Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MEJERIS GORDONAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.

Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Mirė kovotojas už žmogaus teises Antanas Terleckas

Antanas Terleckas. Andriaus Ufarto / „BNS Foto“ nuotrauka

Vasario 16-osios naktį, eidamas 96-uosius mire Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, ekonomistas, disidentas, buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises Antanas Terleckas.

Lietuvps žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LEIBA BARAKOVAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1900-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1017.

7-ojo pulko vado Vlado Rėklaičio pasirašytas Leibos Barakovo žygdarbio aprašymas ir pristatymas apdovanojimui. 1920 m. / LCVA

Skirtingos tautybės meilei ir drausytei – ne kliūtis

„Meilei neįsakysi, ji nesirenka nei pagal tautybę, nei pagal geografiją“, – įsitikinęs Mykolas Tamarevičius. Jis – romas, jo žmona Valentina – lenkaitė, tačiau abu džiaugiasi gimę ir užaugę Lietuvoje. Likimas juodu suvedė prieš daugybę metų, o judviejų istorija aplinkiniams tapo puikiausiu įrodymų, jog už visų stereotipų slypi paprasta tiesa – visi esame tiesiog žmonės.

Mykolas Tamarevičius su žmona Valentina / Asmeninio albumo nuotr.

Bendruomenės klubai kviečia vaikus!

Klubas „ILAN“ laukia 7-12 metų vaikų.

Laikas: sekmadienis, 12 val.

Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė II aukštas.

Klubas “DUBI” laukia 4-6 metų mažųjų pramogautojų.

Laikas: sekmadienis, 12 val.

Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė I aukštas

Nepraleiskite – bus linksma ir įdomu!

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HERMANAS ARONSONAS

Kovojant už Nepriklausomybę, Lietuvos žydų bendruomenė ant aukų altoriaus padėjo ir savo svarų įnašą. Žydų tautybės Lietuvos karių buvo skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie šimtas žydų savanorių žuvo, keli šimtai buvo sužeisti.  Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai rodo, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi – kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir uoliai saugoti savo Valstybę.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie šių 20 didvyrių žygdarbius.

6-ojo pėstininkų Margio pulke tarnaujantys žydų kariai prie valgyklos, kur paruošta Peisacho vakarienė. Alytus, 1924 metų balandžio 20 diena / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai / Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus

Vyčio paramos fondo medžiaga

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą įgyvendina projektą, skirtą skaitmeninti ir išsaugoti Lietuvos žydų istorijos atspindžius

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą įgyvendina projektą, skirtą skaitmeninti ir išsaugoti Lietuvos žydų istorijos atspindžius

Informacinių technologijų pagalba kuriama Atvirojo kodo skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma – RODA*, skirta Europos žydų kultūros paveldo skaitmeninimui ir saugojimui.

2021 metų pradžioje prasidėjęs tarptautinis “J-ARK – Europos Žydų Bendruomenės Archyvas” (angl. “J-Ark – European Jewish Community Archive”) truks iki 2023 m. pradžios. Projekto metu kuriama ir išbandoma skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma. Joje talpinamas skaitmeninis Žydiškas archyvas apimantis atrinktą video, audio, vizualinę, foto ar kitą dokumentinę medžiagą, susijusi su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) istorija nuo nepriklausomybės laikų.

Klubas „Knafaim“ vėl laukia jaunuolių!

Paatostogavęs klubas „Knafaim“ vėl laukia 13 – 17 metų jaunuolių!

Bus žaidžiami įvairūs žaidimai, tobulinamos Judaizmo ir pasaulio pažinimo žinios. Po užsiėmimo visi kartu sutiks Šabatą.

Laukiame jūsų KIEKVIENĄ PENKTADIENĮ, 18 val., Lietuvos žydų bendruomenės II aukšte.

Į visus iškilusius klausimus mielai atsakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė.

Viktorinų sezonas atidarytas!

Sekmadienį „Beigelių krautuvėlėje” įvyko pirmoji ciklo “Pažink savo praeitį” viktorina. Jos tema “Žydų muzika – kas tai?”, tad gausiai susirinkę dalyviai ne tik suko galvas, bet ir dainavo, prisiminė populiariausius įvairių laikų kūrinius, nupūtė dulkes nuo primirštų ir sužinojo naujų įdomybių. Tad popietė buvo ne tik smagi, bet ir naudinga.

Viktoriną parengė ir vedė – aktorius bei publicistas Arkadijus Vinokuras, garsu rūpinosi Saulius Vinokuras, o rengiant medžiagą talkino Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos muzikos mokytoja Ūla Marija Barbora Zemeckytė.

Viktorinos vyks kiekvieną mėnesį, tad kovą Lietuvos žydų bendruomenė ir renginio organizatoriai visų laukia naujame žaidime. Data ir laikas bus paskelbti www.lzb.lt puslapyje ir Lietuvos žydų bendruomenės socialinių tinklų paskyrose.  

 

Jidiš literatūros tyrinėtoja G. Volbikaitė: „Kaunas nėra joks „lietuviškas“ miestas, kaip ilgą laiką buvo bandoma visuotinai įteigti“

Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“, o išvertė jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja GODA VOLBIKAITĖ. Kuo šis pirmąkart lietuviškai prabilęs, 1925 metais parašytas romanas aktualus mūsų skaitytojams šiandien?

Jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja Goda Volbikaitė / Remio Ščerbausko nuotrauka

Jurga Tumasonytė

Straipsnis publikuotas portale www.bernardinai.lt

Tarptautinis projektas „Iš kartos į kartą“ – tiltas tarp jaunuolių ir senjorų širdžių

Antrus metus vykstantis projektas suartina skirtingų kartų žydus, leidžia dalintis patirtimi, atrasti bendrų istorijų ir išsaugoti meilę tautai, kultūrai bei bendruomenei.

Prasmingo susitikimo akimirka / Organizatorių nuotr.

Tarptautinis Izraelio muziejaus „ANU“, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektas šiemet jungia Gimnazijos devintokus ir bendruomenės senjorus. Pirmasis jo susitikimas vyko šią savaitę.

„Šis projektas ypač mėgstamas vaikų ir vertinamas jame dalyvaujančių senjorų. Tas jaudinantis ir prasmingas skirtingų kartų artumas nieko nepalieka abejingu, praturtina sielą ir leidžia geriau suprasti vieniems kitus“, – teigė Gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė pasakoja, kad pirmasis susitikimas įvyko itin draugiškoje aplinkoje, minit gražų Tu biŠvatą ir vaišinantis nepaprastai skaniomis datulėmis iš Izraelio: „Buvo labai jauku ir šilta ne tik nuo visų dalyvių širdžių šilumos. Mes aptikome tokių įdomių giminystės ryšių ir kitose pasaulio šalyse! Ir tai sukėlė visiems daug karštų jausmų bei prisiminimų“.

Šio susitikimų sezono pabaigoje visos istorijos bus išsiųstos į Diasporos muziejų ,,ANU“ Tel Avive.

Prasmingo susitikimo akimirka / Organizatorių nuotr.

Aistė Paulina Virbickaitė. Šiaulių milijonierių Frenkelių namai šiandien – muziejus: tik kiek jame tikro tos šeimos gyvenimo?

Traukiniui artėjant prie Šiaulių stoties, žiūriu į du aukštus rudų plytų bokštus. Šiandien jie tik ženklai, priminimas vienos Šiaulių istorijos. Ji nei labai smagi, nei itin graudi, bet tikrai ryški. Mintyse sveikinuosi. Truputį nerimauju. Nekantrauju. Netrukus būsiu šalia jų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Frenkelių šeimos viloje.

Aistė Paulina Virbickaitė, žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“

Šis tekstas buvo publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7 ir LRT.lt portale.

Chaimo ir Doros Frenkelių su sūnumi Jokūbu portretas, apie 1892-1894 m. ir Chaimo Frenkelio dvaras / Šiaulių Aušros muziejaus ir J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

GEROS VALIOS FONDAS PASKELBĖ SIMBOLINĖS KOMPENSACIJOS UŽ TOTALITARINIŲ REŽIMŲ OKUPACIJOS METU LIETUVOJE NUSAVINTĄ PRIVAČIŲ ASMENŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ PROGRAMĄ TAM TIKRUS KRITERIJUS ATITINKANTIEMS HOLOKAUSTĄ IŠGYVENUSIEMS ASMENIMS IR JŲ ĮPĖDINIAMS

„Geros valios fondas“ išmokės simbolinę vienkartinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ir jų įpėdiniams – numatoma, kad pareiškėjams, kurių prašymai bus priimti, bus išmokėta iš viso 5–10 mln. eurų.

„Geros valios fondo” pirmininkai – Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius, rabinas Andrew Bakeris ir advokatė Faina Kukliansky / GVF nuotr.

2023 m. vasario 10 d. „Geros valios fondas“ (GVF) paskelbė, kad Holokaustą Lietuvoje išgyvenę asmenys ar jų įpėdiniai dabar gali teikti prašymus gauti Kompensaciją už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvoje įgyvendinamą programą. Terminas prašymams pateikti – 2023 m. gruodžio 31 d.

Ši programa įgyvendinama pagal teisės aktą (Įstatymas Nr. XI-1470 su pakeitimais), kurį lapkritį pateikė Lietuvos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, o 2022 m. gruodžio 29 d. pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo įstatymu siekiama įvykdyti teisingumą Holokaustą išgyvenusių asmenų ir jų šeimų, kuriems Lietuvoje pirmiau galiojusių teisės aktų dėl turto grąžinimo nuostatos nebuvo taikomos.

„Šia simbolinių išmokų programa bus siekiama pagerbti palikimą tų žmonių, kurių gyvenimas visiems laikams pakito po įvykdytos precedento neturinčios žydų tautos atstovų turto vagystės Holokausto ir totalitarinių režimų okupacijos Lietuvoje metais. Sveikinu Lietuvą priėmus šį prasmingą įstatymą, kuris žymi svarbų mūsų kelionės siekiant įvykdyti teisingumą tiek daug praradusių asmenų atžvilgiu etapą“, – kalbėjo rabinas Andrew Bakeris, vienas iš „Geros valios fondo“ pirmininkų ir Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius.

„Mūsų moralinė pareiga toliau padėti senyvo amžiaus Holokaustą išgyvenusiems asmenims Lietuvoje ir pagal naująją programą mokėti kompensaciją tiems, kurių turtas buvo neteisėtai nusavintas. Raginame visus, manančius, kad atitinka šios programos dalyviams nustatytus kriterijus, pateikti prašymą. Be jokios abejonės Geros valios fondas sieks operatyviai užtikrinti, kad Holokaustą išgyvenusiųjų ir jų šeimų atžvilgiu būtų įvykdytas toks teisingumas, kokio jie nusipelnė“, – sakė viena iš Geros valios fondo pirmininkų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuo 1991 m. Lietuvos Respublika priėmė keletą įstatymų, kuriais buvo sprendžiamas totalitarinių režimų okupacijos metu nacionalizuotas ar kitokiais būdais neteisėtai nusavintas privačių asmenų nekilnojamasis turtas. Pagal šiuos įstatymus, programoje dalyvauti galėjo tik esami Lietuvos piliečiai, todėl dauguma Lietuvoje nebegyvenančių Holokaustą įšgyvenusių asmenų ir jų šeimų tokios galimybės neturėjo. Reaguodama į tokią situaciją, Lietuvos Respublika neseniai priėmė įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimus, kad bent kiek sumažintų tą istorinį neteisingumą, kurį Holokausto aukos patyrė dėl pernelyg didelius reikalavimus nustatančių, sudėtingų ir nuolat keičiamų pilietybės įstatymų.

Pagal naująjį įstatymą, Lietuvos vyriausybė įsipareigojo sumokėti vienkartinę simbolinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams, neturėjusiems teisinės galimybės susigrąžinti savo turtines teises pagal Lietuvoje pirmiau galiojusius teisės aktus dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu jie nebebuvo šalies piliečiai. GVF buvo paskirtas fondo administratoriumi ir kriterijus atitinkantiems pareiškėjams privalės išmokėti nuo 5 iki 10 mln. eurų. Tiksli kiekvienam asmeniui išmokėtina suma bus apskaičiuota nustačius galutinį reikalavimus atitinkančių pareiškėjų skaičių.

GVF pirmininkai – advokatė Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Bakeris – spaudos konferencijoje pristatė programos sąlygas  / GVF nuotr.

Paraiškas pagal šią programą teikti gali toliau nurodyti asmenys

  • Turto savininkai, t. y.
    • žydų kilmės asmenys, kurie Lietuvoje gyveno iki 1945 m. gegužės 8 d., ir
    • turėjo turto, kuris buvo nacionalizuotas arba neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 10 d. ir
    • neturėjo teisinės galimybės susigrąžinti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kadangi laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 18 d. ir 2001 m. gruodžio 31 d. jie nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
  • Turto savininkų įpėdiniai
    • Nesant gyvam turto savininkui, prašymą pateikti gali turto savininko sutuoktinis (sutuoktinė), tėvai (įtėviai) arba vaikai (įvaikiai), o jiems mirus – turto savininko vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai (sutuoktinės).
    • Prašymus taip pat gali teikti turto savininko testamente nurodyti įpėdiniai, o jiems mirus – jų sutuoktiniai (sutuoktinės), tėvai (įtėviai) arba vaikai (įvaikiai), vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai (sutuoktinės).

Simbolinė kompensacija gali būti mokama už tokį nekilnojamąjį turtą:

  1. Ūkinės–komercinės paskirties statinius.
  2. Gyvenamuosius namus su priklausiniais.
  3. Butus su priklausiniais.

Simbolinė kompensacija už žemės sklypus negali būti mokama.

Prašymo forma talpinama internete https://gvf.lt/en/payments/. Be to, GVF išsiųs prašymų formas kriterijus galimai atitinkantiems išgyvenusiems asmenims.

Terminas prašymams pateikti – 2023 m. gruodžio 31 d. Po 2023 m. gruodžio 31 d. GVF gauti prašymai nebus nagrinėjami ir išmokos nebus mokamos.

Lėšos kriterijus atitinkantiems pareiškėjams bus išmokamos iki 2025 m. liepos 1 d.

Be 5–10 mln. eurų kompensacijų už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą, kurios bus išmokamos pagal programą, likusi naujajame įstatyme numatytos 37 mln. eurų simbolinės kompensacijos dalis bus skirta mokėti kasmetines išmokas Geros valios fondui ateinančius septynerius metus – tokiu būdu Lietuvos vyriausybė pripažįsta, kad egzistuoja paveldėtojų neturintis žydų turtas, apie kurį kalbama 2009 m. Terezino deklaracijoje. Tai turės reikšmingos įtakos stiprinant ir remiant žydų bendruomenių gyvenimą Lietuvoje ir sprendžiant vyresniojo amžiaus asmenų gerovės klausimus, net jeigu kalbame vos apie nedidelę dalį iki karo buvusio žydų turto vertės. Šiuo būdu Lietuva taip pat išsiskiria iš kitų regiono šalių, kurios dar nesiėmė jokių priemonių paveldėtojų neturinčio turto atžvilgiu.

 

Papildyta: Vis dar ieškoma per žemės drebėjimą dingusio Antakijos žydų bendruomenės vadovo

Stichinės nelaimės Turkijoje bei Sirijoje aukų artimiesiems – Pasaulio žydų kongreso viceprezidento Maramo Sterno ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky užuojautos žodžiai.

Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje / Ercin Erturk/Anadolu nuotr.

Dėl pirmadienį Turkiją ir Siriją sudrebinusių ypatingai stiprių žemės drebėjimų, nukentėjo ir Antakijos miestas, kuriame yra nors ir nedidelė, tačiau aktyvi žydų bendruomenė. Turkijos pietuose, prie Asio upės, netoli Sirijos sienos esantis miestas smarkiai nukentėjo, daugelis namų sugriuvo. Antakijos sinagogos Sefer Tora buvo saugiai perkelta į sinagogą Adanoje. Deja, vis dar ieškoma po nuolaužomis dingusio Antakijos žydų bendruomenės vadovo. Jo žmonos kūnas jau rastas.

Per žemės drebėjimą su žmona dingęs Saulas Cenudioglu, šioje nuotraukoje įamžintas su anūkais / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasaulio žydų kongresas (PŽK) palaiko glaudžius ryšius su stichinės nelaimės ištiktos Turkijos žydų bendruomene, siekdamas padėti aukoms.

„Šiais sunkiais laikais reiškiame gilią užuojautą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. Mūsų mintys ir maldos yra su tais, kurie neteko artimųjų, patyrė traumų ar prarado namus“, – pasaulio žydų bendruomenes apskriejo jautrūs PŽK vykdančiojo viceprezidento Maramo Sterno žodžiai.

Nuoširdžią užuojautą aukoms ir jų artimiesiems pareiškė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:

„Liūdime kartu su žuvusiųjų artimaisiais ir meldžiamės už visus nukentėjusius ir dingusius be žinios. Stiprybės šią sunkią akimirką“.

Turkijos žydų bendruomenė renka lėšas ir teikia pagalbą visoms aukoms. Prisidėti galite ir jūs – per Lietuvos Raudonąjį Kryžių arba aukodami konkrečiai Turkijos žydų bendruomenės vyriausiojo rabinato sąskaitą, kurios rekvizitus rasite straipsnio pabaigoje.

Du smarkūs žemės drebėjimai – 7,4 ir 7,9 balo – ankstų pirmadienio rytą sudrebino Turkiją ir Siriją. Vidurdienį šalį sukrėtė naujas 7,7 stiprumo žemės drebėjimas. Antradienio rytą pranešta, kad aukų skaičius jau viršijo 5 100. Sužeistųjų jau virš 20 tūkstančių.

Turkijos vyriausiojo rabinato sąsk. nr.:

Turkish Chief Rabbinate Foundation

Vakıfbank Istanbul Courthouse Branch

TR 78 0001 5001 5804 8022 2899 31

Mokėjimo paskirtyje įrašyti „Donate for earthquake“ (angl. parama dėl žemės drebėjimo – aut. past.).

Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje / Ercin Erturk/Anadolu nuotr.

Italijos prezidentas Šoa aukų minėjime Holokaustą prilygino nuodams ir įvardijo naują pavojų

Italijoje Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena yra išties svarbi ir ypatinga. Tai rodo didžiulė pagarba, kurią demonstruoja šios šalies valstybinės institucijos, minėdamos Šoa. Sausio 27-ąją garbiausi Italijos asmenys – vyriausybės ir parlamento atstovai, Italijos žydų bendruomenės pirmininkė Noemi di Segni, kariuomenės vadovybė ir užsienio šalių ambasadoriai susirinko prezidento rezidencijoje Kvirinalo rūmuose.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella Holokausto aukų minėjimo metu / La Stampa nuotr.

„Aušvico sistema buvo siaubinga mirtinų toksinų, kurie nuodijo žmonių protus, džiovino širdis ir jausmus, pasekmė, – savo kalboje konstatavo Italijos prezidentas Sergio Mattarella, vaizdžiai nacistų neapykantą žydų tautybės žmonėms ir kitoms nukentėjusioms bendruomenėms prilygindamas nuodams. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šalies Konstitucija užtikrina, jog Italija niekada nebeužsikrės rasistiniu virusu, tačiau dabar pasaulio tyko kitas pavojus. – Negacionizmas (atkaklus, dažnai politizuotas akivaizdaus dalyko neigimas – aut. past.) yra pati subtiliausia ir klastingiausia rasizmo forma“.

Prezidentui antrino Ministrė Pirmininkė.

„Holokaustas yra žmonijos bedugnė, – sakė Giorgia Meloni. – Mes išliksime budrūs, stiprūs ir niekada neleisime, kad Holokaustas pasikartotų“.

Antrojo pasaulinio karo metu Hitlerio nacių ir jų kolaborantų vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas nusinešė 6 milijonus gyvybių. Joms pagerbti pasirinkta Sausio 27-oji – diena, kai raudonoji armija išvadavo Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pasitinka atvykusią šalies žydų bendruomenės pirmininkę Noemi di Segni / IRP nuotr.

Ar Valančius – antisemitas, kodėl Kudirka degė neapykanta žydams, o Basanavičius buvo jų gerbiamas?

Vytautas Toleikis / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kol daugelis mėgavosi Olga Tokarczuk, J. M. Coetzee ir kitomis knygų naujienomis, mokytojas, kultūrininkas Vytautas Toleikis pastaraisiais metais gilinosi į lietuvių literatūrą, net trečiarūšę, kad susidarytų įspūdį, kaip joje 19 a. pab.–20 a. pr. vaizduoti Lietuvos žydai. „32 metus šios temos niekas nelietė. Mane, tiesą sakant, tai šokiruoja“, – pabrėžia V. Toleikis.

Mindaugas Klusas,

© LRT.lt

Jis parašė knygą „Žydai lietuvių literatūroje“, 2022 metais ją išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o neseniai leidinys pristatytas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

„Ši knyga… bjauri, – su humoro gaidele balse pabrėžia jis. – Niekam nepavyks žaisti balta-juoda. Nepavyks sukurti teorijos, kad dešinieji labiau linkę į antisemitizmą, o kairuoliai – šventieji angelai. Knygoje pateikiami literatūros pavyzdžiai rodo visišką „košelieną“, makalynę. Nes buvo visaip.“

Mazel tov panevėžietei Virginijai Barauskienei!

Virginija Barauskienė jau daugybę metų dirba Socialinių programų departamento lankomosios priežiūros slaugytoja. Nuo 2005-ųjų ponia Virginija – aktyvi Panevėžio žydų bendruomenės narė, prieš daugiau nei trylika metų įsiliejo ir į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklas.

Ji – puiki šeimininkė, padedanti paruošti stalus tradicinėms žydų šventėms – gamina žydų klasika vadinamą gefilte fish, kepa chalą ir kitus žydiškus patiekalus. Tačiau dar svarbiau, kad Virginija yra labai jautrios širdies, tolerantiška ir dėmesinga kiekvienam, kuriam reikia pagalbos.

Atsidėkodama už gerumą, Panevėžio žydų bendruomenė su nukrautu stalu, gėlėmis, dovanomis ir Onetos Juospaitienės eilėmis pasveikino Virginiją  gimtadieninio jubiliejaus proga.

Panevėžio ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenių vardu Gennady Kofman pasveikino jubiliatę ir linkėjo gyventi iki 120 metų!

Nauja pramoga bendruomenėje – VIKTORINA!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda naują tradiciją – visus, neabejingus žydų kultūrai, kviečiame į viktorinų ciklą „Pažink savo istoriją“.

Sekmadienis – puiki diena bendrauti ir pramogauti, todėl kartą per mėnesį Beigelių krautuvėlėje vyks smagios viktorinos. Kaskart tema bus kita – nuo Lietuvos žydų meno iki politikos, nuo socialinių temų iki istorijos vingių. Taigi, pademonstruoti savo žinias ir kažką naujo sužinos visi – nuo didelio iki mažo, nuo senjoro iki gimnazisto, nuo šeimyninės komandos iki užklydusio vienišiaus. Laukiami visi.

Pirmoji viktorina vyks jau šio sekmadienio popietę. Jos tema „Žydų muzika: kas tai?“. Viktoriną ves aktorius ir publicistas Arkadijus Vinokuras. Ekspertinę nuomonę išsakys arbitras – muzikologas, litvakų muzikos žinovas,  profesorius Leonidas Melnikas.

Muzikos, dainų ir šokių tikrai netruks, tad gerą nuotaiką garantuojame!

Viktorina vyks šį sekmadienį, vasario 12-ąją, 14 val. „Beigelių krautuvėlėje“ (Pylimo g. 4, Vilnius).

Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki vasario 10 d. e-paštu: katrina@lzb.lt  

 

 

 

Per Holokaustą vienintelės likusios gyvos Šeduvos žydaitės Sulamitos istorija

Per Holokaustą vienintelės likusios gyvos Šeduvos žydaitės Sulamitos istorija

Svarbių kelių tarp Šiaulių, Panevėžio ir Jonavos sankirtoje įsikūrusiame Šeduvos miestelyje devyniolikto amžiaus pabaigoje kas antras gyventojas buvo žydas. Tiksliau, jie sudarė daugiau nei 61 procentą vietos bendruomenės. Jie buvo pardavėjai, mokytojai, fotografai, batsiuviai. Jie buvo kaimynai, draugai, buvo dalis visuomenės, kurioje drauge gyveno lietuvių katalikų ir žydų bendruomenės.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, anot istorikų, 700 žydų bendruomenė buvo sunaikinta, išgyveno tik viena moteris. Tačiau Šeduvoje iki šiol prisimenamos iš senolių lūpų perduotos istorijos apie miestelio gydytoją Mendelį Vitėną, Joselio Fleišo restoraną ar Jenkelio Levito limonadinę bei virvių dirbtuvę.

Iš kairės: žydaitė Sulamita Nolienė su savo gelbėtojais Stanislovu ir Liudvika Paluckais. Ant lietuvės rankų – S. Nolienės sūnus Pinchas.

Prisimenami ir žmonės, bandę gelbėti pavienius žydus nuo jų laukiančios egzekucijos. Vis dėlto garsiausia, ko gero, dėl to, kad vienintelė tokia – žudynių išvengusios Sulamitos Nolienės bei jos gelbėtojų Liudvikos ir Stanislovo Paluckų istorija.

S. Nolienei pavyko pasislėpti nuo budelių, bet dviejų vaikų motinos širdis plyšo į šipulius, suvokusi, jog daugiau niekada nebepamatys savo atžalų. Todėl iš slėptuvės, manoma, Panevėžyje ji sugrįžo į Šeduvą, bet joje rado tik tuščius namus. Moteris prašė policininkų, kad šie išvežtų ją pas šeimą, bet vežti nebebuvo pas ką. Jei ne Šeduvos klebonas, tai jau kitą dieną Sulamitos būtų laukęs toks pat likimas – šūviai miške. Tačiau ji rado prieglobstį miestelio bažnyčioje, kur kelias dienas slėpėsi už didžiulio altoriaus. O po to prelatas Mykolas Karosas moteriai rado prieglobstį lietuvių Stanislovo ir Liudvikos Paluckų šeimos namuose Šniukonių kaime.

Šeduvės Sulatimos Nolienės sielvarto dejonės ilgas naktis skambėjo atokioje sodyboje, bet jas girdėjo tik gelbėtojai Paluckai. Jų dukra Valerija Orantienė ir po daugelio metų prisiminė dieną, kai tėvai išgąsčio ir sielvarto palaužtą žydaitę Sulamitą parsivežė namo ir savo vaikams prigrasino apie ją niekam nepasakoti.

1943 metų gegužę moteris su žydų batsiuviu susilaukė sūnaus Picho (Petro) Nolio. Tiesa, berniuką lietuviai Liudvika ir Stanislovas Paluckai turėjo pakrikštyti kaip savo. Dėl to Liudvika, apsimesdama nėščia, kelis mėnesius vaikščiojo pasikišusi po drabužiais pagalvėlę. Atėjus į Lietuvą Tarybinei armijai berniuko motina naują gyvenimo lapą atvertė Šiauliuose, į kuriuos, jau tvirčiau stovėdama ant kojų, iš Paluckų pasiėmė ir sūnų. 1952-aisiais motina ir sūnus išvyko į Izraelį, tačiau Sulamita iki pat savo mirties susirašinėjo su Liudvika Paluckiene, o vėliau vyriausiasis Paluckų sūnus Stanislovas pradėjo susirašinėti su Pichu Nolu.

Sulamita su sūnumi. Nuotrauka atsiųsta Paluckams iš Izraelio.

Žydaitei gyvybę išgelbėjusią lietuvių šeimą 2000 metais pagerbė aukščiausia šalies valdžia – Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Liudviką Paluckienę (jau po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Apdovanojimas buvo įteiktas jos dukrai Valerijai.

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation

Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma.

Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v #evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

Iliustracija: lostshtetl.lt