Su liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 3d. mirė ilgametis bendruomenės ir minjano narys
Chaim Zagin (1928 – 2020).
Reiškiame nuoširdžia užuojautą velionio vaikams. ir artimiesiems.
Užuojauta
Netekome aktyvaus ilgamečio Lietuvos žydų bendruomenės nario,- rugpjūčio 3d. anapilin išėjo Lev Jagniatinskij. (1926 -2020).
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą sūnui Aleksandrui, anūkams ir artimiesiems.
Užuojauta
Liepos 16d. mirė Arkadij Kogan (1937-2020)
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai.
Užuojauta
Liepos 9d. mirė Vladimir Brodskij (1939 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Ninai, broliams ir artimiesiems.
Užuojauta
Birželio 14d. mirė Nella Kalichovskaja (1927 – 2020)
Gilią ir nuoširdžią užuojautą reiškiame dukterėčiai Marinai.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Irenai Zingerienei dėl mylimos mamos netekties.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad birželio 4d. mirė Jefim Pesin (1937 – 2020)
Nuoširdi užuojauta žmonai Jevgenijai ir sūnui Arkadijui.
Užuojauta
Birželio 4d. mirė aktyvi žydų bendruomenės narė Svetlana Šapiro (1948 – 2020).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Guy Šapiro, anūkams ir artimiesiems.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad gegužės 22d. mirė Puna Dvorskis (1940 – 2020)
Netekus mylimo tėvo, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas
Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, IX forto memorialo kūrėjas.
,,Esu kilęs iš Vilkijos. Tie vaikystės vaizdai – Nemuno šlaitai, aukšti skardžiai, įgriuvos, nuošliaužos – ugdė ekspresyvių formų pajautą. Taip pat į vaiko sąmonę brovėsi dramatiški istorijos įvykiai – okupacijos, karas, pokario baisumai. Jei likimas būtų lėmęs gimti kur nors lygumų krašte, jei laikai būtų buvę kitokie, vargu ar ką nors panašaus būčiau sukūręs“, – apie svarbiausią gyvenimo kūrinį – Kauno IX forto skulptūrinį monumentą – yra sakęs A. Ambraziūnas.
Pirmadienį mirė Viktoro Pranckiečio motina Regina Pranckietienė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl mamos mirties, jai buvo 93 metai. Liūdesio laiku užjaučiame visą gausią velionės Reginos Pranckietienės šeimą dėl netekties.
2018 metais R. Pranckietienė buvo apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Apdovanojimas įteiktas už 5 vaikų užauginimą.
Viktoras Pranckietis apie savo mylimą mamą balandžio pabaigoje, minint Medicinos darbuotojų dieną, rašė: ,,Mano mama į medicinos seserų mokyklą Ukmergėje įstojo iš karto po karo. Ji iki šiandien prisimena gydytojų vardus, apie kuriuos girdėjo, ir kuriuos matė dirbančius sunkiausiu metu. Tie žmonės ir jų herojiškas pasiryžimas paskatino ją pačią tapti medike. Sveikinu šiandien savo mamą ir visus Lietuvos medicinos darbuotojus. Ačiū Jums už tai, kad esate šiandien ir už tai, kad tada, kuomet turėjote pasirinkti savo kelią, pasirinkote šį. Ačiū, kad neskaičiuojate nei jėgų, nei valandų, grumdamiesi su didžiausiu mūsų dienų iššūkiu. Jūs būsite įkvėpimu ir pavyzdžiu dar daugeliui medikų kartų”.
Užuojauta
Gegužės 1d. mirė Vitalina Timofejeva (1937 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą velionės sūnums ir artimiesiems.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Arkadijui Gotesmanui dėl tėvo Bumitalio Arnoldo Gotesmano mirties. Jis iškeliavo anapilin, būdamas 90-ies metų. Bumitalis Arnoldas išgyveno Aušvico ir Mauthauseno koncentracijos stovyklas. Jis mirė Brukline, ten bus laidojamas šiandien.
Užuojauta
Šiandien Izraelyje, eidamas 97-uosius metus, mirė Mošė Kuklianskis, Fainos Kukliansky tėvo, prof. Samuelio Kuklianskio vyriausias brolis. Šeimos galva.
Faina Kukliansky savo Facebooke reiškia “nuoširdžią užuojautą dėdės vaikams Aleksandui, Zinaidai bei Lilijanai, anūkams ir proanūkiams. Mūsų didelė šeima neteko iškilios asmenybės, kuri išgyveno Holokaustą, buvo puikus Lietuvos žydų istorijos liudytojas, chemikas ir “teisingas” žmogus. Taip jis pats mėgdavo apibūdinti kitus žmones. Po to, kai mano senelė Zinaida, Mošės, Samuelio ir Annos mama buvo nužudyta, o pats Mošė buvo išvarytas darbams pas vietinius ūkininkus, jam grįžus namo, mano tėvelis Samuelis čiupdavo jam už rankos ir bučiuodavo ją. Mošė klausdavo: “Ko tu džiaugiesi, juk mūsų mamos nebėra”, mano tėvas, kuriam tuo metu buvo 11 metų, atsakydavo: “Aš laimingas, kad tu esi”. Ir man bei mano vaikams ir anūkams Mošė buvo kaip tėvas ir senelis, kaip ir visi mano dėdės ir tetos buvo man kaip tėvai, o pusbroliai ir puseserės, kaip broliai ir seserys. Labai liūdna, kad išėjo paskutinis mūsų šeimos vyresnės kartos atstovas.”
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Fainą Kukliansky dėl mylimo dėdės Mošė Kukliansky mirties, taip pat nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio Mošės vaikams ir visiems šeimos nariams
Prieš keletą metų sukurtas dokumentinis filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ (“The Pit of Life and Torment“), kuriame Mošė Kukliansky pasakoja dramatišką šeimos išsigelbėjimo istoriją. Šie kadrai visada liks su mumis.
Užuojauta
Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę
Fainą Kukliansky mirus dėdei Z”L Mošė Kukliansky.
Lietuvos žydų religinė bendrija
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Netekome Felikso Dektoro
Liūdna žinia atkeliavo iš Izraelio: Jeruzalėje sulaukęs 89 metų mirė, Feliksas Dektoras, rašytojas, žurnalistas, leidėjas ir prodiuseris. Feliksas Dektoras gimė 1930 m. gruodžio 21 d. Minske, litvakų šeimoje. Jis gyveno Baltarusijoje, po to Ukrainos represuotų vaikų našlaičių namuose, buvo evakuotas į Sibirą.
Mokslus baigęs Vilniaus universitete, Istorijos ir filologijos fakultete. 1955 m., jis studijavo Maskvoje, Gorkio Literatūros institute (mkėsi Levo Ozerovo literatūrinio vertimo seminare. Feliksas Dektoras išvertė į rusų kalbą lietuvių rašytojų kūrinius: Justino Marcinkevičiaus, Juozo Požėros, Alfonso Bieliausko, Mykolo Sluckio knygas. Didžiausio atgarsio susilaukė Dektoro išversti Icchoko Mero romanai:“Ничья длится мгновенье” (“Вечный шах”) и “На чём держится мир” , pasakojimai apie Lietuvos žydų mirtį ir drąsą Holokausto metu.
1975 m. Dektoras buvo pašalintas iš Sovietų sąjungos Rašytojų sąjungos už jo leidžiamo žydų kultūros ir švietimo žurnalo „Tarbut“ leidimą ir platinimą.
1976 m. jis repatrijavo į Izraelį, 1977 m. atidarė leidyklą „Tarbut“ Jeruzalėje, išleido mėnesinį informacinį biuletenį „Israel Today“, skirtą repatriantams iš Sovietų sąjungos, žurnalą „Žydų ir žmonių žemė“ bei jaunimo žurnalą „Sabra“, vaikų žurnalą „Arik“ ir kitus periodinius leidinius.
1980m. Feliksas Dektoras plėtė savo veiklą Rusijoje, tapo leidėju, pirmuoju ,,Juodosios knygos” apie Holokaustą vokiečių okupuotose teritorijose, leidėju, knygą sudarė Ilja Erenburgas ir Vasilijus Grosmanas (sovietų valdžios suimtas 1947 m.).
Dešimtajame dešimtmetyje 1990–1994 m. (kartu su R. Spektoru) išleido žydų literatūros ir kultūros “Ковчег”, Dektoras 1997 m. įkūrė tuo pačiu pavadinimu žydų kultūros klubą . Jis prodiusavo nemažai kultūros projektų, įskaitant Olego Dormano režisuotus dokumentinius filmus. Dektoras inicijavo visų Vladimiro (Zeevo) Žabotinskio kūrinių leidybą, būdamas šio kūrybinio darbo vyriausiuoju redaktoriumi .
Feliksas Dektoras prie paminklo, skirto rašytojui Icchokui Merui.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą talentingos ir kūrybingos asmenybės, Felikso Dektoro šeimai ir draugams.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad balandžio 4d. mirė Pranas Algirdas Dargys
(1933 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Uogei Ievai.
Užuojauta
Nuoširdūs užuojautos žodžiai, mirus Levui Markmanui, gimusiam 1948 m.
Netekus mylimo tėvo, užjaučiame sūnų Eduardą` Pogosovą.
Užuojauta
Liūdime gavę žinią, kad kovo 15d. mirė Leonid Štarkman (1937 – 2020)
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai Svetlanai Štarkman.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bednruomenė nuoširdžiai užjaučia Vytautą Landsbergį ir jo šeimą dėl žmonos Gražinos Ručytės – Landsbergienės mirties. Pianistė, Lietuvos nusipelniusi artistė užgeso Kovo 11- osios išvakarėse. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis buvo išrinktas LR AT pirmininku, tapo valstybės vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.