Spalio 2d. mirė Elja Butas (1954 -2020)
Lietuvos žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą žmonai Laimutei ir sūnui.
Liūdna žinia iš Kauno: mirė Pasaulio teisuolė Aldona Radzevičienė Norvaišaitytė
2020-10-02 iš Kauno atėjo liūdna žinia: mirė Pasaulio teisuolė Aldona Radzevičienė Norvaišaitė. Prieš trejus metus Kauno žydų bendruomenė šventė jos 90 metų jubiliejų: tada ponia Aldona ne tik klausėsi ir sulaukė artimųjų, draugų ir giminaičių sveikinimų, bet ir sukosi valso sūkuryje …
Akdoną Norvaišaitytę sveikina KŽB pirmininkas gercas Žakas.
Jai buvo būdingas optimizmas, gerumas ir humoro jausmas. Matyt visos šios savybės padėjo Aldonai sulaukti tokį garbingą amžių. Kalbėdama apie savo indėlį į žydų išgelbėjimą, Aldona Radzevičienė visada jaudinosi, būdama paauglė tuo metu padėjo savo tėvams – Juozui ir Uršulei Norvaišaičiams. Tuo metu Norvaišaičių šeima gyveno Vilkaviškio rajone. Jie išgelbėjo kaunietį Alperą Kirkilovskį, Chaimą Černevskį, seseris Šenke ir Cipke Veberytes.
Šiltuoju metų laiku jie slėpėsi miške, specialiai įrengtoje pastogėje, o žiemą – tvarte. Kai gelbėtojus apskundė kaimynai,, naciai suėmė Juozą Norvaišaitį ir išvežė į Saksoniją, jo likimas, deja, nežinomas.
Visi išgelbėti žydai džiaugėsi sulaukę karo pabaigos. 1993 metais tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas už žūvančiųjų gelbėjimą apdovanojo Kryžiais Norvaišaičių šeimą – Juozą, Uršulę ir jų dukrą Aldoną. 2001 m. Izraelio institutas Yad Vašem jiems suteikė Pasaulio teisuolių garbės vardus.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi kartu su Aldonos Radzevičienės šeima ir draugais. Tokių šviesių žmonių atminimas amžinai išliks mūsų širdyse.
Užuojauta
Iš Šiaulių atėjo liūdna žinia – netekome nuostabaus žmogaus -, Pasaulio tautų teisuolės Meilutės Zofios Levinskienės (Kalendraitės). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ) reiškia gilią ir nuoširdžią užuojautą Meilutės Zofiijos šeimai : vyrui, vaikams, anūkams seseriai, kuri taip pat yra Pasaulio teisuolė ir draugams.
Antrojo pasaulinio karo metais Andrejaus Kalendros, M. Zofijos tėvo, Levo Tolstojaus idėjų gerbėjo, organizuotas Gordimerų šeimos gelbėjimas iš Šiaulių geto. Andrejus Kalendra buvo žinomas ir gerbiamas žmogus visame regione. Po Vaikų akcijos Šiaulių gete, įvykusios 1943 m. lapkričio 5 d., A. Kalendra, kuriam padėjo šeima ir draugai, surengė Gordimerių šeimos gelbėjimo operaciją. Šešerių metų Šolemas buvo išvežtas iš geto su bulvių maiše, ir paslėptas Kalendrų dvare netoli Žarėnų. Šolomas ten išbuvo iki 1945 metų vasaros.
Nuotraukoje: Gordimerių šeima – Itzik ir Sonya, vaikai Šolom ir Georg (JAV)
Kalendros šeimos narių, jų draugų ir pažįstamų pastangomis visa Gordimerių šeima buvo išgelbėta ir 1945 m. jie išvyko į JAV.
Nuotraukoje: Monika Kalendraitė-Jakutienė (kairėje), šalia prezidento V. Adamkaus yra Zofija Levinskienė.
2005 metais Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus seseris Kalendraites apdovanojo kryžiais už žuvusiųjų išgelbėjimą.
Mirė literatūros ir teatro kritikas, vertėjas Dovydas Judelevičius
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugsėjo 23 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius metus, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas Dovydas Judelevičius.
Dovydas Judelevičius gimė 1925 spalio 05 d. Kaune. 1951 m. baigė anglų kalbą ir literatūrą Maskvos universitete. 1957 m. filologijos mokslų kandidatas. 1951–1994 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1962 m. buvo šio instituto docentas. 1965–1967 m. buvo tęstinio leidinio Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra atsakingasis redaktorius. Parašė daug straipsnių apie teatrą, užsienio dramaturgijos ir poezijos vertimus, sudarė S. Nėries poezijos vertimų į rusų kalbą rinkinius, parengė paaiškinimus T. S. Elioto, Dž. Džoiso, O. Vaildo, V. Šekspyro kūrinių leidimams lietuvių kalba, išvertė S. Beketo, A. Milerio, B. Šo, J. Sobolio pjesių, Bairono poezijos. Jo pagrindiniai veikalai, tai Gyvasis Šekspyras: apie Lietuvos teatruose pastatytas V. Šekspyro tragedijas (1964), bei XX amžiaus dramaturgija: Vakarų Europos dramaturgų pjesės (1970). Buvo straipsnių rinkinių, vadovėlių bendraautoris. Taip pat vertė iš anglų kalbos: Dž. Londonas. Žūklės sargybinio pasakojimai: apsakymai (1947), O‘Henry. Kopūstai ir karaliai: romanas (1948), B. Šo. Šventoji Joana: pjesės (kartu su E. Kuosaite (1960), W. Levy. Kas pavogė vištytį?: rinktiniai 1963–1993 metų eilėraščiai (vertimas kartu su kitais (1997).
Nuo 1958 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Atsisveikinti su velioniu bus galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22), 7 salėje, šeštadienį, rugsėjo 26 d. nuo 12.00 iki 21.00 val. ir sekmadienį, rugsėjo 27 d., nuo 9 iki 12.00 val. Urna išnešama 12 val., laidotuvės vyks Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse.
Lietuvos rašytojų sąjungos informacija
Mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas Dovydas Judelevičius
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugsėjo 23 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius metus, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas Dovydas Judelevičius.
Nuoširdžią užuojautą velionio šeimai reiškia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Dovydas Judelevičius gimė 1925 spalio 05 d. Kaune. 1951 m. baigė anglų kalbą ir literatūrą Maskvos universitete. 1957 m. filologijos mokslų kandidatas. 1951–1994 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1962 m. buvo šio instituto docentas. 1965–1967 m. buvo tęstinio leidinioLietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai.
Literatūra atsakingasis redaktorius. Parašė daug straipsnių apie teatrą, užsienio dramaturgijos ir poezijos vertimus, sudarė S. Nėries poezijos vertimų į rusų kalbą rinkinius, parengė paaiškinimus T. S. Elioto, Dž. Džoiso, O. Vaildo, V. Šekspyro kūrinių leidimams lietuvių kalba, išvertė S. Beketo, A. Milerio, B. Šo, J. Sobolio pjesių, Bairono poezijos. Jo pagrindiniai veikalai, tai Gyvasis Šekspyras: apie Lietuvos teatruose pastatytas V. Šekspyro tragedijas (1964), bei XX amžiaus dramaturgija: Vakarų Europos dramaturgų pjesės (1970).
Buvo straipsnių rinkinių, vadovėlių bendraautoris. Taip pat vertė iš anglų kalbos: Dž. Londonas.Žūklės sargybinio pasakojimai: apsakymai (1947), O‘Henry. Kopūstai ir karaliai: romanas (1948), B. Šo. Šventoji Joana: pjesės (kartu su E. Kuosaite (1960), W. Levy. Kas pavogė vištytį?: rinktiniai 1963–1993 metų eilėraščiai (vertimas kartu su kitais (1997).
Nuo 1958 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Atsisveikinti su velioniu bus galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22), 7 salėje, šeštadienį, rugsėjo 26 d. nuo 12.00 iki 21.00 val. ir sekmadienį, rugsėjo 27 d., nuo 9 iki 12.00 val. Urna išnešama 12 val., laidotuvės vyks Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse
In memoriam Seras Ronaldas Harvudas
Rugsėjo 9d. Londone mirė Pietų Afrikos Sąjungoje plungiškių Isako Hurvičiaus ir Izabelės Peperytės-Hurvič šeimoje 1934 metų lapkričio devintą gimęs Ronaldas Harvudas (Ronald Harwood).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu ir pagarba reiškia nuoširdžią užuojauta dėl netekties Sero Ronaldo Harvudo šeimai ir artimiesiems.
1951 metais baigęs Keiptauno Sea Point berniukų mokyklą, kurioje skynė visus įmanomus meno laurus, jis iškart išvažiavo į Londoną siekti aktoriaus karjeros, tačiau jam sutrukdė jo mamai nepakeliama finansinė našta. Ronaldui teko mesti studijas ir imtis darbo. Jis tapo vieno garsiausio tuo metų Didžiojoje Britanijoje aktoriaus sero Donaldo Wolfito padėjėju. Bendravimo su aktoriumi ir jo aplinka patirtis, skvarbus žvilgsnis į žmonių elgesį įvairiausiose situacijose vėliau išsiliejo daugiau kaip dvidešimtyje Ronaldo Harvudo pjesių, dvidešimtyje scenarijų filmams, per trisdešimtyje grožinės ir dokumentinės literatūros kūrinių, pelniusių įvairius apdovanojimus, tarp kurių – ir Oskaro premija už scenarijų kino filmui „Pianistas“.
Bene geriausiai Ronaldo Harvudo gyvenimą bei kūrybą apibūdino Liudvika Pociūnienė, kalbėdama apie pagal jo scenarijus pastatytus filmus „Pianistas“ bei „Apsisprendimas“. „Mano galva, tai – privaloma programa visiems, norintiems ištarti savo žodį Antrojo pasaulinio karo ir pokario tema kine“,- rašė ji.
O įtakinga kultūros internetinė svetainė playbill.com populiaraus kritiko Roberto Simonsono lūpomis 2009 metais pareiškė, jog „Šiuo metu Ronaldas Harvudas gali būti sėkmingiausias dramaturgas bei scenarijų autorius angliškai kalbančioje pasaulio dalyje“.
Po Ronaldo Harvudo apsilankymo 2002 metais tėvų gimtinėje Plungėje, Saulės gimnazijos Tolerancijos centro vadovė Danutė Serapinienė surengė Ronaldo Harvudo vardo meninės raiškos konkursą. Jis tapo ne tik jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančiu reiškiniu visos Lietuvos moksleiviams, bet po rugsėjo devintosios – ir atminimo ženklu pasaulio kultūroje gilią žymę palikusiam, bet niekada nuo savo plungiškių šaknų neatsiskyrusiam, talento jėga žmonių sielas budinusiam Ronaldui Harvudui.
Užuojauta
Liūdime dėl netekties. Rugpjūčio 17d. mirė Naum Dvorkin (1940 – 2020)
Reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Jelenai ir sūnui Eduardui.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 3d. mirė ilgametis bendruomenės ir minjano narys
Chaim Zagin (1928 – 2020).
Reiškiame nuoširdžia užuojautą velionio vaikams. ir artimiesiems.
Užuojauta
Netekome aktyvaus ilgamečio Lietuvos žydų bendruomenės nario,- rugpjūčio 3d. anapilin išėjo Lev Jagniatinskij. (1926 -2020).
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą sūnui Aleksandrui, anūkams ir artimiesiems.
Užuojauta
Liepos 16d. mirė Arkadij Kogan (1937-2020)
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai.
Užuojauta
Liepos 9d. mirė Vladimir Brodskij (1939 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Ninai, broliams ir artimiesiems.
Užuojauta
Birželio 14d. mirė Nella Kalichovskaja (1927 – 2020)
Gilią ir nuoširdžią užuojautą reiškiame dukterėčiai Marinai.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Irenai Zingerienei dėl mylimos mamos netekties.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad birželio 4d. mirė Jefim Pesin (1937 – 2020)
Nuoširdi užuojauta žmonai Jevgenijai ir sūnui Arkadijui.
Užuojauta
Birželio 4d. mirė aktyvi žydų bendruomenės narė Svetlana Šapiro (1948 – 2020).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Guy Šapiro, anūkams ir artimiesiems.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad gegužės 22d. mirė Puna Dvorskis (1940 – 2020)
Netekus mylimo tėvo, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas
Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, IX forto memorialo kūrėjas.
,,Esu kilęs iš Vilkijos. Tie vaikystės vaizdai – Nemuno šlaitai, aukšti skardžiai, įgriuvos, nuošliaužos – ugdė ekspresyvių formų pajautą. Taip pat į vaiko sąmonę brovėsi dramatiški istorijos įvykiai – okupacijos, karas, pokario baisumai. Jei likimas būtų lėmęs gimti kur nors lygumų krašte, jei laikai būtų buvę kitokie, vargu ar ką nors panašaus būčiau sukūręs“, – apie svarbiausią gyvenimo kūrinį – Kauno IX forto skulptūrinį monumentą – yra sakęs A. Ambraziūnas.
Pirmadienį mirė Viktoro Pranckiečio motina Regina Pranckietienė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl mamos mirties, jai buvo 93 metai. Liūdesio laiku užjaučiame visą gausią velionės Reginos Pranckietienės šeimą dėl netekties.
2018 metais R. Pranckietienė buvo apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Apdovanojimas įteiktas už 5 vaikų užauginimą.
Viktoras Pranckietis apie savo mylimą mamą balandžio pabaigoje, minint Medicinos darbuotojų dieną, rašė: ,,Mano mama į medicinos seserų mokyklą Ukmergėje įstojo iš karto po karo. Ji iki šiandien prisimena gydytojų vardus, apie kuriuos girdėjo, ir kuriuos matė dirbančius sunkiausiu metu. Tie žmonės ir jų herojiškas pasiryžimas paskatino ją pačią tapti medike. Sveikinu šiandien savo mamą ir visus Lietuvos medicinos darbuotojus. Ačiū Jums už tai, kad esate šiandien ir už tai, kad tada, kuomet turėjote pasirinkti savo kelią, pasirinkote šį. Ačiū, kad neskaičiuojate nei jėgų, nei valandų, grumdamiesi su didžiausiu mūsų dienų iššūkiu. Jūs būsite įkvėpimu ir pavyzdžiu dar daugeliui medikų kartų”.
Užuojauta
Gegužės 1d. mirė Vitalina Timofejeva (1937 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą velionės sūnums ir artimiesiems.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Arkadijui Gotesmanui dėl tėvo Bumitalio Arnoldo Gotesmano mirties. Jis iškeliavo anapilin, būdamas 90-ies metų. Bumitalis Arnoldas išgyveno Aušvico ir Mauthauseno koncentracijos stovyklas. Jis mirė Brukline, ten bus laidojamas šiandien.