

Raimondo Savicko parodos atidarymas!


Emilija Dadurkevičienė (Sudvajūtė), gimusi 1930 metais Alytaus apskrityje, Sudvajų kaime ieško Doros Gershanovič, su kuria kalėjo Stalino laikų lageryje nuo 1950m., o 1961m. abi perkeltos į Mordovijos lagerį. Ką nors žinančius apie Doros Gershanovič likimą prašome parašyti communications@lzb.lt
Daugiau apie Dorą Gershanovič Kustanovič drauge kalėjusios Iros Verblovskajos prisiminimuose:
„Toje pačioje statybininkų brigadoje Dora Gershanovič iš reemigrantų šeimos, grįžusi iš Amerikos į ,,pergalingą socializmą”, dirbo kurdama naują savo gyvenimą. Kaip šeima, išvykusi iš Ukrainos 1918 m. bėgdama nuo pogromų, galėjo gyventi kažkur užsienio šalyje, kai vyko didžiuliai įvykiai namuose ?! Tokių kaip Doros tėvas Gershanovič reikėjo kaip gero specialisto Maskvoje, kur šeima saugiai gyveno kelerius metus. 1937 m. tėvas ir jo žmona buvo areštuoti ir sušaudyti.
Dora liko viena. Ji turėjo giminaičių Baltijos šalyse, todėl pasitaikius galimybei 1940 m. ji išvyko į Estiją, norėdama iš ten pabėgti karo pradžioje toliau į rytus. Ji puikiai mokėjo estų, latvių ir, žinoma, anglų kalbą.

PARODA Pakruojo sinagogoje 2018 lapkričio 10-30 d.d. Atidarymas 11.09 – 17:00val.
foto RENESANSAS
Viskas kas sena atgimsta . XIX amžius – fotografijos atsiradimo ir suklestėjimo metas. Tai įvairių technikų ir technologijų taikymas vaizdui perteikti plokštumoje.
Po etapo išpildant nuotraukas šlapiu kolodijumi, atsirado sidabro želatininis procesas, kuris išliko iki skaitmenos technologijų sukūrimo. Šio metodo atsiradimo dėka įsisteigė daug foto studijų, kurios įamžindavo žmones (portretai, grupinės kopozicijos). Kuriami įvairių vaizdų albumai. Sidabro želatininis išpildymas tapo labiausiai prieinamu metodu.
Bet maždaug tuo pačiu metu buvo atrastas ir platininis metodas. Pastarasis foto istorijoje fiksuojamas 1873 metais. 1881 metais William Willis jį užpatentavo. Fotografų bendrija Didžiojoje Britanijoje W.Willis įvertino “Progreso” medaliu ir medaliu “Už atradimą”. Tai įvyko 1885 metais. Šis metodas buvo populiarus iki I pasaulinio karo. Pabrangus platinai karo metu, išpildymo būdas palaipsniui buvo pamirštas.
Apie 1970 metus užmirštas foto metodas atgimė. Tai įvyko JAV. Dabar šis metodas vadinamas “spausdinimo proceso karaliumi”.
Pradėjus domėtis foto technologijomis, išbandžiau keliatą nuotraukų spausdinimo būdų. Po ilgų eksperimentavimo etapų pasirinkau platinos-paladijaus metodą. Šiuo metodu išpildytus antspaudus pristatau foto fragmentų ekspozicijoje.

Lapkričio 12 d., 15 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 5 aukšto Atriume Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempert pristatys parodą “Atspindžiai suskilusiame veidrodyje”, skirtą tarpukario Lietuvos žydų gyvenimui.
Apžiūrėjus parodą L. Lempert LNB Meno erdvėje (5 a.) trumpai supažindins su Nacionalinės bibliotekos Judaikos centro veikla bei naujausiais žydų paveldo atradimais.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Vilniaus Krašto žydų bendruomenė
Panevėžio miesto žydų bendruomenės puiki tradicija – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.
Šį kartą sveikinome visus, kurie gimė rugsėjo ir spalio mėnesiais. Bendruomenės patalpose prie šventiškai padengto stalo minėjome Romos Marijampolskienės, Liudmilos Grafman, Arnoldo Urbono, Vidmanto Markevičiaus, Liudmilos Šteimanienės, Leonardo Šteimano, Rolando Paltino, Michailo Grafmano, Janinos Solovjovos, Mantės Rimkutės ir Aleksandro Košel gimtadienius. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai visus pasveikino, palinkėjo energijos, sveikatos, atkaklumo, geros nuotaikos, tikrų draugų, ilgų gyvenimo metų bei įteikė gėlių ir sveikinimo atvirukus.

Evaldas Balčiūnas, bernardinai lt
Žagarės geto istorija trumpa, baisi, skaudi. Getas neturėjo formalių savivaldos organų. Todėl jo istoriją žymi žiaurūs žydų likimus lėmusių žmonių darbai ir „potvarkiai“. Ir užbaigia sovietų atliktų ekshumacijų aktai. Holokaustas sunaikino Žagarės žydų bendruomenę. 1941 metais Žagarės gete buvo apgyvendinti ne tik miesto, bet ir aplinkinių vietovių — Linkuvos, Pašvitinio, Žeimelio ir kitų — žydai. Žagarės Naryškino parke Šoa nusinešė apie 3000 gyvybių, o Vilkiaušio miške buvo sušaudyta apie 500 Žagarės ir aplinkinių vietovių žydų.
Žydų žudynes Žagarės baltaraiščiai pradėjo dar iki geto sukūrimo. Geriausiai žinomas įvykis – kai liepos mėnesį, sekmadienį, baltaraiščiai prie latvių kapinių sušaudė aštuonis žmones. Sovietai, norėdami pabrėžti aukų sovietiškumą, po karo – 1958 metais – rašytoje pažymoje mini jų pareigas.

2018 m. spalio 28 d. Kaune geriausiame Lietuvos plaukimo baseine (Kauno m. daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas „GIRSTUTIS“) vyko LSK „Makabi“ rudens plaukimo varžybos, kuriose dalyvavo plaukikai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei pirmą kartą Šiaulių plaukikai. Sportininkai rungtyniavo atskirose amžiaus grupėse. Varžybos buvo vykdomos 25 m. laisvu stiliumi ir 50 m. krūtine distancijose tarp moterų ir vyrų.
Moterų grupėje po 2 distancijas laimėjo Vilniaus plaukimo trenerė Valentina Timofejeva ir jos auklėtinė Erika Kolokolenkova. Vyrų tarpe 2 kartus nugalėjo Albertas Savinčius (Panevėžys) ir vilnietis Vilius Rackevičius. Kandidatai į Europos „Makabi“ žaidynes: daugkartinis Europos ir Pasaulio Makabiadų nugalėtojas Andrej Fadeev ir Robert Nikitin pasidalijo po pergale. Reikia pažymėti , kad plaukdamas 50 m. krūtine, Robertas aplenkė Andrejų tik 0,01 s. dalimi. Gaila kad varžybose negalėjo dalyvauti jaunoji kaunietė Kamilė Ilijonskytė, ji kitose varžybose plaukė 1 km. distanciją.

Apie miesto centro apgyvendinimo tankinimą kalbanti dabartinė sostinės valdžia turėtų atsigręžti į istoriją, kai prieš Antrąjį pasaulinį karą Žydų gatvės namuose glausdavosi net po 200–500 gyventojų. Tankiausiai apgyvendinti namai Vilniuje. Nors šiandien sunku įsivaizduoti pastatą, kurio butuose būtų registruota po dešimt gyventojų, tokių buvo Žydų gatvės kvartale. Žydų gatvė XIX amžiuje ir tarpukariu buvo žydų kvartalo centras ir ašis, garsėjo ne tik gyventojų, bet ir maldos namų gausa. Pastatai buvo aklinai pripildyti parduotuvių, įvairių studijų ir pasilinksminimo vietų.

Vėlinių išvakarėse Kauno tvirtovės VII-ajame forte prisiminti ir pagerbti čia žuvusius žmones susirinko lietuvių ir žydų bendruomenės. “Kasmet degdami Vėlinių žvakeles ant artimųjų kapų, vis dažniau susimąstome apie tuos, kurių atminimo nebesaugo buvę gyvenimo bendražygiai. Slenkant dešimtmečiams, tragiški 1941 m. įvykiai, pareikalavę tūkstančių nacistinės Vokietijos vykdytos antisemitinės politikos aukų, šiandien nėra pamiršti”, – teigė renginio organizatoriai. Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad tai yra tikriausiai vienintelis renginys, kai žydų bendruomenės atstovai, šiuo atveju, Kauno žydų bendruomenė, dalyvauja Vėlinėse. Žydai tokio papročio šiomis dienomis pagerbti, prisiminti mirusiuosius neturi.
“Kauno diena”, nuotraukos Vidmanto Raupelio.

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko į Luponių mišką netoli Kužių (Šiaulių r.), kuriame masinių žudynių metu Antrajame pasauliniame kare nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų. Tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Buvo prisiminti istoriniai įvykiai. Iš ten vyko atiduoti pagarbą žuvusiems Šiaulių gete.
Bendruomenės nariai pagerbė Holokausto aukas ir Bubių bei Žagarės masinių žudynių vietose. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams įžengus į Šiaulius, buvo pradėti steigti du getai (žydų rajonai). Juose kalėję žmonės buvo išžudyti. Vieni – Luponių miške, kiti pakliuvo į Žagarės getą ir ten buvo nužudyti. Masines kapavietes, padedant vietiniams žmonėms, Luponių miške atrado Aleksandras Rabinovičius. Šiaulių visuomenės lėšomis buvo pastatytas atminimo obeliskas, kapavietės paženklintos, padaryti takai.
Spalio 21 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su bičių karaliene Roma Mačienė – vieno pirmųjų ekologinio bityno šeimininkių šalyje savininke. Susitikimo metu sužinojome daug faktų, kurių nežinojome apie bites, jų rūšis, apie tai, kad bitės turi penkias puikiai išvystytas akis bei gerą uoslę.
Bičių pasaulyje yra labai svarbu turėti gerą ir stiprią šeimą, kuri geba daugintis ir tokiu būdu užtikrinti šeimos tęstinumą, kas yra viso kas gyva pagrindas. Bičių produktus bitininkė vadina stebuklų stebuklu. Sužinojome daug naujo apie medaus bei kitų jo produktų – žiedadulkių, bičių duonelės ir pienelio – poveikį žmogaus organizmui, naudą sveikatai. Užsiėmimo metu galėjome paskanauti, paragauti įvairių rūšių medaus, žiedadulkių, bičių duonelės.
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai aktyviai įsijungia į LSK „Makabi“ organizuojamus renginius. Rugsėjo 16 d. dalyvavome Vilniuje Vingio parke vykusiame antrajame Lietuvoje „FUN RUN“ bėgime. Kaip sakoma, svarbu ne rezultatai, o žydų susibūrimas kartu, bendravimas.
Spalio 28 d. nusprendėme išbandyti savo jėgas plaukimo čempionate, kuris vyko Kaune daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse „GIRSTUTIS“. Mūsų plaukikai Z.Barienė ir V.Bočkus namo grįžo su pergale, iškovotos net trys prizinės vietos.
Spalio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje bendruomenės nariai susirinko pagerbti buvusio ilgamečio LŽB pirmininko Smono Alperavičiaus ir dirigento, pedagogo Sauliaus Sondeckio atminimo, nes šią dieną jiems abiems būtų sukakę 90 metų. Atminimo vakarą inicijavusi Maša Grodnikienė pažymėjo, kad šiuos du garsius ir brangius žmones, žinomas asmenybės jungė ne tik gimimo diena (jie gimė tą pačią dieną), juos siejo draugystė ir ypatingi, šilti santykiai su žmonėmis, optimizmas ir nuostabus humoro jausmas bei dar daugiau gerų bruožų.
S.Sondeckis gimė 1928.10.10 Šiauliuose. 1952 m. Baigė Vilniaus konservatoriją smuiko klasę pas Aleksandrą Livontą. Nuo 1955 m. jis dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. – Vilniaus konservatorijoje. Nuo 1989 m. vadovavo Valstybiniam Ermitažo orkestrui, nuo 2005 m. – Lietuvos kameriniam orkestrui.
S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Orkestras grojo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir kt. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje, 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Maestro Saulius Sondeckis buvo Lietuvos žydų bendruomenės (lietuvių) garbės narys. Jo tėvui Jackui Sondeckiui buvo suteiktas “Pasaulio tautų teisuolio”, ir šis vardas buvo įamžinta “Yad Vashemo muziejuje”. Maestro tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, Šiaulių burmistras. Pats Saulius Sondeckai interviu yra kalbėjęs apie savo tėvą: “Karo metu jo pavaduotoją, viceburmistrą nužudė vokiečiai, o šeima pateko į getą. Iš ten viceburmistro žmona ir sūnus sugebėjo pabėgti, o Jackus Sondeckis padėjo jiems išgyventi – pusantrų metų jis slapstė juos artimųjų ūkyje. Išgelbėtas berniukas – mano draugas, teatrologas profesorius Markas Petuchauskas. Jis patarė man siųsti gelbėtojų dokumentus į Jeruzalę. Po trijų metų svarstymo, – visi faktai yra labai atidžiai patikrinti, – jau po mirties tėvas gavo medalį ir garbės pažymėjimą. Jis mirė 1989 m. Bostone. Ir Lietuvoje, taip pat ir po mirties, jis gavo ordinį dėl žūvančiųjų gelbėjimą “.

Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Žydų bendruomenės pirmininko giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.
1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) spalio 24 d. įvyko diskusija dėl žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais, apie svarbiausius tikslus ir uždavinius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste. Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimui.
Susitikime dalyvavo LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, JAV ambasados Lietuvoje patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore ir LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai: Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).
Žydų paveldas yra svarbus ne tik žydams, jis svarbus Lietuvos valstybei, aktualus visiems, kam rūpi paveldo klausimai, – priminė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Daugelį metų diskutuojama apie Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimą, apie LŽB vaidmenį šiame procese, ką daryti su sinagogos vietoje stovinčiu vaikų darželio pastatu, po kuriuo archeologai rado sinagogos likučius. Šiemet vasarą atkastas įspūdingas radinys – sinagogos bima. Ne viskas paprasta šioje buvusios sinagogos vietoje. Šiemet darželio pastatas, kurį ketinta griauti, išnuomotas dvejiems metams kelioms organizacijoms. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir komerciniai interesai panaudoti šią ypatingą vietą.

Žuvusiųjų atminimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos vyriausybės kancleris D.Matulionis, Užsienio reikalų ministro pavaduotojas D.Skusevičius, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, parlamentaras Е. Zingeris, Lietuvos visuomenė.
“Aš niekuomet negalvojau, kad JAV galėtų įvykti tokios žudynės. Reikia padaryti viską, kad būtų išvengta panašių tragedijų “, – kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anna Hall.
Apie neleistiną antisemitizmą ir neapykantos ideologiją kalbėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon ir Emanuelis Zingeris.
Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pažymėjo, kad “sunku įsivaizduoti žiauresnį ir ciniškesnį nusikaltimą, nei žudymą, įvykdytą Šabato maldos metu”.
“Nepaisydami šios teroro tragedijos, mes turime būti dar stipresni savo tikėjime, laikykitis D įsakymų, nes religija per amžius tvirtina žmonėse amžinąsias vertybes, visuotinę žmogaus moralę, kurią dabar trypė toks iššūkis”, – kalbėjo Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas Šolom Ber Krinskis .
Žuvusiųjų atminimui skirtą maldą “Dieve gailestingas” ugiedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Š. Jatomas.
Norinčius palengvinti ir patobulinti savo santykius su vaikais, kviečiame registruotis į Tėvystės įgūdžių gerinimo grupę!
Dalyvavimas NEMOKAMAS – bei labai NAUDINGAS!
Užsiregistruoti galite, paspaudus šią nuorodą:
https://goo.gl/forms/d2x2m4tRTKQFAYLx2
Dėmesio! Dalyvių skaičius ribotas.

Spalio 31 d. atidaroma nauja ekspozicija Paneriuose – kadaise vilniečių pamėgtoje vasarvietėje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais tapo žiaurių Holokausto įvykių liudininke. Ekspoziciją apie Panerių istoriją, aukų atminimo įamžinimą ir naujausius tyrimus parengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, finansavo LR Vyriausybės kanceliarija.

B”H
Sekmadienį Pittsburgo (JAV) miesto sinagogoje, Šabato metu įsiveržęs ekstremistas, šaukdamas “Visi žydai turi mirti!” nužudė vienuolika žmonių ir sužeidė dar šešis.
Esame stiprūs tuomet, kai esame kartu.

Pitsburgo mieste, Pensilvanijos valstijoje, Šabo dieną, tikintiesiems meldžiantis, į sinagogą įsiveržė užpuolikas ir ėmė šaudyti. Žuvo 11 žmonių, keli sužeisti. Įvykio liudininkai teigia šaulį rėkus „visi žydai turi mirti“, jis suimtas. Nurodoma, kad anksčiau internete jis buvo paskelbęs antisemitinių komentarų.
Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje lordas rabinas Jonathanas Sacksas vakar rašė:
„Mirtinas išpuolis sinagoje, šiandien įvykdytas Pitsburge, Pensilvavijoje, pervėrė visų pasaulio žydų bendruomenių širdį. Mintimis ir maldomis esu su artimųjų netekusiomis šeimomis, tegul jos randa paguodą drauge su kitais Siono raudotojais. Sužeistiesiems linkiu visiškai pasveikti nuo šio trauminio išbandymo – tiek fiziškai, tiek psichiškai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę šokiravo žinia apie įvykdytas žudynes Pitsburgo sinagogoje 2018 m. spalio 28 d., kurių metu žuvo 11 žmonių.80-metis Holokaustą išgyvenęs Judah Samet tik per laimingą atsitiktinumą išvengė egzekucijos, praneša portalas Forward.com
“Tai priminimas visoms pasaulio žydų bendruomenėms, kad privalome laikytis išvien ir būti budrūs, Antisemitizmas išlieka didžiuliu iššūkiu, dezintegruojančiu mūsų visuomenes. Neapykantos akivaizdoje žydai nebegali būti bejėgiai, – mintimis apie įvykdytą išpuolį dalinosi pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir dalinasi skausmu su visa Pittsburgo žydų bendruomene.
Barbarišką nusikaltimą pasmerkė ir Pasaulio bei Europos žydų kongresų atstovai.
{BNS } Spalio 28 d. per šaudymą vienoje sinagogoje Pensilvanijos valstijos Pitsburgo mieste šeštadienį žuvo vienuolika žmonių, o dar šeši buvo sužeisti, pareiškė miesto viešojo saugumo tarnybos vadovas Wendellas Hissrichas (Vendelas Hisričas).

“Atidėk visus reikalus. Mėgaukis momentu”🔯
Juk negali Pasaulinis Šabas praeiti be Šiaulių apskrities žydų bendruomenės!
Ketvirtadienį, spalio 25 dieną 17.30 bendruomenės narės rinkosi mūsų virtuvėje ir mūsų administratorė Antonina pasidalino patirtimi, kaip išsikepti gardžias chalas mūsų Šabui.