Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas

1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.

Volfas Kaganas, Michelio sūnus, gimė 1900 metais Marijampolės apskrities Balbieriškio miestelyje. Pagal profesiją – batsiuvys. Baigęs pradinės mokyklos dvi klases. 1919 metų balandžio 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1-ojo pėstininkų Gedimino pulko skyrininkas. Dalyvavo kovose su visais Lietuvos nepriklausomybės priešais.

Pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 metų rugpjūčio 24 dieną ties Asavitų kaimu Zarasų apskrityje.

Pirmajame pristatyme apdovanojimui Kryžiumi „Už Tėvynę” buvo rašoma:

„Užimant Zarasų miestą, drauge su kitais buvo išsiųsti žvalgybon išaiškinti per varstą buvusių bolševikų pozicijas. Kariai nepaisydami smarkios šautuvų ir kulkosvaidžių ugnies, priešui nematant prislinko visai arti bolševikų apkasų. Sušukę „Valio” puolė priešą. Bolševikai buvo išmušti ir pasileido bėgti. Karo grobio tarpe buvo lauko virtuvė.”

Kitame pristatyme šis žygdarbis aprašytas taip:

„Devintos kuopos eilinis Volfas Kaganas 1919 metų rugpjūčio 25 dieną kautynėse su rusais bolševikais ties Asavitų kaimu Zarasų apskrityje, nepaisydamas smarkios priešo ugnies, pirmas puolė atakon, tuo padrąsindamas kitus kuopos kareivius. Priešas tapo išmuštas iš stiprių senų rusų apkasų ir atsitraukė link Zarasų.”

1919 metų gruodžio mėnesį už bolševikų fronte parodytą narsą apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę” Nr.505.

Antrajam apdovanojimui Volfas Kaganas buvo pristatytas du kartus, pirmąkart – kaip jaunesnysis puskarininkis:

„1919 metų lapkričio 23 dieną kautynėse su vokiečiais bermontininkais ties Radviliškiu jaunesnysis puskarininkis Volfas Kaganas, puldamas priešą pačiame miestelyje, artilerijos sviedinio skelveldra buvo sužeistas, tačiau neapleido rikiuotės. Greitomis perrišęs žaiizdą, toliau puolė kartu su kuopos vyrais, tuo padrąsindamas kitus. Priešas buvo išvytas iš Radviliškio.”

1-ojo Gedimino pulko vadas majoras Petras Genys, pristatydamas puskarininkį antrajam apdovanojimui, aprašė tai kiek vaizdingiau, tačiau ne visai tiksliai:

„Vyresnysis puskarininkis Volfas Kaganas jau ne kartą pasižymėjo drąsumu, toks buvo ir šiame 1919 metų spalio 24 dienos (?) mūšyje su bermontininkais. Lengvai kontūzytas, sužeistas rankon (nutrauktas piršto galas), su sudaužytu šautuvu, perplėštais drabužiais per 2–3 žingsnius nuo sprogusio lauko artilerijos šovinio, nemetė savo vietos grandinėje, kol buvo pasiektas tikslas. Paskiau perrišęs žaizdą, liko kuopos eilėse ligi mūšio galo ir kuopos pakeitimo. Šiuomi parodė savo pasiaukojimą Tėvynės labui.”

1920 metų rugsėjo mėnesį už drąsą ir pasižymėjimą kautynėse prieš lenkus apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr.56.

Karo tarnybą baigė ir į atsargą paleistas 1921 metų balandžio 11 dieną.1928 metais Volfas Kaganas gyveno Balbieriškyje.

Karininkas Motiejus Karaša jau emigracijoje Čikagoje rašė, kad „prie Girkalnio pagal žemės reformos įstatymą buvo gavęs 8 hektarų sklypą savanoris kūrėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius, žydas Volfas Kaganas. Gražiai ir našiai ūkininkavo, augino šeimą. Vokiečiai paėmė jį ir jo šeimą. Lietuvių įstaigos, organizacijos, kaimynai dėjo pastangas jį ir šeimą išvaduoti.

1-ojo pėstininkų Gedimino pulko devintoji kuopa, kurioje tarnavo ir dukart Vyties Kryžiaus kavalierius Volfas Kaganas, Ukmergės apskrities Zubelių kaime. 1922 metai /

LCVA nuotr.  

Amerikos lietuvių spaudoje skaičiau, kad Kaganas ir šeima yra gyvi ir laisvi, gyvena Izraelyje. Atrodo, kad lietuvių užvestas gelbėjimas užsitęsė ir, vokiečiams pasitraukus, Kaganas su šeima liko gyvi.”

Deja, informacija netiksli – Volfas Kaganas, kaip ir absoliuti dauguma Lietuvos žydų, karo metais žuvo. Dėl žydiškos pavardės bei vardo populiarumo praktiškai neįmanoma atkurti žūties aplinkybių.

Belieka tik retoriškai paklausti – kam pakilo ranka prieš šį tiek nusipelniusį Lietuvos nepriklausomybei žmogų?

Balbieriškio miesteliui (iš kurio kilęs Volfas Kaganas ir kuriame, reikia manyti, jis gyveno karo pradžioje) reikia pasakyti gerą žodį – čia žydų nešaudė. Gal kad neatsirado potencialių žudikų.

Visus 350 Balbieriškyje gyvenusius žydus liepta pristatyti į Prienus. Įkurdino buvusiose kareivinėse – kartu su Prienų žydais. Prienų ir Balbieriškio žydus sušaudė miške prie senosios pieninės – per 50 metrų nuo plento į Birštoną.

Žydų – Lietuvos kariuomenės naujokų priesaika. 1930 metai / Eugenijaus Peikštenio archyvas.

Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.