Holokaustas

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Prieš Naujuosius metus Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė sukurti parlamentinę rezoliuciją, skelbiančią, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą, nes šalis buvo okupuota sovietų, o vėliau nacių Vokietijos. A.Gumuliauskas  nusprendė atleisti Lietuvą nuo Holokausto siaubo, nes ją okupavo Rusija ir Vokietija! Seimo narys Gumuliauskas nėra aiškus antisemitas (iš tų, kurie gyvena Lietuvoje) – jis yra humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Jo pirmieji tyrimai sovietmečiu turėjo teigiamą poveikį Lietuvos komunistų partijai.

Matyt, 1987 m. jis nemanė, kad per trejus metus viskas bus apversta aukštyn kojomis: užuot gyrus komunizmą, reikės rasti kitokį veiksmą,  norint išsiskirti ir nutiesti kelią į Seimą, juk žydus visada galima kuo nors apkaltinti. Antisemitizmas visais laikais buvo populiarus Lietuvoje. 2016 m. mokytas profesorius buvo išrinktas į parlamentą.

Šių metų pabaigoje įvyks dar vieni Seimo rinkimai ir galimybė jam išsiskirti, pasiūlius parlamentinę rezoliuciją, leidžiančią Lietuvai ir lietuviams išsilaisvinti nuo Holokausto, per kurį žuvo 95% Lietuvos piliečių, gyvenusių iki  nužudymo. Jie buvo geri lietuvių kaimynai ištisus  600 metų. Holokausto metu lietuvių žudikai buvo „pranašesni“ savo darbe, todėl į Lietuvą buvo vežami žudyti Lietuvos žydai iš kitų Rytų Europos šalių. Nesunku žudyti kūdikius ir moteris. Lietuvių žudikų žiaurumas buvo tokio lygio, jog sukrėtė net nacių SS kariškių veteranus, kurie buvo patyrę žmogžudžiai.

Pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais lietuviai sunaikino didžiąją dalį žydų, o iš anksčiau skelbtos informacijos žudikų būta tūkstančiai kurie dalyvavo ir vykdė žmogžudystes 214-oje Lietuvos vietovių. Kai kurie iš jų pasižymėjo ir vėliau tarnavo naciams kaip apsauginiai ir žydų žudikai koncentracijos bei naikinimo stovyklose, taip pat ir Aušvice.

Kuriame etape naujasis Lietuvos antisemitizmas nori balsuoti dėl parlamento rezoliucijos, iškreipiančios istoriją? Juodoji dėmė visada bus prisiminta ir jos negalima ištrinti jokia rezoliucija! Žudikai negali būti jokios demokratijos herojais. Mes nepamiršime ir neatleisime. Visuomenės veikėjai ir Lietuvos vyriausybė tyli – jokio pasmerkimo ir jokių demonstracijų. Tyla tarsi antspaudas prilygsta patvirtinimui.

Lietuvos valstybės vadovai nenori nagrinėti situacijos esmės ir sako, kad  pasiūlymas nebuvo užregistruotas Seime, todėl šiuo metu nėra ką svarstyti. Ar apsišvietęs pasaulis pasirengęs priimti tokį nebylų Lietuvos vadovų pasiaiškinimą? Kai bus pasiūlyta rezoliucija, mes jos pakeisti nebegalėsime. Turime nedelsdami imtis veiksmų, kad panaikintume pasiūlymą, ir privalome tai padaryti iš visų jėgų ir galių.

Fašizmas Vokietijoje prasidėjo tuo pačiu metodu 1934 metais ir niekas  net nebandė sustabdyti augančio antisemitizmo aktyvumo. Galite apie tai sužinoti iš to meto Niurnbergo rezoliucijų. Daugybė tais laikais tylėjusių galėjo pakeisti padėtį. Tyla prilygsta patvirtinimui.

Kviečiame jus prisijungti prie Izraelio litvakų asociacijos demonstracijos, kuri  vyks prie Lietuvos ambasados  Izraelyje, 12 Aba Hillel, Ramat Gan, 2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 11:00 val.

Jūsų dalyvavimas yra labai svarbus mums visiems – privalome perduoti aiškią žinią Lietuvos vadovams, išrinktiems pareigūnams, kad mes padarysime viską, kas būtina, kad nedelsdami sustabdytume šią rasistinę ir antisemitinę rezoliuciją, įskaudinančią išgyvenusių Holokaustą asmenų ir jų šeimų, tų daugiau nei 200 000 žydų, nužudytų Lietuvoje Holokausto metu atminimą. Kvieskite į demonstraciją draugus, artimuosius, ir neabejingus žmones, kuriems rūpi kova su antisemitizmu ir kurie nori matyti gražesnę ir geresnę mūsų vaikų ateitį.

Lietuvos žydų asociacija Izraelyje 

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Nuotraukoje kalinio žetonas privalomas nešioti Vilniaus geto kaliniams nuo 1943 m. pavasario. 

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Pranešimas spaudai

2020-01-20

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Prieš 75 metus, sausio 27-ąją, buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai, o nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti šią dieną ir atminti visus, nukentėjusius nuo antisemitizmo apraiškų. Šiemet, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kaip niekad svarbu kalbėtis ir diskutuoti ne tik apie žydus, kūrusius Lietuvą, tačiau ir apie bendrą skaudžią tautiečių istoriją bei šviesesnę visuomenės ateitį.

Sausio 27 d. muziejaus Holokausto ekspozicija (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius) kvies nemokamai apsilankyti ekspozicijoje ir sudalyvauti ekskursijose lietuvių k. (12.00 val.) ir anglų k. (14.00 val.). Ekskursijos dalyviai sužinos apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto ir kaip jis pasikeitė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgirs apie Holokausto aplinkybes ir raidą Lietuvoje, ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo Vilniaus ir Kauno getuose svarbą.

Norintys turės galimybę aplankyti malinos – geto slėptuvės – instaliaciją, kurioje išgirs Icchoko Rudaševskio dienoraščio fragmentus. Į nemokamas ekskursijas su gidu reikalinga registracija el.p. sarune.sedereviciute@jmuseum.lt

 

 Tądien 18.00 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius), bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bus rodomas Amichai Greenberg filmas „Testamentas“ (hebrajų k. su liet. sub.). 2017 m. „Testamentas“ Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai” ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Izraelio režisieriaus filmas pasakoja apie Holokausto tyrėją Yoel, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Sausio 30 d. 14.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/), muziejui bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, į Lietuvą atvyksta paroda iš valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus. Paroda „Nacistinės Vokietijos Aušvico koncentracijos stovykla“ suteikia istorinį kontekstą iki koncentracijos stovyklos įsteigimo, jos atsiradimo procesą bei atskleidžia ten vykusių žiaurumų mastą. Renginio partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Paroda veiks iki 2020 m. kovo mėn. 15 d.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tikslas – saugoti paveldą, mokytis iš istorijos ir kurti bendrą ateitį, todėl ne tik sausio 27 d., bet ir visus metus kviečiame visuomenę pažinti istoriją, meną, dalyvauti diskusijose, edukaciniuose užsiėmimuose, paskaitose, kino seansuose bei parodose.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Kubiliūtė

Komunikacijos koordinatorė

Tel. 8 623 57 560

  1. p. gintare.kubiliute@jmuseum.lt
Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Sausio 23 d., ketvirtadienį, 18.00 val. LDS parodų salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) atidaroma Minos Levitan-Babenskienės gobelenų ir pastelių paroda „ATMINTIS“,
skirta dailininkės senelio Zusmano Levitano atminimui.

Ši paroda praėjusiais metais buvo eksponuota Jurbarko krašto muziejuje,
pagerbiant 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke per pirmąsias masinės žydų žudynes sušaudytą dailininkės senelį.

Mina Levitan-Babenskienė – viena iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, dirbanti vien kūrybinį darbą. Jos kūrybiškumas yra fenomenalus, ji visiškai atsidėjusi kūrybai – tai jos buvimo šiame pasaulyje būdas.

Kokiais principais ir kokiomis plastinėmis formomis kuria M. Levitan- Babenskienė? Pagrindiniai menininkės kūrybos plastiniai elementai – erdvė ir struktūra.
Subtiliais pustoniais formuojami bekraštės erdvės toliai, spindintys žvaigždynų šviesa. Begalybė pripildoma tylos, ramybės ir susitaikymo.

Tai giliai įprasminti kūriniai, kuriuose originaliai ir savitai transformuojamos gamtos formos. Meninis išgyvenimas išsakomas sukauptai, prislopintais tonais. M. Levitan-Babenskienė savo darbuose subtiliai naudoja faktūras – organiška meninė visuma gaunama gretinant nugludintus bei reljefiškus erdvinius plotus. Su nepaprastai jautriu meniniu skoniu menininkė žaidžia plastinėmis formomis ir spalvomis. Erdvė ir struktūra susijungia į vientisą meninę visumą. Spalvos prislopintos, minorinės. Tai trijų ar keturių spalvų akordas, ne buitinio pasaulio besikeičiančios spalvos, bet išgrynintos, lyg milijonus metų derintos mineralinių junginių dermės.

M. Levitan-Babenskienė turėjo puikią mokyklą – anuometiniame Vilniaus dailės institute ji studijavo pas prof. J. Balčikonį, prof. S. Veiverytę. Atsiskleisti M. Levitan-Babenskienės kūrybinei individualybei padėjo aktyvus dalyvavimas Vilniaus meniniame gyvenime, kelionės po užsienio muziejus, galerijas, plenerai, parodos užsienyje. Svarbi jos kūryboje ir tūkstantmetė kultūrinė izraelitų tradicija. Iškiliausi Lietuvos žydų menininkai, tik perėmę savo tautos meninį, kultūrinį palikimą, pasijutę savos tautos nariais, tapo ryškiomis individualybėmis (G. Kanovičius, A. Šenderovas ir kt.).

Būdamas šalia Minos Levitan-Babenskienės kūrinių, jauti stiprią, kreipiančią harmonijon jų energiją. Ji tolima buitinio pasaulio sumaiščiai. Laikraščiai spausdina nerimastingas žinias – pasaulio miestuose sprogsta bombos, žūsta žmonės, griūva dangoraižiai.

Man regis, menininko paskirtis šiuo nerimastingu metu – kurti harmoningą meną, skleisti humanistines idėjas, tiesti susitaikymo tiltus tarp religijų, tautų.
Prie šio proceso prisideda ir M. Levitan-Babenskienės kūriniai – jie kviečia susimąstymui, ramybei ir vilčiai.

Aloyzas Stasiulevičius

Paroda LDS parodų salėje veiks iki vasario 21 d.

Pagarbiai
Lietuvos dailininkų sąjunga

tel. (370 5) 2622557
fax. (370 5) 2621986
info@ldsajunga.lt
www.ldsajunga.lt

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje. „Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda. Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos. „Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis. „Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas. G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

„Claubergas į gimdą suleidžia kažkokio balto, į cementą panašaus skysčio ir daro rentgeno nuotraukas. Jo tikinimu, taip bandąs išrasti lipidolio pakaitalą. Neva Vokietijoje tyrimams rentgenu nerekomenduojama naudoti jodo kaip kontrastinės medžiagos. Nežinau, ar tai tiesa, galimas dalykas, kad savo eksperimentais jis kažkaip siekia sukelti nevaisingumą“, – rašoma knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

 

„Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia užrašyti ant popieriaus“, – apie vienintelę tokią – nuo pradžios iki galo Aušvico koncentracijos stovykloje parašytą knygą – sakė Eddy de Windo sūnus Melcheris de Windas.

Prabėgus daugiau nei 70 metų nuo pirmo leidimo pasirodymo, leidykla „Alma littera“ pirmą kartą lietuvių kalba išleido knygą „Galutinė stotis – Aušvicas“. Pasakojime apie gyvenimą koncentracijos stovykloje – susipina žvilgsnis į daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą siaubo pasaulį bei meilės istorija r

Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Žydai kasa sau kapų duobes prieš egzekuciją

Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas valstietis Arūnas Gumuliauskas ėmėsi rengti projektą, kuris, jei bus priimtas, turėtų skelbti, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Iniciatyva sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o jos autorius, anksčiau teigęs, kad lietuvių tauta negali turėti tokio pat požiūrio į Holokaustą kaip Vakarų Europoje, panašu, keičia nuomonę ir teigia, kad jo rengiamos rezoliucijos pagrindu taps Europos Parlamento (EP) 2009 ir 2019 m. priimtos rezoliucijos dėl istorinės atminties.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako vienareikšmiškai vertinti rezoliucijos projekto negalinti dėl informacijos trūkumo.

„Mes apie tą projektą žinome tik iš spaudos, todėl vertinti yra labai sunku, nes nežinome, kas iš tikrųjų jame parašyta“, – Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė.

Jos teigimu, Lietuvos žydų diaspora niekada nesiekė primesti atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus visai lietuvių tautai. „Didžiausia projekto blogybė ta, kad jis surašytas tokiu būdu, jog mes turime aiškintis, kad mes niekada nesakėme, jog visi lietuviai žudė žydus. Mes niekada nekalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, todėl toks projektas, mūsų supratimu, yra perteklinis – jis neturi pagrindo. Neturėtume net pradėti diskusijų tuo klausimu – jis  paprasčiausiai yra perteklinis“, – vertino F. Kukliansky.

Anksčiau komentuodama situaciją Izraelio leidiniui „Jerusalem Post“ F. Kukliansky sakė esanti nusivylusi dėl nereagavimo į A. Gumuliausko pasiūlymus.

„Kažkas turi išdrįsti apie tai kalbėti. Kai kas nori priimti įstatymą parlamente, todėl susitelkime į problemą ir sustabdykime jį. Niekas neturėtų bandyti inicijuoti nieko panašaus“, – sakė F. Kukliansky.

„Jei visi tyli ir šypsosi, tai žydams primena tą pačią situaciją, kokia buvo prieš karą“, – Izraelio žurnalistams kalbėjo LŽB pirmininkė.

A. Gumuliauskas savo ruožtu patikino, kad sausio 14 d. projektas Seime svarstomas nebus, o visuomenė su juo galės susipažinti tuomet, kai bus baigtas: „Reikia laukti, kol aš užregistruosiu, ir tik tada bus galima susipažinti. O dabar jis yra šlifuojamas, visos teisinės nuostatos ir pan., dar laukia darbas, jis vyksta, bet dar nėra užbaigtas“, – sakė Seimo narys.

Žurnalistai ne taip suprato

Anksčiau atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus LKVIAK pirmininkas teigė, kad „mes tokio pat požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti“, tačiau Alfa.lt susisiekus su parlamentaru šis ėmė tikinti, kad jo rengiama rezoliucija su Holokaustu nesusijusi, o dėl visko kalti jį neteisingai supratę žurnalistai.

„Šis dokumentas nėra apie Holokaustą. Šis dokumentas yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje. Nes žurnalistai interpretuoja labai laisvai, ir tai, sakyčiau, sukelia tokią neigiamą reakciją. Noriu akcentuoti, kad tai nėra nutarimas, tai yra rezoliucija, kad dokumentas dar yra rengiamas, ir tai nėra konkrečiai apie Holokaustą ir žydus, o apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje“, – sakė A. Gumuliauskas.

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Paulina Levickytė,
Prezidentas Gitanas Nausėda plačiau nekomentavo parlamentaro Arūno Gumuliausko inicijuojamos Seimo rezoliucijos, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota. Pasak prezidento, pirmiausia ši rezoliucija turi būti įregistruota Seime.
„Kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė, kaip tauta vykdė Holokaustą? Ar yra tokie kaltinimai? Tiesą sakant, aš neturiu čia ką pridėti, juolab kad jokio nutarimo projekto, kuris būtų svarstomas Seime, aš ir nematau. Nežinau, gal jis bus kada nors pateiktas. Jeigu bus pateiktas, tuomet ir kalbėsime, dabar tokio projekto tiesiog nėra, todėl aš važiuoju į Izraelį dalyvauti Holokausto minėjimo renginyje (…) Reikia žiūrėti rezoliuciją, koks bus jos turinys, kokia bus jos potekstė, tuomet bus ir mūsų reakcija“, – LRT radijui sakė G. Nausėda. ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas. Prezidentas G. Nausėda sausio 22-23 dienomis vyks į Izraelį, kur dalyvaus 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. 1995 metais Izraelyje tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, kreipdamasis į Kneseto narius, paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus.

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Autorius Geršonas Taicas

 Yra trys karūnos: Toros karūna, Šventiko karūna ir Karaliaus karūna.

Gero vardo  karūna – visų aukščiausia .

 Rabinas Šimonas ha’Cadikas (Šimonas Teisuolis)

Šnipiškių kapinėse  buvo laidojama nuo 1487 m. iki 1831 m.  t. y. 344 metus, – tai dešimt  Vilniaus žydų kartų, gyvenimo trukmė tuomet buvo labai trumpa. Dauguma palaidotų – nekalti vaikai, mirę nuo ligų. Po vaikų sekė jų tėvai, Šnipiškių kapinėse palaidoti žydai siuvėjai, batsiuviai, gatvės pardavėjai, prekeiviai, vežikai, dailidės, kepėjai, kaminkrėčiai, melomedai, nedaug rabinų ir kitų profesijų žmonės. Žydų gyvenimas buvo pavojingas, vargingas ir sunkus. Pagalvės, paklodės ir antklodės niekados neišdžiūdavo nuo žydų ašarų ir prakaito.

Aš manau kad Šnipiškių žydų kapinėse palaidota žymiai daugiau negu 100 000 žmonių, epidemijos, karai, badas ir gaisrai sutrumpindavo nelengvą vilniečių gyvenimą. 1655 m. liepos 29  per vieną dieną rusų kariuomenė  Vilniuje sunaikino visą žydų bendruomenę: nuo 3000 iki 5000 žydų, o iš viso žuvo 25000 Vilniaus gyventojų. Liko gyvi tie Vilniaus žydai, kurie spėjo pasitraukti iš miesto. Visas Vilnius buvo apiplėštas, sugriautas ir sudegintas. Po to  dar pusė likusių vilniečių mirė iš bado.

Jūs, p. R. Bloshtein savo peticija ir straipsniais suklaidinote dešimtis tūkstančių žmonių. Jūs neparašėte, kad beveik visos kapinės sunaikintos sovietų laikais, kai pastatytas atviras “Žalgirio” baseinas ir Sporto rūmai, o  nepriklausomoje Lietuvoje pastatyti  “Mindaugo” apartamentai. Man ir jums taip pat yra žinoma, kad Sporto rūmuose buvo pajungta  kanalizacija, elektros ir šilumos tinklai bei veikė  tualetai. Ką reiškia instaliacija – išoriniai elektros, šilumos tinklai arba kompleksinė instaliacija pastate? Taip pat jūs suklaidinote garbingus žmones, rašydama neva apie antkapius, kurie pasirodo visame mieste. Tai labai reti ir vienetiniai atvejai ir tie radiniai nieko nekeičia. Jūs taip pat klaidinote visus  žmones, rašydama kad projekte numatyta nauja statyba, tai esą bus išniekinta dar nauja dalis senų kapinių, iš tikrųjų projekte turi būti numatyta tik sporto rūmų rekonstrukcija. Jūs savo atsakyme  nė vienu žodžiu nepaminėjote buvusio  Jeruzalės aškenazių  ortodoksų  vyriausiojo rabino ir dajano  Itzhako Kolitzo, buvusio pagrindinio Halachos arbitro laidojimo klausimais. Nepaminėjote ir  jo sprendimo dėl žydų kapinių užstatymo Hamburgo rajone – Ottensene. Ar tai galėtų reikšti, kad jūs ir jūsų kompanija sutinka  su I. Kolitzo sprendimu?

Profesorius Sidas  Leimanas  nuodugniai tyrinėjo daugelį metų Šnipiškių kapinių istoriją, kapaviečių planus, epitafijų tekstus ir atliko svarbų mokslinį darbą. Manau, kad visas  pasaulis, ne tik vilniečiai turi jam padėkoti už šį žygdarbį. Galima įkurti specialią ekspoziciją, kur bus informacija apie žymius rabinus ir mokslininkus:  jų biografijos ir epitafijos ant  paminklų, išverstos į lietuvių ir anglų kalbas. Taip pat galima išleisti knygą su vertimu, kurios dizainas primintų senovines knygas. Kapaviečių planai yra labai netikslūs,  kapinių paviršiaus reljefas yra pasikeitęs, todėl surasti, kur yra ar kur kieno buvo palaikai,- neįmanoma.

Butaforiniai ar kičo paminklai  kapinių teritorijoje, nors kapinės ne teatro scena ir ne sandėlis, kuriame sukrauti be jokios tvarkos butaforiniai paminklai, neaišku ant kieno palaikų po atviru dangumi . Ar jūs norite atlikti visų palaikų ekshumaciją ir pagal DNR nustatyti kieno jie? Aš manau, kad utopija  statyti  butaforinius ir kičo paminklus kapinėse, tai yra ne žydiškas skonis.   Absurdiška tokių paminklų statyba dar kartą taps kapinių fiziniu ir moraliniu išniekinimu.

Ar jūs su kompanija planuojate ekshumaciją ir Vilniaus Gaono bei jo giminių perlaidojimą iš Sudervės žydų kapinių į Šnipiškių kapines? Visas žydų pasaulis  prisimena ir visada atsimins garsiuosius Vilniaus rabinus ir mokslininkus.

Ar gerbiami prof. J. Parasonis ir P. Fridberg reikalauja nugriauti sporto rūmus? Pagal p. R. Bloshtein aš ,,ištraukiau“ žodžius dėl Sporto rūmų nugriovimo iš konteksto ?

 Prof. Josifas Parasonis (Alfa.lt

Nesiūlau griauti Sporto rūmų, nes jie yra architektūros ir konstrukcinių sprendinių požiūriu mūsų statybos raidos paveldas. Žinau, kad Vilniuje yra ir daugiau ne vien žydų kapinių sunaikinta, jų vietoje taip pat praktiškai ne perlaidojant stovi pastatai (Santuokų rūmai), įrengtos gatvės (Rasų kapinės).  Pasitelkime ir jų atstovus, sudarykime bendrą komisiją (darbo grupę) Šnipiškių kapinių teritorijos deramo sutvarkymo projektui parengti ir Sporto rūmų pastato tinkamai funkcinei paskirčiai parinkti.

Prof. Pinchos Fridberg (Times of Israel

Tai dar nereiškia, kad dabar apleistus sovietinio meto laikų Sporto rūmus, užimančius dalį kapinių teritorijos, reikia palikti kaip yra. Juos galima panaudoti Lietuvos žydų 700 metų istorijos muziejui. Pavyzdžiu čia galėtų būti puikus naujas Varšuvos Žydų muziejus.

Viskas, ką jūs paskelbėte pasauliui,  neturi nieko bendro su esama padėtimi Šnipiškių kapinėse, tai – grynas melas, žydų paveldo profanacija ir neapykantos propaganda. Jums reikia kuo skubiau atšaukti savo peticiją  ir atsiprašyti visų pasirašiusiųjų. Manau, kad Jūs ir jūsų kompanija galėtų padaryti kažką teigiamo,  racionalaus ir konstruktyvaus žydams ir Lietuvai.

Kol kas jūs tik kiršinate žydus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Aš jau pradėjau manyti kad už jūsų propagandinės kampanijos, kyšo materialinio intereso ausys. Kažkas už šią kampaniją moka ir tikisi materialinės naudos.

Aš manau kad dabar viskas skaitytojams  aišku, diskusija baigta.

Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

yadvashem.org nuotr. / Žydų egzekucija prie Šiaulių 1941 metais
15min.lt  Roberta Tracevičiūtė Politikos aktualijų žurnalistė

Parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Politikas nurodo, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

Apie rengiamą Seimo nutarimo projektą A.Gumuliauskas pranešė gruodžio 13 dieną nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje metinėje konferencijoje-diskusijoje „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Atsakydamas į vieną užduotą klausimą, A.Gumuliauskas minėjo, kad 2009 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties. „2019 metais – dabar vėl po dešimt metų. Aš noriu pasakyti, kad mes tokio pačio požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti. Kodėl? Todėl, kad mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių. Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą. Todėl dirbtinai, sakykime, Vakarų istoriografijos metodologiją iš karto permesti pas mus taip neišeina. Čia darėsi žymiai keistesni dalykai, nes vieną okupaciją staigiai pakeitė kita“, – dėstė Seimo LKVIAK pirmininkas.

Konferencijoje A.Gumuliauskas pranešė, kad parlamento LKVIAK parengė Seimo nutarimo projektą, pagal kurį „Lietuvos valstybė, kuri 1940-1990 metais buvo okupuota, nedalyvavo Holokauste“.

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Genocido centras paskelbė neva istorinio masto pažymą, pavertusią nacių kolaborantą Joną Noreiką žydų gelbėtoju. Esą jis organizavo Šiaulių geto žydų gelbėjimo tinklą. Kiek istorikų profesionalų po ilgų diskusijų, faktų, liudininkų ir aplinkybių analizės Kalėdų išvakarėse pateikė tokią stulbinančią išvadą? Vienas. Net ne istorikas, o geologas dirbantis viešųjų ryšių specialistu.

Visiškas skandalas yra, kad pati Genocido direktorė pripažįsta, kad ne vienas jos darbuotojas neturi istoriko išsilavinimo. Ir ji, cituoju: „Pati nesu istorikė, todėl man svarbus vidinis įsitikinimas […] aš jiems keliu sąlygą: ar jūs patys tikite savo tyrimų rezultatais.“ (LRT, gruodžio 23 d. 2019).

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

alfa.lt

Kauno Istorijų festivalyje viena istorija nuskambėjo simfoninės muzikos garsais: pirmąkart po karo pabaigos atliktas Kauno geto kalinio ir orkestro nario Percy Haido kūrinys „Geltonoji fantazija“. Šia proga į Lietuvą atvykęs jo sūnus amerikietis Josephas Haidas su Viktorija Vitkauskaite kalbėjosi apie nepaprastą tėvų likimą, muzikos galią ir priešnuodžius prieš neapykantą.

– Kada pirmąkart iš tėvo išgirdote pasakojimus apie jo išgyvenimus Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje?lfa.lt

– Mano tėvas apie savo praeitį daug nekalbėjo. Kai jis atvyko į Ameriką, iškart norėjo visus baisumus pamiršti ir susikurti naują gyvenimą. Nelabai atsimenu, kad būtų man pasakojęs savo praeities istorijas. Yra keletą kartų minėjęs įvairių fragmentų, bet tik tiek. O mama (Sonia Pessin-Haid – IQ past.) buvo priešingybė: ji pasakojo savo patirtis, net išleido memuarų knygą.

Žinau, kad prieš karą tėvas Kaune buvo gana garsus muzikantas. Jis koncertuodavo kavinėje „Monika“, tapo vis populiaresnis. Labai gaila, kad mirė gana jaunas – sulaukęs vos 64-erių, ir aš daug ko apie jo praeitį nesužinojau. Tėvas tik yra minėjęs, jog gebėjimas groti jį išgelbėjo ir Dachau. Nacių pareigūnus jis mokė groti akordeonu ir dažnai pats jiems koncertavo. Tėvas to nekentė. Jis prisiminė, kad naciai buvo stambūs, storais pirštais, ir mokyti groti juos buvo beviltiška, nes vienu pirštu jie paspausdavo iškart du klavišus, o ne vieną. Tačiau grodamas jiems tėvas įsitaisydavo šalia saldainių vazelės: viena ranka grodavo, kita patyliukais žerdavosi saldumynus į kišenę.

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT mediateka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad Jonas Noreika, dar žinomas kaip generolas Vėtra, nacių okupacijos metais organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Iki šiol J. Noreika kaltintas, kad, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, kuomet masinės žudynės jau buvo įpusėjusios. Generolo Vėtros rėmėjai dėl naujausio atradimo nudžiugo, tačiau profesionalūs istorikai tuo nepuola tikėti ir ragina nedaryti išvadų iš vieno šaltinio. Į istorinės tiesos paieškas „LRT aktualijų studijoje“ leidžiasi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Verbickienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Laidos įrašas

 

Pažymos apie J.Noreiką autorius: mano asmeninis reikalas, kaip rašiau pažymą

Pažymos apie J.Noreiką autorius: mano asmeninis reikalas, kaip rašiau pažymą

15min.lt  Rūta Miškinytė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) trečiadienį publikavo pažymą, kurioje teigiama, kad Jonas Noreika prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo. Vis dėlto žinomi istorikai pažymą sukritikavo, o LGGRTC direktorė 15min paliudijo, kad pažymos autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, geologo išsilavinimą turintis, šiuo metu centro sekretoriate dirbantis publicistas.

15min nutarė susisiekti su minėtos pažymos autoriumi ir pasiteirauti, kaip vyko tyrimas, ar nebuvo bandoma ieškoti daugiau šaltinių prieš skelbiant oficialią pažymą, ar nenorėta šios turinio publikuoti straipsnio pavidalu ir, galiausiai, su kuo buvo konsultuojamasi rašant dokumentą. Taip pat 15min primena, kad LGGRTC yra biudžetinė įstaiga, tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais.

Pasiteiravus, ar atradus dokumentą jį tyrė ir nagrinėjo tik vienas istorikas, LGGRTC direktorė patikino, kad taip. Anot jos, tyrimo ir pažymos apie Joną Noreiką autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, pastaraisiais metais publikuojantis savo tekstus tokiuose portaluose, kaip tiesos.lt, slaptai.lt, alkas.lt, pozicija.org ir ekspertai.eu.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl LGGRTC platinamos klaidingos informacijos apie Joną Noreiką

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl LGGRTC platinamos klaidingos informacijos apie Joną Noreiką

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai smerkia neatsakingus ir visuomenę klaidinančius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pareiškimus, susijusius su Jono Noreikos veikla pastarajam einant Šiaulių apskrities viršininko pareigas Antrojo pasaulinio karo metais.  Teiginiai, kad iki Žagarės geto likvidavimo Jonas Noreika„ nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų“ yra istorijos revizionizmo ir Holokausto neigimo pavyzdžiai, daromi valstybinės institucijos. Pateikti „įrodymai“, kad Jonas Noreika organizavo žydų gelbėjimą yra neparemti jokiais faktais ar išgelbėtųjų liudijimais – ar Genocido centro darbuotojams pavyko apklausti patį Joną Noreiką ir nnustatyti, ką šis „žinojo“? Lietuvos žydų bendruomenė vertina Jono Noreikos veikla organizuojant getus bei parduodant nužudytų žydų turtą kaip dalyvavimą masiniame žydų naikinime. Lietuvos žydų bendruomenė pasilieka teisę kvestionuoti Genocido centro spekuliacijas įstatymo nustatyta tvarka.

Istorikai: jei LGGRTC pažyma apie J.Noreiką būtų studento darbas, ją įvertintų labai prastu pažymiu

Istorikai: jei LGGRTC pažyma apie J.Noreiką būtų studento darbas, ją įvertintų labai prastu pažymiu

15min.lt Rūta Miškinytė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) paviešinus Daliaus Egidijaus Stanciko sudarytą pažymą apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros tariamą žydų gelbėjimą, istorikai išreiškė nepasitenkinimą pačia pažyma ir jos sudarymo principais. Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis supeikė nekritišką šaltinių vertinimą, o Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys teigė, kad pažyma nedaro garbės LGGRTC ir yra labai klaidinanti.

Trečiadienį LGGRTC paskelbė pažymą, kurioje teigia, kad kontroversiškai vertinamas Jonas Noreika prisidėjo prie žydų gelbėjimo ir organizavo jų gelbėjimo tinklą. Pagrindiniu to įrodymu pažymoje laikomas jėzuito kunigo Jono Borevičiaus 1986-aisais Jungtinėse Valstijose pasakytas liudijimas.

Tokių liudijimų daug, beveik visi – prolietuviški

Vis dėlto istorikai linkę skeptiškai vertinti šį atradimą. Pasak Nerijaus Šepečio, panašių liudijimų dėl Sovietų Sąjungos įvairiais nusikaltimais kaltinamų asmenų ekstradicijos Jungtinėse Valstijose aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo apstu, o beveik visi liudiję lietuviai pasisakė tautiečių naudai. Šį kunigo J.Borevičiaus liudijimą, visų pirma, derėtų vertinti būtent tokiame kontekste.

„Dauguma liudijo už savo tėvynainius, už savo tautiečius, jie palankūs kaltinamiesiems. Tai savaime suprantama, šioje vietoje reiškiasi solidarumas. Tokių paliudijimų yra buvę tokiose bylose ir čia tikrai nėra naujiena“, – pasakojo istorikas.

Niekas nenorėjo atiduoti savo tautiečių Sovietų Sąjungai į rankas, kur teisingo teismo tikrai nebuvo galima tikėtis ir grėsė politinis susidorojimas.

„Čia kalbama ne apie teisingumą, ne apie tiesą, ne apie teisę ir tikrai ne apie istoriją. Ir dabar čia, šioje vietoje ieškoti net ne atsakymo į klausimą, o paties klausimo, ką darė Jonas Noreika, būdų didžiausias nesusipratimas. Ir ką mes čia dabar skaitome? Mes skaitome ugningą pažymą, kad štai, Jonas Noreika gelbėjo žydus“, – teigė N.Šepetys.

Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio, LGGRTC turėtų atsargiau elgtis ir nedaryti tokių išvadų, turėdami vos vieną šaltinį.

LGGRTC / Lrt.lt nuotr./Jonas Noreika

„Visų pirma, norėčiau pamatyti visą tyrimą, nes iš to, kas jau buvo paskelbta, turiu per mažai informacijos. Bet iš to, ką mačiau, aš tiesiog būčiau žymiai atsargesnis, nedaryčiau tokių išvadų“, – teigė istorikas.

Anot jo, tokius liudijimus reikia vertinti skeptiškai.

„Istorikams, kaip ir žurnalistams, galioja tas pats principas – tam tikras skeptiškumas liudininkų atžvilgiu, kurie liudija praėjus vos ne 50 metų nuo tų įvykių. Tai yra vienas momentas, nes reikėtų pakankamai gerai žinoti, kokiomis aplinkybėmis buvo duodami parodymai, apie ką buvo kalbama, pagaliau reikėtų išsiaiškinti liudininko ryšius su tuo, apie kurį liudijama. Šitas kritikos principas galioja visiems“, – tvirtino A.Nikžentaitis.

Vytautas Bruveris. Išžudytų žydų turtas: nusisukti negalima imtis

Vytautas Bruveris. Išžudytų žydų turtas: nusisukti negalima imtis

Kaip geriau elgtis valstybei ir jos politikams, susidūrus su kokiu nors aštriu, jautriu ir visuomenėje prieštaringą reakciją keliančiu klausimu – kišti galvas į smėlį ar vis dėlto kalbėti ir diskutuoti apie tai?

Šią amžiną tiesą patvirtino ir praėjusią savaitę Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) bei Geros valios fondo suorganizuota konferencija, skirta per Holokaustą pagrobto žydų turto grąžinimo klausimams.

Lietuvos valdžią imtis šio klausimo jau seniai ragina pagrindiniai ir Lietuvos, ir Izraelio tarptautiniai partneriai – amerikiečiai. Dabartinė JAV prezidento adminstracija bei parlamentas šiam klausimui rodo ne mažiau, o gal net ir daugiau dėmesio, nei jų pirmtakai. Štai ir prieš porą metų Vilniuje lankėsi specialusis Valstybės departamento įgaliotinis Holokausto klausimais Th.Yazdgerdi. Jo pokalbių su aukščiausiais šalies valdininkais ir politikais pagrindine tema ir buvo – ar Lietuva galvoja kaip nors pradėti spręsti privataus žydų turto grąžinimo arba kompensacijų už jį klausimą? Lietuvos politikų bei valdininkų reakcija – panaši, kaip ir jų kolegų kitose regiono valstybėse. Drąsesni lakoniškai ir kategoriškai nukerta, jog šis klausimas net nesvarstytinas, tuo tarpu kone absoliuti dauguma tiesiog tyli, lyg burnas prisėmę, ir vengia šio klausimo, lyg ugnies. Pavyzdžiui, dabartinių valdančiųjų valstiečių vedlys R.Karbauskis prieš porą metų yra viešai sakęs, jog šioji valdžia šio klausimo nesiims, nes jis „supriešintų visuomenę“. Premjeras S.Skvernelis taip pat nukirto, jog Lietuvos valstybė apskritai jau yra suvedusi sąskaitas su Holokaustu, tad kalbėti nebėra apie ką.

Be abejo, LŽB į renginį kvietė visų pagrindinių valstybės institucijų – Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės – atstovus bei vadovus, taip pat R.Karbauskį ir kitus parlamentarus. Vieni kvietimus lakoniškai atmetė, kiti – tiesiog ignoravo. Tiesą sakant, toks elgesys net panašus į įžeidžiančią nepagarbą.

Tačiau baimė, pasirodo, tokia stipri, kad dėl jos vengiama net pasirodyti tokiame renginyje. Ši baimė, kaip matyti, užvaldžiusi net ir naująją Prezidentūrą, kurios šeimininkas G.Nausėda žadėjo būti visų, net ir sudėtingiausių problemų bei diskusijų šalyje „moderatoriumi“.

Per porą metų Vilniuje planuojama pastatyti paminklą žydų gelbėtojams.

Per porą metų Vilniuje planuojama pastatyti paminklą žydų gelbėtojams.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sudarė darbo grupę, kuri turės aptarti paminklo koncepciją ir parengti sąlygas kūrybinės idėjos konkursui. „Jau keletą metų Vilniuje planuojama pastatyti labai svarbų mūsų valstybės, tautos atminčiai paminklą – Holokausto laikų herojams, žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams“, –  kalbėjo ministras. „Iš tikrųjų būtina vykdyti šį labai svarbų atminčiai projektą“, – pabrėžė jis. Planuojama, kad iš Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos žydų bendruomenės, Dailininkų sąjungos, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų sudaryta darbo grupė per artimiausius mėnesius parengs kūrybinės idėjos konkurso sąlygas.

Kaip pasaulis sužinojo apie vieną žiauriausių XX a. katastrofų?

Kaip pasaulis sužinojo apie vieną žiauriausių XX a. katastrofų?

Nuotraukoje Aušvico Birkenau koncentracijos stovykla

15min.lt Laura Kešytė

Kada kino kūrėjai ėmė gvildenti Holokausto temą? Kaip jie rinkosi vaizduoti vieną žiauriausių XX a. katastrofų? Ar Holokausto siaubą įmanoma perteikti kino kamera? Pasakoja kultūros istorikė Violeta Davoliūtė–Opgenorth.

Violeta Davoliūtė-Opgenorth – vyresnioji mokslo darbuotoja LKTI, vizituojanti profesorė École des hautes études en sciences sociales (EHESS). 2015-2016 metais – mokslo darbuotoja Yale universiteto MacMillan Tarptautinių ir regioninių studijų centre, JAV. Toronto universitete apgynė disertaciją apie Holokausto ir Gulago istorines reprezentacijas Europoje „Testimony: from the Poetics of Place to the Politics of Memory“ (2004).

Holokausto temos vystymas kine Vakarų Europoje, ypač 7-8 dešimtmečiais glaudžiai siejosi su Adolpho Eichmanno teismo procesu, su Hanos Arendt straipsniais apie šį procesą laikraštyje The New Yorker, jos knyga “Eichmanas Jeruzalėje” (1963), istoriko Raulo Hilbergo tyrimais – 1961 metais pasirodžiusioje jo knygoje Europos žydų sunaikinimas pirmą kartą buvo aiškiai išskirtos kategorijos – nusikaltėlis, liudininkas, teisėjas, auka.

Visa tai įvairiose Europos šalyse įžiebė politiškai skausmingas diskusijas, kas Antrojo pasaulinio karo metu buvo kolaborantai, kas buvo aukos, kas buvo liudininkai, kokie jų vaidmenys, kokie prototipai, kaip reikėtų juos reprezentuoti. Visa tai tiesiogiai siejosi su kinu, nes kinas darė didžiulę įtaką šioms diskusijoms ir istoriniams tyrimams apskritai: atskleisdavo naujas perspektyvas, kontroversijas, patraukdavo visuomenės, ypač politikų dėmesį, o dažnai pastarieji ir spręsdavo, kaip pasakoti Antrojo pasaulinio karo istoriją jų visuomenėms. Kitaip tariant, kinas ne tik atspindėjo, bet ir skatino istorijos naratyvų kaitą.

Joachimo Tauberio pranešimas apie Holokaustą ir nusavintą žydų nuosavybę

Joachimo Tauberio pranešimas apie Holokaustą ir nusavintą žydų nuosavybę

Regioninėje konsultacijoje Vilniuje LŽB: Holokausto laikotarpio turto restitucija – 10 metų po Terezino deklaracijos, pranešimus pristatė žinomi istorikai, ne vienerius metus nuosekliai tyrinėję Holokausto istoriją Lietuvoje. Čia pristatomas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nario Hamburgo universiteto Šiaurės rytų instituto direktoriaus profesoriaus dr. Joachimo Tauberio pranešimas ,,Holokaustas Lietuvoje“.

J.Tauberis yra knygų ir akademinių straipsnių apie Holokaustą Lietuvoje ir šiaurės rytų Europoje autorius. Džiaugiamės galėdami pristatyti nuotraukas ir tezes, kurias jis pateikė gruodžio 2d. tiems, kurie negalėjo atvykti į konferenciją Vilniuje.

1941 metų birželį nacių Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą ir Lietuvoje prasidėjus sukilimui, paskelbusiam apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą, nuo pirmų minučių žydai tapo sukilimo aukomis.

holocaust in lithuania 1941-1944_6