Linkėti laimės – įprasta ir sena, linkėti sveikatos irgi gerai. Linkime ugnies, kuri širdy rusena vadovaujant bendruomenei “Vilnius-Lietuvos Jeruzalė” ir dar linkime daug draugų gyvenimo kely ir džiaugsmingų laimingų dienų!
Sporto organizacinės struktūros pirmieji požymiai Šiauliuose ir apskrityje išryškėjo, kai visuomenė pradėjo institucionalizuoti fizinę veiklą, burtis į sporto organizacijas ir klubus, gilintis į oficialias sporto šakų taisykles, rengti sporto varžybas, treniruotis.
1921 m. birželio 23 d. pradėjo veikti pirmoji žydų sporto draugija “Makabi”, kuri davė pradžią sporto sąjūdžiui Šiauliuose.
2021 m. Šiaulių sportas ir Šiaulių žydų sporto draugija „Makabi“ švenčia savo šimtmetį. Ta proga Šiaulių krašto žydų bendruomenė, bendradarbiaudama su Šiaulių “Aušros” muziejumi ir Šiaulių Gegužių progimnazija, šių metų gegužės-birželio mėn. įgyvendino projektą “Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”.
Festivalyje dalyvavo ir Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansamblis “Fajerlech” su vadove Larisa Vyšniauskiene.
ELTA 2021.07.08
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės visuotiniame narių susirinkime, vykusiame trečiadienį, Faina Kukliansky trečią kartą perrinkta bendruomenės pirmininke. Taip pat išrinkti ir 26 Lietuvos žydų bendruomenės tarybos nariai.
Bendruomenės pirmininkas ketverių metų kadencijai renkamas atskirų Lietuvos miestų žydų bendruomenių ir organizacijų atstovų balsų dauguma. Visuotiniame susirinkime dalyvavo 31 organizacijos atstovas iš 32, priklausančių Lietuvos žydų bendruomenei. Už dabartinės pirmininkės F. Kukliansky kandidatūrą atiduota 30 balsų iš 31 galimo, nurodoma Lietuvos žydų bendruomenės pranešime.
Trečiai kadencijai perrinkta F. Kukliansky pabrėžė, kad svarbiausia jos, kaip pirmininkės, užduotis – vienybės telkimas tarp skirtingų žydų bendruomenių Lietuvoje. Kiti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės prioritetai nesikeičia, tačiau, pasak F. Kukliansky, keičiasi gyvenimas – sparčiai sensta ir išeina Antrojo pasaulinio karo baisumus tiesiogiai patyrusi karta, tad rūpyba jais šiandieną tampa dar svarbesnė.
Liepos 4 d. (sekmadienį) Jurbarke įvyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80 – ąsias vietos žydų bendruomenės sunaikinimo metines. Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių.
Dalinamės >>Igno Skridlos nuotraukų albumu
Nuoširdžiai sveikiname Faina Kukliansky!
Šią popietę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės visuotinio susitikimo metu Faina Kukliansky buvo perrinkta ir toliau eiti LŽB pirmininkės pareigas!
Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 6-ąją Valstybės dienos proga surengė tradicinį priėmimą Prezidentūroje, į kurį buvo sukviesta daugybė garbių svečių.
Nors oficialiai priėmimas Prezidentūroje, esančioje Daukanto a. 3, prasidėjo19 valandą, kviestiniai svečiai aplink pastatą ėmė būriuotis kiek anksčiau. Į priėmimą pakviesti žmonės buvo pasipuošę šventiškai ir spindėjo pakilia nuotaika.
>>Akimirkos užfiksuotos foto-galerijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikinasi su p. Faina Kukliansky
Mūrinė Žemaičių Naumiesčio sinagoga. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras.
Bernardinai.lt
Žemaičių Naumiestis – senas Žemaitijos pasienio miestelis, kurio apylinkėse gyventa nuo XIV a. Akmenimis grįsta, nuo XIX a. pr. mažai pakitusi senoji Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė mena daugiakultūrį paribio miestelio gyvenimą.
Tai beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais, kurios susmailėjime meistras, knygnešys ir stalius Dominykas Markvaldas 1928 m. pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Tai dviejų tarpsnių obeliskas su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne. Įdomu tai, kad tarp paminkle įamžintų Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių – viena žydų pavardė.
Aplink miestelio aikštę išsidėstę namai lyg gyvi eksponatai primena juose veikusias žydų, vokiečių, lietuvių, lietuvininkų parduotuves, smukles, dirbtuvėles. Žemaičių Naumiestyje vyko du savaitiniai turgūs, keli metiniai prekymečiai. Amatais ir prekyba daugiausia versdavosi žydai bei vokiečiai, lietuviai dirbo žemę ir laikė gyvulius, todėl natūralu, kad kūrėsi ir gyveno kiek atokiau nuo miestelio centro.
Žemaičių Naumiestyje veikė muitinė, apie trisdešimt parduotuvių ir smuklių, elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vandens malūnas, mezgykla, kepykla, pradžios mokykla, progimnazija, biblioteka ir kt. Po paskutinio gaisro nuniokotas miestelis buvo gražiai atstatytas, tvarkingiau suplanuotas, nutiesti šaligatviai, išgrįstas centras ir aplink jį išsidėsčiusios gatvės.
Žemaičių Naumiestis kaip paribio miestelis išsiskyrė savo daugiataute kultūrine aplinka. Dar ir šiandien čia stovi trys maldos namai: evangelikų liuteronų, katalikų ir žydų sinagoga. Tiesa, verta paminėti, kad žydų maldos namai Žemaičių Naumiestyje išliko dveji. Vienas jų – medinis.
Manoma, kad žydai į Žemaičių Naumiestį galėjo atsikelti 1527 metais Kęsgailų arba Žygimanto Senojo laikais. Tai, kad čia (jidiš kalba Neishtot) nuo seno gyveno gausi žydų bendruomenė, liudija išlikusi didžiulė 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga ir senosios žydų kapinės.
Naujoji Švedų Paideia (Europos Žydų studijų institutas Švedijoje) Projektų laboratorija kviečia registruotis.
Manoma, kad Izraelio vyriausybė šią savaitę vėl pritaikys keletą naujų apribojimų, kad būtų sustabdytas COVID-19 protrūkis šalyje, įskaitant kai kurių susibūrimų apribojimą ir nevakcinuotų asmenų patekimą į kai kurias vietas, teigiama pranešimuose.
Aukšto lygio koronaviruso ekspertų kabinetas susitiks antradienį aptarti viruso atsinaujinimą šalyje dėl greitai plintančio „Delta“ varianto. Susitikimo metu ministrams bus pateikti pasiūlymai sumažinti sergamumą, kuris pastarosiomis savaitėmis gerokai išaugo ir pasiekė apie 300 atvejų per dieną. Ekspertai įspėjo, kad per dvi savaites kasdienis atvejų skaičius gali išaugti iki 1000 atvejų per dieną, jei nebus imtasi veiksmų infekcijoms suvaldyti.
Pfizer-BioNTech COVID vakcina, atrodo, iš esmės užkerta kelią hospitalizacijai ir sunkiems atvejams, tačiau yra žymiai mažiau efektyvi, kad užkirstų kelią koronaviruso Delta varianto plitimui.
Nauji Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, kuriuos pranešė naujienų svetainė „Ynet“, parodė, kad per pastarąjį mėnesį vakcina, kuri buvo naudojama beveik visiems paskiepytiems izraeliečiams, veiksmingai užkirto kelią koronaviruso infekcijai tik 64 proc. Pranešama, kad duomenys rodo, kad gegužę, kai padermė buvo mažiau paplitusi, vakcina buvo veiksminga 94,3 proc.
Šiuos skaičius sekmadienio vakarą pateikė susitikime ekspertų grupė, patarianti vyriausybei kovoti su pandemija.
“The Times of Israel”
liepos 4 d. 16:11 | Krašto žinios
Liepos 4 d. (sekmadienį) Jurbarke įvyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80 – ąsias vietos žydų bendruomenės sunaikinimo metines. Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių.
„Atminties kelio“ minėjimai – tai atminimo eisenos, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose. Eisenų dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas. Žudynių vietose vykstančiuose minėjimuose bus ištarti šie vardai ir iš nebūties prikeltos atskirų šeimų ir iškiliausių to krašto asmenybių istorijos. Panašūs renginiai Tarptautinės komisijos iniciatyva vyksta daugiau nei dešimtmetį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d., kuriuose kasmet dalyvauja 150 – 200 mokyklų ir daugiau nei 10 000 dalyvių.
Šiemet „Atminties kelio 1941-2021“ minėjimo renginiai organizuojami nuosekliai (chronologiškai) sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Jau numatyta surengti kelias dešimtis minėjimo renginių, skirtų atskirų miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-čiams paminėti. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Informaciją apie jau suplanuotus renginius galite rasti Tarptautinės komisijos tinklalapyje www.komisija.lt .
Autentiškas Izraelio gatvės maistas bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo nuo liepos 2 dienos kvies pasimėgauti Vilniuje, Petro Cvirkos skvere vasaros sezoną pradedanti izraelietiško gatvės maisto kavinė „CVI in the park“. Pagal ypatingą receptą paruoštą humusą, anyžines morkas, vištienos „Shawarmą“ bei kitus tradicinius ingredientus, valgomus su pita, čia bus galima susikomplektuoti pagal individualų skonį. Eklektiška maisto kultūra Kavinės įkūrėjai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) nariai, maisto meniu žada praturtinti ir kultūrinėmis veiklomis – įvairių žanrų pramoginiais bei meniniais renginiais. Jiems priklausančią, Pylimo gatvėje įsikūrusią žydiško maisto kavinę „Beigelių krautuvėlė“ per kelis metus jau pamėgo daugybė vilniečių. „Įsteigdami „Beigelių krautuvėlė” norėjome lankytojus ne tik pavaišinti gardžiu maistu, bet ir pakviesti maloniai praleisti laiką, padiskutuoti įvairiomis temomis, įskaitant ir tokias jautrias bei svarbias, kaip tolerancija, žmonių lygybė, asmenybės įvertinimas. Na, o šią vasarą sostinės gyventojams bei miesto svečiams norime sukurti kitokią erdvę, kur jie galėtų pabūti miesto parke, žalumoje bei susipažinti su Izraelio maisto kultūra“, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Verta pažymėti, jog šių dviejų, bendruomenei priklausančių kavinių asortimentas gerokai skirsis. „Beigelių krautuvėlėje“ lankosi žydų bendruomenės svečiai, gaminamas Lietuvos žydų maistas, kokį gamino į Lietuvą atvykstančių pasisvečiuoti žydų tėvai ir seneliai. Tuo metu parke įsikūrusi lauko kavinė siūlys Viduržemio jūros šalims būdingus skonius, kuriuos galima sutikti Izraelio virtuvėje“, – komentuoja Aistė Košienė, kavinių „Beigelių krautuvėlė” ir „CVI in the park“ vadovė. Jos pastebėjimu, izraelietiška gatvės maisto kultūra pasižymi keliais unikaliais dalykais. „Tai, pirmiausia, kokybiškas ir sveikas maistas. Taip pat, šiai virtuvei būdingi charakteringi deriniai, gausus šviežių bei marinuotų daržovių asortimentas. Beje, nors savo meniu turėsime daugelio skonį atliepiančių mėsinių ingredientų pasiūlą, visgi, čia sočiai galės pavalgyti ir vegetarai, ir veganai“, – sako A. Košienė. Ypatingas humusas bei erdvė naujoms patirtims Prie kavinės meniu kūrimo prisidėjęs LŽB narys, muzikas ir renginių organizatorius Rafael Gimelstein pastebi, jog gatvės maistas – izraelietiško gyvenimo stiliaus dalis: „Viena vertus, Izraelyje gyvenimo tempas yra greitas, tu visuomet skubi. Kita vertus, gatvės maistas čia yra toks skanus ir šviežias, kokio pats nepasigaminsi, tad yra įprasta juo gyventi kasdien.“
Skaityti daugiau >> madeinVilnius.lt
Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas 2021.06.30.
Man visada sunku kalbėti Holokausto tema Lietuvoje. Man sunku ne tik kalbėti apie tai, bet ir galvoti. Didžiausias nusikaltimas Lietuvos žemėje. Mes visi esame istorijos dalyviai, mes visi – istorikai, istorijos mėgėjai, politikai, visuomenė – ją interpretuojame. Aš esu rašytojas, Lietuvos žydų, išgyvenusių Holokaustą, palikuonis, Lietuvos vaikas.
Ir aš esu nuoširdžiai sutrikęs. Manau, ne aš vienas. Atsargios deklaracijos, kad Holokaustas Lietuvoje buvęs tragiškas mūsų istorijos įvykis, išpopuliarėjusi pseudoempatijos išraiška, kai Lietuvos žydų aukos pavadinamos bendrapiliečiais, bet užmirštama net Seime paminėti, kas buvo jų budeliai, o nustatytų tame nusikaltime dalyvavusių asmenų sąrašas yra slepiamas.
Kai respublikos prezidentas, ir ne tik jis, sukilimą gretina su Persitvarkymo Sąjūdžiu, istorikai – su Kosciuškos sukilimu, net su 1918 metų nepriklausomybės kovomis, kai Genocido centras birželio 22-ąją skelbia dr. Alfredo Rukšėno pranešimą apie Birželio sukilimą, kuriame buitiškai, beveik nuobodžiai aprašoma, kaip jis vyko – dienomis, valandomis, minutėmis: „1941 m. birželio 23 d. anksti ryte, apie 3 val., L. Prapuolenis, dr. A. Damušis ir J. Vėbra centriniame Kauno LAF štabe suredagavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją bei trumpą atsišaukimą į lietuvių tautą ir netrukus nuvyko į Kauno radiofoną. 9 val. 28 min. Leonas Prapuolenis LAF Vyriausiojo štabo vardu per Kauno radiofoną paskelbė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Po to buvo paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, sugrotas Lietuvos himnas ir tautinė giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Galiausiai užgrota Kipro Petrausko „Saulelė raudona“ – tai buvo sutartas LAF signalas Lietuvai sukilti. Birželio 23-iąją paskelbta vyriausybės sudėtis.“
A. Rukšėnas nepamiršta paminėti ir to, kad „kpt. Jonas Noreika buvo Plungėje ir spausdino proklamacijas lietuvių aktyvistų vardu po 500 ir 1 000 egzempliorių“. Antisovietinė literatūra buvo rengiama ir už Lietuvos ribų. Nutylimas tik tų proklamacijų turinys. Nes didelė jo dalis buvo antisemitinė. Kaip nutylima ir tai, kad išsyk po šių pranešimų Lietuvos žmonės per radiofoną išgirdo, kad žydams Lietuvoje vietos nebeliko. Tai irgi sukilimo dalis.
Kauno žydų (litvakų) bendruoemnės vadovas Gercas Žakas dalinasi nuotraukomis ir jautria padėka dalyvavusiems “Lietūkio” garažo žudynių aukų pagerbimo renginyje:
Kauno diena
Kaune, gimnazijos kieme, paminėtos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje. Dabar čia aikštelė Simboliškai šio pirmadienio pavakarę Kauno sporto mokyklos „Startas“ ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kieme esanti aikštelė buvo užrakinta. Kamuolio joje nemušinėjo krepšininkai, apšilimo prieš treniruotes nedarė ir plaukikai. Spengiant tylai, aktorės Kristinos Kazakevičiūtės lūpose suskambo poeto Aleksandro Boso eilutės, menančios šios vietos tragediją: „Egzekucijos vietoje – krepšinio aikštelė, jos danga – sukrešusio kraujo spalvos. Skaudus žinojimas širdį man gelia, štai sienos kampelis, deja, tos pačios.“ Eidami pro minią su Dovydo žvaigždėmis atlapuose, sporto mokyklos auklėtiniai sulėtino žingsnį. Kai kurie jų stabtelėjo, tačiau atsakyti į klausimą ar žino, kodėl mokyklos kieme stovi paminklinis akmuo ir ką čia veikia gausus būrys žmonių, negalėjo atsakyti nei vienas.
„Matyt, kažkas čia palaidotas arba primena kokį nors įvykį“, – sužinoję apie kiemo tragediją, jaunieji kauniečiai negalėjo patikėti, kad kadaise čia buvo garažai, o jie kiekvieną dieną mina taką, kuris būriui žydų prieš aštuonias dešimtis metų virto paskutine gyvenimo stotele.
Skautų stovykla:
Stovykla nuo 13 metų vaikams.
Vaiko dalyvavimo stovykloje sąlygos:
SVARBU! Sumokėti pinigai už stovyklą negrąžinami. (Dėl galimo force majeure LŽB priims bei svarstys išimties tvarka pateiktus prašymus gražinti pinigus. Būtinas motyvuotas prašymas.)
Apmokėjimo rekvizitai:
Gavėjas : Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Įm. kodas : 190722117
Bankas : AB SEB bankas
Sąskaita : LT09 7044 0600 0090 7953
Paskirtis : Skautų stovykla 2021 vaiko vardas/pavardė kurio mokestis apmokamas.
Papildoma informacija registracijos klausimais telefonu +370 67250699 arba el. paštu viljamas@lzb.lt
Registracijos forma:
https://forms.gle/66KHQmVpUXJJV9WbA
IŠSKIRTINIS ŠVEICARŲ ANSAMBLIO PASIRODYMAS LIEPOS MĖNESĮ MUZIEJUJE
Liepos 14 d., 18 val. šveicarų ansamblis „Profeti della Quinta“. koncertą surengs VGŽIM Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Koncerte ,,Saliamono giesmės iš Mantujos“ skambės žydų kilmės ankstyvojo baroko kompozitoriaus Salomone Rossi (apie 1570-1630) ir Elamo Rotemo muzika. S. Rossi tarnavo katalikiškos Gonzagų šeimos dvare Mantujoje kartu su Claudio Monteverdi ir kitais puikiais muzikais. Čia grojo smuiku, kūrė itališko stiliaus vokalinę ir instrumentinį muziką – šiuos aukštos meistrystės pasaulietinius kūrinius labai vertino ir garsios didikų giminės atstovai, ir S. Rossi kolegos. Sykiu S. Rossi ryšiai su Mantujos žydų bendruomene buvo labai artimi. Jis pirmasis sukūrė ir publikavo daugiabalses hebrajiškas giesmes ir psalmes sinagogai – tai buvo nauja ir radikali žydų liturginės muzikos kryptis.
Ansamblį „Profeti della Quinta“ subūrė klavesinininkas, dainininkas ir kompozitorius Elamas Rotemas Izraelio Galilėjos regione. Šiuo metu ansamblis reziduoja Bazelyje (Šveicarija), čia jo nariai tęsė studijas senosios muzikos akademijoje „Schola Cantorum Basiliensis“. 2011 m. ansamblis laimėjo prestižinį Jorko senosios muzikos jaunųjų atlikėjų konkursą. Ansamblis koncertavo Europoje, Izraelyje, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir Japonijoje, viešėjo žinomuose festivaliuose – Festival Oude Muziek Utrechte, Beethovenfest Bonn Vokietijoje, Londono baroko muzikos festivalyje, surengė pasirodymus Metropoliteno meno muziejuje Niujorke ir Šanchajaus koncertų salėje.
Prieš koncertą senosios muzikos tyrėja, muzikologė dr. Aleksandra Pister pristatys žydų kilmės muzikų padėties savitumus ir tapatybės dilemą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Koncertas nėras skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Bilietus galite įsigyti mūsų muziejaus el. parduotuvėje.
Lenkija sekmadienį pranešė iškvietusi Izraelio atstovę po to, kai Izraelis „amoraliu“ pavadino ketvirtadienį Lenkijos Seimo priimtą įstatymą, kuris, pasak ekspertų, gali blokuoti restitucijos procesą, įskaitant per Antrąjį pasaulinį karą žydų prarasto turto grąžinimą.
Užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonski sakė, kad Varšuva norėtų paaiškinti situaciją dėl naujojo įstatymo. Reikalų patikėtinė Tal Ben-Ari Yaalon „buvo iškviesta …. ir mes jai aiškiai ir remdamiesi faktais paaiškinsime, dėl ko visa tai“, valstybinei televizijai TVP sakė P. Jablonski, kalbėdamas apie pirmadienį įvyksiantį susitikimą. „Mes manome, kad, deja, susiduriame su situacija, jog kai kurie Izraelio politikai išnaudoja ją vidiniais politiniais tikslais“, – sakė jis.
Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o jau kitą dieną – birželio 30-ąją Juozo Ambrazevičiaus vadovaujama Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą ją steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).
