Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino iniciatyva surengtame koncerte Miunchene žydus gelbėjusiems Pasaulio Tautų Teisuoliams Lietuvoje surinkta daugiau kaip 123 tūkst. eurų paramos. Simbolinį čekį LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky įteikė Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje baronas Christianas von Bechtolsheimas.

skaityti plačiau

2016-tieji metai paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais

Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais

skaityti plačiau

Lietuvos žydų studentų studijų finansavimo taisyklės

Paraiškas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl studijų finansavimo gali teikti LŽB (jos skėtinių organizacijų) nariai;abiturientai, esami studentai: bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnių siekiantys, ir kt.

skaityti plačiau

Kvietimai aplikuoti paramai gauti

Rekomenduojame ieškantiems stipendijų bei paramos

skaityti plačiau
<
>
drrrr

Dėmesio – ieškome darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei

2016-05-30

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) ieško darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei.

Žemiau pateikiami reikalavimai:

Darbo vieta ir laikas:
-LŽB, Pylimo g. 4, Vilnius, darbo dienomis ( I-V; nuo 9-18val. kiekvieną dieną), savaitgaliais (pagal poreikį).

Darbo pobūdis:
– LŽB Pirmininkės, narių, svečių, darbuotojų vežiojimas, kurjerio funkcijos vykdymas, prekių, daiktų atvežimas/išvežimas/pakrovimas/iškrovimas, LŽB Socialinių programų klientų vežiojimas.

Reikalavimai darbuotojui:

– B kategorija;
– Ne mažesnė kaip 2 metų vairuotojo patirtis;
– Anglų, rusų kalbų pagrindai;
– Atsakingumas, pareigingumas, sąžiningumas;

– Gera sveikatos būklė (tinkama daiktų krovimui/iškrovimui, vairavimui);

– LŽB transporto priemonių priežiūra;

– Pirmenybė suteikiama LŽB skėtinių organizacijų nariams.

LŽB siūlo:

– laiku mokamą atlyginimą;

– socialines garantijas.

Prašome gyvenimo aprašymus (CV) siųsti el.paštu: rokas@lzb.lt iki 2016-06-10. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis mob.tel.: 865209915.

nuo

Neįtikėtinas Aušvicą išgyvenusios akušerės liudijimas

2016-05-30

bbb

Akušerė iš Lenkijos Stanisława Leszczyńska dvejus savo gyvenimus metus iki 1945-ųjų sausio 26 d. praleido Aušvico koncentracijos stovykloje. Tik 1965-aisiais ji ryžosi aprašyti savo patirtį. 


Dvejus iš trisdešimt penkerių metų akušerės praktikos praleidau dirbdama kalinių akušere moterų koncentracijos stovykloje Aušvice. Tarp į stovyklą vežamų kalinių buvo ir daugybė nėščių moterų.

Man buvo pavestos akušerės pareigos trijuose barakuose, kurie buvo panašūs tiek struktūra, tiek išvaizda. Tik vienas iš jų turėjo plytų grindis, kituose dviejuose tokių nebuvo. Barakai buvo maždaug 120 pėdų ilgio, pastatyti iš medinių lentų, kuriose žiurkės išgrauždavo didžiules skyles.

Barakuose prie sienų iš abiejų pusių stovėjo triaukščių lovų eilės. Kiekvienoje lovoje ant purvino, plono, iš šieno pagaminto čiužinio, užteršto sudžiūvusiu krauju ir biologinėmis atliekomis, gulėjo po tris arba keturias sergančias moteris. Erdvės buvo tiesiog pergrūstos. Moterys savo kojas turėjo iškišti už lovos arba susisukti į kamuoliuką, kad galėtų išsitekti tokioje ankštoje erdvėje.

skaityti plačiau

Dėl litvakų palikuonių pilietybės

2016-05-29

bbb

SERGEJUS KANOVIČIUS

Pirmiausia litvakai neteko gyvybių. Beveik visų.

Tada įvyko pirmosios jų išgrobstyto turto dalybos („garbingas“ generolo Vėtros vaidmuo dalyvaujant šiame procese).

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos tas išgrobstymas buvo sovietų įteisintas, apie jį nevalia buvo prabilti net puse lūpų.

Po 1990 metų kovo 11-osios tas išgrobstymas įteisintas dar kartą – ribojant dvigubos pilietybės turėjimą ir įtvirtinant nuostatą, kad  „teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatomos tik Lietuvos Respublikos piliečiams“, – šių eilučių autoriui, parašius prašymą dėl pilietybės grąžinimo, buvo bičiuliškai pasiūlyta pareiškime nurodyti tokią žeminančią aplinkybę: „Paveldimo turto Lietuvos Respublikoje neturiu.“ Ir kaip aš galiu paveldėti tas duobes prie pamiškių, bažnytkaimių ir miestelių? Kaip paveldėti tuos du šimtus kapinių, kur ilsisi tėvai ir protėviai? Kito „turto“, išskyrus šitą, aš neturiu. Nors kiti gal ir turi. Neprigulmybės tėvai darė viską, kad „apsaugotų“ mus nuo visiškai teisėtų Lietuvos žydų ir Vilnijos lenkų palikuonių turtinių pretenzijų – toks nekaltas noras, kad šįsyk viską iš tiesų jau turėtų tik, atleiskite, mūsiškiai.

skaityti plačiau

ps

Komentarai po straipsniu “Ką Lietuva skolinga savo žydams?”

2016-05-29

Skaitykite DELFI komentarų skiltį

Užsienio reikalų viceministras susitiko su Izraelio žurnalistų delegacija

2016-05-27

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius gegužės 27 dieną susitiko su gausia žurnalistų iš Izraelio delegacija, kuri Lietuvoje lankosi gegužės 25–29 d. Vizito tikslas – pristatyti Lietuvos pasiekimus nuo Nepriklausomybės atgavimo, susipažinti su Holokausto aukų atminimu ir žydų paveldu.

Viceministras pažymėjo, kad Lietuvai Izraelis yra svarbus bendradarbiavimo partneris Artimųjų Rytų regione, abi šalis sieja bendros vertybės. Pasak M. Bekešiaus, draugystė tarp žmonių vis stiprėja, skatindama pažinti vieni kitus – tai prisideda prie verslo ryšių ir turizmo srautų augimo.

Žurnalistai domėjosi sėkmingai besiplėtojančiais Lietuvos ir Izraelio santykiais, verslo ryšių plėtros perspektyvomis, žydų bendruomenės aktualijomis, Lietuvos užsienio politikos darbotvarke, klausinėjo apie Lietuvos požiūrį į Europos Sąjungoje kylančius iššūkius dėl migracijos krizės, referendumo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES bei poziciją Ukrainos klausimu.

2017 m. sausio 8 d. Lietuva ir Izraelis minės diplomatinių santykių užmezgimo 25-erių metų jubiliejų.

skaityti plačiau

fb

Vilniaus getą išgyvenusi F. Brancovskaja sulaukė Izraelio prezidento sveikinimo

2016-05-27

„Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“, – rašoma Izraelio prezidento sveikinimo laiške.

Sveikinimo laiškas F.Brancovskajai buvo įteiktas penktadienį per Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono surengtą ceremoniją, pranešė ambasada.

Vilniaus geto kalinė ir žydų partizanė F.Brancovskaja yra viena iš nedaugelio, išgyvenusių Vilniaus getą. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis.

skaityti plačiau

brener

Skulptoriaus, litvako Victor David Brenner darbų paroda Šiauliuose

2016-05-27

Victor David Brenner (Viktoras Deividas Breneris) gimė 1871 m. birželio 12 d. Šiauliuose, juvelyro ir antspaudų gamintojo šeimoje. Paaugęs berniukas padėjo tėvui vykdyti nesudėtingus užsakymus. Tėvo padedamas, 1887 m. įsteigė graverio dirbtuvėlę Šiauliuose ir pradėjo dirbti savarankiškai. 1889 m. Viktoras kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kauną, kur pagarsėjo kaip talentingas graviravimo meistras. 1890 m. emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. Mokėsi Cooper Union koledže, dirbo Niujorko metalinių ženklų ir medalionų dirbtuvėje.

Už kompozitoriaus L. van Bethoveno sukurtą medalį gavo finansinę paramą ir išvyko studijuoti į Paryžiaus Juliano akademiją. 1898-1900 metais mokėsi Juliano akademijoje pas įžymųjį Prancūzijos medalininką Luic Oscar Roty (1846-1911). V. D. Brenner su savo darbais 1900 metais dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kur jo kūrybą buvo įvertinta aukščiausiu apdovanojimu. Apie V. D. Brenner darbus labai gerai atsiliepė ir garsus prancūzų skulptorius Ogiustas Rodenas (1840-1917), pranašaudamas šiam menininkui puikią kūrybinę karjerą. V. D. Brenner dalyvavo 1901 m. Bufalo mieste Pan Amerikos ir 1904 m. Sent Liuise vykusiose parodose. Labiausiai V. D. Brenner išgarsėjo dėl 1907 m. sukurto prezidento Abraomo Linkolno atvaizdo, panaudoto vadinamajam Linkolno 1 centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento gimimo 100-ąsias metines. V. D. Brenner sukurtas JAV prezidento A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol. Per savo karjerą V. D. Brenner sukūrė daugiau nei 125 medalius, plaketes, įvairius portretus ir biustus. Victor David Brenner mirė 1924 m. balandžio 5 d. Palaidotas Mount Judah kapinėse Ridgewoode mieste, Niujorko valstijoje.

skaityti plačiau

am

Izraelio ambasadorių sužavėjo legendinis lietuviškas skanėstas

2016-05-27

lr

Ne tiktai šeima, karinė tarnyba, bet ir kulinarija bei alyvuogių aliejus – šios vertybės ryškiai įsigėrusios į Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono (57 m.) gyvenimą. Daugiau kaip prieš metus diplomatinę tarnybą Lietuvoje pradėjęs pulkininkas A.Maimonas intensyvioje darbotvarkėje randa laiko ir savo didžiausiam pomėgiui – ruošti maistą. REKLAMA Šeima liko  Izraelyje Ambasadoriaus žmona interjero dizainerė Tal ir trys suaugę vaikai – Izraelio armijoje tarnaujantys sūnūs Ofekas, Naveh ir pernai šeimą sukūrusi bei pirmagimio laukianti duktė Elinor liko gyventi Izraelyje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“. Daugelis vyrų, kai juos su žmona skiria didelis atstumas, neretai skundžiasi, kad namie jiems trūksta šeimininkės ir gardžių patiekalų. A.Maimonas alkio Lietuvoje tikrai nejaučia. Kai vieną vakarą apsilankėme Izraelio ambasadoriaus rezidencijoje, iš virtuvės sklido gundantys kvapai, skambėjo garuojančių puodų ir keptuvių dangčiai. A.Maimonas kaip vijurkas sukiojosi erdvioje virtuvėje, kur gamino įvairius daržovių bei vištienos patiekalus – kitą dieną pas jį turėjo užsukti svečių.

Skaitykite daugiau

ud

D. Udrys. Ką Lietuva skolinga savo žydams?

2016-05-27

Tai neginčijamas faktas. Kaip kartais mėgstame pasididžiuoti (per daug negalvodami apie tai, kuo istorija mus įpareigoja), Didžioji kunigaikštystė savo laikams buvo stebėtinai liberali valstybė, priglaudusi ir saugojusi, kaip savo piliečius daugybę genčių ir tautinių grupių. Lietuvos žydų įnašo nereikia ieškoti tolimoje praeityje. Savo bendruomenės vadovų raginami ir visokeriopai remiami, litvakai jaunuoliai stojo petys petin su mūsų seneliais ir proseneliais į kovą už Lietuvos nepriklausomybę 1918-1920 metais. Kaip Amerikos lietuvių dienraštyje “Draugas” primena Donatas Januta, žydų įsteigtas ir aprūpinamas savanorių batalionas buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės ginkluotų būrių. Ne vienas jų už drąsą ir pasiaukojimą buvo apdovanotas medaliais ir ordinais, įskaitant Vyties kryžių.
Skaityti plačiau

rrr

IN MEMORIAM

2016-05-26

Šiandien Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir visuomenę pasiekė liūdna žinia, kad Izraelyje po sunkios ir ilgos ligos, mirė garsi Panevėžio miesto buvusi gydytoja Mira Rozova. Pusę savo gyvenimo ji pradirbo vyriausiąja gydytoja Panevėžio infekcinėje ligoninėje. 1954 m. Marija baigė Krasnodaro medicinos institutą. Atidirbusi 3 metus pagal paskyrimą Kaliningrado srityje, persikėlė į Panevėžį 1957 m. Dirbo terapeute dabartinėje respublikinėje ligoninėje, poliklinikoje.  Tuomet tai tebuvo nedidelis infekcinės ligoninės skyrius. Tad buvo nutarta atidaryti atskirą infekcinę ligoninę, kuriai vadovauti paskyrė jaunutę, bet energingą M. Rozovą. Infekcinė ligoninė pokario laikais įsikūrė Panevėžio žydų ligoninės patalpose Ramygalos gatvėje, kurią po karo reikėjo remontuoti. Bet apie 20 metų ligoninės darbo  prabėgo senose, nerenovuotose  patalpose.

skaityti plačiau