Padėkos

„Amehaye 2019“ – LŽB organizuota vasaros vaikų dienos stovykla

„Amehaye 2019“ – LŽB organizuota vasaros vaikų dienos stovykla

Tradiciškai liepos 01-12 d. LŽB organizavo vaikų dienos stovyklą „Amehaye 2019“ Karvio dvaro sodyboje. Stovykloje dalyvavo 40 vaikų, kurie praleido dvi šaunias savaites su dainomis ir šokiais, susipažino su Izraelio istorija.

Kiekvieną  penktadienį  jie kepė chalas ir šventė Šabatą. Pirmąjį Šabatą vaikai sutiko „Meniškame kaime“, kur mokėsi tradicinio būdo – lieti  žvakes. Pagal stovyklos programą vykdavo edukaciniai užsiėmimai ir ekskursijos. Su vaikais dirbo vadovai – madrichai, svečiavosi aktorė Kristina Maurusevičiutė, kuri mokė vaikus valdyti emocijas, vaidinti įvairius personažus ir pavaizduoti savo nuotaiką. Stovyklautojai sukūrė animacinį filmuką apie Šabatą. Veiklos buvo kasdien įdomios ir įvairios: stovyklos metu aplankytas  Pelėdų kaimas, kur buvo galimybė susipažinti su vieną už kitą įdomesnėmis  pelėdomis, smagiai ieškota lobio Pilaitės dvare.Stovyklos uždarymo vakaro  metu vaikai sutiko Šabatą ir paruošė pasirodymą tėvams. LŽB programų direktorė Žana Skudovičienė dėkoja stovyklos organizatoriams, programų rengėjams, visiems, kurių pastangų dėka vaikai įdomiai praleido laiką vasaros stovykloje : direktorei Sofjai Sirutienei, Avital Libman, Mišel Caikovai, Elzei Rachelei Alesin, Deborai Arielei Alesin, Alenui Garui, Esterai Reches, Anastasijai Mamčenko, Michailui Lapida, Ninel Skudovičiutei, Milanos ir Jurijaus Rozovskių šeimai už animacijos pamokėles ir filmuką. Taip pat dėkojame UAB ,,Nikadita“ ir ,,Beigelių krautuvėlei“.

Mažieji stovyklautojai maudėsi, sportavo, vaidino, kūrė animacinį filmuką, kurį parodė tėveliams per stovyklos uždarymo šventę.

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Nuotraukoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė žydų gelbėtojų fotografijų parodoje.

Jūsų Ekscelencija, Prezidente Dalia Grybauskaite!

Lietuvos žydų bendruomenė taria Jums nuoširdų ačiū už dešimtį metų paskirtų Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Esame dėkingi už tvirtą politinę stovėseną sudėtingose situacijose ir ryžtingus sprendimus.

Lietuvą  2013-aisiais pirmąkart aplankė litvakas Izraelio Prezidentas Shimonas Peresas – tapome naujos, glaudesnio Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo  epochos liudininkais. 2013-ieji tapo ir pirmojo Restitucijos etapo pradžia, kuomet Lietuva pirmoji regiono šalyse prisiėme tvirtą teisinį įsipareigojimą kompensuoti už Holokausto metu nusavintą žydų bendruomeninį turtą ir skirti nukentėjusiems simbolines kompensacijas už Holokausto metu patirtas netektis.   2017 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanojimą skyrėte Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvei, vienai iš geto išvaduotojų Fainiai Brancovskajai – tai buvo dar vienas svarbus pagarbos Holokausto atminčiai Lietuvoje ženklas. 2018 aisiais Lietuvą pirmąkart aplankė Izraelio Premjeras Benjaminas Netanyahu, parodęs aukščiausią pagarbą Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei. 2018-ųjų rugsėjį kartu Popiežiumi Pranciškumi, katalikai ir žydai, meldemės kartu  už Vilniaus geto aukų atminimą. Šiais metais, Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metų išvakarėse kartu lankėmės YIVO instituto Niujorke archyve, kuriame išsaugota Vilniaus Didžiosios sinagogos metraščių dalis priminė pražuvusios Lietuvos Jeruzalės atminimą.

Dėkojame už kartu žengtą svarbų  žingsnį žydų ir lietuvių tarpusavio supratimo kelyje.Su pagarba bei dėkingumu,
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

 

Padėka nuo rašytojo Icchoko Mero šeimos

Padėka nuo rašytojo Icchoko Mero šeimos

Minint rašytojo Icchoko Mero penktąsias mirties metines Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, ir Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ su Kelmės rajono savivaldybe pakvietė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją Kelmėje, Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos. Ceremonija įvyko 2019-03-13, dalyvavo šios gimnazijos mokytojai ir mokiniai, Kelmės savivaldybės atstovai, I. Mero kūrybos gerbėjai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio.

Balandžio mėnesį LŽB pasiekė padėkos laiškas nuo Icchoko Mero šeimos iš Paryžiaus:

I.Mer šeimaSCAN_20190405_114342620

Padėka

Tariame nuoširdų AČIŪ  ponui Tadui, kuris atsiliepė į mūsų pagalbos prašymą ir padovanojo bei iki pat bendruomenės durų atgabeno, šeimai taip reikalingą skalbimo mašiną.
Skalbimo mašina jau sėkmingai darbuojasi naujuose namuose. Ja gavusi ponia Jelena su vaikais- siunčia šilčiausius linkėjimus ir didžiausią padėką.
Padėka

Padėka

Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir bendrijos „Atgaiva“  2019 metų sausio 7 vakarą surengto koncerto Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, klausytis susirinko pilna bažnyčia.

Koncertavo puikūs gerai žinomi atlikėjai: Fortepijoninis trio „Musica Camerata Baltica“: Leonidas Melnikas, Borisas Traubas ir Valentinas Kaplūnas ir solistė Judita Leitaitė – viena ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų.

Nuostabi bažnyčios akustika, aušto lygio atlikėjai, pasirinkta gera programa pakerėjo visus susirinkusius. Publika atsistojusi ilgai plojo, dėkodama už nepakartojamą, neaprėpiamą klasikinės muzikos ir meninio pasigerėjimo vertą koncertą.

Už šį koncertą rengėjams ir atlikėjams nuoširdžiai dėkoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Plačiau apie atlikėjus:

Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus

Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus

Tarptautinės tolerancijos dienos proga Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo apdovanotas aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”. Kaip savo rašė Kauno įvairių tautų kulltūrų centro vadovas Dainius Babilas, Kauno Žydq bendruomenės pirmininkas ir projektų vadovas Gercas Žakas – vienas aktyviausių kauniečių, dirbančių miesto tautinių mažumų bendrijų kultūrinėse ir visuomeninėse veiklose.
Nuo 2000 m. jam vadovaujant Kauno Žydų bendruomenei buvo sutelkta daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas. G. Žako atkaklumo ir nuoseklios veiklos dėka mieste gyvuoja itin reikįmingos tradicijos prisiminti svarbius istorinius bei nusipelniusias Lietuvai bei žmonijai asmenybes.
Šia neeiline proga apie Kauno žydų bendruomenės pirmininką rašo miesto dienraštis

Padėka aukojusiems pagalbos prašiusiai šeimai

Mielieji,

Socialinių programų departamento vardu, bei pagelbėti prašiusios šeimos vardu, norime nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems ir prisidėjusiems prie šeimos pagalbos prašymo.

Mama už paaukotus pinigus įsigijo taip reikalingą – skalbimo mašiną.

Jūsų gerumas neturi ribų! 

Dalinamės mamos dėkingumo žodžiais.

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ta proga ne tik  reiškia padėką Dianai Varnaitei už žydų paveldo saugojimą Lietuvoje, bet ir su rūpesčiu svarsto, kas pakeis šią profesionalią vadovę, protingą, įžvalgią ir vertinančią paveldą kaip reikšmingą palikimą ateities kartoms.

Nuo 2013 m. Fainai Kukliansky tapus LŽB pirmininke, bendruomenė ypatingai daug dėmesio skiria Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui. Didžiąja dalimi dėl KPD direktorės Dianos Varnaitės asmeninio dėmesio žydų paveldas tapo ir KPD bei visos šalies paveldosaugos vienu iš prioritetų. Žydų istorija Lietuvoje prasidėjo beveik prieš 700 metų, ne visos vertybės išliko, bet kas liko, reikalauja skubių gelbėjimo darbų, nes yra valstybės ir žmonių vertybės, kurios traukia viso pasaulio žmones.

Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį šimtmečiais kūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų – masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Žiežmariuose 2013 – sprendžiant dėl medinės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau baigti KPD ir Kaišiadorių raj. sav. lėšomis vykdyti išorės tvarkybos darbai, rengiamas vidaus tvarkybos darbų projektas, pastatas pritaikomas lankymui

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį. Todėl ačiū valstybės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir asmeniškai, dabar jau buvusiai, departamento direktorei Dianai Varnaitei, kad supranta ir padeda suprasti kitiems, kad Lietuvos žydų istorinės kapinės, masinės kapavietės, sinagogos ir kiti kultūros paminklai yra ne tik mūsų žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas.

Vyriausybės 2018 balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas. Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo“. Šie D.Varnaitės žodžiai neramina ir LŽB.

 Pakruojyje 2017 – atidarant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei LR lėšomis atrestauruotą Pakruojo medinę sinagogą.

Panevėžio žydų bendruomenės padėka

Nuoširdžiai dėkojame už puikiai Vilniuje LŽB suorganizuotą šventę Izraelio 70-mečiui paminėti. Dėkojame už šiltą priėmimą, gerą nuotaiką ir saulėtą šiltą orą. 

Pagarbiai,

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

LŽB švenčia Izraelio 70-metį

Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviai balandžio 19 d. parengė dar vieną puikų dainų ir šokių spektaklį, skirtą Izraelio valstybės 70-mečio šventei. Stebino aukštas profesionalumas. Su vaikais dirbo gerai savo darbą išmanantys vadovai. Vaikai dainavo populiarias žydų dainas, šoko ir vaidino.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Hefetzo salė buvo pilnutėlė dar gerokai iki prasidedant koncertui. Žana Skudovičienė ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino susirinkusius, pagyvenusius bendruomenės klubo “Abi men zet zich” narius su ypatinga Izraelio 70-mečio gimtadienio švente. Taip pat dalyvavo kiti žydų bendruomenės lyderiai, įskaitant Švenčionių žydų bendruomenės pirmininką Michailą Šapiro.

Vaikai dainavo daug gražių dainų hebrajų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Jie šoko labai gerai, galima tik įsivaizduoti, kiek daug jiems teko repetuoti, kad scenoje žiūrovai matytų tokį aukšto lygio atlikimą.

Ryškiausias spektaklio momentas 1967 m. hito “Yerushalayim Shel Zahav” atlikimas. Moksleivių dainininkų ir šokėjų nuoširdumas buvo neabejotinas, todėl žiūrovai susigraudinę ir verkė, ir plojo. Įvairaus amžiaus Vilniaus Saulėtekio mokyklos moksleiviams uždainavus Izraelio himną HaTikvah (Viltis), salė atsistojo ir klausėsi susigraudinusi.

LŽB surengtas koncertas “Maži pokalbiai Europos vidury”

LŽB surengtas koncertas “Maži pokalbiai Europos vidury”

Smuikininkų Boriso Traubo, Boriso Livschitzo ir pianistės  Rūtos Mikelaitytės Kašubienės koncertas „Maži pokalbiai“ kovo 15d. Jašos Heifetzo salėje suteikė visai susirinkusiai publikai ne tik didelį malonumą, bet ir emocinę įtampą, kurią sukelia išgyvenimai, įprasminti muzikos kūriniuose, publika klausėsi  įsijautusi ir negailėjo aplodismentų.

Koncertas prasidėjo Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Dovydo žvaigždės“ premjera, skirta dviem smuikams solo. Salėje susirinkusieji klausėsi dviejų raudų: „Šviesioji rauda“  ir „Krentanti aukštyn“.

Koncerto programoje buvo daug gerų žinomų kūrinių. Dėkojame smuikininkams Borisui Traubui, Borisui Livschitzui ir pianistei  Rūtais Mikelaitytei Kašubienei už puikų atlikimą ir suteiktas geras emocijas.

Padėka už filmų peržiūras

Lietuvos žydų bendruomenėje dvi dienas vyko filmų peržiūros. Filmų scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina dalyvavo jų pristatymuose. Žydų bendruomenė dėkinga Lilijai Vjuginai už suteiktą galimybę pamatyti du jaudinančius ir įdomius dokumentinius istorinius filmus.

Vasario 21d. rodytas filmas “Romas, Tomas ir Josifas”. Pagrindinis filmo herojus poetas Josifas Brodskis. Apie jį pasakoja su juo bendravę Tomas Venclova, Romas Katilius, Česlavas Milošas, Liudmila Sergejeva.

Susipažinęs su šiais žmonėmis, J.Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, jam buvo gera Lietuvoje, šalis jį traukė. Jis gyvendavo Vilniuje, Palangoje, lankėsi Kaune. Lietuvoje jis  ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. J. Brodskis filme pribloškia savo eilėraščių skaitymo maniera, ji hipnotizuojanti. Rami intonacija pamažu peraugdavo į labai ekspresyvų, net audringą žodžių srautą, kol vėl nurimdavo ir pereidavo į ramesnę intonaciją. Jis niekados neskaitydavo savo eilių iš lapo, tik  iš atminties. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavą Milošą, su kuriuo susipažino jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Kremliaus imperijos. Visi gyveno JAV, greičiau tapusia bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos siejo ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent „Normalumo galimybė“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…
1972 metais ištremtas iš tėvynės Rusijos, J. Brodskis apsigyveno Niujorke, dėstė JAV universitetuose. 1977 metais gavo Amerikos pilietybę, o 1987 metais tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Mirė 1996 m. sausio 28 d. Į tėvynę niekuomet nebuvo parvykęs.

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi ir dėkoja už vertingą dovaną – Grigorijaus Kanovičiaus talentu, jautriomis stygomis rašytas  knygas, kurias skaito visi, ne tik žydai, nes jose – tikros Lietuvos gyvenimo istorijos, sušildytos nuoširdžia nostalgija. Šios knygos tarsi gyvi paveikslai, kuriuose mūsų tėvų praeities vaizdai, dabar tik prisiminimai su spalvomis, žodžiais, šypsena ir skausmu.  Šiandien jos – aktualus paminklas visiems išnykusiems žydams… Mums svarbu, kad visa Grigorijaus Kanovičiaus kūryba – atminties lobynas, kur jie amžinai gyvi savo „štetluose“, dabar jau ištuštėjusiuose miesteliuose. Teisingai sakoma, kad žydai gyvens net tada, kai nebus tų, kurie juos atsimena. Didžiuojamės, kad Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos dėka, Lietuva turi vertingą žydų gyvenimo sagą, kurioje mūsų protėviai nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų, kuris taps dar vienu svarbiu ženklu, liudijančiu nepaprastą žydų tautos kultūrinį palikimą Lietuvai ir pasauliui.

S. Bakas buvo vaikas-genijus, tapyti pradėjęs dar kalėdamas Vilniaus gete ir vienas tų, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems. Jo istorija mus verčia susimąstyti apie Holokausto netekties mąstą ir kūrybos galią, nepavaldžią net karo padiktuotoms sąlygoms. Kartu Samuelio Bako menui skirtas muziejus, įamžinantis nepaprastą jo talentą, tikiu, jog taps įkvėpimu mūsų jaunimui – paskatins didžiuotis savo kultūra, ją saugoti ir branginti, kurti ir siekti savo tikslų.

Nuoširdžiai dėkoju Samueliui Bakui už skirtą susitikimą su LŽB jaunimu.
Pirmininkė Faina Kukliansky.

LŽB išleistam kalendoriui įteikiama Respublikinė Lauryno Ivinskio premija

 

Šiandien spalio 20d. Kuršėnuose vyks Respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių „Pasaulio tautų teisuoliai“ įteikimas ir Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertas.

Kalendoriaus įdėjos autorė – Maša Grodnikienė, sudarytoja Danutė  Selčinskaja, redaktorė Jovita Stundžiaitė dizainerė – Jūratė Juozėnienė.

Daugiau apie  kalendorių

13 val. Senosiose Kuršėnų kapinėse ir Padabos miške gėlių padėjimas prie Lauryno Ivinskio kapo ir Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo. 14 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių (2016-2017), kurį išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu, įteikimas  ir meninė programa.