Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.
Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.
Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.
1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.
Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.








Džiugu matyti gausėjantį žydų skautų būrį, kuris vis aktyviau dalyvauja sueigose, o praėjusį savaitgalį ružosi ir tolimesnei išvykai į Panevėžio krašto skautų organizuotą renginį.
Jaunieji skautai už paramą dėkingi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei ir vadovams bei vadovėms už didžiulį rūpestį ir meilę.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.
Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.
Vyties Kryžiaus kavalieriui Caleliui Kurcerui, tarnavusiam Kauno geto policijoje, vis dėlto pavyko išvengti mirties Holokauste. 1932 metai.
„Knygų šalies“ nuotrauka
Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.
Civiliai aprengti Lietuvos kariai, jau po paliaubų slapta veikę prieš lenkus Neutraliojoje zonoje. 1923 metai.
Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.
Vyties Kryžiaus kavalierius, žydų kilmės artileristas Chaimas Kainovičius. 1924 metai.
Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas
Tradicijos – tai turtas, kurį perduodame iš kartos į kartą. Smagu, kai tuo turtu galime dalintis su kitais, matyti, kaip buvę vaikai, vėliau paaugliai užauga ir į Lietuvos žydų bendruomenės klubus atveda jau savas atžalas.
Arkadijus Vinokuras / D. Umbraso/LRT nuotr.
Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje buvo penkios sinagogos ir stipri, plačiai žinoma žydų bendruomenė. 1871-1891 metais šiame Lietuvos mieste gyveno ir dirbo garsus Rabinas Elijachu Dovidas Rabinavičius. Jis gimė religingoje žydų šeimoje, baigė Hedori ir Ješiva, palaidotas Jeruzalėje Alyvuogių kalne.
Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Antanas Terleckas. Andriaus Ufarto / „BNS Foto“ nuotrauka
7-ojo pulko vado Vlado Rėklaičio pasirašytas Leibos Barakovo žygdarbio aprašymas ir pristatymas apdovanojimui. 1920 m. / LCVA