Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Telšių muziejus “Alka” kviečia
Kviečiame į renginį
Gyvenimą skyrę panevėžiečių gerovei
Panevėžio žydų ligoninės personalas 1929 metais. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.
Daiva Savickienė
Tarpukariu Panevėžyje dirbo ne vienas puikus gydytojas.
XX amžiaus pirmąją pusę nužymėjo suirutės ir net du pasauliniai karai. Tačiau kaip tik šie sunkmečiai tapo proveržių medicinoje era. Situacija visuomenės sveikatos apsaugos srityje gerėjo ir visų savo profesijai atsidavusių medikų pastangomis. Nemažai prie to prisidėjo gydytojai žydai.
Rėmė ir savo lėšomis Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko žiniomis, XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje minima apie dešimt medikų. Ir dauguma jų buvo žydų bendruomenės atstovai, pavyzdžiui, Leiba Jankelis Basas, Judelis Golombekas, kiti.
Istoriko teigimu, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas gydytojus išblaškė, gydymo įstaigos buvo sunaikintos. Tad pokariu Panevėžyje susiklostė itin sudėtinga situacija: mieste siautė įvairios ligos, žmonės buvo nusilpę, o pagalbos trūko. Be to, vyko nepriklausomybės kovos.
Nuo 1885-ųjų Panevėžyje veikė žydų ligoninė, tačiau siaučiant Pirmajam pasauliniam ji buvo pertvarkyta į karo, ir net šiam pasibaigus pastatas toliau naudotas kariškių reikmėms. Civilius ligonius, anot D. Pilkausko, tekdavo guldyti sinagogoje Aptiekos – dabartinėje Elektros gatvėje.
,,Fajerlech” vaikų šokių studija kviečia prisijungti prie studijos veiklos
Arūnas Gumuliauskas. Nutraukime aplink Lietuvos kaklą veržiamą „nacių grandinę“
DELFI.lt
Arūnas Gumuliauskas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas
Kasmet per Lietuvą nusirita atgarsiai ginčų dėl partizanų ar kitų laisvės kovotojų vertinimo. Įvairios organizacijos, inteligentų rateliai ir mažumų atstovai rašo skundus bei reiškia pasipiktinimus dėl to, kad Lietuva pagerbia savo didvyrius, žuvusius dėl Nepriklausomybės idealo. Kartais garsiau, kartais tyliau.
Štai ir šią vasarą nuvilnijo tokia pasipiktinimo ir šmeižto banga dėl iškilaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto metų paskelbimo. Dažnai sunku suvokti, kodėl tai vyksta.
“FUN RUN” BĖGIMAS
LIETUVOS SPORTO KLUBAS “MAKABI”
“FUN RUN” BĖGIMAS
N U O S T A T A I
VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Populiarinti bėgimo sportą Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir LSK „Makabi“ narių tarpe. Makabi “FUN RUN” bėgimas jau kelis metus organizuojamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje, Vilniuje ir t.t. Makabi „FunRun“ bėgimas yra labdaringas, nes sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai ir tiesiog sportininkai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
- Atrinkti geriausius bėgikus dalyvauti Makabiadose.
VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS
Varžybos vykdomos 2020 m. rugsėjo 13 d. 11:00 val.Vingio parke Vilniuje.
Varžybų centras – aikštėje prie estrados.
VARŽYBŲ DALYVIAI
Varžybose gali dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenės ir palaikantys „Makabi“ judėjimą bėgikai.
Kiekvienas dalyvis gali dalyvauti vienoje distancijoje: 1,5km ar 3km.
1,5 km. (1500 metrų) bėgimo amžiaus grupės:
| Moterys | Vyrai |
| M17 (jaunutės ir jaunės) – 2003 m. g. ir jaunesnės. | V17 (jaunučiai ir jauniai) – 2003 m. g. ir jaunesni. |
| MOT (moterys) – 1986 m. g. – 2002 m. g. | VYR (vyrai) – 1986 m. g. – 2002 m. g. |
| M35 (veteranės) – 1985 m. g. ir vyresnės. | V35 (veteranai) – 1985 m. g. ir vyresni. |
3 km. (3000 metrų) bėgimo amžiaus grupės:
| Moterys | Vyrai |
| M17-3 (jaunutės ir jaunės) – 2003 m. g. ir jaunesnės. | V17-3 (jaunučiai ir jauniai) – 2003 m. g. ir jaunesni. |
| MOT-3 (moterys) – 1986 m. g. – 2002 m. g. | VYR-3 (vyrai) – 1986 m. g. – 2002 m. g. |
| M35-3 (veteranės) – 1986 m. g. ir vyresnės. | V35-3 (veteranai) – 1986 m. g. ir vyresni. |
In memoriam Seras Ronaldas Harvudas
Rugsėjo 9d. Londone mirė Pietų Afrikos Sąjungoje plungiškių Isako Hurvičiaus ir Izabelės Peperytės-Hurvič šeimoje 1934 metų lapkričio devintą gimęs Ronaldas Harvudas (Ronald Harwood).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu ir pagarba reiškia nuoširdžią užuojauta dėl netekties Sero Ronaldo Harvudo šeimai ir artimiesiems.
1951 metais baigęs Keiptauno Sea Point berniukų mokyklą, kurioje skynė visus įmanomus meno laurus, jis iškart išvažiavo į Londoną siekti aktoriaus karjeros, tačiau jam sutrukdė jo mamai nepakeliama finansinė našta. Ronaldui teko mesti studijas ir imtis darbo. Jis tapo vieno garsiausio tuo metų Didžiojoje Britanijoje aktoriaus sero Donaldo Wolfito padėjėju. Bendravimo su aktoriumi ir jo aplinka patirtis, skvarbus žvilgsnis į žmonių elgesį įvairiausiose situacijose vėliau išsiliejo daugiau kaip dvidešimtyje Ronaldo Harvudo pjesių, dvidešimtyje scenarijų filmams, per trisdešimtyje grožinės ir dokumentinės literatūros kūrinių, pelniusių įvairius apdovanojimus, tarp kurių – ir Oskaro premija už scenarijų kino filmui „Pianistas“.
Bene geriausiai Ronaldo Harvudo gyvenimą bei kūrybą apibūdino Liudvika Pociūnienė, kalbėdama apie pagal jo scenarijus pastatytus filmus „Pianistas“ bei „Apsisprendimas“. „Mano galva, tai – privaloma programa visiems, norintiems ištarti savo žodį Antrojo pasaulinio karo ir pokario tema kine“,- rašė ji.
O įtakinga kultūros internetinė svetainė playbill.com populiaraus kritiko Roberto Simonsono lūpomis 2009 metais pareiškė, jog „Šiuo metu Ronaldas Harvudas gali būti sėkmingiausias dramaturgas bei scenarijų autorius angliškai kalbančioje pasaulio dalyje“.
Po Ronaldo Harvudo apsilankymo 2002 metais tėvų gimtinėje Plungėje, Saulės gimnazijos Tolerancijos centro vadovė Danutė Serapinienė surengė Ronaldo Harvudo vardo meninės raiškos konkursą. Jis tapo ne tik jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančiu reiškiniu visos Lietuvos moksleiviams, bet po rugsėjo devintosios – ir atminimo ženklu pasaulio kultūroje gilią žymę palikusiam, bet niekada nuo savo plungiškių šaknų neatsiskyrusiam, talento jėga žmonių sielas budinusiam Ronaldui Harvudui.
Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį paminėtas čia nukankintų dvylikos tūkstančių žydų atminimas.
Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį paminėtas čia nukankintų dvylikos tūkstančių žydų atminimas. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą.
Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno bendruomenių. Dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovai, JAV ambasados Lietuvoje diplomatas.
Tradicines žuvusiųjų pagerbimo iškilmes pradėjęs Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas sakė, kad lygiai prieš 79 metus iš Ukmergės link Pivonijos šilo judėjo jūra žmonių. Tarp jų buvo tūkstančiai vaikų, Lietuvos ateitis. Bet nė vienam iš jų nebuvo lemta pasiekti gyvenime savo tikslą – jie privalėjo sustoti šioje stotelėje.
A.Taicas dėkojo Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviams, kurie su istorijos mokytoja Vida Pulkauninkiene jau septynioliktą rugsėjį dalyvavo nužudytų žydų pagerbimo iškilmėse. Šie moksleiviai naujus mokslo metus pradeda istorijos pamoka, kuri vyksta Pivonijos šile.
Minėjime, kaip ir kiekvienais metais, kartu su savo tėveliu dalyvavo Olegas Rimanas. Ukmergės rajono žydų bendruomenei O. Rimanas neatlygintinai perdavė du muzikos instrumentus, citras, kuriuos įsigijo Vilniuje, sendaikčių turguje. Simboliška, kad citrų perdavimas vyko Pivonijos šile, – pradėjus ieškoti informacijos apie šiuos instrumentus, paaiškėjo, kad jų savininkai buvo žydai muzikantai, gyvenę būtent Ukmergėje. Ukmergės rajono žydų bendruomenė dėkoja už šią neįkainojamą dovaną.
Minėjimo pabaigoje Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai pasveikino jaunąją bendruomenės kartą – puikiai 100 balų įvertinimu išlaikius brandos egzaminus. Būtent jie mūsų viltis ir ateitis.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės rėmėjas – Geros valios fondas.
Konferencijoje susitiko istorikai, tyrinėjantys žydų paveldą
Penktadienį, rugsėjo 4 dieną, Rokiškio krašto muziejuje buvo surengta konferencija „Žydų bendruomenės indėlis į Šiaurės rytų Lietuvos regiono kultūrinę, politinę, ekonominę raidą pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu“ skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė savo pranešime „ Kupiškio žydų bendruomenė“ supažindino konferencijos dalyvius ir svečius su Kupiškio miestelio žydų istorija, akcentavo žydų gyventojų indėlį į Kupiškio ekonominį, visuomeninį ir politinį gyvenimą, pateikė pavyzdžių apie lietuvių ir žydų šeimų draugystę ir bendrystę saugant miestelį nuo gaisrų.
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė ir konferencijos sumanytojas, Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis
Konferencijoje buvo pristatytos dvi knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ (2016 m. ) ir „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ (2017 m.), sulaukusios didelio dalyvių susidomėjimo. Abiems knygoms pratarmes parašė nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Leidinių sudarytoja muziejininkė Aušra Jonušytė.
Istorikė kalbėjo ir apie naują projektinį darbą – leidinį „Žydų virtuvės valgiai, gaminti Kupiškyje“. Projekto partneriai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ekspertė Dovilė Rūkaitė ir Natalja Cheifec bei Kauno miesto žydų bendruomenės nariai.
Nuoširdžią ir nesavanaudišką pagalbą vykdant naująjį projektą pasiūlė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Vykdant projektą tikimasi prasmingo ir abiems pusėms naudingo bendradarbiavimo su mecenatu Philipu Šapiro.
Konferencijoje paranešimus apie savo krašto žydų likimus, paveldą ir istoriją skaitė Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė, Pasvalio rajono savivaldybės paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis.
Etnografijos muziejaus informacija
Nuotraukos Rasos Skaisgirytės
Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus
Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, vyko trečiasis koalicijų stiprinimo seminaras, kuriame dalyvavo ne tik Klaipėdos žydų ir romų bendruomenių atstovai bet ir totorių, baltarusių bei rusų tautinių mažumų atstovai. Gvildenamos temos sulaukė daug klausimų ir susidomėjimo. Ypač įdomu buvo klausyti rašytojo, visuomenės veikėjo Vytauto Čepo pranešimo tema “Tautinės mažumos Lietuvoje: istorinė savimonė ir etninė savastis”. Kas yra tautinė mažuma ir tautinė bendrija? Dažnai šios sąvokos yra sutapatinamos. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja kalbėjo apie romų istorijos paraleles.
Rokiškio žydų pėdsakais
Rokiškio miesto vaizdas XX a. pradžioje. Dabar Vytauto gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame pastate buvo įsikūrusi Rokiškio „Saulės“ gimnazija. ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.
Daiva Savickienė
Užsukę į daugelį bent kiek gausiau apgyvendintų Lietuvos vietovių, neabejotinai išvysime žydiškojo paveldo. Rokiškio veidą, kaip ir daugelio šalies miestų bei miestelių, formavo ir žydai. Jų pėdsakų čia išlikę iki šiol, tačiau kadaise gausios bendruomenės atminimą saugo jau kiti – Rokiškyje nelikę nė vieno senųjų litvakų palikuonio.
Rokiškis jidiš kalba buvo vadinamas dvejopai: šnekamąja – Rokishok, o oficialiąja – Rakeshik. Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis sako, kad šis miestas niekuo nesiskiria nuo kitų – iki Antrojo pasaulinio karo čia taip pat buvo didelė žydų bendruomenė. Rokiškio žydai pirmą kartą paminimi 1634 metais vietos dvaro inventoriuje, jis buvo vadinamas Vendragovskio inventoriumi. Čia minimas karčemos nuomininkas žydas, tačiau jo pavardės ir vardo nėra. Apie žydus užsimenama ir vėlesniais metais, o pirmoje XVIII amžiaus pusėje jau minima sinagoga. Istoriko teigimu, iš to galima numanyti, kad jei mieste veikė maldos namai, žydų bendruomenė turėjo būti gana nemaža.
Didžiausios šios tautos atstovų koncentracijos Rokiškyje būta antroje XIX amžiaus pusėje, kai 1873 metais per šį miestą nutiesta geležinkelio Peterburgas–Varšuva atšaka, sujungusi Daugpilį ir Radviliškį. 1897-aisiais žydai sudarė 75,5 procento Rokiškio gyventojų. Lietuvių, pasak G. Kujelio, daugiau gyveno kaimuose, vienkiemiuose. Panaši gyventojų tautinė proporcija buvo gana ilgą laiką. Apie 1910 metus mieste veikė 30 krautuvių, 16 smuklių, apie 30 amatininkų dirbtuvių, jų savininkai dažniausiai buvo žydai.
Kas tas Gaonas?
Sergejus Kanovičius. Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka
Netrukus baigsis Gaono metai: naujienų portalai baigs vykdyti Lietuvos žydų istorijai skirtus internetinio švietimo planus, mokyklinėse programose liks tai, kas ten visada ir buvo – skurdas ir istorijos nutylėjimai. Vėl viskas priklausys tik nuo mokytojo iniciatyvos. Stūksos rūgštimi apipilti paminklai Gaonui ir Cemachi Šabadui. Kabos lenta „stalo žudikui“ Vilniuje ir paminklas žydų žudikui Ukmergės centre, mokyklos tebebus vadinamos jų garbei. Genocidą privalantis tirti centras darbą siūlys žmonėms, manantiems, kad „LAF būtų lengvai sutarę su sionistais“. Tik nutylint, kas padėjo tiems sionistams nukeliauti pas Abraomą.
Virtuali interneto realybė niekaip neatitiks tos tikrosios, ir toliau bus siūloma gyventi dvejuose pasauliuose. Oficialusis netrukus privalomai gedės Paneriuose ir Rūdninkų aikštėje, nes taip reikia. Tiesa, pandemija tikrąja to žodžio prasme padėjo sutaupyti krūvą pinigų, kurie būtų skirti pompastiškiems, bet neįvykusiems renginiams. Gal, sakau, už sutaupytas lėšas būtų galima keisti mokyklines programas taip, kad mokiniui, perskaičiusiam antraštę „Vilniaus Gaonas…“, nereikėtų gūglinti norint sužinoti, kas jis ir kuo svarbus?
Geriausiai surogatinis švietimas veikia per skrandį – žydiškų patiekalų ragavimą – ir per internetą. Abiem atvejais švietimo poveikis yra tolygus laikui, kurį žmogus praleidžia kramtydamas beigelę ar skaitydamas apie kokį dingusį į nežinią miestelį su kavos puodeliu prie ekrano. Ir nereikia kelti klausimų apie likutinę vertę ar ilgalaikį poveikį…
Vėjo malūnai nieko verti be don kichotų. Tik don kichotai suteikia jiems kažkokios prasmės, nes kas dar išdrįstų paklausti, kodėl, sukami beprasmės oro srovės, jie tesumala orą?
Sakote, gana kritikuoti? Sutinku. Per tris dešimtis metų – gana. Tiesiog laikas iš esmės pakeisti mokyklines programas. Tam, kad internetinis ar švietimas per skrandį taptų pagalbiniais, o ne pagrindiniais žinių šaltiniais.
Negi pasakosi vaikams Šukionių Jono Noreikos vardo pagrindinėje mokykloje, kas tie žydai, ar prie Juozo Krikštaponio paminklo aiškinsi, kad Ukmergės gimnazijoje dirbo toks Chackelis Lemchenas?
Kas tas Gaonas? Ai, čia toks, kurio paminklą dusyk rūgštimi apipylė.
Na, o kol kas – gero vėjo malūnams ir skanaus kokioje nors žydiškų patiekalų mugėje.
Kauno žydų bendruomenė rudenį pasitiko vaikščiodama atminties keliais.
Kauno žydų bendruomenė vasarą palydėjo ir rudenį pasitiko vaikščiodama atminties keliais. Paskutinę rugpjūčio savaitę pagerbėme Prienų ir jų apylinkių Holokausto aukas. Dėkojame jau bičiuliais tapusiems Prienų krašto muziejaus, Prienų rajono savivaldybės darbuotojams, Balbieriškio Tolerancijos centrų atstovams, moksleiviams už tai, kad jiems rūpi, kad Holokausto tragedija jiems yra jų tragedija, jų netektys, širdgėla, kad niekieno neverčiami susiburia, organizuoja, prisimena tuos, kurie kadaise gyveno šalia, buvo kaimynai, gal net draugai jų tėvų, senelių, prosenelių.
O paskutinę vasaros dieną, taip pat kaip ir Prienuose verkiant dangui, aplankėme ir prisiminėme Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos aukas. Dėkojame smuikininkei Jonei Barborai Laukaitytei, nepabūgusiai darganoto oro ir savo melodija taip jautriai suvirpinusiai ir mūsų širdžių stygas.
Pirmąjį rudens savaitgalį pagaliau sulaukėme dar kovo 13-ąją turėjusios įvykti, bet dėl visiems suprantamų priežasčių nukeltos Aleksandro Rubinovo monospektaklio “Mano tėvas” premjeros, o Kauno paveikslų galerijos lankytojus su Samuelio Bako kūryba iki rugsėjo 13 d. dar veiksiančioje jo darbų parodoje supažindino Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro ir S. Bako muziejaus vadovė Ieva Šadževičienė.
Ir spektaklis, ir paveikslai bylojo apie atmintį, apie Holokausto tragediją, apie protu nesuvokiamas žmonių kančias, bet ne tik apie tai – jie liudijo ir lygiai taip pat sunkiai suvokiamą žmogaus stiprybę, drąsą, pasiaukojimą, sugebėjimą atsitiesti ir eiti toliau, siekti, kurti, įprasminti, išlikti žmogumi nužmogėjusiame pasaulyje.
Daugiau akimirkų nuotraukų galerijoje.
Renginių išlaidos iš dalies apmokėtos GVF lėšomis
LŽB pirmininkė F.Kukliansky susitiko su Klaipėdos rajono meru B. Markausku
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lankėsi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kartu su Faina Kukliansky kalbėta apie bendradarbiavimą, susitikime aptarta galimybė statyti Gargždų autobusų stotį, kuri yra netoliese žydų žudynių vietos.
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas apie Šnipiškių kapines
RABBINICAL Board“ (Rabinų tarybos) rabinas E Schlesinger, rabinas J H Dunner, rabinas CM Wosnerio rabinas E Shechteris, rabinas Z Feldman, rabinas B Z Blum, rabinas H Gluck.
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas
34a Fairholt Road, London N16 5HW. Tel .: 020 8802 6853 • Faksas: 020 8802 6905/8800 0279
HershaftMB „Krausz“J SikasME Stern SGrosz SB E Bergerio rabinas A Pinter J Kruskal
PATIKSLINIMAS
Šis raštas sukurtas remiantis rašytu pareiškimu, paskelbtu Elul mėnesį 5775 (2015 m. rugsėjo mėn.). Jį paskelbė Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto rabinų taryba: rabinas Elyokim Schlesinger – Horomo ješivos vadovas ir CPJCE prezidentas, rabinas Ezriel Schechter – Moreh Tzedek-London, rabinas Ahron Dovid Dunner – Dayan (teisėjas) UOHC ir Adas Yisroel rabinas rabinas Ze’ev Feldman – Dayan (teisėjas) UOHC ir rabinas Torah Etz Chayim, rabinas Yosef Padwa – Dayan (teisėjas) UOHC ir Cheshev Ho’eifod rabinas, rabinas Blum – Dayan (teisėjas) Bobov-Londonas, rabinas Shemaya Low – Dayan (teisėjas) ir Kollel Satmar-London, rabinas Yosef Binyomin Wosner – buvęs Kehal Yetev Lev Satmaro-Londonas rabinas (šiuo metu Rosh (vadovas) Yeshiva Chachmei Lublin – Bnei Brak).
Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.
Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.
Jų pareiškime išreiškiamas palaikymas ir parama mūsų šventam darbui, pasirašant po derybų ir susitarimo su Lietuvos vyriausybe, siekiant išgelbėti Vilniaus Šnipiškių žydų kapines.
Nuotaikinga Europos žydų kultūros diena 2020
2020 rugsėjo 6d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smagiai minėjo Europos žydų kultūros dieną. Bendruomenės nariai su pirmininke Faina Kukliansky, Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Yosi Levy, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie LR Kultūros ministerijos direktoriumi Vidmantu Bezaru, su susirinkusiais svečiais linksminosi, dalyvavo hebrajų kalbos pamokoje su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktore Ruth Reches. Žydų bendruomenė sukvietė vilniečius ir svečius linksmai praleisti pirmąjį rugsėjo sekmadienį ragauti žydiškų skanėstų gamintų ,,Beigelių krautuvėlėje“, kur žydai dažnai pravirksta, kalbėdami apie savo mamų ir močiučių keptus beigelius.
Bendruomenės ,,Beigelių krautuvėlės” sienas papuošė nuostabūs paveikslai iš Marko Kaplano kolekcijos
Kaune Lietuvos miestų mokytojai sėmėsi žinių kaip supažindinti moksleivius žydų paveldo ir žydų kapinių tema
Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokytojai mokslo metams ruošėsi ne tik nerimaudami dėl virusinių aktualijų ar modeliuodami mokinių srautus mokyklų koridoriuose, bet ir dalyvaudami prasminguose seminaruose.
Paskutinę rugpjūčio savaitę būtent toks vyko Kaune. Man buvo suteikta garbė dalyvauti jame svečio teisėmis ir tarti sveikinimo žodį, o mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų sėmėsi žinių ir patirties, kaip supažindinti savo ugdytinius su žydų paveldu Lietuvoje, kaip į mokymo procesą įtraukti žydų kapinių temą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 6d. kviečia minėti 21-ąsias Europos žydų kultūros dienas Vilniuje
Pranešimas spaudai
2020-09-04
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 6d. kviečia minėti 21-ąsias Europos žydų kultūros dienas Vilniuje
Minint Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius linksmai praleisti pirmąjį rugsėjo sekmadienį ,,Beigelių krautuvėlės“ šurmulyje.
Čia jau nuo 9.00 val. kvepės litvakiškais beigeliais, „Rakija klezmer orkestar“ kvies šokti, rabinas Šolom Ber Krinsky atvers Vilniaus Choralinės sinagogos duris ir supažindins su jos paslaptimis.
Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, Europos žydų dienos kasmet vyksta rugsėjo pradžioje prieš didžiąsias žydų šventes. Visoje Europoje žydai kviečia į savo bendruomenę pasisvečiuoti tuos, kurie domisi savo bendrapiliečių. žydų kultūra, tradicijomis, nori pasivaišinti žydiškais skanėstais, pasiklausyti žydiškos muzikos. Nuoširdžiai kviečiame į svečius.
Artėja 5781 žydų naujieji metais – Roš ha Šana, kuomet kepamos šventinės chalos. Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja mokys norinčius jas kepti o Natalja Cheifec primins apie Didžiųjų žydų rudens švenčių tradicijas.
Specialiai Europos žydų kultūros dienos proga, aplankius Kauną, Šiaulius ir Klaipėdą pristatome daug emocijų ir diskusijų sukėlusią paskaitą – ,,Žydų sudievinimas ir demonizavimas: antisemitiniai prietarai viešumoje?“
„Prietarai apie žydus neatsiejami nuo antisemitizmo, tačiau jie nėra antisemitizmo priežastis“,
– teigia paskaitą-diskusiją pristatantys Eva ir Viktoras Tombakai.
Vakare pasirodys žydų dainų ir šokių ansamblis FAJERLACH.
Europos žydų paveldo organizacija skelbia šių metų temą – „Žydiška kelionė“.
Kelionės yra didelė žydų istorijos dalis. Nuo tremties iš Izraelio žemės žydai kėlėsi
ir gyveno skirtinguose kraštuose ieškodami religinės tolerancijos ir ekonominių galimybių.
Apsigyvenus skirtingose Europos vietose susikūrė dvi pagrindinės žydų tautybės kultūrinės ir etninės kryptys: musulmoniška Ispanija (Sefardas) ir Reino kraštas (Aškenazas). Net ir klestinčios žydų bendruomenės kentėjo nuo inkvizicijų, persekiojimų ir pogromų tad žydai dažniau keliaudavo ir viską pradėdavo nuo pradžių. Prekiautojai taip pat keliavo iš vienos kultūros į kitą ir veikė kaip jungtis tarp skirtingų bendruomenių.
Aplink mus yra daug jautrių asmeninių kelionių, kuomet žmonės atrasdavo savo paslėptas žydiškas šaknis ir iki šiol keliauja žydiško identiteto, kultūros, religijos paieškų ir atradimų keliu.
Šiais metais pirmą kartą žydų paveldo ir kultūros gerbėjai turės unikalią galimybę juose dalyvauti virtualiai. Keliaukime kartu jau rugsėjo 6 d. >>https://bit.ly/3jwpQcf
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos
Renginio anonsai socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #EŽKD #ŽyduKultūrosDiena
Programa ir registracija >>https://bit.ly/3baTwZg
Daugiau informacijos:
Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. +370 64506651
pro fin (1)
Vilniuje įvyko Lietuvos sporto klubo „Makabi“ Makabiada
Po makabiados atidarymo ceremonijos: Kauno „Makabi“ pirmininkas Gercas Žakas, LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius Daniel Dubrovin, LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Varžybos vyko 6 sporto šakose: šachmatai, krepšinis 3×3, badmintonas, stalo tenisas, plaukimas, mini futbolas.
Atidarymas ir didžioji dalis varžybų vyko Tauro sporto mokykloje. Makabiadą iškilmingai atidarė LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.
Šiemet Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai, todėl ir makabiečiai skiria Makabiadą šiam iškiliam įvykiui pažymėti. Sveikinimo žodį makabiados dalyviams tarė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Makabiados atidarymo dalyviai tylos minute pagerbė 1941 metų visų mažų Lietuvos miestelių žydų žudynes.
Trumpai apie nugalėtojus:
Šachmatų varžybose nugalėjo aukščiausią reitingą tarp dalyvių turėjęs Romanas Buršteinas (Vilnius), surinkęs maksimalų taškų skaičių – 9 iš 9. Antrą vietą iškovojo dešimtmetis šiaulietis, Europos Makabi žaidynių 2019 Budapešte dalyvis Daniel Šer – 7,5 taško.
Momentas iš šachmatų turnyro: jauniausias varžybų dalyvis – Daniel Šer (2 vieta), stovi Aronas Galperinas (3 vieta), Vladimir Segal (4 vieta).Sėdi kairėje Feliks Aškenazi.
Varžybų svečias, tarptautinis didmeistris Eduardas Rozentalis, su šachmatų veteranu Lev Degetman ir žinomų vaikų treneriu, varžybų vyr.teisėju – Rišard Fichman.
Trečią vietą užėmė pajėgus šachmatininkas Aronas Galpernas. Varžybas aplankė ir stebėjo garsus šachmatininkas, tarptautinis didmeistris Eduardas Rozentalis. Šachmatų varžybų vyr. teisėjas – Rišardas Fichmanas.
Krepšinio 3×3 varžybose dalyvavo dvi Šolomo Aleichemo mokyklos komandos (treneris Mantas Mikutavičius) ir pajėgi Kauno Makabi komanda, vadovaujama Levo Ilijonskio. Nugalėtojais tapo Šolomo Aleichemo mokyklos antroji komanda, trečia – Kauno „Makabi“. Varžybų vyr. teisėjas – Mantas Mikutavičius.
Šolomo Aleichemo gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas Mantas Mikutavičius, krepšinio 3×3 treneris.
Badmintono vienetų varžybas laimėjo Lietuvos ir „Makabi“ rinktinės narė, Europos Makabiados čempionė Vitalija Movšovič, antras – Daniel Goldberg, trečias – Algimantas Plytnikas (visų jų treneris – Genadijis Plavinas). Dvejetų varžybas laimėjo Daniel Goldberg ir Algimantas Plytnikas, antri – Vitalija Movšovič kartu su savo tėvu Igoriu Movšovič. Treti buvo Virginija Savičė (Panevėžio „Makabi“) ir Vitalijus Bočkus (Šiaulių „Makabi“). Varžybų vyr. teisėjas – Genadijus Plavinas.
Mini futbolo varžybas laimėjo Vilniaus „Makabi“ komanda, laimėjusi prieš antrą vietą užėmusius Kauno „Makabi“ futbolininkus rezultatu 7:3. Varžybų vyr. teisėjas – Gercas Žakas.
Kauno mini futbolo komanda prieš varžybų atidarymą.
Stalo teniso varžybose varžėsi 8 dalyviai iš Vilniaus ir Panevėžio. Finale, po atkaklios kovos nugalėjo vilnietis Aleksandr Fukson, antras liko panevėžietis Ramūnas Balta. Trečią vietą iškovojo Gintaras Zubrickas iš Panevėžio. Varžybose dalyvavo, bet šį kartą prizinių vietų neiškovojo, daugelio makabiadų prizininkas, veteranas Lazaris Soloveičikas. Varžybų vyr. teisėjas – Semionas Finkelšteinas.
Akimirka iš stalo teniso makabiados. Tolimesniame plane – Aleksandr Fukson (iš kairės) – varžybų nugalėtojas.
Plaukimo varžybose dalyvavo net 31 sportininkas, jų tarpe – 7 veteranai. Visi dalyviai plaukė 25 m laisvu stiliumi. Makabiados nugalėtoja tapo Europos makabiados čempionė Erika Filipavičiūtė, antrą vietą užėmė jos jaunesnioji sesuo Ugnė, trečia buvo Arina Nikitina.
Plaukikė Kamilė Ilijonskytė, kuri išvakarėse laimėjo plaukimo maratoną Balsio ežere, kartu su savo tėvu Levu Ilijonskiu ir Gercu Žaku.
Veteranų tarpe nugalėjo Natalija Tarelkina, antra – Gitana Tomaševičienė, trečia – Raja Virbilskienė. Vyrų varžybose jaunių tarpe nugalėjo Kristijonas Šreiberis, antras – Aleksej Devkš, trečias – Timofej Devkš. Suaugusiųjų tarpe nugalėjo Aidas Ganelinas, antras – Augustas Ganelinas, trečias – Simas Šerberis. Veteranų tarpe nugalėjo Albertas Sinevičius, antras – Panevėžio „Makabi“ pirmininkas – Gennadij Kofman, trečias – Dovydas Ganelinas.
Varžybų vyr. teisėjas – Daniel Dubrovin apdovanoja šachmatų varžybų nugalėtoją Romaną Buršteiną
Akimirka prieš nugalėtojų apdovanojimą.
Iškilmingas varžybų uždarymas įvyko kavinėje „Marceliukės Klėtis“, kur makabiados dalyviai užkando prieš kelionę namo. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti dalyvio medaliu, o nugalėtojai – taurėmis. Varžybų vyr. teisėjas – Daniel Dubrovin.
Koncertai–susitikimai su kompozitoriumi ir pianistu dr. Uri Brener (Izraelis), pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatant jo kūrybą, paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslų
Pranešimas spaudai
Uri Brener „Skambantys Čiurlionio paveikslai“
Koncertai–susitikimai su kompozitoriumi ir pianistu dr. Uri Brener (Izraelis), pirmą kartą
Lietuvoje taip plačiai pristatant jo kūrybą, paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslų. Koncertai įvyks:
Vilniuje rugsėjo 9 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11),
Kaune kovo 10 d. 18 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Putvinskio g. 55)
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“. Šio visus metus
apimančio projekto siekis yra pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose
kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse
gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas. Štai sausio mėnesį klausytojai jau galėjo gėrėtis
pianisto Peterio Laulo (Estija-Rusija) koncertu M. K. Čiurlionio namuose.
Artimiausias „Dialogų su Čiurlioniu“ projekto svečias, tai kompozitorius ir pianistas iš
Izraelio Uri Brener. Koncertuose rugsėjo 9-10 dienomis Vilniuje ir Kaune įvyks pirmasis toks
išsamus Uri Brenerio kūrybos pristatymas Lietuvoje. Kompozitorius pirmą kartą pamatęs
Čiurlionio tapybos darbus prieš daugiau kaip trisdešimt metų, visą savo kūrybinį gyvenimą liko jų
paveiktas ir yra sukūręs ne vieną kūrinį, įkvėptą Čiurlionio paveikslų. Dėl suprantamų aplinkybių,
koncertas bus unikalus tuo, kad kompozitorius bendraus su klausytojais iš ekrano komentuodamas savo kūrinius ir dalindamasis požiūriu į Čiurlionio tapybą, o jo kūriniai bus atliekami gyvai lietuvių muzikantų, ruošiančių programą specialiai šiems išskirtiniams muzikiniams vakarams.