Lapkričio 10d. Kaune buvo palaidota Jadvyga Ambraziūnienė-Viščiūtė (g. 1933), žydų gelbėtoja, Pasaulio tautų teisuolė. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ji ir jos šeimos nariai buvo apdovanoti 2011 m.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėl netekties nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius.

Nedidelis Domo ir Marijonos Viščių  ūkelis tarpukariu Antupyčių kaime (Raseinių r.) ribojosi su Vagupių dvaro žemėmis. Vagupių dvarą valdė Aronas Smolenskis. Viengungis ūkininkas gerai sugyveno su savo kaimynu Domu Viščiumi: kai šiam ko prireikdavo, Aronas niekada neatsisakydavo, paremdavo.

Gausi Viščių šeimyna už paramą atsilygindavo darbu Arono ūkyje. Nacistinei kariuomenei okupavus Lietuvą, žydų gyvenimas virto košmaru. Pirmomis karo dienoms su dviračiais atvažiavo baltaraiščiai, dviračius paliko Viščių sodyboje, o patys tekini nubėgo į Arono sodybą, negailestingai jį sumušė.

Leisgyvis Aronas tą patį vakarą atšliaužė pas Viščius ir nuo to laiko slapstėsi pas juos per visą karą. Viščių šeimyna buvo liudininkai, kai vieną diena iš Betygalos miestelio visus žydus suvarė į Arono sodybą, o auštant visus sušaudė ant upelio kranto.

Slapstyti Aroną buvo itin pavojinga, nes kaimynai žinojo, kad jis „pradingo“, įtarinėjo jam padedant ir Viščius. Jų sodyboje buvo įrengtos kelios slėptuvės – buvo iškastas bunkeris tvarte, tuneliai buvo iškasti daržinėje po šienu ir po kambario grindimis, kad, iškilus pavojui, Aronas galėtų pabėgti. Kai Viščiai sužinodavo, kad miestelyje ar kaime vyksta kratos, Aronas, pasiėmęs maisto kelioms dienoms, išeidavo į rugių laukus arba slapstydavosi krūmuose. Neišvengė kratos ir grasinimų ir Viščių šeima, tačiau jiems visiems pavyko išgyventi ir išgelbėti Aronà Smolenskį. Arono tėvas Srolis Smolenskis ir brolis Jankelis sušaudyti Lyduvėnuose, sesuo Rebeka prie Ariogalos 1941 metais. Karui pasibaigus, Aronas Smolenskis vedė jauniausiąjąViščių dukrą Janiną, jie susilaukė dviejų dukrų ir dviejų sūnų. Aronas Smolenskis mirë 1980 m., palaidotas Vilkijoje.