Eidamas 65-uosius mirė kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas

Eidamas 65-uosius mirė kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai.

F. Latėnas 1990–1991 metais vadovavo Vilniaus „Lėlės“ teatrui, 1995–1996 m. ėjo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktoriaus pareigas, 2000–2005 metais vadovavo Vilniaus mažajam teatrui, kelis kartus ėjo kultūros viceministro pareigas, patarė Lietuvos Respublikos premjerams kultūros klausimais. Faustas Latėnas – puikus kompozitorius ir teatro žinovas, išmintingas vadovas, sukūręs muziką ne vienam garsiam spektakliui žydų gyvenimo tema ir daugeliui lietuviškų kino filmų.

2014m. Valstybiniame akademiniame J. Vachtangovo dramos teatre vyko spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ Grigorijaus Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“ motyvais premjera (inscenizacijos autorius – Rimas Tuminas).

Kuriant spektaklį dalyvavo didelė menininkų grupė iš Lietuvos: režisierius R. Tuminas (J. Vachtangovo dramos teatro vadovas), scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė muziką kūrė kompozitorius Faustas Latėnas. 1994 m. ta pati menininkų grupė spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ sukūrė Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

Spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ muzikoje atsirado nauja tema. Muzikinį kontekstą supranta nedaug žmonių. Ir naują temą jie priima kaip gražų lyrinį kvartetą. Iš tiesų tai yra buvusio Vilniaus geto himno tema. Ji atsiranda spektaklio pradžioje, kai Efraimas atsisveikina su savo trimis mirusiomis žmonomis kapinėse, ir tampa muzikiniu ženklu, kuris pranašauja jų kelionės baigtį ir spektaklio finalą. Nors literatūrinio pasakojimo istorinis kontekstas kitas, spektaklyje žydų personažai simboliškai uždaromi į getą, sunaikinami.

Kad ir kaip būtų keista, teatras kataklizmų metu visada atsigauna, tampa priešstata tvyrančiai neapykantai kitų tautų atžvilgiu ir brutalumui.

Įdomu, kad Vilniaus geto himno autorius, žymus pianistas, Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos profesorius Aleksandras Tamiras iš Izraelio.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius irgi atkreipė dėmesį į spektaklio svarbą. Juo itin domisi Maskvos žydų bendruomenė. Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui dėl įvairių priežasčių nepavyko suvaidinti spektaklio litvakams Izraelyje. Būta ir komiškų aiškinimų: „Spektaklis – geras, patinka, bet ideologiškai nepatogus – vaizduojami neturtingi žydai, o neturtingų žydų Izraelyje negali būti…“ Bet juk čia kalbama apie carinės Rusijos okupuotą Lietuvą, o ne apie šiuos laikus!

2020 m. rugpjūčio 27 d. Faustas Latėnas ir Arkadijus Vinokuras sukūrė performansą „Odė kančiai ir džiaugsmui“ skirtą baltarusių kovai už laisvę.

Latėnas kūrė muziką ir režisieriaus Raimundo Banionio pastatytam spektakliui „Dibukas“ – tai mistinė muzikinė drama, tai spektaklis-sakmė, paremta žydų tautosaka. Žydų folklore dibuku vadinama mirusiojo siela, kuri negali nusiraminti ir patekti į aną pasaulį. Muziką zongams sukūrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius F. Latėnas Spektaklyje nagrinėtos temos domino kompozitorių.. Mistinė muzikinė dviejų dalių Alekso Tarno (Aleksejaus Tarnovickio) drama „Dibukas”, sukurta pagal paties pavadinimo Simono An-skio (Šlomos Zeinvelio Rappoporto) pjesę,  500 metų gyvuojanti žydų tautos sakmė buvo užrašyta prieš 100 metų. Įsiskverbęs į gyvo žmogaus kūną ir sielą, jis pakeičia to žmogaus asmenybę, pradeda kalbėti jo lūpomis, o jį išvaryti gali tik rabino egzorcizmas.

Kauno kamerinio teatro spektaklis – Daivos Čepauskaitės dramoje „Diena ir naktis“ autorė  pasirinko skaudžią Holokausto temą, visa talento jėga atskleistą tragišką Lietuvos žydų likimą – masinį naikinimą Holokausto metu. Režisieriaus sumanymą padėjo atskleisti ir kūrybinė grupė: kompozitorius Faustas Latėnas, dailininkas Sergejus Bocullo, aktoriai. Spektaklyje skambanti muzika nesavitikslė, ji pabrėžia ir padeda išryškinti prieštaringus herojų jausmus, kulminacinius momentus.

 

Atsisveikinimas su velioniu Kompozitorių sąjungos namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje) vyks lapkričio 5 d. 12–19 val. ir lapkričio 6 d. 9–12 val.

Lapkričio 5 d., 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).Karstas išnešamas lapkričio 6 d. 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Artimieji prašo pagarbą kompozitoriui išreikšti gėlės žiedu. Taip pat laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti vieniems kitus.