Filmas “Gruberio kelionė”

Mieli, Tolerancijos centro draugai,

Rumunijai pirmininkaujant Tarptautiniam Holokausto atminimo aljansui (IHRA), Rumunijos ambasada Vilniuje ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pristato režisieriaus Radu Gabrea filmą GRUBERIO KELIONĖ (Rumunija, 2008 m.). Filmo peržiūra vyks 2016 m. birželio mėn. 15 d., 18.00 val., Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius).

Siužeto centre – 1941 m. birželio mėn. 27 – 29 d. vykęs pogromas Iasi mieste, Rumunijoje. Filmas rumunų kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais. Daugiau informacijos prisegtame kvietime.

Tyrimo nebus: žydšaudžių sąraše prokuratūra rado tik mirusių pavardes (žiniasklaida)

Vilnius, birželio 9 d. (BNS). Generalinė prokuratūra negalės pradėti ikiteisminių tyrimų dėl genocido pagal Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) prašymą ir perduotą galimai žydų žudynėse dalyvavusių asmenų sąrašą, nes nė vieno iš 2039 sąraše įrašytų asmenų nebėra gyvo, praneša naujienų portalas 15min.lt.

„Turimų duomenų nepakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui. Susipažinus su sąrašu konstatuota, kad šių asmenų nebėra gyvų, todėl baudžiamasis persekiojimas nėra galima“, – teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarytame tiesiogiai žydų žudynėse dalyvavusių asmenų sąraše yra 2039 pavardės. Šis sąrašas buvo sudaromas tikrinant 2009-aisiais Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje paskelbtą žydšaudžių sąrašą. LGGRTC darbuotojai ėmėsi tikrinti šiuos sąrašus ir sudarė personalizuotą 1071 žmogaus sąrašą, bet istorikai sako, kad jis nėra baigtinis ir Holokaustą Lietuvoje vykdė 3–6 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų .

 

Lietuva po išpuolio Tel Avive sako esanti pasiryžusi toliau remti kovą prieš terorizmą

Nuotraukoje: vaizdas Saronos komplekse po teroro išpuolio birželio 8d (Judah Ari Gross/Times of Israel)

Vilnius, birželio 9 d. (BNS). Lietuva pasmerkė trečiadienį Tel Avive įvykdytą išpuolį ir patvirtino pasiryžimą toliau remti kovą prieš terorizmą.„Reiškiame solidarumą su Izraelio Valstybės vyriausybe, patvirtindami savo pasiryžimą ir toliau remti visos tarptautinės bendruomenės sutelktas pastangas kovoje su terorizmu“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Ministerija reiškia gilią užuojautą ir palaikymą žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų šeimoms ir visiems Izraelio žmonėms.

Du palestiniečiai trečiadienį ėmė šaudyti populiarioje Tel Avivo pasilinksminimų vietoje netoli Izraelio armijos štabo ir per šį išpuolį, kuris buvo viena kruviniausių atakų per pastarąją smurto bangą, nužudė keturis žmones. Per išpuolį dar penki žmonės buvo sužeisti. Policija informavo, kad vienas iš užpuolikų buvo sulaikytas, o kitam, kuris per šaudynes buvo sužeistas, atliekama operacija

Vilniaus žydų bendruomenės istorija: atrasti (ne)pamiršti

15m

Apie Vilniaus ir visų Rytų Europos žydų spalvingą istorinę praeitį, apie gausias žydų bendruomenes, padariusias didžiulę įtaką legendiniam anglų ir žydų visuomenės veikėjui serui Mozei Montefiorei, apie skaudžią ir vis dar aktualią lietuvių ir žydų santykių Antrojo pasaulinio karo metu temą – apie visa tai kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakultete viešėjusiu Londono universitetinio koledžo Hebrajų kalbos ir žydų studijų fakulteto profesoriumi, Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoju, Europos žydų studijų asociacijos sekretoriumi François Guesnet.

Klaidas Navickas kviečia į karpinių parodą

karp

Karpinių meistro Klaido Navicko žydiški karpiniai birželio 7 – rugpjūčio 26 d. GALERIJA A Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka, Saulėtekio al. 14, Vilnius

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Grigiškėse, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m.  Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje EXPO-2005; Lince (Austrija), Kinijoje EXPO-2010, Varšuvoje, Gdanske (Lenkija), Filadelfijoje (JAV), Magiliov Podolske (Ukraina), Maskvoje ir Sankt-Peterburge (Rusija), Minske (Baltarusija). Lietuvoje surengta virš dešimties personalinių parodų. Nuo 2003 m. meistro dirbtuvėse J. Basanavičiaus g. 29 veikia pastovi jo darbų ekspozicija. Meistras išleido dvi savo karpinių knygas. Navickas dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programoje. Su kitais programos dalyviais nuolat dalyvauja Vilniaus miesto bei respublikiniuose kultūriniuose renginiuose. K. Navickas – trijų paskutinių Nacionalinių dainų iš šokių švenčių dalyvis. Dirbtuvėse meistras priima besidominčius tautodaile, supažindina su karpymo bei raižinių istorija, tematika bei technika, suteikia galimybę praktiškai išbandyti savo jėgas karpant ar spaudžiant atspaudus. Navickas nuolatinis respublikinio konkurso Aukso vainikas dalyvis – 2005 m. ir 2007m. apdovanotas III laipsnio diplomu, 2012m, ir 2014 m. – II laipsnio diplomu, 2006 m. ir 2010 m. šiame konkurse pripažintas geriausiu Vilniaus krašto meistru vaizduojamojo meno srityje.

LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija

LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija

LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija. Delegacijoje: WJC – Izraelio pirmininkas Shai Hermesh (buvęs Kneseto narys), J. Moshe Leshem -valdybos narys, Užsienio ryšių tarybos direktorius, dr. Laurence Weinbaum, KCAC pirmininkas MK Robertas Ilatov, MK Yakov Margi, KCAC direktorius Josh Reinstein  ir WJC – Izraelio generalinis direktorius Sam Grundwerg. Kiekvienais metais WJC-Izraelis aplanko įvairių šalių sostines, susitinka su parlamentų  nariais, krikščionių religinių bendruomenių lyderiais, užmezga dialogą, aptaria bendras problemas, steigia Izraelio paramos grupes ir skatina didesnį jautrumą žydų klausimu. Ši parama Izraeliui yra svarbi dabar, kai žydų valstybė vis dažniau susiduria su tarptautine izoliacija, ypač ES. Pastaraisiais metais delegacija lankėsi Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje.

Birželio 1d. vakare svečiai aplankė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę, juos pasitiko LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, smagų muzikinį sveikinimą su žydų melodijom ir šokiais parengęs ansamblis Fajerlech, iškarto sušildė svečių nuotaiką ir abipusį bendravimą. Buvęs Kneseto narys, dabar WJC vice prezidentas ir WJC Izraelio vadovas Shai Hermesh pasidalino su visais džiugiausia kelionės į Lietuvą naujiena.

Europos Tarybos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija išreiškė susirūpinimą dėl Romų ir LGBT bendruomenių Lietuvoje

COE-Logo-Quadri

Strasbūras, 2016.06.07. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje Europos Tarybos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) sveikina Lietuvos pažangą sprendžiant diskriminacijos ir rasizmo problemas, tačiau taip pat ragina valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių gerinant romų gyvenimo sąlygas ir sprendžiant smurtavimo prieš LGBT bendruomenę problemą. Kaip teigiamas dalykas ataskaitoje minimas Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinio 2015-2020 metų veiklos plano, kuriuo siekiama didinti visuomenės sąmoningumą dėl labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių padėties priėmimas bei romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015 – 2020 metų veiklos plano, kuris apima priemones būsto, švietimo, užimtumo ir sveikatos srityje priėmimas, o tai pat ir kibernetinių nusikaltimų tyrimų skyrių, kurie tiria baudžiamuosius nusikaltimus, padarytus internete, įskaitant rasistinio ir homofobinio pobūdžio neapykantos kurstymą, įkūrimas.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad įstatymų pakeitimai užtikrino papildomos apsaugos gavėjams lygiomis teisėmis su Lietuvos piliečiais teisę į visas sveikatos paslaugas bei socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims.Tačiau, ECRI išsako susirūpinimą dėl romų socialinės marginalizacijos, pvz., švietimo ir užimtumo srityse.

Be neapykantą kurstančių kalbų bei smurto atvejų, kurie yra dažniausiai nukreipti į istorines mažumas, Lietuvoje yra labai paplitusi homofobinės ir transfobinės neapykantos kurstymo problema bei smurto protrūkiai nukreipti prieš LGBT bendruomenę. Todėl ECRI pateikė šias prioritetines rekomendacijas valdžios įstaigoms:

spręsti sudėtingą romų būsto klausimą, bendradarbiaujant glaudžiau su ir finansiškai remiant atitinkamas vietos valdžios institucijas, ypač Vilniaus miesto savivaldybę, teikti pakankamą socialinį būstą pažeidžiamiems romų bendruomenės nariams; dirbti su nuomos agentūromis ir privataus būsto savininkų asociacijomis ir taip kovoti su išankstinėmis nuostatomis romų atžvilgiu privačiame būsto rinkos sektoriuje.

Prisimindama savo 2011 metų rekomendaciją dėl Kirtimų gyvenvientės, ECRI ragina valdžios institucijas suteikti tinkamą būstą šiai bendruomenei ir užtikrinti, kad kol kas nebūtų vykdomi jokie iškeldinimai ir kad būtų suteiktos būtinos viešosios paslaugos.

Parengti nuoseklią strategiją, skirtą veiksmingai kovoti su rasizmą ir homofobiją bei transfobiją kurstančiomis kalbomis.

Ataskaita buvo parengta po ECRI 2015 m. vasario mėn. vizito į Lietuvą, joje kalbama apie įvykius iki 2015 m. gruodžio 10 d.

* * *

ECRI yra Europos Tarybos žmogaus teisių stebėsenos institucija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, kurie stebi problemas, susijusias su rasizmu ir diskriminacija etninės kilmės, odos spalvos, pilietybės, religijos ar kalbos pagrindais, taip pat ksenofobijos, antisemitizmo ir netolerancijos atvejus. Jie rengia ataskaitas bei rekomendacijas šalims narėms. 
 
Kontaktinis asmuo: atstovė spaudai Estelle Steiner, tel. +33 3 88 41 33 35

Laiškas dėl Holokausto aukų išniekinimo

Laiškas dėl Holokausto aukų išniekinimo

Vilniaus apskrities VPK

Gerbiamas Komisare,

kreipiuosi į Jus dėl Naujanerių Holokausto aukų atminimo paminko išniekinimo.

2016 m. gegužės 22 d. dar kartą aplankę Naujanerių Holokausto aukų atminimo paminklą įsitikinome ir pranešame, kad Naujanerių holokausto aukų atminimo betoninis paminklas:

(1) smarkiai apdaužytas

(2) paverstas neapykantos ir smurto sklaidos priemone.

Paminklinėje lentoje akmenyje įrašyta nacių ženklai: užrašas „Juden raus“ tarp svastikos ir runų „S“- Deutsches Jugendvolk ženklo.

LŽB Jaunimo klubų veikla gegužės mėnesį

Ilan 5

Atėjo vasara, vaikų klubuose programos pasibaigė, vaikai laukia stovyklų.Dauguma madrichų šiemet baigia mokyklą, todėl atėjo egzaminų ir bemiegių mokymosi naktų laikas. Tikimės geros vasaros pradžios vaikams, mūsų madrichams ir visiems bedruomenės nariams bei darbuotojams !

Klubas “Ilan” kartu su jaunaisiais būrių vadovais tęsia savo veiklą bei ruošiasi sezono uždarymui ir stovykloms.  Deja, atėjus pavasariui vaikų klubuose sumažėjo, nes dažniausiai geras oras priverčia tėvelius sekmadienio popietę praleisti su šeima, pasivaiksčioti gamtoje. Tęsiant pavasario sezoną, klubas ILAN gegužės mėnesį turėjo 3 užsiėmimus.

2016.05.15  vaikai, kartu su vadovais, lankėsi pas gaisrininkus, kur turėjo informatyvų įdomų užsiėmimą, kurio metu galėjo išbandyti gaisrininkų įrangą, pamatyti jų buveinę, sužinoti apie automobilius bei pasijausti tikrais gaisrininkais.

Kvietimas dalyvauti „Pride Voices“

Kvietimas dalyvauti „Pride Voices“

Kalbėdami apie LGBT* asmenų žmogaus teisių padėtį šalyje, dažnai pamirštame, jog mūsų gyvenimai – tai ne vien iššūkiai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną. Mūsų gyvenimai – tai istorijos, kurios privalo būti išgirstos.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL maloniai kviečia Jus dalyvauti išskirtiniame Baltic Pride 2016 renginyje , kuris vyks š. m. birželio 16 dieną 19.00-21.00 val. Lietuvos Rusų Dramos Teatras. Renginio metu tarptautiniu mastu žinomi LGBT* asmenys ir žmogaus teisių aktyvistai pasidalins savo asmeninėmis patirtimis, istorijomis ir išgyvenimais dalyvaunat judėjime už lygias LGBT* asmenų teises.

Skaičiuojami Lietuvos žydšaudžiai: gali būti iki 6 tūkstančių

Skaičiuojami Lietuvos žydšaudžiai: gali būti iki 6 tūkstančių

15

Nuotraukoje: žydų egzekucija Šiauliuose 1941m.

Liepa Želnienė

Turbūt niekada iki galo nebus žinoma, nei kiek tiksliai žydų praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje buvo nužudyti Lietuvoje, nei kiek lietuvių dalyvavo vykdant holokaustą. Istorikai sako, kad pirmiausia reikia nuspręsti, ką laikysime holokausto vykdytojais: ar tik tuos, kurie spaudė gaiduką, ar ir tuos, kurie saugojo žudynių vietas, jas ruošė, varė žydus į getus, savinosi jų turtą.

Žydšaudžių sąrašas Lietuvoje gali siekti ir 6 tūkstančius: kodėl bijoma jį paskelbti

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt 2016 m. birželio 6 d.

Vengdama Holokausto temos ir tyrimų šia tema, Lietuva atsiduria pavojuje pasaulio akyse tapti žydšaudžių tauta. Tokios mintys skambėjo pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje, kur dar kartą pakartota: šiandien nežinomas nei tikslus žydus žudžiusių, nei juos gelbėjusių asmenų skaičius. Sukanka 75 metai, kada prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų žydų žudynės. Pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje parlamentaras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad kalbėdami apie Holokausto vykdytojų skaičius, žmonės būna labai atsargūs. Suskaičiuoti akcijų dalyvius nėra lengva – pavyzdžiui, dalis jų kartojasi, nes veikė skirtingose vietovėse. Be to, kyla diskusijų, kas yra Holokausto vykdytojai – ar tie, kurie laikė ginklą, ar ir tie, kurie varė į žudynių vietas, kitaip talkininkavo.

Seimo rūmuose Vilniuje surengta diskusija apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje

Seimo rūmuose Vilniuje surengta diskusija apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje

Vilnius, birželio 6 d. (BNS). Prieš diskusiją renginio organizatoriai žadėjo nurodyti žydų genocido vykdytojų skaičių. Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi ne tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, sako istorikas Alfredas Rukšėnas. Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai. „Žydšaudžiais galima laikyti visus operacijos dalyvius, net jeigu ir nespaudė gaiduko, bet jie sudarė sąlygas įvykdyti tas operacijas“, – pirmadienį per diskusiją Seime sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas.

Istoriko teigimu, anksčiau samprotauta, kad jeigu asmuo tik saugojo žudynių vietą, tai jis nėra žydšaudys, nors ir dalyvavo operacijoje. Pasak jo, žinoma, kokie batalionai vykdė žydų genocidą, tačiau nustatyti konkretaus žmogaus dalyvavimą ar indėlį – sudėtinga. A.Rukšėnas svarstė, kad labai apytikriais skaičiavimais, žydšaudžių lietuvių skaičius gali siekti 6 tūkstančius. „Remiuosi tuo darbu, kuris susijęs su Melamedo sąrašo tyrimu, kurį mes pradėjome tirti 2009-aisiais, remiuosi Arūno Bubnio duomenimis ir remiuosi tuo darbu, kurį esu parengęs apie Holokaustą Kretingos apskrityje 1941 metais. Aš tuos duomenis sugretinu ir man atrodo, kad bent tų, kurie dalyvavo tiesiogiai, kurie šaudė, galėtų būti iki 6 tūkstančių“, – sakė istorikas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nebuvo žmonių, kurie inicijavo genocidą kaip visuomeninį procesą, tai buvo okupacinės valdžios nuleista užduotis. Pasak A.Rukšėno, reikėtų padaryti tokį istorinį tyrimą, kur būtų suregistruotos kiekvieno genocido dalyvio funkcijos: tie, kurie užsiėmė žydų sąrašų sudarymu, kurie užsiėmė turto nusavinimu, kurie varė į getus ir kurie dalyvavo masinėse žudynėse. Istorikas pabrėžė, kad galima nustatyti apytikrį genocido dalyvių skaičių, bet ne pilną jų sąrašą. 

Vidinės užtvankos: videomenas iš Izraelio

Vidinės užtvankos: videomenas iš Izraelio

Šiuolaikinio videomeno iš Izraelio programą parengė ir NDG auditorijoje pristatys Tel Avivo Šiuolaikinio meno centro kuratorė Chen Tamir. Programa pasiūlys plačią Izraelio eksperimentinio videomeno apžvalgą istoriniame, socialiniame ir politiniame šios unikalios ir sudėtingos šalies kontekste.

2016 m. birželio 7 d., 18 val.

Įvadinė dalis: Izraelio videomeno raida nuo 1990 metų iki šių dienų

Šis vakaras skirtas istorinei Izraelio videomeno apžvalgai. Chen Tamir kalbės apie ekonomikos liberalizavimą devintame ir dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, aptars, kokią įtaką tai darė žiniasklaidai bei technologijoms, stipriai paveikusioms Izraelio šiuolaikinio meno sceną.

Doron Solomons
Mano pauzių kolekcija (My Collected Silences), 1996, trukmė – 4 min

Sharon Ya’ari paroda Laukų ir miškų pozityvai

Sharon Ya’ari paroda Laukų ir miškų pozityvai

Nacionalinė dailės galerija Lietuvoje pristato išskirtinį 2016 m. vasaros kultūros renginį – Izraelio šiuolaikinio menininko Sharono Yaari fotografijų parodą “Laukų ir miškų pozityvai”. Tai viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje.

Yaari paroda – tai pirmiausiai unikali galimybė susipažinti su kita, mums menkiau žinoma fotografine tradicija. Fotografiją studijavęs Izraelyje, Anglijoje ir JAV, Yaari kuria didelio formato, koncentruoto turinio vaizdus. Tai fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai – dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti.

Dėmesio –  ieškome darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei

Dėmesio – ieškome darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) ieško darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei.

Žemiau pateikiami reikalavimai:

Darbo vieta ir laikas:
-LŽB, Pylimo g. 4, Vilnius, darbo dienomis ( I-V; nuo 9-18val. kiekvieną dieną), savaitgaliais (pagal poreikį).

Darbo pobūdis:
– LŽB Pirmininkės, narių, svečių, darbuotojų vežiojimas, kurjerio funkcijos vykdymas, prekių, daiktų atvežimas/išvežimas/pakrovimas/iškrovimas, LŽB Socialinių programų klientų vežiojimas.

Reikalavimai darbuotojui:

– B kategorija;
– Ne mažesnė kaip 2 metų vairuotojo patirtis;
– Anglų, rusų kalbų pagrindai;
– Atsakingumas, pareigingumas, sąžiningumas;

– Gera sveikatos būklė (tinkama daiktų krovimui/iškrovimui, vairavimui);

– LŽB transporto priemonių priežiūra;

– Pirmenybė suteikiama LŽB skėtinių organizacijų nariams.

LŽB siūlo:

– laiku mokamą atlyginimą;

– socialines garantijas.

Prašome gyvenimo aprašymus (CV) siųsti el.paštu: rokas@lzb.lt iki 2016-06-10. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis mob.tel.: 865209915.

Kupiškėnų mintyse

Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Į renginį atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, istorikas Arūnas Bubnys, rajono valdžios atstovai ir kiti svečiai. Išklausyta nemažai pranešimų apie skaudų Kupiškio žydų likimą, jų gyvenimą mūsų krašte.

Idėją pavyko realizuoti
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė, projekto sumanytoja Aušra Jonušytė, pasakojo, kad konferencijos, skirtos išsamiems Kupiškio žydų bendruomenės tyrinėjimams apžvelgti, idėja gimė, kai Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimon pirmą kartą 2015 m. rugpjūtį lankėsi Kupiškyje, taip pat – ir P. Matulionio progimnazijoje. 

Pirmasis Vilniaus vaikų kūrinių aukcionas

2016 birželio 6 d!

Vilniaus Vaikų ir jaunimo dailės mokykla – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje privati meninio – kultūrinio ugdymo institucija, pradėjusi savo kelią 1991 m. jos įkūrėjos, Jūratės Stauskaitės dailės studijos pavadinimu. Per 25 gyvavimo metus mokykla tapo įvairiapuse,  novatoriška meninio ugdymo erdve, kurioje savo kelių ieško ir atranda visi, kuriems ji suteikė individualų laisvos raiškos pojūtį, pritaikomą bet kuriai profesijai. Per minėtą laikotarpį mokykla išleido kelis tūstančius absolventų, parengė metodinius leidinius, naudotinus bendrojo lavinimo mokyklose, dalyvavo miesto ir valstybinėse meninio ugdymo edukaciniuose ir labdaringuose renginiuose ir yra pasirengusi toliau ugdyti kūrybingo visuomenės nario įgūdžius.

Viena iš svarbiausių mokyklos kūrybinių veiklos sričių – VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJOS „Vėjas“ veikla.

Gešer klubas kviečia!

Drauge su rabinu Kalevu Krelinu švęsti  Šabatą ir pasikalbėti apie „Šavuot-ą – „.. šventę be tikslios datos ir priežasties“. Mūsų susitikimas vyks penktadienį, birželio 10d. „Rišono“ restorane (Tilto g. 3). Vietų skaičius ribotas, tik 30.Bilietai ir informacija:

Žana Skudovičienė 867881514.