Padėkos

PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Šių metų birželio 8 -11 dienomis ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo penktajame tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje „Zvuki i kraski belyh nocej“ („Baltųjų naktų garsai ir spalvos“), kuris vyko Sankt Peterburge, Rusijoje.

„Fajerlech“ dalyvavo nominacijoje „Liaudies ansambliai ir dainos“, kurioje iš viso buvo 65 nominantai. Į finalinį koncertą pateko 59 diplomantai ir laureatai, tarp jų ir „Fajerlech“ ansamblis, kuris laimėjo pirmą vietą. Taip pat už aukštą meninį lygį, puoselėjant žydų kultūrą ir tradicijas, žiūri padovanojo ansambliui dovanų sertifikatą, kurį galima bus panaudoti sekančiam festivaliui.

Dalyvavimas tokiuose festivaliuose ne tik parodo ansamblio lygį, bet ir skatina toleranciją tarp įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Ansamblis pristatė ne tik žydų kultūrą, bet taip pat supažindino su daugiataute Lietuva. Labai svarbu pažymėti, kad tokios išvykos suvienija kolektyvo dalyvius, kas labai svarbu tolimesniame kūrybiniame darbe.

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Nuoširdžiai dėkoju visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir Jums asmeniškai už paramą žydų gelbėtojams Sabinai Agentavičienei ir Enrikui Mališauskui. Jie yra mano pusseserė ir pusbrolis, todėl dėkoju Jų ir savo vardu.

      Jie yra pagyvenę, ligoti ir gana sunkiai verčiasi iš skurdžių pensijų. Todėl Jūsų parama šiems mano giminaičiams yra labai svarbi tiek materialiai, tiek ir moraliai. Jiems labai malonu žinoti, kad kažkada padėjo išgyventi kenčiantiems savo tėvynainiams žydams, o dabar Jų  bendruomenė dar prisimena gelbėtojus.

        Sėkmės Jums kilniuose Jūsų darbuose ir plačiuose užmojuose.

Padėka

LŽB pirmininkė F.Kukliansky sulaukė padėkos iš gelbėtojos anūkės.

Laba diena, mano močiutė Stasė Minelgienė  (turinti Pasaulio teisuolio vardą) prašė Jums padėkoti už kortelę, kurią gavo dovanų. Ir paprašė perduoti Jums labų dienų, sveikatos ir didžiausios sėkmės.
Pagarbiai jos anūkė N.Žvirblytė

 

Padėka

Socialinių programų departamento koordinatorė Žana Skudovičienė dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti Pergalės dienos šventę bendruomenės nariams, Antrojo pasaulinio karo veteranams. Į šventę gegužės 8 d. susirinko apie 140 žmonių. Nuoširdžiai “Ačiū” tariame dainininkams Michailui Filipovui ( Jablonskiui), Vadimui Volkovui, Ritai Alterman. “Beigelių krautuvėlei” ir restoranui “Natali” dėkojam už skanias vaišes, taip pat Arikui Krupui, kuris jau daug metų dovanoja veteranams ypatingus gėrimus.

 

Padėka LŽB

Siunčiame lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės padėką už dalyvavimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. 
 
Gražios dienos ir artėjančių šv. Velykų!

Padėka už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje

 

17098700_1437182829647139_7414218332616588683_nRiva ir Estera

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, kurie  savo darbu prisidėjo, organizuodami „Beigelių krautuvėlės“ dalyvavimą istorinėje Kaziuko mugėje 2017, kurios ištakos siekia XVII a. pradžią.

Už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje Ačiū: Dovilei Rūkaitei, Rokui Dobrovolskiui, Rivai Portnajai, Valentinai Kot-Osipian, Gražinai Pečkuvienei, Michailui Tarasovui, savanorių komandai: Simonai, Geoffui Vasil, Netai ir Naomi Alon, Esterai Reches, Vincentui Dobrovolskiui, Astai Rainytei ir dukrai, Elzei Rasimavičiūtei, Justei Čeičytei, Elenai Grašytei, Danielai Mendelevič, Akvilei Ferguson.

Neatskiriama Kazimiero atlaidų dalimi visada buvo „kermošius“, prekyba ir pasilinksminimai. Visiems vilniečiams ši pavasario šventė yra savo miesto tradicijos puoselėjimas, malonumas pirkti arba pelningai prekiauti ir įdomiai praleisti laiką. Prekiaujantiems dabar kaip ir beveik prieš tris šimtus metų reikėjo gerų idėjų, laiko, pastangų ir nuotaikos.

 

Padėka už renginių organizavimą

Padėka už renginių organizavimą

Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginiai lenkia vienas kitą, gerai nusiteikusių bendruomenės narių susidomėjimas ir dalyvavimas džiugina. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja rengėjams ir dalyviams:

„Juk nuo Jūsų visų indėlio bendruomenės narių gyvenimas yra įdomesnis ir įvairesnis. Nepamiršime malonių šiltų, jaudinančių akimirkų, kai minkėme tešlą visos drauge su dukromis, anūkėmis, draugėmis ir svečiais mūsų Šabo chalą visose bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose, tuo pačiu pirmą kartą prisijungėme prie pasaulio žydų „The Shabbos Project“. Dėkoju projekto koordinatorei Dovilei Rūkaitei ir visų Lietuvos žydų regioninių bendruomenių vadovams, „Beigelių krautuvėlės“ kulinarėms, dalyvavusioms drauge. Dėkoju Lietuvos Kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą.

Dėkoju Mini Limudo organizatoriams ir pagrindiniams rėmėjams Europos žydų bei Geros valios fondams, kurie parėmė programos parengimą, įdomių susitikimų organizavimą. Tradicinis Limudas visada suburia neabejingų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei narių su šeimomis būrį į bendrą iškilmingą Šabo vakarienę. Mums svarbu būti drauge ir jausti bendrystę, pasikalbėti, pabūti gražioj aplinkoj, todėl visada stengiamės rinktis savaitgalio dienas, gražią gamtos aplinką, gerą viešbutį, kviesti įdomius svečius, dalyvauti turiningoje programoje, matyti pažįstamus veidus, aptarti naujienas. Mini Limudo koordinatorė Žana Skudovičienė, derinusi visų interesus ir pageidavimus, stengėsi, kad ir šiemet Limudas taptų įsimintinu, gerą nuotaiką ir poilsį suteikusiu renginiu.

Ačiū visiems!”

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

Padėka

 

Simonas Lapickis dėkoja Lietuvos žydų bendruomenei už savo mamos, šviesaus atminimo Saros Lapickajos atminimui skirtus žodžius, prisiminimus apie jos gyvenimą, skelbtus bendruomenės tiinklapyje.

2016 spalis, Ašdodas, Izraelis

LŽB pirmininkė F. Kukliansky dėkoja Europos žydų kultūros dienos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje organizatoriams

LŽB pirmininkė F. Kukliansky dėkoja Europos žydų kultūros dienos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje organizatoriams

Nuotraukoje:A. Suckeverio eilėraščius skaito dr. M.Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius

Rugsėjo 4 d. Vilniuje vyko smagios Europos žydų kultūros dienos su klezmerių muzika, žymiausių poetų, rašiusių jidiš, eilėmis. Džiaugėmės tikra, gerai organizuota linksma švente!

Faina sveikina

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, aukojusiems savo laiką žydų bendruomenės labui. Ačiū „Beigelių krautuvėlės“ darbuotojoms, paruošusioms  ypatingas žydiškas vaišes visiems. Tik sutelktomis pastangomis mūsų maža bendruomenė gali organizuoti tokio lygio šventes ir jomis džiaugtis drauge su būriu gerų draugų ir svečių. Ačiū negausiam būriui savanorių, kurie nuoširdžiai  padėjo. Ačiū Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai, ugdančiai mokinius, gerbiančius ir besidominčius savo šaknimis bei kultūra, europietiškas jaunas asmenybes, kurioms aktualios tolerancijos ir pilietiškumo sąvokos. Dėkoju gimnazijos mokiniams, dalyvavusiems šventėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pakvietė visus į savo buveinę, Pylimo g. 4. Renginiai „Vilniuje vėl skamba jidiš!“ prasidėjo 10 val. pusryčiais „Beigelių krautuvėlėje“, po to Ruth Reches, „Iliustruoto hebrajų-lietuvių kalbų žodynėlio pradedantiesiems“ autorė pakvietė į hebrajų kalbos pamokėles vaikams ir tėveliams. Svečius sveikino bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Diana Varnaitė – Kultūros paveldo departamento direktorė. Jidiš instituto bibliotekininkė, Fania Brancovska, LŽB narė, išgyvenusi Holokaustą, jidiš skaitė poeto M.Kulbako eiles. Martynas Užpelkis – LŽB atstovas paveldui vedė viešą diskusiją apie „Lietuvos žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimą“. Gerą nuotaiką palaikė klezmeriai „Rakija Klezmer Orkestar“ Šventė baigėsi bohemiškoj aplinkoj „Beigelių kavinėje“ su Mindaugu Kvietkausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi, jis skaitė savo verstus garsaus poeto, vilniečio A. Suckeverio eilėraščius.

 Esame dėkingi, kad šventės akimirkas fiksavoi LRT radijo ir televizijos žurnalistai.

Renginio akimirkos:

>>Albumas 1 

 

>> Albumas 2

Padėka Fainai Kukliansky

Griša Deicas, išeivių iš Zarasų, dabar gyvenančių Izraelyje, komiteto vardu, širdingai dėkoja Fainai Kukliansky už rūpestį ir pagalbą, organizuojant Zarasų krašto žydų bendruomenės sunaikinimo 75-mečio atminimo minėjimą, už rabino dalyvavimą ceremonijoje Krakynės miške, kur 1941 metais buvo nužudyti 8000 Zarasų krašto žydų.

Padėka

Padėka

Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems bendruomenės nariams prisidėjusiems, kepant ir prekiaujant „Beigelių krautuvėlės“ produktais Dieveniškių šventėje. Malonu, kad LŽB bendruomenės kavinė tampa žinoma ne tik kaip gero košerinio žydų maisto vieta, bet ir draugiška Lietuvos švenčių dalyve, kur prisimenama žydų istorija. Didžiuojuosi, kad prieš trejus metus pradėtas antisemitizmo projektas, skirtas tolerancijai ir žydų istorijos pažinimui, sulaukė ypatingo dėmesio Lietuvoje ir pasaulyje. Prisiminus kaip LŽB bendruomenės nariai „reagavo“ į šį projektą ir dabar patys juo džiaugiasi, man yra proga dar kartą priminti: mieli bendruomenės nariai, džiaukimės tuo, ką turime gero ir pozityviau reaguokime vieni į kitus. 

Rugpjūčio 4 d. Dieveniškių miesto aikštėje Lietuvos žydų bendruomenės atstovai prekiavo tradiciniais litvakų kepiniais beigeliais ir saldumynais, pasakojo apie žydų tradicijas, veikė „Beigelių krautuvėlė“. Greitai neliko nei beigelio nei skylės, o dieveniškiečiai toliau dalyvavo renginiuose, skirtuose žydų istorijai regione. LŽB su “Beigelių krautuvėle” ir toliau dalyvaus miestų ir miestelių šventėse, kuriose bus prisimenama Lietuvos žydų istorija.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje vyko paskaitos „Žydų laidojimo ir kapų lankymo papročiai“, „Sinagogos: kaip jas statė, ką jose veikė ir kodėl“. Dalyviai gamino sinagogą iš kartono popieriaus ir kitų medžiagų bei molio plyteles tradiciniams žydų statiniams pažymėti.
Dieveniškės – išskirtinis spalvingas Lietuvos pasienio miestelis prie Gaujos upės, Šalčininkų rajono pietryčiuose. Išskirtiniu jį daro geografinė padėtis, nes miestelis yra žemės lopinėlyje, jį supa Baltarusijos Respublika. Dieveniškėse gyvena ypatingi žmonės, puoselėjantys lietuviškumą, darbštūs ir linksmi. Ypatinga ir  miestelio urbanistinė struktūra – į vieną centrinę aikštę veda net penkios gatvės, tai įvertinus Dieveniškėms suteiktas urbanistikos paminklo statusas. Miestelio pavadinimą kalbininkai sieja su Dievenio pavarde, Dieveniškės skaičiuoja garbų amžių. Kaip rodo prie miestelio esantis VI-XI a. pilkapynas, žmonių čia gyventa nuo seno.

Juda Passow dėkoja LŽB ir pirmininkei F.Kukliansky už Toros sugrįžimo šventę

Juda Passow dėkoja LŽB ir pirmininkei F.Kukliansky už Toros sugrįžimo šventę

Aš tik noriu dar kartą padėkoti jums už tai, kad jūs surengėt tokią jaudinančią ir įsimintiną dieną su Lietuvos žydų bendruomene. Man buvo didelė garbė ir privilegija būti su jumis. Aš ypač dėkingas jums už skirtą laiką ir pastangas, kad mūsų susitikime prieš metus gimusi idėja būtų įgyvendinta ir  taptų realybe.

Juda Passow

Judah Passow, kurio tėvas profesorius David Passow iš JAV Filadelfijos universiteto saugojo Gaono laikų Torą iš Vilniaus sinagogos nuo 1960m. Tais metais, gavęs Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“, jis atvyko į Vilnių. Vilniaus žydai paprašė jo išvežti vieną iš dviejų po Holokausto išlikusių Vilniaus geto Torų ir išsaugoti ritinį, nes niekas nežinojo, koks kitas pavojus gali grėsti sovietų okupacijos laikais. Tokiu būdu Tora atsidūrė Passow šeimoje, su ja šeimoje buvo švenčiamos trys Barmicvos, ritinys lydėjo šeimą 56 metus. Pernai atvykęs į Vilnių su savo fotografijos darbų paroda, Torą išvežusio profesoriaus sūnus, Juda Passow susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky, jų pokalbio metu gimusi idėja tapo kūnu. Šiemet Juda Passow atvežė garsiąją Torą, kuriai jo mama Aviva Passow pagamino sidabrinį apvadą.