Gegužės 28d.  prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Gegužės 28d. prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Šavuot – Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Ji švenčiama sivano mėnesio 6 dieną pagal žydų kalendorių. Tai nedarbo diena Izraelyje.

Hebrajų kalba Šavuot reiškia „savaitės“. Tai septinta savaitė po Pesacho antrosios šventės dienos. Tą dieną Mošė (Mozė) Sinajaus kalne gavo 10 D-vo įsakymų. Jie buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių. Hebrajų kalba vadinamų עשרת הדברים , o skaitoma „Aseret ha-Dvarim“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Dabar dažnai vartojamas ir graikiškos kilmės terminas Dekalogas.

10 D-vo įsakymų apsprendė visos žmonijos moralę ir civilizacijos eigą. Gavus žodinę Torą, dalis jos buvo užrašyta, o kitą dalį užrašė tik po 1500 metų, sugriovus antrąją Jeruzalės šventovę.

Šiais laikais per Šavuot dienas sinagogose išnešamos Toros ir skaitomi                              dešimt  D-vo įsakymų. Laikomasi senųjų tradicijų: Šavuot išvakarių naktį skaitoma Tora.

Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus. Išvakarėse vaikai eina į darželius ir mokyklas su krepšeliais vaisių, nešdami iškirptas spalvingas aplikacijas mokyklos papuošimui.

Šavuot dieną skaitoma Rūt knyga (Megilat Rut), kuri buvo karaliaus Dovydo promočiūtė. Dovydas laikomas Jeruzalės įkūrėju.

Yra labai daug pasakojimų, kodėl skaitoma Rūt knyga Šavuoto metu. Dažniausiai aiškinama, kad Rūt atvykimas į Izraelį sutapo su Šavuot laiku, kai ji priėmė žydų tikėjimą, šis veiksmas buvo analogiškas žydų tautos pritarimui D-vo Torai.

VŽRB pirmininkas   Simas Levinas

Mūrinis žydų paveldas (II): žydiškasis Kaunas

Mūrinis žydų paveldas (II): žydiškasis Kaunas

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno choralinė sinagoga

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

„Kiekvienas pastatas turi savo likimą, kaip ir žmogus“, – įsitikinusi Kaune gyvenanti žydų kultūros tyrinėtoja ir gidė Asia Gutermanaitė. Nuo likimo, kuris buvo skirtas, kai kurių Kaune buvusių žydų pastatų neapsaugojo net mūras.

Kokie tai pastatai, kas juose veikia dabar? Apie tai kviečiame skaityti šiame straipsnyje. Pirmąją teksto dalį galite perskaityti paspaudę nuorodą – murinis-zydu-paveldas-lietuvoje-i-skirtingi-pastatu-likimai-582-1323178

Kūrėsi vėlai, bet pastatė daug

Skirtingai nei kitose Lietuvos vietose, Kaune žydai pradėjo kurtis vėlai. Žinios apie pirmuosius jų pastatus siekia XIX a. vid. – tuo metu Rusijos caro valdžia leido žydams laisvai gyventi ir statytis namus Kauno mieste.

Vos per vieną amžių čia buvo pastatyta daugybė sinagogų ir visuomeninės paskirties bei privačių pastatų. Didžiausias proveržis įvyko tarpukariu – tuo metu išsilavinę žydai (inžinieriai, technikai, architektai ir kt.) Kaune statė ne tik daug žydų bendruomenei skirtų pastatų, bet ir tokius iki šių dienų išlikusius ir žinomus objektus kaip Karininkų ramovę bei Kauno sporto halę.

Abiejų objektų idėjos autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973). Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo ir čia apsilankęs tuometinis FIFA atstovas.

Kaip savo knygoje apie žydų indėlį į Kauno tarpukario architektūrą rašo Jolita Kančienė, išskirtinio sporto objekto projektas buvo parengtas per pusantro mėnesio, detalūs brėžiniai rengiami jau statybų metu.

O pati halė, kurioje tilpo 11 000 žiūrovų (3500 sėdimų vietų), buvo pastatyta per pusmetį. Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo prieš Europos čempionatą salę apžiūrėjęs tuometis FIFA generalinis sekretorius Williamas Jonesas. Pirmosios varžybos halėje įvyko 1937 m.

Stanislovo Lukošiaus. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr./Kauno sporto halė. 1962 m.

Žydiškasis Kaunas: kai kurie pastatai išliko tik nuotraukose

Prašymas ištirti vaizdo medžiagą

Prašymas ištirti vaizdo medžiagą

2020 05 26

 

LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

pirmininko.sekretoriatas@lrs.lt

 NSGK pirmininkui Dainiui Gaižauskui

Dainius.Gaizauskas@lrs.lt

 

PRAŠYMAS IŠTIRTI VAIZDO MEDŽIAGĄ

Jau keletą dienų kanale youtube.com yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau NSGK) posėdžio metu du nariai balsuoja iškeldami rankas, kaip buvo priimta nacių trečiajame reiche.  Įraše taip pat girdima, kaip kitas Seimo narys perspėja ranką iškėlusįjį, kad posėdis yra įrašomas.

Vaizdo įrašas patalpintas su pavadinimu “Naciai Seime” ir prierašu, kad tai yra 2020 m. gegužės 20-ąją vykęs komiteto posėdis.

Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau LŽB) prašo patikrinti, ar iš tiesų Seimo narys balsavo pakeldamas ranką, ar iš tiesų kitas parlamentaras sakė įraše girdimus žodžius ir apie tyrimo rezultatus pranešti LŽB.

Komentaruose prie įrašo nurodama, kad ranką nacių maniera iškėlęs Seimo narys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Audrys Šimas.

 

O štai įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranka kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros.

Prašome patikrinti ir šią informaciją bei nustatyti nacių maniera ranką iškėlusių Seimo narių tapatybę.

Norime atkreipti dėmesį, tikras ar suklastotas, toks įrašas tikrai nedaro garbės Seimui, dar daugiau, jis juodina visą Lietuvą. Įrašas jau patraukė Lietuvos ir pasaulio žydų dėmesį bei pasipiktinimą.

Netikime, kad tik žydai Lietuvoje matė šį įrašą, tuo tarpu Seimo nariai ir teisėsaugos institucijos, kurios privalo reaguoti, jo nepastebėjo. Labai tikimės, kad tyrimas jau pradėtas.

Įrašą galite rasti: https://www.youtube.com/watch?v=2ZATZiDvSdI&feature=youtu.be

 

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Pirmadienį, gegužės 25 dieną, 8:30 val. 14 maldininkų susirinko po karantino rytinei Shacharit maldai į atidarytą sinagogą. Juos pasitiko neįprasta tvarka – kaukės, apsauginiai su pirštinėmis, kurie matavo atėjusiems temperatūrą, dezinfekavo rankas, priminė dėvėti kaukes.

Sinagogos salėje maldininkams teko iš naujo „susirasti“ sau vietą maldai. Jos buvo sužymėtos, išlaikant daugiau nei 2 m saugų atstumą.

Su visais susirinkusiais aptarta, kaip elgsimės  Toros skaitymo metu.   Malonu buvo pamatyti artimus veidus, kuriuos jungė daugelį bendros maldos metų.

Sutarėme, kad laikinai sutrupinsime maldų skaičių – jos vyks dienomis, kai skaitoma Tora – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadienias.  Aišku, kad šį tvarkaraštį  pakoreguos judėjų tradicinės šventės.

Šiuo metu paruošta 30 saugių maldos vietų vyrams ir 14 moterims galerijoje. Vilniaus miesto žydai, kurie epizodiškai lanko sinagogą, pradėjo skambinti ir klausti įvairių dalykų, kaip dalyvauti, ar užsakyti tėvų mirties metinių maldų skaitymą (jorcait). Visiems paaiškinome.

Galime pasidžiaugti įvykusia švente – uždara kamerine bar micva.

Rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecen Dina Krinsky su sūnumis negaili laiko iš karantino miego pabudusiai sinagogai džiaugtis įprastu žydišku gyvenimu.

 

Iškilus klausimams,  susijusiems su sinagogos veikla – prašome skambinti pirmadieniais – ketvirtadieniais tel.: 865018270 nuo 11 iki 13 val.

VŽRB pirmininkas Simas Levinas

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

 15min.   Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Lietuvos miestų ir miestelių istorija neįsivaizduojama be žydų statytų ir jiems priklausiusių pastatų. Tai – ne tik mūrinės sinagogos, bet ir ligoninės, mokyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, net fabrikai. Visa tai kadaise alsavo gyvybe ir virė gyvenimu.

Nemaža dalis šių pastatų XXI amžiaus nesulaukė – karai, skirtingos santvarkos ir laikas padarė nepataisomos žalos. Vis dėlto labai daug mūrinio žydų paveldo yra ir dabar, tik mes jo nepastebime. Be to, ne visų statinių likimas vienodas. Kas tai lėmė? Kaip išsaugoti tai, kas išliko?

Kokią istoriją ir kaip šie pastatai turėtų papasakoti mums visiems? Apie tai rašome šiame projekto „Litė: kas ji?“ straipsnyje.

Antrąjį šios temos straipsnį, kuriame apžvelgsime mūrinių pastatų likimą Kaune, kviečiame skaityti gegužės 27-ąją, vakare, rubrikoje „Litė – ליטע. Kas ji?“. Išlikusių mūrinių sinagogų yra, tačiau jų būklė skirtinga Vieni iš svarbiausių mūrinio žydiško paveldo objektų – sinagogos. Jų išsaugojimui valstybė jau kurį laiką skiria išskirtinį dėmesį.

Kalbėdamas apie tai Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo, kad iki šių dienų išlikusios sinagogos yra vos 10 proc. to skaičiaus, kuris buvo anksčiau.

„Skirtumai tarp išlikusių sinagogų būklės labai dideli net ir didesniuose miestuose, jau nekalbant apie kaimo vietoves ir miestelius, kur ne tik žydų, bet ir pačių lietuvių dabar likę mažai“, – 15min sakė KPD vadovas V.Bezaras.

Kita vertus, yra ir labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškis, kuriame išliko, o dabar jau ir restauruotos dvi sinagogos – Baltoji ir Raudonoji. „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje.

Džiugiausia, anot pašnekovo, kad šios sinagogos nestovi tuščios – jos pritaikytos kultūrinei veiklai, jose vyks žydų paveldo, taip pat ir vietos bendruomenei skirti renginiai.

Geresnio gyvenimo paieškos vedė į tolimus kraštus

Geresnio gyvenimo paieškos vedė į tolimus kraštus

Daiva Savickienė

Tarpukariu geresnio gyvenimo paieškose į įvairias pasaulio šalis emigravo – ir ten net kolonijas įkūrė nemenka dalis Lietuvos gyventojų.

Tarp jų buvo ir nemažai žydų: tam tikrais laikotarpiais jie sudarė daugiau nei pusę visų emigrantų.

Vienas didžiausių nuošimčių

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad remiantis 1923 metais vykusio Nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydai buvo antra didžiausia Lietuvos tautinė bendruomenė po lietuvių. 153 332 jų sudarė 8 nuošimčius visų šalies gyventojų – daugiausia miestuose ir miesteliuose.

1931 metų duomenimis, Lietuvoje gyveno jau 157 527 žydų, bet dėl bendrų demografinių tendencijų jie besudarė 7,3 procento visų gyventojų.

Vis dėlto šiuo rodikliu mes palyginti nedaug teatsilikome nuo Lenkijos, kur gyveno didžiausias žydų skaičius – apie tris milijonus, – sudaręs 12,9 procento populiacijos.

Vokietijoje gyveno per pusę milijono, arba, jei tiksliau, 564 379 žydai. Bet tai sudarė tik 0,95 procento visų šios šalies piliečių.

Padėka už Sudervės žydų kapinių tvarkymą

Padėka už Sudervės žydų kapinių tvarkymą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei, UAB ,,Yit Lietuva Statybos“ vadovui Vainiui Endriuškai ir UAB ,,Stela“ vadovui Jakovui Gurinui , taip pat  įmonei “Stebulė” už Sudervės žydų kapinių sutvarkymą.

Kapinės sulaukė dėmesio, jos sutvarkytos, išasfaltuotas takas, mirusiųjų pagerbimo vieta švari, ten gera pasivaikščioti tarp senų žaliuojančių medžių.

Netrukus bus pradėtas tvarkyti Vilniaus Gaono mauzoliejus. Tai bus graži dovana Bendruomenei, šiemet mininčiai Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metus.
Visiems Bendruomenės nariams kapinės yra ypatinga vieta, čia lankome išėjusius artimiuosius, todėl labai svarbu, kad jos būtų sutvarkytos ir prižiūrėtos. Visos minėtos institucijos padeda Bendruomenei šiame darbe. Dar kartą dėkojame.
Robertas Singeris, buvęs Pasaulio žydų kongreso generalinis direktorius tapo ORT pasaulinio tinklo Patikos valdybos pirmininku

Robertas Singeris, buvęs Pasaulio žydų kongreso generalinis direktorius tapo ORT pasaulinio tinklo Patikos valdybos pirmininku

(Nuotrauka: Shahar Azran)

Robertas Singeris, buvęs Pasaulio žydų kongreso generalinis direktorius, gegužės 23d. patvirtintas ORT, pasaulinio švietimo tinklo, kuriam jis anksčiau vadovavo kaip generalinis direktorius, Patikos valdybos pirmininku.

Robertas Singeris keturiasdešimtoje organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo paskirtas Pasaulio ORT Patikos valdybos pirmininku.

R Singeris yra vienas ilgiausiai pasaulyje tarnaujančių žydų bendruomenės lyderių, turintis daugiau nei 30 metų patirtį. Jis inicijavo programą „Na’ale“, kvietusią pasaulio jaunimą į Izraelį mokytis, taip pat jis yra vienas iš programos „Hephzibah“ įkūrėjų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Robertą Singerį su naujomis atsakingomis pareigomis ir linki visokeriopos sėkmės.

Patvirtnus naujas pareigas, R. Singeris kalbėjo: „Norėjau sugrįžti į ORT pasaulį, nes manau, kad išsilavinimas yra raktas į viską, ypač žydų perimamumą ir žydų išlikimą, be to tai  yra raktas kovoje su antisemitizmu ir išpuoliais prieš žydų tautą.

Šiais metais ORT pažymi 140-ąsias metines. Labai mažai žydų organizacijų, kurios taip ilgai gyvuoja, ORT išgyveno du pasaulinius karus ir tiek daug pasiekė.

Mes gyvename pasaulyje, kuriame greitai keičiasi darbo rinka, todėl ORT yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, nes esame naujų idėjų, inovacijų ir prisitaikymo centras, kuris ruošia jaunus žmones darbo pasauliui. “

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija

Darbėniškių Chaimų šeima, dar nežinanti savo ateities: priekyje (iš kairės) Chaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų  – Rocha ir Reubenas. Darbėnai 1932 m. Nuotr. iš Chaimų šeimos archyvo

Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. 1965 m. gruodžio 21 d. Vilniuje leistame laikraštyje „Vakarinės naujienos“ ir 1966 m. birželio 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ aprašyta istorija ilgainiui buvo užmiršta, amžinybėn iškeliavo ir šios neeilinės istorijos herojai, kurių rezistencinė veikla žiauriais nacių okupacijos metais iki šiol deramai neįvertinta.

Iki karo Darbėnuose, Palangos gatvės 15 name, gyvenusi Chaimų šeima, kaip ir visos kitos, svajojo apie savo ir vaikų geresnį gyvenimą, kuriant ir savo gimtosios šalies – Lietuvos – šviesesnę ateitį.

Ši šeima, kaip ir daugelis apie 600 Darbėnuose iki karo gyvenusių žydų, vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. Šios šeimos palikuonių išsaugotoje 1932 m. darytoje nuotraukoje įsiamžinę tėvai – Yehoshua ir Cipora bei jų vaikai: vyresnieji Rocha ir Reubenas bei jaunesniosios panašaus amžiaus seserys – kiek vyresnė Chaja ir jaunesnė Estera.

1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva, kai 1941 m. jų laukė nauji žiaurūs likimo išbandymai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, Kretingos apskrityje prie pat sienos su nacistine Vokietija gyvenę žydai turėjo nedaug galimybių pakeisti jiems skirtą tragišką lemtį, nes visa apskritis buvo nacių užimta jau pirmą karo dieną. Netrukus prasidėjo ir teroras prieš žydus.

Naciai, įsakę žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, juos vertė viešai dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešus tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, juos mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus vieno žydų Raizmano namą ir gaisrui išplitus, jie buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę.

Čia nacių karininkai išvedę iš minios Mordechajų Blochą jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis.

Trys Petrauskų ir Bartkų kartos prie senosios Petrauskų giminės sodybos Daujotuose apie 1939 m. Stovi (iš kairės) Kostas Barkus ir Kazimieras Petrauskas, sėdi Adolfina Barkienė, Petronėlė Bartkienė ir Palmira Petrauskienė, ant žemės susėdę (iš kairės) Vaclovas Barkus, Vladas ir Vincas Petrauskai. Nuotr. iš Petrauskų šeimos archyvo.

Žydų tautos randais išvagotas ir Panevėžio veidas

Žydų tautos randais išvagotas ir Panevėžio veidas

Memorialas Kaizerlingo miške, įamžinęs vieną iš kelių žydų tautos skausmo vietų Panevėžio rajone. Čia prieš keturis dešimtmečius iškilę koplytstulpiai žymi 1941-ųjų liepos 21 dieną nacių organizuotos ir vokiečių kareivių bei Panevėžio baltaraiščių būrio 103 asmenims įvykdytos egzekucijos vietą. P. ŽIDONIO nuotr.

Daiva Savickienė

Antrasis pasaulinis karas, skaudžiai atsiliepęs visiems Lietuvos gyventojams, žydams tapo tautos tragedija.

Represijos prie žydus ir jų teisių bei laisvių suvaržymas Vokietijoje prasidėjo dar gerokai iki Antrojo pasaulinio karo. Bet jam įsiplieskus, labai greitai pasiekė visiškai naują – genocido lygį.

Ėmus žydus naikinti kaip tautą, Lietuva per labai trumpą laiką neteko didelės dalies savo gyventojų.

Vienus okupantus pakeitė kiti

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad respublikos laikais žydai mieste sudarė apie trečdalį gyventojų. Didžioji dalis vietos prekybininkų buvo žydai.

Sovietų represijos buvo pirmosios, pakeitusios Panevėžio demografinį veidą: tarp ištremtųjų artėjant frontui buvo nemažai žydų. Tačiau netrukus naciai  atvėrė dar vieną žiaurumų kupiną puslapį tautos istorijoje.

D. Pilkausko pasakojimu, 1941 metų birželio 22 dieną prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, Vokietijos armija žygiavo per Lietuvą. Jau pirmąją dieną vokiečių lėktuvai bombardavo Pajuosčio karinį aerodromą, kur sunaikino ne vieną sovietų orlaivį. O birželio 25-ąją Liuftvafės pilotai vėl pasirodė virš miesto – ir tąkart bombos jau krito ant gyvenamųjų namų Klaipėdos gatvės rajone.

Tai, primena istorikas, buvo vienas labiausiai sukrečiančių periodų Panevėžio istorijoje: kai iš miesto besitraukiant sovietams, prie Cukraus fabriko surengtos politinių kalinių žudynės, nukankinti keturi ligoninės medikai, vyko Birželio sukilimas.

Atėjus vokiečiams, ramiau netapo. Trumpam plykstelėjusi viltis atkurti Lietuvos nepriklausomybę buvo negailestingai sutraiškyta. Naujieji okupantai vykdė savą politiką, ir vienas jos žingsnių buvo masinis gyventojų naikinimas.

,,Žydų objektyvo” nugalėtojai

,,Žydų objektyvo” nugalėtojai

,,Žydų objektyvo“ 2020 nugalėtojai Eliana Adler, Ran Aškenazi, Viktorija Batura, Ruby Blachowitz, Talia Bruner, Elia Catalucci, Eliana Dente, Hadas Elbaz, Miriam Feldsherov, Samar Gioni, Reyna Haleve, Sami Perezas, Estera Reches, Yirmiyah Rozen, Shachar Shaked, Shaned, Daniellelle, Danielle. , „Tiara Sol Balli“, Lior Tordjman, Ilan Wagner Ezquenazi

Apie „Žydų objektyvą“

Kasmetinė ,,Žydų objektyvo“ programos apdovanojimų ceremonija buvo numatyta „Via ZOOM“ kovo 22 d., sekmadienį, turėjome surengti metinę „Žydų objektyvo“ programos apdovanojimų ceremoniją – renginį, kuriame švenčiama plati programos veikla su dalyviais iš viso pasaulio.

Dėl  koronaviruso krizės turėjome atšaukti renginį, tačiau mūsų „Koret“ tarptautinės mokyklos komanda nepasidavė ir per kelias dienas surengė virtualią ZOOM ceremoniją, kurioje dalyvavo 154 dalyviai iš 21 šalies. ,,Žydų objektyve” paaugliai iš viso pasaulio nusifotografuoja, nuotraukoje turi matytis jų ryšys su žydų tauta, o vertinimo komitetas kiekvienais metais išrenka 20 laimėtojų atvaizdų. Šį kartą ceremonija buvo ypač jaudinanti, nes dalyviai iš įvairių šalių pasidalino savo jausmais šiomis nepakartojamomis dienomis, kurias mes visi išgyvename. Irmiya Rozen iš Izraelio, kurios nuotrauka „Užuojauta“ buvo viena iš laimėtojų nuotraukų, visiems dalyviams palinkėjo geros sveikatos ir saugesnių dienų.

Daugiau nuotraukų ir informacijos 

Kauno gimtadienio šurmulyje smagiai dalyvavo  ir Kauno žydų bendruomenė

Kauno gimtadienio šurmulyje smagiai dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenė

Į šventinį gegužės 23 dienos Kauno gimtadienio šurmulį Kauno žydų bendruomenės nariai įsiliejo ne tik žingsniuodami atgijusia ir pasipuošusia Laisvės alėja, ne tik stebėdami įvairių kolektyvų pasirodymus, bet ir pirmą kartą po karantino susirinkę paminėti Pergalės prieš nacizmą dieną, kuri žydams yra viena svarbiausių dienų, reiškianti jiems laisvę ir išsivadavimą iš baimės, slapstymosi, nežmoniškų kankinimų, grįžimą į gyvenimą ir galimybę vėl būti oriais žmonėmis.
Senas sąsiuvinis saugojo sukrečiančią istoriją: talentingai devyniolikmetei žiauri egzekucija buvo atlikta tiesiog šalikelėje

Senas sąsiuvinis saugojo sukrečiančią istoriją: talentingai devyniolikmetei žiauri egzekucija buvo atlikta tiesiog šalikelėje

DELFI.lt Gintarė Bakūnaitė

Apie vos 19 metų sulaukusią Matildą Olkinaitę niekas sužinoti neturėjo. Jai kartu su dar aštuoniais Lietuvos žydais žiauri egzekucija buvo įvykdyta 1941 m. liepą, o nušautųjų kūnai užkasti tiesiog šalikelėje, nuošaliame durpyne. Tokią tragišką ir skaudžią istoriją bei nutildytą išskirtinį jaunos merginos talentą atskleidė išlikęs senas jos eilėraščių sąsiuvinis bei užrakintas, odiniais viršeliais dengtas dienoraštis.
Sutapimas ar ne, bet Matildos kūryba galiausiai atkeliavo į Vilniaus Basanavičiaus gatvės 16 namą, kuriame studijuodama gyveno ir ji pati. Praėjus maždaug puššimčiui metų po jos mirties, 1987 m., šie rankraščiai pateko į Holokaustą išgyvenusios bei iš Kauno geto pasprukusios literatūrologės, profesorės Irenos Veisaitės rankas. „Čia iš tiesų yra fantastiška istorija. Tokios niekada nesugalvosi, tai atsitinka, nežinau, gal tai yra likimo ar Dievo ranka. Pažiūrėkite, tai yra ne tik knyga, tai yra paminklas“, – „Knygų mugėje“ pristatinėdama Matildos Olkinaitės biografiją „Atrakintas dienoraštis“ sakė profesorė I. Veisaitė.
Dabar jau žinoma, kad dvi Panemunėlio šeimos – Olkinų ir Jofių – buvo nužudytos atskirai nuo kitų areštuotųjų žydų. „Spėjama, kad žydšaudžių tikslas buvo apiplėšti turtingais laikytus Panemunėlio vaistininką ir malūninką“, – knygoje rašo Kultūros ministras ir knygos sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas. „Ji turėjo išnykti, jos vardo turėjo nebelikti“, – „Knygų mugėje“ sakė jis. Kaip rašoma knygoje, tiksli jos ir artimųjų bei dar vienos šeimos nužudymo ir užkasimo vieta buvo nustatyta tik 2018 m., JAV ir lietuvių archeologų ekspedicijos metu.

„Augusi kaip Amerikos lietuvė ilgus metus tikėjau, kad lietuvius žudyti kaimynus žydus su ginklu vertė naciai. Tiesos būta daug skaudesnės – Matildos žudikai buvo sąmoningi, jie įvykdė nusikaltimą aiškiai suvokdami, ką daro. Kaip nustatė tyrinėtojai, tuo metu su naciais kolaboravo 23 000 lietuvių, nors tai nesiekė vieno visų Lietuvos gyventojų procento“, – skaudžią istorinę tiesą knygoje aprašo L. V. Sruoginis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/senas-sasiuvinis-saugojo-sukreciancia-istorija-talentingai-devyniolikmetei-ziauri-egzekucija-buvo-atlikta-tiesiog-salikeleje.d?id=84313463

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pristato koučingo  specialistės Kamilos Golod paskaitų ciklą „Pažinkime save geriau“. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Antroji paskaita ,,Kaip labiau pasitikėti savimi?“ Paskaita skirta pradinukams apie emocijas vyks per ZOOM gegužės 26 d. 15:00 val.

Prašome registruotis pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką 
sofja@lzb.lt
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.

Jaunimo programų koordinatorė
Mobile: +370 601 46656

 

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą-  su 70-uoju!!!

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą- su 70-uoju!!!

Šiandien, gegužės 22d. Faniai Brancovskajai sukanka 98 metai, o jos dukrai Vitai – 70.

Širdingai sveikiname mamą ir dukrą.

Siunčiame Jums mielosios, Fania  ir Vita nuoširdžius šiltus sveikinimus nuo visos žydų bendruomenės. Būkit sveikos ir energingos su gražia šypsena!

Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad visa, ką patyrei lieka vien vaikuos.

Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!

Mazel Tov ir iki 120!

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad gegužės 22d. mirė Puna Dvorskis (1940 – 2020)
Netekus mylimo tėvo, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Viktorina  skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Viktorina skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Iš šių 20 faktų atspėk, ar tai sakoma apie Jeruzalę, ar apie Vilnių,  vadinamą Lietuvos Jeruzale:

  • Šis miestas yra vienas seniausių žemėje. Jis buvo įkurtas maždaug prieš 6 tūkstančius metų
  • 2009 metais buvo paskelbtas Europos kultūros sostine
  • Šis miestas yra šventa vieta iš karto trijų religijų – krikščionybės, judaizmo ir islamo – atstovams
  • Legenda byloja, kad miestas buvo įkurtas, kunigaikščiui susapnavus sapną apie staugiantį geležinį vilką
  • Čia gyvena beveik 10 kartų mažiau žmonių nei Niujorke
  • 1948–1967 m. dalis miesto priklausė Jordanijai
  • Miestas buvo du kartus visiškai sunaikintas ir 44 kartus perduotas iš „rankų į rankas“
  • Miesto senamiestis padalintas į tris pagrindinius kvartalus – Žydų, Stačiatikių ir Katalikų
  • 1795 metais miestas atiteko Rusijai

  • Maždaug trečdalis sostinės gyventojų yra arabai musulmonai.
  • Šio miesto senamiestis yra pripažintas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
  • Šiame mieste lankėsi Imperatorius Napoleonas
  • Arkikatedros fasado nišoje yra Mozės skulptūra
  • Čia yra brangiausios kapinės pasaulyje. Laidojimo vieta joje kainuoja milijonus dolerių
  • Miesto pavadinimas užrašytas hebrajų kalba
  • Vietiniame botanikos sode auga beveik 10 tūkstančių augalų rūšių
  • Miesto dalys pavadintos buvusių kaimų pavadinimais
  • Kartais žiemą čia pasninga. Tiesa, paprastai, sniegas ištirpsta beveik iš karto
  • Yra daugybė maldos namų – krikščionių bažnyčių, sinagogų ir mečečių
  • Sostinė gavo savo vardą iš upės pavadinimo

Mieli vaikai! Atsakymus siųskite el.pastu sofja@lzb.lt iki geguzės 26 dienos 12 val. Visų dalyvių laukia prizai. Trys nugalėtojai bus apdovanoti specialiaisiais prizais. Juos paskelbsime geguzės 28 diena.

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Autorius -Viljamas Žitkauskas, paauglystėje pradėjo domėtis istorija ir dalintis savo žiniomis su draugais ir kolegomis. Baigė Madrichų mokykla „Lekhet“. Savanoriavo jaunimo klube žydų bendruomenėje. 2009 baigė gidų kursus ir daugiau kaip 10 metų dirba profesionaliu gidu. Šiai dienai veda ekskursijas, kurios driekiasi per 6 valstybių teritorijas. Nors šiandien gerai pažysta daugiau nei šimtą miestų, Vilnius visada užima ypatingą vietą jo širdyje.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalaim), švenčiama Ijaro mėnesio 28 dieną, (šiais metais gegužės 22 d.) diena skelbiama pagerbiant  rytinės Jeruzalės dalies, po Šešių dienų karo (1967 m.), atgavima.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalayim) – švenčiama 28 Yjaro dieną (šiais metais gegužės 21 d.) – skelbiama pagerbiant Izraelio valdymą rytinėje Jeruzalėje po Šešių dienų karo (1967). Mūšio už senamiestį metu pirmą kartą per du tūkstančius metų žydams pavyko įtvirtinti šventų vietų kontrolę: Šventyklos kalną ir Raudų seiną. Ši (Yom Yerushalayim) simbolizuoja žydų tautos istorinį ryšį su Jeruzale.

Miesto išlaisvinimas

1947 m. Lapkričio 29 d. Jeruzalei buvo suteiktas tarptautinis statusas. Nepaisant to, prasidėjus Nepriklausomybės karui, abi šalys – tiek žydai, tiek arabai – stengėsi įgyti valdžią mieste. Arabų pajėgos nutraukė kelią į Jeruzalę ir užblokavo vandens tiekimą miestui. Tik šarvuotų automobilių kolonoms pristatyti atsargas jos gyventojams.

Per 19 metų Jeruzalė buvo padalinta į dvi dalis. Izraelio rankose buvo jo vakarinė dalis, o rytinė dalis, įskaitant šventyklos kalną ir vingio sieną, liko su Jordanija. Nepaisant то Jeruzalė buvo paskelbta Izraelio sostine, o pagrindinės valstybinės institucijos buvo įsikūrusios jo vakarinėje dalyje.

1967 m. Birželio 5 d. Ryte kilo Šešių dienų karas. Jeruzalę apšaudė jordaniečiai, kurie bandė įsiveržti į pietinę miesto dalį. Vėliau, per sunkias kovas, Arabų regionas Abu Turas buvo paimtas į nelaisvę.

Birželio 7 d. (28 Ijaro 5727 pagal žydų kalendorių) Generalinis štabas įsakė išlaisvinti senamiestį. Desantininkų brigados kariai, centrinio fronto vadovybės įsakymu, užėmė  Ar-Atzofim ir Ar-Azeitim. Kovotojai be papildomo pasipriešinimo įsiveržė į senamiestį iš rytinės pusės ir iškėlė Izraelio vėliavą po Pylimo siena.

Jeruzalės statusas

Po Izraelio Gynybiniu Pajėgu pergalės Šešių dienų kare, 1967 m. Birželio 27 d., Knesetas priėmė tris vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Jie patvirtino Jeruzalės suvienijimą ir paskyrė teisinę galią įvesti Izraelio įstatymus visame mieste. Jeruzalės savivaldybių ribos buvo išplėstos, todėl jos teritorija padidinta 3 kartus – nuo 38 iki 110 kvadratiniu kilometru. Rytų Jeruzalės gyventojams buvo suteiktas „nuolatinių gyventojų“ statusas ir teisė balsuoti miesto rinkimuose (bet ne Kneseto rinkimuose).

1968 m. gegužės 12 d. Izraelio Vyriausybės sprendimu 28 Ijaro buvo patvirtintas Jeruzalės dienos švente. Ši šventė simbolizuoja ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu.

1980 m., praėjus 13 metų po Jeruzalės suvienijimo, buvo priimtas pagrindinis Jeruzalės, Izraelio sostinės, įstatymas, nustatantis Jeruzalę kaip Izraelio valstybės sostinę ir jos valdžios atstovų susitikimo vietą. Įstatymas įpareigoja saugoti šventas miesto vietas ir suteikti laisvę prieigoms prie jų visų religijų atstovams, taip pat įpareigoja Izraelio vyriausybę veikti jos vystymosi ir gerovės labui.

1998 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jeruzalės dienos įstatymas, kuriuo 28-oji Ijaro, miesto išlaisvinimo per Šešių dienų karą data, tapo nacionaline švente.

Šiandien Jeruzalė – Izraelio sostinė yra didžiausias jos miestas. 2007 m. Vasario mėn. Jos gyventojų skaičius buvo 720 000, iš jų 475 100 buvo žydų ir 245 000 buvo arabai.

Jeruzalė laikoma įkvėpimo ir dvasinio troškimo šaltiniu Izraelio, diasporos ir viso pasaulio žydų gyventojams. Tai pritraukia turistus iš viso pasaulio, kurie atvyksta pamatyti jos grožio, pasisemti įspūdžių iš praeities ir aplankyti miestą.

Istorijos atodangos

Istorijos atodangos

Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Gennady Kofman

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

LIŪDINTI ŽYDŲ MOTINA Autoriai: Tallat-Kelpša Vytautas Architektai: Klimavičius Valdas

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.