Mažiau neapykantos – daugiau tolerancijos

LŽB savo vykdomoje veikloje nuolat pabrėžia pagarbos žmogiškumui svarbą. Skirtingomis programomis, iniciatyvomis ir įvairiais projektais yra siekiama ne tik išsaugoti ir puoselėti istorinę atmintį, bet ir skatinti toleranciją, tarpusavio supratimu grįstus santykius tarp skirtingų kultūrų žmonių.

skaityti plačiau

Bendruomenėje lankėsi specialusis JAV pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira N. Formanas

Liepos 23 - 25 dienomis Lietuvoje lankėsi specialusis JAV pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira N. Formanas. Jis domėjosi LŽB vykdoma tolerancijos kampanija "Beigelių krautuvėlė" ir susitiko su šio projekto komanda bei partneriais.

skaityti plačiau

Pagarbos žmogiškumui svarba

Lietuvos žydų bendruomenė savo vykdomoje veikloje nuolat pabrėžia pagarbos žmogiškumui svarbą. Skirtingomis programomis, iniciatyvomis ir įvairiais projektais yra siekiama ne tik išsaugoti

skaityti plačiau

Lietuvos valdžia išreiškė pozityvų požiūrį į bendrapiliečius

Vilnius, birželio 17 d. Įteisindama galimybę žydų gelbėtojams gauti valstybinę pensiją, Lietuva pagaliau parodė teigiamą požiūrį į savo piliečius, sako Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB).

skaityti plačiau

Geros Valios fondo išmoka

Geros valios fondo naujienos: 2014.01.10 Priimamos paraiškos paramai gauti. 2014.01.09 Geros valios fondas skelbia konkursą.

skaityti plačiau
<
>
kel

Rašytojas Etgaras Keretas: „Mes liovėmės verkti. Dabar tik šaudome…“

2014-08-20

Empatijos jausmas ir kritinis mąstymas – Izraelio rašytojo Etgaro Kereto manymu, šie elementai visada grindė judėjiškos kultūros vertybinį pamatą. „Der Tagesspiegel“ žurnalistui Philippui Lichterbeckui jis pasakoja apie susiskaldžiusią Izraelio visuomenę, išnykusį debatų meną ir fundamentalistų cinizmą.

Pone Keretai, kalbate apie du šiuo metu vykstančius karus. Kuris iš jų yra pirmasis?

Kai kaukia sirenos, Tel Avive virš mūsų su sūnumi numušamos „Hamas“ raketos ir gatvėje vos už kelių metrų pažyra metalo nuolaužos. Arba tada, kai sėdime bunkeryje. Kai matome Gazoje žūstančius žmones. Vaikus be šalmų ir prieglobsčio. Tokiomis akimirkomis negaliu tylėti. Žmogiška norėti visa tai baigti. Jei apie tai nekalbėčiau, nebegalėčiau pažvelgti į akis savo sūnui.

Koks yra antrasis karas?

Jį Izraelio dešinieji veda prieš tokius kaip aš. Žodis „kairysis“ tapo keiksmažodžiu. Jis reiškia, kad esi išdavikas, turintis persikelti į Gazą.

Skaitykite bernardinai.lt

skaityti plačiau

Išrankusis humanizmas – virvė, ant kurios pasikars demokratija?

2014-08-20
Arkadijus Vinokuras

Per žydų šventę Peisah skirtą žydų išsivadavimui iš Egipto vergovės atminti, jauniausias sūnus prie stalo turi atsakyti į tokį tradicinį tėvo iš Hagados knygos skaitomą klausimą: „Kuo šis vakaras skiriasi nuo visų kitų vakarų?“. Tad štai, perfrazavus, būtina kelti klausimą: kuo skiriasi šis Izraelio valstybės ir „Hamas“ teroristų konfliktas nuo buvusių konfliktų?

Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į politinius procesus, kuriuos išryškino šių metų Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Pirma, visiškai pakito Artimųjų Rytų politinis landšaftas. Sirijoje jau treti metai vyksta pilietinis karas, nusinešęs 200 000 žmonių, tarp jų – 14 000 vaikų gyvybes. Kare dalyvauja ir ekstremistinės islamistų organizacijos, kaip antai ISIS ir „Al Qaeda“.

Irake vyksta religinių sektų šiitų ir sunitų tarpusavio skerdynės su veik puse milijono, tame tarpe – 11000 vaikų, aukų. Irako vieną miestą po kito užimantys ISIS islamistai kelia siaubą net „Hezbollah“ vadeivai Libane Nasrallah. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių, tūkstančiai nužudytų civilių. Pagaliau JAV pradėjo ginti žudomas ISIS skerdikų krikščionių ir jazidų mažumas.

Skaitykite lrytas.lt

skaityti plačiau
darz1

Lietuvos žydų bendruomenėje veikia vaikų stovykla ,,Anoje“

2014-08-20

  Lietuvos  žydų bendruomenės patalpose Vilniuje skamba vaikų balsai.  Čia –stovykla  ,‚Anoje“ , hebrajų kalba žodis reiškia džiaugsmą. Nors vasarą jau vyko Dubi vaikų stovyklos gamtoje, bet pastaroji skiriasi, nuo  įprastų bendruomenės stovyklų, ją  paruošė žydų Socialinis centras  drauge su Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ,,Vaikystės Sodas”, specialiai vaikams, kurie nelanko klubo Dubi ar žydų vaikų darželio, -sako socialinių programų koordinatorė Diana Cadovič.

   Julija Lipšic, taip pat rengusi šią stovyklą, atidžiai stebi, kad viskas būtų gerai, nes čia vaikai nuo 3 iki 5 metų. Tėvai  juos atveža ryte ir pasiima 15 val. Dauguma tėvų nepriklauso bendruomenei.   Pasak Julijos, pabandyta surengti stovyklą tik savaitei. Jei projektas bus sėkmingas, kitais metais galvojama ruošti ilgesnes stovyklas, gal net dieninę mokyklėlę. Yra vaikų, kurie nelanko darželio, būna su šeimos nariais, todėl  jiems tokios mokyklėlės yra naudingos. Projektą remia tarptautinė organizacija JOINT. skaityti plačiau

IMG_1196

Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines

2014-08-19

Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje Pylimo 4 (I aukšto foje) surengta D.Gelpernui skirta parodėlė, kurią paruošė Polina Pailis.

 D.Gelpernas 1914 rupjūčio 25 d.- 1998 liepos 17 d.

         D.Gelpernas gimė Sankt-Peterburge, jo tėvas Borisas Gelpernas buvo advokatas. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Baigęs Kauno vokiečių gimnaziją, pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto matematikos fakultete. Tarpukary gyvenimas suvedė jį su buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus šeima ( vokiečių okupacijos metais jis nekartą rasdavo prieglobstį jo namuose ).Sovietams okupavus Lietuvą jis pradėjo dirbti poligrafijos treste.Karui prasidėjus, D.Gelpernas ir jo artimieji mėgino evakuotis, bet nesėkmingai. 1941m. rugpjūtį buvo įkalintas Kauno gete. Metų pabaigoje gete buvo įkurta ,,Antifašistiše kamfs organizacie” - AKO ( Antifašistinė kovos organizacija ). Jos vadu tapo Chaimas Jelinas, D.Gelpernas buvo išrinktas jo pavaduotoju. Ch.Jelinui žuvus, 1944 m. tapo AKO vadu.

Po geto likvidavimo buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui grįžo į Kauną, po poros metų persikėlė į Vilnių. Pradėjo spaudos darbuotojo, poligrafininko veiklą. 1954 m.neakivaizdinių būdu baigė Maskvos poligrafijos institutą. Nuo 1945 iki 1990 metų - leldyklos "Mintis" direktoriaus pavaduotojas, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos skyriaus vedėjas. 1987 m. - vienas iš iniciatoriu įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, kuri tapo Lietuvos žydų bendruomenės pagrindu, daug metų buvo jos tarybos ir valdybos narys. Buvo Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos stovyklų sąjungos pirmininku, Tarptautinės buvusių geto kalinių sąjungos tarybos narys, Valstybinio Gaono žydų muziejaus konsultantas, vienas iš jo ekspozicijos "Katastrofa" autoriu. skaityti plačiau

sin geliu

Vilniaus sinagogai nebegrės griūtis

2014-08-19
Vilniaus sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius) vykdomi avarinės grėsmės šalinimo darbai. Iki jų maldos namai buvo avarinės būklės. Stogas buvo kiauras, todėl patalpas smarkiai veikė aplinka. Dėl to dalis perdangos ir vidinis kupolas buvo įgriuvę, puvo medinės stogo konstrukcijos, iro sienų mūras. Siekiant išvengti nelaimės ir likviduoti pavojingą situaciją, paremiamos medinės perdangos ir stogo laikančiosios konstrukcijos, kad nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės ir kitokios gamtos poveikio. Taip pat ardoma silikatinių plytų siena bei metalinės konstrukcijos, kurios ne tik vizualiai darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) skyrė virš 50 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 5 tūkst. litų skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Avarinės būklės likvidavimo darbų projektą parengė architektė Irena Staniūnienė. Departamento direktorė Diana Varnaitė darbus sinagogoje vertina kaip privalomus. „Šiandien Vilniaus sinagoga yra viena iš kelių išlikusių sostinėje, o kadaise žydų gausiame Vilniuje jų buvo apie šimtą. Tebeišlikusius žydų maldos namus privalome išsaugoti ateities kartoms. Tai yra ne tik pagarba žydų bendruomenei, bet ir Vilniaus veido išsaugojimas - juk sostinę pristatome kaip Lietuvos Jeruzalę. O šiandien Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinantys gali ir nepastebėti – sinagoga sunkiai atpažįstama. Norint pastatui sugrąžinti pirmykštę išvaizdą, ateityje laukia dar daug darbų, tačiau kol jų sulauksime, darome, ką galime – šaliname griūties galimybę ir lygiagrečiai rengiame restauravimo darbų projektą, kad šiuos darbus galėtume pradėti kuo greičiau". Vilniaus sinagoga pastatyta XIX a. pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui. Sinagoga XIX a. antroje pusėje buvo daug kartų rekonstruota ir plėsta. Ji veikė iki pat 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pastatas apleistas. Paskutinį kartą redaguota2014 - 08 - 19
kpd.lt
skaityti plačiau