Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino iniciatyva surengtame koncerte Miunchene žydus gelbėjusiems Pasaulio Tautų Teisuoliams Lietuvoje surinkta daugiau kaip 123 tūkst. eurų paramos. Simbolinį čekį LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky įteikė Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje baronas Christianas von Bechtolsheimas.

skaityti plačiau

2016-tieji metai paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais

Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais

skaityti plačiau

Lietuvos žydų studentų studijų finansavimo taisyklės

Paraiškas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl studijų finansavimo gali teikti LŽB (jos skėtinių organizacijų) nariai;abiturientai, esami studentai: bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnių siekiantys, ir kt.

skaityti plačiau

Kvietimai aplikuoti paramai gauti

Rekomenduojame ieškantiems stipendijų bei paramos

skaityti plačiau
<
>
Pylimo4

Švenčiant žydų šventę Pesachą, Vilniuje išdaužtas bendruomenės patalpų langas

2016-05-02

Gegužės 2 d. (BNS). Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę išdaužto Lietuvos žydų bendruomenės patalpų lango. Kaip BNS tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, išpuolis Vilniaus Pylimo gatvėje esančiame pastate įvykdytas ketvirtadienio naktį, šventinę žydų Velykų savaitę.

„Naktį, 4 valandą, suveikė signalizacija – yra didžiulis akmuo, greičiausia, nuo P.Cvirkos stotelės nulaužtas šaligatvio bortelis. Mums įmetė pro langą, į vaikų klubą, ten, kur renkasi ir maži vaikai. Gerai, kad viskas įvyko naktį, nebuvo vaikų, nes tai būtų labai tragiškas įvykis“, – sakė ji. Pasak F.Kukliansky, apgadintas ir bendruomenės turtas. Incidentas nufilmuotas vaizdo kameromis – vaizdo medžiaga perduota policijai. Anot jos, stebina tai, jog langas išdaužtas per šventes. „Mums sunku vertinti – tegu pirmiausia policija suranda, kas tai padarė. Gali būti sutapimas, gali būti ir girto chuligano išpuolis, o gali būti ir ne. Bet faktas, kad mums reikia apsaugos: Pasaulinis žydų kongresas siūlo ir žada įrengti apsaugos sistemą, ir ant langų plastikus užklijuoti, bet žada ir žada, o kažkas štai ir atsitinka“, – sakė ji.

Policija BNS informavo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinyje. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

 

 

dhs

Gyvųjų maršas Viniuje 2016 m, gegužės 5 d.

2016-04-27

2016 M. GEGUŽĖS 5 D., KETVIRTADIENĮ,
MININT YOM HA-SHOA, HOLOKAUSTO ATMINIMO DIENĄ

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti tradiciniame Gyvųjų Marše – eisenoje nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo

bei atminimo ceremonijoje,
skirtoje pagerbti Holokausto aukas.
Eisenos pradžia: 12.30 val. nuo Panerių geležinkelio stoties

Taip pat Izraelio Valstybės ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija,

Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene maloniai kviečia

Jus į Pasaulio Tautų Teisuolių:

Kazio Griniaus (1866–1950) ir Kristinos Griniuvienė (1896–1987),

Viktorijos Jacinavičaitės (1897–1988) ir Elenos Jacinavičiūtės (1895–1975),

Konstantin Sokolovskij (1885–1962) ir Viktorijos Sokolovskajos (1888–1963),

Juozo Zavecko (1891–1978) ir Marcelės Zaveckienės (1900–1971)

Juozo Petrulio (1904–1975),

Balio Simanavičiaus (1907–1984),

Helenos Talkevičiūtės (1899–1986), 

pagerbimo ir apdovanojimo ceremoniją, kuri vyks

15.30 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje
(Gedimino pr. 11, Vilnius) Į Vyriausybę
 prašome atvykti ne vėliau kaip 14.30 val. ir su savimi turėti asmens dokumentą 

Apie dalyvavimą renginiuose prašome pranešti iki balandžio 29 d., nurodant savo vardą bei pavardę:

paštu: info@lzb.lt arba tel.  (8 5)2613 003 Pastaba: 11.15 val. užsiregistravusių renginių dalyvių

lauks autobusas nuo Kalinausko g. pradžios.

ester

Ester Rada Vilniuje

2016-05-02

Ester Rada – tikras jaunosios kartos džiazo deimantas, per pastaruosius porą metų žaibiškai išpopuliarėjusi dainininkė iš Izraelio, kurios pasirodymas gegužės 2-ąją įvyko Vilniaus kongresų rūmuose.

Prieš keletą dienų išleistame įtakingo britų muzikinio žurnalo „Mojo“ numeryje Ester Rada debiutinis diskas išrinktas į geriausių 2015-ųjų world muzikos albumų dešimtuką. Jos koncertu jau žavėjosi stambiausio Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „Glastonbury“ publika. Komplimentų jai negaili JAV dainininkė Alicia Keys, kurios pasirodymą Ester teko „apšildyti“: „Ester – tiesiog nuostabi“. Tai – tik dalis ryškių istorijų apie prieš keletą metų išgarsėjusią, iš Etiopijos kilusią Izraelio dainininkę, kurios muzikoje susilieja džiazo, fanko, hiphopo ir soulo garsai.
Neturtingoje emigrantų iš Afrikos šeimoje augusi mergina muzikinį savo talentą atskleidė dar tarnaudama kariuomenėje – dainavo kariniame orkestre. Savo šalyje ji pirmiausia išgarsėjo kaip TV serialų ir teatro spektaklių aktorė,  o vėliau – ir kaip savo grupę subūrusi, madinguose Tel Avivo klubuose dainuojanti dainininkė.
2013-aisiais išleistą debiutinį atlikėjos mini albumą „Life Happens“ kritikai pavadino įspūdingu įvairių muzikinių kultūrų deriniu. Atlikėja netrukus buvo nominuota MTV Europos apdovanojimui, titulinės dainos vaizdo klipas prasiskynė kelią į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos muzikinius kanalus.

Vaizdo klipas „Life Happens“: https://youtu.be/c_QFQCvdtyw

Europoje, Australijoje, Kanadoje ir JAV gastroles surengusi dainininkė dažnai pristatoma kaip „naujoji Artimųjų Rytų muzikos siela“. Po visą pasaulį keliaujanti Ester ne kartą yra sakiusi, kad net nesistengia savęs priskirti vienam žemynui ar regionui – visur jaučiasi kaip namie.

skaityti plačiau
iliustracija sudauzyta

Skausminga istorija neturi tapti susitaikymo kliūtimi

2016-05-02

bbb

Pristatome dienoraštį, kurį užrašė Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos dešimtokas Juozas Karaciejus. Dienoraštyje mokinys bando perteikti tai, kaip jautėsi jaunas Lietuvos žydas 1941 metų birželį, kai į šalį veržėsi nacistiniai okupantai.

Juozo kūrinio nebūtų, jei ne litvakė Susan Storring, kuri šiuo metu gyvena Londone. 2008 metais atvykusi į jidiš kalbos kursus Viniuje, ji pirmą kartą apsilankė ir savo mamos gimtajame Gelvonų miestelyje. Nuoširdus vietos seniūno ir jo žmonos priėmimas paskatino Susan susipažinti ir su jaunais šio krašto žmonėmis bei pasidomėti, ar jie norėtų daugiau sužinoti apie turtingą, tačiau kartu ir skausmo pilną litvakų istoriją.

Susan mama 1929 metais iš Gelvonų emigravo į Kanadą. Ji iškeliavo viena, sulaukusi vos 16 metų ir Gelvonuose palikusi gausią šeimyną. Mamos broliai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kovėsi už Vilnių ir mylėjo Lietuvą.

skaityti plačiau

Literatura

KAUNAS TARPUKARIO JIDIŠ LITERATŪROJE

2016-05-02

bbb

Goda Volbikaitė

Miestą, anot vokiečių literatūrologo Dieterio Ingenschay, galima suvokti tik kaip požiūrių į jį darinį, o miestą įprasminanti literatūra yra viena tų vietų, kurioje specifine forma užfiksuoti tokie požiūriai (Ingenschay, 2000, 8-9). Kalbant apie Kauno literatūros tyrimus galima pastebėti, kad į jį iki šiol dažniausiai žvelgiama išskirtinai pro lietuvių kalba rašytos literatūros prizmę, nors ir istorija, ir teorija mums byloja, kad miestas yra įvairovės, taigi – ir kultūrinės įvairovės – erdvė.

Tokią padėtį turbūt lėmė ne tik nacių ir sovietų okupacijų metais patirtos netektys, kitakalbio teksto suvokimui reikalingo gero atitinkamos kalbos ir kultūros išmanymo trūkumas, bet ir iki šių dienų gajus įsitikinimas, esą vertingiausias Kauno bruožas slypi jo „lietuviškume“. Laikinosios sostinės statusas šį miestą pavertė politiniu, ekonominiu, kultūriniu Pirmosios Lietuvos Respublikos centru, o ilgainiui – tautos simboliu. Tarpukariu čia buvo kuriamas ir instituciškai palaikomas nacionalinis lietuvių diskursas. Vėliau jis nekritiškai plėtotas sovietinės rezistencijos, nepriklausomybės atgavimo kontekstuose, kol galiausiai įsitvirtino monopolininko, Kauno tapatybę apibrėžiančiojo pozicijose, vadinamąsias tautines mažumas geriausiu atveju prisimenant kaip bendrą miesto lietuvėjimo istorijos foną ar priedą prie jos. Šis straipsnis atsirado ne iš paskatos nuneigti akivaizdų tautinės lietuvių kultūros įsivyravimą po Pirmojo pasaulinio karo, o bandant klausti, kokių suvokimų ir patirčių netenkame, kai miestą įkaliname nacionalinio pasakojimo rėmuose.

skaityti plačiau

Dėl Lietuvos pilietybės žydams – bylų ir aiškinimosi banga

2016-05-02

15

Kodėl nuo praėjusių metų Migracijos departamentas nebesivadovauja galiojančiu Pilietybės įstatymu, pagal kurį nuo 2011 m. balandžio mėn. teisę į Lietuvos pilietybę turėjo žydų tautybės asmenys ir etniniai lietuviai bei jų palikuonys, emigravę 1918–1940 m.? Šį klausimą, neseniai viešėdami Izraelyje, išgirdo Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai, tačiau aiškaus atsakymo žydams litvakams pateikti nesugebėjo.

 Iki praėjusių metų vidurio buvo patenkinta maždaug tūkstantis Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Amerikoje ir po kitas užsienio šalis išsibarsčiusių litvakų prašymų sugrąžinti jiems Lietuvos pilietybę.

Motyvuodami savo prašymus, iš Lietuvos kilę žydai aiškino, kad jų tėvai ar protėviai iš mūsų šalies buvo priversti pasitraukti dėl tam tikrų vidaus ar išorės grėsmių ar nesaugumo. Tai atitinka Pilietybės įstatyme numatytus reikalavimus pilietybei įgyti.

Kai Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ėmė atmetinėti litvakų prašymus pilietybei gauti, šie, nesuprasdami, kodėl ignoruojamas galiojantis Pilietybės įstatymas, pradėjo skųstis Lietuvos teismams.

Šiuo metu Migracijos departamentas jau yra atmetęs apie 200 litvakų prašymų, o maždaug dešimt jų bylinėjasi su departamentu ir laukia teismų sprendimų.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/del-lietuvos-pilietybes-zydams-bylu-ir-aiskinimosi-banga-56-620155

kkk

Naujos ekskursijos po Kauną gidas – žydų mergaitės dvasia

2016-05-02

Vieno XX amžiaus pradžioje Kaune gyvenusio lietuvio istorija verta filmo. Tačiau pulkas kauniečių ją panaudojo kurdami intriguojančios ekskursijos maršrutą po senamiestį. Toks projektas – pirmas Lietuvoje.

Nuo šios savaitės kauniečiai ir miesto svečiai galės leistis į išskirtinį maršrutą po Kauną ir patys sau surengti ekskursiją „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ ne po turistines senamiesčio vietas. Keliautojams ekskursijoje bus pasakojama intriguojanti Kauno ir Kaune gyvenusių žmonių istorija.

Prieš leidžiantis į 70 minučių truksiančią kelionę nuo gegužės 5 dienos iš interneto svetainės www.atmintiesvietos.lt bus galima nemokamai parsisiųsti skaitmeninį audiovizualinį gido failą.

Pirmąjį tokio pobūdžio projektą ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytoja ir VDU meno galerijos „101“ vadovė Daiva Citvarienė su įvairių sričių profesionalų komanda.

Skaityti plačiau

foto (48)

Nepamirštamas susitikimas skambant nepamirštai muzikai

2016-05-02

2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos žydų bendruomenėje tarpukario žydų kompozitorių sukurtas melodijas atgaivino žymus Nyderlandų pianistas Marcelis Wormsas, pirmą kartą koncertavęs Jašos Heifetzo vardu pavadintoje salėje prieš vienuolika metų. Dauguma skambėjusių kūrinių autorių neišvengė pražūties Holokausto metu, todėl, Marcelio Wormso žodžiais tariant, neskambinti jų kūrinių reikštų juos nužudyti antrąkart.

Vakaro metu buvo skambinamos Rosy Wertheim, Erwin Schulhoff, Gideon Klein, Alexander Tansman, Szymon Laks,  Leo Smit, Dick Kattenburg, George Gershwin kurtos melodijos , o Maestro Anatolijaus Šenderovo “Sonatina” suteikė koncertui litvakišką prieskonį.

Koncerto dalyviai ne tik turėjo progą pamaloninti sielą nuostabiais kūriniais, bet ir susipažinti su ypatingais vakaro svečiais – Robertu Zwartendijku bet Edith Jes, legendinio Nyderalndų diplomato Jano Zwartendijko, kurio atminimui ir buvo skirtas koncertas, vaikais.

skaityti plačiau
image (8)

Mimuna Izraelyje – šventė, kuri vienija visus!

2016-05-01

Mimuna – kai baigiasi Pesach, kai visų namų durys atviros!

Pasibaigus Pesacho šventei, žydai kilę iš šiaurės Afrikos pasitinka Mimuną. Tai šventė, kuomet kepami saldumynai iš miltų, taip grįžta chamec- maistas, kuris draudžiamas visą Pesacho laikotarpį. Pagal tradicijas Maroke kaimynai neša žydams dovanas iš miltų, medaus, pieno, sviesto ir žalių pupelių.
Nuotraukose Izraelyje Arade gyvenančios Keren vyro šeima kilusi iš Maroko. Mimunos šventei jie kepa Moflettą – blynelius su sviestu, margarinu ir medum, kurių visi labiausiai laukia. Žali sausainiai su migdolais viduje slepią žiedus. Tą dieną visi linki sėkmingos santuokos ir džiaugsmo.
Geros savaitės! Shavua tov! שָׁבוּעַ טוֹב

Nuotraukų albumas

psp

Medinė Pakruojo sinagoga

2016-04-28

Medinės Pakruojo sinagogos tvarkybos darbams skiriama EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės parama, taip pat prisideda Pakruojo rajono savivaldybė.

Buvusioje vasarinėje sinagogoje (iki šiol nešiltintoje) numatyta įkurti rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrių, taip pat rengti edukacinius užsiėmimus ir kultūros renginius. Dėl to reikalinga pastatą pritaikyti taip, kad Jus galėtų būti naudojamas visus metus.

Balandžio 27 d. seniausioje Lietuvoje Pakruojo medinėje sinagoge lankėsi medinės architektūros specialistai, paveldosaugininkai, restauratoriai, inžinieriai. Kultūros ministerijos organizuotos išvykos tikslas – kartu su srities specialistais rasti geriausią sprendimą pastato šiltinimui ir kitiems objekto tvarkybos klausimams išspręsti. Džiaugiamės produktyviu ir labai įdomiu susitikimu. Tikimės, kad šis atvejis, kai skirtingų sričių specialistai susitelkia spręsti aktualias paveldo problemas, taps geros praktikos pavyzdžiu ir ateičiai.

EEA Grants Culture Lithuania informacija

Nuotraukų albumas