Informacinių technologijų pagalba kuriama Atvirojo kodo skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma – RODA*, skirta Europos žydų kultūros paveldo skaitmeninimui ir saugojimui.

2021 metų pradžioje prasidėjęs tarptautinis “J-ARK – Europos Žydų Bendruomenės Archyvas” (angl. “J-Ark – European Jewish Community Archive”) truks iki 2023 m. pradžios. Projekto metu kuriama ir išbandoma skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma. Joje talpinamas skaitmeninis Žydiškas archyvas apimantis atrinktą video, audio, vizualinę, foto ar kitą dokumentinę medžiagą, susijusi su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) istorija nuo nepriklausomybės laikų.

*RODA yra skaitmeninės saugyklos sprendimas, teikiantis funkcionalumą visiems pagrindiniams OAIS etaloninio modelio blokams. RODA gali gauti, valdyti ir suteikti prieigą prie įvairių tipų skaitmeninių objektų, kuriuos gamina didelės korporacijos ar viešosios įstaigos. RODA yra pagrįsta atvirojo kodo technologijomis ir palaikoma pagal esamus standartus, tokius kaip atviroji archyvų informacinė sistema (OAIS), metaduomenų kodavimo ir perdavimo standartas (METS), koduotas archyvinis aprašas (EAD), Dublino branduolys (DC) ir PREMIS (išsaugojimas). metaduomenys).

Projektą koordinuoja:

Jewish Heritage Network (JHN), Nyderlandai

Projekto partneriai:

KEEP SOLUTIONS (KEEP) Portugalija

“Grodzka Gate – NN Theatre” Centre (TNN), Lenkija

Pangeanic (PAN), Ispanija

Stichting Europeana/Europeana Foundation (EF),Nyderlandai

Projektą iš dalies remia Europos komisija.

Į skaitmeninio paveldo kolekciją pateko 61 Menoros laida

LŽB atrinko ir pateikė 61 Menoros laidą, kurios pirmasis įrašas pasirodė 1998 m. Dalinamės keliais archyviniai įrašais, menančiais LŽB istoriją nuo 2000 m.

Litvakų portretai

Didžiausias turtas yra žmonės. Ir jie, deja, neamžini. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad “Menora” nufilmavo nemažai litvakų portretų. Jų indėlį į žydų atgimimą sunku pervertinti, jie išsaugojo savo tautos geriausius bruožus ir identitetą. Tie žmonės dirbo įvairiausius darbus, tarp jų – mokslininkai, menininkai, mokytojai, finansininkai, inžinieriai. Mūsų herojų jau nebėra gyvųjų tarpe, bet liko laidos. Ir iš ekrano jie kalba su mumis – sako laidų kūrėja Lilija Kopač.

 

Šią “Menoros” laidą mes skyrėme Lėjos Jacovskienės 80-mečiui. Lėja, sulaukusi tokio garbingo amžiaus, vis dar dirbo finansininke Lietuvos žydų bendruomenėje.

Larisa Vyšniauskienė, ansamblio “Fajerlach” vadovė džiaugėsi bendradarbiavimu su Lėja Jacovskiene. Jubiliatė ne tik tvarko ansamblio finansinius reikalus. Lėja Jacovskienė – puiki jidiš kalbos žinovė, ji išsaugojo savo gimtąją “mame lošn”. Tad padeda suprasti dainų turinį, verčia tekstus.

Lėjos Faingold – tokia buvo jos mergautinė pavardė, gyvenimo kelias prasidėjo Ukmergėje. Ji buvo jauniausia iš keturių dukrų. Prasidėjus karui, Faingoldų šeimai pavyko pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. 1944-aisiais Lėja grįžo į Lietuvą – kaip ji pati sakė, neįsivaizdavo gyvenimo kitur. Pažintis su teisininku, litvaku Jevsėjumi Jacovskiu nulėmė visą jos tolesnį gyvenimą.

Trys Jacovskių vaikai išpildė tėvo svajonę tapti dailininku. Adomas, Aleksandra ir Jokūbas Jacovskiai – garsūs Lietuvos menininkai.

“Menora” svečiavosi Adomo Jacovskio dailės parodoje.

Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbėjo apie tai, kad Adomo Jacovskio kūryba simbolizuoja ikikarinės Lietuvos žydų dailės tęstinumą ir kad kartu jis yra modernios lietuvių dailės asas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius pasakojo garbingos, kūrybingos Jacovskių šeimos istoriją.

Šviesaus atminimo šeimos patriarchas Jevsėjus Jacovskis buvo vienas žydų bendruomenės atkūrimo entuziastų.

Laida sukurta 2000 metais.

 

Fira Bramsonaitė – judaikos archyvų saugotoja

Šviesaus atminimo Esfira Bramsonaitė – pirmoji Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos skyriaus vedėja.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko konferencija “Vilniaus kultūrinis gyvenimas”. Esfira Bramsonaitė skaitė pranešimą apie iš garsios literatų šeimos kilusią poetę Sorą Reizen, kuri kūrė jidiš kalba.

Lietuvos Jeruzalės judaikos palikimas akademiniame pasaulyje yra labai svarbus. Esfira – tas vedlys, kuris vedžiojo jidiš kultūros labirintais.

Ji gimė ir augo Kaune, šalia sinagogos, Elizos Ožeškienės gatvėje. Prasidėjus karui, Esfira išėjo iš namų ir patraukė į rytus. O tėvas, mama ir sesuo žuvo Didžiosios akcijos metu.

Po karo Fira grįžo į Lietuvą, į Vilnių – Kaune gyventi nebegalėjo. Dirbo teisme, vėliau miškų ministerijoje ir jau ruošėsi ramiam pensininkės gyvenimui, kai gavo netikėtą pasiūlymą – nueiti į Knygų Rūmus dirbti su judaikos palikimu. Esfira visą naktį verkė, ir suprato, kad tos knygos jos laukia.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius su Esfira Bramsonaite iki karo mokėsi vienoje gimnazijoje, vėliau kartu studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Jis labai aukštai įvertino Esfiros nuopelnus žydų kultūrai, žydų bibliografijai ir knygų išsaugojimui.

Laida sukurta 2003 metais.

 

Garsus lituanistas Chackelis Lemchenas

 

Garsus lituanistas Chackelis Lemchenas gimė 1904 metais Papilėje. Kai “Menora” atvyko jį kalbinti, Chackeliui Lemchenui buvo 95.

Jis prisiminė savo gyvenimą, svarbiausius momentus. 1915 metais “evakuojant” žydus iš Kauno gubernijos, visa šeima buvo priversta pasitraukti į Rusijos gilumoje esančią Penzą. 1921 metais Lemchenų šeima sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Žagarėje, Chackelis pradėjo studijas Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete. Jį pastebėjo ir pas save įdarbino lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis.

Holokausto metu Lemchenas atsidūrė Kauno gete, kuriame per 1944 metų vaikų akciją neteko abiejų sūnų. Pats Chackelis kalėjo Dachau, jo žmona – Štuthofo koncentracijos stovyklose. Jiedu susitiko po karo Vilniuje. Chackelis Lemchenas išgarsėjo kaip daugelio žodynų sudarytojas. 1994 metais už indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą Lemchenui buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas.

09:50

Antrasis siužetas – apie Vasario 16-osios šventę Vilniaus žydų Šolomo Aleichemo mokykloje. Mokyklos direktorius Miša Jakobas pasakojo apie už Lietuvos nepriklausomybę kovojusius žydų karius savanorius.

13:20

Trečiajame laidos epizode pasakojama apie prof. Marko Petuchausko vadovaujamo Lietuvos žydų kultūros klubo renginį “Lietuvių ir Lietuvos žydų muzikos paralelės”. Dalyvavo lietuvių folkloro ansamblis “Krivulė” ir žydų vaikų ansamblis “Alija”. Apie renginį pasakojo muzikologas Arvydas Karaška ir ansamblio “Alija” vadovas Arkadijus Sorkinas.

19:27

Ketvirtame siužete pasakojama, kad Atviros Lietuvos Fondo namuose įvyko susitikimas su Izraelio meno kritikais. Skulptorius Dovydas Zundelovičius planuoja lietuvių skulptorių parodą Izraelyje, kuri bus skirta Lietuvos respublikos 80-mečiui.

21:43.

Penktas siužetas. Kompozitoriui Anatolijui Šenderovui įteikta Lietuvos nacionalinė meno premija. Pristato poetas Marcelijus Martinaitis. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas pasakoja apie savo kūrybą.

Laida sukurta 1998 metais.