Sergejus Kanovičius. Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka
Netrukus baigsis Gaono metai: naujienų portalai baigs vykdyti Lietuvos žydų istorijai skirtus internetinio švietimo planus, mokyklinėse programose liks tai, kas ten visada ir buvo – skurdas ir istorijos nutylėjimai. Vėl viskas priklausys tik nuo mokytojo iniciatyvos. Stūksos rūgštimi apipilti paminklai Gaonui ir Cemachi Šabadui. Kabos lenta „stalo žudikui“ Vilniuje ir paminklas žydų žudikui Ukmergės centre, mokyklos tebebus vadinamos jų garbei. Genocidą privalantis tirti centras darbą siūlys žmonėms, manantiems, kad „LAF būtų lengvai sutarę su sionistais“. Tik nutylint, kas padėjo tiems sionistams nukeliauti pas Abraomą.
Virtuali interneto realybė niekaip neatitiks tos tikrosios, ir toliau bus siūloma gyventi dvejuose pasauliuose. Oficialusis netrukus privalomai gedės Paneriuose ir Rūdninkų aikštėje, nes taip reikia. Tiesa, pandemija tikrąja to žodžio prasme padėjo sutaupyti krūvą pinigų, kurie būtų skirti pompastiškiems, bet neįvykusiems renginiams. Gal, sakau, už sutaupytas lėšas būtų galima keisti mokyklines programas taip, kad mokiniui, perskaičiusiam antraštę „Vilniaus Gaonas…“, nereikėtų gūglinti norint sužinoti, kas jis ir kuo svarbus?
Geriausiai surogatinis švietimas veikia per skrandį – žydiškų patiekalų ragavimą – ir per internetą. Abiem atvejais švietimo poveikis yra tolygus laikui, kurį žmogus praleidžia kramtydamas beigelę ar skaitydamas apie kokį dingusį į nežinią miestelį su kavos puodeliu prie ekrano. Ir nereikia kelti klausimų apie likutinę vertę ar ilgalaikį poveikį…
Vėjo malūnai nieko verti be don kichotų. Tik don kichotai suteikia jiems kažkokios prasmės, nes kas dar išdrįstų paklausti, kodėl, sukami beprasmės oro srovės, jie tesumala orą?
Sakote, gana kritikuoti? Sutinku. Per tris dešimtis metų – gana. Tiesiog laikas iš esmės pakeisti mokyklines programas. Tam, kad internetinis ar švietimas per skrandį taptų pagalbiniais, o ne pagrindiniais žinių šaltiniais.
Negi pasakosi vaikams Šukionių Jono Noreikos vardo pagrindinėje mokykloje, kas tie žydai, ar prie Juozo Krikštaponio paminklo aiškinsi, kad Ukmergės gimnazijoje dirbo toks Chackelis Lemchenas?
Kas tas Gaonas? Ai, čia toks, kurio paminklą dusyk rūgštimi apipylė.
Na, o kol kas – gero vėjo malūnams ir skanaus kokioje nors žydiškų patiekalų mugėje.