Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aplankė Rygos getą. Rygos getas,nacių politiko Hugo Wittrock įsakymu, buvo įkurtas 1941 m. spalį. Geto vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo gausiausiai žydų gyvenamas Rygos mikrorajonas, vietinių vadintas Maskvos priemiesčiu. Visi Rygos žydai gyvenę už įkurto geto ribų, buvo priversti nedelsiant palikti namus ir įsikelti į šią 9000 kv. metrų aptvertą teritoriją.
Nehumaniškose Rygos geto sąlygose iš viso gyventi suvaryta buvo per 30.000 žydų. Apytikriai viename kambaryje gyveno po 12 žmonių, kurie turėjo dalintis 5 miegamas vietas. Bendruomenės nariams geto darbuotojas pravedė trumpą ekskursiją, kurios metu papasakojo, jog nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. birželio Rygos geto gyventojus be perstojo žudė. 1941 m. lapkričio 28 d. vokiečiai įsakė atskirti visus vyrus nuo moterų, įskaitant vaikus.

Europos žydų kultūros diena

Europos žydų kultūros diena

Šį sekmadienį (rugsėjo 6-ąją), Lietuvos žydų bendruomenė maloniai kviečia bendruomenės narius, draugus ir visus norinčius į renginius, skirtus Europos žydų kultūros dienai paminėti:

10:30-11:30 Pažintinė ekskursija ir kantorinis dainavimas Vilniaus choralinėje sinagogoje. Religines giesmes atliks kantorius Šmuel Jatom

Ekskursiją veda: Natalija Heifetz

Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius

12:00-15:00 „Svetingos valandos“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Kauno žydų bendruomenės informacija

Kauno žydų bendruomenės informacija

Artėjant žydų Naujiesiems metams, kurie šiemet švenčiami rugsėjo 14- 15 dienomis, tradiciškai yra lankomi artimųjų kapai. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai,Holokaustas beveik kiekviename  Lietuvos mieste ar miestelyje paliko ne vieną masinių žudynių kapavietę.
Rugsėjo 3 dieną Kauno žydų bendruomenės nariai lankė 1941 m. rugpjūčio mėn. vykdytų žydų žudynių vietas Petrašiūnuose bei IV forte. 1941 rugpjūčio 30 d. Petrašiūnuose buvo nužudyti 23 vaikai, 72 moterys ir 30 vyrų vien dėl to, kad jie buvo žydų tautybės.
IV  forte dėl tos pačios priežasties buvo nukankinti daugiau kaip 4000 žydų, vien rugpjūčio 18 d. buvo nužudyta daugiau kaip 500 Kauno gete kalėjusių žydų inteligentų, taip siekiant kuo greičiau sunaikinti iškilausius, labiausiai išsilavinusius žmones, tautos žiedą.
Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Pastaruoju metu įsibėgėjo daug procesų, skirtų žydų paveldo Lietuvoje išsaugojimui ir aktualizavimui. Praėjusiais metais pradėtas „YIVO Vilniaus projektas“, skirtas Niujorke ir Vilniuje esančių prieškarinių archyvų išsaugojimui ir suskaitmeninimui, išjudintas projektas dėl Žydų kultūros paveldo kelio kūrimo Lietuvoje, vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“, Šeduvoje įgyvendinamas ambicingas projektas „Dingęs Šteltas“, viešoji įstaiga „Maceva“ pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl Senųjų žydų kapinių tvarkymo, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo restauruoti sinagogą Gėlių gatvėje ir dar daug kitų inciatyvų.

Daugiau infromacijos

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko “Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas”. Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra.  Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį  šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai.

Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą  nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir bus palaidotas rugsėjo 3 d. 11 val. Biržų kapinėse. Visi išreiškia gylią užuojautą vėlionio artimiesiems.

 www.jewishpanevezys.lt

Kristinos Dubin viešnagė Panevėžy

2015 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenėje svečiavosi  kinoaktorė, scenaristė ir prodiuserė Kristina Dubin, išgarsėjusi  tokiais savo filmais kaip “Kol nenuėjau miegoti” (2014), Pagrobimas (2012), “Žolelė” (2009). Kristinos senalis ir kiti giminaičiai gyveno Panevėžyje ir Krekenavoje. Ji domėjosi savo šaknimis ir aplankė kelias žinomas vietas. Svečią visur lydėjo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui

Renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui

Penktadienį, rugsėjo 4 d., Kaune vyks renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui.

Istorikas Egidijus Aleksandravičius sako, jog kilniojo japono dėka 1940-ųjų Kauną galima gretinti su Kasablanka, vaizduojama to paties pavadinimo filme – abu miestai turėjo herojų, kuris karo akivaizdoje nepabūgo rizikuoti, pasipriešinti totalitariniam režimui. „Kasablanka“ – tai tam tikras riteriško elgesio kanonas. Mes čia, Kaune, turėjom tokią Kasablanką, vilties kelią ištrūkti nuo totalitarinio režimo“, – paaiškina istorikas.

Renginių programa – 

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjaDanutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių – Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo istoriją.

Užuojauta

PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)

          Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.

Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje.  1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…

Lietuvos ir Izraelio ekspertų dvišalės konsultacijos

Šiandien, 2015 m. rugsėjo 1-ąją, Vilniuje prasideda Lietuvos ir Izraelio ekspertų dvišalės konsultacijos Rytų Europos partnerystės klausimais.

Du Izraelio valstybės pareigūnai, Yakov Livne – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Pirmojo Eurazijos Departamento direktorius ir Alona Simon – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento vyr. analitikė lankosi Vilniuje su dviejų dienų darbo vizitu.

Po susitikimo su prof. Vytautu Landsbergiu ir apskritojo stalo diskusijos Rytų Europos studijų centre, oficialus dvišalis dialogas su valstybės pareigūnais iš Rytų kaimynystės politikos departamento Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje įvyks rugsėjo 2-ąją dieną. Diena prasidės viceministro Andriaus Krivos sveikinimo žodžiu ir bus skirta galimų dvišalių iniciatyvų Rytų partnerystės regione aptarimui, taip pat bus diskutuojama apie dabartinę situaciją regione. Po konsultacijos Izraelio pareigūnai lankysis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir susitiks su Žygimantu Pavilioniu, ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Rytų Europoje.

Ateities mokykla Žvėryne duris atvėrė jau šiandien

Mokslo metų pradžios šventė simboliškai sutapo su Vilniaus Žvėryne įsikūrusios Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos įkurtuvėmis. Presitižinę gimnaziją, kurioje mokosi ne tik žydų vaikai, iš esmės atnaujino statybų rinkos milžinas „Litcon“.

Atnaujinta Šolomo Aleichemo ORT gimnazija rugsėjo 1-ąją šventė ne paprastą naujųjų mokslo metų šventę. Ir ne vien todėl, kad į renginį atvyko žymūs svečiai: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sostinės meras Remigijus Šimašius, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, mokyklos renivaciją atlikusios įmonės „Litcon“ prezidentas Linas Piliponis.

Po esminio remonto Šolomo Aleichemo gimnazija tapo infrastruktūros prasme šiuolaikiškiausia vidurinio mokymo įstaiga ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Skaitykite daugiau

Vilniaus Š.Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas: „Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara?“

Vilniaus Š.Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas: „Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara?“

Jau nuo žiemos Žvėryne dirbanti Š.Aleichemo ORT gimnazija pagaliau duris atvėrė ir oficialiai. I.Kraševskio gatvėje esančias mokyklos patalpas gimnazija gavo 2013 metų gruodžio vidury, dvejus metus apleistos klasės, koridoriai, salės buvo remontuojami. Pirma Rugsėjo 1-oji didžiausia švente čia tapo pirmokams, kurie švytėjo gavę Pirmokų pasus ir direktoriaus dovaną – kelionę į „McDonalds“.

Skaitykite daugiau

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ypatinga Rugsėjo 1-oji

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ypatinga Rugsėjo 1-oji

Direktoriaus žodis

Mieli mano brangūs vaikai, nepakartojami kolegos, gerbiami tėveliai! Žvelgiu į Jus pakylėtas nenusakomai laimingas ir apsvaigęs, kad myliu Jus visa širdimi. Didžiuojuosi Jumis, kad visi kartu statėme ir puoselėjome šią mažytę žydiškos meilės, mokslo ir taurios dvasios salelę. Viliuosi, kad mūsų išdalintas žinias bei išmintį, meilę ir pagarbą, gerą žodį ir šilumą ilgai laikysite savo jausmuose ir širdyse. Tegul šviesūs būna Jūsų keliai ir viltys Jūsų neišblunka. Būkite žvalūs, teisūs bei laimingi, eikite ten kur niekada nevysta gėlės ir kvepia pavasariu. Tegul Jums visada padeda svajonės. Iš jų išsirinkite pačią gražiausią, ir pavadinę ją gyvenimo tikslu, siekite jos įgyvendinimo.

Myliu Jus,

Jūsų direktorius Miša Jakobas

  Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo sąjūdžiu atgimė ir Lietuvos žydai. Žydų mokyklos atkūrimas tapo Lietuvos žydų kultūros draugijos (LŽKD) pagrindiniu uždaviniu, kurį įgyvendinant aktyviai dalyvavo LŽKD pirmininkas E.Zingeris, J.Traupianskis (tuometinis žydų organizacijos SOHNUT atstovas Lietuvoje), S.Zibucienė, S.Lapickaja (žydų mokytojų asociacijos „Bildung“ aktyvistai), S.Levinas (pirmasis žydų mokyklos direktorius), M.Vildžiūnienė, M.Jakobas.

Skaitykite daugiau

Nuotraukos:

Sveikinimas

Sveikinimas

Sveikiname visus bendruomenės narius su Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena. Linkime sėkmingai semtis žinių visur, kur jūs pasirinkote mokytis.

Telydi jus  ypatingas mokymosi džiaugsmas, žinių troškimas, noras pažinti ir tobulėti.  

Žydų mokyklos vadovas: „Pas mus vaikai neverkia ir kraujo nėra“

Žydų mokyklos vadovas: „Pas mus vaikai neverkia ir kraujo nėra“

Dar neseniai sostinės Kraševskio gatvė buvo aptriušęs ir apleistas Žvėryno mikrorajono kampelis. Šiandien ši vieta įgavusi naują kvėpavimą. Nors aplinkiniai pastatai – vis dar tokie pat apleisti, o šaligatvio plytelės – nelygios, medžių šaknų išvartytos, per patį vidurį stūkso įspūdingi, šviežiai suremontuoti rūmai.

Tai – rugsėjo 1-ąją ne tik mokslo metų pradžią, bet ir įkurtuves švęsianti mokykla, pavadinta Šolomo Aleichemo vardu. Kieme ant ilgų stiebų plazda Lietuvos ir Izraelio valstybinės vėliavos. Tai – pasaulietinė mokykla, kurios valgykloje nerasime kiaulienos maltinukų, o valgyklos darbuotoja, paduodama lėkštę mėsiškos burokėlių sriubos, atsiklaus, ar galima įdėti grietinės. Dauguma gimnazijoje besimokančių vaikų – žydų tautybės.

66 metų direktorius Miša Jakobas – šviesus, mandagus, ramiai, bet kartu emocingai įtaigiai kalbantis žmogus. Tikras mokytojas iš pašaukimo. Sako esantis Lietuvos patriotas, džiaugiasi, kad jo gimnazijos absolventai beveik visi neieško laimės užsienyje, o sėkmingai darbuojasi tėvynėje. Taip, tėvynėje.

Rugsėjo 6 d. kviečia Europos žydų kultūros dienos renginiai

Rugsėjo 6 d. kviečia Europos žydų kultūros dienos renginiai

Rugsėjo 6 dieną kviečiame prisiminti ir gilintis į žydiškojo paveldo ir tradicijų turtingumą bei dalyvauti Europos žydų kultūros dienai skirtuose renginiuose. Europos žydų kultūros dienos renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” dalis, Lietuvoje koordinuoja ir rengia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, Vilniaus ir Kauno žydų religinėmis bendruomenėmis, tyrimų centrais, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais ir kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Katedros aikštėje atidaroma fotografijų paroda apie Popiežiaus vizitą Izraelyje

Katedros aikštėje atidaroma fotografijų paroda apie Popiežiaus vizitą Izraelyje

Rugpjūčio 28 d. 16 val. Vilniaus Katedros aikštėje bus atidaryta paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ Parodoje pristatomos nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius popiežiaus kelionės susitikimus. Atvirą parodą Katedros aikštėje atidarys ir pristatys Izraelio valstybės ambasadorius p. Amiras Maimonas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas.

2014 m. gegužę įvyko pirmasis popiežiaus Pranciškaus ir ketvirtasis popiežiaus apsilankymas Šventojoje Žemėje, jis sutapo su 50-osiomis istorinėmis popiežiaus Pauliaus VI apsilankymo Izraelyje metinėmis.

Hesed klubo naujienos iš Kauno

Hesed klubo naujienos iš Kauno

Saulėtą rugpjūčio 26 dienos popietę gražus būrys šaunių, žvalių ir visada gerai nusiteikusių Hesed klubo aktyvisčių rinkosi Kauno žydų bendruomenėje pasveikinti ilgametę savo draugę, Kauno žydų bendruomenės ir Hesed klubo narę, Aną Orlovą su garbingu 95 metų jubiliejumi.
Ana Orlova gimė Baltarusijoje, prasidėjus karui buvo evakuota į Kazanę, jam pasibaigus tęsė medicinos studijas Minske, o 1948 m. kartu su vyru, karo gydytoju, atvyko į Lietuvą. Pradžioje jauna šeima su dviem mažomis dukrelėmis įsikūrė Marijampolėje, o 1956 m. persikėlė gyventi į Kauną, jauna, žingeidi, savo darbą mylinti ir puikiai išmananti gydytoja buvo paskirta vidaus ligų skyriaus vedėja vienoje Kauno ligoninių, kurioje dirbo ilgus metus, į pensiją išėjo jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ponia Ana užaugino tris puikias dukras, kurios padovanojo jai 5 anūkus, o šie- 5 proanūkius.
Ji visada buvo kompanijos siela, linksmas, išradingas, kūrybingas (dar visai neseniai ji skaitė savo kūrybos eiles Kauno žydų bendruomenės renginiuose) žmogus, o savo vaikaičiams buvo ir yra vienas didžiausių autoritetų. Jubiliatę sveikino ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kuris džiaugėsi ponios Anos jaunatviškai spindinčiom akim, jos neblėstančia energija ir jumoru ir ragino visus sekti jos pavyzdžiu, o jai linkėjo sulaukti 120!
Nuotraukoje Ana Orlova su dukterimis: iš Izraelio atvykusia Olia ir kauniete Nataša.

Žydiškojo Vilniaus istorija – parodoje Berlyne

Žydiškojo Vilniaus istorija – parodoje Berlyne

Tai keliaujanti šiuolaikinės tapybos ir fotogtafijos paroda, parengta LR Kultūros atašato Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Paroda, kuri buvo eksponuojama Vilniaus miesto rotušėje kovo mėnesį, po Berlyno toliau tęs savo kelionę į Pietų Afriką, Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės.

Paroda, kurioje daugiau nei 10 žinomų Lietuvos menininkų reflektavo žydiškojo Vilniaus istoriją, Berlyne bus papildyta Mečio Brazaičio nuotraukomis, pasakojančiomis apie praeito šimtmečio, prieškarinį, Vilnių.

Skaitykite daugiau