Padėkos

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ta proga ne tik  reiškia padėką Dianai Varnaitei už žydų paveldo saugojimą Lietuvoje, bet ir su rūpesčiu svarsto, kas pakeis šią profesionalią vadovę, protingą, įžvalgią ir vertinančią paveldą kaip reikšmingą palikimą ateities kartoms.

Nuo 2013 m. Fainai Kukliansky tapus LŽB pirmininke, bendruomenė ypatingai daug dėmesio skiria Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui. Didžiąja dalimi dėl KPD direktorės Dianos Varnaitės asmeninio dėmesio žydų paveldas tapo ir KPD bei visos šalies paveldosaugos vienu iš prioritetų. Žydų istorija Lietuvoje prasidėjo beveik prieš 700 metų, ne visos vertybės išliko, bet kas liko, reikalauja skubių gelbėjimo darbų, nes yra valstybės ir žmonių vertybės, kurios traukia viso pasaulio žmones.

Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį šimtmečiais kūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų – masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Žiežmariuose 2013 – sprendžiant dėl medinės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau baigti KPD ir Kaišiadorių raj. sav. lėšomis vykdyti išorės tvarkybos darbai, rengiamas vidaus tvarkybos darbų projektas, pastatas pritaikomas lankymui

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį. Todėl ačiū valstybės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir asmeniškai, dabar jau buvusiai, departamento direktorei Dianai Varnaitei, kad supranta ir padeda suprasti kitiems, kad Lietuvos žydų istorinės kapinės, masinės kapavietės, sinagogos ir kiti kultūros paminklai yra ne tik mūsų žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas.

Vyriausybės 2018 balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas. Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo“. Šie D.Varnaitės žodžiai neramina ir LŽB.

 Pakruojyje 2017 – atidarant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei LR lėšomis atrestauruotą Pakruojo medinę sinagogą.

Panevėžio žydų bendruomenės padėka

Nuoširdžiai dėkojame už puikiai Vilniuje LŽB suorganizuotą šventę Izraelio 70-mečiui paminėti. Dėkojame už šiltą priėmimą, gerą nuotaiką ir saulėtą šiltą orą. 

Pagarbiai,

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviai balandžio 19 d. parengė dar vieną puikų dainų ir šokių spektaklį, skirtą Izraelio valstybės 70-mečio šventei. Stebino aukštas profesionalumas. Su vaikais dirbo gerai savo darbą išmanantys vadovai. Vaikai dainavo populiarias žydų dainas, šoko ir vaidino.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Hefetzo salė buvo pilnutėlė dar gerokai iki prasidedant koncertui. Žana Skudovičienė ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino susirinkusius, pagyvenusius bendruomenės klubo “Abi men zet zich” narius su ypatinga Izraelio 70-mečio gimtadienio švente. Taip pat dalyvavo kiti žydų bendruomenės lyderiai, įskaitant Švenčionių žydų bendruomenės pirmininką Michailą Šapiro.

Vaikai dainavo daug gražių dainų hebrajų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Jie šoko labai gerai, galima tik įsivaizduoti, kiek daug jiems teko repetuoti, kad scenoje žiūrovai matytų tokį aukšto lygio atlikimą.

Ryškiausias spektaklio momentas 1967 m. hito “Yerushalayim Shel Zahav” atlikimas. Moksleivių dainininkų ir šokėjų nuoširdumas buvo neabejotinas, todėl žiūrovai susigraudinę ir verkė, ir plojo. Įvairaus amžiaus Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviams uždainavus Izraelio himną HaTikvah (Viltis), salė atsistojo ir klausėsi susigraudinusi.

LŽB surengtas koncertas “Maži pokalbiai Europos vidury”

LŽB surengtas koncertas “Maži pokalbiai Europos vidury”

Smuikininkų Boriso Traubo, Boriso Livschitzo ir pianistės  Rūtos Mikelaitytės Kašubienės koncertas „Maži pokalbiai“ kovo 15d. Jašos Heifetzo salėje suteikė visai susirinkusiai publikai ne tik didelį malonumą, bet ir emocinę įtampą, kurią sukelia išgyvenimai, įprasminti muzikos kūriniuose, publika klausėsi  įsijautusi ir negailėjo aplodismentų.

Koncertas prasidėjo Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Dovydo žvaigždės“ premjera, skirta dviem smuikams solo. Salėje susirinkusieji klausėsi dviejų raudų: „Šviesioji rauda“  ir „Krentanti aukštyn“.

Koncerto programoje buvo daug gerų žinomų kūrinių. Dėkojame smuikininkams Borisui Traubui, Borisui Livschitzui ir pianistei  Rūtais Mikelaitytei Kašubienei už puikų atlikimą ir suteiktas geras emocijas.

Padėka už filmų peržiūras

Lietuvos žydų bendruomenėje dvi dienas vyko filmų peržiūros. Filmų scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina dalyvavo jų pristatymuose. Žydų bendruomenė dėkinga Lilijai Vjuginai už suteiktą galimybę pamatyti du jaudinančius ir įdomius dokumentinius istorinius filmus.

Vasario 21d. rodytas filmas “Romas, Tomas ir Josifas”. Pagrindinis filmo herojus poetas Josifas Brodskis. Apie jį pasakoja su juo bendravę Tomas Venclova, Romas Katilius, Česlavas Milošas, Liudmila Sergejeva.

Susipažinęs su šiais žmonėmis, J.Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, jam buvo gera Lietuvoje, šalis jį traukė. Jis gyvendavo Vilniuje, Palangoje, lankėsi Kaune. Lietuvoje jis  ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. J. Brodskis filme pribloškia savo eilėraščių skaitymo maniera, ji hipnotizuojanti. Rami intonacija pamažu peraugdavo į labai ekspresyvų, net audringą žodžių srautą, kol vėl nurimdavo ir pereidavo į ramesnę intonaciją. Jis niekados neskaitydavo savo eilių iš lapo, tik  iš atminties. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavą Milošą, su kuriuo susipažino jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Kremliaus imperijos. Visi gyveno JAV, greičiau tapusia bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos siejo ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent „Normalumo galimybė“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…
1972 metais ištremtas iš tėvynės Rusijos, J. Brodskis apsigyveno Niujorke, dėstė JAV universitetuose. 1977 metais gavo Amerikos pilietybę, o 1987 metais tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Mirė 1996 m. sausio 28 d. Į tėvynę niekuomet nebuvo parvykęs.

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi ir dėkoja už vertingą dovaną – Grigorijaus Kanovičiaus talentu, jautriomis stygomis rašytas  knygas, kurias skaito visi, ne tik žydai, nes jose – tikros Lietuvos gyvenimo istorijos, sušildytos nuoširdžia nostalgija. Šios knygos tarsi gyvi paveikslai, kuriuose mūsų tėvų praeities vaizdai, dabar tik prisiminimai su spalvomis, žodžiais, šypsena ir skausmu.  Šiandien jos – aktualus paminklas visiems išnykusiems žydams… Mums svarbu, kad visa Grigorijaus Kanovičiaus kūryba – atminties lobynas, kur jie amžinai gyvi savo „štetluose“, dabar jau ištuštėjusiuose miesteliuose. Teisingai sakoma, kad žydai gyvens net tada, kai nebus tų, kurie juos atsimena. Didžiuojamės, kad Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos dėka, Lietuva turi vertingą žydų gyvenimo sagą, kurioje mūsų protėviai nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų, kuris taps dar vienu svarbiu ženklu, liudijančiu nepaprastą žydų tautos kultūrinį palikimą Lietuvai ir pasauliui.

S. Bakas buvo vaikas-genijus, tapyti pradėjęs dar kalėdamas Vilniaus gete ir vienas tų, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems. Jo istorija mus verčia susimąstyti apie Holokausto netekties mąstą ir kūrybos galią, nepavaldžią net karo padiktuotoms sąlygoms. Kartu Samuelio Bako menui skirtas muziejus, įamžinantis nepaprastą jo talentą, tikiu, jog taps įkvėpimu mūsų jaunimui – paskatins didžiuotis savo kultūra, ją saugoti ir branginti, kurti ir siekti savo tikslų.

Nuoširdžiai dėkoju Samueliui Bakui už skirtą susitikimą su LŽB jaunimu.
Pirmininkė Faina Kukliansky.

LŽB išleistam kalendoriui įteikiama Respublikinė Lauryno Ivinskio premija

 

Šiandien spalio 20d. Kuršėnuose vyks Respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių „Pasaulio tautų teisuoliai“ įteikimas ir Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertas.

Kalendoriaus įdėjos autorė – Maša Grodnikienė, sudarytoja Danutė  Selčinskaja, redaktorė Jovita Stundžiaitė dizainerė – Jūratė Juozėnienė.

Daugiau apie  kalendorių

13 val. Senosiose Kuršėnų kapinėse ir Padabos miške gėlių padėjimas prie Lauryno Ivinskio kapo ir Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo. 14 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių (2016-2017), kurį išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu, įteikimas  ir meninė programa.

PADĖKA

PADĖKA

Sekmadienį  rugsėjo 24d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, vilniečiai, svečiai pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas kartu su Šv. Kristoforo orkestru. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro meno vadovui ir dirigentui Donatui Katkui, orkestro muzikantams, solistui Rafailui Karpiui, violončelininkui Domui Jakštui už pasirinktą ir jautriai meistriškai atliktą koncerto „Iš Užmirštos knygos“  programą, daugelis klausytojų nesulaikė ašarų, girdėdami melodijas, privertusias prisiminti artimųjų netektį ir prarastą žydišką pasaulį Lietuvoje. Publika atsidėkojo, negailėdama aplodismentų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu už koncertą dėkoja pirmininkė Faina Kukliansky.

Koncerto akimirkos .

PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Šių metų birželio 8 -11 dienomis ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo penktajame tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje „Zvuki i kraski belyh nocej“ („Baltųjų naktų garsai ir spalvos“), kuris vyko Sankt Peterburge, Rusijoje.

„Fajerlech“ dalyvavo nominacijoje „Liaudies ansambliai ir dainos“, kurioje iš viso buvo 65 nominantai. Į finalinį koncertą pateko 59 diplomantai ir laureatai, tarp jų ir „Fajerlech“ ansamblis, kuris laimėjo pirmą vietą. Taip pat už aukštą meninį lygį, puoselėjant žydų kultūrą ir tradicijas, žiūri padovanojo ansambliui dovanų sertifikatą, kurį galima bus panaudoti sekančiam festivaliui.

Dalyvavimas tokiuose festivaliuose ne tik parodo ansamblio lygį, bet ir skatina toleranciją tarp įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Ansamblis pristatė ne tik žydų kultūrą, bet taip pat supažindino su daugiataute Lietuva. Labai svarbu pažymėti, kad tokios išvykos suvienija kolektyvo dalyvius, kas labai svarbu tolimesniame kūrybiniame darbe.

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Nuoširdžiai dėkoju visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir Jums asmeniškai už paramą žydų gelbėtojams Sabinai Agentavičienei ir Enrikui Mališauskui. Jie yra mano pusseserė ir pusbrolis, todėl dėkoju Jų ir savo vardu.

      Jie yra pagyvenę, ligoti ir gana sunkiai verčiasi iš skurdžių pensijų. Todėl Jūsų parama šiems mano giminaičiams yra labai svarbi tiek materialiai, tiek ir moraliai. Jiems labai malonu žinoti, kad kažkada padėjo išgyventi kenčiantiems savo tėvynainiams žydams, o dabar Jų  bendruomenė dar prisimena gelbėtojus.

        Sėkmės Jums kilniuose Jūsų darbuose ir plačiuose užmojuose.

Padėka

LŽB pirmininkė F.Kukliansky sulaukė padėkos iš gelbėtojos anūkės.

Laba diena, mano močiutė Stasė Minelgienė  (turinti Pasaulio teisuolio vardą) prašė Jums padėkoti už kortelę, kurią gavo dovanų. Ir paprašė perduoti Jums labų dienų, sveikatos ir didžiausios sėkmės.
Pagarbiai jos anūkė N.Žvirblytė