Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Saldutiškyje jau įrengta lenta vietoje, kur perlaidoti nužudytų žydų palaikai
Gesher klubas – Sukkot ir rudens sezono pradžia prie Pailgio ežero
Mielieji Gesher klubo nariai ir draugai, Chag Sukkot sameach!
Kviečiame Jus į neformalų rudens sezono atidarymą.
Šeštadienį, spalio 3 dieną mes važiuojame prie Pailgio ežero grybauti.
Atvažiuojame ten ryte, o bendrus pietus su šašlykais planuojame 14 valandą, Už šašlykus ir užkandžius mes rinksime po 5 eurus.
Jei norite važiuoti kartu grybauti, prašau praneškite mums iki ketvirtadienio.
Telefonu – 885211723 Junona
Laukiame Jūsų
Svarbu ir skubu – kviečiame organizuotis į talką
Pavilnių regioninio parko direkcija, vadovaujama direktorės Vidos Petiukonienės, šiuo metu retina Užupio senųjų žydų kapinių (Olandų g.) teritorijoje sužėlusį mišką. Jeigu kas važiavote pro šalį, matėte, kaip keičiasi kapinių vaizdas – išryškėja kapinių reljefas ir teritorijos ribos, atsidengia išlikę senieji paminklai ir jų fragmentai. Tai tik pradžia.
Būtų labai puiku, jei galėtume prisidėti prie šio prasmingo darbo.
Kaip informavo regioninio parko direktorė, šiuo metu toliau vykstant kirtimo darbams, labai reikalingi talkininkai išnešti nukirstus medžius ir krūmų šakas prie kelio. Darbo apimtys labai didelės, todėl siūloma organizuoti ne vieną talką, o visą talkų sezoną! Pasitarkime, prašau, tarpusavyje ir su savo draugais, kada galėtume surengti LŽB talką, o taip pat kada galėtų susiburti talkon studentai, gimnazistai ir kiti kolektyvai? Parko direktorė sakė, kad jie pasiruošę priimti talkininkus bet kurią dieną. Ryt-poryt kvietimas į talkas bus paskelbtas ir regioninio parko puslapyje internete bei Facebook paskyroje.
Kviečiami visi vilniečiai. Labai gerai būtų talką(-as) suorganizuoti iki spalio 10 d.
Su Pavilnių regioninio parko direktore Vida Petiukoniene galite susisiekti tiesiogiai el. paštu vida.petiukoniene@gmail.com
arba Martynas Užpelkis paveldas@lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovas paveldosaugai
tel. 8-615 13257
IMPROVIZUOTAS DŽIAZO MEISTRŲ TIM DAISY (JAV) & ARKADIJAUS GOTESMANO (LT) PERKUSIJOS URAGANAS
Rugsėjo 29 d. 18.30 Vilniaus lenkų kultūros namai, Naugarduko g. 76, Įėjimas nemokamas Legendinių komikų Laurel & Hardy filmus gyvai įgarsins
DŽIAZO MEISTRAI –> TIM DAISY (JAV) & ARKADIJUS GOTESMANAS (LT).
Laurel & Hardy – bene garsiausia kino istorijoje komikų pora, “Plonas ir storas”, nuo 1927 iki 1950 metų suvaidinę 107 Filmuose. 1992 metais Jungtinių Valstijų kongresas įtraukė jų filmą “Puikus biznis” į nacionalinių vertybių sąrašą.
Atlikėjai:
Tim Daisy (JAV, perkusija) Daugiau
Arkadijus Gotesmanas (Lietuva, perkusija) Daugiau
Apie Laurel & Hardy Daugiau
Kauno žydų bendruomenės nariai paminėti “Makabi” atkūrimo 25-metį
Gražią rugsėjo 27 d., sekmadienio, popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi pasveikinti vienas kito su jau prasidėjusiais 5776-aisiais metais bei paminėti “Makabi” sporto klubo atkūrimo Kaune 25-metį. Šventišką pakilią nuotaiką kūrė daugybė dalykų: skanios vaišės, šilta muzikos klubo “Punto Jazz” atmosfera, malonūs pašnekesiai su brangiais bičiuliais bei neeilinis muzikinis įvykis KŽB gyvenime- ilgai lauktas nuostabios vyrų vokalinės grupės “Quorum” (kuriai, beje, vadovauja buvusių KŽB narių anūkas V. Neugasimovas) koncertas. Sporto klubo “Makabi” senbuviai ir aktyviausi nariai buvo pagerbti bei apdovanoti atminimo dovanėlėmis.
Sukkot išvakarės rugsėjo 27d.
Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, nes būdavo vadinama padėkos už derlių diena. Suka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, suka taip pat primena, kad egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot – laikas, kai primenama, jog reikia vertinti savo namus ir kūną.
Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.
Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.
Kokie maisto produktai yra valgomi per Sukkotą? Nėra tradicinių Sukkoto maisto produktų, išskyrus kreplach (įdaryti virtiniai). Kadangi tai derliaus šventė, valgomi vaisiai ir daržovės – kas užauginta ir šviežia. Neapseinama be tradicinės chalos (pynutės), vištos sultinio, kugelio – visi skanūs tradiciniai žydų valgiai tomis dienomis atsiduria ant šventinio Sukkoto stalo.
Sukkot 2015 pradedama švęsti išvakarėse, rugsėjo 27 d., sekmadienio vakarą.
Sukkot šventė Socialinio centro vaikams
Rugsejo 26d. šeštadienį, Socialinio centro programoje ,,Žydų šeimų vaikams – Jewish Family Service”, dalyvaujantys vaikučiai su tėveliais lankėsi buvusiame žydų inteligentų įkurtame geto teatre, kur dabar yra teatras “Lėlė” ir žiūrejo nuotaikingą spektaklį “Pasaka apie vėžliuką”, kuris savo nuostabiu humoru maloniai nustebino ne tik vaikučius, bet ir jų tėvelius. Renginys buvo dovana Sukkot šventės proga. Spektaklį žiūrėjo šeimos – viso 25 žmonės, renginys jiems buvo nemokamas, jį finansavo GVF, taip pat ir pats teatras mielai išskyrė kelis nemokamus pakvietimus, už juos dėkojame ,,Lėlės“teatrui. Visi vaikai ir tėveliai liko labai patenkinti ir dėkingi. Ateityje šios šeimų programos koordinatorė Rašelė Šeraitė numato daugiau tokių kultūrinių renginių šeimoms, kurie sudaro galimybę vaikams ir tėvams smagiai ir prasmingai praleisti laiką drauge, o vėliau prisiminti gražius įspūdžius.
Vasaros universitetas Portugalijoje
Amit Belaitė – LŽB Studentų klubo vadovė rugpjūčio pabaigoje dalyvavo “Vasaros universitete”, kurį organizavo Europos žydų studentų sąjunga. Renginys vyko Portugalijoje, į jį susirinko daugiau nei 300 jaunų žydų iš visos Europos. Amit džiaugiasi, kad 96% balsų, buvo išrinkta Studentų sąjungos viceprezidente – tarybos nare.,, Esu pirmasis žmogus iš Lietuvos, išrinktas į Europos žydų studentų sąjungos tarybą, ir antrasis iš Baltijos šalių, nes 1996m. buvo išrinktas atstovas iš Latvijos.
Prezidentu šiemet buvo išrinktas Benny Fisher iš Vokietijos, o tarybos nariais išrinkti: Hester van Trommel (Nyderlandai) Talia Bidussa (Italija) Noam Yossef (DB) Ofer Rosenblat (Austrija) Nethanel Cohen Solal (Prancūzija) Barbora K. Majling (Slovakija) ir naujoji iždininkė – Raquel Ruah Arie (Portugalija)
Muzikinė poetinė instaliacija “Subačiaus gatvė. Getas”, V.Jasukaitytės poezijos pagrindu
Rugsėjo 24 d. vakare Vilniaus senamiestyje parodyta muzikinė poetinė instaliacija “Subačiaus gatvė. Getas” ( V.Jasukaitytės poezijos pagrindu) užbaigė savaitę trukusį žuvusiųjų pagerbimo renginių ciklą, skirtą žydų genocido aukų atminimui.
Vilniuje daug vietų, menančių žydų Holokausto tragediją: getas senamiestyje, Paneriai, geležinkelio stotis. Ne mažiau reikšminga yra ir Subačiaus gatvė. Dviejuose geltonuose šešiaaukščiuose namuose šalia viaduko, Subačiaus g. 47 ir 49 II-ojo pasaulinio karo metais naciai įkūrė Armijos variklinių transporto priemonių parką 562 rytai (HKP), kuriam vadovavo majoras Karlas Plagė (Karl Plagge). Prieš Vilniaus geto likvidavimą jis čia pergabeno apie 2000 žydų – parko „darbininkų“. Tai buvo paskutinė, nors ir labai menka viltis išsigelbėti.
Projektas: Subačiaus gatvė. “Getas“
Scenarijaus autorės Vidmantės Jasukaitytės esė
Atsikraustėme į šį butą Subačiaus g. 2012 m prieš pat Kalėdas. Pirmiausia atėjome su vyru ir pernakvojome tuščiame bute ant grindų – norėjome pajusti to būsto dvasią. Atėjome sutemus, paminklo žuvusiems žydams nepastebėjau, nes jis kitoje namo pusėje.
Vos atsigulus pajutau labai keistą reiškinį – per visą mano kūną pradėjo tekėti labai stipri srovė, kurios palyginti neturėčiau su kuo. Atsimenu, kad sekdama, kas su manimi vyksta, pagalvojau, kad esu tarsi magistralė kažkokiam judėjimui. Vyras irgi jautėsi panašiai. Supratome, kad susidūrėme su nematerialiu reiškiniu, kurio atsiradimui turi būti priežastis. Abu buvome krikščionys, Romos katalikai, tad meldėmės už tuos, kuriems reikia išėjimo iš šios realybės.
Iš Izraelio – į močiutės žemę
Šiaulių kraštas 2015 m. rugsėjo 4 d.
Regina MUSNECKIENĖ
Tel Avive anglų kalbos mokytoja ir turizmo agente dirbanti Avišag Castel su savo vyru Ezra atvažiavo į Kelmę, kurioje iki 1929 metų gyveno jos seneliai Bliuma ir Elimelechas Udvinai. Močiutė, su kuria Avišag siejo labai artimas ryšys, vis minėdavo ir minėdavo Kelmę. Todėl anūkė visą gyvenimą puoselėjo svajonę po kojomis pajusti senelių žemę ir aplankyti Kelmėje palaidotos proprosenelės, savo tėvo senelės Moinos, kapą.
Šeimos istorija bus įamžinta knygoje
Avišag Castel su savo vyru Ezra, lydimi hebrajiškai kalbančio kauniečio gido Chaimo Bargmano, užsuko į redakciją. Savo gyvenimo penkiasdešimtmetį perkopusi moteris sklaidė pluoštą spausdintu tekstu išmargintų lapų ir krislas po krislo dėliojo savo šeimos istoriją.Tuos lapus prirašė jos mama Moina – medicinos mokslų daktarė, tyrinėjanti žmogaus smegenų veiklą, profesorė. Ji rašo knygą apie žydų gyvenimą Lietuvoje ir holokaustą. Lapai jos dukros Avišag rankose – tai knygos pirmoji dalis.
Išgelbėtos gyvybės
Rugsėjo 24 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio filiale buvo organizuotas Lietuvos žydų genocido dienos renginys „Išgelbėtos gyvybės“. Renginį pradėjo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivės, sugrodamos fleitomis liūdną melodiją. Vyriausioji muziejininkė Giedrė Baltuškienė susirinkusiems papasakojo apie tragiškus įvykius, kurie II Pasaulinio karo metu palietė visus Europos žydus. Ji pabrėžė, kad būtina šviesti šiuolaikinį jaunimą ir pasakoti jiems apie žydų Holokaustą.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, jog šiandien daug kas nori pamiršti tragišką istoriją, įvykusią su Lietuvos žydais karo metu. Tačiau mūsų pareiga yra šviesti šiuos tragiškos istorijos puslapius ir priminti apie visų žydų likimą: nukankinta, nužudyta ir mirė nuo bado daugiau kaip 6 mln. Europos žydų.
Žydų bendruomenė dėkojo už bendradarbiavimą
Baigėsi renginiai skirti Lietuvos žydų genocidui atminti. Visą savaitę Kauno rajone vyko pilietiškumo pamokos, socialinės akcijos, kiti renginiai, skirti prisiminti ir pagerbti holokausto aukas.
Šešiose Kauno rajono seniūnijose – Čekiškėje, Babtuose, Vandžiogaloje, Zapyškyje, Garliavoje ir Vilkijoje yra holokausto aukų vietos ir žydų senosios kapinės. Visi šie objektai įtraukti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.
Pakaunėje yra septyni holokausto aukų kapai. Didžiausia kapavietė – Vilkijos apylinkių seniūnijoje esančiame Jaučakių miške. Čia palaidota daugiau nei 3000 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų. Holokausto aukos taip pat ilsisi Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Jugintų miške, Rinkūnų kaime. Holokausto aukas mena ir Vandžiogalos miške stovintis paminklas.
Ona Šimaitė – lietuvių Irena Sendler
Antradienį viena iš Vilniaus gatvių buvo iškilmingai pervadinta Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusios žydus, vardu. Tačiau ar pakankamai žinome apie šią išskirtinę šviesuolę? Kviečiame skaityti prieš kelis metus Zigmo Vitkaus rengtą straipnsį.
Lenkai turi Ireną Sendler. Nedaug kas Lietuvoje apie ją girdėjęs, tačiau Lenkijoje šios moters vardą žino bene kiekvienas. Antrojo pasaulinio karo metais Irena, rizikuodama savo ir savo artimujų gyvybe, padedama kitų drąsių žmonių, iš Varšuvos geto išgelbėjotūkstančius žydų vaikų. Už nuopelnus žmonijai 2007 metais ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Jei reikėtų paminėti vardus tų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas lietuvis – vienas jų neabejotinai būtų Ona Šimaitė, tuo pat metu, kaip Irena Sendler, gelbėjusi žmones Vilniuje.
Sveikinimas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Vytautą Višinskį, Gerosios Valios fondo direktorių ir Liną Saulėnaitę sutuoktuvių proga.
Linkime mylėt tvirtai vienas kitą, sutarimo ir ištikimybės. Būkite laimingi!
Iškilmingas priėmimas tarp Rosh Ha Shana ir Yom Kipur
,,Sušaudyti: Yahad – In Unum Holokausto tyrimų dešimtmetis’’
Parodos atidarymas 2015 m. spalio 1 d. 17 val. – VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius)
Spalio mėn. 1 d. – lapkričio mėn. 22 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus eksponuojama „Yahad – In Unum“ organizacijos (Prancūzija) parengta kilnojamoji paroda ,,Sušaudyti: Yahad – In Unum tyrimų dešimtmetis”. Parodoje pateikiama išsamių istorinių tyrimų medžiaga, remiantis amžininkų liudijimais, fotografijomis ir žemėlapiais, pristatoma mažai tyrinėta Holokausto pusė – „Holokaustas sušaudant“. Taip vadinamas sistemingas žydų ir romų žudymas buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, prasidėjęs dar prieš koncentracijos stovyklų įkūrimą ir besitęsęs iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Pradingusios „Lietuvos Jeruzalės“ dainius
„Esu Lietuvos žydas, gimiau Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune (1929 m. birželio 18 d. – G. J. past.). Vilnius tada buvo, kaip mus mokė mokykloje, užgrobtas lenkų. Gimiau Žydų ligoninėje (tuo metu daug buvo žydiškų dalykų – nuo visame pasaulyje žinomų ješivų iki labdaros valgyklų, nuo Žydų banko iki Žydų ligonių kasos). Laimė, buvo ir meistriškų žydų gydytojų (dauguma jų po dvylikos metų suvaryti į getą ir sunaikinti). Jų padedamas, tegu ne visai įprastu būdu – atlikus Cezario pjūvį, aš ir atsiradau pasaulyje. Mano drąsiai ir pasiaukojančiai mamai, tebūnie jai dangaus karalystė, po pirmojo tokio gimdymo, tapusio lemtingu mano vyresniajam broliui, buvo griežčiausiai uždrausta gimdyti.
Bet meilė savo vyrui – pradedančiam miestelio siuvėjui – nugalėjo gydytojų draudimus. Ne veltui mano senelė Rocha ilgai ilgai, švelniai ir su nepikta pašaipėle vadino mane, savo pirmąjį vaikaitį, uždraustu vaisiumi. Kadangi gimdyvę ir naujagimį išlaikė ligoninėje devynias dienas, aš turiu retą, beveik kaip Gogolio aprašytą galimybę švęsti gimtadienį du kartus per metus ir du kartus ta proga gauti sveikinimus nuo artimųjų ir draugų – tą dieną, kai iš tiesų gimiau, ir tą, kai mane parvežė į gimtuosius namus – į Jonavos miestelį, kur patyręs mojelis man atliko žinomą gerą darbą, o rabinas pagaliau įrašė į visų pasaulyje gyvenančių padarų knygą, davęs man ilgam gyvenimui du vardus – Giršas Janklas (sovietinė versija – Grigorijus Jakovas).“
Žydų žudynių kapavietės Žaliojoje girioje tvarkymas
2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų parankinių kruviną darbą.Projektas jungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos kitataučiams ugdymu. Daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką žydų genocido atminimo dieną, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytuosius. Būtina paminėti, jog Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti tolerancijos skatinimo srityje. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.
Skelbimas
