Nuo griūties apsaugota medinė Alantos sinagoga

Nuo griūties apsaugota medinė Alantos sinagoga

Šių metų liepos mėnesį statinio techninis prižiūrėtojas inžinierius Giedris Butanavičius (UAB „SDG“) pranešė apie susidariusią avarinę būklę – supuvus sienos rąstui, sija nusileido, deformuodama perdangą; sijų galimas tolesnis griuvimas kėlė pavojų visam pastatui. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nedelsdama ėmėsi veiksmų – buvo užsakyta parengti neatidėliotinų avarijos grėsmės šalinimo darbų aprašą ir darbų schemą. Pagal UAB  „Senamiesčio projektai“ (proj. vadovas Jakobas Mendelevičius) parengtą darbų aprašą ir schemą Molėtų statybos ir restauravimo įmonė „Ateities projektai“ (darbų vadovas Bronius Gaižutis) lapkričio mėnesį atliko neatidėliotinus tvarkybos darbus – parėmė griūvančias sijas, sutvirtino sienas ir vidines pertvaras, suremontavo medinių lentų profiliuotą karnizą, užsandarino langų angas. Projekto parengimą ir tvarkybos darbus finansavo Geros valios fondas. Bendruomenė dėkoja projektuotojams, restauratoriams ir visiems kurie prisidėjo prie operatyvaus problemos sprendimo.

Alantos sinagoga yra vertingas nekilnojamojo kultūros paveldo statinys. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad sinagoga statyta XIX a. antrojoje pusėje. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas naudotas kaip grūdų sandėlis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas, deja labai blogos būklės, grąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Medinių sinagogų Europoje išlikę vos dvi dešimtys, dauguma jų – Lietuvoje. Šių metų rugsėjo mėnesį Alantos sinagoga paskelbta valstybės saugoma.

Skaityti plačiau
Pasirodė naujas „Beigelių krautuvėlės” numeris

Pasirodė naujas „Beigelių krautuvėlės” numeris

Kviečiame skaityti naują „Beigelių krautuvėlės” numerį net trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų!

Žurnale – interviu su Laurina Todesaite apie žydų virtuvę, pažintis su tarpukario žydų botanikais, pasivaikščiojimas po žydiškas Vilniaus erdves, klausimas Lietvuos žydų bendruomenei, konkursas „Fotografija – mįslė” bei jūsų jau pamėgtos tradicinės rubrikos.

Leidinys lietuvių kalba:

BK_15_1_LT_A4_screen

Rusų kalba:

BK_15_1_RU_A4_screen

Anglų kalba:

BK_15_1_ENG_A4_screen

Smagaus skaitymo ir įdomių atradimų!

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Ryškių spalvų didžiulės gėlių puokštės, skraidantys įsimylėjėliai, – tokie vaizdai žvelgia iš Marko Šagalo litografijų, eksponuojamų Raudondvario pilyje.

Pusšimtis garsiojo modernisto kūrinių Kauno rajono muziejuje kvies lankytojus iki Naujųjų metų. M.Šagalas (1887–1985) – ne tik žymus tapytojas ir akvarelininkas, bet ir grafikas, dizaineris, meninius vaizdus kūręs, remdamasis emocinėmis ir poetinėmis asociacijomis. Meno istorikai šį dailininką pristato kaip vieną garsiausių XX a. modernistų ir iškilų žydų menininką, kurio kūrybą veikė kelios meno srovės. Paryžiuje M.Šagalas išgyveno modernizmo aukso amžių, savo kūryboje jungdamas kubizmo, simbolizmo, fovizmo ir siurrealizmo idėjas. Tarsi per miglą iškylantys jo vaikystės gyvenimo Vitebske apmąstymai – žydiškosios temos atspindys. Apie jo kūrybą Pablo Picasso yra pasakęs: “Kai mirs Matisas, Šagalas bus vienintelis likęs dailininkas, suvokiantis, ką iš tiesų reiškia spalva.”

Skaityti plačiau

LŽB bendruomenės padėka

Dėkojame Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui ir direktorei Ievai Černevičiūtei už puikiai Druskininkuose organizuotą seminarą ,,Aš ir kiti“, skirtą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovams ir darbuotojams.

LŽB kviečia į 22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“

Senderovas-web-001

Maloniai kviečiame į 22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“
su vienu garsiausiu šiuolaikiniu Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu

Maestro Anatolijumi Šenderovu 

Programoje: LRT laidos „Legendos“ siužetas apie A. Šenderovo kūrybinę veiklą

Vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė

  1. Šenderovo kūrinių koncertas

Dalyvauja:

Skaityti plačiau
URM penktadienį rengia penkioliktuosius Maldos pusryčius

URM penktadienį rengia penkioliktuosius Maldos pusryčius

Užsienio reikalų ministerija lapkričio 27 dieną Vilniuje rengia penkioliktuosius Nacionalinius maldos pusryčius, tema „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“.

„Visos didžiosios pasaulio religijos moko siekti taikos, skleisti meilę artimui, rūpintis žmogaus teisėmis ir gerbti jo orumą. Šios vertybės vienija visas pasaulio tautas ir žmones. Šiandien mes negalimi likti abejingi, kuomet matome teroristų bandymus dangstyti savo nusikaltimus religiniais įsitikinimais ar supriešinti skirtingų tikėjimų žmones“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Skaityti plačiau

LŽB LEKTORIUMAS

Lapkričio 29d.  12.00 val.

Lietuvos žydų perkėlimas XIX amž. pirmoje pusėje  į Novorosijos kraštą.

Lektorė G.Baranova

„Craft Vilnius 2015“ originalius juvelyrikos kūrinius pristatys viešnia iš Izraelio

„Craft Vilnius 2015“ originalius juvelyrikos kūrinius pristatys viešnia iš Izraelio

Šiuometinės mugės tema „Daiktai su istorija“. Mugės metu ne tik daiktai, bet ir menininkai pasakos daiktų sukūrimo istorijas mugės lankytojams. Be lietuvių menininkų šių metų tarptautinėje taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius 2015“ svečių teisėmis taip pat savo kūrybą pristatys menininkai iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Ispanijos, Gruzijos. Viena iš svečių – viešnia iš Izraelio Tanya Chernov. Ji kurį laiką gyveno ir kūrė Maskvoje. Ji studijavo dizainą ir juvelyriką Stroganov akademijoje. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Tel Avive Izraelyje. Menininkė, kurdama papuošalus iš natūralių medžiagų, sidabro ir aukso, semiasi įkvėpimo iš gamtos formų ir simbolikos.

Skaitykite daugiauhttp://www.alfa.lt/straipsnis/49944604/craft-vilnius-2015-originalius-juvelyrikos-kurinius-pristatys-viesnia-is-izraelio#ixzz3sdCv3oe7

Panevėžyje įvyko konferencija „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“

Panevėžyje įvyko konferencija „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“

Lapkričio 25 d. Rožyno progimnazijoje vykusią konferenciją „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“, kurią finansavo Geros valios fondas (GVF), pradėjo direktorė Aida Adiklienė, pabrėždama kad jos vadovaujama įstaiga remiasi, pirmiausia, žmogaus teisių pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, gimnazijoje nuolat nagrinėjama ir studijuojama gimtoji istorija, o taip pat kaimynų ir žydų istorija. „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje parašyta, kad visi gimsta laisvi ir lygūs, turintys protą ir sąžinę. Kalbėdami apie Holokaustą, mes iš tikrųjų kalbame apie mūsų pačių istoriją. Reikia džiaugtis, kad mūsų gimnazijoje ši tema analizuojama jau daugiau kaip 10 metų“. Aida Adiklienė pripažino, kad Holokausto tema – viena sudėtingiausių ir ne visos mokyklos nori dirbti su ja. Direktorė apgailestavo, jog iki dabar ne visi priima kitataučius arba kitos religijos atstovus kaip brolius. Iki šiol, anot jos, mūsų visuomenėje galima stebėti netolerancijos apraiškų.

Skaityti plačiau

Žagarė pasaulio kultūrai ir mokslui davė garsiąją Mandelštamų giminę

,,Šiaulių kraštas“ Loreta RIPSKYTĖ

Žagarės dvaro rūmuose Joniškio rajone paskaitą apie žydų bendruomenes Rytų Europoje ir iš Žagarės kilusią garsią Mandelštamų giminę skaitė Europos universiteto Sankt Peterburge (Rusija) Peterburgo judaistikos centro mokslinis darbuotojas Aleksandras Lvov. Kartu su juo lankėsi žydų jaunimo atstovai, dalyvaujantys stovykloje ir tyrinėjantys savo praeities pėdsakus.

Skiriančioji riba

Svečias iš Sankt Peterburgo pasakojo apie barmidstvą – iniciaciją į suaugusiųjų gyvenimą, vestuvių ir laidotuvių papročius, žydų berniukų ir mergaičių lavinimo skirtumus. Lvov aiškino, kad Vakarų ir Rytų Europos žydai brendo skirtingoje aplinkoje: vakarietiškoje dalyje gyvenę šios tautos švietėjai labiau atitolo nuo religijos, o rytiečių šviesiausi protai būtent buvo religinio luomo atstovai.Tarp abiejų bendruomenių, kurios simboliškai vadintos Ostjuden ir Westjuden, atsirado skirtis, tačiau pripažįstama, kad Rytų žydai geriau išmanė Torą ir Talmudą. Būtent riba tarp Vakarų ir Rytų Europos žydų ėjo per Žagarę.

Tokioje aplinkoje brendo garsios Mandelštamų giminės atstovas Leiba (Lev) Mandelštamas, kurio tėvas verslo reikalais dažnai lankydavosi Vokietijoje ir parveždavo idėjų, kaip mokslas gali sugyventi su religija. Kadangi rimtai besimokiusiam ir susirgusiam jaunuoliui gydytojai uždraudė kurį laiką studijuoti Talmudą, jis turėjo laiko pasidomėti kitomis knygomis, Spinozos, Euklido veikalais. L. Mandelštamas Žagarėje veikusioje biliardinėje klausydavosi ir mokėsi ten susirinkdavusių caro pareigūnų sklandžios rusų kalbos.

Įtakinga Mandelštamų giminė

Leiba Osipovičius Mandelštamas (1809 – 1889) buvo pirmasis žydas, studijavęs Maskvos universitete. Jis parengė judaizmo tekstų chrestomatiją rusų kalba, išvertė į rusų kalbą ir išleido hebrajišką Bibliją su Mozės Mendelsono komentarais. Pasak A. Lvov, Mandelštamai turėjo labai didelę įtaką Rusijos ir viso pasaulio žydų bendruomenei. L. Mandelštamo brolis Benjaminas Mandelštamas buvo rašytojas ir religinių reformų vadovas. Benjamino Mandelštamo anūkas, rašytojas ir pasaulinio garso poetas Osipas Mandelštamas kritikavo stalinizmą ir 1938 metais tapo jo auka Gulago lageryje.

Leonidas Mandelštamas tapo garsiu radiofiziku, optikos ir osciliacijos tyrinėtoju. Maksas Imanuelis Mandelštamas, dirbęs Berlyne akių gydytoju, išgarsėjo kaip puikus specialistas ir vėliau atidarė privačią akių gydymo kliniką Kijeve.

Skaityti plačiau
LŽB pradėjo dirbti naujas Jaunimo programų koordinatorius

LŽB pradėjo dirbti naujas Jaunimo programų koordinatorius

Susipažinkime: Pavel  Guliakov – naujasis LŽB Jaunimo programų koordinatorius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narių sūnus, Šolomo Aleichemo gimnazijos abiturientas, baigęs kolegiją su pagyrimu, Pavelas tapo Jaunimo programų koordinatoriumi, Valentino Solomiak padėjėju. Diplominiam darbui kolegijoje jis neatsitiktinai pasirinko temą, susijusią su žydiško Vilniaus istorija. Daugelis jį pažįsta, nes  bendruomenės jaunimo klubuose  jis savanoriavo apie dešimt metų. Pavelas turi pedagogo pašaukimą, jam patinka dirbti su vaikais. Šiuo metu koordinatoriaus darbo planuose susitikimai – pamokos regionų bendruomenėse.  Artimiausiu metu renginiai vyks Šiauliuose ir Kaune. Praėjusį savaitgalį Pavelas dalyvavo žydų bendruomenėms skirtuose  JDC kvalifikacijos kėlimo seminaruose ,,Projektų organizavimas – problemų sprendimas“. Įgytą patirtį naujasis koordinatorius žada panaudoti savo pagrindiniame darbe su Ilan, Knafaim, Studentų klubais.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės studentų veikla

Sekmadienį bendruomenėje vykęs lektoriumas buvo skirtas Europos žydų jaunimo gyvenimui. Savo įspūdžius apie Europos žydų studentų sąjungą pasakojo Amit Belaitė, ji šiemet išrinkta į šios sąjungos  valdybą. Susirinkusieji į lektoriumą turėjo progos dalyvauti tiesioginiame pokalbyje, bendrauti telefonu su trimis įdomiais pašnekovais, kurie pasakojo savo šalių jaunimo aktualijas. Pašnekovais buvo: Viktorija Godik iš Ukrainos, Europos žydų studentų sąjungos prezidentas Benjaminas Fisheris ir litvakas, gimęs Pietų Afrikos Respublikoj (PAR) Natanas Pollakas, buvęs žydų studentų sąjungos vadovas, kurio proseneliai kilę iš Lietuvos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės studentai pradėjo fotoprojektą, kuriame pasakos istorijas apie Lietuvos žydus. Pirmuosius interviu žada parodyti jau netrukus! Jei norite dalyvauti, fotoprojekte, įsiamžinti ir papasakoti savo istoriją, kad ir kaip ši moteris nuotraukoje, rašykite arba skambinkite: 869227326  amit.belaite@gmail.com

image1Studentai

YIVO paroda 1925 -2015 Kultūros paveldo departamente

YIVO paroda 1925 -2015 Kultūros paveldo departamente

YIVO (JIVO) instituto įsteigimo Vilniuje 90-mečio proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su YIVO Institute for Jewish Research (JAV) parengė kilnojamąją parodą  JIVO 1925-2015, kuri šiuo metu yra eksponuojama Kultūros paveldo departamento patalpose (I aukštas, Šnipiškių g. 3, Vilnius).

Parodoje lietuvių ir anglų kalbomis pristatoma JIVO instituto istorija, įsteigimo aplinkybės ir patys steigėjai, Jidiš instituto veikla tarpukario Vilniuje, jo likimas Antrojo pasaulinio karo metais ir pokaryje – sovietinėje Lietuvoje. Dar 1939 m. Maxo Weinreicho (Makso Vainraicho) toliaregiškai perkeltas į Niujorką, YIVO institutas tęsia savo veiklą iki šių dienų, saugodamas, kaupdamas ir tyrinėdamas turtingos jidiš kultūros paminklus. YIVO kolekciją šiuo metu sudaro daugiau nei 385000 knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų.

Visa parodos medžiaga – tekstai ir unikalūs juos iliustruojantys archyviniai dokumentai bei nuotraukos, buvo gauti tiesiogiai iš  YIVO instituto Niujorke. Parodos kuratorius: Eddy Portnoy, dizainą parengė: JUDVI. Rengiant parodą, bendradarbiauta su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

Paroda veiks iki 2016 m. sausio 5 d. Kitas parodos egzempliorius bus pristatytas YIVO konferencijoje, vyksiančioje 2016 m. gruodžio 1-2 dienomis Londone.

3logai lzb

Vyriausiasis Briuselio rabinas sako, kad žydams Europoje nėra ateities

Vyriausiasis Briuselio rabinas sako, kad žydams Europoje nėra ateities

    Jerusalem Post

Briuselis išgyveno liūdną savaitgalį, šiam miestui  grėsė tas pats teroras, kaip prieš savaitę Paryžiuje.  ,,Per  Šabą sinagogos Belgijos sostinėje buvo uždarytos pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pasakoja rabinas Abraomas Gigi Izraelio radijui 103 FM. Vyriausiasis Briuselio rabinas pirmadienį sakė, kad žydams nebėra ateities Europoje.

Rabinas Abraomas Gigi kalbėjo apie baimės atmosferą Belgijos sostinėje, kuri per pastarąsias dienas tapo uždarytos valstybės miestu.” Gatvėse tvyro  baimės jausmas, belgai suprato, kad jie taip pat tapo teroristų taikiniu. Žydai dabar meldžiasi savo namuose, o ne sinagogose, kai kurie iš jų planuoja emigruoti”,- sakė Gigi.”Nuo Šabo miestas buvo paralyžuotas. Sinagogos buvo uždarytos. Mokyklos ir teatrai uždaryti, prekybos centrai uždaryti ir vieši renginiai uždrausti. Mes gyvename baimėje ir laukiame nurodymų iš policijos ar vyriausybės “,- sakė rabinas.

Pasak rabino Gigi, Belgijoje gyvena 50 000 žydų. Briuselyje “yra 25,000 žydų, 18000 Antverpene, o likusieji gyvena mažesniuose miestuose. Žydai emigruoja į Izraelį, į Kanadą ir JAV, nes jie supranta, kad nėra ateities žydams Europoje bet ir ekonominės sąlygos taip pat stumia jaunus žmones išvykti į Izraelį ar kitas valstybes.”Manau, kad žydams išvykimas  gyventi  į Izraelį yra svarbus kiekvieno asmeniškas apsisprendimas”,- mano Gigi. ” Izraelis – tai yra kažkas, ko žydai iš kartos į kartą ilgėjosi. Bet žydai neturėtų rinktis gyvenimo Izraelyje iš baimės, be to jie visuomet ilgėsis praeities.“

Rabinas įsitikinęs, žmonės turėtų vykti iš meilės Izraeliui .

SC centro vaikai ir tėvai ,,Lėlės“ teatre

SC centro vaikai ir tėvai ,,Lėlės“ teatre

Šeštadienį, lapkričio 21d. Socialinio centro programos ,,Jewish Family Service“ vaikučiai su tėveliais lankėsi ,,Lėlės” teatre, ten žiūrėjo labai linksmą spektaklį “Trys paršiukai”, kuris suteikė daug malonių emocijų ne tik vaikučiams, bet ir jų tėveliams.  Į šį rudeninį renginį susirinko  26 dalyviai. Nuoširdžiai dėkojame Geros valios fondui, kurio dėka šis renginys šeimoms buvo nemokamas!
Ateityje programos ,,Jewish Family Service“ koordinatorė numato daugiau įvairių kultūrinių renginių šeimoms, kurie suburia vaikus ir tėvus  į smagų būrį drauge linksmai praleisti darganotą rudens dieną!

Sekmadienį LŽB Studentų klubas kviečia į maisto vakarėlį.

Maloniai kviečiame jaunuolius nuo 18 metų į maisto gaminimo vakarėlį!  Gaminsime kartu su iš Latvijos kilusia, Lietuvoje studijavusia, litvaką pamilusia, jam širdį ir ranką atidavusia mergina – Esfira Žakas. Ji pažadėjo parodyti, kaip galima iš macų paprastai pagaminti labai gardų patiekalą bei dar daugiau siurprizų! Dalyvavimas nemokamas, renkamės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4,  sekmadienį lapkričio 22d. 17 val.

Registracija būtina!!!!!!Amit.belaite@gmail.com vardas pavardė ir tel nr.

Vilniaus gimnazistams – gyvos žydų istorijos pamokos

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivius įtraukė dar vienas tarptautinis projektas. Jame dalyvauja ir svečiai iš Ispanijos, Lenkijos, Suomijos, Slovakijos, Graikijos, Italijos, Turkijos. Projekto dalyviai lankėsi Paneriuose, kur klausėsi buvusios Vilniaus geto kalinės Fanios Brancovskajos pasakojimų apie geto gyvenimą ir pabėgimą iš jo. Projekto koordinatoriai prieš tai lankėsi Lenkijoje, apie Aušvico koncentracijos stovyklą jiems pasakojo buvusi stovyklos kalinė, kuri ten pateko dvejų metų ir praleido trejus metus, ištvėrė nežmoniškus bandymus su vaikais.

Skaitykite daugiau: lrytas.lt

http://kultura.lrytas.lt/istorija/vilniaus-gimnazistams-gyvos-zydu-istorijos-pamokos.htm