


Šį sekmadienį (rugsėjo 6-ąją), Lietuvos žydų bendruomenė maloniai kviečia bendruomenės narius, draugus ir visus norinčius į renginius, skirtus Europos žydų kultūros dienai paminėti:
10:30-11:30 Pažintinė ekskursija ir kantorinis dainavimas Vilniaus choralinėje sinagogoje. Religines giesmes atliks kantorius Šmuel Jatom
Ekskursiją veda: Natalija Heifetz
Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius
12:00-15:00 „Svetingos valandos“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje


Pastaruoju metu įsibėgėjo daug procesų, skirtų žydų paveldo Lietuvoje išsaugojimui ir aktualizavimui. Praėjusiais metais pradėtas „YIVO Vilniaus projektas“, skirtas Niujorke ir Vilniuje esančių prieškarinių archyvų išsaugojimui ir suskaitmeninimui, išjudintas projektas dėl Žydų kultūros paveldo kelio kūrimo Lietuvoje, vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“, Šeduvoje įgyvendinamas ambicingas projektas „Dingęs Šteltas“, viešoji įstaiga „Maceva“ pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl Senųjų žydų kapinių tvarkymo, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo restauruoti sinagogą Gėlių gatvėje ir dar daug kitų inciatyvų.

2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko “Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas”. Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra. Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai.
Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir bus palaidotas rugsėjo 3 d. 11 val. Biržų kapinėse. Visi išreiškia gylią užuojautą vėlionio artimiesiems.

Penktadienį, rugsėjo 4 d., Kaune vyks renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui.
Istorikas Egidijus Aleksandravičius sako, jog kilniojo japono dėka 1940-ųjų Kauną galima gretinti su Kasablanka, vaizduojama to paties pavadinimo filme – abu miestai turėjo herojų, kuris karo akivaizdoje nepabūgo rizikuoti, pasipriešinti totalitariniam režimui. „Kasablanka“ – tai tam tikras riteriško elgesio kanonas. Mes čia, Kaune, turėjom tokią Kasablanką, vilties kelią ištrūkti nuo totalitarinio režimo“, – paaiškina istorikas.

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjaDanutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių – Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo istoriją.
PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)
Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.
Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje. 1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…
Šiandien, 2015 m. rugsėjo 1-ąją, Vilniuje prasideda Lietuvos ir Izraelio ekspertų dvišalės konsultacijos Rytų Europos partnerystės klausimais.
Du Izraelio valstybės pareigūnai, Yakov Livne – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Pirmojo Eurazijos Departamento direktorius ir Alona Simon – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento vyr. analitikė lankosi Vilniuje su dviejų dienų darbo vizitu.
Po susitikimo su prof. Vytautu Landsbergiu ir apskritojo stalo diskusijos Rytų Europos studijų centre, oficialus dvišalis dialogas su valstybės pareigūnais iš Rytų kaimynystės politikos departamento Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje įvyks rugsėjo 2-ąją dieną. Diena prasidės viceministro Andriaus Krivos sveikinimo žodžiu ir bus skirta galimų dvišalių iniciatyvų Rytų partnerystės regione aptarimui, taip pat bus diskutuojama apie dabartinę situaciją regione. Po konsultacijos Izraelio pareigūnai lankysis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir susitiks su Žygimantu Pavilioniu, ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Rytų Europoje.
Mokslo metų pradžios šventė simboliškai sutapo su Vilniaus Žvėryne įsikūrusios Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos įkurtuvėmis. Presitižinę gimnaziją, kurioje mokosi ne tik žydų vaikai, iš esmės atnaujino statybų rinkos milžinas „Litcon“.
Atnaujinta Šolomo Aleichemo ORT gimnazija rugsėjo 1-ąją šventė ne paprastą naujųjų mokslo metų šventę. Ir ne vien todėl, kad į renginį atvyko žymūs svečiai: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sostinės meras Remigijus Šimašius, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, mokyklos renivaciją atlikusios įmonės „Litcon“ prezidentas Linas Piliponis.
Po esminio remonto Šolomo Aleichemo gimnazija tapo infrastruktūros prasme šiuolaikiškiausia vidurinio mokymo įstaiga ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Jau nuo žiemos Žvėryne dirbanti Š.Aleichemo ORT gimnazija pagaliau duris atvėrė ir oficialiai. I.Kraševskio gatvėje esančias mokyklos patalpas gimnazija gavo 2013 metų gruodžio vidury, dvejus metus apleistos klasės, koridoriai, salės buvo remontuojami. Pirma Rugsėjo 1-oji didžiausia švente čia tapo pirmokams, kurie švytėjo gavę Pirmokų pasus ir direktoriaus dovaną – kelionę į „McDonalds“.

Direktoriaus žodis
Mieli mano brangūs vaikai, nepakartojami kolegos, gerbiami tėveliai! Žvelgiu į Jus pakylėtas nenusakomai laimingas ir apsvaigęs, kad myliu Jus visa širdimi. Didžiuojuosi Jumis, kad visi kartu statėme ir puoselėjome šią mažytę žydiškos meilės, mokslo ir taurios dvasios salelę. Viliuosi, kad mūsų išdalintas žinias bei išmintį, meilę ir pagarbą, gerą žodį ir šilumą ilgai laikysite savo jausmuose ir širdyse. Tegul šviesūs būna Jūsų keliai ir viltys Jūsų neišblunka. Būkite žvalūs, teisūs bei laimingi, eikite ten kur niekada nevysta gėlės ir kvepia pavasariu. Tegul Jums visada padeda svajonės. Iš jų išsirinkite pačią gražiausią, ir pavadinę ją gyvenimo tikslu, siekite jos įgyvendinimo.
Myliu Jus,
Jūsų direktorius Miša Jakobas
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo sąjūdžiu atgimė ir Lietuvos žydai. Žydų mokyklos atkūrimas tapo Lietuvos žydų kultūros draugijos (LŽKD) pagrindiniu uždaviniu, kurį įgyvendinant aktyviai dalyvavo LŽKD pirmininkas E.Zingeris, J.Traupianskis (tuometinis žydų organizacijos SOHNUT atstovas Lietuvoje), S.Zibucienė, S.Lapickaja (žydų mokytojų asociacijos „Bildung“ aktyvistai), S.Levinas (pirmasis žydų mokyklos direktorius), M.Vildžiūnienė, M.Jakobas.

Sveikiname visus bendruomenės narius su Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena. Linkime sėkmingai semtis žinių visur, kur jūs pasirinkote mokytis.
Telydi jus ypatingas mokymosi džiaugsmas, žinių troškimas, noras pažinti ir tobulėti.

Dar neseniai sostinės Kraševskio gatvė buvo aptriušęs ir apleistas Žvėryno mikrorajono kampelis. Šiandien ši vieta įgavusi naują kvėpavimą. Nors aplinkiniai pastatai – vis dar tokie pat apleisti, o šaligatvio plytelės – nelygios, medžių šaknų išvartytos, per patį vidurį stūkso įspūdingi, šviežiai suremontuoti rūmai.
Tai – rugsėjo 1-ąją ne tik mokslo metų pradžią, bet ir įkurtuves švęsianti mokykla, pavadinta Šolomo Aleichemo vardu. Kieme ant ilgų stiebų plazda Lietuvos ir Izraelio valstybinės vėliavos. Tai – pasaulietinė mokykla, kurios valgykloje nerasime kiaulienos maltinukų, o valgyklos darbuotoja, paduodama lėkštę mėsiškos burokėlių sriubos, atsiklaus, ar galima įdėti grietinės. Dauguma gimnazijoje besimokančių vaikų – žydų tautybės.
66 metų direktorius Miša Jakobas – šviesus, mandagus, ramiai, bet kartu emocingai įtaigiai kalbantis žmogus. Tikras mokytojas iš pašaukimo. Sako esantis Lietuvos patriotas, džiaugiasi, kad jo gimnazijos absolventai beveik visi neieško laimės užsienyje, o sėkmingai darbuojasi tėvynėje. Taip, tėvynėje.

Rugsėjo 6 dieną kviečiame prisiminti ir gilintis į žydiškojo paveldo ir tradicijų turtingumą bei dalyvauti Europos žydų kultūros dienai skirtuose renginiuose. Europos žydų kultūros dienos renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” dalis, Lietuvoje koordinuoja ir rengia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, Vilniaus ir Kauno žydų religinėmis bendruomenėmis, tyrimų centrais, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais ir kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Rugpjūčio 28 d. 16 val. Vilniaus Katedros aikštėje bus atidaryta paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ Parodoje pristatomos nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius popiežiaus kelionės susitikimus. Atvirą parodą Katedros aikštėje atidarys ir pristatys Izraelio valstybės ambasadorius p. Amiras Maimonas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas.
2014 m. gegužę įvyko pirmasis popiežiaus Pranciškaus ir ketvirtasis popiežiaus apsilankymas Šventojoje Žemėje, jis sutapo su 50-osiomis istorinėmis popiežiaus Pauliaus VI apsilankymo Izraelyje metinėmis.


Tai keliaujanti šiuolaikinės tapybos ir fotogtafijos paroda, parengta LR Kultūros atašato Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Paroda, kuri buvo eksponuojama Vilniaus miesto rotušėje kovo mėnesį, po Berlyno toliau tęs savo kelionę į Pietų Afriką, Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės.
Paroda, kurioje daugiau nei 10 žinomų Lietuvos menininkų reflektavo žydiškojo Vilniaus istoriją, Berlyne bus papildyta Mečio Brazaičio nuotraukomis, pasakojančiomis apie praeito šimtmečio, prieškarinį, Vilnių.