Slogi tyla ir visuomenės apatija – taip ekspertai apibūdina visuomenės reakciją po antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų. LRT.lt pašnekovai pabrėžia – išsakytos mintys yra pavojingos ir skaldo visuomenę: „Šiandien kaimynas užsipultas žodžiais, rytoj degs jo namas, ir mes nebėgsime su kibirais padėti jam jo gesinti. Taip jau yra buvę.“
Domantė Platūkytė, LRT.lt
Publikuota: LRT.lt
Sergejus Kanovičius / D. Umbraso / LRT nuotr.
Portalas LRT.lt primena, kad R. Žemaitaitis kelis kartus priešiškai pasisakė žydų atžvilgiu. Kiek anksčiau politikas socialinėje erdvėje pacitavo eilėraštuką „imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, vėliau kaltino žydus žudžius lietuvius ir naikinus lietuvių tautą.
Į tokius pasisakymus sureagavo Lietuvos vadovai ir užsienio valstybių ambasadoriai, kalbėta apie bręstantį tarptautinį skandalą, tačiau pasigendama griežtos visuomenės reakcijos ir siunčiamos žinios, kad neapykanta nebus toleruojama.
Visgi pats R. Žemaitaitis savo žodžiuose problemos nematė, neatsiprašė ir gynėsi, esą citavo mūsų tautosaką. Anksčiau kalbėdamas su portalu LRT.lt R. Žemaitaitis žydų tautą vadino barbarų tauta: „Barbarai griauna mokyklas, barbarai griauna kultūrą, barbarai griauna ligonines.“
„Vienas barbaras gyvena Rusijoje, dabar, pasirodo, Izraelis yra barbarai“, – LRT.lt sakė R. Žemaitaitis.
Slogi tyla
„Mane visada labiau slėgdavo ne kvadratiniai ar inteligentiški antisemitai. Mane slėgdavo visiška tyla. Slogi ji ir dabar“, – taip apie visuomenės reakciją po R. Žemaitaičio pasisakymų kalbėjo rašytojas Sergejus Kanovičius.
„Prokuratūra ir teismai, Seimo Etikos reikalų komitetas tars savo žodį. Bet tyla, bendra, kad ir FB, draugystė su išsišokėliu man pasako labai daug. Kažkada ta tyla pražudė labai daug žmonių. Šiandien ji žudo mūsų pačių sąžinę. O gal jos likučius. (…) Bet tyla nugali. Ir žudo tikėjimą“, – feisbuke rašė S. Kanovičius.
Kažkada ta tyla pražudė labai daug žmonių. Šiandien ji žudo mūsų pačių sąžinę. O gal jos likučius.
S. Kanovičius
Kaip portalui LRT.lt sakė rašytojas, valstybės vadovai ir teisėsauga į R. Žemaitaičio žodžius sureagavo pakankamai greitai ir iš esmės, tačiau problema – visuomenės reakcija ar veikiau jos nebuvimas.
„Yra religiniai, dvasiniai lyderiai, autoritetai – kur yra jie? Kur jų žodis?“ – klausė S. Kanovičius.
Jis taip pat pridūrė pasigedęs principinės kitų Seimo narių reakcijos: „Man keista, kaip galima sėdėti vienoje salėje su šiuo žmogumi, nes čia ne tik antisemitizmo klausimas – jis yra sistemingas kiršintojas, jo mintys yra pavojingos visuomenei.“
„Kol neatsiprašys, šalia net sėdėti toksiška“
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas, publicistas Donatas Puslys kalbėjo apie toleranciją neapykantos kalbai, dezinformacijai ir šmeižtui – anot jo, pripratus prie tokių pasisakymų, ši tolerancijos kartelė gali būti palaipsniui keliama.
„Reikia ne dėl R. Žemaitaičio reaguoti, o dėl to, kad pasakytume savo poziciją – tokie dalykai mums nepriimtini, mūsų vertybės nėra abstrakčios, mes reaguojame ir stojame į apšmeižtųjų pusę.
Kai kas gal pasakytų, kad reikia reaguoti, nes sureagavo diplomatai, nes tai nebuvo tik Lietuvoje aptarta problema. Tačiau neturime dairytis – turime reaguoti ne dėl to, kad kils tarptautinis skandalas, bet dėl mūsų – negali būti tokių kalbų, nes jos skatina neapykantą, iškraipo istoriją“, – LRT.lt komentavo D. Puslys.
Donatas Puslys / E. Blaževič / LRT nuotr.
Jis svarstė, kad dalis visuomenės į R. Žemaitaičio žodžius galėjo nereaguoti nenorėdama duoti dėmesio, visgi D. Puslys teigė, kad tokia taktika netinkama.
„Yra viena taktika, kad duok durniui kelią, bet, kita vertus, yra kita patarlė – įleisk kiaulę į bažnyčią, ji ir ant altoriaus užlips“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto analitikas.
Kol R. Žemaitaitis neatsiprašys, parlamente aplink jį net sėdėti toksiška.
D. Puslys
Anot jo, visuomenės reakcija turėtų parodyti, kad gebame apginti principus, kurie buria mūsų bendruomenę: „Kol R. Žemaitaitis neatsiprašys, parlamente aplink jį net sėdėti toksiška. Suprantu, kad ten darbo vieta, bet natūraliai tokį žmogų tiesiog reikėtų izoliuoti.“
Panašiai kalbėjo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė. Jos manymu, kai kurie Seimo nariai galbūt laukia teisėsaugos sprendimų ir vadovaujasi nekaltumo prezumpcija, tačiau, pabrėžė istorikė, nepritarimą R. Žemaitaičio išsakytiems žodžiams galima išreikšti ir nebūtinai teisiniu keliu.
Remigijus Žemaitaitis / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Netoleranciją tokiems žodžiams galima demonstruoti kitaip – nepaduodant rankos, paliekant keletą tuščių vietų aplink R. Žemaitaitį, kai sėdi toje pačioje eilėje. Galima rasti formų, kaip viešai demonstruoti, kad tau tai nepriimtina. Dabartinėje situacijoje tikriausiai stengiamasi išvengti papildomų įtampų, kurių Seime pastaruoju metu netrūksta“, – svarstė J. Verbickienė.
Apatiška visuomenė
Pasak rašytojo S. Kanovičiaus, visuomenė turėjo ir turi sureaguoti ryžtingiau, nes šie klausimai ne mažiau pavojingi nei politikų neskaidrumas.
„Nežinia, kuo tai gali pavirsti. (…) Manęs, pavyzdžiui, šis Seimo narys kaip asmuo visiškai nedomina, nes jis yra rezultatas. Mane domina jo aplinka, kuri jam padeda, mane domina tie, kurie jį remia“, – svarstė S. Kanovičius.
Valstybės sienos yra dar ir moraliniai principai, vertybės. Jei jų nesaugosi, nepadės nei tankai, nei priešlėktuvinė gynyba.
S. Kanovičius
Deja, teigė pašnekovas, visuomenė abejinga daugeliui dalykų, dėl kurių turėtų pasisakyti ryžtingiau, tačiau dėl kurių neretai tyli.
„Visuomenei, deja, ši problema neatrodo pakankamai pavojinga, pakankamai aktuali, o tai kelia labai didelį nerimą. Valstybės sienos nėra tik geografinė sąvoka. Valstybės sienos yra dar ir moraliniai principai, vertybės. Jei jų nesaugosi, nepadės nei tankai, nei priešlėktuvinė gynyba“, – LRT.lt kalbėjo S. Kanovičius.
Anot jo, nereaguodami į tokias situacijas, nerodome noro „užstoti visiškai be pagrindo užsipulto kaimyno“.
„Šiandien jis užsipultas žodžiais, rytoj degs jo namas, ir mes nebėgsime su kibirais padėti jam jo gesinti. Taip jau yra buvę. (…) Visuomenė apatiška, o tai labai negerai“, – pabrėžė S. Kanovičius.
Veikėjai su klouno kauke – ne pretekstas nereaguoti
Publicisto D. Puslio vertinimu, R. Žemaitaitis mūsų visuomenėje atlieka Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio vaidmenį.
„Būdavo, Kremliaus režimas meta kokį nors klouną, radikalą – dalis reaguoja taip, kad jis kalba nesąmones, bet jis savo ruožtu pamatuoja, kas visuomenėje praeina, o kas – ne, gal galime su radikaliais naratyvais išjoti kur nors.
Kita vertus, jis atlieka ir paskaldymo, pakurstymo, papriešinimo funkciją. Tokie veikėjai su klouno ar radikalo kauke neturėtų būti pretekstu nereaguoti“, – pažymėjo D. Puslys.
Pasak jo, nors kiekvienas Lietuvoje yra lygiavertis, dar skirstome visuomenę į „mes“ ir „jie“.
„Yra požiūris, kad tam tikra prasme „jie“ – tai dar ne „mes“, apie „juos“ pasakė, „jų“ reikalas ir reaguoti. (…) Turime užkirsti kelią visoms strategijoms, kurios bando skaldyti visuomenę per etninį ar religinį pagrindą.“
D. Puslys taip pat įspėjo dėl tokios retorikos pavojų – analitiko teigimu, yra visuomenės grupių, kurioms tokios idėjos yra priimtinos, kurios turi antisemitinių nuostatų.
Pasirodžiusi reakcija – brandos ženklas
VU profesorė Jurgita Verbickienė pastebėjo, kad gyvename skirtinguose socialiniuose burbuluose, todėl sunku apibendrintai kalbėti apie visuomenės reakciją.
„Mano stebimoje aplinkoje, kuri man geriausiai matoma, reakcijos buvo, socialiniai tinklai plyšo, o man pačiai teko duoti keletą interviu bandant suvokti, kas įvyko. Negalėtume sakyti, kad buvo tokia absoliuti tyla – akimirksniu sureagavo politikai. Tačiau galime kelti klausimus, ką reiškia santykinis visuomenės tylėjimas“, – LRT.lt kalbėjo J. Verbickienė.
Tokio tipo nepakantos skatinimo apraiškų būta ir anksčiau, tačiau žmonės lieka nenubausti, o nebaudžiamumo momentas prisideda prie drąsos taip kalbėti ir veikti.
J. Verbickienė
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žydų bendruomenė nerimauja, kas nutinka tada, kai tyla virsta abejingumu – tokį abejingumą matėme Antrojo pasaulinio karo metais. „Kita vertus, – pridūrė istorikė, – tyla gali reikšti ir nepritarimą.“
„Įjungti tikriausiai visi galimi saugikliai, politiškai pasisakyta, partija, kuriai priklausė R. Žemaitaitis, taip pat yra nuo jo atsiribojusi, įjungtas teisinis mechanizmas. Šį kartą turime išskirtinę situaciją, kai teisiškai bandoma įvertinti antisemitizmo apraiškas ir kurstančią kalbą.
Pamatysime, kiek stipri mūsų teisėsauga, kiek stiprūs mūsų prokurorai ir teismai, reaguojant į tokią situaciją. Tokio tipo neapykantos skatinimo apraiškų būta ir anksčiau, tačiau žmonės lieka nenubausti, o nebaudžiamumo momentas prisideda prie drąsos taip kalbėti ir veikti“, – tvirtino J. Verbickienė.
Visgi VU profesorė teigė, kad po R. Žemaitaičio žodžių pasirodžiusi reakcija buvo nemažas brandos ženklas, kurio anksčiau nebūtume galėję tikėtis sulaukti. Aukščiausieji valstybės pareigūnai pademonstravo, kad su neapykanta kitam nesitaikstoma, kad tai jokiais atvejais nepateisinama, o pradėtas ikiteisminis tyrimas yra svarbus momentas, – vardijo istorikė.
„Lietuviai sureagavo į išsakytas netinkamas, žeidžiančias ir eskaluojančias bei skatinančias neapykantą mintis, kurios potencialiai skirtos pakeisti mūsų nuostatas žydų atžvilgiu“, – pastebėjo J. Verbickienė.
Dėl ko kilo skandalas?
Portalas LRT.lt primena, kad skandalas dėl R. Žemaitaičio pasisakymų prasidėjo gegužės pradžioje, kai politikas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais!“
Taip Seimo narys sureagavo į žinią, kad, Izraeliui nugriovus palestiniečių mokyklą, šalis sulaukė ES priekaištų.
„Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Tokie parlamentaro žodžiai netruko sulaukti tarptautinės reakcijos – sureagavo Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados.
Remigijus Žemaitaitis; Agnė Širinskienė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Į šį R. Žemaitaičio įrašą tuomet reagavo ir Lietuvos vadovai, užsiminta, kad yra pagrindo apkaltos procesui, o Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos skatinimo bei kurstymo.
Tyrimą pradėjo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, o „Laisvės ir teisingumo“ partija paskelbė stabdanti R. Žemaitaičio narystę partijoje.
Tačiau birželio viduryje politikas paskelbė dar vieną įrašą, kuriame kaltino žydus žudžius lietuvius.
„(…) 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941–1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – socialiniame tinkle rašė R. Žemaitaitis.
Politikas nurodė, kad Antrojo pasaulinio karo metais šalyje esą vyko lietuvių holokaustas. Todėl ne pirmą kartą Izraelio laikyseną kritikuojantis parlamentaras kėlė klausimą, kada Vilnius sulauks Jeruzalės atsiprašymo.
„Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?“ – piktinosi R. Žemaitaitis.
Panašūs politiko pareiškimai socialiniame tinkle tęsėsi ir Lietuvoje minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną.
„Mes, lietuvių tauta, niekada neturime pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo! Tik būdami viduje stiprūs sugebėjome atlaikyti 1941 m. birželio 14-osios ir kitus trėmimus. O dabar tų niekšų ir menkystų NKVD ir KGB palikuonys valdo mus“, – trečiadienį rašė R. Žemaitaitis ir pažymėjo, kad birželio 14 d. turėtų būti minima kaip „lietuvių tautos holokausto diena“.
Į tokius R. Žemaitaičio žodžius vėl sureagavo tiek Lietuvos vadovai, tiek tarptautiniai partneriai, ambasadoriai. Seimo pirmininkė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.