Renginiu ciklas ,,Likimai”

Kviečiame į knygos “Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg” pristatymą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia Jus į knygos, skirtos iškiliems XX a. Lietuvos atlikėjams ir pedagogams: ALEKSANDRUI LIVONTUI ir OLGAI ŠTEINBERG, pristatymą. Knygos autorė – kultūrologė, prof. habil dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Dalyvauja: profesorių Aleksandro Livonto ir Olgos Šteinberg mokiniai – muzikai, pedagogai, valstybės veikėjai, profesoriai: smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras dr. Algis Gricius, pianistė, pedagogė Veronika Vitaitė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, smuikininkė Kristina Domarkienė, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, pianistas Povilas Jaraminas, muzikologas Vaclovas Juodpusis,
Renginys vyks: Rugsėjo 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Vakarą ves: Maša Grodnikienė, susitikimų „Likimai“  sumanytoja ir organizatorė.
     

“Likimai” – prof. habil. dr. Leonido Melniko jubiliejinis vakaras Lietuvos žydų bendruomenėje

Tango garsai, maloni ir šilta jubiliato šypsena, linksma šventiška publikos nuotaika pilnutėlėje Jašos Heifetzo salėje,- taip prasidėjo Leonido Melniko, pianisto, vargonininko, muzikologo, habil. dr., LMTA katedros vedėjo, Senato pirmininko, profesoriaus 60-mečiui skirtas vakaras Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kurios Tarybos nariu jis yra.

Kartu tai buvo susitikimas iš renginių ciklo „Likimai“, kurio organizatorė, sumanytoja ir vedėja yra Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė, ji prisiminė šviesaus atminimo L.Melniko tėvą, vaistininką Isają Melniką, kuriam tą pačią dieną būtų sukakę 110 metų. Žinomas vaistininkas, Vilniaus centrinėje (dabar Gedimino prospekte) ir Žvėryno vaistinėje dirbęs, tais laikais pats gaminęs vaistus, visų gerbiamas, Holokaustą Štuthofe ir Dachau išgyvenęs tėvas, ramus ir šiltas  žmogus, labai mėgo lankytis visuose koncertuose.  Sūnaus, Leonido Melniko gyvenime muzika prasidėjo, kai jį mama atvedė į „Ąžuoliuką“. Pirmoji mokytoja – garsioji pianistė pedagogė Nadežda Duksdulskaitė. „Visa vaikystė buvo nušviesta tėvų, pačių geriausių, išmintingiausių, – šeima išlieka labai svarbi“, – pasakojo apie save L.Melnikas, prieš pakviesdamas visus klausytis tango melodijų. Kartu su juo muzikavo smuikininkas Borisas Traubas, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, akordeonu grojo Genadijus Savkovas.

Jubiliejiniame vakare dalyvavusi prof. Silvija Sondeckienė, garsi violončelininkė, pedagogė, vieno žymiausių šalies dirigentų profesoriaus Sauliaus Sondeckio žmona kalbėjo, kad L.Melnikas, dėstydamas LMTA, padovanojo studentams ir dėstytojams savo gyvenimo dalį, rašydamas apie kitus vertingas knygas. Jis daug metų rašė apie garsųjį maestro, šviesaus atminimo profesorių Saulių Sondeckį, ilgus vakarus sėdėdami, jie įdomiai šnekėdavosi. Knygos rašymas užtruko kelerius metus, nes po kiekvieno pokalbio telstą tekdavo papildyti nauju faktu, o tai reiškė naują atsiveriantį horizontą. Naujas faktas autoriui yra iššūkis, bet publika tą vakarą išgirdo L.Melniko svajonę – baigti  po metų labai laukiamą knygą, kurioje žodis bus paremtas faktais, nes viskas, ką S. Sondeckis darė, buvo daroma rimtai, todėl archyvų, dokumentų sukaupta labai daug, o siekiant perteikti visumą,  prireikė laiko…

„Bendravimas – ne dovana kitiems, tai dovana sau, nes bendraudamas su iškiliais žmonėmis pats pasisemi daug“, – kalbėjo L. Melnikas, prisimindamas laiką, praleistą su maestro S. Sondeckiu. „Rašau lengva kalba, aiškiai, nesistengiu rašyti storų knygų, kad žmonės jas norėtų skaityti“, – pakartojo profesorius L.Melnikas savo žmonos patarimą, kad knygos rašomos žmonėms  skaityti.

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga

Aušra Pažėraitė

Pasipriešinimas chasidizmui

Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.

,,In memoriam Saulius Sondeckis” – kviečia „Likimų“ vakaras

,,In memoriam Saulius Sondeckis” – kviečia „Likimų“ vakaras

Maloniai kviečiame į 26-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“

In memoriam Saulius Sondeckis

Filmo “…mūsiškiai žydai muzikai” premjera.

Filme Maestro Saulius Sondeckis dalinasi prisiminimais apie savo kolegas ir draugus – Lietuvos muzikus žydus.
Dalyvauja:Filmo autorius žurnalistas Saulius Sondeckis ir prof. Silvija Sondeckienė

Moderatorius  –  prof. habil dr. Leonidas Melnikas.Renginys vyks: Gegužės 19 d. 18 val.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.) Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojaMaša Grodnikienė

Sauliaus Sondeckio jaunesniojo filmas “…Mūsiškiai žydai muzikai“  skirtas šiais metais Anapilin išėjusio pasaulinio garso dirigento maestro Sauliaus Sondeckio atminimui.

Filme maestro prof. Saulius Sondeckis  pasakoja apie muzikus litvakus, daug prisidėjusius prie Lietuvos muzikų ugdymo, profesionalaus meno kolektyvų brandos bei palikusių  reikšmingą pėdsaką  pasaulio muzikos istorijoje . Filme prisiminimais taip pat dalinasi S. Sondeckio kolegos, mokiniai D. Geringas, A.Šenderovas, S. Sondeckienė, V.Miškinis, L. Melnikas, B.Vasiliauskaitė-Šmitienė ir kt.

115 min. trukmės filme panaudota gausi dokumentinė, ikonografinė medžiaga, surinkta Lietuvos, Izraelio, JAV, Rusijos archyvuose, muziejuose, privačiuose  archyvuose. Jame pristatomi 26 muzikai-litvakai  nuo XX a. pirmosios pusės iki šių dienų. Filme net 832 nuotraukos. Skamba 33 kompozitorių 50 kūrinių ištraukos.

“Likimų” vakaras su Amerikos virtuozais

Balandžio 19 d. į “Likimų” vakarą Jaschos Heifetzo salėje, kuri yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, susirinko visi, norintys ne tik pasiklausyti koncerto, bet ir susitikti su ansambliu “Amerikos virtuozai”. Šie virtuozai tai – talentinga kūrybinė Borowskių šeima iš Baltimorės (JAV): Elizabet Borowski (fortepijonas), Emanuel Borowski (smuikas), Frances Borowski (violončelė), Charles Borowski (lūpinė armonikėlė, vokalas). Pasak garsaus smuikininko Boriso Traubo, “Amerikos virtuozais” Borovskių šeimą pavadino Vokietijos spauda po jų koncerto Vokietijoje. “Man pasisekė susipažinti su šiais įdomiais muzikantais jų pirmojo vizito į Lietuvą metu.

Koncerto pavadinimas -” Muzika – geriausias tiltas tarp žmonių “, – išreiškia ir Borovskių moto. Koncertuodama pačiai įvairiausiai publikai, ši šeima patvirtina, kad muzika sujungia žmones per realius pojūčius. Dar juos vadina Gerosios valios ambasadoriais. Jie koncertavo Izraelyje žydų ir arabų auditorijai. Muzikantai grojo Kuboje ir Vietname, dar tuo laiku, kai JAV ir šių šalių santykiai buvo įtempti. Be to Borovskiai padeda įvarių šalių muzikantams, organizuodami jų koncertus Amerikoje,- paskojo Borisas Traubas.

Ansamblio “Amerikos virtuozai” vadovas Charles Borovski padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už galimybę groti Jaschos Heifetzo salėje. “Lietuvoje mes koncertuojam trečią kartą, čia susitikom įvairių žmonių, mes tikime, kad visi jie –  viena šeima. Muzika ir kultūra jungia mus, vienija pasaulį,- sakė Charles Borowski.

Amerikos muzikantai grojo kompozitorių: Poulenko, Gershvino, žydų melodijų popuri, taip pat jų pačių kompozicijas. Vakarą vedė profesorius Leonidas Melnikas.

>>Akimirkose svečių pasirodymas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.

LŽB vakaras “Likimai” skirtas “Amerikos Virtuozų” ansambliui

Maloniai kviečiame į susitikimą iš ciklo „Likimai“
su ansambliu AMERIKOS VIRTUOZAI:

Emanuel Borowsky (smuikas), Frances Borowsky (violončelė),

Elizabeth Borowsky (fortepojonas) ir Charles Borowsky (balsas, lūpinė armonikėlė) 

Vakaro vedėjas – profesorius Leonidas Melnikas
Renginys bus vedamas rusų kalba. 

Renginys vyks:Balandžio 19 d. (antradienį) 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

 

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

LŽB vasario 17 d. vyko 24-asis – susitikimas iš ciklo „Likimai“, kurio tema – ,,Žydiški motyvai  rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje“. Renginio moderatorius – mokytojas ir eseistas Vytautas Toleikis. Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, kuri pristatydama susitikime dalyvaujančią rašytoją K.Sabaliauskaitę priminė, kad talentingą rašytoją pamilo ne tik lietuviai skaitytojai, dėl jos knygų iš proto kraustosi ir Latvija, ir  Lenkija.

Susitikimo moderatorius – mokytojas  eseistas Vytautas Toleikis, pradėdamas vakarą ir kreipdamasis į pilną salę susirinkusių žmonių, pasakė:,, Kristina grąžino Lietuvos istorijos atmintį. Grąžino 200 metų istoriją, kurios, dėl Šapokos paradigmos lietuvio sąmonėje nebuvo. ,,Silva Rerum”  yra mums netikėta istorijos sėkmė kaip tautai laimėtas loterijos bilietas. Mums pasisekė, kad Kristina grąžino šimtmečius istorijos. Autorės atmintis nėra selektyvinė, ji rašo apie viską, kas buvo, ir  apie lenkus, ir apie žydus kaip saviškius. Toks yra 21amž. žmogaus požiūris, kitoks jis būti negali“.

,,Likimų“ vakaro metu pokalbis sukosi apie žydų personažus, apie tai, kaip atėjo žydas  į Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, nes jis kitoks negu įprasta vaizduoti lietuvių literatūroje. K.Sabaliauskaitė pasirinko elitinę asmenybę gydytoją Aaroną Gordoną.

K.Sabaliauskaitė:

Atsakymas paprastas: todėl, kad aš esu vilnietė. Tikri normalūs vilniečiai užaugo tarp žydų ir lenkų vaikų. Kai žaidi kieme su vaikais, tai neklausi, kas jis yra, ar lenkas, rusas, ar  žydas, nes tas vaikas yra fainas ir tu su juo žaidi, arba jis – ,,gnyda“ ir nieko bendro su juo nenori  turėti. Viskas yra labai paprasta. Man žydai niekad nebuvo svetimi, buvo normalus bendravimas. Kaip gali rašyti apie Vilnių ir nerašyti apie žydus, tai tas pats kaip dramblio kambary nepastebėti. Žydai visada buvo organiška bendruomenės dalis,  tiek daug atnešusi ir dovanojusi, nerašyti apie ją, – neįmanoma.

„Likimai“ kviečia į susitikimą su Kristina Sabaliauskaite

Sabaliauskaites plakatas

Žydiškieji motyvai Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje 

Maloniai kviečiame į 24-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su rašytoja, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.Renginio moderatorius – mokytojais ir eseistas Vytautas Toleikis.

Renginys vyks: Vasario 17 d. 18 val.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja

Maša Grodnikienė

Maestro Anatolijus Šenderovas LŽB ,,Likimų“ vakare

Maestro Anatolijus Šenderovas LŽB ,,Likimų“ vakare

 

   22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su vienu iš garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Maestro Anatolijumi Šenderovu, rengė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. Maestro A. Šenderovą kalbino Kamilė Rupeikaitė.

   Unikalaus talento šiuolaikiniu kompozitoriumi dažnai vadinamas A.Šenderovas, visada su šypsena, humoru ir gera energija linksmai pasakojo apie savo šeimą, kelią į muzikos aukštumas. Šiandien Lietuva gali didžiuotis jo kūriniais, nei vienas neguli stalčiuje, jie modernūs, juos groja daugelis muzikantų ir orkestrų, be to vis gimsta naujos atlikimo versijos.  Kai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje rengiami ,,Likimų” vakarai, salėje susirenka daug žmonių, o vakarui pasibaigus, visi jaučiasi pozityvių džiugių emocijų įkvėpti. Ir kaip nesidžiaugsi, jei geri atlikėjai groja puikią muziką, o su auditorija kalbasi garsus kompozitorius, kurio muzika yra aktuali, klausytojas jaučia, kad ji kaip šių dienų gyvenimas.

   Anatolijui Šenderovui svarbu, kad publika neliktų abejinga jo muzikai, t.y. kad ji pasiektų žmogaus mintis ir jausmus. ,,Muzika, kaip ir dailė yra universali jausmų, proto ir intelekto kalba. Visada stengiausi kalbėti pozityviai, apeliuoti į pačius gražiausius žmogaus jausmus ir emocijas. Tik kultūrą mes galime priešpastatyti agresyvumui ir neapykantai. Per kultūrą mes galime kalbėti su visu pasauliu, tapti pastebimais ir labiau suprantamais. Mūsų tautos tema užima mano kūryboje labai svarią vietą. Per ją aš matau pasaulį ir džiugu jausti, kad tai tik sustiprina auditorijos susidomėjimą. Net jei auditorija ne viską supranta, visada ką nors pajus“, – sako A.Šenderovas, ,,Likimų” vakare užbūręs bendruomenę savo prisiminimais ir muzika, kurią atliko Tomas Petrikis (altas), fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas),  Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas)  ir Povilas Jacunskas (violončelė).

LŽB kviečia į 22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“

Senderovas-web-001

Maloniai kviečiame į 22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“
su vienu garsiausiu šiuolaikiniu Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu

Maestro Anatolijumi Šenderovu 

Programoje: LRT laidos „Legendos“ siužetas apie A. Šenderovo kūrybinę veiklą

Vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė

  1. Šenderovo kūrinių koncertas

Dalyvauja:

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon tapo 21-ąja asmenybe susitikime ,, Likimai” , kuris vyko  2015m. birželio 9d. ,,Likimų” ciklą iniciavo ir organizavo LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.

   Pamatyti ir išgirsti ambasadorių A.Maimoną susirinko pilna salė, LŽB nariams –  galimybė geriau pažinti šį patyrusį diplomatą.. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kreipdamasi į susirinkusius, priminė, kad Izraelio ambasada – istorinės žydų Tėvynės ambasada,  ambasadorius nuoširdus ir tvirtas žmogus, su kuriuo galima pasitarti.

   Ambasadorius Maimonas, spindintis pasitikėjimu, LŽB auditorijai pasakojo apie savo gyvenimą ir karjerą, apie prosenelį, atvykusį gyventi į Izraelį iš Jemeno, nes jį vedė meilė Sionui iš Jemene, kur  gyveno daug žydų. Ambasadorius prisiminė, kaip 1948m. Izraelio kare žuvo dėdė, o tėvas verkė, ir tada buvo vienintelis kartas, kai jis matė verkiantį savo tėvą, kuris karo tarnybą Izraelyje baigė, būdamas generolu. Nors namie būdavo retai, sūnui darė didelę įtaką, todėl jis sekė tėvo pavyzdžiu ir pasirinko karinę tarnnybą. Ambasadorius Amiras Maimonas, kurio  pasakojimas buvo sklandus su linksma šypsena ir charisma bei kartais žaviai mestelta pastaba su humoru, palietė keletą svarbiausių momentų savo karjeroje: kaip įstojo į karo akademiją, tarnavo parašiutininkų desanto pajėgose, dalyvavo pirmajame Libano kare, perėmė vadovavimą bataljonui , greitai kilo pagal rangą, tęsė mokslus – studijavo istoriją, įgijo bakalauro laipsnį ir galiausiai būdamas 30-ties pasuko į diplomatinę tarnybą. Tuo metu Izraelis ketino atidaryti ambasadą Etiopijoje, kurioje buvo didelė politinė ir ekonominė suirutė, nuo jos kentėjo toje šalyje gyvenantys ir norintys patekti į Izraelį žydai. Reikėjo karininko, sugebėsiančio su užduotimi  susidoroti. Ambasadoriumi į Eiopiją paskirtas A.Maimonas  1991m. vykdė 20 tūkst. žydų skraidinimo operaciją ‘’Solomon”.

Filmo „Maestro Saulius Sondeckis“ peržiūra LŽB

Filmo „Maestro Saulius Sondeckis“ peržiūra LŽB

2015 gegužės 21d. „Likimų“ sumanytoja ir organizatorė LŽB bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė pakvietė visus į ilgai laukto flmo apie garsųjį Lietuvos muziką dirigentą prof. Saulių Sondeckį peržiūrą. Susitikimo moderatorius: prof. Leonidas Melnikas, kalbėdamas apie maestro koncertus ir interpretacijas, pavadino juos Lietuvos muzikiniu paveldu. Pats maestro dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, nes pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro žygdarbiai, gelbėjant žydus.

Pask L.Melniko, būsimasis dirigentas ir pedagogas nuo mažens pajuto tikrąsias žmogiškas vertybes ir gyveno teisingą gyvenimą. Žiūrovai filme daugiau kaip pusantros valandos gali ne tik klausytis nuostabios muzikos, bet ir girdėti bei matyti kalbančio Sauliau Sondeckio veidą ir šypseną, nes kocertuose įprasta matyti dirigento nugarą. Filmo peržiūros LŽB, kurioje dalyvavo ir maestro žmona bei bendražygė , puiki violončelininkė profesorė Silvija Sondeckienė ir sūnus Saulius, susitikimo akimirkos užfiksuotos nuotraukose.

Nuotraukos:

Kviečiame į susitikimą su Amir Maimon

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame į 21-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje,
Jo Ekscelencija Amir Maimon

Renginys vyks:

Birželio 8 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4),

Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

Kvietimas

Gerbiamieji!
Kviečiame į 20-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“.
Gegužės 21 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Programoje: Filmo „Maestro Saulius Sondeckis“ peržiūra.

Režisierius: Juozas Javaitis

Operatorius: Donatas Buklys

Prodiuseris: Saulius Sondeckis jaunesnysis

Susitikimo moderatorius: prof. Leonidas Melnikas

Filmo trūkmė 1,45 val.
Renginio sumanytoja ir organizatorė  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”- LŽB ,,Likimų” prisiminimų vakaras

,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”- LŽB ,,Likimų” prisiminimų vakaras

 Gruodžio 9 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje vyko įdomus prisiminimų vakaras, jau 19-as susitikimas iš ciklo ,,Likimai". Tema – ,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”. Prisiminimus pasakojo prof. Saulius Sondeckis ir prof. Silvija Sondeckienė, moderavo prof. Leonidas Melnikas. Tema svarbi jau vien todėl, kad Antrasis Pasaulinis karas ir Holokaustas paliko baisų pėdsaką Lietuvos žydų istorijoje ir muzinkiniame šalies gyvenime. Žuvo didžioji dauguma muzikų, visą ugdymo sistemą teko kurti iš naujo – prisiminė Saulius Sondeckis, pats dalyvavęs ir kultūriniame atgimimo procese. Kiek muzikos garsenybių žydų yra kilę iš Lietuvos –  niekas dar nesuskaičiavo. Ne tik Jaša Heifecas, bet ir Aleksas Livontas, atvykęs į Vilnių po karo,  jis ugdė gerus smuikininkus, dėjo daug pastangų, garsindamas lietuvį kompozitorių Balį Dvarioną, pramušdamas jo talentui geležinę Maskvos uždangą.

“Likimai”

Gerbiamieji, Kviečiame į 19-ąjį susitikimą iš ciklo "Likimai"
Lietuvos žydų muzikai pokario metais
Prisiminimais dalinsis Prof. Saulius Sondeckis ir Prof. Silvija Sondeckienė
Renginio moderatorius – Prof. Leonidas Melnikas

Dalyvauja fortepijoninis trio:

Ilgamečio LŽB bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus minėjimas

Ilgamečio LŽB bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus minėjimas

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje spalio 14 d. vyko anapilin prieš pusmetį išėjusio LŽB garbės pirmininko, ilgamečio bendruomenės vadovo Simono Alperavičiaus gimimo metinių minėjimas. Bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė pakvietė visus susirinkusius pažiūrėti dokumentinio filmo, kurio autorės – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė subtiliai filmavo apie savo gyvenimą kalbantį  S. Alperavičių, ir su jam būdingu švelniu humoru prisimenantį svarbiausius savo šeimos ir bendruomenės gyvenimo momentus.

Tas šiltas pasakojimas, atskleidžiantis  išmintingą charizmatišką,ypatingų akių ir žydiškų veido bruožų žmogų, kuris kad ir sunkiai sirgdamas, nevengė juokauti, pasakoti anekdotų ir rimtų skaudžių dalykų, pats ramiai dėstė, kaip jam  viskas rūpėjo. Simonui Alperavičiui kalbant iš ekrano, o juk daugybę kartų toje pat vietoje, kur ekranas, jis gyvai kreipdavosi į bendruomenės žmones.

Dabar, filmuotus kadrus žiūrinčių mintyse, pralėke visa sudėtingo gyvenimo epocha. Po filmo kalbėjusieji jo draugai ir bendradarbiai: Pranas Treinys, Saulius Sondeckis, Miša Jakobas, Faina Kukliansky prisiminė, koks garbingas įdomus ir taurus žmogus buvo Simonas Alperavičius, toks jis išliks visų jį pažinojusiųjų atminty.

Ypatingų komplimentų minėjime sulaukė filmo kūrėjos – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė, kurios sugebėjo jautriai išlaikyti tikrąjį S.Alperavičiaus veidą ir charakterį, pačios likdamos už kadro.

Kvietimas į 18-ąjį susitikimą iš ciklo “Likimai”

Gerbiamieji,

Kviečiame į 18-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
skirtą pernai išėjusio buvusio LŽB pirmininko

gerb. Simono Alperavičiaus

gimimo metinių paminėjimui.

Renginio metu bus rodomas dokumentinis filmas skirtas S. Alperavičiaus atminimui.

Filmo autorės – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė

Renginys vyks:

Spalio 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

,,Likimų” vakaras

,,Likimų” vakaras

,,Likimų” vakaras, skirtas kantoriaus Michailo Aleksandrovičiaus 100-mečio jubiliejui paminėti.

Šiame minėjime vyko knygos ,,Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros” pristatymas, dalyvaujant knygos autoriui, žurnalistui ir vertėjui Leonidui Makhlis. Renginio moderatorius profesorius Leonidas Melnikas.

Renginio sumanytoja ir organizatorė LŽB pirmininko pavaduotoja Maša Grodnik.

likimai (1) likimai (2)

„CHARLIE 125“

 

16-asis susitikimas iš ciklo „Likimai“, skirtas vienam garsiausių XX a. aktorių ir režisierių, komedinio žanro atlikėjo Charlie Chaplin‘o 125-osioms gimimo metinėms paminėti „CHARLIE 125“.

Renginys vyko LŽB bendruomenėje birželio 10d.

Nebyliojo kino simbolis Čarlis Čaplinas savo unikaliu stiliumi iki šiol žavi ir traukia žiūrovą. Su niekuo negalėtume supainioti tų  juodų ūsų, šypseną keliančios eisenos, primenančios prisukamą žaislą, klasikinio silueto katiliuko, slepiančio vešlias garbanas, lazdelės ir sodriai pusmėnuliu paryškintų antakių. Visa tai asocijuojasi su legendinio Čarlio Spenserio Čaplino (Charlie Spencer Chaplin) asmeniu.

   Nuostabų artistizmą  Č.Čapline išugdė jo tėvai aktoriai. Buvo pasakojama, kaip jo motina dažnai stovėdavo prie lango savo bute Londone ir, žiūrėdama į praeivius, kopijuodavo praeivių judesius. Č.Čaplinas, žiūrėdamas į ją, išmoko išreikšti jausmus ir judesiais atskleisti žmogaus vidinę būseną. Čarlio vaikystė buvo sunki, tėvas buvo -alkoholikas, mama buvo  aktorė, tačiau dėl psichikos ligos turėjusi nutraukti karjerą.

Čarlis dar vaikystėje tapo našlaičiu, tačiau jam savotiškai pasisekė: nė į vieną Londono vaikų prieglaudą jis nepateko. Jį išgelbėjo gatvė, kurioje jis dainuodavo daineles ir parodijuodavo praeivius. Žmonės iš jo garsiai juokėsi ir už tai neblogai mokėjo. Čaplinas atsidūrė cirke, dar vėliau – teatro pantomimos trupėje. Vėliau Č.Čaplinas rašė: “Teatras, šokis, baletas – visur naudojama pantomima. Geresnės mokyklos kino aktoriui negali būti, kadangi kino esmė ir yra tylėjimas”. Aštuoniolikos metų Č.Čaplinas jau buvo profesionalus aktorius ir du kartus gastroliavo Amerikoje. . Čaplinas reformavo visą komedijos žanrą, situacijų komedijas pavertė charakterių komedijomis – būtent tokį vaidmenį įkūnijo Čarlis didžiojoje dalyje savo filmų, pavergdamas visų širdis.Nebebuvo juokiamasi iš personažo – buvo juokiamasi kartu su juo, nostalgija jungėsi su pasibaisėjimu socialine neteisybe. Būtent jo filmuose žiūrovai „gaudavo“ viską, ko siekia kiekvienas stebėtojas iš meno kūrinio. Čaplinas dovanoja meilės istoriją, painius nesusipratimus ir svarbiausia – laimingą pabaigą. Estetiškos ir iki skausmo visus lydinčios gyvenimiškos situacijos būdingos ir mūsų laiko žmogui.