

Raimondo Savicko parodos atidarymas!


Eidama 93-iuosius mirė Irena Veisaitė, bet jos pasakyti žodžiai knygos pavadinime: ,,Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ skamba dar stipriau. Irena Veisaitė – neeilinė asmenybė išgyvenusi kelias epochas, anot jos dabar ,,meilės ir keršto nebuvimo dar yra labai mažai – kalbėdami ieškome kaltės ir tiesos“.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga dėl netekties reiškia nuoširdžią užuojautą dukrai, anūkams ir visiems artimiesiems.
Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas studentams įdiegė gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė. Jos gyvenimo istorija, aprėpė keturias, labai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ji išgyveno ir Lietuvos žydų pasaulio dingimą. I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.
Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.
Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I. Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“. Šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.
Ji dirbo įvairių nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.
Netekome vieno iš šviesiausių Lietuvos žmonių.
Antrąją Chanukos žvakę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė įžiebia kartu su Fajerlech ansamblio muzikos garsais.
Gero šabo šeimose ir jaukiuose namuose!

Chanuka 2020 m. prasidėjo gruodžio 10 d. 16 val. kantoriui Šmueliui Jatomui uždegus pirmąją Chanukos žvakę Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę sveikina Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Knygos apie teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę autorius, Vilniaus universiteto istorikas Aurimas Švedas sako laikantis ją didele savo drauge, todėl esantis sukrėstas jos mirties.
Jis pasakojo prisimenantis prieš daugiau nei savaitę įvykusį paskutinį pokalbį su I.Veisaitę, kuri tuo metu vyko į ligoninę. „Paskutinis pokalbis įvyko daugiau nei prieš savaitę, kai Irena man paskambino ir pasakė, kad ji važiuoja į ligoninę, bet jos žodžiai buvo – aš nepasiduodu“, – teigė istorikas. Ireną aš laikau savo didele drauge ir man brangiu žmogumi, kuris daug dalykų man gyvenime atvėrė.

Šiandien visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, kuriai pradžią davė 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šūkis „Stovėk už žmogaus teises“ kviečia įsitraukti į pokyčius kuriant solidarias ir žmogaus teises gerbiančias visuomenes ir geriau pažinti etnines, religines ir kultūrines mažumas bei jų gyvenimo būdą. Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, simboliška, kad šiemet Tarptautinė žmogaus teisių diena sutampa su tradicinės žydų šventės Chanukos pradžia, kai uždegama pirmoji Chanukijos žvakė ir prasideda aštuonias dienas trunkanti šviesos šventė.
„Prieš du amžius iškovota pergalė už savo tikėjimą turi tęsinį ir šiandieninėje Lietuvoje, kur visi žmonės turi teisę į religijos laisvę. Chanuka suteikia progą plačiajai visuomenei suprasti ir atrasti tradicinę žydų kultūrą, o kartu ir bendruomenės veiklą. Mes tikime, kad tik per supratimą ir bendradarbiavimą galime sumažinti nesusikalbėjimą ir stereotipus, užtikrinti pagarbą visų Lietuvoje gyvenančių žmonių teisėms“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Faina Kukliansky atkreipia dėmesį, kad dabar pagarbos žmogaus teisėms žinia ypač aktuali, nes visame pasaulyje žydų bendruomenės susiduria su antisemitizmo nuotaikomis. Europos Sąjungos Taryba, reaguodama į padažnėjusius išpuolius prieš žydų tautybės asmenis ir įvairaus tipo antisemitizmo apraiškas, gruodžio 2 d. priėmė deklaraciją dėl bendrų pastangų kovojant prieš antisemitizmą. Europos žydų kongresas, atstovaujantis ES valstybių narių ir kitų Europos šalių žydų bendruomenes, skatina valstybių vadovus įsiklausyti į deklaracijos žodžius, vadovautis deklaracijos teise ir skirti papildomą dėmesį kurti kultūrinėms solidarumo sąsajoms su žydų bendruomene.
„Tai stiprus visos europinės bendruomenės signalas, kad neapykantos ir netolerancijos apraiškoms Europoje nėra vietos. Deklaracijoje antisemitizmas įvardijamas kaip ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Valstybės narės kviečiamos mažinti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatant žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei“, – sako Faina Kukliansky.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, gruodžio 10 d. – Tarptautinė žmogaus teisių diena ir Chanukos pradžia – suteikia progą visai Europai susitelkti ir skleisti pagarbos žmogaus teisėms ir šviesos žinią. Faina Kukliansky kartu su Europos žydų kongreso valdyba kviečia visus išreikšti palaikymą ES Tarybos deklaracijos žiniai, vienu metu visose laiko zonose įžiebiant pirmąją Chanukos žvakę. Lietuvoje ši žvakė bus įžiebiama 17 valandą, ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje, Pylimo g. 4. Prieš tai žvakė bus įžiebta Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39).
Daugiau informacijos apie ES Tarybos deklaraciją: https://www.lzb.lt/2020/12/06/es-antisemitizma-vadina-nesuderinamu-su-vertybemis-reikalauja-valstybiu-nariu-nacionaliniu-strategiju/
Daugiau informacijos apie Chanukos šventę: https://www.lzb.lt/2020/12/09/gyvai-pirmosios-chanukos-zvakes-iziebimas/
Kontaktinis asmuo: Neringa Stankevičienė, +37065609188, neringa@lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skelbia Chanukos pradžią ir šviesos žinią.
Stebėkite gyvai gruodžio 10 d. nuo 17.00 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengiasi švęsti vieną iš svarbiausių metų švenčių – Chanuką, kuri šiemet prasideda gruodžio 10 d., ir baigiasi gruodžio 18 dieną.
Lietuvoje šventė skelbiama gruodžio 10 d., 16 val., uždegus pirmąsias Chanukos žvakes Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39, o 17 val. – ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje. Švenčiant Chanuką visų žydų namuose ir bendruomenėse kas vakarą bus uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės – Chanukijos.
Uždegdama Chanukos žvakes žydų bendruomenė siunčia šviesos ir bendrumo žinią visoms tautinėms Lietuvos bendruomenėms ir žydų bendruomenėms visame pasaulyje. Iškilmingą ir šventišką pirmosios žvakės uždegimo ritualą lydi šviesos ir muzika: Žydų bendruomenės pastatą (Pylimo g. 4, Vilnius) nušviečia įspūdinga 3D audiovizualinė projekcija, kuri suteiks netikėtą dimensiją istoriniam pastatui, kuriame iki 1940 m. veikė žydų gimnazija „Tarbut“. Atsižvelgiant į karantino apribojimus, pirmosios žvakės uždegimą bendruomenė kviečia stebėti internetu svetainėje www.lzb.lt ir Lietuvos žydų bendruomenės „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/zydubendruomene

Visos svarbiausios judėjų šventės aprašytos Toroje.
Tačiau yra dvi unikalios šventės, kurios Toroje nepaminėtos. Tai – Purim ir Chanuka. Jos skirtos judėjų pergalėms prieš pavergėjus. Jos švenčiamos mūsų išminčių sprendimu, nes visa tai įvyko judėjams gavus Torą.
Izraelio žemę nuo 198 m. p.m.e valdė helenistinių pažiūrų valdovai. Jie niekino judėjų tradicijas – uždraudė mokytis iš Toros, švęsti Šabą. Tačiau jie nebuvo antisemitai ir nesiekė fizinio susidorojimo, jie siekė daugiau dvasinio judėjų sunaikinimo.
Po makabėjų pergalės ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimo, Aukščiausiasis pabrėžė šio įvykio svarbą. Indas su aliejumi, skirtu dvasiniam šventyklos apvalymui, vietoj vienos dienos, stebuklingai degė aštuonias. Tiek reikia, kad būtų paruoštas kitas ritualinis aliejus.
Gerbiami kolegos ir bičiuliai, sveikinu su šia nuostabia, šviesia ir įsimintina švente! Ji švenčiama ne kariniais paradais, o su žvakučių šviesa, spurgomis ir tradicinėmis linksmybėmis.
Chag Chanuka sameach!
Simas Levinas, VŽRB pirmininkas


Dear Friends,
I would like to wish all the Jewish communities of the World Jewish Congress family a Happy Hanukkah. My hope is that we can all find happiness and comfort in this year’s Festival of Light, and that it will help us banish the darkness of this difficult period. We will get through this together, as one people, because we are strongest when we stand together—at the WJC we believe all Jews are responsible for one another.
May the light of the Hanukkah candles signify a time of joy for you and your loved ones.
Sincerely,
Ronald S. Lauder
President
World Jewish Congress


Izraelio žiniasklaida praneša
Lietuva įteikia Izraeliui monetą, sukurtą Vilniaus Gaono atminimui.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu susitiko su Lietuvos ambasadore Izraelyje Lina Antanavičiene, kuri jam įteikė naują lietuvišką monetą su Vilniaus Gaono vardu.
Ambasadorė taip pat įteikė ministrui pirmininkui specialų 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams sukurtą pašto ženklą ir voką su lietuvišku antspaudu, kurį išleido Lietuvos paštas.
Įteikus monetą, Netanyahu pasakė: „Tai mane labai jaudina. Noriu, kad perduotumėte padėką kadenciją baigiančiam ministrui pirmininkui S.Skverneliui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir, žinoma, mūsų sveikinimus būsimai premjerei I. Šimonytei.
„Tai labai jaudina, tai pirmoji europietiška moneta, ant kurios yra hebrajų raidės – ir aš asmeniškai jaučiu ryšį, nes mano šeima kilusi iš Lietuvos, turiu giminystės ryšių su Vilniaus Gaonu. Taigi mums abiem tai yra ne tik tautinis, bet ir asmeninis ryšys, ir aš jums labai dėkingas. Moneta bus ant mano stalo “.
Ambasadorė Antanavičienė sakė, kad jai buvo garbė Lietuvos vyriausybės vardu padovanoti ypatingą monetą Izraelio ministrui pirmininkui, ir pridūrė, kad Vilniaus Gaonas svarbus abiem tautoms.

Esama padėtis
nesugadins šventinės nuotaikos, o tik suburs
visus namuose prie šventinio šeimos stalo.
LAIMINGŲ ŽVAKIŲ ŠVIESOJE, JAUKIOJE NAMŲ APLINKOJE
CHANUKOS ŠVENČIŲ
Pagal senąsias žydų tradicijas šventė tęsiasi aštuonias dienas, kasdien degamos žvakės. Vaišinamasi riebiu, aliejuje keptu maistu. Pagrindiniai patiekalai yra spurgos su džemu ir latkės – maži bulviniai blynai su bruknių uogiene.
Gražių švenčių jums ir jūsų šeimos nariams PŽB vardu.
Pirmininkas Gennady Kofman

Biržai ties Vytauto ir Karaimų gatvių sankirta XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Daugelis šių pastatų priklausė vietos žydams. Štai dešinėje, 13-uoju numeriu pažymėtame Vytauto gatvės name 1928–1940 metais veikė Iciko Masso žibalo ir cukraus urmo sandėlis. BKM „SĖLA“ (PETRO LOČERIO) nuotr.
Daiva Savickienė
Biržų krašto žydai – svarbi jo praeities dalis, savo istoriją skaičiavusi amžiais.
Šiaurės Lietuvoje įsikūrę Biržai nuo seno garsėjo kaip įvairiatautis miestas, kuriame, be lietuvių, bene didžiausią gyventojų dalį dar XIX amžiaus pabaigoje sudarė žydai.
Nuo Radvilų iki nepriklausomybės laikų

Gruodžio 4d. nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas paskelbė 2020 metų Kultūros ministerijos premijų laureatus.
M. Kvietkauskas sveikinimo kalboje akcentavo, kad šios Kultūros ministerijos premijos yra pamatinės, nes skiriamos už veiklą, sudarančią mūsų kultūros pagrindą. Pasak laikinojo kultūros ministro, tai be galo graži ministerijos tradicija, o šiemet premijos, nors yra išskirtinės ir neįprastos, turi papildomą prasmę: „Šiemet premijos teikiamos ir už susitelkimą, tvirtybę, kūrybingumą, kurie leido mums kovoti su labai didele krize kultūros sektoriui, su pandemijos iššūkiais. Be jūsų tvirtybės, be jūsų kūrybingumo, be jūsų vidinės laikysenos nebūtų buvę įmanoma tų iššūkių įveikti. Būtent už šį susitelkimą, tvirtybę ir atsidavimą savo darbui tokiu sunku metu nuoširdžiai jums visiems dėkoju. Norėčiau jums palinkėti darnios idilės, kurioje raškytumėte savo kūrybos ir veiklos vaisius.“
Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įvertinta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina dr. Larisą Lempertienę su garbingu įvertinimu ir linki plėtoti kūrybingus mokslinius tyrinėjimus apie turtingą Lietuvos žydų istorijos ir kultūros palikimą, kuris svarbus įdomus ir reikalingas ne tik mums.


Pirmasis vakcinų „Pfizer“ pristatymas į Izraelį žadamas ketvirtadienį, – skelbiama daugybėje hebrajų žiniasklaidos pranešimų. Pranešama, kad pristatant į Ben Guriono oro uostą kartu su dešimtimis kompanijos atstovų, atkeliaus maždaug 100 000 dozių.
Pasak Izraelio žiniasklaidos, pirmasis pristatymas yra bandomoji programa, skirta vakcinoms, kurias reikia laikyti -70 ° C (-94 ° F) ir kurios turi būti sunaudotos per penkias dienas nuo jų pašalinimo iš šaldymo kameros.
Pietiniame Negevo dykumos regione buvo įkurtas nacionalinis vakcinų saugojimo ir platinimo centras, kuriame milijonai Izraelio užsakytų vakcinų turi būti sandėliuojami ir siunčiami po šalį.
Prezidentas Reuvenas Rivlinas palankiai įvertino pranešimus, rašydamas „Twitter“, kad yra „pasirengęs“.
Premjeras Benjaminas Netanyahu praėjusį mėnesį sakė, kad Izraelis pasirašė sutartį su „Pfizer“ dėl aštuonių milijonų vakcinos dozių įsigijimo, kurio pakaktų keturiems milijonams izraeliečių. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Izraelis iki šio mėnesio pabaigos turėjo gauti iki keturių milijonų dozių.
Penktadienį Izraelis pasirašė susitarimą su „Moderna“ dėl trigubo vakcinų, kurias pateiks Amerikos farmacijos įmonė, skaičiaus. Pradinis susitarimas dėl dviejų milijonų dozių buvo išplėstas iki šešių milijonų – pakanka trijų milijonų izraeliečių.
Bendrų penkių milijonų vakcinų užtektų daugiau nei pusei devynių milijonų Izraelio gyventojų.
Izraelis taip pat derasi su kitomis kompanijomis dėl jų vakcinų įsigijimo.
Šioje nuotraukoje rodomas šaldytuvas, tinkamas saugoti ir gabenti vakciną „Pfizer anti-covid-19“ – 80 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paprašė šalies sveikatos priežiūros organizacijų parengti planus per šešias savaites paskiepyti du milijonus žmonių nuo koronaviruso, kai bus pakankamai vakcinų.
Sekmadienį Izraelio gynybos pajėgos pasiūlė padėti platinant vakciną, remdamosi kariuomenės logistinėmis žiniomis. Tačiau HMO griežtai priešinasi idėjai, teigiama pranešime.
Netgi sulaukus vakcinos, pareigūnai baiminasi, kad dideli visuomenės sluoksniai gali nenorėti gauti vakcinos. Apklausos Izraelyje ir užsienyje parodė, kad daugelis baiminasi, kad nepaprastai greitas vakcinų patvirtinimo procesas gali padaryti jas mažiau saugias.
Pirmieji izraeliečiai, kuriuos tikimasi paskiepyti, yra medicinos tarnybose dirbantys žmonės, pagyvenę žmonės, kurie priklauso ir ypač rizikos grupei.
Sekmadienį vykusiame ministrų kabineto posėdyje dr. Sharon Alroy-Preis, laikinai einantis Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos vadovo pareigas, ministrus įspėjo, kad nors vakcinos bus pradėtos administruoti artimiausiomis savaitėmis, praeis keli mėnesiai, kol jų bus galima tikėtis tikrojo poveikio.
“Dozės ir vakcinacija bus pasiekta tik kovo mėnesį”, – sakė jis..
Sveikatos apsaugos pareigūnai vis labiau perspėjo, kad Izraelis susiduria su gresiančia trečiąja koronaviruso infekcijų banga.
“The Times of Israel”