Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apie Lietuvos miesteliuose gyvenusių žydų bendruomenių sunaikinimą

Rugpjūčio paskutinėmis dienomis minim mažų miestelių – štetlų (vert.jidiš) gausių žydų bendruomenių sunaikinimo per Holokaustą 75-ąsias metines. Po žiaurių žudynių neliko štetlų, neliko žydų. Jau 75-eri metai, kai miesteliuose niekas nebekalba jidiš, nebešvenčia šabo, sinagogos užkaltos arba paverstos sandėliais ar dirbtuvėmis. Ką reiškia Lietuvos žydams ir miesteliams šių metinių minėjimas?

Fainos portretaa

Minime metines dėl to, kad žmonių nebėra. Tie, kurie dar prisimena Holokausto istoriją, turi minėti žudynių metines, kitaip miesteliai viską užmirš su visais prakeiksmais už nekaltų savo kaimynų žydų: vyrų, moterų, vaikų žudymą. Visa Lietuvos visuomenė, ne be žydų bendruomenės pastangų, praėjus daugiau nei 25 metams po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, staiga prisiminė, kad žydai čia buvo, o jų įnašas į visa, ką šiandien turime Lietuvoje, yra didžiulis. Miestelių centrus kūrė ir statė žydai. Jų nebeliko arba liko labai mažai, ką miestelių senoliai pasakos savo vaikams ir anūkams?

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, žydai išlaikė keiverovės (keiver-antkapis jidiš k.) tradiciją, kai likę gyvi važiuodavo prie užpiltų giminių žudynių vietų, kad juos prisimintų. Minėdavo būtent tą dieną, kai buvo nužudyti visi miestelio žydai. Nuo vaikystės prisimenu, kad važiuodavau aplankyti nužudytų senelių, kiti – aplankyti ten gulinčių seserų, brolių, tėvų. Niekas nėjo su maršais ir orkestrais. Keiverovės – nelinksmas minėjimas. Žmonės atgailauja, verkia ir meldžiasi, tikisi, kad niekada daugiau žvėriškumas nepasikartos. Atvažiuodavo į žudymo vietas, kurių Lietuvoje yra 240, ne kalbų sakyti. Ką gali naujo pasakyti po šitiek metų? Susirenkama ne tam, kad kalbėtume, o tam, kad visa miestelio bendruomenė pagalvotų, kur jie gyvena ir kas drauge su jais gyveno, kad jie savo vaikams ir anūkams nesigėdytų pažiūrėti į akis. Juk tiesos nepaslėpsi. Nereikia publicistinių romanų, leidžiamų dideliu tiražu jie negali pakeisti atviro kalbėjimo, apie tai, kas įvyko. Viskas seniai buvo žinoma. Ne žydams visuotinų minėjimų reikia, mes seniai žinom viską, mums užtenka pastovėti ir pasimelsti. Tiesos sakymas, atviras kalbėjimas yra reikalingas kiekvienam miesteliui, kur iki karo gyveno žydai.

Renginiai skirti  Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir  Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui

Renginiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui

PRELIMINARI PROGRAMA

Rugsėjo 21-28
Vilnius, Lietuva 

RUGSĖJO 21, TREČIADIENIS 

18  val. Izraelio choro „Adam Le Adam“ koncertas ir priėmimas (Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4,  Jašos Heifetzo salė, Vilnius)

*Įėjimas nemokamas.

Rugsėjo 23, penktadienis

14 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo (Agrastų g. 15, Vilnius).

Iš Vilniaus bus organizuojamas transportas, išankstinė registracija būtina, išvykimas 11.30 val. 
19.29 val. Šabato maldos pradžia

(Vilniaus Choralinė sinagogoga, Pylimo g. 39, Vilnius)

Rugsėjo 24, šeštadienis

10.00 – 13.00 val. Minha / Maariv Shabbat

 (Vilniaus Choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius) 

Rugsėjo 25, sekmadienis 

12  val. – 16 val.  Konferencija, skirta Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui
5777 m. Žydų kalendoriaus pristatymas, paroda.

(LR Seimas, Gedimino pr. 53, Vilnius). 

*Konferencija nemokama, būtina išankstinė registracija. Konferencijos programa derinama.

Rugsėjo 28, Trečiadienis 

11.00 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo ceremonija

 (Lietuvos Respublikos Prezidentūra. S. Daukanto a. 3, Vilnius)

*Įėjimas tik su kvietimais.

Renginiai Panevėžio mieste, skirti Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti 

RUGSĖJO 22, KETVIRTADIENIS 

15 val. Konkursas „Kas? Kur? Kada? Holokausto tema“

 Konkurse dalyvaus šešių Panevėžio miesto gimnazijų ir mokyklų mokiniai. Klausimai susiję su tragiška Holokausto istorija Lietuvoje.

 (Ramygalos g. 18, Panevėžys) 

RUGSĖJO 23, PENKTADIENIS

12.00 val. Genocido aukų dienos minėjimas

(Atminties skveras, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, Vasario 16-s g.Panevėžys) 

Dalyvauja: Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, visuomenės ir  miesto savivaldybės atstovai.
Masinių žydų žudynių vietų: Kurganavos miško, Žaliosios girios bei Staniūnų miško memorialų lankymas.

15 val. Filmų ,,Du broliai” ir ,,Tai todėl, kad mes žydai…” peržiūra
(Ramygalos g. 18, Panevėžys).

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Žydų paminklinių akmenų fragmentai nuo jau pabaigtos ardyti transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapių akmenis, pagaliau pagarbiai grąžinami į senąsias žydų kapines. Savivaldybė pasirūpino, kad per šią savaitę visi antkapių akmenys – tiek su išlikusiais rašmenimis, tiek smulkesni jų fragmentai – būtų perkelti į kapinių teritorijoje esančią aikštelę Olandų gatvėje. Šiandien prasidėjusius darbus stebėjo savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, architektų, Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos atstovai.

 >>Nuotraukomis dalinasi Martynas Užpelkis – LŽB atstovas paveldosaugai.

„Akivaizdu, kad jau seniai buvo metas pasirūpinti, kad žydų paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžtų į senąsias žydų kapines, o mieste nebeliktų sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių. Šiandien džiaugiuosi, kad sumanymai virto labai konkrečiais darbais: miestas sutvarkė didžiulę senųjų kapinių teritoriją, joje pamažu atsivėrė alėjos, takai, dabar ir paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į sutvarkytą teritoriją. Labai dalykiškai, konstruktyviai bendradarbiaudami su žydų bendruomene ir įvairiomis institucijomis, net ir neturėdami didelių išteklių, randame sprendimus, kurie leis parodyti deramą pagarbą mirusių atminimui, bylos apie mūsų vertybes ir kultūrą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šimašius Akmenys

 

 

Kelias į mirtį  (Molėtų žydų žudynių 75-sios metinės )

Kelias į mirtį (Molėtų žydų žudynių 75-sios metinės )

Advokatas Kazys Rakauskas atsiuntė šį komentarą LŽB tinklapiui.

      Centrinėje Molėtų Vilniaus gatvėje žydi gėlės, praeivį palydi skaidriomis spalvomis spindintis vaikų darželio rūmas. Prie šventojo Jono Nepomuko skulptūros tiltas irgi gėlėmis apipintas. Upėje, saulės spinduliuose blykčioja švarutėlio ežero ištakų vandenyje žuvytės. Tyliai važiuoja automobiliai, dviračiais savo raumenis lavina jaunimėlis, į darbus pėstute skuba molėtiškiai.

Jie kitos kartos žmonės. Net jų tėvai tik nuogirdomis žino apie šią gatvę gaubusį siaubą, ašaras ir aimanas. Prie šio tiltelio prieš 75 metus šimtai Molėtų žydų jau suvokė, kur jie varomi. Nuo tiltelio į Siesarties upės vandenį pasmerktieji mėtė savo ryšulėlius, pasiimtus sinagogoje juos išvarant apsuptų ginkluotų sargybinių. Ši gatvė nuo Kauno gatvėje buvusių trijų judėjų tikėjimą išpažįstančių žydų maldos namų net dviem tūkstančiams žmonių buvo kelias į mirtį. Ten, be vandens ir maisto, jie buvo laikomi uždaryti net  kelias dienas.

Žmogžudžių pagalbininkai riaumojančiais balsais ragino pasmerktuosius skubėti. Atsukę ginklus į pasmerktųjų būrį, grąsino šauti į lėtai bepaeinančius.

Jų už pusantro kilometro jau laukė ilga tranšėja  ir keliasdešimties žudikų komanda.

Žiupsneliais prisiminimų dalijasi jau tik senųjų molėtiškių vaikai, žudynių metais buvę paaugliai. Jų irgi nedaug. Tremtys, vargai, ligos šluote nušlavė visą baisų Molėtų istorijos laikotarpį. Tų juodų gyvenimo ir mirties lapų nevalia pamiršti. Tai jau tolimų 1941 metų rugpjūčio 29-osios siaubas. Prisiminkime nors trumpais pasakojimais tas baisias dienas ir Molėtų žydus, ant kurių nusileido baisus hitlerinio fašizmo kirvis. 

Vilniuje palaidota pažeista Tora

Vilniuje palaidota pažeista Tora

Žydų (litvakų) bendruomenė Vilniaus žydų kapinėse palaidojo pažeistą Toros ritinį, kurios negalima  restauruoti. Rabinas Šimšonas Danielis Isaksonas pasakojo susirinkusiems į apeigas apie šią žydų tradiciją, kad nebenaudojamų Toros ritinių negalima sunaikinti, juos privalu laidoti.

Toros ritinys buvo atsitiktinai surastas Panevėžyje, seno medinio namo remonto metu. Jis buvo sienoje. Po šio atradimo, namo savininkai – Ulkių šeima kreipėsi į muziejų, bet ten niekas nesusidomėjo. “Po kurio laiko, mes kreipėmės į žydų bendruomenę, susisiekėm su rabinu, mums buvo aišku, kad tai žydų paveldas”, – sakė Karolina Ulkytė Karolina, perdavusi Toros ritinį bendruomenei.

M. Ivaškevičius apie lietuvius: „Auka būti lengviau nei budeliu“

M. Ivaškevičius apie lietuvius: „Auka būti lengviau nei budeliu“

Lietuviškasis Holokaustas ir Rytų Europos konfliktas – apie tai lietuvių rašytojas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius (43 m.) kalbėjosi Vilniuje, savo darbo kabinete, su radijo „Svoboda“ korespondente Jelena Fanailova.

M.Ivaškevičius – dramaturgas, prozininkas, teatro ir kino režisierius, vienas Europos postdraminio teatro lyderių, Vokietijoje rengtos dramaturgijos bienalės „Naujos pjesės iš Europos“ bendrakuratoris. Maskvos V.Majakovskio teatre sėkmingai rodomos jo pjesės „Kantas. Apie grynojo proto kritiką“ ir „Rusiškas romanas“ (apie Levo Tolstojaus šeimos dramą). Naujausias M.Ivaškevičiaus darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – spektaklis „Didis blogis“ apie Donbaso tragediją. Straipsniu apie žydų masinę kapavietę savo gimtajame mieste Molėtuose, kuriuose rugpjūčio pabaigoje rengiamos eitynės Holokausto aukoms atminti, Marius sukėlė naują diskusijų apie atsakomybę už Holokausto bangą Lietuvoje.

Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius

Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius

Šis interviu su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi pasirodė 1992 metais tuometinėje „Tiesoje“. Žurnalistė Raimonda Ramelienė kalbino rašytoją, kai šis rengėsi atsisveikinti su Lietuva ir išvykti gyventi į Izraelį. Po 5 mėnesių taip ir įvyko.

Sakytum, nujausdamas tą klausimą, kurį mintyse vis stūmiau gilyn, G. Kanovičius pasakė: „Parašykite, kad jokių sąskaitų Lietuvai, dėl kurių turėčiau su ja skirtis, neturiu. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas. Šeimyninės aplinkybės susiklostė taip, kad mano vaikai ten. Kartą esu pajuokavęs – į svečius važiuoti man jau nevalia, jau prisisvečiavau. Graudūs juokai…“

Ar išvykusių iš Lietuvos žydų, gyvenančių Izraelyje, nekankina nostalgija?

Nors ir sunkūs buvo mūsų keliai, Lietuva žydams nėra tuščias garsas. Tai kraštas, kurio jie nepamiršta, nori atvažiuoti, aplankyti gimtąsias vietas. Svarbiausia, kad emocine prasme nėra abejingų Lietuvai žmonių.

O kiek žydų dabar gyvena Lietuvoje?

Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad žydų bendruomenė Lietuvoje apskritai gyva. Ji nėra tokia didelė, kaip norėtume – maždaug 5 tūkstančiai žmonių, dauguma gyvena Vilniuje. Tačiau apie žydus negalima kalbėti kaip apie pastovų dydį – jis kasdien keičiasi, deja, mažėjančia linkme

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

Lietuva prisijungia prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenys“, išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų, bus įrengti ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje, pirmojoje iš Baltijos valstybių, 19 tokių atminimo lentelių bus įmontuota keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jomis prisiminsime tuos, kurių netekome Holokausto metu. „Atminimo akmenis“ Lietuvoje montuos idėjos autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

„Atminimo akmenų“ atidarymo ceremonijos vyks:

Kaune rugpjūčio 28 d., 12 val. Laisvės al. 3 ir Krėvos g. kampe, prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui. Laikinojoje sostinėje akmenys taip pat bus įdėti dailininkams Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojui ir klinikinės psichologijos pradininkui Lietuvoje dr. Vladimirui Lazersonui, pediatrei Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.

Rugpjūčio 29 d., 18 val. žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Kaune. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, įėjimas laisvas.

Šiauliuose – rugpjūčio 29 d., 12 val., Vasario 16-osios g. 62, prie akmens, skirto buvusiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui.  Šiame mieste „Atminimo akmuo“ taip pat įrengiamas ir gydytojui Urijui Rozovskiui. Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, gydytojas į Aušvicą savanoriškai išvyko kartu su savo mažaisiais pacientais.

Tą pačią dieną, 18 val., žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Šiauliuose. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Atlantis“, Tilžės g. 225, įėjimas laisvas.

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamose „Atminimo akmenų“ (vok. Stolpersteine) atidarymo renginiuose Kaune

Rugpjūčio 28 d.
12.00 val. „Atminimo akmenų“ atidarymo renginys prie akmens, skirto Isakui Anolikui atminti, Laisvės al. 3 – Krėvos g. kampas, Kaunas
 Kaunas Akmenys
Rugpjūčio 29 d.
18.00 val. padėkos renginys ir filmo „Iš miško“ (Me’kivun ha’yaar, Izraelis, 2003, 94 min.) peržiūra kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, Kaunas.
Režisieriai: Limor Pinhasov Ben Yosef, Yaron Kaftori Ben Yosef.
Kitaip nei daugelyje dokumentinių filmų apie Holokaustą, kalbančių apie išgyvenusiųjų patirtis, „Iš miško“ dėmesys sutelkiamas į tariamai pasyvius liudininkus. Panerių miške buvo nužudyta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis žydai. Filme atsiskleidžia kaip skirtingai šie tragiški įvykiai prisimenami ir suvokiami jų liudininkų.

Atminties maršas, skirtas Molėtų žydų sunaikinimo 1941 m. rugpjūčio 29 d. 75-osioms metinėms paminėti

malat (1)

Paroda-informacinė konferencija „Mūsų Molėtų žydai“ 15val. Molėtų dailės galerija

Mitingas ir eisena į Molėtų žydų Holokausto vietą 16val. Vilniaus gatvė.

Mitingas ir Davido Zundelovičiaus sukurto memorialo atidarymas. Šolomo Aleichemo gimnazijos paroda apie Senųjų Molėtų žydų kapinių tvarkymą „Te jo (jos) siela bus įpinta į nemirtingųjų sielų vainiką.“ Parodą rengė mokytojos Ela Pavinskienė ir Roza Bieliauskienė. Fotografai – mokytojas Juda Vagneris ir įstaigos „Maceva“ savanoris Marius Lukoševičius. 17val. Prie Molėtų žydų masinių žudynių vietos ir kapo.

Rugpjūčio 15-16 Latvijoje ir Lietuvoje lankėsi rabinas Bentsiyonas Zilberis

Rugpjūčio 15-16 Latvijoje ir Lietuvoje lankėsi rabinas Bentsiyonas Zilberis

Žydų (litvakų) bendruomenėje dirbantis rabinas Kalevas Krelinas kartu su rabinu Bentsiyonu Zilberiu keliavo po vietas, kuriose gyveno jo protėviai. Rabinas Zilberis yra legendinio rabino Yitzchako Zilberio sūnus.  Y. Zilberis priklausė išminčių dinastijai, ištvėręs Stalino lagerius ir patyręs ateistinę sovietų politiką, jis ne tik sudėtingiausiomis sąlygomis išsaugojo gilų tikėjimą Kūrėju, laikėsi visų jo priesakų, bet ir sugebėjo mokytis ir mokyti Toros kitus. Persikėlęs į Izraelį, jis turėjo šimtus mokinių, kuriems įkvėpė ištikimybę Kūrėjui ir Torai.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje: „Stebėsitės, kodėl taip ilgai delsėte atvykti“

israel

15min.lt

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, priėmęs į svečius pasikalbėti Izraelio ambasadoje Vilniuje, dažnai pakartodavo esąs šališkas – gali būti, kad niekas nepatikės jo beriamomis pagyromis Izraeliui. Suprantama, juk iš ambasadorių ir tikimasi paties geriausio savo šalies atstovavimo.
Tačiau, kad ir kas jis būtų – ambasadorius ar ne, – suvaidinti meilės ir pasididžiavimo, įžvelgiamų A.Maimono veide kalbant apie savo šalį, neįmanoma. Šįkart pats nuoširdžiausias kvietimas apsilankyti Izraelyje ir puikūs patarimai, padėsiantys suplanuoti kelionę – tiesiai iš jau beveik metus Lietuvoje dirbančio ambasadoriaus Amiro Maimono kabineto

Kviečiam į šachmatų turnyrą, skirtą,  Kauno šachmatų klubo direktoriaus  Abraomo Šulmano atminimui

Kviečiam į šachmatų turnyrą, skirtą, Kauno šachmatų klubo direktoriaus Abraomo Šulmano atminimui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bei elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ kviečia

2016 m. rugpjūčio 21 d. 11.00 val.

į šachmatų turnyrą, skirtą,

Kauno šachmatų klubo direktoriaus

Abraomo Šulmano atminimui

Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)

Turnyro direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan

Papildoma informacija ir registracija:

El. Paštas.: info@metbor.lt

Tel.: +3706 5543556