Informuoju Tamstą, kad Nepriklausomoje Lietuvoje Jūsų kolegos prof. Arūno Gumuliausko disertacija “Lietuvos KP [komunistų partija] veikla vystant teatrinį meną respublikoje (1966-1980 m.)” pripažinta verta humanitarinių mokslų daktaro laipsnio.
Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę.
Pinchos Fridberg,
Vilnius, 2020/05/30
P.S. Detales lietuvių, anglų ir rusų kalbomis rasite čia:
Голый факт: в Независимой Литве текст «Аллилуйя КПСС» признали достойным степени доктора наук
Ačiū visiems, taip gausiai dalyvavusiems viktorinoje, skirtoje Jeruzalės dienai .
Skelbiame nugalėtojus:
Nikita Aizenberg
Marija Jurkevičiūtė
Ažuolas ir Uosis Račinskai
Nugalėtojus apdovanojame puikiu leidiniu – „Civilizacijos istorija“.
Visi kiti viktorinos dalyviai gauna prizą – knygą „20 asmenybių, kurios pakeitė pasaulį“
Su visais dalyviais susisieksime asmeniškai, prizus pristatysime kitą savaitę.
Apie Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą Abraomą Mapu, kurio vardu pavadintoje gatvėje buvo pastatyta jo skulptūra, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, Slabadoje, arba Slabodkoje (šiandien – Vilijampolė), tuomet Kauno priemiestyje, gimęs A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.
Gercas Žakas
Rašytojo vardas vienai Kauno senamiesčio gatvei suteiktas 1919-aisiais, sovietų okupacijos metais pakeistas. Tik 1989 metais A. Mapu gatvės pavadinimas buvo sugrąžintas. 2019 m. į A. Mapu gatvę grįžo ir A.Mapu skulptūra. Žaisminga, neįpareigojanti būti rimtam, greičiau – prisėsti ir iš tiesų susipažinti su istorine asmenybe, pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. Prie kompozicijos nugulė lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A. Mapu ir jo kūrybą.
Šį projektą sumanė ir įgyvendino VŠĮ “Artkomas”- Kauno menų inkubatorius, Kauno žydų bendruomenė, bei Kauno savivaldybė. Naujasis mažosios architektūros objektas Kaune vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius.
Iš kairės: Gercas Žakas, Josifas Buršteinas, Faina Kukliansky, Naum Gleizer.
Juk yra daug žmonių, kurie nelabai domisi žydų tautos istorija, kultūra, nėra dideli meno gerbėjai, bet ši linksma skulptūra per savo emocinę šilumą yra suvokiama, kelia pozytivias emocijas, norą domėtis galbūt ne tik šiuo žydų kilmės kauniečiu, bet ir žydų kultūra apskritai. A. Mapu skulptūrinė kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys, puoselėjantis gyventojų tautinę toleranciją, istorinę atmintį, skatinantis kultūrinį dialogą.
#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020m.
Nuotrauka iš Tarybos posėdžio
Šių metų gegužės 26 dieną LŽB patalpose vyko LSK „Makabi“ tarybos posėdis, kuriame nuspręsta:
Krepšinis 3×3, Šachmatai, Tinklinis, Plaukimas, Mini futbolas, Stalo tenisas, Badmintonas
Varžybos vyks „Tauro“ sporto klubo komplekse.
Taip pat informuojame, kad nuo gegužės 20 iki 24 d.d. vyko neakivaizdinis Europos Makabi Konfederacijos FUN RUN varžybos, kuriose dalyvavo makabiečiai iš 32 Europos šalių. Tame tarpe ir Lietuvos Makabi.
Agnė Goldbergaitė
LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ
Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius, Tel. (8~5) 261 30 03, Faks. (8~5) 2127915, El. p. info@lzb.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190722117
LR Generalinei prokuratūrai
Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius
e paštas: generaline.prokuratura@prokuraturos.lt
Kopija
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
e paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
e paštas: Viktoras.Pranckietis@lrs.lt
PAREIŠKIMAS
DĖL ANTISEMITINĖS VEIKLOS
2020 m. gegužės 27 d., Vilnius
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) nuolat seka informaciją apie galimas antisemitizmo apraiškas bei teikia atitinkamą informaciją prieš antisemitizmą kovojančioms tarptautinėms institucijoms apie antisemitizmo apraiškas bei valstybės institucijų reakciją į jas.
Neseniai LŽB tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2020-05-20 d. posėdyje du šio komiteto nariai balsuodami iškėlė ranką pagal nacistinės Vokietijos laikais egzistavusį pasisveikinimą (filmuotą posėdžio medžiagos fragmentą galima matyti internete adresu https://youtu.be/2ZATZiDvSdI). Rankos iškėlimas tokiu būdu (iškeliant du pirštus) žydų tautybės asmenims neabejotinai asocijuojasi su nacių Hitlerio garbinimu ir šlovinimu, tuo pačiu sumaniu, brutaliu žydų žeminimu ir žudymu.
Išsamiai susipažinus su minėto vaizdo medžiaga darytina išvada, kad joje yra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta žydams dėl jų tautybės (o gal ir kitoms asmenų grupėms, persekiojamiems nacių). Iš įrašo matyti, kad tai daro Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kuriems taikomi ypatingai aukšti moralės standartai.
Tokį savo kolegų elgesį kažkodėl tai likę posėdžio dalyviai (kiti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, Ministrų kabineto nariai) toleruoja tylėdami, net nesudrausmindami ir nepasmerkdami šių dviejų „bendraminčių“.
Neatmetame galimybės, kad šis įrašas falsifikuotas. Tokiu atveju tai užtraukia ne mažesnę atsakomybę, nes tokiu įrašu siekiama tų pačių tikslų, norint sukiršinti Lietuvoje gyvenančias tautas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame filmuotame posėdžio medžiagos fragmente nurodyta data ir užvardinimas/pavadinimas “Naciai LR seime” daryti ne LŽB.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti Konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos teisė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Vienas iš saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų nustatytas LR BK 170 straipsnyje. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką, pakanka viešo tyčiojimosi, niekinimo – ką šiuo atveju matome minėtoje vaizdo medžiagoje.
Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (2012-02-09 EŽTT sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją).
Tiek LR BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų veiksmų atlikimo, nepriklausomai nuo padarinių.
Taigi, remiantis išdėstytu prašome inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl šiame pareiškime nurodyto galimai antisemitinio nusikaltimo (BK 170 str. ar kitos LR baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos).
PRIDEDAMA. LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2020-05-20 d. posėdžio fragmento fotonuotraukos, 2 vnt.
Pagarbiai,
Pirmininkė Faina Kukliansky
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.
Rimvydas Valatka, apžvalgininkas
LRT.t
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gegužės 20-osios posėdis pramušė dar vieną šios kadencijos Seimo dugną. Balsavimo dėl Vyriausybės metinės ataskaitos metu vienas komiteto narys savo „už“ patvirtino Hitlerio nacių pasisveikinimo gestu.
Vaizdo įrašas, kuriame nacių gerbėjas, Seime besirūpinantis mūsų valstybės saugumu ir gynyba, neleidžia iš akies identifikuoti jo tapatybės.
Hitlerio gerbėjas Seimo NSGK nufilmuotas iš nugaros, jo veidą dengia karantininė kaukė. Tačiau nacistiniam pasveikinimui iškeltą ranką Seimo narys demonstruoja pabrėžtinai ilgai. Tarsi specialiai siekdamas, kad visi įsidėmėtų, koks lojalus jis yra Vyriausybės vadovui Skverneliui. Gerai dar, kad nesušuko Heil, mein Führer! ar Heil, Skverneli!
Iš visko sprendžiant tai valdančiosios daugumos narys. Bet šiuo atveju svarbesnis yra faktas, kad nei NSGK pirmininkas Gaižauskas, nei opozicijos atstovai niekaip nesureagavo į nacių pasisveikinimo gestą Seimo komiteto posėdžio metu. Tarsi taip ir turėtų balsuoti Seimo NSGK narys.
Į hitlerinį gestą balsuojant už Vyriausybės metinę ataskaitą sureaguoja vienas vienintelis Seimo narys. Bet ne taip, kaip derėtų europinės demokratinės valstybės parlamentarui. Jis nepasmerkia nacių ženklo, o tik pašnibždomis bando įspėti Hitlerio gerbėją, kad komiteto posėdis filmuojamas.
Įraše gerai girdisi, kaip jis šnypščia, kad tas Hitlerečka pasisaugotų, o tai, neduok, Dieve, žurnalistai sužinos:
– Ką tu darai, kameros, čia gi kameros! Viską filmuoja, bendraminti! – šnypčia jis į Hitlerio gerbėjo pusę.
http://https://www.youtube.com/watch?v=2ZATZiDvSdI
Nacistinis pasveikinimo gestas Seime – ne pirmas toks šio Seimo veikėjų išsišokimas.
Prieš pusantrų metų Seimo valstietis Kirkutis iš Seimo tribūnos šlovindamas premjerą Skvernelį lygino jį su Italijos fašistų vadu B. Mussolini. Lenkų rinkimų akcijos veikėjas Z. Jedinskis nuolat garbina sovietinių ir Rusijos fašistų ženklą Georgijaus juostelę. Valstietis Kepenis iš Seimo tribūnos niekino Lietuvos partizanų atminimą.
Prieš porą dienų minint Tarptautinę kovos su totalitarizmu dieną Užupyje atidengta atminimo lenta Vilniuje gimusiam Lenkijos kariuomenės rotmistrui Witoldui Pileckiui. Didvyriui, kuris norėdamas pranešti pasauliui apie Holokausto žudynes, savo noru pateko į Aušvico konclagerį.
Kraupiai simboliška, kad Aušvicą išgyvenusį W. Pileckį po karo nužudė sovietai. Ne mažiau simboliška, kad atminimo lentos kovotojui su dviem baisiausiais XX a. totalitarizmais atidaryme dalyvavo tik keli Seimo opozicijos atstovai ir europarlamentarai.
Narsaus vilniečio W. Pileckio atminimo neatėjo pagerbti nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Gaižauskas, nei tas Seimo narys, kuris Skvernelio Vyriausybės ataskaitai pritarė nacių pasisveikinimo gestu. Regis, daug anksčiau už koronaviruso karantiną Seime buvo įvestas karantinas padorumui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Šavuot – Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Ji švenčiama sivano mėnesio 6 dieną pagal žydų kalendorių. Tai nedarbo diena Izraelyje.
Hebrajų kalba Šavuot reiškia „savaitės“. Tai septinta savaitė po Pesacho antrosios šventės dienos. Tą dieną Mošė (Mozė) Sinajaus kalne gavo 10 D-vo įsakymų. Jie buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių. Hebrajų kalba vadinamų עשרת הדברים , o skaitoma „Aseret ha-Dvarim“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Dabar dažnai vartojamas ir graikiškos kilmės terminas Dekalogas.
10 D-vo įsakymų apsprendė visos žmonijos moralę ir civilizacijos eigą. Gavus žodinę Torą, dalis jos buvo užrašyta, o kitą dalį užrašė tik po 1500 metų, sugriovus antrąją Jeruzalės šventovę.
Šiais laikais per Šavuot dienas sinagogose išnešamos Toros ir skaitomi dešimt D-vo įsakymų. Laikomasi senųjų tradicijų: Šavuot išvakarių naktį skaitoma Tora.
Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus. Išvakarėse vaikai eina į darželius ir mokyklas su krepšeliais vaisių, nešdami iškirptas spalvingas aplikacijas mokyklos papuošimui.
Šavuot dieną skaitoma Rūt knyga (Megilat Rut), kuri buvo karaliaus Dovydo promočiūtė. Dovydas laikomas Jeruzalės įkūrėju.
Yra labai daug pasakojimų, kodėl skaitoma Rūt knyga Šavuoto metu. Dažniausiai aiškinama, kad Rūt atvykimas į Izraelį sutapo su Šavuot laiku, kai ji priėmė žydų tikėjimą, šis veiksmas buvo analogiškas žydų tautos pritarimui D-vo Torai.
VŽRB pirmininkas Simas Levinas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno choralinė sinagoga
„Kiekvienas pastatas turi savo likimą, kaip ir žmogus“, – įsitikinusi Kaune gyvenanti žydų kultūros tyrinėtoja ir gidė Asia Gutermanaitė. Nuo likimo, kuris buvo skirtas, kai kurių Kaune buvusių žydų pastatų neapsaugojo net mūras.
Kokie tai pastatai, kas juose veikia dabar? Apie tai kviečiame skaityti šiame straipsnyje. Pirmąją teksto dalį galite perskaityti paspaudę nuorodą – murinis-zydu-paveldas-lietuvoje-i-skirtingi-pastatu-likimai-582-1323178
Kūrėsi vėlai, bet pastatė daug
Skirtingai nei kitose Lietuvos vietose, Kaune žydai pradėjo kurtis vėlai. Žinios apie pirmuosius jų pastatus siekia XIX a. vid. – tuo metu Rusijos caro valdžia leido žydams laisvai gyventi ir statytis namus Kauno mieste.
Vos per vieną amžių čia buvo pastatyta daugybė sinagogų ir visuomeninės paskirties bei privačių pastatų. Didžiausias proveržis įvyko tarpukariu – tuo metu išsilavinę žydai (inžinieriai, technikai, architektai ir kt.) Kaune statė ne tik daug žydų bendruomenei skirtų pastatų, bet ir tokius iki šių dienų išlikusius ir žinomus objektus kaip Karininkų ramovę bei Kauno sporto halę.
Abiejų objektų idėjos autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973). Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo ir čia apsilankęs tuometinis FIFA atstovas.
Kaip savo knygoje apie žydų indėlį į Kauno tarpukario architektūrą rašo Jolita Kančienė, išskirtinio sporto objekto projektas buvo parengtas per pusantro mėnesio, detalūs brėžiniai rengiami jau statybų metu.
O pati halė, kurioje tilpo 11 000 žiūrovų (3500 sėdimų vietų), buvo pastatyta per pusmetį. Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo prieš Europos čempionatą salę apžiūrėjęs tuometis FIFA generalinis sekretorius Williamas Jonesas. Pirmosios varžybos halėje įvyko 1937 m.
Stanislovo Lukošiaus. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr./Kauno sporto halė. 1962 m.
Žydiškasis Kaunas: kai kurie pastatai išliko tik nuotraukose
2020 05 26
LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
pirmininko.sekretoriatas@lrs.lt
NSGK pirmininkui Dainiui Gaižauskui
PRAŠYMAS IŠTIRTI VAIZDO MEDŽIAGĄ
Jau keletą dienų kanale youtube.com yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau NSGK) posėdžio metu du nariai balsuoja iškeldami rankas, kaip buvo priimta nacių trečiajame reiche. Įraše taip pat girdima, kaip kitas Seimo narys perspėja ranką iškėlusįjį, kad posėdis yra įrašomas.
Vaizdo įrašas patalpintas su pavadinimu “Naciai Seime” ir prierašu, kad tai yra 2020 m. gegužės 20-ąją vykęs komiteto posėdis.
Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau LŽB) prašo patikrinti, ar iš tiesų Seimo narys balsavo pakeldamas ranką, ar iš tiesų kitas parlamentaras sakė įraše girdimus žodžius ir apie tyrimo rezultatus pranešti LŽB.
Komentaruose prie įrašo nurodama, kad ranką nacių maniera iškėlęs Seimo narys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Audrys Šimas.
O štai įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranka kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros.
Prašome patikrinti ir šią informaciją bei nustatyti nacių maniera ranką iškėlusių Seimo narių tapatybę.
Norime atkreipti dėmesį, tikras ar suklastotas, toks įrašas tikrai nedaro garbės Seimui, dar daugiau, jis juodina visą Lietuvą. Įrašas jau patraukė Lietuvos ir pasaulio žydų dėmesį bei pasipiktinimą.
Netikime, kad tik žydai Lietuvoje matė šį įrašą, tuo tarpu Seimo nariai ir teisėsaugos institucijos, kurios privalo reaguoti, jo nepastebėjo. Labai tikimės, kad tyrimas jau pradėtas.
Įrašą galite rasti: https://www.youtube.com/watch?v=2ZATZiDvSdI&feature=youtu.be
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky
Pirmadienį, gegužės 25 dieną, 8:30 val. 14 maldininkų susirinko po karantino rytinei Shacharit maldai į atidarytą sinagogą. Juos pasitiko neįprasta tvarka – kaukės, apsauginiai su pirštinėmis, kurie matavo atėjusiems temperatūrą, dezinfekavo rankas, priminė dėvėti kaukes.
Sinagogos salėje maldininkams teko iš naujo „susirasti“ sau vietą maldai. Jos buvo sužymėtos, išlaikant daugiau nei 2 m saugų atstumą.
Su visais susirinkusiais aptarta, kaip elgsimės Toros skaitymo metu. Malonu buvo pamatyti artimus veidus, kuriuos jungė daugelį bendros maldos metų.
Sutarėme, kad laikinai sutrupinsime maldų skaičių – jos vyks dienomis, kai skaitoma Tora – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadienias. Aišku, kad šį tvarkaraštį pakoreguos judėjų tradicinės šventės.
Šiuo metu paruošta 30 saugių maldos vietų vyrams ir 14 moterims galerijoje. Vilniaus miesto žydai, kurie epizodiškai lanko sinagogą, pradėjo skambinti ir klausti įvairių dalykų, kaip dalyvauti, ar užsakyti tėvų mirties metinių maldų skaitymą (jorcait). Visiems paaiškinome.
Galime pasidžiaugti įvykusia švente – uždara kamerine bar micva.
Rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecen Dina Krinsky su sūnumis negaili laiko iš karantino miego pabudusiai sinagogai džiaugtis įprastu žydišku gyvenimu.
Iškilus klausimams, susijusiems su sinagogos veikla – prašome skambinti pirmadieniais – ketvirtadieniais tel.: 865018270 nuo 11 iki 13 val.
VŽRB pirmininkas Simas Levinas
15min. Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Lietuvos miestų ir miestelių istorija neįsivaizduojama be žydų statytų ir jiems priklausiusių pastatų. Tai – ne tik mūrinės sinagogos, bet ir ligoninės, mokyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, net fabrikai. Visa tai kadaise alsavo gyvybe ir virė gyvenimu.
Nemaža dalis šių pastatų XXI amžiaus nesulaukė – karai, skirtingos santvarkos ir laikas padarė nepataisomos žalos. Vis dėlto labai daug mūrinio žydų paveldo yra ir dabar, tik mes jo nepastebime. Be to, ne visų statinių likimas vienodas. Kas tai lėmė? Kaip išsaugoti tai, kas išliko?
Kokią istoriją ir kaip šie pastatai turėtų papasakoti mums visiems? Apie tai rašome šiame projekto „Litė: kas ji?“ straipsnyje.
Antrąjį šios temos straipsnį, kuriame apžvelgsime mūrinių pastatų likimą Kaune, kviečiame skaityti gegužės 27-ąją, vakare, rubrikoje „Litė – ליטע. Kas ji?“. Išlikusių mūrinių sinagogų yra, tačiau jų būklė skirtinga Vieni iš svarbiausių mūrinio žydiško paveldo objektų – sinagogos. Jų išsaugojimui valstybė jau kurį laiką skiria išskirtinį dėmesį.
Kalbėdamas apie tai Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo, kad iki šių dienų išlikusios sinagogos yra vos 10 proc. to skaičiaus, kuris buvo anksčiau.
„Skirtumai tarp išlikusių sinagogų būklės labai dideli net ir didesniuose miestuose, jau nekalbant apie kaimo vietoves ir miestelius, kur ne tik žydų, bet ir pačių lietuvių dabar likę mažai“, – 15min sakė KPD vadovas V.Bezaras.
Kita vertus, yra ir labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškis, kuriame išliko, o dabar jau ir restauruotos dvi sinagogos – Baltoji ir Raudonoji. „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje.
Džiugiausia, anot pašnekovo, kad šios sinagogos nestovi tuščios – jos pritaikytos kultūrinei veiklai, jose vyks žydų paveldo, taip pat ir vietos bendruomenei skirti renginiai.
Daiva Savickienė
Tarpukariu geresnio gyvenimo paieškose į įvairias pasaulio šalis emigravo – ir ten net kolonijas įkūrė nemenka dalis Lietuvos gyventojų.
Tarp jų buvo ir nemažai žydų: tam tikrais laikotarpiais jie sudarė daugiau nei pusę visų emigrantų.
Vienas didžiausių nuošimčių
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad remiantis 1923 metais vykusio Nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydai buvo antra didžiausia Lietuvos tautinė bendruomenė po lietuvių. 153 332 jų sudarė 8 nuošimčius visų šalies gyventojų – daugiausia miestuose ir miesteliuose.
1931 metų duomenimis, Lietuvoje gyveno jau 157 527 žydų, bet dėl bendrų demografinių tendencijų jie besudarė 7,3 procento visų gyventojų.
Vis dėlto šiuo rodikliu mes palyginti nedaug teatsilikome nuo Lenkijos, kur gyveno didžiausias žydų skaičius – apie tris milijonus, – sudaręs 12,9 procento populiacijos.
Vokietijoje gyveno per pusę milijono, arba, jei tiksliau, 564 379 žydai. Bet tai sudarė tik 0,95 procento visų šios šalies piliečių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei, UAB ,,Yit Lietuva Statybos“ vadovui Vainiui Endriuškai ir UAB ,,Stela“ vadovui Jakovui Gurinui , taip pat įmonei “Stebulė” už Sudervės žydų kapinių sutvarkymą.
Kapinės sulaukė dėmesio, jos sutvarkytos, išasfaltuotas takas, mirusiųjų pagerbimo vieta švari, ten gera pasivaikščioti tarp senų žaliuojančių medžių.
(Nuotrauka: Shahar Azran)
Robertas Singeris, buvęs Pasaulio žydų kongreso generalinis direktorius, gegužės 23d. patvirtintas ORT, pasaulinio švietimo tinklo, kuriam jis anksčiau vadovavo kaip generalinis direktorius, Patikos valdybos pirmininku.
Robertas Singeris keturiasdešimtoje organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo paskirtas Pasaulio ORT Patikos valdybos pirmininku.
R Singeris yra vienas ilgiausiai pasaulyje tarnaujančių žydų bendruomenės lyderių, turintis daugiau nei 30 metų patirtį. Jis inicijavo programą „Na’ale“, kvietusią pasaulio jaunimą į Izraelį mokytis, taip pat jis yra vienas iš programos „Hephzibah“ įkūrėjų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Robertą Singerį su naujomis atsakingomis pareigomis ir linki visokeriopos sėkmės.
Patvirtnus naujas pareigas, R. Singeris kalbėjo: „Norėjau sugrįžti į ORT pasaulį, nes manau, kad išsilavinimas yra raktas į viską, ypač žydų perimamumą ir žydų išlikimą, be to tai yra raktas kovoje su antisemitizmu ir išpuoliais prieš žydų tautą.
Šiais metais ORT pažymi 140-ąsias metines. Labai mažai žydų organizacijų, kurios taip ilgai gyvuoja, ORT išgyveno du pasaulinius karus ir tiek daug pasiekė.
Mes gyvename pasaulyje, kuriame greitai keičiasi darbo rinka, todėl ORT yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, nes esame naujų idėjų, inovacijų ir prisitaikymo centras, kuris ruošia jaunus žmones darbo pasauliui. “
Darbėniškių Chaimų šeima, dar nežinanti savo ateities: priekyje (iš kairės) Chaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas. Darbėnai 1932 m. Nuotr. iš Chaimų šeimos archyvo
Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. 1965 m. gruodžio 21 d. Vilniuje leistame laikraštyje „Vakarinės naujienos“ ir 1966 m. birželio 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ aprašyta istorija ilgainiui buvo užmiršta, amžinybėn iškeliavo ir šios neeilinės istorijos herojai, kurių rezistencinė veikla žiauriais nacių okupacijos metais iki šiol deramai neįvertinta.
Iki karo Darbėnuose, Palangos gatvės 15 name, gyvenusi Chaimų šeima, kaip ir visos kitos, svajojo apie savo ir vaikų geresnį gyvenimą, kuriant ir savo gimtosios šalies – Lietuvos – šviesesnę ateitį.
Ši šeima, kaip ir daugelis apie 600 Darbėnuose iki karo gyvenusių žydų, vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. Šios šeimos palikuonių išsaugotoje 1932 m. darytoje nuotraukoje įsiamžinę tėvai – Yehoshua ir Cipora bei jų vaikai: vyresnieji Rocha ir Reubenas bei jaunesniosios panašaus amžiaus seserys – kiek vyresnė Chaja ir jaunesnė Estera.
1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva, kai 1941 m. jų laukė nauji žiaurūs likimo išbandymai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, Kretingos apskrityje prie pat sienos su nacistine Vokietija gyvenę žydai turėjo nedaug galimybių pakeisti jiems skirtą tragišką lemtį, nes visa apskritis buvo nacių užimta jau pirmą karo dieną. Netrukus prasidėjo ir teroras prieš žydus.
Naciai, įsakę žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, juos vertė viešai dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešus tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, juos mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus vieno žydų Raizmano namą ir gaisrui išplitus, jie buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę.
Čia nacių karininkai išvedę iš minios Mordechajų Blochą jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis.
Trys Petrauskų ir Bartkų kartos prie senosios Petrauskų giminės sodybos Daujotuose apie 1939 m. Stovi (iš kairės) Kostas Barkus ir Kazimieras Petrauskas, sėdi Adolfina Barkienė, Petronėlė Bartkienė ir Palmira Petrauskienė, ant žemės susėdę (iš kairės) Vaclovas Barkus, Vladas ir Vincas Petrauskai. Nuotr. iš Petrauskų šeimos archyvo.
Memorialas Kaizerlingo miške, įamžinęs vieną iš kelių žydų tautos skausmo vietų Panevėžio rajone. Čia prieš keturis dešimtmečius iškilę koplytstulpiai žymi 1941-ųjų liepos 21 dieną nacių organizuotos ir vokiečių kareivių bei Panevėžio baltaraiščių būrio 103 asmenims įvykdytos egzekucijos vietą. P. ŽIDONIO nuotr.
Daiva Savickienė
Antrasis pasaulinis karas, skaudžiai atsiliepęs visiems Lietuvos gyventojams, žydams tapo tautos tragedija.
Represijos prie žydus ir jų teisių bei laisvių suvaržymas Vokietijoje prasidėjo dar gerokai iki Antrojo pasaulinio karo. Bet jam įsiplieskus, labai greitai pasiekė visiškai naują – genocido lygį.
Ėmus žydus naikinti kaip tautą, Lietuva per labai trumpą laiką neteko didelės dalies savo gyventojų.
Vienus okupantus pakeitė kiti
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad respublikos laikais žydai mieste sudarė apie trečdalį gyventojų. Didžioji dalis vietos prekybininkų buvo žydai.
Sovietų represijos buvo pirmosios, pakeitusios Panevėžio demografinį veidą: tarp ištremtųjų artėjant frontui buvo nemažai žydų. Tačiau netrukus naciai atvėrė dar vieną žiaurumų kupiną puslapį tautos istorijoje.
D. Pilkausko pasakojimu, 1941 metų birželio 22 dieną prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, Vokietijos armija žygiavo per Lietuvą. Jau pirmąją dieną vokiečių lėktuvai bombardavo Pajuosčio karinį aerodromą, kur sunaikino ne vieną sovietų orlaivį. O birželio 25-ąją Liuftvafės pilotai vėl pasirodė virš miesto – ir tąkart bombos jau krito ant gyvenamųjų namų Klaipėdos gatvės rajone.
Tai, primena istorikas, buvo vienas labiausiai sukrečiančių periodų Panevėžio istorijoje: kai iš miesto besitraukiant sovietams, prie Cukraus fabriko surengtos politinių kalinių žudynės, nukankinti keturi ligoninės medikai, vyko Birželio sukilimas.
Atėjus vokiečiams, ramiau netapo. Trumpam plykstelėjusi viltis atkurti Lietuvos nepriklausomybę buvo negailestingai sutraiškyta. Naujieji okupantai vykdė savą politiką, ir vienas jos žingsnių buvo masinis gyventojų naikinimas.
