Lietuvos žydų genocido dienos minėjimo akimirkos

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, įvairūs Holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai organizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvos atstovybėse užsienyje.

skaityti plačiau

Pagarbos žmogiškumui svarba

Lietuvos žydų bendruomenė savo vykdomoje veikloje nuolat pabrėžia pagarbos žmogiškumui svarbą. Skirtingomis programomis, iniciatyvomis ir įvairiais projektais yra siekiama ne tik išsaugoti

skaityti plačiau

Lietuvos valdžia išreiškė pozityvų požiūrį į bendrapiliečius

Vilnius, birželio 17 d. Įteisindama galimybę žydų gelbėtojams gauti valstybinę pensiją, Lietuva pagaliau parodė teigiamą požiūrį į savo piliečius, sako Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB).

skaityti plačiau

Geros Valios fondo išmoka

Geros valios fondo naujienos: 2014.01.10 Priimamos paraiškos paramai gauti. 2014.01.09 Geros valios fondas skelbia konkursą.

skaityti plačiau
<
>

Paneriai – vieno didžiausių nusikaltimų Rytų Europoje vieta

2014-10-21

10213

Bernardinai TV

Pats žinomiausias Holokausto simbolis yra Aušvicas-Birkenau. Dažnai jis netgi laikomas Holokausto sinonimu pamirštant, kad apie pusantro milijonų Rytų Europos žydų niekada nematė šios ar kitos mirties stovyklos – jie buvo sušaudyti prie duobių ar duobėse, netoliese vietų, kuriose gyveno.

Vieną tokių vietų aptiktumėte keliolika kilometrų už Vilniaus, gražiame Aukštųjų Panerių pušyne. Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose buvo sušaudyta (įvairiais duomenimis) nuo šešiasdešimt iki šimto tūkstančių žmonių – dauguma iš jų žydai. Kiti – įvairių tautybių sovietų karo belaisviai, tikri ar tariami komunistai, lenkų pasipriešinimo dalyviai ir intelektualai, Lietuvos Vietinės rinktinės kariai, romai ir kt.

Kuo svarbūs Paneriai Lietuvai ir kitoms šalims ir kokie pertvarkymai turėtų įvykti memoriale artimiausiais metais, pasakoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, Panerių memorialo ekspozicijos vedėjas Zigmas Vitkus bei istorikė, paveldo tyrinėtoja prof. Rasa Čepaitienė.

Video pasakojimą kūrė Kostas Kajėnas.

skaityti plačiau
10212

Gesher klubo nariai sugrįžo kelionės po Lietuvos žydų gyvenimo vietas

2014-10-21

Gesher klubo nariai sugrįžo iš įdomios ir jaudinančios kelionės po Lietuvos žydų gyvenimo vietas. Čia trumpas kelionės dienoraštis su nuotraukomis.

   Pirmas sustojimas buvo Ukmergėje, kur pačiame miesto centre išliko sinagogos pastatas bei kelios žydų gatvelės. Stabtelėję prie Nepriklausomybės paminklo, prisiminėm žydų indelį kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Aplankėme Holokausto bei kapinių memorialus.

   Kitas sustojimas - Alantos mietelis. Apžiūrėjome išlikusios medinės sinagogos pastatą, kuris mus sugrąžino į aktyvų žydų gyvenimą tarpukario Lietuvos štetluose (mažuose miesteliuose). Kelionės maršrutas vedė į Panevėžį. Stabtelėjome prie jiešivos pastato, aplankėme žydų kvartalą - slobodką, sinagogos pastatą bei kitas vietas.

   Prie Šiaulių aplankėme Kryžių Kalną,  o ten pamatėme simbolinį Magen Davidą( Dovydo žvaigždę). Vakare kartu su Šiaulių žydų benruomene žaidėme proto mūšį. Sekmadienį pradėjome Šiaulių centre, Vilniaus gatvėje, pamatėme Tarbut gimnazijos pastatą, geto teritoriją ir Ch.Frenkelio vilą. Kalbėjome apie žydų sukurtą pramonę bei jos įndėlį į Lietuvos ekonomiką. skaityti plačiau

Svečiai Kauno LŽB

2014-10-21
Spalio 20 d. Kaune lankėsi rabinai M. Herszaft ir J. Stroh iš Europos žydų kapinių priežiūros komiteto. Garbūs svečiai atvyko apžiūrėti Kauno VII forto teritoriją bei įvertinti pasiruošimą palaidoti tvarkant šią teritoriją atrastus II pasaulinio karo metais VII forte nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikus. Po susitikimo su Kauno žydų bendruomenės atstovais jie išskubėjo į Vilnių, kur kartu su LŽB pirmininke F. Kukliansky bei Lietuvos kultūros paveldo departamento vadovais aptarė būsimos palaikų palaidojimo ceremonijos detales.
Taip pat pirmininkas prašė pradiniame puslapyje pakartoti informaciją apie Didžiosios akcijos minėjimą spalio 26 d. IX forte.
skaityti plačiau

Įvertinti V. Ganelino nuopelnai Lietuvos džiazo kultūrai

2014-10-20

Šeštadienį sostinės Rusų dramos teatre vainikuotas 11-asis tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz” laureatas. Tradicinis apdovanojimas „Už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą“ įteiktas Izraelio džiazo klavišininkui ir pianistui, kompozitoriui bei pedagogui Vyacheslavui Ganelinui, didžiąją gyvenimo dalį praleidusiam ir kūrusiam Vilniuje.

V. Ganelinas geriausiai džiazo publikai yra žinomas kaip legendinio GTČ – V.Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo – trio lyderis. Šis ansamblis gyvavo 1971-1986 metais, įsitvirtino pasaulio džiazo muzikos istorijoje kaip viena ryškiausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių. GTČ buvo pirmasis Sovietų sąjungos kolektyvas, išpopuliarėjęs Europoje savo autentiška, neimituojančia amerikietiško džiazo kūryba. Jis davė galingą impulsą Lietuvos džiazo mokyklai.

1987-aisiais V.Ganelinui emigravus į Izraelį, GTČ veikla nutrūko, bet trio tradicijos iki šiol gyvos Vilniaus džiazo muzikantų kūryboje.

skaityti plačiau

Džiazo legenda V. Ganelinas neišplėšia iš širdies Lietuvos

2014-10-19

Asta Andrikonytė

„Labai daug emocijų. Malonu sugrįžti į Lietuvą. Gyvenimas nueina, bet iš jo neišplėši to, kas buvo“, – kalbėjo džiazo klavišininkas, kompozitoriui ir pedagogas Vyacheslavas Ganelinas, tapęs 11-uoju tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz“ laureatu.

Izraelyje gyvenančiam menininkui „Vilnius Jazz“ rengėjas Antanas Gustys šeštadienį įteikė tradicinį festivalio bei uždarosios bendrovės „A Cappella“ apdovanojimą „Už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą“.

V.Ganelino sugrįžimas šį kartą buvo išskirtinis. Jis pristatė „Vilnius Jazz“ scenoje kartu su bendražygiais izraeliečiais vokaliste ir šokėja Esti Kenan-Ofri, multiinstrumentininku Gershonu Waiserfireriu bei vilniečiu perkusininku Arkadijumi Gotesmanu vieną įspūdingiausių šiemečio festivalio projektų. Kūrinį, kuriam apžvelgiant svečių pasirodymus tiktų daugybė epitetų: filosofiškiausias, mistiškiausias, sakrališkiausias ir t.t.

Skaitykite daugiau

skaityti plačiau