Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HACKELIS KRICERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.

Hackelis (Elchononas, Chononas, Chonelis, Honelis) Kriceris, Chaimo sūnus, gimė 1899 metų rugsėjo 19 dieną Kauno mieste. Tėvai anksti mirė, todėl gyveno Žydų našlaičių namuose, ten praleidęs nuo 1907 iki 1917 metų.

1919 metų birželio 4 dieną savanoriu įstojo į Kauno komendantūros dalinį. Paskirtas tarnauti į ketvirtą kuopą, tačiau jau birželio 20 dieną iškeltas Atskirosios brigados vado žinion. Į 2-ąjį pėstininkų Algirdo pulką buvo pervestas 1919 metų birželio 29 dieną, paskirtas į šeštą kuopą.

Nukautas 1919 metų liepos 9 dienos kautynėse su bolševikais ties Raudine Latvijoje. Įsakymas pulkui apie tai buvo paskelbtas su geroku pavėlavimu – tik 1929 metais.

Pulko vado pasirašytame pristatyme šeštos kuopos eilinio Hackelio Kricerio pasižymėjimas aprašytas taip:

„Pristatytas už ištvermę ir drausmę mūšyje ties Rautenze. Visą laiką šaudydamas stačiomis ir mirtinai sužeistas, nepakėlė didelio triukšmo, o pildydamas įsakymą nekenkti sveikiems šauliams, išsiėmęs vaistus, ramiai laukė savo paskutinės valandos.“

1919 metų lapkričio mėnesį jis už narsą ir pasiaukojimą kovose su bolševikais Dauguvos fronte po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę”.

Kryžių 1929 metais atsiėmė kario našlė Reizė Kricerienė. Spėjama, kad žuvęs eilinis Hackelis Kriceris palaidotas Rokiškio rajono Aleksandravėlės kapinėse.

Žydų našlaičių namų liudijimas apie Hackelį Kricerį. 1930 metai / LCVA

Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.