Kvietim_pakartotin_visuot_susirinkim_g
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Bendruomenė „Vilnius Lietuvos Jeruzalė“ kviečia į visuotinį susirinkimą
Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. 
Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.
Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.
Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.
Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.
Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys Bronislovas Matelis.
Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.
Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė, užuojautos žodžius pareiškė mokyklų vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.
Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.
Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su „Beigelių krautuvėle“ ir „Cvi Parke“ džiaugiasi galėdami prisidėti prie „Kultūros nakties“ festivalio iniciatyvos ir pasidalinti vakaro programa, kuri, tikimės, ne tik Jus džiugins, bet ir įkvėps!
Jau šiandien! Nuo 19 valandos.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021
Gerbiamieji,
Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai. Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?
Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.
Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės
D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .
Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23
Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.
– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?
„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose
Lrytas.lt
Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.
Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.
Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.
I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija
Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.
Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.
Tragedijos siaubo laikas neištrynė
Sekundė.lt Daiva Savckienė
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.
„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.
Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.
Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.
Primename : LR Prezidento rūmų kieme vyks koncertas skirtas pažymėti Holokausto 80-metį Lietuvoje
Primename, jog norint atvykti į LR Prezidento rūmų kieme vyksiantį koncertą skirtą pažymėti Holokausto 80-metį Lietuvoje BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA.
Vietų nebeliko daug, tad dar to nepadariusius, raginame registruotis iki rugsėjo 22 d. užpildant šią registracijos formą.
Pagarbiai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą
Eleonora Budzinauskienė ELTA
Vizito Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke metu ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su Amerikos žydų komiteto atstovais, pažymėjo, kad Lietuva labai vertina istorinę Komiteto paramą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir narystei NATO.
Ministras pakvietė kuo plačiau išnaudoti Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės bendradarbiavimo galimybes visose srityse. Amerikos žydų komitetas yra viena aktyviausių žydų organizacijų pasaulyje, kuri kartu su kitomis tarptautinėmis žydų organizacijomis kelia kovos su rasizmu, Izraelio santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio žydų organizacijomis.
Rugsėjo 20 dieną iškilmingos ceremonijos metu ilgametis Lietuvos draugas ir rėmėjas, Komiteto vadovas Davidas Alanas Harrisas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune
Kauno IX forto muziejus ir Kauno žydų bendruomenė 2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, 11.00 val. kviečia dalyvauti Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjime, kuris vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie monumento nacizmo aukoms atminti.
Minėjimo metu bus prisimenamas ir pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai meniškai skaitys Lietuvos getuose gyvenusių vaikų prisiminimus, vyks kitais metais Kauno IX forto muziejaus ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamo projekto ,,Ecce homo: tiems, kurie liko“ pristatymas ir susipažinimas su jame dalyvausiančiais menininkais.
Organizatorius Kauno IX forto muziejus
Sukkot šventė
Ši šventė turi daugiau pavadinimų. Sukkot – palapinių šventė, Chag Ha’Asif – susirinkimų šventė ir Zman Simchateinu – mūsų džiaugsmo laikas.
Sukkot taip pat turi skonį! Mes įveikėme pasninką, rudens derlius nuimtas, statykime palapines ir švęskime kartu su draugais, šeima, vaišėmis, bendruomene.
Linksmo Sukkot!
Atidaroma paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“
Rugsėjo 22 d. 18 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) atidaroma Lietuvos kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“. Parodos kuratorė Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Parodoje pristatoma 335 iš nacių konclagerių grįžusių Lietuvos žydų veidų fotografijos su trumpomis jų biografijomis ir knyga „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“, kurioje 2700 trumpų biografijų ir 335 asmenų veidų fotografijos.
Pasak parodos kuratorės N. Arlauskaitės, „paroda tęsia ilgametį Grigaliūno bylų fotografijų projektą, pradėtą 2008 m. ir apdovanotą 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija. Šiame projekte bylų vizualumas tapo plotme, kurioje analizuojama (sovietinės) valstybės prievarta ir kurios eksponavimas naujomis erdvinėmis, medijinėmis ir institucinėmis sąlygomis leidžia istoriniam teisingumui vykti, o lankytojų akiai ir protui įsitraukti į intensyvų santykį su taip – pirmąsyk – pamatoma praeitimi.“
Paroda veiks iki spalio 16 d.
Šiaulių Makabi kviečia
Kviečiame registruotis komandas ir individualius sporto mėgėjus į 12 -ą Liovos Taico atminimo turnyrą !!!
Kviečiame į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale
Š.m. rugsėjo 23 d. kviečiame Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės narius, vilniečius ir miesto svečius į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale, Agrastų g. 15 A
13.00 val. – Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale.
19.00 val. – Holokausto 80-mečiui skirta Jievaro Jasinskio „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.
Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai. Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai.
19 val. Koncerto tiesioginė transliacija per LRT Plius TELEVIZIJĄ.
11.45 val. Autobusas, visų norinčių vykti į Panerių memorialą, lauks prie Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės Pylimo g. 4, Vilnius.
Prašome registruotis el. Paštu: office@lzb.lt arba telefonu (8 5) 2613 003.
Autobusu vykti galės tik asmenys, turintys galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.
Užuojauta
Mirė LŽB narys, Socialinio departamento klientas
David Magid (1927-2021).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus
2021 m. rugsėjo 7 dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko muzikinio klubo-smuklės “Juonė pastogė” kiemelyje pasitikti žydų Naujuosius 5782-uosius metus.
Šventinio vakaro pradžioje bendruomenės narius su Naujaisiais metais pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų, o Frida Šteinienė visiems priminė šios šventės prasmę bei tradicijas, uždegė žvakutes bei sukalbėjo maldą. Vėliau skambėjo šofaro garsai, kviečiantys tikinčiuosius į Aukščiausiojo teismą, raginantys dar kartą įvertinti savo veiksmus, išpažinti nuodėmes ir siekti tobulumo bei gerų darbų.
Vakaro metu šventės dalyviams savo dainas dovanojo Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris. Skambanti gyva žydiška muzika ir dainos Roš Hašana šventei suteikė malonią, jaukią bei linksmą atmosferą, kvietė bendruomenės narius suktis šokių aikštelėje. Savo muzikinius sveikinimus šventės dalyviams padovanojo ir mažosios dainininkės Karina Šer ir Sofija Kamrazerytė. Šventę pasaldino Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai taigalach ir imberlach. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5782 m. žydiškas kalendorius, kuris šįkart skirtas prisiminti bendruomenes ir žmones, gyvenusius Lietuvoje iki Holokausto pradžios.
#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės
XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.). Kviečiame stebėti atidarymo akimirkas gyvai bei išgirsti #ŽydiškusPašnekesius tiesiogiai iš naujosios sinagogos erdvės nuo 14.00 val. >>ČIA
Taip pat >>žiūrėkite lrytas.lt reportažą iš atidarymo
Sveikinimas
Sveikinimas
