Sveikina Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius ir Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro

Sveikina Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius ir Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro

Švenčionių rajono savivaldybė kartu su Švenčionių rajono žydų bendruomene nuoširdžiai sveikina visą žydų bendruomenę su šviesia ir šilta švente – Chanuka!

Kasmet uždegamos menoros žvakių šviesa suburia aplink save ir sušildo šeimas, primindama, kad net  ir pačiais sunkiausias ir tamsiausiais laikais atsiranda vieta tikram stebuklui.
Šiuo nepaprastu laiku nuoširdžiai linkime laimės ir taikos jūsų namams, sveikatos  jums ir jūsų artimiesiems, santarvės ir bendrystės, prisimenant, kad mes visi vieni kitiems esame tikroji menoros šviesa.

חג חנוכה שמח – Laimingos Chanukos!

Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro

Netekome Irenos Veisaitės

Netekome Irenos Veisaitės

Eidama 93-iuosius mirė Irena Veisaitė, bet jos pasakyti žodžiai knygos pavadinime: ,,Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ skamba dar stipriau. Irena Veisaitė – neeilinė asmenybė išgyvenusi kelias epochas, anot jos dabar ,,meilės ir keršto nebuvimo dar yra labai mažai – kalbėdami ieškome kaltės ir tiesos“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga dėl netekties reiškia nuoširdžią užuojautą dukrai, anūkams ir visiems artimiesiems.

Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas studentams įdiegė gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė. Jos gyvenimo istorija, aprėpė keturias, labai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ji išgyveno ir Lietuvos žydų pasaulio dingimą. I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.

Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.

Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I. Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“. Šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.

Ji dirbo įvairių  nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Netekome vieno iš šviesiausių Lietuvos žmonių.

 

Knygos apie I.Veisaitę autorius A.Švedas: netekti gero draugo visada labai skaudu

Knygos apie I.Veisaitę autorius A.Švedas: netekti gero draugo visada labai skaudu

Knygos apie teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę autorius, Vilniaus universiteto istorikas Aurimas Švedas sako laikantis ją didele savo drauge, todėl esantis sukrėstas jos mirties.

Jis pasakojo prisimenantis prieš daugiau nei savaitę įvykusį paskutinį pokalbį su I.Veisaitę, kuri tuo metu vyko į ligoninę. „Paskutinis pokalbis įvyko daugiau nei prieš savaitę, kai Irena man paskambino ir pasakė, kad ji važiuoja į ligoninę, bet jos žodžiai buvo – aš nepasiduodu“, – teigė istorikas. Ireną aš laikau savo didele drauge ir man brangiu žmogumi, kuris daug dalykų man gyvenime atvėrė.

Skaityti plačiau
Tarptautinę žmogaus teisių dieną – simbolinė solidarumo žvakė ant Chanukos žvakidės

Tarptautinę žmogaus teisių dieną – simbolinė solidarumo žvakė ant Chanukos žvakidės

 Šiandien visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, kuriai pradžią davė 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šūkis „Stovėk už žmogaus teises“ kviečia įsitraukti į pokyčius kuriant solidarias ir žmogaus teises gerbiančias visuomenes ir geriau pažinti etnines, religines ir kultūrines mažumas bei jų gyvenimo būdą. Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, simboliška, kad šiemet Tarptautinė žmogaus teisių diena sutampa su tradicinės žydų šventės Chanukos pradžia, kai uždegama pirmoji Chanukijos žvakė ir prasideda aštuonias dienas trunkanti šviesos šventė.

„Prieš du amžius iškovota pergalė už savo tikėjimą turi tęsinį ir šiandieninėje Lietuvoje, kur visi žmonės turi teisę į religijos laisvę. Chanuka suteikia progą plačiajai visuomenei suprasti ir atrasti tradicinę žydų kultūrą, o kartu ir bendruomenės veiklą. Mes tikime, kad tik per supratimą ir bendradarbiavimą galime sumažinti nesusikalbėjimą ir stereotipus, užtikrinti pagarbą visų Lietuvoje gyvenančių žmonių teisėms“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Faina Kukliansky atkreipia dėmesį, kad dabar pagarbos žmogaus teisėms žinia ypač aktuali, nes visame pasaulyje žydų bendruomenės susiduria su antisemitizmo nuotaikomis. Europos Sąjungos Taryba, reaguodama į padažnėjusius išpuolius prieš žydų tautybės asmenis ir įvairaus tipo antisemitizmo apraiškas, gruodžio 2 d. priėmė deklaraciją dėl bendrų pastangų kovojant prieš antisemitizmą. Europos žydų kongresas, atstovaujantis ES valstybių narių ir kitų Europos šalių žydų bendruomenes, skatina valstybių vadovus įsiklausyti į deklaracijos žodžius, vadovautis deklaracijos teise ir skirti papildomą dėmesį kurti  kultūrinėms solidarumo sąsajoms su žydų bendruomene.

„Tai stiprus visos europinės bendruomenės signalas, kad neapykantos ir netolerancijos apraiškoms Europoje nėra vietos. Deklaracijoje antisemitizmas įvardijamas kaip ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Valstybės narės kviečiamos mažinti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatant žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei“, – sako Faina Kukliansky.

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, gruodžio 10 d. – Tarptautinė žmogaus teisių diena ir Chanukos pradžia – suteikia progą visai Europai susitelkti ir skleisti pagarbos žmogaus teisėms ir šviesos žinią. Faina Kukliansky kartu su  Europos žydų kongreso valdyba kviečia visus išreikšti palaikymą ES Tarybos deklaracijos žiniai, vienu metu visose laiko zonose įžiebiant pirmąją Chanukos žvakę. Lietuvoje ši žvakė bus įžiebiama 17  valandą, ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje, Pylimo g. 4. Prieš tai žvakė bus įžiebta Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39).

Daugiau informacijos apie ES Tarybos deklaraciją: https://www.lzb.lt/2020/12/06/es-antisemitizma-vadina-nesuderinamu-su-vertybemis-reikalauja-valstybiu-nariu-nacionaliniu-strategiju/

Daugiau informacijos apie Chanukos šventę: https://www.lzb.lt/2020/12/09/gyvai-pirmosios-chanukos-zvakes-iziebimas/

Kontaktinis asmuo: Neringa Stankevičienė, +37065609188, neringa@lzb.lt

GYVAI: Pirmosios Chanukos žvakės įžiebimas

Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenė skelbia Chanukos pradžią ir šviesos žinią.

Stebėkite gyvai gruodžio 10 d. nuo 17.00 val.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengiasi švęsti vieną iš svarbiausių metų švenčių – Chanuką, kuri šiemet prasideda gruodžio 10 d., ir baigiasi gruodžio 18 dieną.

Lietuvoje šventė skelbiama gruodžio 10 d., 16 val., uždegus pirmąsias Chanukos žvakes Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39, o 17 val. – ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje. Švenčiant Chanuką visų žydų namuose ir bendruomenėse kas vakarą bus uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės – Chanukijos.

Uždegdama Chanukos žvakes žydų bendruomenė siunčia šviesos ir bendrumo žinią visoms tautinėms Lietuvos bendruomenėms ir žydų bendruomenėms visame pasaulyje. Iškilmingą ir šventišką pirmosios žvakės uždegimo ritualą lydi šviesos ir muzika: Žydų bendruomenės pastatą (Pylimo g. 4, Vilnius) nušviečia įspūdinga 3D audiovizualinė projekcija, kuri suteiks netikėtą dimensiją istoriniam pastatui, kuriame  iki 1940 m. veikė žydų gimnazija „Tarbut“. Atsižvelgiant į karantino apribojimus,  pirmosios žvakės uždegimą bendruomenė kviečia stebėti internetu svetainėje www.lzb.lt  ir Lietuvos žydų bendruomenės „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/zydubendruomene

 

Yra dvi judėjų šventės, kurios Toroje nepažymėtos

Yra dvi judėjų šventės, kurios Toroje nepažymėtos

Visos svarbiausios judėjų šventės aprašytos Toroje.

Tačiau yra dvi unikalios šventės, kurios Toroje nepaminėtos. Tai – Purim ir Chanuka. Jos skirtos judėjų pergalėms prieš pavergėjus. Jos švenčiamos mūsų išminčių sprendimu, nes visa tai įvyko judėjams gavus Torą.

Izraelio žemę nuo 198 m. p.m.e valdė helenistinių pažiūrų valdovai. Jie niekino judėjų tradicijas – uždraudė mokytis iš Toros, švęsti Šabą. Tačiau jie nebuvo antisemitai ir nesiekė fizinio susidorojimo, jie siekė daugiau  dvasinio judėjų sunaikinimo.

Po makabėjų pergalės ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimo, Aukščiausiasis pabrėžė šio įvykio svarbą. Indas su aliejumi, skirtu dvasiniam  šventyklos apvalymui, vietoj vienos dienos, stebuklingai degė aštuonias. Tiek reikia, kad būtų paruoštas kitas ritualinis aliejus.

Gerbiami kolegos ir bičiuliai, sveikinu su šia nuostabia, šviesia ir įsimintina  švente!  Ji švenčiama ne kariniais paradais, o su žvakučių šviesa, spurgomis ir tradicinėmis linksmybėmis.

                      Chag Chanuka sameach!

Simas Levinas, VŽRB pirmininkas

Pasaulio žydų kongreso sveikinimas

 

Dear Friends,

I would like to wish all the Jewish communities of the World Jewish Congress family a Happy Hanukkah. My hope is that we can all find happiness and comfort in this year’s Festival of Light, and that it will help us banish the darkness of this difficult period. We will get through this together, as one people, because we are strongest when we stand together—at the WJC we believe all Jews are responsible for one another.

May the light of the Hanukkah candles signify a time of joy for you and your loved ones.

Sincerely,

Ronald S. Lauder
President
World Jewish Congress

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu: „Kolekcinė Lietuvos banko moneta bus ant mano darbo stalo …“

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu: „Kolekcinė Lietuvos banko moneta bus ant mano darbo stalo …“

Izraelio žiniasklaida praneša

Lietuva įteikia Izraeliui monetą, sukurtą Vilniaus Gaono atminimui.

Ministras pirmininkas Benjaminas  Netanyahu susitiko su Lietuvos ambasadore Izraelyje Lina Antanavičiene, kuri jam įteikė naują lietuvišką monetą su Vilniaus Gaono vardu.

Ambasadorė taip pat įteikė ministrui pirmininkui specialų 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams  sukurtą pašto ženklą ir voką su lietuvišku antspaudu, kurį  išleido Lietuvos paštas.

Įteikus monetą, Netanyahu pasakė: „Tai mane labai jaudina. Noriu, kad perduotumėte padėką kadenciją baigiančiam ministrui pirmininkui S.Skverneliui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir, žinoma, mūsų sveikinimus būsimai premjerei I. Šimonytei.

„Tai labai jaudina, tai pirmoji europietiška moneta, ant kurios yra hebrajų raidės – ir aš asmeniškai jaučiu ryšį, nes mano šeima kilusi iš Lietuvos, turiu giminystės ryšių su Vilniaus Gaonu. Taigi mums abiem tai yra ne tik tautinis, bet ir asmeninis ryšys, ir aš jums labai dėkingas. Moneta bus ant mano stalo “.

Ambasadorė Antanavičienė sakė, kad jai buvo garbė Lietuvos vyriausybės vardu padovanoti ypatingą monetą Izraelio ministrui pirmininkui, ir pridūrė, kad Vilniaus Gaonas svarbus abiem tautoms.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina visus žydus ir jų šeimas su šviesos ir šilumos švente namuose

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina visus žydus ir jų šeimas su šviesos ir šilumos švente namuose

Esama padėtis

 nesugadins šventinės nuotaikos, o tik suburs

visus namuose prie šventinio šeimos stalo.

LAIMINGŲ ŽVAKIŲ ŠVIESOJE, JAUKIOJE NAMŲ APLINKOJE

CHANUKOS ŠVENČIŲ

Pagal senąsias žydų tradicijas šventė tęsiasi aštuonias dienas, kasdien degamos žvakės. Vaišinamasi riebiu, aliejuje keptu maistu. Pagrindiniai patiekalai yra spurgos su džemu ir latkės – maži bulviniai blynai su bruknių uogiene.

Gražių švenčių jums ir jūsų šeimos nariams PŽB vardu.

Pirmininkas Gennady Kofman

 

Bendruomenes jungęs centras

Bendruomenes jungęs centras

Biržai ties Vytauto ir Karaimų gatvių sankirta XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Daugelis šių pastatų priklausė vietos žydams. Štai dešinėje, 13-uoju numeriu pažymėtame Vytauto gatvės name 1928–1940 metais veikė Iciko Masso žibalo ir cukraus urmo sandėlis. BKM „SĖLA“ (PETRO LOČERIO) nuotr.

Daiva Savickienė

 

Biržų krašto žydai – svarbi jo praeities dalis, savo istoriją skaičiavusi amžiais.

Šiaurės Lietuvoje įsikūrę Biržai nuo seno garsėjo kaip įvairiatautis miestas, kuriame, be lietuvių, bene didžiausią gyventojų dalį dar XIX amžiaus pabaigoje sudarė žydai.

Nuo Radvilų iki nepriklausomybės laikų

Skaityti plačiau