Toros įnešimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko birželio 27d.

Toros įnešimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko birželio 27d.

Už Toros ritinio grąžinimo iniciatyvą Vilniaus žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Judah Passow. Pasaulinius apdovanojimus pelniusio britų fotografo J. Passow šeima 56 metus saugojo istorinį Toros ritinį.

Į Vilniaus Choralinę sinagogą susirinkę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai laukė nepaprasto momento, kai bus įnešta 350 metų, Gaono gyvenimo laikų Tora, mačiusi Vilnių dar 17-ame amžiuje, išgyvenusi drauge su žydais daug permainų, gražių švenčių, Barmicvų, kol 20-ajame amž. per karą atsidūrusi Vilniaus gete, per stebuklą išgyveno žydų Holokausto tragediją.

1960m. į Vilnių atvyko istorijos profesorius Passow iš Jungtinių Valstijų Filadelfijos universiteto, gavęs Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“. Vilniaus žydai paprašė jo išvežti vieną iš dviejų po Holokausto išlikusių Vilniaus geto Torų ir išsaugoti ritinį, nes niekas nežinojo, koks kitas pavojus gali grėsti sovietų okupacijos laikais. Tokiu būdu Tora atsidūrė Passow šeimoje, su ja buvo atšvęstos trys Barmicvos, ritinys lydėjo šeimą 56 metus. Pernai atvykęs į Vilnių su savo fotografijos darbų paroda, Torą išvežusio profesoriaus sūnus, Juda Passow susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky, o šiemet jau atvežė garsiąją Torą, kuriai jo mama pagamino sidabrinį apvadą.

Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo, Gaono laikųTora

Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo, Gaono laikųTora

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo Tora, dar Antrojo pasaulinio karo metais naudota žydų ritualinėms apeigoms Vilniaus gete. 350 metų skaičiuojantį autentišką Toros ritinį perduoti Lietuvos žydų bendruomenei nusprendė britų fotografas Judah Passow (Džiuda Pasou), ji grąžinta į Vilniaus choralinę sinagogą.

„Svarbi ne pati Tora, bet žmogaus poelgis, kad jis nusprendė Torą padovanoti mūsų Sinagogai. Tai buvo jo šeimos Tora, kuri išsaugota per karą, per visą laiką. Vyrai prie šios Toros ėjo Bar micva (berniukų iniciacija į vyrus), pradėjo skaityti Šventąjį raštą iš šios Toros, tad tai yra mums didelė garbė“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pagal žydų religinę tradiciją, Tora turi būti rašyta ranka. Anot F.Kukliansky, šis Toros ritinys pakeis ir dabar naudojamus jau susidėvėjusius šventraščius.

Lietuvos “Makabi” mažoji  “Makabiada”  skirta  Lietuvos  žydams (dviratininkams  I. Anolikui  ir  T. Murnikui), dalyvavusiems  olimpinėse  žaidynėse

Lietuvos “Makabi” mažoji “Makabiada” skirta Lietuvos žydams (dviratininkams I. Anolikui ir T. Murnikui), dalyvavusiems olimpinėse žaidynėse

     Šių   metų birželio 19 d. sekmadienį  Kaune  įvyko    Lietuvos “Makabi” mažoji “ Makabiada”, skirta  Lietuvos  žydams (dviratininkams  I. Anolikui  ir  T. Murnikui, kurioje dalyvavo  72 LSK “Makabi” sportininkai iš  Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Ukmergės. Visi  varžybų  dalyviai  buvo  apdovanoti  atminimo  medaliais, o moterys – gėlėmis. Jie  rungtiniavo  5 sporto  šakose: salės  futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo  teniso (vyrai, moterys), šachmatai  (vyrai, moterys).       Krepšinio  varžybose  Kauno  veteranų  komanda  įveikė  Kauno  jaunimą, geriausi  komandų  žaidėjai  Erikas  Griškevičius  ir  Elvis  Ušpicas  buvo  apdovanoti   prizais. Baudų  metimo  konkurse  (7 dalyviai). Ušpicas  finale  įveikė LSK “Makabi” Tarybos  narį  Eriką  Vainikonį (Vilnius)  ir buvo  apdovanotas  krepšinio  kamuoliu.

Minint Mykolo Romerio Universiteto 25-metį, pagerbtas Samuelio Kuklianskio atminimas

Minint Mykolo Romerio Universiteto 25-metį, pagerbtas Samuelio Kuklianskio atminimas

Birželio 23 dieną buvo minima Mykolo Romerio Universiteto bičiulių diena. Pokilyje, skirtame M. Romerio universiteto 25-mečiui paminėti, buvo pristatyta knyga. Kartu su MRU rektoriumi, profesoriais, dėstytojais ir studentais buvo pagerbti nusipelnę universitetui žmonės. Jų garbei buvo atidarytas japoniškų sakurų ir šermukšnių MRU Bičiulių sodas.Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje visiems sodo medžiams buvo suteikti simboliniai įvairių bendražmogiškųjų vertybių pavadinimai bei skirtos specialios dedikacijos Mykolo Romerio universitetui, žymiems jį kūrusiems ir puoselėjusiems profesoriams. Visi Bičiulių sodo mecenatai paminėti specialioje atminimo lentoje.

Seimas priėmė pataisas, kurios litvakams užtikrins Lietuvos pilietybę

.Seimas ketvirtadienį priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.Už tokių pataisų priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, pasisakiusiųjų prieš nebuvo, susilaikė keturi parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisos parlamente buvo pateiktos šią savaitę ir apsvarstytos bei priimtos skubos tvarka.Pataisomis nustatyta, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Dabartinis Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę. „Aš labai sveikinu, kad įstatymas yra pakeistas, ir esu įsitikinusi, kad Lietuvos valstybė visiškai nieko neprarado, o gavo daugiau gero vardo ir gyvo potencialo“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Kultūros vertybių sąraše esančią sinagogą Alytaus rajono valdžia parduoda kaip sporto salę

Kultūros vertybių sąraše esančią sinagogą Alytaus rajono valdžia parduoda kaip sporto salę

Alytaus rajono savivaldybė gali sukelti tarptautinį skandalą. Į kultūros vertybių registrą įtrauktą Simno sinagogą nusprendė parduoti aukcione. Rajono valdžia sako, kad sinagoga nereikalinga ir patiems žydams, o Kultūros paveldo departamentas reikalauja tuoj pat stabdyti pardavimą. Rajono politikai žada vis tiek parduoti pastatą.

Išlikusią unikalią žydų sinagogą Alytaus rajono savivaldybė parduoda kaip sporto salę, nors buvusiems maldos namas suteikta teisinė apsauga. Valdininkai netgi nustatė pradinę kainą už pastatą – 19,6 tūkstančių eurų. Paskelbta ir aukciono data – birželio 30 diena, o kitą savaitę parduodamą pastatą siūloma apžiūrėti.

Vyriausybėje aptarti Lietuvos žydų paveldo ir istorinių vietų išsaugojimo klausimai

Vyriausybėje aptarti Lietuvos žydų paveldo ir istorinių vietų išsaugojimo klausimai

Birželio 23 d. Vyriausybėje įvyko komisijos, nagrinėjančios su Lietuvos žydų kultūra ir istorija susijusius klausimus, antrasis posėdis. Jo metu diskutuota apie Lietuvos žydų paveldo, žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugą ir išsaugojimą, Panerių memorialo kompleksinį sutvarkymą, nuosavybės teisių į prarastą turtą atkūrimą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventimą.

„Lietuva didžiuojasi savo turtinga istorija ir tautinio kultūros paveldo gausa. Tai ir sinagogos, bendruomenių patalpos, įvairūs dokumentai bei kitas paveldas. Galiu tvirtai pasakyti, kad mums labai svarbu sutvarkyti esamas žydų paveldo vietas ir pritaikyti jas visuomenės reikmėms“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, komisijos pirmininkas Rimantas Vaitkus.Kalbėdamas apie Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą, vicekancleris pabrėžė bendradarbiavimo tarp Vyriausybės, savivaldybių, Lietuvos žydų ir vietos bendruomenių svarbą.Komisija dar kartą paragino Lietuvos savivaldybes, vadovaujantis įstatymais, iki 2017 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visus žydų kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypus. Lietuvoje yra 203 senosios žydų kapinės ir 207 Holokausto vietos. Šiuo metu vis dar vyksta kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypų registravimas Nekilnojamojo turto registre. Posėdyje nuspręsta, suderinus su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, patvirtinti žydų kapinių ir Holokausto vietų tvarkymo gaires, kurios padėtų savivaldybėms minimas vietas tinkamai sutvarkyti ir įamžinti. Taip pat sutarta pagal Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sudarytą planą, saugoti, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės (kultūros ir edukacijos) reikmėms žydų kultūros paveldo objektus.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad birželio 22d. mirė Jurij Alesin, LŽB ir Socialinio centro narys.
(1930 04 26 – 2016 06 22)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Fridą Alesin, sūnų
Ernestą Alesin, anūkus ir artimuosius.

Sostinėje pradėta ardyti pastotė iš sunaikintų Žydų kapinių paminklinių akmenų

Sostinėje pradėta ardyti pastotė iš sunaikintų Žydų kapinių paminklinių akmenų

nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus duotas pažadas ištesėtas – pasibaigus šildymo sezonui, pradėta išmontuoti transformatorinės dalis, kurios statybai sovietai panaudojo akmenis iš žydų antkapinių akmenų. Šiandien meras apžiūrėjo, kaip vyksta pastotės Olandų gatvėje ardymo darbai. Pasitarus su Lietuvos žydų bendruomene, nuspręsta nuardytus antkapių akmenis pagarbiai perkelti į Olandų g. kuriamą kapinių memorialą.

„Akivaizdu, kad praėjus 26 metams po Nepriklausomybės paskelbimo, jau seniai buvo laikas atsikratyti tokių nepagarbos mūsų istorijai ženklų. Šiuo metu Žydų kapinių paminkliniai akmenys nuimami nuo pastotės ir bus panaudoti Olandų g. Žydų kapinėse kuriamam memorialui. Su Lietuvos žydų bendruomene tarėmės, kaip kuo pagarbiau sugrąžinti antkapių fragmentus, parodant deramą pagarbą mirusių atminimui“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Iš elektros pastotės išimami žydų antkapių akmenys

Iš elektros pastotės išimami žydų antkapių akmenys

Birželio 22 d. (BNS). Šią savaitę Vilniuje iš elektros pastotės pradėti išmontuoti buvusių žydų antkapių akmenys. Vėliau jie bus perkelti į Olandų gatvėje kuriamą žydų kapinių memorialą, BNS informavo sostinės savivaldybė.„Šiuo metu atskirose sienose atliekami įmontuotų akmenų išmontavimo darbai“, – teigė Vilniaus savivaldybės laikinasis Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.Išmontuoti akmenis numatoma iki rugsėjo 1 dienos, tuo užsiima savivaldybės bendrovė „Grinda“.

Mokslininkai žydų žudynių vietoje Paneriuose aptiko pabėgimo tunelį

Mokslininkai žydų žudynių vietoje Paneriuose aptiko pabėgimo tunelį

BNS

birželio 22 d. (BNS). Masinių žudynių vietą Paneriuose, Vilniuje, tyrę Jungtinių Valstijų, Kanados, Izraelio bei Lietuvos ekspertai aptiko pabėgimo tunelį, naujų sušaudymo duobių.

„(…) aptiko papildomų duobių, išryškino užžėlusius takus, kuriais buvo varomi pasmerktieji, sudegintų kūnų pelenų pasiskirstymą po teritoriją. Ir taip pat, kas yra svarbiausia, pasipriešinimo aktą – pabėgimo tunelį, apie kurį buvo daug kalbama istorinėje literatūroje, (…) dabar be paklaidų nustatytas ilgis – iki 30 metrų – labai konkrečiai“, – LRT radijui trečiadienį sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Anot jo, po šių tyrimų Paneriuose bus lengviau įrengti informacinius stendus, sukurti ekspoziciją. Aptiktą pabėgimo tunelį taip pat bus galima panaudoti būsimam muziejiniam kompleksui. 

Vilniaus Didžioji sinagoga žydams buvo svarbi, kaip katalikams Vatikanas

Vilniaus Didžioji sinagoga žydams buvo svarbi, kaip katalikams Vatikanas

BNS

Sovietmečiu su žeme sulygintos Vilniaus Didžiosios sinagogos bei gretimų pastatų liekanas tyrinėjantys Jungtinių Valstijų (JAV) ir Izraelio archeologai sako, kad šio unikalaus žydų kultūrai ir religijai statinio reikšmę galima būtų lyginti su Vatikano reikšme katalikų pasauliui.

Vaikų žaidimų aikštelė sostinės Žydų gatvės gale, kur daugiau nei keturis amžius stovėjo sinagoga ir greta buvę ritualiniai statiniai, iki kitos savaitės vidurio virs archeologų darbo aikštele: mokslininkai iš Kanados, JAV, Izraelio ir Lietuvos pasirinktame plote jau atkasė pirmąjį grunto pusmetrį ir surinko keletą greta sinagogos buvusių statinių dekoro fragmentų – čerpių, stiklo šukių, plytų nuolaužų.

Tarptautinė archeologų komanda tiria Vilniaus didžiosios sinagogos liekanas

Tarptautinė archeologų komanda tiria Vilniaus didžiosios sinagogos liekanas

Vilnius, birželio 21 d. (BNS). Jungtinių Valstijų, Kanados, Izraelio bei Lietuvos ekspertai imasi tyrinėti po žeme palaidotų Vilniaus Didžiosios sinagogos ir kitų ritualinių statinių liekanų.Tarptautinė archeologų komanda, taikanti neinvazines geofizikines technologijas, ketina ištirti buvusios viešosios pirties bei ritualinėms maudynėms skirto pastato liekanas. Jos, kaip ir pati sinagoga, slypi užkonservuotos dviejų metrų gylyje, po 1960-aisiais sovietų pastatytos mokyklos pamatais.

Parlamentas dėl litvakų tikslina Pilietybės įstatymą

birželio 21 d. (BNS). Seimas antradienį pradėjo svarstyti pataisas, kurios užtikrintų galimybę tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.Už tokias Pilietybės įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 92 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Nutarta projektą priimti skubos tvarka ketvirtadienį.Vienas iš projekto autorių opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad įstatymą būtina tikslinti dėl užpernai ir pernai migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami.

Lietuvos prezidento, Pasaulio tautų teisuolio K.Griniaus atminimą turnyru pagerbė elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“

Lietuvos prezidento, Pasaulio tautų teisuolio K.Griniaus atminimą turnyru pagerbė elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“

Kartais eidami į susitikimą, jūs atidarote duris, įeinate į kambarį ir patiriate keistų įdomių emocijų. Taip nutiko, nuėjus į elitinio šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan ir Maccabi“ organizuotą šachmatų turnyrą, skirtą šachmatų entuziastui, Pasaulio tautų teisuoliui, tarpukario Lietuvos trečiajam prezidentui Kaziui Griniui atminti, kuris vyko Lietuvos žydų bendruomenėje sekmadienio rytą, birželio 19. Kazys Grinius mirė 1950m. Amerikoje.

Jo garbei ir atminimui skirtame šachmatų turnyre LŽB, Jašos Heifetzo salėje ir fojė buvo sustatyti stalai žaidėjams, o jų gausiai susirinko, nes amžius nebuvo ribojamas, tad šachmatininkai paaugliai ir aštuoniasdešimtmečiai susėdo prie paruoštų šachmatų lentų ir laikmačių. Organizatoriai turėjo daug skirtingų idėjų, kaip pagerbti Lietuvai nusipelniusią istorinę asmenybę, prezidentą, žydų gelbėtoją Kazį Grinių. Susirinkusius sveikino keli pranešėjaii, visi išklausė nuoširdų pasakojimą apie K.Griniaus išgelbėtus žmones.

Vizitas į JAV

Vizitas į JAV

Vašingtone darbinio vizito viešėjo Lietuvos Žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Viešnagės Vašingtone metu F. Kukliansky dalyvavo AJC – American Jewish Committee metiniame suvažiavime, pasisakė NCSEJ – National Coalition Supporting Eurasian Jewry valdybos direktorių susitikime, susitiko su JAV Valstybės departamento Specialiuoju pasiuntiniu Holokaustui Nicholas Dean, davė interviu Voice of America Naujienų tarnybai bei bendravo su JAV Lietuvių bendruomene.

Žydų istorija Darbėnuose

“Pajūrio naujienos” Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

Mūsų žmonės 2016-06-17

Medžiagą savo būsimai knygai apie Darbėnų miestelio žydus, jų istoriją ir likimus jau 10-metį renkąs Emory universiteto Atlantoje, JAV, hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – mūsų krašte, savo žiniomis neseniai pasidalijo Darbėnų gimnazijos bendruomenės surengtoje konferencijoje „Darbėnų miestelis – 425: laikas, istorija, žmonės“.

Profesorius iš JAV Emory universiteto, Atlantoje, Erikas Goldsteinas, Darbėnuose suradęs savo protėvių šaknis, susidomėjo miestelio istorija ir ją pateiks savo knygoje kaip kelių šimtmečių žydų gyvenimo Lietuvoje pavyzdį.

Susidomėjo prosenelių gimtine

Profesorius sakė, jog Darbėnuose lankosi kone kasmet nuo to laiko, kai pirmą kartą 1997-aisiais į savo prosenelių gimtinę, kurią jie vadino Dorbian, jis atvyko kartu su savo motina Betty Goldstein. Darbėnuose 1889 m. gimė E. Goldsteino prosenelis Aronas Zimanas, kuris vertėsi grūdų ir linų prekyba. O jo senelis, kurį vadino Simonu, būdamas 14-metis, išvyko į JAV, į Nju Džersį. Įsikūrė Paterson mieste, kur jau buvo įsitvirtinusi gausi darbėniškių žydų kolonija. Vėliau senelis išvyko į Luizianą ir tapo keliaujančiu prekiautoju.