose, vardų skaitymo ceremonija.

Jad Vašem centro duomenimis tai buvo 78 Akmenės, Vegerių, Klykolių gyventojai. Visų šių nužudytų Akmenės krašto gyventojų vardai ir pavardės buvo surašyti ant akmenukų.

Iš Akmenės renginys persikėlė į Mažeikių senąsias žydų kapines. Čia dar kartą prisiminti ir pagerbti Mažeikiuose 1941 m. sušaudyti Akmenės krašto žydai, garsiai skaitant nužudytųjų vardus ir pavardes, padėti akmenukai su jų vardais ir pavardėmis prie paminklinio akmens.

Tai buvo itin nuoširdus, prasmingas, kupinas atjautos, tolerancijos bei solidarumo ir be galo jautrus renginys, skirtas išsaugoti istorinę atmintį, kad nebūtų užmiršti Holokausto metu nužudyti Akmenės krašto žmonės bei jų tragiškas likimas. Be galo smagu, jog vis daugiau žmonių, ir ypač jaunimas, supranta, jog Holokaustas – tai ne tik žydų tautos tragedija, bet ir visos Lietuvos nelaimė.Renginyje dalyvavo Lietuvos litvakų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių krašto žydų bendruomenės atstovai, Akmenės bendruomenės atstovai, Mažeikių Gabijos šaulių būrio nariai bei Akmenės rajono jaunimas.

Tikimės kad Akmenės ir Mažeikių merai ar juos pavaduojantys asmenys sveiki ir gyvi, nes vietiniai mokiniai, šauliai , skulptorius Antanas Adomaitis, organizatoriai Akmeniškiai Lopaičiai, geros Valios fondas bei žydų bendruomenės jų taip ir nesulaukė paminklo nužudytiems žydams atidarime Akmenėje bei žydų žudymo vietoje Mažeikiuose. Beje, Mažeikių senosios žydų kapinės pasibaisėtiname stovyje.

Kaune atidengta skulptūra Sugiharai

Kaune atidengta skulptūra Sugiharai

Kauno centre šeštadienį atidengta skulptūra Japonijos diplomatui Chiunei Sugiharai (1900–1986). Lietuvoje jo išduotos taip vadinamos „gyvenimo vizos“ Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų.

Beveik keturių metrų aukščio bronzinė skulptūra iškilo Laisvės alėjoje, greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną Chiune Sugihara pasirašinėjo vizas.

Jos atidengimo ceremonijoje šeštadienį dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda su žmona.

Prezidentas pabrėžė, kad ,, Kaune atidengiame paminklą žmogui, kurio žmogiškumas ir drąsa seniai tapo mūsų moraliniu kelrodžiu. Sugihara sugrįžta ten, kur prieš 80 metų dalijo „vizas į gyvenimą“ žydų pabėgėliams, ieškojusiems Lietuvoje saugios užuovėjos nuo karo negandų.

Daugybė išgelbėtų žmonių niekada nepamiršo šios nuostabios asmenybės iš tolimosios Japonijos. Nors Kauno miesto, kaip ir visos Lietuvos, laisvę sutrypė okupantai, jos dvasia toliau gyvavo Sugiharos ir kitų Pasaulio tautų teisuolių – diplomatų, kunigų, gydytojų, valstiečių – darbuose. Rizikuodami savo gyvenimais, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, jie kartu gelbėjo pasaulį nuo fizinio ir moralinio susinaikinimo.

Mums teko pergyventi nacių ir sovietų okupacijas, prarasti ir vėl atgauti nepriklausomą Lietuvą, kad imtume dar geriau suvokti, kur gali nuvesti neapykanta ir abejingumas kitų žmonių kančioms. Tapome jautresni žmogaus teisėms ir laisvėms.”

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas draus platformoje Holokausto neigimą

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas draus platformoje Holokausto neigimą

„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.

 

„Jei žmonės „Facebook“ ieškos Holokausto temos, mes  juos nukreipsime į patikimus šaltinius, kad gautų tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

 

Šį pareiškimą komentuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Mes puikiai žinome, kokia yra statistika, kokie yra komentarai po žiniasklaidos straipsniais apie žydus. Nubaustų už tokius komentarus nėra. Jei nebus Facebooke antisemitinių pasisakymų, nebus ir pažeidimų. Pasakyti, kas konkrečiai neigia Holokaustą Lietuvoje yra sudėtinga. Tai nėra išsilavinę, ar aukštos kultūros žmonės, dažnai tie asmenys – pagiežingi ir savo pyktį išlieja antisemitizmu.

Labai norėtųsi, kad pakaktų pasak Marko Zuckerbergo, geriausio būdo kovoti su bloga kalba, nes tai būtų gera kalba. Tačiau yra visuotinė problema – auklėjimo problema. Gera kalba turi būti, bet tai prevencinė priemonė. Už padarytą teisės pažeidimą reikia bausti.

Jeigu mes panaikinsime priemonę, kurios būdu  galima tą nusikaltimą padaryti: Facebookas nespausdins, Youtube, Instagramas  nespausdins, tai ir bausti nereikės. Reiškia mes išvengsim ir teisės pažeidimo.  Pagaliau atsirastų pagarba žuvusiems, atmintis, kuri liečia ne tik žydus, bet ir gelbėtojus, rizikavusius savo ir visos šeimos gyvybėmis, nukentėjusius per Holokaustą, juk jie irgi Holokausto aukos kaip ir antinacinio judėjimo aukos. Jeigu mes negalim pasitikėti žmogaus sąmoningumu ar moralumu, tai jis tiesiog neturės galimybės pasireikšti, nes jam bus panašu į grotas ant langų. Tačiau yra ir kita pusė: biznis, pinigai ir kaip mes suprantame žmogaus teises reikšti savo nuomonę.

Informacijos apie Holokaustą Lietuvoje yra daug. Žmonės, kurie domisi Holokausto tematika, informacijos gali ieškoti ir Genocido centre, be to dabar daug straipsnių skelbia istorikai, prisiminimų knygas rašė ir teberašo išgyvenę Holokaustą.

Reikia švietimo programos mokyklose apie Holokaustą, apie tai turėtų atsirasti tekstai vadovėliuose, – žydų bendruomenė kalba ir primena daug metų. Buvo sukurta net komisija prie Vyriausybės, atsakinga už švietimą ir auklėjimą, Holokausto atminimo išsaugojimą. Yra ir pasaulio organizacijos, kurios tuo rūpinasi, tačiau reikia veikti, ne tik  kalbėti.

,,Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraštis“ turi būti įtrauktas į švietimo programą. Iš kur atsiranda antisemitinės kalbos tarp vaikų? Juk jie girdi savo šeimos aplinkoje. Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės negali suvokti, kas buvo Holokaustas?  Juk Lietuvoje jis reiškia  nužudytus 250 tūkstančių žydų.

 Ar tai žmonių neišsiauklėjimas, nesidomėjimas, knygų neskaitymas, žemas auklėjimo lygis? Draudimas  Facebooke, Youtube, Instagrame   neigti Holokaustą atstoja empatiją Holokausto aukoms.

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Mieli bendruomenės nariai, draugai, kolegos,

Maloniai kviečiame Jus į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą.

Renginyje dalyvauja:
Knygos autorė dr. Ruth Reches
Literatūrologė Rima Kasperionytė
VU docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas
M. Romerio universiteto prof. dr.Aistė Diržytė
Leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas

Renginio moderatorius:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius

 

Renginys vyks spalio 19 dieną, 18:00 val., Beigelių krautuvėlėje, Baltojoje salėje (Pylimo g.4).

Siekiant apsaugoti save bei kitus nuo siaučiančio COVID-19 viruso, prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.

Prašome pranešti apie savo dalyvavimą iki spalio 18d. el. paštu: info@lzb.lt

„Facebook“ draus turinį, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas

„Facebook“ draus turinį, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas

ELTA, BNS

„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.

„Jei žmonės „Facebook“ ieškos holokausto, mes pradėsime jus nukreipinėti į patikimus šaltinius, kad gautumėte tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

M. Zuckerbergas teigė, kad kurį laiką „plėšėsi“ tarp žodžio laisvės apsaugojimo ir neapykantą skleidžiančio turinio ribojimo. „Nėra paprasta nubrėžti teisingas linijas tarp to, kas yra ir kas nėra priimtina, tačiau, esant dabartinei pasaulio būklei, manau, kad toks balansas tinkamas“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę „Facebook“ paskelbė pašalinsianti bet kokią grupę ar puslapį, kuris atvirai tapatinasi su sąmokslo teorija „QAnon“, kurioje laikomasi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir tikima, kad pasaulį valdo pedofilų satanistų grupė.

Šios taisyklės bus taikomos ir „Facebook“ valdomai platformai „Instagram“.

Socialinių tinklų milžinė taip pat paskelbė apie apribojimus tyčinei dezinformacijai apie koronavirusą ir įrašams, slopinantiems balsavimą.

Toks sprendimas priimtas Holokaustą išgyvenusiems žmonėms visame pasaulyje per šią vasarą prasidėjusią kampaniją raginant M. Zuckerbergą šalinti Holokausto neigėjų žinutes socialiniame tinkle.

Krauju sulaistyta istorija

Krauju sulaistyta istorija

Daiva Savickienė

 

Antrojo pasaulinio karo metais milijonai žmonių buvo sunaikinti vien dėl to, kad priklausė žydų tautai.

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, kurioje naciai pradėjo žiaurią antisemitinę politiką. Žudynės prasidėjo kone pirmomis karo dienomis ir per trumpą laiką buvo sunaikinta didžioji dalis vietos žydų bendruomenės.

Išplito kaip gaisras

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius daktaras Arūnas Bubnys sako, kad Holokaustas Lietuvoje prasidėjo vos ne kartu su nacių ir sovietų karo pradžia.

Pirmosios masinės žydų žudynės – 1941 metų birželio 24-ąją, antrąją karo dieną, Gargžduose. Čia buvo sušaudytas 201 žydas, egzekuciją vykdė Tilžės gestapo ir Klaipėdos vokiečių policininkų būriai.

Vėliau holokaustas prasidėjo ir kitose šalies vietovėse. „Pagal buvusią Lietuvos ir Vokietijos pasienio zoną Lietuvos pusėje – ir Palangoje, ir Kretingoje, ir toliau pagal sieną Tauragės, Raseinių, Vilkaviškio, Marijampolės apskrityse prasidėjo pirmosios masinės žydų žudynės“, – vardija istorikas.

Daktaro A. Bubnio teigimu, tų metų vasarą vien Tilžės gestapo būrys nužudė apie 5 500 žydų. Tačiau kraujas liejosi ir kitose vietovėse. 1941 metais nuo birželio 25-osios Kaune vykę gestapo inicijuoti pogromai truko kelias dienas. Vėliau, liepos mėnesį, prasidėjo reguliarios masinės žydų žudynės Kauno VII forte, o nuo liepos vidurio žydai sistemingai pradėti žudyti Paneriuose.

„Liepos mėnesį praktiškai visoje Lietuvoje prasidėjo Holokaustas, – konstatuoja istorikas. – Iš pradžių dažniau buvo žudomi vyrai – šeimomis dar retai, bet 1941 metų rugpjūtį prasidėjo masinės žudynės jau šeimomis. Nebuvo svarbūs nei politiniai motyvai, nei kas ką veikė sovietmečiu – ar buvo komunistai, ar kiti veikėjai.

Prasidėjo tas tikrasis žydų genocidas, kai buvo šaudoma dėl tautybės.“ Daktaro A. Bubnio pasakojimu, 1941 metų rugpjūtį ir rugsėjį atėjo mažųjų getų eilė.

Dauguma jų, kaip ir laikinųjų izoliavimo stovyklų, buvusių provincijoje, ypač apskričių centruose, kai kuriuose valsčiuose, buvo sunaikinta.

Paskutiniai tokie getai likviduoti 1941-ųjų lapkritį – Lazdijuose ir Vilkaviškyje, o gruodžio 24-ąją – Telšiuose.

„Tai buvo iš esmės paskutinis provincijoje buvęs getas, – sako A. Bubnys. – Buvo likę tik didieji getai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Vienintelis iš mažesnių getų, kuris egzistavo iki 1943 metų pavasario, buvo Švenčionyse.“

Atminimo paminklas Kurganavos miške, vienoje iš trijų žudynių vietų, kur 1941-ųjų vasarą šaudyti žydai. PB ARCHYVO nuotr.

Kviečiame dalyvauti Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonijoje

Kviečiame dalyvauti Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonijoje

 

1941 metais Akmenės krašto žydai buvo iš krašto gyvenviečių suvaryti į Akmenę, kur buvo laikomi gete, o vėliau išvežti į Mažeikius, kur sušaudyti. Jad Vašem centro duomenimis tai buvo 78 Akmenės, Vegerių, Klykolių gventojai. Tam, kad būtų išsaugota istorinė atmintis, kad būtų neužmiršti šie žmonės ir jų likimai ir skirtas šis renginys.

Programoje:

Akmenės miesto aikštėje:

14.00 – Paminklo buvusių Akmenės sinagogų vietoje atidengimas

14.30 – Akmenės krašto žydų, nužudytų 1941 metais Mažeikiuose vardų skaitymo ceremonija.

Toliau renginys persikelia į Mažeikių senąsias žydų kapines

17.00 – Akmenės krašto žydų, nužudytų 1941 metais Mažeikiuose vardų skaitymo ceremonija

Organizatoriai: MB “Pelėdiškių ąžuolas” ir VšĮ ‘Akmenės istorijos muziejus”

Partneriai: Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Pagrindiniai rėmėjai: Geros Valios Fondas, Lieuvos Kultūros Taryba, Akmenės rajono savivaldybė.

Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas, medžiaga viešinama. Renginio dalyviai registruojami, renginio metu laikomasi NVSC rekomendacijų viešiesiems renginiams. Prašome renginio dalyvius dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes), laikytis socialinio atstumo.

Pasikeitus epidemiologinei situacijai renginys gali būti atšauktas.
Internetu registruotis galima čiahttps://forms.gle/hnHEWRvT3Y4h8BaJ8
Savo gelbėtojų nepamirš niekada

Savo gelbėtojų nepamirš niekada

Šiaulių naujienos, Teresė Hokienė

Iš vaikystės ne vienas prisimename tėvų ar senelių pasakojimus apie baisiąją 1941m. vasarą, kai netikėtai ištuštėjo kaimynų trobos. Neliko nei Moišės, kuris „ant bargo“ parduodavo silkę, nei daugiavaikės siuvėjos Saros šeimynos, nei gražuolės Lėjos, dėl kurios šypsenos pešdavosi visi miestelio berniokai…

Kalbėtis apie Holokaustą nelengva, nes kiekvienas nešiojamės dalį kaltės. Tarp mūsų artimųjų juk buvo tokių, kurie apsvaigę stūmė gatve pusnuoges moteris artimiausio miškelio link, buvo tokių, kurie naktimis užsikimšdavo ausis, kad negirdėtų šūvių, buvo, kas pridėjo lauknešėlį duonos, paskynė braškių ir parodė, kurioje pusėje slėptis, bet į namus įsileisti nedrįso.

Suprantama baimė dėl savo vaikų. Bet buvo tokių, kurie įsileido, priglaudė, išsaugojo. Nepaisė kaimynų įkyraus smalsumo, pavydo, keršto. Apie juos šiandien kalbame su didžiule pagarba ir dėkingumu.

Išvežta  po šiaudais

Etikos sargai apie Šimo balsavimo būdą: pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą

Etikos sargai apie Šimo balsavimo būdą: pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą

ELTA

Seimo narys Audrys Šimas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

Tai nutarė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, ištyrusi žydų bendruomenę įžeidusį Seimo nario Audrio Šimo balsavimo būdą, kuris priminė nacistinį saliutavimą.

Etikos sargai taip pat rekomendavo Seimo nariui A. Šimui vengti elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip nepagarbus, įžeidžiantis ar žeminantis atskirus asmenis ar jų grupes.

Už tokį A. Šimui nepalankų sprendimą trečiadienį balsavo 5 Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė. Posėdyje dalyvavęs Seimo narys A. Šimas tvirtino, kad tai buvo spontaniškas veiksmas, kurio ir jis pats nepastebėjo.

„Spontaniškai pakėliau ranką. Dėl savo veiksmo esu atsiprašęs“, – sakė jis etikos sargams. Parlamentaras A. Šimas sakė, kad asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie holokausto aukų pagerbimo Biržuose, o dėl jo netyčinio veiksmo kilusį ažiotažą vadino „grynu politiniu žaidimu ir puolimu“. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė Ona Valiukevičiūtė yra įsitikinusi, kad tai buvo nepiktybinis parlamentaro veiksmas, kad jis neketino nieko įžeisti.

Tačiau liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad „joks šešėlis neturi kristi ant parlamento“. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Šimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto šių metų gegužės 20 d. posėdyje balsavo „iškeldamas ištiestą dešinę ranką su dviem ištiestais pirštais“.

„Tokio pobūdžio gestas viešoje erdvėje sukėlė svarstymų dėl Seimo nario A. Šimo sąmoningo bandymo imituoti nacistinės Vokietijos laikotarpiu naudotą pasisveikinimo būdą. Pagarba ir jautrumas Holokaustą patyrusių asmenų bei jų artimųjų jausmams bei pareiga Seimo nariams, kaip tautos atstovams, laikytis aukštesnių moralės ir etikos principų suponuoja Seimo narių atsakomybę vengti poelgių, kurie gali būti vertinami kaip nepagarbūs ir skaudinantys asmenis, patyrusius holokaustą ir kitokias nacistinio režimo represijas, bet menkinantys Seimo, kaip tautos atstovybės, reputaciją“, – Seimo etikos sargų išvadą citavo viena iš jos rengėjų Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Aušra Maldeikienė. Knyga apie ateitį: Dieckmannas atsako Vanagaitei

Aušra Maldeikienė. Knyga apie ateitį: Dieckmannas atsako Vanagaitei

Pusmetį iki mirties mano teta – tuomet jau daugiau kaip 90-ies tremtinė – labai netikėtai pakomentavo: „Gal ir gerai, kad mus išvežė į Sibirą.“ Sekundę nustėrau, netikėdama savo ausimis, bet teta tęsė: „Gal Dievas nebus toks rūstus, kai mirsiu, ir atleis, kad tada tą žydę mergaitę tėvelis jos giminėms po trijų mėnesių grąžino. Gal taip išpirkom savo kaltę, kad kaimynų pabijojom.“ Taip prabėgus trims ketvirčiams amžiaus nuo tų baisių 1941-ųjų sužinojau apie dar vieną savo šeimos, o ir savo Tėvynės, istorijos detalę. Tragišką detalę.

Aušra Maldeikienė,  Monikos Požerskytės nuotrauka

Holokaustas yra ne tik didžioji mūsų tautos tragedija, tai ir esminis mūsų valstybės ateities potėpis. Moralinis Holokausto vertinimas geriau nei kas kita parodo, kokia visuomenė esame, taip pat tai, kokia ateitis mūsų laukia. Pasirinkimai du: arba nuoširdžiai suvokiame savo moralinę atsakomybę už tuos įvykius ir susitaikę su savo ribotumu kuriame etiškesnę bendruomenę, arba toliau ieškome pateisinimų tam, kas vyko, ir taip žudome vėl ir vėl. Tiesa, dabar jau ne tuos, kurie dešimtmečius guli Lietuvos pakelėse ir pamiškėse, bet save pačius.

„Kaip tai įvyko? Christophas Dieckmannas atsako Rūtai Vanagaitei“ – knyga, kurią turi perskaityti kiekvienas doras mąstantis lietuvis. Knyga rami, kiekvienas sakinys pagrįstas istorinėmis nuorodomis, klausimai neįmantrūs, dažnai spiriantys svarstyti, o istoriko atsakymai trumpi ir stebėtinai talpūs. Šia knyga autoriai gali didžiuotis; beje, abu autoriai – tiek per 20 metų Holokaustą Lietuvoje nag­rinėjęs vokiečių istorikas, tiek agresyvios minios moraliai žlugdyta, bet nepasidavusi Rūta Vanagaitė.

Knygą verta perskaityti norint sužinoti, kaip viskas vyko. Vis dėlto svarbiausia ne tai: susimąstyti šįkart verčia ne pati tragiška Holokausto istorija (ji daug­maž žinoma), bet jo moralinių dilemų iškėlimas ar net bandymas jas išrišti. „Istorija nėra juoda ir balta, joje yra galybė pilkų atspalvių“, – sako vienas knygos autorių Ch. Dieckmannas, ir būtent ta klampi klajonė pilkais tragedijos svarstymo keliais leidžia sujungti praeitį ir ateitį.

Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl vis dėlto per karą Lietuvoje buvo itin žiauriai, nežmoniškai žiauriai nužudyta absoliuti dauguma šimtmečius čia gyvenusių žydų ir beveik 200 tūkst. karo belaisvių, privalu atsigręžti ir į paprastų lietuvių sielas, ir į tuomečio Lietuvos elito principus, ir į moralinio kompaso – Bažnyčios – rodytą kryptį.

Žygdarbis, vertas įamžinimo

Žygdarbis, vertas įamžinimo

Markevičių sodybos vietoje dabar belikęs vienišas ąžuolas, tačiau jos gyventojų pasiaukojimą amžinai primins Pasaulio tautų teisuolių vardas ir atminimo medaliai, 1991-aisiais skirti Juozapui, Elenai, Vladui, Marijonai, Jonui, Romui ir Valerijai Markevičiams. ASMENINIO V. MARKEVIČIAUS ALBUMO nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė

 

Vienos šeimos iš Kupiškio istorija tokia unikali, kad prisimenama ir Izraelyje.

Jad Vašem – Tautos atminimo institutas Izraelyje, tiriantis holokaustą ir besirūpinantis jo aukų bei gelbėtojų atminties įamžinimu, žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodami savo gyvybėmis nuo pražūties gelbėjo žydus, suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą. Lietuvoje tokių arti tūkstančio, ir šis sąrašas vis dar gausėja. Kaip ir apdovanotųjų Lietuvos prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jau mūsų valstybės skiriamu savo piliečiams už tokį žygdarbį.

Giminės garbė

Kitaip, nei žygdarbiu, šių žmonių poelgio negalima pavadinti. Žydų gelbėtojai rizikavo gyvybe taip pat, kaip ir persekiojamieji. Gyveno nuolatinėje baimėje, kad bus susekti, nes žinojo nesulauksiantys pasigailėjimo.

Bet ir karo siaubai nepajėgė nustelbti žmogiškumo. Tą puikiai įrodo paprastos ūkininkų šeimos iš Kupiškio rajono istorija.

Markevičiai išgelbėjo beveik tiek pat gyvybių, kiek užaugino po savo stogu: jų namuose prieglobstį rado 9 žydai, dar vienas buvo trumpam pasislėpęs.

Pasaulio tautų teisuolių Juozapo ir Elenos Markevičių anūkas panevėžietis Vidmantas Markevičius sako lig šiol teberenkantis informaciją apie savo šeimos istoriją. Klausinėjęs giminių, laiškais bendravęs su dviem išgelbėtais žydais, po kruopelytę dėliojantis praeitį.

Įamžinti yra ką: visiems Markevičių šeimos nariams, išskyrus dvi jauniausias dukras, kurios buvo mažametės, suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Tiesa, savo kelionę į giminės praeitį V. Markevičius pradėjo nuo ankstesnių laikų. Kuomet Pirmojo pasaulinio karo metais jo senelis su savo tėvu Jokūbu Markevičiumi iki 1917 metų revoliucijos buvo pasitraukę į Rusijos gilumą. Vėliau prosenelis išvyko į Ameriką, o senelis liko Rusijoje. Ten vedė, susilaukė vyriausios dukros.

Grįžęs iš už Atlanto, V. Markevičiaus prosenelis įsikūrė Trinapolio kaime maždaug 7 kilometrai nuo Subačiaus miesto.

„Nusipirko žemės iš Komaro“, – pasakoja sužinojęs ponas Vidmantas. Kiek tiksliai – neaišku, bet mirus proseneliui V. Markevičiaus senelis Juozapas paveldėjo apie 44 hektarus su pastatais. Taigi su šeima grįžo gyveni į Lietuvą, Trinapolį.

Pasaulio tautų teisuolių Juozapo ir Elenos Markevičių anūkas panevėžietis Vidmantas Markevičius pasiryžęs po krislą surinkti savo giminės istoriją. P. ŽIDONIO nuotr.

Švenčionyse, spalio 18 d. parke prie Menoros pagerbkime ir prisiminkime  čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę (pakeistas anksčiau skelbtas laikas)

Švenčionyse, spalio 18 d. parke prie Menoros pagerbkime ir prisiminkime  čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę (pakeistas anksčiau skelbtas laikas)

Jau tapo tradicija,  spalio mėnesį sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros   pagerbti ir prisiminti  Švenčionyse  gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą. Šį kartą kviečiame atvykti spalio 18d.

Maloniai kviečiame visus  atvykti į Holokausto aukų  minėjimą  Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių Geto ribą. 2020 m. spalio 18 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre pristatoma Icchako Arado Izraelio ginkluotųjų pajėgų brigados generolo, gimusio Švenčionyse, knyga „Iš mirties slėnio į Siono kalną“

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro

Kviečiame Jus dalyvauti Švenčionių Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje

Kviečiame Jus dalyvauti Švenčionių Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje

KVIETIMAS

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti Švenčionių Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje š.m. spalio 4 d. (sekmadienį)

11 val. Švenčionių miesto centriniame parke prie Menoros paminklo.

Po ceremonijos Kultūros centre bus rodomas filmas (trukmė ~30 min) apie Švenčionių žydų prieškario bei pokario gyvenimą.

13 val. aukų pagerbimas masinių žydų žudynių vietoje Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

 

Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas

Moisiejus Šapiro

Norinčius vykti, prašome registruotis telefonu: (8 5) 2613 003, sekretorė Liuba Šerienė

Autobusas į Švenčionis lauks prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Pylimo g. 4

Išvykimas 9.30 val.

Holokausto dienos minėjimas Panevėžyje

Holokausto dienos minėjimas Panevėžyje

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojai, užsienio žydų palikuonys prisimena  šias skausmingas Antrojo Pasaulinio karo tragiškas istorijas. Nužudyta 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Staiga  nutrauktus gyvenimus, sugriautas šeimas – ne įmanoma užmiršti. Minint šią Lietuvos istorijos tragediją, mes turime pastoviai galvoti, kad  kiekvieną gyvybę  davė mus DIEVAS ir niekas neturi teisės Jos atimti. Pradedant mitingą kalbėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

„Per Holokaustą Panevėžys neteko tūkstančių miestiečių, iškilių mūsų bendruomenės narių, panevėžiečiai – savo draugų. Neteko, tačiau niekada neužmiršo. Ir šiandien einame gatvėmis, pavadintomis jų vardais, mename jų darbus ir pasiekimus. Mename jų indėlį, kuriant mūsų miesto ir mūsų šalies istoriją. Ne tik čia ir ne tik šiandien – visada atsiminkime Holokausto baisumus, sulaužytus likimus ir netektis. Tegul atmintis išlieka gyva – tik taip būsime tikri, kad tragedija niekada nepasikartos“, sakė miesto meras Rytis Račkauskas per minėjimą, aplankydamas paminklą žydų aukoms atminti „Liūdinti žydų motina“.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žydų genocido aukas

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žydų genocido aukas

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Būtent 1943 m. rugsėjo 23 d. Lietuva patyrė vieną skaudžiausių smūgių XX amžiaus istorijoje. Tai diena, kai buvo sunaikintas Vilniaus žydų getas ir mes visam laikui netekome savo brolių ir seserų.

Vakar, rugsėjo 23d. kaip ir kiekvienais metais, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai rinkosi prie 1941-1944 m. vokiečių administracijos įsteigto Šiaulių geto vartų stovinčio paminklinio akmens, pastatyto dar prieš 26-erius metus, pažymint Šiaulių geto likvidavimo 50-metį. Prieš šią atminimo dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės lėšomis paminklinis akmuo buvo restauruotas. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių m. vicemeras Egidijus Elijošius bei iš Šiaulių geto išgelbėtos dvi Šiaulių krašto žydų bendruomenės narės – Ida Vileikienė ir Romualda Každailienė, kurias priglaudė ir užaugino lietuvių šeimos. Lietuvos žydų (litvakų) bei Šiaulių krašto žydų bendruomenių tarybos narys Josifas Buršteinas trumpai priminė visiems susirinkusiems apie šią baisią tragediją ištikusią žydų tautą. Aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai, akmenukai.

Vėliau atminimo ceremonijos dalyviai tradiciškai apsilankė Kužiuose prie paminklo, skirto čia sušaudytiems Šiaulių ir aplinkinių rajonų žydams. Atminimo ceremonijoje Kužiuose dalyvavo ir Kužių seniūniijos seniūnė Jolanda Rudavičienė bei Seimo narės Rimos Baškienės patarėja Judita Šakočiuvienė.

Kužių masinių žudynių vietoje žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prie paminko padėtas gėlių krepšelis, uždegtos atminimo žvakutės, padėti akmenukai. Savo išgelbėjimo ir išgyvenimo prisiminimais pasidalijo Ida Vileikienė.

LŽB pirmininkė F. Kukliansky: Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga – Lietuvos žydų vardu skirti padėkos žodžiai žydų gelbėtojams

LŽB pirmininkė F. Kukliansky: Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga – Lietuvos žydų vardu skirti padėkos žodžiai žydų gelbėtojams

Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje

Jūsų Ekscelencija, Gerbiamasis pone Prezidente Gitanai Nausėda, Gerbiamoji pirmoji ponia Diana Nausėdiene,

Gerbiamieji žydų gelbėtojai ir jų šeimos nariai, Gerbiamieji Holokaustą išgyvenusieji, Gerbiamieji svečiai,

Man didelė garbė šiandien kreiptis į Jus ir Lietuvos žydų vardu skirti padėkos žodžius žydų gelbėtojams už tamsiausiais laikais jų dovanotą žmogiškumo šviesą. Šių didžių žmonių dėka ir aš šiandien esu čia.

Antrojo pasaulinio metu daugybė lietuvių pasidavė beprecedentei sistemizuotai neapykantai, tapo savo pačių žemėje mirtį sėjančiais budeliais ar prisitaikėliais. Todėl atiduoti pagarbos ir atminties duoklę tiems lietuviams, kurie, atsidūrę vertybių akligatvyje, pasmerktiesiems, be kaltės nuteistiesiems atvėrė vilties vartus, yra mažiausia, ką gali padaryti mūsų ir ateinančios kartos.

Žydų gelbėtojų palikimas turėtų ne tik nugulti istorijos vadovėliuose, ne tik būti įamžintas paminkluose. Šių didvyrių  mums, Lietuvai ir visai tarptautinei bendruomenei dovanota neįkainojama žmogiškumo pamoka yra ne mažiau aktuali šiandien kai demokratijos, pilietiškumo ir istorinio teisingumo kategorijos paskęsta krizės retorikoje ar pasiklysta politinių naratyvų ir interesų labirintuose.

Net iš pažiūros beviltiškiausioje situacijoje, balansuojant tarp nutildytos tiesos ir sankcionuoto melo, žydų gelbėtojų pavyzdys primena mums, kad galimybė pasirinkti žudyti ar gelbėti išlieka visada. Atstovauti žmogiškumą – toks buvo apie 900 lietuvių pamatine sąžine grįstas pasirinkimas. Tai buvo valios pasirinkimas, nenupirktas ir neparduotas, o paremtas baimės neįkalintu ir netikrų pažadų neaptemdytu, laisvu protu.

Minėdami Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metus kviečiu dar kartą prisiminti mūsų didvyrius: viliuosi,  kad kiekvienas žydų gelbėtojo vardas įkvėps ir viltimi bei tikėjimu švies mūsų sąmonėje, stiprins mūsų tautas ir kartas saistančius istorinės atminties tiltus.

Premjeras: turime prisiminti ir pagerbti kiekvieną žydų genocido auką

Premjeras: turime prisiminti ir pagerbti kiekvieną žydų genocido auką

Mano vyriausybė

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kvietimu Vyriausybės posėdis prasidėjo tylos minute, pagerbiant Lietuvos žydų genocido aukų atminimą.

„77-eri metai mus skiria nuo Vilniaus geto likvidavimo ir Lietuvos žydų brutalaus naikinimo akcijų Paneriuose ir kitose masinių žudynių vietose. Lietuvoje ir svetur totalitarinių režimų valdžios vykdytų nusikalstamų veiksmų, deja, pakeisti negalime. Bet galime ir turime padaryti viską, kad būtų pagerbtas kiekvienos Lietuvos žydų genocido aukos vardas, kad būtų prisimintos žydų tautos kančios ir siaubingos netektys. Turime padaryti viską, kad iš šios baisios tragedijos, nusinešusios beveik visos Lietuvos žydų bendruomenės žmonių gyvybes, būtų pasimokyta“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjeras pažymėjo, kad pagarba Lietuvos žydų genocido aukų atminimui įpareigoja puoselėti pamatines vertybes, nesitaikstyti su neapykantos kalba ir bet kokiomis antisemitizmo apraiškomis Lietuvoje ir svetur. Įpareigoja ginti asmens orumą, žmogaus teises ir laisves, stiprinti santarvę ir taiką.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dalyvavo ceremonijoje Rūdininkų skvere Vilniuje bei padėjo gėles Holokausto aukoms pagerbti skirtoje ceremonijoje Paneriuose.

Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.