15min.lt Karolina Aleknavičė
ki Antrojo pasaulinio karo šalia gyvavusią autentišką žydų kultūrą mena ne tik iki šių dienų išlikę pastatai, bet ir kasdieniai apyvokos, puošybos, ritualinės paskirties daiktai, meno kūriniai. Ar kada susimąstėte, kam priklausė šiandien muziejuje eksponuojama žvakė, kokių namų sieną puošė paveikslas, kas įkvėpė vieną ar kitą rašytojo sukurtą veikėją?
Iš arčiau susipažinti su Lietuvos žydų istorija ir čia klestėjusia kultūra 15min padėjo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadovė Saulė Valiūnaitė, menotyrininkė bei Kauno modernizmo tyrėja dr. Lina Preišegalavičienė, ir Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas. Svarbiau ne gamintojas ar puošybos elementai, o istorinis kontekstas.
Pasak S.Valiūnaitės, į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą yra įtraukta keletas žydų paveldo kolekcijų: Vilniaus geto renginių afišos, kurios saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve; Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba (1759–1900), Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija, Vilniaus Gaono publikuoti darbai (visos trys kolekcijos saugomos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje).
Kaip pastebėjo S.Valiūnaitė, objektas, kultūros vertybė ar dokumentas gali būti ne žydų kultūros produktas, tačiau mums papasakoti apie žydų kultūrą ir istoriją. Dėl šios priežasties, anot jos, svarbiau ne gamintojas ar puošybos elementai, bet istorinis kontekstas, kurį daiktas gali atskleisti. Kultūros vertybių gelbėtojai – Popieriaus brigada Muziejaus ekspozicijos vadovė S.Valiūnaitė paaiškino, kad svarbiausia, ką šiandien turime Lietuvoje, yra ne atskiri objektai, bet kolekcijos, kurias patys žydai išgelbėjo Holokausto metu. Tai leidžia tyrinėti Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą.