Dalinamės ŽYDŲ BENDRUOMENĖ „VILNIUS – LIETUVOS JERUZALĖ“ straipsniu

2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą įsakymu patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.

Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas ekspertų komisijai pristatė gyvai.

„Džiaugiuosi komisijos nuveiktu nelengvu, bet tikrai reikšmingu darbu. Iki šiol nebuvo praktikos paraiškas pristatyti gyvai, tačiau anksčiau tai kartais keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis, kurį palankiai įvertino tiek komisijos nariai, tiek patys pareiškėjai, – sako kultūros ministras S. Kairys. – Taip pat noriu padėkoti  visiems miestams, kurie šiemet teikė paraiškas kultūros sostinės titului gauti. Siekėme, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, kad šis titulas gali padėti pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.“

Šeštadienį LŽB pirmininkė F. Kukliansky apsilankė Ambasado sir Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės renginyje, skirtame Lietuvos-Kanados diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmečiui  Anapilio salėje.

Minėjimo metu LŽB bendruomenės pirmininkė tarė sveikinimo žodį susirinkusiems Kanados lietuvių bendruomenės nariams. Renginio metu buvo įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai, ambasados padėkos bendruomenės nariams, aktyviai veikusiems Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Susirinkusieji dalyvavo virtualios Kanados lietuvių muziejaus-archyvo muziejaus parodos atidaryme bei  Lietuvos atlikėjų R. Karpio ir D. Mažinto koncerte.

Po renginio renginio dalyviai apsilankė šalia esančiose Šv. Jono kapinėse kur padėjo vainiką kovojusiems už Lietuvos laisvę, bei lankėsi šalia esančiose Kanados lietuvių muziejaus-archyvo patalpose.
Sekmadienį  Faina Kukliansky lankėsi Holy Blossom Temple (1950 Bathurst Street, Toronto, M5P 3K9) sinagogoje.

11:00-12:30 Sinagogoje vyko  R. Karpio ir D. Mažinto jidiš dainų programa „A Letter from the Past: Yiddish Songs“
LŽB Pirmininkė kartu su LR ambasadoriumi D. Skusevičiumi įteikė Gaono metams Lietuvoje dedikuotą Lietuvos Banko monetą sinagogos vadovams; Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įteiktas Pasaulio tautų teisuoliu pripažinto a.a. V.Baltušio šeimai;

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai. T

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanota Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

Sveikiname!

2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.

Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.

>>Daugiau infomacijoa apie apdovanojimus

Fotografavo Polina Butkienė

Minint Lietuvos žydų genocido dieną Prezidento rūmų kieme įvyko kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ premjera. Kūrinį atliko Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Ypatingas svečias – Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

„Kurdami šią Holokausto 80-mečiui skirtą šiuolaikinę simfoniją, mąstėme apie šimtametį žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir ekonomiką bei tą tragišką netektį, kurią dar savo akimis matė mūsų seneliai.

Šiuo muzikiniu projektu siekiame pagerbti Lietuvoje gyvenusių žydų atminimą ir išreikšti solidarumą žydų bendruomenei“, – savo mintimis dalinasi idėjos autorius, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis Tadas Daujotas.

„Kadaise Lietuvos sostinėje gyveno gausi žydų bendruomenė, todėl Vilnius yra vadinamas Šiaurės Jeruzale. Kurdami „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės” norime parodyti, kaip glaudžiai persipina lietuvių ir žydų istorija, šioje muzikinėje kelionėje, kurios metu buvo galima išvysti svarbiausias Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkas“, – pasakoja komėjeozitorius Jievaras Jasinskis.

„Labai džiaugiuosi, kad esu pakviestas dalyvauti šiame unikaliame projekte. Jievaras yra labai talentingas kompozitorius ir su juo dirbti be galo įdomu. Man niekada dar neteko nieko panašaus matyti, kuomet klasikinė muzika persipina su Artimųjų Rytų melodijomis bei lietuvių folkloru“, – savo mintimis dalinosi net tris egzotiškus instrumentus į Lietuvą atsivežęs multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Apie „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” scenarijų pasakodamas idėjos autorius

Tadas Daujotas atskleidžia, kad šis Holokausto 80-mečiui skirtas kūrinys – tai muzikinė kelionė, kurioje pamatysime kaip gimė žydų tauta, susitiksime su Biblijos herojais Abraomu (2000 m. prieš Kristų) ir Dovydu (1000 m. prieš Kristų) bei pamatysime vieną tragiškiausių įvykių Izraelyje – Jeruzalės sugriovimą (70 m. po Kristaus), po kurio žydai turėjo palikti savo gimtinę ir išsibarstė po visas pasaulio tautas.

Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą, kur išgirdo Geležinio vilko staugimą (1323 m.), pamatė, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą (XIV a.), atėjo pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) bei išvydo, kaip tamsos jėgos apgaubia Lietuvą ir visą Europą (1941–1944 m.).

Be abejonės, Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro – garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.). XX-ame amžiuje muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai pamatė Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.).

Simfonijos pabaiga – tai 2021 metais minimas Holokausto 80-metis. Premjera iš LR Prezidento rūmų kiemo, rugsėjo 23 d., buvo tiesiogiai transliuojama per LRT Plius.

Spalio 3 dieną šis muzikinis projektas aplankys Biržus, o spalio 8 dieną „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ skambės Didžiosios akcijos Kauno gete 80-mečiui skirtame koncerte, kuris yra įtrauktas į „Kaunas 2022 Istorijų“ festivalio programą.

diena.lt