2015 m. rugsėjo 22 d.
14 .00 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija Paneriuose
15.30 val. Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės gatvės lentelės atidengimas. Vieta – prie Bokšto ir O.Šimaitės (buvusi Kūdrų g.) gatvių kampinio namo.
Pirmadienį Kauno IX forto muziejuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, žydų genocido aukų artimieji ir kiti garbūs visuomenės veikėjai.
„Kiekvieni metai tolina mus nuo tų tragiškų įvykių. Šios vietos neleidžia mums pamiršti ypatingai skaudaus istorijos puslapio, kur buvo masiškai žudomi žydų tautybės žmonės. Šiandien nereikėtų kalbėti daug, geriau patylėti prisiminti ir įvertinti tai ką patyrė šie žmonės“, – kalbėjo vicemeras V. Popovas.
„Mes negalime pamiršti to kas įvyko. Svarbu prisiminti savo praeitį, ypač jaunimui, kurių šiandien su mumis yra nemažai ir tai tik parodo, kad jie nebus priešiški jokioms kitoms tautybėms ir jų tikėjimui“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.
Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas.
Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė – apie 215 000–220 000 žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, Holokausto laikotarpiu, Lietuvoje buvo sunaikinta didžioji Lietuvos žydų dalis. Tai skaudus Lietuvos istorijos puslapis.
Rugsėjo 23 d. (trečiadienį) 19 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10) vyks tarptautinis koncertas „Griaunant tylą“, skirtas holokausto aukų atminimui. Renginį organizuoja VšĮ „Pax et Bonum“ ir projekto partneris „Forum Voix Etouffées“. Įėjimas nemokamas.
Pagerbiant nukentėjusių žydų menininkų atminimą, koncerto programoje numatytos trys premjeros:
– Karl Amadeus Hartmann (1905–1963) – Concerto funebre (gedulingas koncertas) altui ir styginių orkestrui 20’;
– Erwin Schulhoff (1894–1942) – Penki kūriniai styginiams 15’;
– Arvo Pärt (1935) – Stabat Mater chorui ir styginiams 25’.
Koncerte dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas), Austrijos-Bulgarijos styginių orkestras „Camerata Orphica Les Orphéïstes“ (Razvan Hamza (altas), dirigentas Amaury du Closel).
Renginio vedėjas – Donatas Puslys
Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje YIVO žydų tyrimų instituto 90-osioms metinėmas paminėti, LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei įteiktas Seimo Padėkos raštas už jos indėlį į Lietuvos žydų kultūros vystymą ir išsaugojimą.
E.Bramson-Alpernienė 20 metų dirbo Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje, tinkamai atstovaudama Lietuvos žydų kultūrą įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose forumuose. Ji parašė knygą “Judaikos šaltinis”, taip pat daug mokslinių straipsnių, parengė ekspozicijas apie unikalią jidiš kultūrą.
Sveikinimą Respublikos Seimo vardu perskaitė Seimo pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas: “Jau 20 metų jūs palaikėte glaudžius ryšius su dabartiniu YIVO žydų tyrimų institutu Niujorke, tvarkėte ir skleidėte unikalų jidiš kultūros paveldą Lietuvoje ir pasaulyje. Seimo vadovybės vardu ir nuo savęs asmeniškai, dėkoju jums už taurų darbą ir linkiu geros sveikatos. “
Lrytas.lt
Vilnius 1925 m. buvo ideali vieta atidaryti žydų mokslo institutą JIVO, sako dabartinis Niujorke veikiančio instituto direktorius Jonathanas Brentas. Vėliau institutas susidūrė su sunkumais: šaltinius iš pradžių norėjo sunaikinti naciai, todėl juos teko slėpti, o paskui medžiagą nuo sovietų agresijos išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas.
„Taigi visa ta medžiaga, kuri buvo išsaugota nuo nacių, turėjo būti sunaikina sovietų. Tačiau bibliotekininkas Antanas Ulpis nusprendė, kad ją reikia išsaugoti. Tai buvo neįtikėtinai drąsus poelgis. Jis kartu su kolegomis paėmė sunaikinti paruoštas knygas ir paslėpė Knygų rūmų rūsiuose. Ten knygos išgulėjo nuo 1948 m. iki 1988 m. A. Ulpis mirė 1987-aisiais, taip ir nesužinojęs išsaugotų knygų ateities“, – LRT RADIJUI pasakojo J.Brentas.
Profesorė Cecile Kuznitz iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Bardo koledžo tvirtina, kad būtent paprasti žmonės labiausiai prisidėjo prie medžiagos rinkimo pačioje pradžioje, nors instituto veiklos istorijoje galima rasti ir garsių pavardžių, pavyzdžiui, Alberto Einsteino ar Sigmundo Freudo.
Vilniuje tęsiasi renginiai, skirti Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO 90-osioms metinėms. Sostinės koncertų salėje Piano.Lt vyko Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai lietuvių ir jidiš kalbomis. Juose dalyvavo YIVO instituto direktorius Jonathan Brent (JAV), Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, buvusi Vilniaus geto kalinė, Vilniaus Jidiš instituto bibliotekininkė Fania Brancovskaja, vienos iš garsiausių pasaulio klezmerių grupės iš JAV “The Klezmatics“ ” solistas Lorin Sklamberg, dainavęs S. Kačerginskio, A. Suckeverio, A. Volkovskio dainas, kurias jie parašė, būdami Vilniaus gete. Vakare skambėjo unikalus įrašas – paties poeto A.Suckeverio jidiš skaitytas eilėraštis.
Sveikindama susirinkusius, F.Kukliansky pažymėjo, kaip svarbu, kad YIVO 90- metis švenčiamas Vilniuje “Lietuvos Jeruzalėje”, kur ir buvo įkurtas garsusis institutas, mieste, kuris davė pasauliui daug žinomų žydų mokslininkų, religijos lyderių, menininkų, muzikantų, politikų. “Mes džiaugiamės, kad LŽB yra viena iš šio minėjimo organizatorių ir partnerių. Bendruomenė brangina žydų kultūrą, jidiš kalbą. Renginiai pradedami I.Rudaševskio dienoraščiu, juo pagerbiame visų, per Holokaustą žuvusiųjų getuose ir koncentracijos stovyklose, vaikų atminimą“, – sakė F. Kukliansky.
2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų padėjėjų kruviną darbą. Minėtas projektas jungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos ugdymu ir teigiamo požiūrio skatinimu kitataučių atžvilgiu.
Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Todėl daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką datą, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytų žydų. Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti, skatinant toleranciją. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.
Lietuvoje penktą kartą bus skaitomi Holokausto aukų vardai
Rugsėjo 22 d., antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, kelių Lietuvos miestų bei miestelių viešosiose erdvėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Vilniuje iniciatyva VARDAI rengiama jau penktą kartą ir pirmąsyk Vilniaus geto kalinių sąrašai bus skaitomi dviejose vietose: Vilniaus geto bibliotekos kieme ir kino centre „Skalvija“. Savo miestuose nužudytų žydų vardus pasikeisdami skaitys ir Jonavos, Molėtų, Švėkšnos bei Jurbarko gyventojai.
Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.
Šiandien Lietuvoje prasideda renginiai, skirti YIVO 90-osioms metinėms ir Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Kaip pranešė Lietuvos žydų bendruomenė, renginiai – koncertai, ekskursijos, konferencijos, knygų pristatymai, žydų gelbėtojų pagerbimas ir Holokausto aukų atminimas – truks visą savaitę. YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje, 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai, kurie instituto tikslu numatė Rytų Europos žydų kalbos, literatūros ir kultūros istorijos tyrinėjimus ir fiksavimą. Nenujausdami netrukus regioną užgriūsiančio neįsivaizduojamo masto naikinimo, instituto mokslininkai vietinėse žydų bendruomenėse rinko įvairius dokumentus ir archyvinę medžiagą.
2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.
Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank). Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana.
2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.
Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank).
Asociacija “Mūsų tautos atmintis” kviečia į atminties koncertą, skirtą profesoriui, nusipelniusiam meno veikėjui, dirigentui, pianistui
Chaimui Potašinskui
ir “Ąžuoliukas” dirigentui, pedagogui ir nusipelniusiam meno veikėjui
Hermanui Perelšteinui
Renginys vyks:
2015 m. rugsėjo 17 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Įėjimas laisvas
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky reiškia padėką LŽB darbuotojams, kurie surengė bendruomenei Rosh ha Shana šventę Vilniaus sinagogoje : Simui Levinui, Šmueliui Yatomui, Artūrui Navickui, Junonai Berznitski, Julijai Lipšic, Monikai Antanaitytei, Irinai Slucker, Larai Lempertienei, Raimundui Savickui.
Loreta EŽERSKYTĖ
Užupyje, Vilniaus gatvėje, esančios senosios Ukmergės žydų kapinės buvo įsteigtos XVII a. pab.-XVIII a. pr. Po karo, beveik nelikus mieste žydų, jos buvo smarkiai apleistos. Apie 1960 m. tuometinės valdžios sprendimu jos panaikintos, dauguma antkapių panaudoti kaip statybinė medžiaga. Buvusių kapinių teritorijoje – dideliame, tuščiame lauke – čia buvus amžino poilsio vietą mena tik simboliškai pastatytas vienas antkapis ir memorialinis akmuo.
Neseniai Ukmergės žydų bendruomenė šalia pastatė keturis akmeninius antkapius. Beveik neabejojama, kad jie grįžo į senąją vietą. Bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas tikisi, kad čia sugrįš ir daugiau kapinėse buvusių antkapių, paminklų.
Rugsėjo 17-24
Vilnius, Lietuva
PROGRAMA
Žydai nuo seno gyveno mūsų krašte, tačiau būdama uždara bendruomenė, mūsų, lietuvių, sąmonėje išliko apipinta įvairiais stereotipais ir nepagrįstais mitais.Noras pažinti kitokios kultūros atstovus, pamatyti išlikusį iki mūsų dienų jų paveldą, sužinoti, kuo ir kaip jie nesvetimas ir mūsų kraštiečiams.
Keliavo po žydų paveldą išsaugojusius miestelius
Praėjusį sekmadienį, minint Europos žydų kultūros dieną, kėdainiečiai ir ne tik (mat buvo sulaukta ekskursantų ir iš kitų šalies miestų) turėjo unikalią galimybę aplankyti Kėdainių rajono miestelius, kuriuose gyveno žydai: Josvainius, Krakes, Dotnuvą, Šėtą bei Kėdainių miestą. Juos lydėjo ir vietos žydų istoriją pasakojo Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
