15min.   Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Lietuvos miestų ir miestelių istorija neįsivaizduojama be žydų statytų ir jiems priklausiusių pastatų. Tai – ne tik mūrinės sinagogos, bet ir ligoninės, mokyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, net fabrikai. Visa tai kadaise alsavo gyvybe ir virė gyvenimu.

Nemaža dalis šių pastatų XXI amžiaus nesulaukė – karai, skirtingos santvarkos ir laikas padarė nepataisomos žalos. Vis dėlto labai daug mūrinio žydų paveldo yra ir dabar, tik mes jo nepastebime. Be to, ne visų statinių likimas vienodas. Kas tai lėmė? Kaip išsaugoti tai, kas išliko?

Kokią istoriją ir kaip šie pastatai turėtų papasakoti mums visiems? Apie tai rašome šiame projekto „Litė: kas ji?“ straipsnyje.

Antrąjį šios temos straipsnį, kuriame apžvelgsime mūrinių pastatų likimą Kaune, kviečiame skaityti gegužės 27-ąją, vakare, rubrikoje „Litė – ליטע. Kas ji?“. Išlikusių mūrinių sinagogų yra, tačiau jų būklė skirtinga Vieni iš svarbiausių mūrinio žydiško paveldo objektų – sinagogos. Jų išsaugojimui valstybė jau kurį laiką skiria išskirtinį dėmesį.

Kalbėdamas apie tai Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo, kad iki šių dienų išlikusios sinagogos yra vos 10 proc. to skaičiaus, kuris buvo anksčiau.

„Skirtumai tarp išlikusių sinagogų būklės labai dideli net ir didesniuose miestuose, jau nekalbant apie kaimo vietoves ir miestelius, kur ne tik žydų, bet ir pačių lietuvių dabar likę mažai“, – 15min sakė KPD vadovas V.Bezaras.

Kita vertus, yra ir labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškis, kuriame išliko, o dabar jau ir restauruotos dvi sinagogos – Baltoji ir Raudonoji. „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje.

Džiugiausia, anot pašnekovo, kad šios sinagogos nestovi tuščios – jos pritaikytos kultūrinei veiklai, jose vyks žydų paveldo, taip pat ir vietos bendruomenei skirti renginiai.

Priešinga situacija yra Kalvarijoje. „Čia taip pat yra dviejų sinagogų (Vasarinės ir Žieminės) bei mokyklos pastatų kompleksas. Bet ten situacija labai liūdna: viena sinagoga šiek tiek parestauruota, o kita senokai be stogo, likę tik sienos. Tai labai džiaugtis neturime kuo“, – kalbėjo KPD vadovas.

Pasak jo, iki XX a. Žemaitijoje buvo gausu žydų paveldo. Deja, laikas šiame regione buvusiems mūriniams žydų paveldo pastatams buvo negailestingas. „Plungė, pavyzdžiui, kur vos ne pusė gyventojų buvo žydai, nieko nebeturi“, – apgaitestavo V.Bezaras.

Paradoksalu, tačiau kai kurios mūrinės sinagogos savo laiko gali nesulaukti dėl to, jog pirmiausia bandoma gelbėti medines sinagogas. „Šiais metais KPD lėšomis restauruojamos 9 sinagogos. Tiesa, pagrindinis dėmesys buvo skirtas medinėms. Jų tvarkymas, avarinės situacijos likvidavimas buvo prioritetas, nes medis pūva greičiau“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, pagrindinė problema, kad net sutvarkius sinagogą jos likimas neaiškus. „Dažnoje vietovėje žydų bendruomenių nebėra, todėl pritaikymas kitai kultūrinei veiklai sudėtingas. Kalbant apie Kalvarijos atvejį, tai vietos savivalda dar net nežino, ką jie darytų tose sinagogose ir mokykloje, jei jas baigtų tvarkyti“, – apgailestavo KPD vadovas.

Jis prisiminė, jog daug diskusijų vyko net ir dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos likimo: svarstyta, ar baigus kasinėjimus, ją reikėtų atkurti. „Prieš tai buvo daug minčių apie atstatymą. Tačiau pastaruoju metu laikomasi nuomonės, kad to, kas buvo, jau nebeatkursime. Reikia tiesiog prasmingai įamžinti šią vietą. Todėl dabar tvarkomi žemės sklypo, kur stovėjo sinagoga su mikvah (mikvah – tai specialus baseinas, skirtas ritualiniams apsivalymo ritualams – aut. past.), dokumentacija. Jis bus atiduotas Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenei. Šios vietos prisiminimas ir taip pritrauks žmonių. Tiesą sakant, kartais asociatyvus suvokimas sukuria geresnes sąlygas žmogaus fantazijai negu kad visiškai naujas pastatas, kuris tikrai neturės tikros vertės, nes bus statytas iš naujo, dabartinių žmonių“, – kalbėjo V.Bezaras.

Sauliaus Žiūros nuotr./Archeologai atrado du Vilniaus Didžiosios sinagogos kolonų pagrindus

„Jeigu ne dabar, turbūt niekada to nepadarysime“ Mintis, kad žydų paveldas nėra mūsų visų, todėl ir rūpintis juo reikėtų „jiems“, o ne „mums“, anot pašnekovo, būdinga ne tik lietuviams. Tai – visos Rytų Europos gyventojų bruožas. „Taip manyti klaidinga. Pabandykime kokioje nors Prancūzijoje pasiaiškinti, kur kieno paveldas?

Žydų paveldas yra Lietuvos kultūros paveldas. Be to, tai yra savotiška mūsų šalies vizitinė kortelė. Urbanistikoje, kulinariniame pavelde mes iki šių dienų turime labai daug žydiškų akcentų, esame perėmę tam tikras tradicijas.

Tad žydų paveldo išsaugojimas – visai kitokio Lietuvos vaizdo atvėrimas“, – įsitikinęs KPD vadovas. Žydų paveldas yra Lietuvos kultūros paveldas. Be to, tai yra savotiška mūsų šalies vizitinė kortelė. Jo nuomone, per paskutinius dešimt metų įvyko didelis lūžis – tiek sugyvenimo ir tragedijos vertinime, tiek žydiško paveldo suvokime.

„Galiausiai supratome, kad pasauliniame kontekste galime daug pristatyti. Šiuo metu yra didžiulis proveržis. Matome ir iš mūsų leidybos rėmimo programos – kasmet daugėja leidinių, tyrimų apie žydų kultūrą, paveldą. Aišku, yra ir objektyvi sąlyga: jeigu dabar nesutvarkysime ir neįvertinsime, ką turime, tai turbūt niekada to nepadarysime.

Tai matome iš mūrinių sinagogų. Pavyzdžiui, Švėkšnos sinagoga – tai tikrai didelis pastatas miestelio centre, ilgą laiką buvęs apleistas. Ją sutvarkyti reikia dabar, priešingu atveju turėsime Raguvos sinagogos atvejį – yra tik jos liekanos gamybiniame pastate.

Turime kartu pečius surėmę visi prisidėti prie šito paveldo išsaugojimo“, – apie svarbą nedelsti restauruojant istorinius statinius kalbėjo pašnekovas. Vis dėlto, jo nuomone, pastato atkūrimas neturi būti svarbiausias tikslas – po restauracijos pastatas turėtų nelikti tuščias. „Sakoma, kad trečia karta pradeda domėtis savo šaknimis, tuo gyvenimu, kurį gyveno seneliai.

Todėl sinagogas turime padaryti įdomias jaunimui. Jeigu jame bus įdomios prezentacijos, ypač pritaikytos jaunimui, ateis daug žmonių. Skaičiai rodo, kad lankytojams tokie objektai įdomūs – nemažai žmonių, pvz., lanko Žemaitijoje esančius atkurtus objektus. Stabteli prie Telšių jašyvos, garsios pasaulyje iki šiol, taip pat atvažiuoja ir aplanko vietas, susijusias su Holokaustu“, – kalbėjo pašnekovas.