Kneseto pirmininko Yuli Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale. LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba

Kneseto pirmininko Yuli Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale. LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba

„Sekmadienį trečią valandą geto gatvės buvo uždarytos. Trijų šimtų žydų iš Salų ir Smargonių grupė išvyko į Kauną kartu su gausia į geležinkelio stotį atvykusių provincijos žydų minia. Stovėdamas prie vartų mačiau, kaip jie pakavosi daiktus. Linksmi ir gerai nusiteikę, jie lipo į traukinį. Šiandien mus pasiekė baisios naujienos – 85 vagonai su žydais, beveik 5000 asmenų, nebuvo nuvežti į Kauną, kaip žadėta; vietoj to traukinys juos nugabeno į Panerius, kur sušaudė. 5000 naujų žiaurumo aukų. Visas getas sukrėstas, lyg trenktų perkūnas. Žmones apėmė skerdynių nuojauta…. Viskas taip siaubinga“.

Tai penkiolikmečio Icchoko Rudaševskio jidiš kalba užrašytos mintys, įamžintos mokykliniame sąsiuvinyje. Ne pagal amžių brandaus žmogaus mintys, o gal mintys subrandintos žiaurumu, kančia ir mirties laukimu paženklintų aplinkybių…  Kaip ir daugelio Vilniaus geto kalinių, paties Icchoko gyvybė užgeso kažkur čia,vienoje iš egzekucijų aukurais paverstų Panerių duobių.

Lietuvos mokyklų mokiniai dar neturėjo galimybės susipažinti su Icchoko dienoraščiu, o keletas puslapių istorijos vadovėliuose neatspindi nei Holokausto siaubo, nei 7 šimtmečius siekiančios Lietuvos žydų istorijos ar mano tautos indėlio į Lietuvos valstybingumo stiprinimą. Nedaug kalbama apie lietuvių bendrininkavimą Holokausto metu, o galvos lenkiamos ir paminklai kyla ne visada tikriesiems Lietuvos didvyriams. Pasąmoniniu lygmeniu iš vienos kartos į kartą keliauja luošinanti Holokausto tragedija, iš kitos – baisaus nusikaltimo graužatis. Atėjo laikas pripažinti bendrą žydų ir lietuvių tautos istorinę atmintį. Lietuviai ir Lietuvos žydai turi tik vieną bendrą istoriją, kurioje pinasi  lietuvių ir žydų,  Lietuvos ir Izraelio keliai. Sionizmas arba žydų patriotizmas, kurio tradicija buvo ir yra labai stipri Lietuvos žydų istorijoje išgelbėjo ne vieną žydų šeimą nuo pražūties. 

Skaityti plačiau
Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Vilniuje apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolių šeimą

Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Vilniuje apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolių šeimą

Vilnius, rugsėjo 13 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Yuli-Yoel Edelstein kartu su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Lietuvai Amir Maimon Vilniaus Sholomo Aleichemo ORT gimnazijoje surengtos ceremonijos metu apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažintų Ignacy Bujel (1889 – 1978) ir Katarzyna Bujel (1893 – 1972) šeimą.

Ignacy ir Katarzyna Bujel Pasaulio Tautų Teisuolių vardą pelnė už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose gelbėjo 24-verių metų žydų kilmės vilnietės Feigos Dusiackos gyvybę.

1941 m. vasario 13 d. Vilniaus geto kalinių mirtininkų grupė buvo vežama šaudyti į Panerius. Jų tarpe buvo ir 24-erių vilnietė Feiga su mama Asne ir seserim Perla. Panerių miške temo, spigino šaltis. Prasidėjus šaudymams Feiga krito į duobę tarp nužudytų kūnų. Stebuklo dėka kulka jos nekliudė. Dėl stingdančio šalčio policininkai greitai pasišalino. Prasibrovusi pro sušaudytus kūnus Feiga išlipo iš duobės ir miškais bėgo link Vaidotų kaimo. Čia ji susirado namą, kuriame vaikystėje su broliais ir seserim leisdavo vasaras. Ji pasibeldė į Bujelių namų duris ir iškart buvo priglausta. Nepaisant, atrodytų, pasitraukusio pavojaus, į Bujelių namų duris pradėjo belstis policininkai, kurie greičiausiai ieškojo žydų. Katarzyna Bujel greitai liepė Feigai lipti ant pečiaus, o savo dviems dukroms Kristinai ir Leokadijai gultis ant jos ir apsimesti miegančiomis. Policininkai nerado žydaitės ir pasitraukė. Feiga buvo išgelbėta.

Skaityti plačiau
Gyvybingi ryšiai su Izraeliu – naudingi Lietuvai

Gyvybingi ryšiai su Izraeliu – naudingi Lietuvai

 Rugsėjo 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio Parlamento (Kneseto) pirmininku Yuli-Yoel Edelsteinu. Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, Izraelio bendradarbiavimas su Europos Sąjunga, saugumo situacija ir Rusijos keliama geopolitinė įtampa, Artimųjų Rytų taikos procesas.

Šalies vadovė pabrėžė, jog Izraelis yra puikus pilietinės vienybės, meilės tėvynei ir atsakomybės ją ginti pavyzdys. Tai svarbiausias Lietuvos partneris Artimųjų Rytų regione, su kuriuo mus sieja ne tik gyvybinga litvakų bendruomenė, bet ir intensyvūs ryšiai beveik visose srityse.

Pasak Prezidentės, tiek Lietuva, tiek Izraelis siekia kurti žiniomis, inovacijomis ir aukštosiomis technologijomis grįstas ekonomikas. Todėl itin perspektyvios bendradarbiavimo sritys yra moksliniai tyrimai, gyvybės mokslai, skaitmeninės ir finansinės technologijos. Lietuva kartu su Izraeliu vykdo 17 bendrų mokslinių tyrimų projektų pagal ES „Horizontas 2020“ programą. Mūsų šalyje sėkmingai veikia Izraelio įmonės „Teva/Sicor Biotech“ ir „WIX“.

Skaityti plačiau
Seimo pirmininkas V.Pranckietis su Izraelio Kneseto pirmininku aptarė tiesioginių skrydžių būtinybę

Seimo pirmininkas V.Pranckietis su Izraelio Kneseto pirmininku aptarė tiesioginių skrydžių būtinybę

Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, trečiadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Kneseto pirmininku Juliu Joeliu Edelšteinu, aptarė būtinybę tarp šalių atidaryti tiesioginį oro susisiekimą.

„Kneseto pirmininkas pasakė, kad tai būtų labai gerai, kad tai yra siekiamybė ir, matyt, ateity tai galėtų įvykti. Tai paskatintų turizmą“, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė V.Pranckietis. Anot jo, Lietuvą kasmet aplanko apie 20 tūkst. turistų iš Izraelio. 

Skaityti plačiau
Kneseto pirmininko Yuli-Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale ir susitikimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 

Kneseto pirmininko Yuli-Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale ir susitikimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,

Maloniai kviečiame Jus kartu su Lietuvą lankančiu Izraelio valstybės Kneseto pirmininku Yuli Yoel Edelstyein vykti pagerbti Panerių aukų atminimą.
Autobusas į Panerius nuo LŽB pastato (Pylimo g. 4) išvyks rytoj 14.20 val. – prašome nevėluoti, vietų skaičius ribotas.

17.45 val.  Kneseto pirmininkas lankosi bendruomenėje, laukiame Jūsų atvykstant į susitikimą Jašos Heifetzo salėje (III a.).
Svečią muzikiniu kūriniu pagerbs operos solistas Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas.

Lietuvoje viešintis Izraelio Kneseto pirmininkas susitiko su šalies vadovais

Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio parlamento Kneseto pirmininkas Julis Joelis Edelšteinas trečiadienį susitiks šalies vadovais.

Darbotvarkėje numatyti Kneseto vadovo susitikimai su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu.

Trijų dienų vizito metu Kneseto pirmininkas taip pat apsilankys Panerių memoriale, Žydų bendruomenės centre, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. 

Skaityti plačiau

Gešer klubas kviečia

Mieli Gešer klubo nariai,

        Sveikiname visus Jus su artėjančia Roš ha Šana, žydų Naujaisiais 5778 metais ir kviečiame pradėti naują sezoną pasivaikščiojimu po mums brangų ir tokį pažįstamą, ir nepažįstamą Vilnių kartu su Marku Psoniku.

Ekskursiją baigsime popiečio vaišėmis bei arbata „Gešer“ klube, Pylimo g. 4, 3 a. 306 kab.

Renkamės rugsėjo 17 d. (sekmadienį)

Ekskursijos pradžia 12 val. prie Aušros vartų (Bazilijonų g.)

Registracija el.paštu: mark.psonik@gmail.com

Informacija telefonu: 8 659 20741

Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle

Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle

Kauno žydų bendruomenė Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto paminklotvarkinink Viktoro Klepikovo kvietimu dalyvavo jo organizuotame pažintiniame seminare “Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”, kuris vyko Jurbarko r. sav. viešojoje bibliotekoje. Seminaro lektorė Vilniaus jidiš instituto direktoriaus pavaduotoja Rūta Puišytė gausų būrį salėje net netilpusių klausytojų supažindino su Jurbarko žydų istorija, kasdieniu jų gyvenimu, pasakojo apie gražius kaimyniškus žydų, kurie Jurbarke iki Antrojo pasaulinio karo sudarė net 42 proc. gyventojų, ir lietuvių santykius bei kvietė visus labiau pasidomėti miestų ir miestelių istorijomis, beklaidžiojant jų gatvelėmis sužinoti, kas jose gyveno, kūrė, dirbo. Viktoras Klepikovas su pagarba ir džiaugsmu susirinkusiesiems pristatė antrąją seminaro lektorę – jurbarkietę Ritą Vaivą Begenat, kuri nuo 2003 m. savo iniciatyva, neretai susidurdama su valdininkų abejingumu ar biurokratiniais trukdžiais, tvarko senąsias Jurbarko žydų kapines – švarina jų teritoriją, valo paminklus, atnaujina jų užrašus bei tikisi surasti žmogų, kuris padėtų tuos užrašus perskaityti. KŽB pirmininkas Gercas Žakas padėkojo prasmingo renginio organizatoriams ir pasidžiaugė, kad žydų kultūra, jų istorija, kuri yra bendra ir neatsiejama visos Lietuvos ir kiekvieno miestelio istorijos dalis.
Skaityti plačiau
Atminimo valanda Rokiškyje ir Panemunėlyje

Atminimo valanda Rokiškyje ir Panemunėlyje

2017 metų rugsėjo 8 d. popietę į Rokiškio krašto muziejaus menę rinkosi rokiškėnai ir svečiai, Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Visi susirinko viename iš istorinių architektūros paminklų Rokiškio mieste –  kraštotyros muziejuje. Renginys skirtas pažymėti Europos žydų kultūros dieną. Renginio tema ,,Diaspora ir paveldas. Štetlas“.  Projekto autorė rež. Neringa Danienė susirinkusiems pristatė programą, kuri sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje renginio dalyje buvo iškilmingai pagerbta Molėtų krašto muziejaus direktorė, lituanistė Viktorija Kazlienė. Svečias iš JAV F. Šapiro jai įteikė savanorio Ruvino vardo premiją, dėkodamas Viktorijai Kazlienei už žydų paveldo sklaidą ir „žydų atminties maršą “.

Skaityti plačiau
Premjeras S. Skvernelis susitiko su Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktoriumi rabinu Andrew Bakeriu (papildytas)

Premjeras S. Skvernelis susitiko su Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktoriumi rabinu Andrew Bakeriu (papildytas)

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktorius rabinas Andrew Bakeriu susitiko su Premjeru Sauliumi Skverneliu. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai. A.Beikeris kalbėjo, kad Holokaustą išgyvenę žydai iki šiol susiduria su prarasto turto restitucijos problema. LŽB pirmininkės Faina Kukliansky nuomone, norint spręsti  nacistinio režimo aukų turto restitucijos reikalus, reikėtų sudaryti teisininkų grupę ir pradėti konsultacijas, kol dar gyvi Holokaustą išgyvenę žydai. Dėl Lietuvos įstatymo spragų nemažai žmonių negalėjo laiku pareikšti savo teisių į nuosavybę. Premjeras S. Skvernelis atidžiai išklausė pageidavimus dėl sudėtingų  žydų turto restitucjos problemų, kurias pasak F.Kukliansky, būtina svarstyti ir spręsti.

Skaityti plačiau

Tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas” – rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Seime

Šių metų rugsėjo 25 d. Seimo rūmuose įvyks tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas”, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai.

Konferencijoje Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės atstovai, mokslininkai, paveldosaugininkai skaitys pranešimus ir diskutuos Lietuvos žydų istorijos, atminties bei paveldo temomis. Konferencijos dalyviai ir svečiai galės susipažinti su nauja Užsienio reikalų ministerijos užsakymu sukurta paroda “Vienas amžius iš septynių. Lietuvos, Lite, Lita”, kurią vėliau numatoma eksponuoti Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje. Minint prasidedančius žydų Naujuosius 5778 metus, bus oficialiai pristatytas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistas kalendorius, skirtas medinių sinagogų paveldui.

Konferenciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Renginį finansuoja Geros valios fondas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Prašome susipažinti su konferencijos programa ir užsiregistruoti internetu https://www.lzb.lt/registracija-i-zydu-paveldo-konferencija/

Ch.Sugiharos savaitėje Kaune

Sugiharos savaitė į Kauną priviliojo gausų būrį svečių iš Japonijos, tarp kurių – Ch. Sugiharos vyriausiojo sūnaus žmona Michi Sugihara bei vienas sūnų N. Sugihara.

Lankydamasis Kaune, N. Sugihara padėjo gėlių ir simboline tylos minute palydėjo Garliavoje nužudytus žydus. Japonijos diplomato sūnus neslėpė, kad tėvas, išduodamas vizas ir išgelbėdamas tūkstančius gyvybių, pasėjo norą domėtis istorija ir išmokti pagerbti tuos, kuriems pabėgti nepavyko.

M.Sugihara su žmona ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku G.Žaku

“Lankytis čia yra svarbu, nes mano tėvas išdavė daug vizų žydams iš Lenkijos ir Lietuvos, kad jie galėtų pabėgti į Japoniją, o iš ten galėjo vykti į Ameriką ar Izraelį. Dauguma žmonių, kurie liko, buvo žiauriai nužudyti. Mes turime atsiminti tuos žmones. Lietuva yra gana toli nuo Japonijos, mes mažai žinojome apie šią šalį, bet kai atvyko daug žydų, jie mums labai daug pasakojo. Todėl aš norėjau pats pamatyti, kas čia atsitiko ir kaip galėjo būti žudomi žmonės vien todėl, kad jie buvo žydai. Norėjosi jiems atiduoti pagarbą ir žinoti žydų ir lietuvių istoriją”, – atminimo vietoje kalbėjo N. Sugihara.

Kaune įspūdingu japoniškų būgnų grupės “Daigen – Gumi” pasirodymu baigėsi Sugiharos savaitė. Kauno miesto mero priėmime Kauno rotušėje, uždarymo ceremonijojes, kurioje jautrią kalbą pasakė Č. Sugiharos sūnus N. Sugihara. Paskutiniais renginio akcentais tapo nepaprastas Japonijos dažytojų japoniška tradicija besiremiantis pasveikinimas Kauno miestui bei bendra didžiulio būrio Sugiharos savaitės organizatorių, remėjų ir dalyvių nuotrauka.

 

Skaityti plačiau

PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

LŽB talka Sudervės žydų kapinėse Vilniuje

Vilniuje, Sudervės kelio kapinėse sekmadienį rugsėjo 10 d. LŽB nariai ir darbuotojai susirinko tvarkyti kapinių.

Talkoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkė su anūkais.
Šią gražią saulėtą rudens dieną prie prasmingos iniciatyvos prisijungė bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai ir rabinai – atėjo į talką gerai ir darbingai nusiteikę. Prieš Roš ha Šana ir Jom Kippur talkininkai pasirengę nuveikti gerą darbą – kapinėse rinko lapus, šiukšles,rūšiuodami stiklą, plastiką ir popierių, tvarkė apleistus kapus ir kitaip švarino ir gražinio vienintelių Vilniuje veikiančių žydų kapinių aplinką.

Dėkojame talkininkams už Jūsų nuoširdų darbą!
I

 

Prisiminta žydų tragedija

Prisiminta žydų tragedija

Autorius: Loreta Ežerskytė. “Gimtoji žemė”- Ukmergės rajono laikraštis

Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile daugiau nei šešiasdešimt metų tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį minimas čia nukankintų dvylikos tūkstančių žydų atminimas. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą. Tie, kurie negali būti Pivonijoje, čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius, įvykusią tragediją prisimena maldose ir uždegdami žvakutes savo namuose. Sekmadienį daugybė atminimo žvakelių įsižiebė Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje, kitos pasaulio šalyse, į kurias likimas nubloškė iš Ukmergės kilusius žydus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno bend-ruomenių, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono meras Rolandas Janickas ir savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, antrus metus iš eilės šioje holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon.

Kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių. Žuvusiųjų pagerbimo iškilmėms vadovavęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, prisiminė 1941-ųjų birželį. Pasak jo, tuo pačiu keliu, kuriuo atvyko šio renginio dalyviai, prieš 76 metus grupelėmis buvo varomi žydai: „Juos lydėjo naciai ir jiems talkinę vietos gyventojai. Niekas nepagailėjo vaikų, moterų, jau nekalbant apie vyrus. Juos visus ištiko vienodas likimas. Juos nužudė tik todėl, kad jie buvo žydai. Išgyventi pavyko vienetams – tiems, kurie buvo išvežti, ištremti. Iš Taicų giminės gyvas liko tik mano senelis, todėl čia stoviu aš…“

Dėkodamas susirinkusiesiems A. Taicas pažymėjo, jog „tai ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija“.

Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė savo moksleivius į Pivonijos šilą atsivedė keturioliktą rugsėjį. Pedagogė sakė, kad į šią vietą atėjusiems vaikams čia vyksta pirmoji naujais mokslo metais istorijos pamoka. Dukstyniečiai tradiciškai paruošė ir atliko meninę kompoziciją.

Meras R. Janickas kalbėjo, jog Pivonijos šilo tragedija įvyko, nes buvome abejingi šalia esantiems – broliui, sesei, artimui, kaimynui. Pasak rajono vadovo, kad ateityje tai nepasikartotų, privalome žinoti, kas vyko praeityje, ir mokytis iš buvusių klaidų. „Linkiu kurti Lietuvą, kur abejingumo būtų mažiau…“ – linkėjo meras.

JAV ambasados atstovas Howard T. Solomon į renginio dalyvius prabilo lietuviškai. Jis dėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę būti holokausto vietoje ir prisiliesti prie tragiškų įvykių. Pasak svečio, kadangi čia ateina mokytoja su mokiniais, atvyksta žydų bendruomenių lyderiai, dalyvauja valdžios atstovai, tai įkvepia ir stiprina viltį, jog tokia tragedija nepasikartos.

Skaityti plačiau

A. Zykas: „Č. Sugihara – tai humanizmo grynuolis, gyvenęs Kaune“

Kaune vykstanti „Sugiharos savaitė“, skirta pagerbti japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, 1939-1940 m. gyvenusį Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavusį „Vizas gyvenimui“. Jos išgelbėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų.

Šiai asmenybei pagerbti rugsėjo 2-9 d. Kaune pirmą kartą vyksta renginių ciklas, vienijantis lietuvių, japonų ir žydų tautas. Visą savaitę Kaune šių trijų tautų menininkai susitinka bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuoja apie laikmetį, humanizmą bei toleranciją autentiškose to meto Kauno erdvėse.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina vieną iš šio renginių ciklo organizatorių VDU Azijos studijų centro vadovą dr. Aurelijų Zyką.

Skaityti plačiau

LŽB ir Graikijos ambasada kviečia į susitikimą spalio 10 d. 18 val.

 

 

 

 

 

Minint Lietuvos Respublikos ir Graikijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo 25-erių metų jubiliejų, Graikijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į susitikimą,skirtą pagerbti lietuvių ir graikų Pasaulio Tautų Teisuolius bei paminėti Lietuvos ir Graikijos žydų diasporos santykius.

Renginys vyks spalio 10 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Renginio programoje:

  • Knygos “Greek Righteous Among the Nations” pristatymas
    (knygos redaktorė Dr. Photini TOMAI-CONSTANTOPOULOU,
    Graikijos Užsienio Reikalų Ministrerijos atstovė)
  • Dokumentinio filmo apie graikus, kentėjusius Aušvice, peržiūra
  • Graikų bendruomenės Lietuvoje “PATRIDA” pasirodymas
  • Graikiška muzika, žydiškos ir graikiškos vaišės.

Renginyje dalyvaus Graikijos Ambasadorė Lietuvoje, J.E. Dr. Vassiliki Dicopoulou,

ĮĖJIMAS LAISVAS,RENGINYS VYKS ANGLŲ K.

Pasaulio žydų kongreso (WJC) organizuotas susitikimas Jeruzalėje su Lietuvos Užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi, ambasadoriais ir lydinčia delegacija

 „Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį.  Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau ją artinti“, – sakė L. Linkevičius. Kartu su delegacija į Izraelį vyko ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji susitiko su Izraelyje gyvenančiais litvakais, kurie ją sveikino su perrinkimu į LŽB pirmininkės pareigas, linkėjo visokeriopos sėkmės. Susitikimas buvo šiltas ir nuoširdus, su litvakų pagamintomis vaišėmis. Pokalbiuose sutarta bendradarbiauti su Lietuvos žydais ir artimiausiu metu žadama aptarti plačias bendradarbiavimo galimybes bei tikslus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susutikimuose su Izraelio vadovais pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.