Liko vos mėnuo iki vienos linksmiausių ir švenčiausių žydų šventės Roš Ha-šana. Lietuvos žydų (livakų) bendruomenė naujuosius 5784-uosius kviečia pasitikti ypatingai smagiai – net dvi dienas vyksiančiuose renginiuose, todėl rezervuokite rugsėjo 15 bei 16 d. mums ir tikrai nepasigailėsite!
Daugiau informacijos ir kontaktai registracijai – jau visai netrukus.
Šiandien mus pasiekė liūdna žinia – mirė ilgametė bendruomenės narė, grafikė, tapytoja, lėlininkė ir knygų bei žurnalų iliustratorė Adasa Skliutauskaitė (1931 – 2023).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė visos bendruomenės vardu siunčia nuoširdžią užuojautą velionės vaikams, artimiesiems ir visiems pažinojusiems šią nepaprastai ryškią asmenybę.
Adasa Skliutauskaitė / Lilijos Valatkienės nuotr.
Klubas #ŽydiškiPašnekesiai kviečia susipažinti bei aptarti Lietuvos žydų menininkų įtaką Vakarų meno stiliams. O gal litvakų menininkai tiesiog patys buvo veikiami to virsmo nuo, pavyzdžiui, viduramžių primityvizmo, renesanso realizmo, prancūziškojo impresionizmo, ispaniškojo siurealizmo iki abstrakcijos ir poparto – visų stilių ir krypčių neišvardinsi.
Ir taip, vienos valandos aptarimui nepakaks. Kita vertus, niekas nedraudžia pasitelkti minimalistinį aptarimo stilių.
Data: rugpjūčio 16 d., trečiadienis.
Laikas: 17.00
Vieta: izraelietiško gatvės maisto kavinė „Cvi Park“.
Įspūdingu žydų istorijos paveldu garsėjančioje Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Erezas Golanas ir ambasados atstovė kultūros klausimais Virginija Bunevičiūtė.
Izraelio ambasadorės pavaduotojas Erezas Golanas ir PŽB pirmininkas Gennady Kofmanas / PŽB nuotr.
Sveikatos apsaugos specialistai rašo, kad poilsis prie jūros gerina sveikatą, stiprina centrinę nervų sistemą, net mažina cholesterolio kiekį kraujuje ir kt. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas vertina atostogų svarbą žmogaus organizmui, tad, prasidedant atostogų metui, bendruomenės nariams organizuoja kelių dienų atostogas pajūryje.
Kelionės akimirka / PŽB nuotr.
Vienas ryškiausių XX amžiaus dailininkų ir garsiausių pasaulio litvakų Samuelis Bakas švenčia 90-ąjį jubiliejų.
Nuostabi, inteligentiška ir šilta asmenybė bei iškilus menininkas, kuris savo kūryba žvelgia tiesiai į žmogiškosios prigimties esmę. Kurio dėka net tragiškiausi istorijos įvykiai įgauna prasmę. Kuris žodžiais ir potėpiais įamžino ir visam pasauliui parodė žydiškąjį Vilnių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina kūrėją reikšmingo jubiliejaus proga ir visos bendruomenės vardu dėkoja už šviesą ir viltį, kurią skleidžia jo kūryba.
Šį penktadienį vėl šokame – dideli ir maži, jauni ir vyresni, norintys išjudinti kaulus ar tiesiog smagiai praleisti vakarą. Muzika, judesys, skanus maistas ir gera nuotaika garantuoti.
Liepa Panevėžio žydų bendruomenei buvo išties įtempta – be pirmininko Gennadijaus Kofmano suorganizuotos kelionės Baltijos pakrante iki Estijos, apie kurią papasakosime šiek tiek vėliau, bendruomenė sulaukė garbių svečių.
Susitikimo akimirka / PŽB nuotr.
Liūdėdami pranešame, kad šiandien, rugpjūčio 10-ąją, d. mirė ilgametis bendruomenės ir senjorų klubo „Abi men zet zich” narys Romanas Švarcas (1937 – 2023).
Šiandien mirė ilgametis bendruomenės ir Saulo Kagano gerovės centro narys Isaakas Markusas (1938 – 2023).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visos bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai Basiai, sūnui Leonidui ir dukrai Rimonai.
Mūsų, litvakų, pasaulyje tikrai nėra daug, todėl kiekvienas susitikimas dovanoja nepaprastas emocijas ir jaudulį. Šįkart dar didesnį nei įprastai, nes Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje viešėjo ypatingas svečias – Marcas Berensonas.
Profesorius Marcas Berensonas, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Pasaulio lietuvių studentų organizacijos prezidentas Dovydas Šotland-Juzefovičius / LŽB nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ieško vieno iš padalinių – Sudervės žydų kapinių – administratoriaus (-ės).
Darbo pobūdis: kapinių lankytojų aptarnavimas, laidojimo dokumentų tvarkymas, kapinių teritorijos tvarkymas ir priežiūra. Tvarkos kapinėse užtikrinimas ir kontrolė. Administracinio pastato priežiūra.
Privalomas kompiuterinis raštingumas.
Jeigu esate atsakingas, organizuotas ir mokate mandagiai bendrauti su žmonėmis, rašykite info@lzb.lt, telefonas pasiteiravimui: +370 652 09915.
NARA redakcija pradeda rengti garso pasakojimų ciklą, kuriuo siekiama pažinti naują Vilniaus žydų kartą. Žurnalistai kviečia 9-11 klasių vilniečius moksleivius prie jo prisijungti. Trečiadienį, rugpjūčio 9 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) vyks susipažinimo vakaras. Būtina registracija: karolis@nara.lt
Karolis Vyšniauskas / Asmeninio albumo nuotr.
Seimo sudaryta desovietizacijos komisija pateikė rekomendacijas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) nukelti partizanui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje. Deja, LGGRTC, vietoje to, kad imtųsi konkrečių veiksmų ir pašalintų paminklą už tūkstančių nekaltų žydų žudynes atsakingam asmeniui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą. Tai – akivaizdus delsimas ir atsakomybės permetimas kitai organizacijai.
„Pono Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas – tai įrodo to paties LGGRTC surinkti dokumentai ir pateikta pažyma. Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.
LŽB ragina LGGRTC imtis skubių veiksmų ir, vadovaujantis desovietizacijos komisijos rekomendacijomis, pašalinti paminklą J. Krikštaponiui iš Ukmergės miesto centro.
Lietuvoje jau kuris laikas viešai vykdoma nacistinio Rusijos režimo speciali antisemitinė operacija. Pažiūrėkime: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis vemia buitiniu antisemitizmu, siūlo užmušti žydus pagaliuku. Jo išsišokimus perėmė Antanas Kandrotas-Celofanas, išvadinęs Joną Ohmaną žydu.
Arkadijus Vinokuras / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Minime Romų genocido samudaripen atminimo dieną, kai 1942-aisiais, nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, prasidėjo masinis romų naikinimas. Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad tuo laikotarpiu nužudyta per 500 arba maždaug kas trečias romas.
Specialiai šiai progai sukurtas simbolis yra laikinas. Tikimasi, ateityje pakeis deramas nužudytoms aukoms skirtas paminklas / LŽB nuotr.
Jūratė Juškaitė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Neseniai perskaičiau sukrečiančią Edith Eger prisiminimų knygą „Pasirinkimas“.
Būdama 16-os, Vengrijos žydė Edith kartu su tėčiu, mama ir seserimi buvo išvežta į Aušvico koncentracijos stovyklą. Tėvai iš ten nebegrįžo, pražuvo dujų kamerose, tačiau Edith ir jos sesei Magdai pavyko išlikti. Vėliau jos perkeltos į priverstinio darbo stovyklas, vežtos ant karinę amuniciją gabenusio traukinio stogo kaip gyvas skydas britų bombardavimui atbaidyti.
Daugybę kartų atsidūrusi ties gyvybės ir mirties riba Edith išgyveno: merdint lavonų ir mirštančiųjų krūvoje Gunskirchen stovykloje Austrijoje, jai pavyko sukaupti paskutines jėgas. Vienas iš stovyklą išvadavusių kareivių suprato, kad ji vis dar gyva. Šiandien jai gerokai per 90 metų. Nors Edith apie savo partirtis kalba net ir tokiais moderniais būdais kaip žinutės „Instagam“ socialiniame tinkle, jos ir kitų išgyvenusiųjų liudijimai šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse susiduria su užmarštimi.
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų – rugelach. tai dar vienas žydų kulinarinio paveldo stebūklas, saldesis tradiciškai ruošiamas Šavuot ir Roš ha Šana švenčių stalui, tačiau šiandiena rugelach užkariavo kepyklėles, kur kasdien jų iškepama kalnai.
Šią savaitę išlydėjome kadenciją baigiantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą. Dėkojome jam už trejus su puse metų trukusią nuoširdžią draugystę, nesuvaidintą rūpestį, užkrečiamą energiją ir ištikimą partnerystę.
Renginio akimirka / LŽB nuotr.
Labai skaudi netektis – mirė Aleksandras Rutenbergas, ilgametis aktyvus bendruomenės tarybos narys, itin daug laiko ir jėgų skyręs Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimui ir sklaidai ne tik pačioje šalyje, bet ir toli už jos ribų.
