Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną – 770-ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybinius apdovanojimus 54-iems šaliai nusipelniusiems ir jos vardą pasaulyje garsinantiems asmenims. Tarp apdovanotųjų – ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
Dr. dr. Lara Lempertienė / LRP nuotr.
štisus šimtmečius žydai, kartu su lietuviais ir kitomis tautomis, kūrė Lietuvą, dirbo vardan jos gerovės ir klestėjimo.Liepos 3-ąją Jurbarke lankėsi nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio valstybės ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein.
Šaltinis: Jurbrkas.lt
Vizito akimirkos / jurbarkas.lt nuotr.
Šių metų birželio mėnesi Panevėžio žydų bendruomenę aplankė garbingi svečiai – Williamsas Tcathas, Gendel / Hendel šeimų asociacijos prezidentas ir jo bendrakeleiviai.
Gendel / Hendel šeimų asociacijos prezidentas Williamsas Tcathas (kairėje) ir PŽB pirmininkas Genadijus Kofmanas / PŽB nuotr.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia 6 – 15 metų vaikus į dienos stovyklą.
Jūsų laukia kelionės, žygiai, nuotykiai ir kitos aktyvios pramogos.
Data: rugpjūčio 14 – 16 d.
Laikas: nuo 8 iki 18 val.
Vieta: Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.
Registracija: https://forms.gle/mkDUJVTf16oP7ErL8
Turite klausimų? Jums atsakys mokytoja Vilma (+370) 659 41244
Lauksime jaunųjų nuotykiautojų!
Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ kviečia nemokamą į koncertą, kurį Lietuvos žydų bendruomenės nariams ir visiems klasikinės muzikos mylėtojams dovanoja Kanadoje gyvenantis ir koncertuojantis smuikininkas, litvakas Atis Bankas bei pianistė Victoria Korchinskaya-Kogan.
Smuikininkas Atis Bakas ir pianistė Victoria Korchinskaya-Kogan / LŽB nuotr.
Ištuštėjusioje savaitgalyje (birželio 18d.) Pylimo gatvėje ( Lietuvos žydų bendruomenės salėje, Pylimo g.4, Vilnius), pro atvirus langus sklido smuiko ir fortepijono garsai. Grojo koncertmeisterė Lidija Koroliova (fortepionas) ir Boris Kirzner (smuikas), o Lev Mesengiser Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos (TRPA) Lietuvoje prezidentas atidarė Literatūros praktinę konferenciją „Litvakų literatūra – ženkli Lietuvos kultūros paveldo gairė“.
Regina Jakučiūnaitė, žurnalistė
Publikuota „Lietuvos aide“
Savo kūrybą skaito Michail Landburg / TRPA nuotr.
Sostinės 700 metų jubiliejui skirtas festivalio „Muzika erdvėje“ renginių ciklas „Muzika Vilniui“, kuriame vieni ryškiausių šių dienų pasaulio kompozitorių kuria kūrinius pasirinktoms sostinės erdvėms, priartėjo prie pabaigos.
Liepos 5 d. 21 val. kviečiame į baigiamąjį ciklo koncertą – amerikiečių minimalizmo legendos Michaelo Gordono pasaulinę premjerą, skirtą buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos pastato kiemeliui.
Slogi tyla ir visuomenės apatija – taip ekspertai apibūdina visuomenės reakciją po antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų. LRT.lt pašnekovai pabrėžia – išsakytos mintys yra pavojingos ir skaldo visuomenę: „Šiandien kaimynas užsipultas žodžiais, rytoj degs jo namas, ir mes nebėgsime su kibirais padėti jam jo gesinti. Taip jau yra buvę.“
Domantė Platūkytė, LRT.lt
Publikuota: LRT.lt
Sergejus Kanovičius / D. Umbraso / LRT nuotr.
Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.
Prie paminklo senosiose Palangos kapinėse pagerbtos žydų žudynių aukos / Palangos savivaldybės nuotr.
1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atliktais istoriniais tyrimais, tarp nužudytųjų buvo 95 Palangos valsčiaus žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 ne žydų tautybės žmonių, kurių didelę dalį sudarė lietuviai.
1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti.
1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.
Kiekvienais metais Kauno žydų bendruomenė kviečia susiburti prie paminklo „Lietūkio“ garažo žudynių aukoms tame pačiame kieme, kur jos vyko, Miško gatvėje, prisiminti ir pagerbti čia žvėriškai nukankintus žmones. Po minėjimo su grupe bendruomenės narių ir bičiulių tradiciškai vykstame sukalbėti maldą už nužudytuosius Vilijampolės bei Žaliakalnio žydų kapinėse.
Kaune pagerbtos “Lietūkio” garažo aukos / KŽB nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną kviečia visus jungtis prie iškilmingos triumfo eisenos ir atstovauti litvakų bendruomenę Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventimo ceremonijoje.
Vakar, birželio 27-ąją, mirė LŽB narė Natalija Rozman (1950 – 2023).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą velionės sūnui ir kitiems artimiesiems.
Lietuvos žydų (litvaku) bendruomenė ir studentų klubas kviečia žydų jaunimą (18+) į poilsio vakarą!
Europos žydų kongresas išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl stiprėjančio nacionalizmo ir antisemitizmo Bulgarijoje ir smerkia išpuolius prieš žydų organizaciją Bulgarijoje „Shalom“. Kaip politinė Bulgarijos žydų atstovybė „Shalom“ yra susijusi su Europos žydų kongresu.
Bulgarijos žydų organizacijos „Shalom“ vadovas, profesorius Aleksandras Oskaras / EJC nuotr.
1955 m. žydų kapinės Panevėžyje buvo uždarytos.1966 m. birželio 2 d., pagal Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimą Nr.252, vietoje žydų kapinių įkurtas parkas. Tai buvo aukščiausio rango cinizmas.
Paminklas “Liūdinti žydų motina” / PŽB nuotr.
Išeivė iš Lietuvos Keiptauno mieste Pietų Afrikoje. Apie 1912 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / Išeiviai iš Lietuvos Johanesburgo mieste Pietų Afrikoje. Apie 1910 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / LRT.lt koliažas
Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, kai į Lietuvą buvo pargabenta daugiau nei 800 kg įvairių ir iš Lietuvos traukiantis nuo karo negandų išgabentų dokumentų, ir išnykusių, nykstančių ar ir toliau sėkmingai gyvuojančių lietuvių bendruomenių kūrybinės veiklos liudijimų, keletą metų buvo vykdomi paruošiamieji darbai kelionei į Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
Žydų išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacija, dėl antisemitinių Seimo nario Žemaitaičio pasisakymų ir augančio antisemitizmo Lietuvoje, laišku kreipėsi į Lietuvos ambasadorę Izraelyje Liną Antanavičienę, prašydami paaiškinti oficialią Lietuvos valstybės poziciją šiuo klausimu. Pridedame visą kreipimąsi.
Gerbiamoji ambasadore Antanavičiene,
Esame šokiruoti dėl pastarojo meto augančio antisemitizmo Lietuvoje ir pritariame 2023 birželio 23 d. Lietuvos žydų (livakų) bedruomenės pareiškimui. Neįsivaizduojama ir nepriimtina, kad, praėjus 82 metams nuo Holokausto pradžios ir beveik visų žydų sunaikinimui Lietuvoje, vis dar tęsiasi neapykantos kupina retorika klesti ir yra toleruojama.
Mes, litvakai, negalime tyliai likti nuošaly, nes mūsų gyvybei gresia pavojus!
Prašome su mumis pasidalinti oficialiu Lietuvos vadovų pareiškimu apie jų atsaką į pono Žemaitaičio skleidžiamą spjaudomą ir platinamą neapykantą bei melą.
Mes jaučiame abipusę pagarbą bei supratimą ir esame sunerimę dėl augančio antisemitizmo judėjimo.
Lauksime iš Jūsų žinių. Geriausi linkėjimai.
Pagarbiai,
Arie Ben-Ari Grodzensky,
Žydų išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacijos vadovas
Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, pradėjo veikti paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Joje pirmą kartą Baltijos šalyse išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių Lietuvos žydų dailininkų kūryba. Apie tai, kaip sudaryta paroda ir kokių menininkų darbai joje pristatomi, pasakoja parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė.
Paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ / A. Šileikos / LRT nuotr.
Kažin ar gali būti kas prasmingiau, nei pavadinti biblioteką rašytojo vardu jo vaikystės mieste – Jonavos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė mero pasiūlymui įamžinti vieno garsiausių litvakų atminimą.
