Mirė Buvusių getų kalinių sąjungos narė  Uogė Ieva Dargienė (1931-2022).

Nuoširdžiai užjaučiame velionės seserį Jadvygą Birutę, dukterėčią Rimą.

Sąjungos nariai

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Simonas Strelcovas. Iš konkurse dalyvavusių keturių pretendentų jis surinko daugiausiai konkurso komisijos vertinimo balų, rašoma Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Istorijos mokslų daktaro mokslinį laipsnį Vytauto Didžiojo universitete ir docento pedagoginį vardą Šiaulių universitete įgijęs S. Strelcovas yra dirbęs Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, vadovavęs Šiaulių universiteto Humanitarikos tyrimų centrui bei Gynybos ir karybos edukaciniam centrui, taip pat buvo Šiaulių universiteto mokslo instituto tarybos pirmininku.

Jis taip pat yra įsteigęs VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, pastaruoju metu dirbo Nacionalinės regionų plėtros agentūros projektų vadovu. 2019 metais S. Strelcovas kaip atvykstantis tyrėjas stažavo Meijo universitete Japonijoje, kur vadovavo projektui apie trauminių patirčių kolektyvinę atmintį.

„Turėdamas istoriko išsilavinimą ilgus metus dirbau su žydų istorijos lauku. Vienas pirmųjų pagrindinių uždavinių tapus Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu – kartu su komanda išgryninti muziejaus prioritetines veiklas, išsikeliant strateginį tikslą, kad muziejus taptų vienu iš regiono lyderių“, – pažymėjo S. Strelcovas.

Muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Kaip numatyta teisės aktuose, konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas tikrinamas teisėsaugos institucijų.

Kompensacijos už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų žydų turtą yra moralinė skola, kurią būtina išspręsti, sako naują 37 mln. eurų vertės restitucijos etapą siūlanti premjerė Ingrida Šimonytė. Ignas Jačauskas Šaltinis: BNS

Temos: 3 Ingrida Šimonytė Holokaustas Žydai „Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią gražu būtų pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų taikliai, žinoma, išspręsti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė. Ji taip pat teigė, kad jos pateikti siūlymai suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir kai kuriomis užsienio žydų organizacijomis. „Turime darbinį sutarimą su Lietuvos žydų bendruomene ir JAV Amerikos Žydų kongresu. Ilgai tos diskusijos vyko, dabar projektas yra pateiktas derinti ir bandyčiau šį projektą pateikti Seimui priimti. Nes manau, kad šį klausimą Lietuvai reikia išspręsti, jis kyla labai dažnai, diplomatinėse įvairiose diskusijose, dvišaliu, daugiašaliu pagrindu“, – pabrėžė I.Šimonytė.

„Jei nelaikyčiau, kad darbo tvarka esame tą siūlymą suderinę, tuomet tikrai nedrįsčiau pateikti to įstatymo derinti. Paskutinį kartą, kai tuo domėjausi, drįsčiau sakyti, kad pritarimas buvo. Praėjusią savaitę“, – kalbėjo premjerė. Pasak jos, problemą dėl nusavinto privataus turto Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms, tačiau klausimas „liko pakibęs ore“. „Turėjome porą metų intensyvesnių diskusijų, kaip galima būtų šį klausimą spręsti, turint omenyje, kad yra labai sudėtinga nustatyti visą prarastą turtą, kur tas turtas yra, kokia jo vertė, kas yra teisėti palikuonys kiekvienu atveju, kam turėtų būti kompensacija skirta“, – kalbėjo I.Šimonytė. Anot jos, buvo sutarta pasinaudoti Čekijos patirtimi, kai numatoma „simbolinė kompensacija“, nes neįmanoma tiksliai numatyti tikslios prarasto turto vertės bei nustatyti „kiekvieno adresato labai tiksliai“. Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų. Naujos redakcijos įstatyme premjerė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos. Pasak premjerės, kaip ir iki šiol, lėšos būtų skirstomos per Geros valios fondą, šiuo atveju pinigai pirmiausia skiriami privačių asmenų reikmėms. „Jei atsitiktų taip, kad kažkokia dalis tų lėšų liktų, tai būtų naudojama, žinoma, bendruomenės reikmėms, tai, kaip ir dabar naudojamas fondas“, – sakė I.Šimonytė. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis keliaus priėmimui į Seimą. Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

15min.lt

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą„Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“
Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Pažymėtina, kad šiemet tai jau penktasis informacinis stendas Holokausto aukoms atminti.
Šių metų vasarą Raseinių rajono Ariogalos miestelyje buvo pastatyti du informaciniai stendai, Trakų rajone – vienas informacinis stendas ir Širvintų rajone – Gelvonų ir Musninkų miesteliuose.
Visoje Lietuvoje Holokausto aukas įprasmina informaciniai stendai, kurie anksčiau pastatyti:Leipalingyje, Zapyškyje, Veliuonoje, Kuliuose, Pilviškyje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, įgyvendindamas projektą ,,Holokausto aukų vardai gyvi“, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, siekia įamžinti aukų vardus, kad jų kapai neliktų anoniminiai ir siekia puoselėti istorinę atmintį.

UKMERGĖS APSKRITIES MUSNINKŲ VALSČIAUS ŽYDŲ LIKIMAS 1941 M.
Informacinis stendas skirtas Musninkų valsčiuje gyvenusiems ir nacių okupacijos metais Pivonijos miške nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas A. Petrulio aikštėje prie pėsčiųjų tako, priešais Musninkų Švč. Trejybės bažnyčią, netoli Musninkų seniūnijos pastato.
Pirmieji žydai Musninkuose apsigyveno dar XVIII amžiaus pirmoje pusėje. Kaip teigia šaltiniai, 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Musninkuose buvo 449 gyventojai, bet žydai neminimi. Nors gyventojų tautybė ir neįvardinta, tačiau apie žydų gyvenimą liudija tai, kad tada miestelyje jau buvo žydų maldos namai. Musninkų valsčiaus savivaldybės duomenimis, 1941 m. liepos mėnesio pačioje pabaigoje, valsčiuje gyveno maždaug 143 žydai, tačiau yra duomenų, leidžiančių manyti, kad žydų skaičius galėjo būti ir didesnis.
Musninkų miestelyje buvo dveji žydų maldos namai, t.y. sinagoga ir Beth-Midrash (vieta, kur buvo
studijuojama Tora, Talmudo ir potalmudinė rabinistinė literatūra), hebrajų keturmetė pradžios mokykla, biblioteka. Sinagoga buvo žydų gyvenimo centras, ji vykdė 3 funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras ir susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai.
Nuo įsikūrimo pradžios iki Lietuvos okupacijos ir aneksijos 1940 m. vasarą, kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žydai daugiausia vertėsi amatais ir prekyba, taip pat užsiėmė sodininkyste, daržininkyste. Tarpukario laikotarpiu didžioji dalis prekybos buvo sutelkta žydų rankose. Priešais bažnyčią sekmadieniais vykdavo turgus, į kurį iš kaimelių suvažiuodavo valstiečiai. Jie prekiavo patys, taip pat pirkdavo prekes iš žydų.
Vokiečių kariuomenė Musninkus užėmė 1941 m. birželio 24 d. vakarą. Ukmergės apskrityje gyvenę žydai buvo pradėti persekioti nuo pirmųjų okupacijos dienų. Jau pirmosiomis okupacijos dienomis iš Musninkų buvo išvežta apie 24–40 žydų, kurie buvo įkalinti Ukmergės kalėjime. Vėliau buvo sušaudyti kartu su kitais Ukmergės apskrities žydais. Kiti žydai buvo suimti ir nužudyti Musninkų valsčiaus ribose.
Po to, kai 1941 m liepos pabaigoje valdymą perėmė vokiečių civilinė administracija, žydų genocido Lietuvoje pobūdis pasikeitė. Ukmergės žydams, be lyties ir amžiaus skirtumo, būtų įsakyta nešioti ant drabužių geltonas šešiakampes žvaigždes (Dovydo žvaigždes), taip pat buvo paskelbtos laikinosios direktyvos, kurios nurodė, kad kaimiškos vietovės turėjo būti „išvalytos” nuo žydų. Žydai turėjo būti sutelkti miestuose arba didžiųjų miestų rajonuose, kur turėjo būti sukurti getai. Tad tiek Musninkų, tiek kitų apskrities valsčių ribose žydų netrukus turėjo nelikti.
Iki išvežimo dienos žydai gyveno savo namuose, patirdami įvairias patyčias iš pagalbinės policijos narių ir vietinių aktyvistų. 1941 m. rugpjūčio 27 d. policija, pagalbinės policijos nariai išvarė visus Musninkų žydus iš namų: vyrus, moteris, vaikus, senyvus žmones ir ligonius. Jiems buvo leista pasiimti tik nedideles vandens gertuves ir liepta visiems sueiti į Beth-Midrash patalpas. Kitos dienos rytą žydai buvo susodinti į kelias dešimtis vežimų. Vyrai ir moterys su vaikais buvo sodinami į atskirus vežimus.
Moterys su vaikais buvo nuvežtos į Vaitkuškio dvarą prie Ukmergės, vyrai – į Ukmergės kalėjimą.
Apie 1,5 km nuo Vaitkuškio dvaro Pivonijos miške buvo iškasti keli grioviai. Egzekucijai vadovavo
vokiečių gestapininkai. Prieš žudynes aukoms liepė nusivilkti viršutinius rūbus. Iš pradžių buvo šaudomi žydai vyrai. Sušaudžius vieną grupę aukų, jų kūnus apipildavo žemėmis. Po to atvarydavo ir sušaudydavo kitą grupę aukų. Vėliau iš dvaro buvo atvarytos žydės moterys ir vaikai. Aukas sušaudė tokia pačia tvarka kaip ir prieš tai vyrus. Žudynių vietoje girdėjosi šiurpūs žmonių klyksmai, dejonės, maldavimai pasigailėti. Žudynės baigėsi vakare.
Vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vado SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad 1941 m. rugsėjo 5 d. Pivonijos miške buvo nužudyti 4709 Ukmergės miesto ir apskrities (taip pat Musninkų valsčiaus) žydai: 1123 vyrai, 1849 moterys ir 1737 vaikai.
Po 1941 m. rugsėjo 5 d. žudynių Ukmergės apskrityje žydų nebeliko. Tarp nužudytųju galėjo būti apie 180 žydų iš Musninkų. Tad 1941 m. rugsėjo 5 d. laikytina data, kad nustojo egzistuoti dar XVIII a. pirmoje pusėje Musninkuose įsikūrusi žydų bendruomenė.
Įgyvendinant projektą siekiama pateikti Holokausto įvykių aplinkybes, įvardinti Holokausto aukas,
įamžinti Holokausto metais sunaikintų Lietuvos žydų piliečių ir bendruomenių atminimą. Taip pat siekiama natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.
Projektą ,,Holokausto aukų vardai gyvi“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kanceliarija.

Lapkričio 13 d. Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su Lietuvoje reziduojančių šalių ambasadoriais dalyvavo British Embassy Vilnius organizuotame Tautų Sandraugos Atminimo dienos pagerbimo renginyje evangelikų liuteronų bažnyčioje Vilniuje. Čia ji susirinkusiems skaitė ištrauką iš Ekleziasto knygos.

Ekleziasto knyga 3:1-8 LTZB

Žmogaus laikai ir Dievo amžinybė

 Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

Laikas gimti ir laikas mirti;

laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

 Laikas žudyti ir laikas gydyti;

laikas griauti ir laikas statyti.

Laikas verkti ir laikas juoktis;

laikas gedėti ir laikas šokti.

Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;

laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.

Laikas ieškoti ir laikas pamesti;

laikas turėti ir laikas išmesti.

Laikas perplėšti ir laikas susiūti;

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

Laikas mylėti ir laikas nekęsti;

laikas karui ir laikas taikai.

Sekmadienį, lapkričio 13 d. Vokietijos tautinio gedulo dieną prisiminėme žuvusiuosius Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu, pilietinių karų ir tironijos, terorizmo ir politinio persekiojimo aukas Vilniaus Vingio parko karių kapinėse.

Ar žinojote, kad?

Vokietijos tautinio gedulo dieną (vok. Volkstrauertag) įvedė 1919 m. įkurta Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e. V.), siekdama pagerbti Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimą. Nuo 1945 m. šią atminimo dieną prisiminami ne tik žuvę kariai, bet pagerbiamos ir civilių – moterų, vaikų, vyrų – karo ir smurto aukos.

Praeitą savaitgalį Lietuvos vyrų ir moterų stalo teniso lygos žaidynių susitikimai vyko S. Daukanto progimnazijos salėje. LŽB atstovavo Makabi ORT moterų komandos narės Neta Alon, Maja Bliumin ir Orinta Ramonaitė, bei Makabi ORT 1 suaugusiųjų komandos nariai Mathias Maindron, Ignotas Blaževičius, Justas Rutkauskas ir Makabi ORT 2 komandos naria. Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai Uosis Račinskas, Arnas Federas, Ąžuolas Račinskas ir Arnas Juodelis, sukūrę jauniausią komandą šių metų lygos žaidynėse, ir nors nenugalėjo varžovų, tačiau parodė kovingą dvasią ir įgijo dar daugiau motyvacijos bei ryžto sekančioms varžyboms.

Arnas Federas nudžiugino pergale 3-2 prieš Sostinės (Vilnius) suaugusiųjų komandos sportininką, ir ženkliai pasipildęs savo reitingo taškų sumą. Makabi ORT 1 suaugusiųjų komandos nariai laimėjo 3-0 susitikime prieš Makabi ORT 2  komandą, o antrą susitikimą rezultatu 2-3 nusileido Tauro sostinės vyrų komandai. Makabi ORT moterų komanda nugalėjo abu susitikimus, 3-1 prieš Grigiškes ir 3-0 prieš Tauro sostinės moterų komandą, tačiau nusileido žaidynių lyderei, Jonavos komandai rezultatu 2-3. Visgi Makabi ORT moterų komanda išlaikė didelę tikimybę šį sezoną pakilti į aukštesniąją moterų lygą. Makabi ORT klubas kviečia tiek pradedančiuosius, tiek pažengusius stalo tenisininkus į treniruotes, organizuojamas projekto „Stalo teniso sporto šakos vystymas LŽB“ rėmuose. Užsiėmimai vyksta darbo dienomis 17:00-18:00 ir 18:00-19:00  Vilniaus S. Daukanto progimnazijos stalo teniso salėje, Naugarduko g. 7. Papildoma informacija: 861375124

Lapkričio 14 d., pirmadienio vakarą Natalja Cheifec buria visus norinčius į virtualų klubo ŠALOM susitikimą. Malonia kviečiame jungtis ir naujokus, registruotis ir užduoti jums rūpimus klausimus.

REGISTRACIJA>> https://bit.ly/3q0j7hg

Ateinančio susitikimo metu kalbėsime rimtomis temomis, lauksime jūsų klausimų, kuriuos nepamirškite pateikti pildant anketą. Taip pat Natalija kviečia pažiūrėti trumpą filmą, kurį aptarsime susitikus ZOOM svetainėje. https://www.youtube.com/watch?v=m0ug4OYhQg4 #NataljosKlubas #KlubasŠalom

Nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir „Media4change“ kviečia dalyvauti Tarptautinės tolerancijos dienai paminėti skirtame virtualiame renginyje, kurio metu numatyta pristatyti 2022 m. atlikto Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatus.

 KAS: Visuomenės nuomonės etninių ir religinių grupių atžvilgiu apklausos ir žiniasklaidos stebėsenos rezultatų pristatymas

KADA: 2022 m. lapkričio 16 d. | 10:00 – 11:30 val.

KUR: Virtualioje platformoje „MS Teams“ (prisijungimo nuoroda https://bit.ly/3EhuyI1)

PRANEŠĖJOS: 

• dr. Giedrė Blažytė – migracijos sociologė | Diversity Development Group, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas
• Neringa Jurčiukonytė – steigėja ir direktorė | Media4changeKvietimas_programa_2022-11-16
  

Lapkričio 9 dieną Žydų išeivių iš Lietuvos Asociacija Izraelyje minėjo 90 metų jubiliejų.

Dalinamės sveikinimais jubiliejaus proga!

Pranešimas spaudai

2022-11-10

Vilnius

Kasmet vėlyvą rudenį milijonai žydų visame pasaulyje susijungia į vieną neparastai jaudinantį vyksmą – kartu kepa chalas, laimina duoną ir vyną, gieda šabo giesmes, jį leidžia kartu su šeima ir artimaisiais, įžiebia havdalos smilkalus ir taip kasmet…

Tai didžioji pasaulinė chalų šventė, nuo 2013 m. išjudinusi milijonus bendruomenių  daugiai nei 1 600 miestuose, šimte pasaulio šalių.

2016 m. Chalų kepimo šventė “Trys pynės-trys kartos”

Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vėl kviečia kepti chalas!

Tradiciškai kviečiame užsukti į Beigelių krautuvėlę Šabo išvakarėse, lapkričio 11 d. nuo 14:00 iki 16:00 val. Čia jus pasitiks vyriausioji kepėja Riva Portnaja, apie savo šeimos tradicijas švęsti Šabą dalinsis bendruomenės nariai.

Kviečiame kartu išsikepti chalas, parsinešti jas namo, pasikviesti prie stalo vienišus bendruomenės narius, susėdus su šeima palaiminti duoną ir vyną ir pasinerti į Šabo ramybę kartu su viso pasaulio žydų bendruomene!

Šio lapkričio Šabo išvakarės savo šeimos tradicijomis dalinasi  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nariai:

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky:

“Mūsų šeimoje Šabo tradicijų laikomės visuomet, kai tik yra proga 3 kartom – tėvams, vaikams ir anūkams susirinkti prie vieno stalo. Chala tai vienas svarbiausių  kepinių ant mūsų Šabo stalo. Aš turiu šeimos receptą, kurį perėmiau iš  mamos. Dar labai laukiamas yra mano legendinis Šabatinis patiekalas – Floimen Cimes, tai taip pat šeimos kulinarinis paveldas. Bene labiausiai jaudinanti Šabo akimirka yra visa apimanti ramybė, tvyranti nuo penktadienio sutemų iki šeštadienio vakaro. Tai metas, kad mūsų šeima leidžia laiką drauge, pamiršta rūpesčius ir džiaugiasi buvimu šalia vienas kito.”

2017 m Chalų kepimo šventės akimirka

Nataljos Cheifec ir Sinagogos kantoriaus Šmuel Jatom šeima:

“Prievolė laikytis Šabato buvo duota žydų tautai kaip liudijimas, jog šis pasaulis turi valdytoją, kuris jį ir sukūrė. Kaip sako mūsų šventoji Tora – tai yra nuolatinės sąsajos ženklas tarp visagalio ir žydų tautos. Štai kodėl kiekvienam žydui tai ne tik laisva nuo darbų diena, o diena, kai žydas šlovina kūrėja šlovinimo kulminacija. Šabatas – tai diena kai mes suteikiam šventumo šiam materialistiškam pasauliui. Tai pasireiškia besiruošiant Šabatui, mūsų elgesį  Šabato metu ir ketinime detaliai ir kruopščiai vykdyti Šabato prievoles. Būtent tai vienija visą mūsų šeimą ir suteikia  dvasingumo ir jėgų visai ateinančiai savaitei.“

Nuo 2013 metų kasmetinis renginys suburia įvairaus amžiaus ir kilmės žydus visame pasaulyje, o nuo 2016 metų ši tradidija gyvuoja ir Lietuvos žydų bendruomenėje.

2022 m. renginio Tel Avive anonsas

Nuo pasiūlytos idėjos pradžios, kai Pietų Afrikos vyriausias rabinas atsiuntė kvietimą prisidėti ir palaikyti idėją viso pasaulio judėjams kartu (tą pačią dieną) švęsti Šabą, mes tapome aktyviais renginio dalyviais.

Pietų Afrikos žydų bendruomenės iniciatyva skelbiamas pasaulinės Chalų kepimo šventės 2022 m. manifestas, kuriam pritaria ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė!

• Kartu švęskime šį Šabą nuo saulėlydžio iki trijų žvaigždžių įsižiebimo.
• Išsaugokime Šabo tradiciją su visomis halachiškomis detalėmis ir puošnumu, kaip tai buvo daroma per amžius.
• Tegu Šabo šventės ritmas sujungia žydų bendruomenes visame pasaulyje.
• Sukurkime šiltą ir meilės kupiną erdvę savo šeimose.
• Nusimeskime šią dieną kasdieninio gyvenimo naštą, stresą ir sunkumus.
• Atsinaujinkime šią dieną, atsigaukime dvasiškai, emociškai ir fiziškai.
• Pristatykime ir puoselėkime šią dieną savo brangų žydišką paveldą ir didžiuokimės juo.
• Kartu leiskimės į šį nepaprastą vyksmą ir iš naujo atraskime Aukščiausiojo duotą Šabo dovaną.

Tegu užpildo jūsų namus chalos kvapas ir ypatinga dvasia šį nepaprastą Šabą!

Daugiau informacijos apie renginį suteiks

Dovilė Rūkaitė

Projektų vadovė

projects@lzb.lt

theshabbosproject.org