Lietuvos žydų bendruomenės 5775 metų kalendorius, skirtas litvakų medikams

Šiemet - 5775 metų tema -- Lietuvos žydų indėlis į mediciną.

skaityti plačiau

Lietuvos žydų studentų studijų finansavimo taisyklės

Paraiškas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl studijų finansavimo gali teikti LŽB (jos skėtinių organizacijų) nariai;abiturientai, esami studentai: bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnių siekiantys, ir kt.

skaityti plačiau

Mini Limmud 2014

LŽB šeimų savaitgalis Birštono kurorte.

skaityti plačiau

Lietuvos žydų genocido dienos minėjimo akimirkos

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, įvairūs Holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai organizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvos atstovybėse užsienyje.

skaityti plačiau

Pagarbos žmogiškumui svarba

Lietuvos žydų bendruomenė savo vykdomoje veikloje nuolat pabrėžia pagarbos žmogiškumui svarbą. Skirtingomis programomis, iniciatyvomis ir įvairiais projektais yra siekiama ne tik išsaugoti

skaityti plačiau
<
>

Kvietimas

2014-12-17

invitation-002

skaityti plačiau
LOGO_LIMMUD_2015

Gesher klubas – LIMMUD 2015 apmokėjimas internetu

2014-12-17

Registracija į Limmud 2015 Vilniuje tęsiasi,
noriu pranešti, kad vietos Villon viešbūtyje baigėsi, šiuo metu galima registruotis į laukimo sąrašą.
Registraciją į Baltpark (Park Inn) ir dalyvavimą be nakvynės tesiasi Pylimo 4, 17-19 val.

Jau užsiregistravusiems siunčiu rekvizitus apmokėjimui - 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis - LIMMUD 2015

skaityti plačiau

Teatrališkas saikas

2014-12-17

Kurdamas scenografiją Dalios Ibelhauptaitės režisuojamai Giuseppe’s Verdi operai „Trubadūras“ Marijus Jacovskis lieka ištikimas santūriai estetikai. Su Ieva Rekštyte scenos dailininkas kalbasi apie minimalizmą ir kompromisus teatre.

Iš šalies atrodo, kad jūs ir režisierė D. Ibelhauptaitė esate absoliučiai skirtingos teatrinės jausenos kūrėjai: jūs linkęs į minimalizmą scenoje, ji – į ištaigingumą. Kaip sekėsi bendradarbiauti statant „Trubadūrą“?

– Teatrinės estetikos skirtumai buvo ryškesni, kai prieš pusantrų metų statėme Mozarto operą „Visos jos tokios“. Tuomet šiek tiek užtruko, kol prisiderinome vienas prie kito. Tačiau juk skirtumai vieni kitus ne tik paneigia, bet ir papildo. Dirbant su „Trubadūru“ estetinių ginčų kyla kur kas mažiau, vienas kitą labiau jaučiam ir suprantam. Bent jau konkrečiu atveju tie skirtumai yra pranašumas – jie suteikia naujų impulsų ir išjudina mūsų nusistovėjusį supratimą. Galiausiai daug kas pasiekiama kompromisais. Pavyzdžiui, jeigu scenoje stovi stalas, man visiškai pakaktų ant jo matyti vandens stiklinę. Bet gal po ja patiesti servetėlę, o šalia padėti keletą laikraščių? O gal stalas turi būti visiškai tuščias?

Tad koks jūsų pasiektas kompromisas? Ar scenovaizdį pasirinkote prašmatnesnį, kaip įprasta šios operos pastatymams, ar nuosaikesnį?

Skaitykite IQ

skaityti plačiau
vp

Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose-virtuali paroda

2014-12-17

KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ ISTORIJOS ŠALTINIUOSE
 
           Parodos tikslas - atskleisti, kokią informaciją apie Kauno žydus ir jų vaidmenį miesto ir valstybės gyvenime nuo XVIII a. pab. iki Kauno geto likvidavimo 1944 m. galima rasti oficialių valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurių dokumentai saugomi Kauno apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose.
 
KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ GUBERNIJOS LAIKOTARPIU
 
          Aneksuotose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse gyvenusius žydus caro valdžia laikė nepatikimais valdiniais, darančiais blogą įtaką kaimynystėje gyvenantiems krikščionims, todėl siekė griežtai reglamentuoti, kontroliuoti ir reformuoti tradicinę žydų gyvenseną. Ši suvaržymų, griežtos kontrolės ir prievartinės integracijos į Rusijos imperijos visuomenę politika atsispindėjo daugybėje žydų gyvenimą reglamentuojančių įstatyminių aktų, kuriuos įgyvendinant Kauno miesto dūmoje ir valdyboje bei gubernijos įstaigose susiformavo gausūs dokumentų kompleksai. XIX a. juose figūruoja dvi – Kauno ir Vilijampolės žydų bendruomenės (iki 1844 m. – kahalai)...

Aplankykite virtualią parodą ČIA

skaityti plačiau

LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apie nueinančius 2014-uosius metus

2014-12-16

MILDAR-0074-1web
    Palydint 2014, reikia prisiminti, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sukurta prieš  25-erius metus, įdėta daug žmonių pastangų, kad bendruomenė taptų tokia, kokia ji šiandien. 2014 m. mūsų finansinė padėtis pagerėjo, tapome labiau nepriklausomi. Bendruomenė tapo kūrybingesnė laisvesnė, atsirado daugiau planų ir lūkesčių. Pagerėjusi finansinė padėtis leido įgyvendinti daugiau idėjų. Norėčiau pabrėžti, kad gauti restitucijos pinigai, kuriuos Lietuvos valstybė pradėjo mokėti  yra ne tam, kad juos sunaudotume per vieną dieną ir švaistytume. Niekas neišmokėjo mums iškart  visų 128 milj. Lėšos skiriamos palaipsniui, mes jas taupom, stengiamės iškart neišleisti.  Net ir leisdami su protu, mes patys sau esame šeimininkai.

Suprantame, kad pinigai turi pasiekti kiekvieną Lietuvos žydą, o kartais ir litvaką, gyvenantį užsienyje ir palaikantį glaudžius ryšius su Lietuva arba nukentėjusį nuo okupacinių režimų Lietuvoje. Mes stengiamės tenkinti viešuosius Lietuvos žydų lūkesčius, o tai yra labai plati sąvoka. Tie profesionalai, kurie dirba bendruomenėje, jie gali būti Lietuvoje ar užsienyje, dirba už atlyginimą, organizuodami socialinę paramą, rūpindamiesi žydais, gyvenančiais Lietuvoje ar užsienyje.  Tai yra patyrę žmonės, kurie gali šiandien laisviau  kūrybiškiau įgyvendinti planus, kadangi jie žino, ko  reikia Lietuvos žydams.

   2014-ieji buvo išbandymų metai ne tik Vilniaus, bet ir regionų žydų bendruomenėms: Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Švenčionių. Mums niekados neteko daryti to, ką darėme šiemet – tvarkytis patiems su restitucijos pinigais, kuriuos gavome šiemet.

skaityti plačiau