Kviečiame visus mūsų draugus į naujos bibliotekos inauguraciją Vilniaus sinagogoje

Moses1

Kiekviena pasaulio sinagoga yra ne tik maldos namai, bet ir mokymosi namai ir tuo labiau Lietuvoje, kur Toros mokymas visada buvo didžiausia vertybė. Dabar Vilniaus sinagogoje atsirado galimybė mokyti Torą klasikine prasme.

Ačiū Memorialiniam Šeduvos fondui, kuris suprato ir įvertino šios bibliotekos reikalingumą Vilniuje, Sinagogoje dabar turėsime klasikinę žydų biblioteką, kurioje daugiau nei šimtas knygų joje – visa, ko reikia aukštos kokybės mokymui.

Bibliotekoje yra Penkiaknygė ir pranašų knygos su visais klasikiniais komentarais, Mišna, Talmudu, Rambam, ir Shulchan Aruch Tour knyga. Čia visos knyg0s, be kurių neįmanoma mokytis  Toros, pasiruošti pamokoms, mokyti tuos, kurie nusprendė tobulinti savo žinias.

Memorialinis Šeduvos fondas ir religinė Lietuvos žydų bendruomenė kviečia Jus džiaugtis kartu ir ta proga pakelti taurę su “Lechaim” rugpjūčio 24d. 19:00val. Viliaus Choralinėje sinagogoje.

 

Panevėžyje svečiai – žydai iš Amerikos

Panevėžyje svečiai – žydai iš Amerikos

Svečiai iš 7 Amerikos valstijų – rabinai, jų žmonos ir vaikai su dideliu susidomėjimu lankėsi Panevėžio mieste ir susipažino su žydų pavaldu.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės buveinėje,  80-ties žmonių grupė žiūrėjo 1932 metų dokumentinį filmą apie Panevėžio Ješivą, jos pagrindinį rabiną Josifą Kahanamaną ir žydus, gyvenusius mieste tuo laikmečiu.

Susitikimas buvo suplanuotas iš anksto. Susitikimo metu buvo numatyta Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ieškoti duomenų apie senelius ir prosenelius, sužinoti pavardes tų, kurie mokėsi Panevėžio žydų mergaičių religinėje gimnazijoje Javne bei hebrajų gimnazijoje.

Viena iš svečių atrado duomenis apie savo senelę Menuchą Nechaną Berlin.

Grupės vadovas Isokor Frend padėkojo Panevėžio žydų benruomenės pirmininkui Gennady Kofman už įdomų pasakojimą apie prieškarinį žydų gyvenimą Panevėžyje ir jo apskrityse.

Kam prireikė meluoti apie vestuves ant žydų kankinių kaulų?

lrytas logo

Ar vietoje, kur per Antrąjį pasaulinį karą nužudyta mažiausiai trys tūkstančiai žydų, rengiamos vestuvių puotos? Toks klausimas kilo, kai Izraelio žiniasklaida ėmė skambinti pavojaus varpais, jog Kauno VII fortas tapo „paslaptingų“ vestuvių vieta. REKLAMA Liepos pabaigoje Izraelio žiniasklaida, o pirmiausia „Jewish Telegraphic agency“ (JTA), paskelbė Cnaano Liphshizo straipsnį „This Lithuania concentration camp is now a wedding venue“ (liet. „Ši Lietuvos koncentracijos stovykla dabar yra vestuvių vieta“). Straipsnyje rašoma, jog Kauno VII forte populiaru rengti mokyklos baigimo vakarėlius, vestuves su švediškais stalais ir kepamais kepsniais, taip pat vasaros stovyklas vaikams, kurie teritorijoje mėgaujasi ieškodami lobių. „Dauguma lankytojų nežino, kad žaidžia, valgo ir švenčia buvusioje koncentracijos stovykloje“, – rašė straipsnio autorius.

 

Lietuvoje lankėsi aukštų rabinų ir filantropų grupė iš JAV

Lietuvoje lankėsi aukštų rabinų ir filantropų grupė iš JAV

Prieš savaitę Lietuvoje lankėsi svarbūs svečiai – aukšti rabinai. Bendruomenėje dirbantis rabinas Kalev Krelin sako, turėjęs garbės surengti Rabinų ir filantropų grupės iš JAV atvykimą į Lietuvą. Grupei vadovavo žinomi žmonės: R. Yeruham Olshin, vadovaujantis didžiausiai pasaulio ješivai, Leikvudas NJ ir R. Reuvenas Desleris, verslininkas ir filantropas, garsaus rabino Eliyahu Deslerio anūkas.

Renginiai Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį

Gerbiamieji žydų bendruomenės nariai ir draugai,

Pranešame apie Holokausto aukų minėjimo renginius Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį*:  Rugpjūčio 28 d. 11 val. Biržuose – žydų žudynių 75-ųjų metinių atminimo ceremonija (apie 1 val. eisena)
Rugpjūčio 29 d. nuo 16 val. Molėtuose – minint 75 m. sukaktį nuo Molėtų mirties maršo, procesija nuo Molėtų sinagogos iki masinės žydų žudynių vietos, kur buvo nužudyta apie 2000 molėtiškių žydų (apie 1,5 km ėjimo pėsčiomis, prašome įvertinti savo jėgas).

*Gali būti numatyta transportavimo galimybė iš Vilniaus norintiems vykti į minėjimo renginius,
norinčius ja pasinaudoti, maloniai prašome rašyti adresu info@lzb.lt arba pranešti tel. (8 5) 2613 003 iki rugpjūčio 8 d.

bi

Tarptautinė Romų Holokausto aukų atminimo diena

Rugpjūčio 2 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Romų Holokausto aukų atminimo diena. Kviečiame paminėti kartu:
14.00 val. – gėlių padėjimo ceremonija Panerių memoriale;
16.00 val. – filmo apie romų poetę „Papusza“ peržiūra Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A).

rom

Liepos 28d. Sulamitai Lermanaitei Gelpernienei būtų sukakę 90 metų. Ją prisimena pažinoję žmonės

Liepos 28d. Sulamitai Lermanaitei Gelpernienei būtų sukakę 90 metų. Ją prisimena pažinoję žmonės

Nuotrauka iš A.Sutkaus archyvo

Istorija parodys, kas nuveikė daugiau, kas mažiau, kieno indėlis didesnis. Doc. S.Gelpernienės indėlis labai svarus. Žiūrint kitos kartos akimis, ji tarsi tiltas, jungiantis mūsų šiandienos veiklą su praeitimi. Tai išties jungiamoji grandis.Baigusi Vilniaus konservatoriją, ji tapo pianiste, koncertuojančia atlikėja, koncertmeistere Lietuvos konservatorijoje.

Lietuvos Muzikos akademijos profesorius, katedros vedėjas Leonidas Melnikas ,,Muzikos barams“ yra pasakojęs apie Sulamitą Lermanaitę-Gelpernienę, kurią pažino atėjęs dirbti į Muzikos akademiją, būdamas jaunas. Profesorius atsakė į žurnalistės Astos Linkevičiūtės klausimus. Čia pateikiama pokalbio ištrauka.

Koks ji buvo žmogus, bendradarbė, kolegė?

-Tai buvo žmogus, kurio visada galėjai prašyti pagalbos profesiniu požiūriu, ko nors paklausti, ji visada nuoširdžiai patardavo. Ji patardavo, kaip formuoti repertuarą, kaip išdėstyti medžiagą per studijų metus, kaip ugdyti studentus. Profesinis bendravimas buvo svarbus žmogiškas bendravimas, taip pat ir labai malonus. Ji buvo aktyvi katedros narė, tikra savo kolektyvo patriotė, sirgo už katedrą, už studentus. Žmonės, kurie buvo aplink S. Gelpernienę, visąlaik jausdavo jos dėmesį, interesą, paramą.

Sveikiname su gimtadieniu !

Sveikiname su gimtadieniu !

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Juliką Gurvičių su 70-uoju gimtadieniu! Linkime sėkmingo verslo, išsaugoti dvasinę ir fizinę sveikatą, būti pakankamai turtingu, ir turėti laiko džiaugtis gyvenimu!

Mazel Tov!

Vakarėliai VII forte sulaukė dėmesio ir Izraelio spaudoje

CROP2-1

Vilnius, liepos 25 d. (BNS). Vakarėliai Kauno tvirtovės VII forte sulaukė atgarsių ir Izraelio spaudoje, dar pernai siekus išspręsti ginčus tarp forto savininkų ir žydų, kurių tautiečių kapavietė čia buvo rasta prieš kelerius metus.

Visgi paveldosaugininkai sako, kad pastaruoju metu skundų dėl neetiškų renginių VII forte nesulaukė. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigia, jog Izraelio spauda teprimena „senas istorijas“.

Diskusijos dėl pasilinksminimų Kauno tvirtovės VII forte kilo pernai, kai Kultūros paveldo departamentas išsiuntė laišką, raginantį forto savininkus nerengti jame švenčių, žaidimų ir panašių renginių.

Pirmadienio straipsnyje Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ papasakojo istoriją apie forto privatizaciją, renkamą mokestį už patekimą į muziejaus teritoriją ir vakarėlius joje, nepaisant 2011 metais čia rastos masinės žydų kapavietės.

Litvakų kultūros dvasią kursto „Fajerlech“

Litvakų kultūros dvasią kursto „Fajerlech“

lzinios.lt aut.Goda Ambrazas

Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ gyvuoja jau keturis su puse dešimtmečio, o pastaruosius aštuoniolika metų jam vadovauja energingoji Larisa Vyšniauskienė. Litvakų tradicijas puoselėjantis kolektyvas dažnas ne tik įvairių Lietuvoje vykstančių švenčių dalyvis, jis aktyviai koncertuoja užsienyje. Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ yra vienas seniausių Lietuvos tautinių bendrijų folkloro kolektyvas. Jis susibūrė 1971 metais ir buvo žydų saviveiklos, kuri po karo 1956-aisiais vėl atgimė Lietuvoje, tąsa. „Neatsitiktinai šis atgimimas įvyko būtent Lietuvoje, nes net ir po karo, per kurį išnaikinta milijonai žydų tautybės žmonių, Rusijoje, Ukrainoje bei Baltarusijoje vis dar buvo stiprios atisemitizmo apraiškos. Juk per karus visada į paviršių iškyla įvairios padugnės“, – sakė L. Vyšniauskienė. Jos teigimu, Lietuvoje žydai visuomet jautėsi saugiai: čia nebuvo pogromų, persekiojimų dėl religijos ir neapykantos kitataučiams.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją “This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją “This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja straipsnio autoriui ir naujienų agentūrai, kurie dar kartą atkreipė dėmesį į Kauno VII forto problematiką. Kita vertus, jaučiame pareigą patikslinti ir papildyti kai kuriuos straipsnyje paminėtus faktus ir aplinkybes.

1941 m. birželio-liepos mėn. Kauno VII forte įrengtoje koncentracijos stovykloje buvo nužudyta iki 5000 žmonių, daugiausia žydų, Kauno miesto gyventojų. Sovietmečiu fortas buvo naudojamas kariuomenės reikmėms, o tiksli masinės kapavietės vieta platesniam ratui buvo nežinoma ir neprieinama. 2009 m. Kauno VII forto kompleksą Valstybės Turto fondas, kuris tuo metu buvo perėmęs kompleksą, leido jį privatizuoti. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė niekada tokiam sprendimui nepritarė ir ne kartą viešai išreiškė savo poziciją, kad tai buvo didžiulė klaida, kuriai negalima leisti pasikartoti kitose panašiose vietose. Kaip ten bebūtų, privatizavus forto pastatus, naujasis savininkas – viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ – įgijo teisę išsinuomoti aplink pastatus esantį valstybinės žemės sklypą. Tokiu būdu masinė kapavietė, kurios tiksli vieta tuo metu dar nebuvo nustatyta, atsidūrė privataus juridinio asmens valdomoje teritorijoje.

Bendruomenė ne kartą, ir gerokai anksčiau nei buvo išspausdinta straipsnyje minima Rūtos Vanagaitės knyga, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kauno miesto savivaldybę ir VšĮ “Karo paveldo centras”, kad būtų užtikrinta Holokausto vietos Kauno VII forte fizinė apsauga bei gerbiama aukų ramybė ir atminimas.

Straipsnyje minimas skaudus atvejis, kai prieš keletą metų tvarkant masinės kapavietės aplinką žemės paviršiuje buvo aptikti žmonių kaulai. Autorius nurodo, kad žmonių palaikus aptikęs, savininku tapęs Vladimiras Orlovas kreipėsi į įvairias institucijas, tame tarpe ir į Žydų bendruomenę, tačiau be jokių rezultatų, taip suponuojant, kad dėl to kalta Žydų bendruomenė. Toliau publikacijos autorius, remdamasis vietine spauda, konstatuoja, kad galiausiai žmonių palaikų perlaidojimu pasirūpino Kauno miesto valdžia. 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją
This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”, publikuotą www. JTA.org

 

“Atjautos” savanoriai tvarko Telšių žydų kapines

“Atjautos” savanoriai tvarko Telšių žydų kapines

Praėjusį savaitgalį kartu su negalią turinčių žmonių klubo “Telšių Atjauta” nariais, Telšių Gailestingieji samariečiai dalyvavo dvasingumo ugdymo stovykloje, kuri organizuota artimoje vietovėje: Biržuvėnų dvare, šalia Luokės miestelio. Klubo savanoriai motyvuoja negalią turinčius Žemaitijos žmones, turinčius psichinę negalią, daryti gerus darbus be atlygio. Visi savanoriai  dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų. Samariečiai darniai bendradarbiauja vienoj komandoj su specialistais: medikais, socialiniais darbuotojais, pedagogais.

Samariečiai susibūrė tam, kad galėtų apsiimti globoti žmonių su negalia klubą „Telšių Atjauta“. Taip pernai gimė Samariečių bendrijos Telšių skyrius, jau atšventęs veiklos metines. “Jei ne samariečių raginimas, tie žmonės su negalia negalėtų daryti tų gerų darbų.Vasarą vykdoma vaikų dienos centro programa, skirta rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikams, kad jie netaptų „gatvės klientais“. Atostogų metu vaikus galima sudominti tik „duona ir žaidimais“, todėl samariečiai stengiasi juos įtraukti ir į ugdymo programą, daryti gerus darbus, tokius kaip žydų kapų tvarkymas, tuo pačiu vaikai susipažįsta ir su žydų istorija. Mes džiaugiamės, kad jie noriai dalyvauja“, – pasakoja Telšių samariečių atstovas Kazimieras Mitkus.

“Telšių Atjautos” savanoriai kas dvi savaites tvarko Telšių žydų kapines. Kazimieras Mitkus atsiuntė Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės tinklapiui šias nuotraukas:

Ruošiamasi Švenčionėlių masinių žydų žudynių vietos tvarkymui

Ruošiamasi Švenčionėlių masinių žydų žudynių vietos tvarkymui

Švenčionėlių masinės žydų žudynių vietos tvarkymo darbai pagal jau parengtą projektą turėtų prasidėti rugpjūčio-rugsėjo mėnesį,- sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. 1941 m. birželis-lapkritis – pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Tai pats baisiausias ir tragiškiausias genocido tarpsnis, kurio metu nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, pradėti masiniai naikinimai. Skirtingų istorinių šaltinių teigimu, miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės buvo sušaudyta 7-8 tūkstančiai žydų. Dabar ten stovi aukų atminimui įamžinti skirtas memorialas.

Identifikuoti konkrečius asmenis, nužudytus ir palaidotus šalia Švenčionėlių, už Žeimenos upės,  sekasi sunkiai – buvo kreiptasi į ne vieną archyvą, tačiau pavyko sužinoti vos septynių ten atgulusių Holokausto aukų pavardes. Moisiejus Šapiro kreipiasi į Švenčionių rajono, mažųjų miestelių-štetlų Holokaustą išgyvenusius, jų vaikus, anūkus, gimines, kur jie begyventų šiuo metu, papasakoti jiems žinomą istoriją, pranešti vardą, pavardę Švenčionėliuose nužudytų žmonių.

Rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisiejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Anykščiuose žydų kultūros šventė

Anykščiuose žydų kultūros šventė

Liepos 23d. Anykščiuose vyko Žydų kultūros šventė.

Gražiausiu kilimu vertinimo komisija pripažino italių paklotą kilimą. Jono Junevičiau nuotr.

Taip Tarptautinio floristinių kilimų konkurso vertinimo komisijos narys, vicemeras, gamtininkas Sigutis Obelevičius apibendrino Anykščiuose vis populiarėjantį floristinių kilimų konkursą. Šiemet jame dalyvavo 25 komandos varžęsi profesionalų ir mėgėjų grupėse. Gražiausiu kilimu pripažintas Italijos „Pietra Ligure“ miesto, kuriame kas trys metai vyksta floristinių kilimų festivaliai, paklotas kilimas, kurio kūrėjoms atiteko 400 eurų premija.

Holokausto aukų minėjimo renginiai Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį*:

Pranešame apie Holokausto aukų minėjimo renginius Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį*:
Rugpjūčio 28 d. 11 val. Biržuose –  Holokausto metu sunaikintos žydų bendruomenės atminimo ceremonija.
Rugpjūčio 29 d. nuo 16 val. Molėtuose – minint 75 m. sukaktį nuo Molėtų mirties maršo, procesija nuo Molėtų sinagogos iki masinės žydų žudynių vietos,

kur buvo nužudyta apie 2000 molėtiškių žydų

zvake

(apie 1,5 km ėjimo pėsčiomis).

*Gali būti numatyta transportavimo galimybė iš Vilniaus norintiems vykti į minėjimo renginius,

norinčius ja pasinaudoti, maloniai prašome rašyti adresu info@lzb.lt  arba pranešti tel. (8 5) 2613 003 iki rugpjūčio 8 d.

Pasaulio žydų kongreso vadovas reikalauja, kad Lenkijos pareigūnai atsiprašytų už pastabas dėl lenkų dalyvavimo žydų žudynėse

Pasaulio žydų kongreso vadovas reikalauja, kad Lenkijos pareigūnai atsiprašytų už pastabas dėl lenkų dalyvavimo žydų žudynėse

2016 liepos 20d.

NIUJORKAS – Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidentas Ronaldas S. Lauderis šiandien griežtai kritikavo aukšto rango Lenkijos pareigūnų pareiškimus dėl lenkų dalyvavimo žiauriose žydų žudynės Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Lauderis vadina Lenkijos švietimo ministrės Annos Zalevskos  pareiškimus ir abejones dėl lenkų dalyvavimo dviejuose žydų pogromuose Jedvabno mieste, o šio miesto meras Michaelis Chajevskis net pasiūlė ekshumuoti aukas, gulinčias masinėje kapavietėje. “Tokie pareiškimai kelia nerimą,-sakė R.S Lauderis, jie skamba kaip “spjūvis į veidą” savo miesto Holokausto aukoms”. (Jedvabno pogromas – 1941 liepos 10 d. įvykdytas žydų pogromas, jo metu vietos lenkai nužudė apie 340 žmonių.)

IHRA antisemitizmo apibrėžimas

Manfredas

Dr.R. M. Gerstenfeldo komentaras

Manfredas Gerstenfeld – keleto didelių tarptautinių korporacijų Europoje ir Šiaurės Amerikoje valdybos narys, ilgalaikis patarėjas strategijos klausimais. Jis yra Jeruzalės viešųjų ryšių centro valdybos narys ir buvęs pirmininkas, gavęs Gyvenimo pasiekimų apdovanojimą už Antisemitizmo studijas.

Daugelis institucijų, organizacijų ir asmenų Vakarų visuomenėse  siekia sumažinti antisemitinius išpuolius. Neseniai Bucharešte priimtas darbinis antisemitizmo apibrėžimas kartu su Tarptautiniu Holokausto aukų atminimo aljansu (IHRA) – šio aljanso tikslas skatinti Holokausto švietimą, atminimą ir tyrimus. 31 valstybė bandė susitarti, nes tiek yra IHRA aljanso šalių, ir patvirtino šį apibrėžimą. IHRA-i šiemet vadovauja Rumunija.

Apibrėžimas: “Antisemitizmas yra tam tikras suvokimas apie žydus, kuris gali būti išreikštas per neapykantą žydams. Antisemitizmas, demonstruojamas pareiškimais ir veiksmais, yra nukreiptas prieš žydus ir nežydus, prieš jų turtą, prieš žydų bendruomenės institucijas ir  religinius objektus.“ Čia pateikiama teksto santrauka. Svarbu ir tai, kad antisemitizmo apibrėžimas apima ir Izraelio Valstybės diskriminavimą, neigimą bei įvairaus pobūdžio diskriminacinius veiksmus prieš Izraelį. Be to antisemitiniai pareiškimai taip pat gali būti nukreipti prieš Izraelio valstybę, suvokiamą kaip žydų kolektyvą. Antisemitai dažnai kaltina žydus sąmokslu, siekiant pakenkti žmonijai, ir tai dažnai naudojama prieš žydus, ypač, kai kas nors nesiseka. Antisemitizmas pasireiškia kalbos, tekstų, vizualine forma ar veiksmų stereotipais, kurių vaizdas gali būti grėsmingas ir atgrasus.