Hag Purim Sameach!

Hag Purim Sameach!

Purimas yra džiaugsmingas laikas, kai liūdesys, nerimas ir baimė traukiasi, ateina lauktoji skanaus maisto ir juoko šventė. Purimas yra viena labiausiai laukiamų ir įdomių švenčių žydų kalendoriuje. Ši šventė įamžina laikotarpį, kai Persijoje gyvenę žydai buvo išgelbėti nuo sunaikinimo.

Esteros knyga

Purimo istorija yra papasakota Biblijos (Senojo Testamento) Esteros knygoje. Istorijos herojai – Estera, graži jauna žydų moteris, gyvenusi Persijoje, ir jos pusbrolis Mordechajus. Estera buvo paimta į Ahasvero, persų karaliaus haremą. Karalius Ahasveras pamilo Esterą, ji tapo karaliene, bet karalius nežinojo, kad Estera – žydė, nes ji slėpė savo tapatybę. Istorijos piktadarys – Hamanas, arogantiškas, egoistas, karaliaus patarėjas. Hamanas nekentė Mordechajaus, nes jis nepataikavo ir nesilankstė Hamanui, o šis nusprendė sunaikinti žydų tautą. Savo kalboje, kuri yra labai girdėta ir žinoma žydams, Hamanas karaliui aiškino: “Yra tokių žmonių, išsisklaidžiusių užsienyje ir visose tavo karalystės provincijose.

Skaityti plačiau

Psichologas paaiškino, kodėl negalime gedėti dėl Holokausto

ELTA ir Lrytas info

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko apskritojo stalo diskusiją „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“.

,,Vaikystėje mes ten bėgiodavome, niekas net žodeliu nepasakė, kur buvo kokia sinagoga. Jos išgaravo, ir staiga supranti, kad kaip Hario Poterio pasaulyje egzistuoja kažkas paraleliai, bet tu nežinai, kas tai yra. To pasaulio kaip nebuvę, ir neturi ko pasiklausti“, – kalbėjo psichoanalitikas dr. T.Kajokas, jis mano kad stinga suvokimo, jog žydai yra mūsų visuomenės dalis. Pasak specialisto, tapatybės klausimas yra labai svarbus, bet ji, pagal klasikinį psichoanalitinį požiūrį, kuriama tada, kai prarandi ir supranti, ką prarandi. Jeigu neturi ko prarasti, tai iš esmės negali tapatintis.

„Šiandien mes negalime tapatintis su žydais kaip tik dėl tos priežasties, kad mes nelabai suvokiame praradimo masto“, – sakė T.Kajokas. Psichoanalitiko manymu, lietuviai sugebės prieiti prie holokausto temos tik tada, kai sugebės sąžiningai priimti savo sovietinę praeitį.

 

 

Skaityti plačiau

Tolerancijos centras maloniai kviečia į fotografijų parodą

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras maloniai kviečia į fotografijų parodos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

„Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ atidarymą ir parodos katalogo pristatymą, kurie vyks

2016 m. kovo mėn. 31 d., 17.30 val.,

Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)

parodos plakatas

 

Lietuva domisi nacių pagrobtais turtais

Kovo 23 d. (BNS). Imama tirti, kokias kultūros vertybes per karą naciai Lietuvoje pagrobė iš žydų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sutarė imtis kelių didelių tyrimų, patvirtino šios komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris. Komisijos pirmininkas pasakojo, kad dar iki karo Alfredo Rosenbergo štabas tyrinėjo žydų organizacijose, bibliotekose, muziejuose sukauptas retenybes ir sudarinėjo jų sąrašus. „Todėl užsakėme papildomus tyrimus, juos atlieka ne tik užsienio specialistai, bet ir lietuvių tyrinėtojai. Manau, kreipsimės ir į Vokietijos vyriausybę su paklausimu, nes abejonių dėl to negali būti“, – sakė E.Zingeris.

Skaityti plačiau

Pasaulio žydų kongreso prezidentas kviečia tarptautinį aljansą likviduoti islamistų terorizmą

wjc

NIUJORKAS – “Mes šokiruoti, mes liūdime dėl aukų, bet esame pasiryžę kovoti su terorizmu, kol jį nugalėsime.” Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis kalbėjo, reaguodamas į kovo 22d. teroristų išpuolį Belgijos sostinėje Briuselyje. Lauderis pasmerkė žiaurų išpuolį oro uoste ir metro stotyje Briuselio centre, kuriame žuvo 34 žmonės ir 250 sužeisti. Jis paragino siekti didesnio tarptautinio bendradarbiavimo, kovojant su islamistų terorizmu ir pareiškė, kad policija su žvalgybos tarnybomis “dabar turi gauti visus reikalingus išteklius, kad būtų išvengta tolesnių išpuolių.” 

Skaityti plačiau
Ką valgytų karalienė Estera šiandien?

Ką valgytų karalienė Estera šiandien?

Narsioji karalienė Estera yra ne tik Purimo šventės žvaigždė, ji tikra didvyrė, išgelbėjusi Persijos žydus nuo žūties. Estera išardė sąmokslą, kurio tikslas buvęs išnaikinti visus Persijos imperijoje gyvenusius žydus. Sąmokslą rengęs pirmasis karaliaus patarėjas Hamanas buvo nubaustas mirtimi.

Maistas ir linksmybės yra PURIMO  šventės esmė. Siekdama savo vyro, Persijos valdovo Ahasvero palankumo, ji surengė 2 linksmiausias ir tikriausiai pačias skaniausias puotas.

Iki šiol Purimo šventės metu gaminami skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas.

Jei norėtumėt puotauti kaip karalienė Estera – paragaukite Persijos virtuvės patiekalų.

>>Receptai ir įkvėpimas

Parengta pagal THE NOSHER

Europos žydų kongreso (EJC) pareiškimas

Europos žydų kongresas (EJC) šokiruotas bjauriu išpuoliu, įvykdytu Briuselyje šį rytą. Du sprogimai sudrebino Briuselio oro uosto išvykimo salę, o kitas sprogimas įvyko Briuselio Maelbeek metro stotyje, labai arti Europos Sąjungos institucijų.

“Tai dar vienas šokiruojantis, pasibaisėtinas išpuolis su žuvusių aukomis prieš taikius europiečius” – pareiškė Dr. Moshe Kantor, EJC prezidentas. “Šie išpuoliai įvykdyti oro uoste, geležinkelio sistemoje ir Europos širdyje ,- prie Europos Sąjungos institucijų. Mūsų maldos ir mintys šiuo sunkiu metu yra su Belgijos žmonėmis. ” Šie išpuoliai nukreipti prieš visą, dėl ko mes gyvename. Visi europiečiai, nepaisant teroro, turi jausti bendrumą, ginti savo teises, kovoti su nepakantumu ir netolerancija”.  Šie sprogimai įvyko, praėjus  keturiom dienom po to, kai Belgijos policija suėmė pagrindinį įtariamąjį, dalyvavusį 2015 lapkričio išpuoliuose Paryžiuje. “Mes nebegalime ignoruoti to fakto, kad radikalūs islamistai kariauja su Europa ir visais europiečiais, raginame mūsų vyriausybes ir teisėsaugos institucijas imtis atitinkamų veiksmų”, sako Dr. M.Kantor. “Mes jau pernelyg ilgai esame pažeidžiami, todėl dabar turime smogti atgal, sunaikinti teroristų infrastruktūrą, įskaitant ir tuos, kurie juos palaiko ekonomiškai, ir tiems, kurie įkvepia juos teroro atakoms bei suteikia jiems teisėtumą.”

Antradienis, kovo 22, 2016

Papildoma poilsio diena

LŽB darbuotojams 2016 m. kovo 24 d. (ketvirtadienį) Purimo proga suteikiama papildoma poilsio diena.
Bendruomenės pastatas bus atidarytas kaip įprastai, todėl esant poreikiui atvykti į darbą dėl renginių organizavimo ar kt., bus galima tą padaryti.
Tuo pačiu maloniai kviečiame darbuotojus į rytoj 18 val. vyksiančią Purimo šventę sinagogoje!

Filmo „Kadish“ peržiūra ir susitikimas su rabinu Samson Daniel Izakson

Lietuvos žydų studentų sąjungos kino klubas, organizuojantis nemokamas ir visiems atviras kino peržiūras, šių metų kovo 10 dieną kvietė į filmo ,,Kadish“ peržiūrą ir susitikimą su ką tik į Vilnių atsikrausčiusiu rabinu Samsonu Danieliu Izaksonu. Prieš pradėdamas filmo peržiūrą, rabinas tarė pasisveikinimo žodį ir trumpai papasakojo apie savo draugo režisuotą filmą. ,,Kadish“ – tai istorija apie rabiną Itzhaką Zilberį, gimusį Rusijoje 1917 m., kuriam teko susidurti su įvairiais 20-ojo amžiaus sunkumais. Itzhakas Zilberis judaizmo buvo mokomas privačiai namuose, kadangi jo tėvas Ben Tzion Chaimas Zilberis atsisakė jį leisti į anti-religinę sovietų mokyklą.

filmas2

Jau būdamas 15-kos, jis pradėjo mokyti judaizmo visame mieste, nepaisant to,  kad mokymas buvo draudžiamas sovietų valdžios. Pagaliau po visų sunkumų, sovietų priespaudos,  įkalinimo lageryje, jam ir jo šeimai buvo leista išvykti į Izraelį, kuriame jis tęsė judaizmo mokymą,  puoselėjo tradicijas ir pritraukė daugybę  jaunuolių, besidominčių ir praktikuojančių  judaizmo religiją. Po filmo peržiūros žiūrovai buvo pakviesti įsitraukti į diskusiją, užduoti jiems rūpimus klausimus, išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus, į kuriuos mielai atsakė rabinas. Po diskusijos kelios dešimtys susirinkusių svečių buvo pakviesti pasivaišinti užkandžiais ir arbata. Šios neformalios dalies metu galėjo artimiau susipažinti su rabinu Samson Daniel Izakson, tiek pabendrauti ir padiskutuoti tarpusavyje.

rabinas zilberis

Panevėžyje prasidėjo PURIMO šventė

Panevėžyje prasidėjo PURIMO šventė

Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų renginių salėje kovo 20 d. prasidėjo linksma žydų šventė Purim. Gausiai susirinkusius svečius iš Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių  ir Panevežio pasveikino žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir papasakojo ištrauką iš ,,Magilat Ester‘‘ knygos apie Purim šventės atsiradimą, kai gražuolės Esteros ir jos dėdės Mordechajaus pasiaukojimo dėka buvo išgelbėta žydų tauta nuo šmeižikiško melo ir tautos išnaikinimo senovės Babilone prieš 3000 metų. Tai žydų pergalė prieš savo priešus.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų (Litvaku) bendruomenė pirmininko pavaduotojas, Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas. Jis perdavė Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkės Fainos Kukliansky nuoširdžiausius linkėjimus. Gražiausiais žodžiais į visuomenę kreipėsi Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas ir  Panevėžio miesto Tarybos narys Alfonsas Petrauskas.

pan6purim

Skaityti plačiau
Kuriamas filmas apie Lietuvos žydų žudiką Karlą Jėgerį

Kuriamas filmas apie Lietuvos žydų žudiką Karlą Jėgerį

Kauno žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos Jürgen Dettling, įvairių socialinių projektų ir visuomenės švietimo programų autorius. Šiuo metu jis įgyvendina projektą, kuriuo siekiama įtraukti į diskusijas  skirtingas kartas (jaunuolius ir senjorus) kalbėti apie toleranciją, rasinę neapykantą, Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, jų pasikartojimo ir nacionalsocializmo idėjų atgimimo sąlygas. Pagrindine diskusijų vieta pasirinktas Valdkircho miestelis, kuriame prieš karą gyveno Karlas Jėgeris, Holokausto žudynių organizatorius Lietuvoje.

karl_jaegeacf9

Vienas iš projekto pagrindinių tikslų yra filmo apie K. Jėgerį sukūrimas. Savo pirmojo vizito į Lietuvą metu J. Dettling apžiūrėjo ir fotografavo žydų žudynių vietas, susitiko su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis. Balandžio mėnesį jis vėl atvyks į Lietuvą kartu su projekto dalyvių grupe, realiose žudynių vietose prasidės filmavimo darbai, bus įrašomi interviu su išgyvenusiaisiais Holokaustą.

Pokario Vilnius: bekojai elgetos, eilės prie duonos ir kaltinimai užmušus Kristų

Pokario Vilnius: bekojai elgetos, eilės prie duonos ir kaltinimai užmušus Kristų

Leidykla „Mažoji leidykla“ 2016 m.

Esu pokario vaikas. Gimiau 1946 metų spalio 8 dieną Vilniuje. Savo gyvenimą prisimenu maždaug nuo ketverių. Lietuviai, žydai (buvo ir žydų iš geto), lenkai, rusai gyvenome sename name, kur susikerta buvusios K. Giedrio ir J. Garelio gatvės (dabar tai Šv. Ignoto ir Dominikonų gatvės). Virš mūsų buto gyveno ponas Valteris, buvęs Vilniaus gestapo vertėjas. Niekas su juo apie tai nekalbėjo, bet visi žinojo, kad jis bendradarbiavo su vokiečiais.
Gyvenusiems už geležinės uždangos, BBC radijo klausytojams Samas Yossmanas, buvęs BBC rusų tarnybos populiarių radijo laidų „Babuškin sunduk” (Močiutės skrynia”), „Perekati pole“ („Vėjarytis“) vedėjas, geriau žinomas pseudonimu Sem Džons (Sam Jones). Gimęs ir augęs okupuotoje Lietuvoje, S. Yossmanas po daugelio metų nusprendė suguldyti savo prisiminimus knygoje „Šaltojo karo samdinys”.  

Skaityti plačiau
Buvęs Didžiosios Britanijos rabinas J. Sackas: privalu atsispirti dualizmo gundymams

Buvęs Didžiosios Britanijos rabinas J. Sackas: privalu atsispirti dualizmo gundymams

bbb

Aut.Donatas Puslys

Viename savo paskutinių rašinių teigėte, kad, norint suprasti antisemitizmą, reikia žiūrėti ne į žydus, o į antisemitus. Žmonės daro klaidą, norėdami suvokti antisemitizmą dairydamiesi į žydus ir bandydami juose rasti priežasčių, dėl kurių kyla tas antisemitizmas. Ar ta pati klaida nėra daroma ir tada, kai norime suvokti religinio fanatizmo, prasiveržiančio smurtu, problemą. Juk veikiausiai reikia žvelgti ne į pačią religiją ir jo šventuosius tekstus, o veikiau į jos išpažinėjus.

Savo knygoje („Ne Dievo vardu“, red. past.) aš kalbu apie tai, kad yra labai sudėtinga žinoti tikrąsias priežastis. Daug skaičiau apie tai, kodėl jauni musulmonai radikalizuojasi. Akivaizdu, kad visai tai yra susiję su pažeminimo jausmu, jog islamas nesuklestėjo moderniame pasaulyje, kad islamas iš tikro taip niekada ir neatsigavo po Osmanų imperijos žlugimo. Buvo puoselėjama didžiulė svajonė, kad sekuliarus arabų nacionalizmas pasieks didžių dalykų. Tačiau atrodo, kad ši svajonė išsisklaidė net ir Turkijoje, kur ji ir gimė. Kai jautiesi pažemintas, visada yra du keliai, kaip su tuo susitvarkyti – internalizacija ir eksternalizacija. Pirmuoju atveju mes klausiame savęs, ką padarėme ne taip, kaip viską pataisyti. Jei žengiame antruoju eksternalizacijos keliu, tai visada klausiame, kas gi mums tai padarė.

Net ir tokia išsivysčiusi kultūra kaip Vokietijos kadaise pasidavė eksternalizacijos pagundai, patyrusi keletą pažeminimų – po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo, Versalio sutarties, ekonominio žlugimo ir dėl to kilusios hiperinfliacijos. Labai lengva yra viską eksternalizuoti, tai ypač lengva, kai žmonės jaučia pažeminimą ar grėsmę. Tuomet atsiveria kelias iškilti neapykantos politikai.

Skaityti plačiau
Lenkija grumiasi už šalies įvaizdį po įvykdyto Holokausto ir atidaro muziejų gelbėtojams

Lenkija grumiasi už šalies įvaizdį po įvykdyto Holokausto ir atidaro muziejų gelbėtojams

(versta iš Izraelio spaudos)

Lenkijos prezidentas kalba apie antisemitizmą, ne tik kaip neapykantos žydams demonstravimą, bet ir nepagarbą tiems, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad juos išgelbėtų. Kol Varšuvoje vyksta viešos diskusijos apie Lenkijos Holokausto aukas ir žudikus ( panašiai kaip Lietuvoje), šalies prezidentas dalyvauja muziejaus, skirto žydų gelbėtojams, atidaryme.

Į ceremoniją susirinko maždaug 2000 žmonių. Lenkijos Prezidentas, Andrzejus Duda kalbėjo apie antisemitizmą, ne tik kaip pasibjaurėtiną reiškinį žydų atžvilgiu, bet ir nepagarbą tiems, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad juos išgelbėtų.Tie, “sėjantys neapykantą tarp žmonių ir kurstantys antisemitizmą, tuo pačiu metu trypia Ulma šeimos kapą”, – kalbėjo jis apie šeimą, davusią savo vardą naujajam muziejui Markowe, mieste, esančiame šalies pietryčiuose: “Ulmų šeimos muziejus lenkams, Gelbėjusiems Žydus”. Kovo 24d., 1944, Vokietijos policija nužudė aštuonis žydus ir žmones, kurie juos slėpė: Jozefą Ulmą, jo nėščią žmoną ir jų šešis vaikus. Ulmų šeimą Izraelio Holokausto muziejus Yad Vashem 1995 metais pripažino Pasaulio Tautų Teisuoliais. Nuotraukoje: gelbėtojai Jozef ir Wiktoria Ulmai.

Ulma šeima

Markowo muziejaus atidarymas yra viena iš kelių Lenkijos naujos vyriausybės iniciatyvų, įamžinant Teisuolius, įskaitant ir planus finansuoti paminklą, kuris bus pastatytas šalia Visų Šventųjų bažnyčios Varšuvos Grzybowski aikštėje. Dar vienas paminklas, kuris yra prieštaringai vertinamas dėl pasirinktos vietos, planuojamas netoli Lenkijos žydų istorijos muziejaus, toje vietoje karo metu buvo Varšuvos getas. Lenkijos vyriausybė skyrė šiemet dar $ 53.000 statyti koplyčią Torūnėje, šalia Bydgoszcz miesto, centrinėje Lenkijoje, skirtą Teisuoliams.

Tuo pačiu metu, Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kuri buvo sudaryta 2015 m. nesutaria dėl tokių veiksmų, kurie anot vyriausybės, pernelyg supriešina lenkus, nes didelis jų skaičius dalyvavo žydų žudyme Holokausto metu.

Prezidentas Duda sausį paprašė iš naujo įvertinti “Riterio kryžiumi” už nuopelnus apdovanotą 1996m. Janą Grossą, kurio 2001m. išleista knyga  “Kaimynai “, pasakoja apie 1941m. lenkų įvykdytą pogromą Jedwabne mieste prieš Lenkijos piliečius žydus.

Geros valios fondui leista laisviau disponuoti finansais

GVF_logo-02Kovo 17 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį skubos tvarka priėmė pataisas, kurios kompensacijas už žydų religinių bendruomenių turtą valdančiam fondui leis laisviau disponuoti lėšomis. Už tai per priėmimą balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas, susilaikė penki. Pagal priimtą nuostatą, Geros valios fondas savo išlaikymą galės dengti valstybės gautomis lėšomis. Siūloma nustatyti, kad administravimui skiriama suma negali viršyti 10 proc. metinės piniginės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete. 

Skaityti plačiau