Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai juda į priekį. Tęsiami praėjusiais metais pradėti šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai. Pernai buvo sutvarkytas sinagogos stogas ir vidinė perdanga, o šiemet jau   restauruota apie 50 proc. šiaurinio, rytinės dalies ir dalies vakarinio sinagogos fasado, demontuotos senos betoninės grindys, iki reikiamo lygio atkastas gruntas, atidengti Moterų galerijos arkiniai langai, prie pietinio fasado cokolinės dalies, atkasta ir nuimta  kultūrinio sluoksnio dalis.

Šiemet planuojama užbaigti visus pradėtus darbus – restauruoti visą fasadą, išorinėse angose atidengti langus, nuimti likusią dalį grunto pietinėje, rytinėje ir iš dalies vakarinėje pastato dalyse, taip pat sutvarkyti pastato pamatus.  Visiems šiems sinagogos rekonstrukcijos darbams Alytaus miesto savivaldybės skyrė 30 tūkst. Eur, dar 118 tūkst. Eur – Kultūros paveldo departamentas.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojos, atliekančios savivaldybės mero funkcijas, Valės Gibienės,  pasibaigus rekonstrukcijos darbams sinagogoje planuojama įrengti nedidelį žydų muziejų, o kitas šio istorinio pastato erdves pritaikyti kultūros ir edukacinėms reikmėms: „Ateityje šiose erdvėse  galėtų vykti konferencijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, galbūt kamerinės muzikos ar kino vakarai. Stengsimės šių erdvių įrengimo darbus atlikti minimaliomis sąnaudomis.” Anot mero pavaduotojos, planuojama, kad Alytaus sinagoga ateityje taps Alytaus kraštotyros muziejaus padaliniu.

Jeigu Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai vyks sėkmingai, šio pastato rekonstrukcijos darbus planuojama baigti 2019 m. pabaigoje.

Alytaus savivaldybės Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų?

DELFI.lt

Šiaurės Jeruzalė – taip nostaligiškai žydai vadina Lietuvos sostinę. Šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų bendruomenė per Antrąjį pasaulinį karą buvo beveik išnaikinta. Tačiau religingi žydai iki šiol sako, kad yra trys Jeruzalės – Dangaus karalystėje, Izraelyje – tikroji šios šalies sostinė bei Vilna – Šiaurės Jeruzalė. Ne veltui Vilniuje mokė Elijahu Ben Salomonas Zalmanas, labiau žinomas, kaip Vilniaus Gaonas. Ir nors sostinėje veikia valstybinis Vilniaus Gaono pavadintas muziejus, kukliose išbarstytose erdvėse lankytojai gali susipažinti tik su trupinėliais tos turtingos litvakų istorijos dalimis. Tuo metu Varšuvoje, kurioje taip pat gyveno gausi žydų bendruomenė, žydų palikimas įamžintas ir įprasmintas įspūdingame Lenkijos žydų istorijos muziejuje. Kodėl tokio iki šiol nėra Vilniuje, mieste, kuris buvo tikrasis žydų kultūros centras ir kur, anot posakio, vertėdavo semtis išminties?

85-erių žemaitė Joana Milašienė: „Iki šiol regiu atkastus žydų kūnus“

15min.lt

Holokausto liudininkė Joana Milašienė

Iki vokiečių ekspansijos Lietuvoje gyveno itin daug žydų tautybės žmonių. J.Milašienės teigimu, Darbėnuose tuo metu gyveno apie 600 žydų. Praktiškai visi jie buvo nužudyti. Būtent šiose apylinkėse yra dvi didelės žydų žudymo ir laidojimo vietos. Grįždama atgal mačiau, kaip visi žydai jau buvo suvaryti į šuolę (sinagoga), ta mergaitė taip pat. Būčiau parsivedus, gal ir būtų išgyvenusi ji, bet maža tebuvau – proto neturėjau. „Pažinojau Abių šeimą. Dukterų vardai buvo Esterkė ir Ribkė. Jie turėjo didelę krautuvę Darbėnuose. Ten su motina eidavome pirkti miltų, žuvies, suknelių. Tos seserys vesdavosi mane prie veidrodžio, kad būtinai medžiagos tiktų prie veido. Be to, už prekes galėdavai susimokėt tada, kada turėdavai pinigų. Ribkė mane mylėjo, saldainių duodavo. Pas mane neseniai buvo atvažiavęs žydas iš Amerikos, labai norėjo sužinoti, ar tos seserys neturėjo vaikų, bet atsakiau, jog nemačiau“, – pasakojo senolė. Ji aiškiai prisimena ir Holokausto pradžią: „Kai parėjo vokiečiai, dar savaitę kokią pabuvo tie žydai. Tuomet Darbėnuose juos suvarė į sinagogą – visus suėmė, nebeliko nei vieno, po to sušaudė ir užkasė. Ta vieta Darbėnuose – netoli geležinkelio.“

Liepos 26–rugpjūčio 30 d.: pažintiniai Izraelio kino vakarai su Giedriumi Jokubauskiu

Ką žinote apie Izraelio kiną? Šis klausimas turbūt ne vieną priverstų raudonuoti. Galbūt iš bendro išprusimo bandytumėte atsakyti, kad tai – filmai apie Izraelio istoriją, krikščionybę, žydų ir arabų santykius. Tačiau retas kuris galėtų paminėti filmų pavadinimus, režisierių ar aktorių pavardes. Kultūriškai, istoriškai ir teritoriškai per tolimi kaimynai? Ką gi, laikas susipažinti. Laukiame jūsų Izraelio kino vakaruose, kurie prasidės liepos pabaigoje ir džiugins kiekvieną trečiadienį iki pat rugpjūčio pabaigos. Vakarus ves tarptautinių santykių specialistas Giedrius Jokubauskis.

Atkreipiame dėmesį, kad filmai bus rodomi originalo kalba su angliškais subtitrais.

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klube „Telšių atjauta“ lankosi nariai, kurių negalia ir bėdos, apimančios socialinius, ekonominius įgūdžius bei sveikatą, trukdo pilnai integruotis į visuomenę ir gyventi orų gyvenimą. Siekdami suteikti kompleksinę pagalbą psichinę negalią turintiems žmonėms, klubas „Telšių atjauta“ organizuoja socialinio pobūdžio užimtumą, teikia psichologinę pagalbą bei paramą maistu.

Programas stengiamasi nuolat papildyti visuomenei naudinga veikla. Taip atsirado socialinis projektas „Pagražinkime mūsų Telšius“. Jo metu klubo nariai suvienija jėgas ir renka šiukšles Masčio ežero pakrantėse bei tvarko apleistas žydų, maro aukų kapines.

Užsienyje gyvenantys litvakai aktyviai naudojasi galimybe atkurti pilietybę

Užsienyje gyvenantys litvakai aktyviai naudojasi galimybe atkurti pilietybę

Vilnius, liepos 20 d. (BNS). Iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po pernai liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Migracijos departamentas paskelbė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybę atkūrė 1131 asmuo. Pernai antrąjį 2016-ųjų pusmetį tokių asmenų buvo 912.

Institucijos vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad tarp šių asmenų daugiausiai yra litvakų.

„Po to, kai pernai metais buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, tai labai auga (atkurtos pilietybės) skaičiai. (…) Litvakų iš Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos yra dauguma, šita galimybe taip pat aktyviai naudojasi į Jungtines Amerikos Valstijas išvažiavę žmonės“, – BNS teigė E.Gudzinskaitė.

Pernai per pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybė buvo atkurta 481 asmenims. 2016 metų liepą įsigaliojo įstatymų pataisos, numatančios, kad Lietuvos pilietybę gali gauti tarpukario iš šalies išvykę asmenys ir jų palikuoniai.

Pilietybės įstatymas buvo pakeistas Migracijos departamentui ir teismams pradėjus atsisakyti atkurti pilietybę kai kuriems litvakams, kurie nepateikdavo įrodymų, kad būdavo persekiojami tarpukario Lietuvoje. Lietuvos pareigūnai skaičiuoja, kad Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. lietuviškų šaknų turinčių žydų, o Pietų Afrikos Respublikoje – daugiau nei 70 tūkstančių.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paskutinės dienos, kai galima aplankyti parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, ji veiks iki liepos 28 dienos!

Tuo tarpu visus norinčius pamatyti unikalius dokumentus ar išgirsti įdomių faktų, istorijų, pavyzdžiui, kodėl Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kviečiame į turą, kurį ves Centro vadovė Lara Lempertienė. Turo metu jūsų lauks diskusija.

Susitikime liepos 28 d. 15 val. Nacionalinėje bibliotekoje, parodų salėje, 3 a.

See More

Bendruomenės nariai suteikė pagalbą, sužinoję apie šeimos prašymą

         Mielieji,
Prieš savaitę LŽB Socialinių paslaugų departamentas kreipėsi į Jus su prašymu padėti šeimai, kuriai reikėjo televizoriaus ir kompiuterio. Jau kitą dieną po prašymo paskelbimo pasipylė skambučiai, žinutės ir elektroniniai laiškai su noru padėti.
Su džiaugsmu pranešame, kad šeima sulaukė operatyvios pagalbos: mūsų kolega M. padovanojo plokščiekranį televizorių, o inkognito panorėjęs likti bendruomenės narys padovanojo 200 Eur. dovanų čekį kompiuteriui įsigyti.
Širdingai dėkojame.
Akcijos metu atsiliepė daug neabejingų žmonių ir atsirado galimybė padėti daugiau šeimų. Sekite naujienas 😉
Nuoširdžiai Jūsų, LŽB Socialinių programų departamentas.

Violeta Davoliūtė: Gėrio Riteriai, antisemitai ir Šiaurės Jeruzalės koncepcija

15min.lt –  Publikuota 2015m.

Nuo lzb.lt: Nors publikuota prieš 2 metus, bet problema nepakito, tik paaštrėjo. Autorės  V.Davoliūtės įžvalgumas nusipelno pagarbos.

Pirmiausia noriu iš anksto atsiprašyti skaitytojų už kai kurias šiame komentare panaudotas citatas, tačiau be jų neapčiuoptume čia aptariamos problemos esmės.
Po keleto dienų šurmulio visuomenėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius atlaikė spaudimą ir savo visuomeniniu patarėju paliko prieštaringai vertinamą Danielį Lupshitzą. Tačiau į kelis svarbius klausimus taip ir liko neatsakyta. Kodėl būtent šis itin kontraversiškas ir nežinia kokiais nuopelnais garsėjantis asmuo tapo toks reikalingas Vilniaus merui? Ir – ypač – kuo jis pranoko daug kitų kompetentingų, daug pasiekusių ir su Lietuva glaudžius ryšius palaikančių Izraelyje gyvenančių litvakų išeivių – mokslininkų, inžinierių, finansininkų ar IT specialistų, kad nusipelnytų tokio nuolankaus Vilniaus mero apibūdinimo kaip „gėrio riteris ir šviesos karys“? Kodėl būtent jį naujasis meras parinko tinkamiausiu kandidatu drauge „tiesti tiltus“?

Remigijus Šimašius priverstas aiškintis dėl Danieliaus Lupshitzo: jis tik patarinės, ne spręs Šurmulys dėl D.Lupshitzo kandidatūros kilo ne veltui. Kaip žinia, naujasis patarėjas yra gerai žinomas feisbuko aktyvistas, garsėjantis radikalia retorika, agresyvia laikysena ir neapykantos kurstymu.

S. Kanovičius: įdedame visą širdį, nes antros tokios galimybės jau nebebus

bernardinai.lt  Autorius Donatas Puslys

2019 metais duris turėtų atverti unikalus projektas – Šeduvoje įsikursiantis litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs štetlas“. Apie jo kūrimo darbus, litvakų atminties puoselėjimą ir tam kylančius iššūkius kalbėjomės su šio projekto vadovu, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėju Sergejumi Kanovičiumi.

Pradėkime pokalbį nuo konteksto, supančio visą Šeduvos projektą. Kaip mums čia, Lietuvoje, sekasi integruoti Lietuvos žydų istoriją į bendrą istorinį naratyvą? Ar tai jau integrali pasakojimo dalis, ar vis dar tik įdomi išnaša, kuria paįvairinamas pagrindinis pasakojimas?

Visa tai įvertinti sunku, nes niekada negali turėti visos informacijos. Galima tik bandyti viską aprėpti. Svarbu, kad visi tokie projektai, tarp kurių yra ir Šeduva, tarnauja vienamlabai kilniam tikslui – apsaugoti ar sukurti kultūros vertybes. Manau, jog visos tiesės anksčiau ar vėliau susisiekia – kiekvienas projektas turi kažką vertingo, nes prisideda prie visuomenės švietimo. Gal kiek ir nusibodau vis kartodamas, tačiau pasikartosiu dar, kad viskas pasikeis – ir tikiu, jog pasikeis – į gerąją pusę, tada, kai švietimo sistema rimtai imsis šių dalykų ir pats vadovėlių turinys bus gerokai kitoks, kad pasakojimas apie žydus – Vilniaus, Šeduvos, Jonavos ar Lietuvos – neprasidėtų ir nesibaigtų Holokausto duobėmis. Yra normalus gyvenimo ciklas. Žmogaus gyvenimas prasideda gimimu, Lietuvos žydų istorija čia prasideda žmonių atsikėlimu, apsigyvenimu. Ši įsikūrimo istorija labai marga, turtinga, ją derėtų papasakoti. Manau, kad tai yra švietimo reformos klausimas.

 

Benjaminas Netanyahu: Europos Sąjunga, jei nepakeis politikos Izraelio atžvilgiu, nyks ir mirs

Benjaminas Netanyahu: Europos Sąjunga, jei nepakeis politikos Izraelio atžvilgiu, nyks ir mirs

15min.lt

Trečiadienį Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu Budapešte susitiko su Rytų Europos lyderiais. Susitikimo už uždarų durų metu B.Netanyahu užsipuolė Europos Sąjungą (ES) sakydamas, kad Bendrija, jei nepakeis politikos Izraelio atžvilgiu, „nyks ir mirs“, rašo „The Guardian“.

Šios žurnalistų nugirstos pastabos, turėjusios pasiekti tik susitikime dalyvavusių Rytų Europos lyderių ausis, paryškino nė nesistengiamą nuslėpti B.Netanyahu panieką ES atžvilgiu. Bendrija ne kartą kritikavo žydų nausėdijų statybas okupuotose Palestinos teritorijose ir Izraelio nesugebėjimą užtikrinti taikos proceso. B.Netanyahu taip pat viešai pareiškė, kad Izraelis „tuzinus kartų” Sirijoje sustabdė Irano ginklų konvojus, skirtus teroristinei grupuotei „Hezbollah“. Nugirstas B.Netanyahu pastabas paviešino apie politiko vizitą Budapešte rašantis Izraelio žurnalistas.

LŽB sveikinimas Genadijui Kofmanui, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui 65-ojo jubiliejinio gimtadienio proga

LŽB sveikinimas Genadijui Kofmanui, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui 65-ojo jubiliejinio gimtadienio proga

Gerbiamas Genadijau, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus su 65-uoju gimtadieniu!

Žmogus būna laimingas tik kasdien, sąžiningai atlikdamas savo pareigą dirbti ir įveikti kliūtis, ir siekdamas užsibrėžtų tikslų, Jūsų atveju tie tikslai sutampa su Panevėžio žydų bendruomenės žmonių likimais ir rūpesčiais bei džiaugsmais. Tegul kiekviena Jūsų gyvenimo diena būna paženklinta ir įprasminta darbais bendruomenės gerovei, Panevėžio žydų istorijos tyrinėjimui ir dėmesiu savo šeimai.

Sveikindami su gimtadieniu, dovanojam Jums mūsų pagarbą  Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui!.Linkime stiprios sveikatos. Mazel Tov.

Archeologiniai tyrimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje

Archeologiniai tyrimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Shmuel (Simas) Levinas 2017 m. liepos 18 d. apsilankė Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrinėjimų vietoje, bendravo su archeologų grupės vadovu Dr. Jon Seligman, kuris pristatė vykdomus darbus Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje. Tyrimų metu nustatyta, kad yra atkastos gerai išlikusios dvi sinagogos mikvės (ritualinės pirtys) bei jų autentiška baseino dugno keramika, stebino tam metui pažangi vandens nuotekų sistema. Rastos architektūrinės detalės nuvalomos, iškasta žemė sijojama, ieškant smulkesnių artefaktų, visi radiniai fiksuojami. Vykdomi archeologiniai išmatavimai ir kiti darbai. Darbus vykdo savanoriai iš Izraelio, JAV, dalis jų turi vilnietiškų-litvakiškų šaknų. Kartu dirba profesionali Lietuvos archeologų komanda.

Liepos 19 d. Archeologinių tyrimų grupės vadovai Dr. Seligman ir Dr. Freund apsilankė Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur turėjo progą susipažinti atgyjančiu bendruomenės religiniu gyvenimu.

Vilniaus Jidiš institute prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.

Vilniaus Jidiš institute prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.

Pirmadienį, liepos 17d. iškilmingai prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.” Jau beveik 20 metų, programą vykdo ir organizuoja Vilniaus Jidiš institutas prie Vilniaus universiteto.
Šiemet programoje dalyvauja beveik 40 studentų iš JAV, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos ir Lietuvos. Litvakų jidiš kalba yra laikoma literatūrinės kalbos etalonu. Šiemet ją dėstys žinomi jidiš k. specialistai: prof. Anna Veršik (Estija), Abraomas Lichtenbaum (Argentina), Dov Ber Kerler (JAV), Vera Shabo (Izraelis).
Pasak Vilniaus Jidiš instituto direktoriaus, profesoriaus Šarūno Liekio, Tarptautinės Vilniaus vasaros programos” unikalumas yra jos profesionalumas, aukštas akademinis lygis, galimybė bendrauti su bendramoksliais jidiš ir įdomi kultūrinė programa.
Tarptautinė jidiš vasaros studijų programa tęsis iki rugpjūčio 11 d.

Tautinių mažumų departamentas skelbia konkursą žurnalistams

Tautinių mažumų departamentas skelbia konkursą žurnalistams

„Žiniasklaida yra labai svarbi visuomenės nuomonės formavimo priemonė, todėl atsakingas žurnalistų požiūris į savo darbą, supratimas apie atliekamą svarbią socialinę misiją ir noras tobulinti mūsų šalies visuomenę mažinant priešiškumą ir skatinant dialogą tarp žmonių turi būti pastebėtas ir įvertinas. Kviečiame Lietuvos žurnalistus domėtis visų mūsų šalyje gyvenančių tautybių gyvenimu, rašyti apie tai ir siųsti savo publikacijas Tautinių mažumų departamentui“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Į premiją gali pretenduoti straipsnio, radijo arba televizijos laidos, skatinančios tarpkultūrinį dialogą autorius arba autorių kolektyvas, savo darbą publikavęs spaudoje arba elektroninėje žiniasklaidoje, skelbęs per radiją arba televiziją nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki spalio 30 d.

Vidurio Europos universiteto likimas – švietimo ar antisemitizmo klausimas?

Vidurio Europos universiteto likimas – švietimo ar antisemitizmo klausimas?

Bernardinai.lt Gintarė Kubiliūtė

Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusiam Vidurio Europos universiteto (CEU) išlikimui kilo grėsmė po to, kai premjero Viktoro Orbano vyriausybė pranešė apie laukiančius Švietimo įstatymo pokyčius.

Žydų kilmės verslininko George‘o Soroso iniciatyva CEU buvo įkurtas 1991 m. Universitetas akredituotas JAV ir Vengrijoje, tačiau savo veiklą vykdo tik Vengrijoje. V. Orbano valdoma dešiniųjų vyriausybė siekia, kad CEU atidarytų filialą Niujorko valstijoje arba priešingu atveju universiteto veikla Vengrijoje bus nutraukta. Be to, naujuose įstatymuose būtų reikalaujama išduoti diplomus, galiojančius tiek Vengrijoje, tiek JAV.

V. Orbano vyriausybės galimi nauji reikalavimai būtų pražūtingi Vidurio Europos universitetui, kadangi lėšų įsteigti naują filialą Niujorko valstijoje nepakaktų, o ir diplomų suteikimo derinimas su vyriausybėmis būtų lėtas, sudėtingas ir galima teigti, kad mažai kas priklausytų nuo paties universiteto. Taigi, įstatymų pataisos CEU padarytų visiškai priklausomą nuo Vengrijos valdančiųjų.